Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo

Įstatymas netenka galios 2003-01-01:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-929, 2002-06-04, Žin., 2002, Nr. 64-2570 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-929

Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas

Suvestinė redakcija nuo 1994-07-27 iki 2002-12-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 47-870; Žin. 1994, Nr.48-0, i. k. 0941010ISTA000I-496

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1994 m. birželio 15 d. Nr. I-496

Vilnius

Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą (Žin., 1989, Nr. 33-445; 1990, Nr. 4-86; Nr. 31-755; 1992, Nr. 18-515):

„1 straipsnis. Referendumo pagrindai

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos referendumu. Įstatymų nuostatos ekonominiais klausimais gali būti priimamos referendumu tik atlikus ekonominę ekspertizę dėl būsimų pasekmių.

Tik referendumu gali būti keičiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Referendumą skelbia Seimas.“

TAR pastaba. 1 punkto norma, kad „įstatymų nuostatos ekonominiais klausimais gali būti priimamos referendumu tik atlikus ekonominę ekspertizę dėl būsimų pasekmių“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 4, 9 ir 33 straipsniams.

Punkto pakeitimai:

1994-07-22, Žin., 1994, Nr. 57-1120 (1994-07-27), i. k. 0941000NUTARG940214

1) iš trečiosios dalies išbraukti žodžius: „asmenys, laikomi laisvės atėmimo vietose, remiantis teismo nuosprendžiu (nutarimu) arba ryšium su vykdomu tyrimu baudžiamojoje byloje, taip pat teismo sprendimu nusiųsti į priverstinio gydymo vietas.“;

2) septintąją dalį išdėstyti taip:

„Negalima varžyti Lietuvos Respublikos piliečių teisių dalyvauti referendume dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.“

„3 straipsnis. Agitacija dėl referendumo

Lietuvos Respublikos piliečiams ir nustatyta tvarka įregistruotoms politinėms partijoms, kitoms politinėms ir visuomeninėms organizacijoms suteikiama teisė nekliudomai agituoti už pasiūlymą paskelbti referendumą, už įstatymo nuostatų ar svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų sprendimo, pateikiamo referendumui, priėmimą, taip pat prieš pasiūlymą paskelbti referendumą, prieš įstatymo nuostatų ar kitokio sprendimo priėmimą.

Šiai teisei įgyvendinti piliečiams, politinėms partijoms, kitoms politinėms ir visuomeninėms organizacijoms suteikiamos patalpos susirinkimams ir mitingams, garantuojamos galimybės naudotis masinės informacijos priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Agitacijai politinės partijos, kitos politinės ir visuomeninės organizacijos, piliečiai gali skirti savo lėšų.

Krašto apsaugos ir vidaus tarnybos dalinių vadovai, laisvės atėmimo vietų vadovai sudaro sąlygas politinių partijų ir politinių organizacijų referendumo organizavimo atstovams prie Vyriausiosios rinkimų komisijos, pateikusiems pažymėjimą, lankytis daliniuose ir laisvės atėmimo vietose referendumo klausimais.“

„4 straipsnis. Referendumo organizavimo ir vykdymo viešumas

Referendumo komisijos referendumą rengia ir vykdo viešai. Apie visus referendumo organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) turi būti viešai pranešama paprastai ne vėliau kaip likus dviems dienoms iki renginių pradžios.

Referendumo komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rajonų, miesto ir apylinkių referendumo komisijų sudarymą ir sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, balsavimo ir referendumo rezultatus. Referendumo komisijų posėdžiuose, taip pat balsavimo metu ir skaičiuojant balsus balsavimo apylinkėje, nustatant balsavimo ir referendumo rezultatus turi teisę dalyvauti tam raštiškai įgalioti politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų stebėtojai.

Referendumui pateiktos įstatymų nuostatos ar svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai skelbiami masinės informacijos priemonėse.

Masinės informacijos priemonės informuoja apie referendumo rengimą ir vykdymą. Jų atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja referendumo komisijos, taip pat gauti informaciją apie referendumo rengimą ir vykdymą.“

„5 straipsnis. Referendumo rengimo ir vykdymo išlaidos

Referendumo rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė.“

„6 straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys Lietuvos Respublikos piliečiui laisvai įgyvendinti savo teisę dalyvauti referendume, organizuoti agitaciją, taip pat referendumo komisijų nariai, valstybinių institucijų pareigūnai, politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, suklastoję referendumo dokumentus, tyčia neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal įstatymą.“

„8 straipsnis. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė

Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir piliečiams. Ši teisė įgyvendinama daugiau kaip pusės Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlymu, o piliečių iniciatyva išreiškiama ne mažiau kaip trijų šimtų tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių reikalavimu.“

„9 straipsnis. Iniciatyvos teisės paskelbti referendumą įgyvendinimo tvarka

Reikalavimas dėl referendumo paskelbimo adresuojamas Lietuvos Respublikos Seimui. Jame turi būti nurodyta siūlomos priimti įstatymo nuostatos ar svarbiausias Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas, kuris pateikiamas spręsti referendumui. Kiekvieną tokį reikalavimą – pareiškimą gali pasirašyti neribotas piliečių skaičius. Piliečių parašai renkami piliečių parašų rinkimo lape, kuriame yra toks tekstas:

Aš, Lietuvos Respublikos pilietis (ė), patvirtinu, kad remiu reikalavimą paskelbti referendumą dėl... (pateikiamas visas referendumui teikiamų įstatymo nuostatų ar svarbiausio Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstas)

Eil. Nr.

Asmens pavardė, vardas

Lietuvos Respublikos piliečio paso numeris

Gimimo data

Nuolatinė gyvenamoji vieta

Parašas ir data

Lapo pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos piliečio paso numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.

Visus duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis pilietis užpildo pats.

Piliečių parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija.

Lietuvos Respublikos Seimo narių, teikiančių pasiūlymą dėl referendumo paskelbimo, parašų autentiškumą patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo valdyba. Lietuvos Respublikos Seimo narių pasiūlymas įteikiamas Lietuvos Respublikos Seimui.“

TAR pastaba. 9 punkto norma, kuria Referendumo įstatymo 9 straipsnio trečioji dalis pakeista nustatant, „kad visus duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis pilietis užpildo pats“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4, 9 ir 33 straipsniams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

1994-07-22, Žin., 1994, Nr. 57-1120 (1994-07-27), i. k. 0941000NUTARG940214

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti nustatomas dviejų mėnesių terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės, sudarytos iš ne mažiau kaip dešimties rinkimų teisę turinčių asmenų, įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kartu turi būti surašytas įregistravimo aktas. Vienas šio akto nuorašų ne vėliau kaip kitą dieną po įregistravimo pasiunčiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui.“;

2) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Piliečių reikalavimus – pareiškimus dėl referendumo paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per nustatytą terminą surinkus tris šimtus tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių parašų dėl reikalavimo paskelbti referendumą, iniciatyvinė grupė surašo baigiamąjį aktą, kurį kartu su piliečių reikalavimais – pareiškimais perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.“

„11 straipsnis. Piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarinis nagrinėjimas

Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi dokumentus dėl referendumo paskelbimo, per penkiolika dienų juos patikrina. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, piliečių iniciatyvinės grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais – pareiškimais ir savo išvada perduoda Lietuvos Respublikos Seimui.

Jeigu randa dokumentuose neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai praneša iniciatyvinei grupei ir nustato iki penkiolikos dienų terminą šiems trūkumams pašalinti. Jeigu per nustatytą laiką šie trūkumai pašalinami, reikalavimas dėl referendumo paskelbimo toliau nagrinėjamas bendra tvarka. Jeigu pažeistas iniciatyvos teisės įgyvendinimo terminas, nesurinktas reikiamas skaičius Lietuvos Respublikos piliečių parašų arba jeigu pateiktuose dokumentuose nustatyta rimtų įstatymo pažeidimų (suklastoti piliečių parašai ar pažeistas savanoriškumo principas renkant parašus), Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu atmeta reikalavimą paskelbti referendumą ir praneša apie tai iniciatyvinei grupei bei Lietuvos Respublikos Seimui. Šį sprendimą piliečių iniciatyvinė grupė turi teisę per vieną mėnesį apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o esant apygardos teismams – apygardos teismui.

Jeigu aptinkama, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Taip pat parašai neįskaitomi, jeigu piliečių parašų rinkimo lape neįrašyti visi šiame įstatyme nustatyti duomenys arba jie nurodyti neteisingai.“

„12 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl reikalavimo paskelbti referendumą priėmimo tvarka

Lietuvos Respublikos Seimas, gavęs tinkamai įformintą piliečių iniciatyvinės grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais – pareiškimais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad šie dokumentai atitinka šį įstatymą, sesijos metu svarsto referendumo paskelbimo klausimą artimiausiame Seimo posėdyje, kuriame kviečiami dalyvauti referendumo iniciatorių atstovai. Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo priimamas Seimo statute nustatyta tvarka.

Jeigu Seimas konstatuoja, kad referendumui teikiamas įstatymo nuostatų projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas.

Jeigu Seimas nutaria apsvarstyti ir priimti teikiamas įstatymo nuostatas, referendumo paskelbimas gali būti atidėtas, tačiau referendumas turi būti paskelbtas tame pačiame posėdyje, kuriame Seimas nepriima teikiamų įstatymo nuostatų.

Šiame straipsnyje numatytų terminų eiga sustabdoma laikotarpiu tarp Lietuvos Respublikos Seimo sesijų.“

„13 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo paskelbti referendumą turinys

Lietuvos Respublikos Seimo nutarime paskelbti referendumą nurodoma referendumo vykdymo data, referendumui pateikiamos įstatymo nuostatos ar konkretus Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas. Referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo nutarimo priėmimo dienos.“

„14 straipsnis. Referendumo komisijos

Referendumą Lietuvos Respublikoje organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji rinkimų komisija;

2) rajonų, miestų referendumo komisijos;

3) apylinkių referendumo komisijos.“

„16 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai organizuojant ir vykdant referendumą

Vyriausioji rinkimų komisija:

1) sudaro miestų, rajonų referendumo komisijas;

2) išduoda referendumo parašų rinkimų lapus;

3) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;

4) tvarko referendumui skirtas valstybės lėšas;

5) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;

6) pagal politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų teikimą registruoja jų atstovus prie Vyriausiosios rinkimų komisijos ir išduoda jiems pažymėjimus;

7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl miestų, rajonų referendumo komisijų, apylinkių referendumo komisijų sprendimų;

8) nustato ir skelbia galutinius referendumo rezultatus;

9) perduoda valstybės archyvui saugoti piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašus, balsų skaičiavimo ir kitus referendumo komisijų protokolus;

10) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus dėl referendumo Seimas svarsto skubos arba ypatingos skubos tvarka.“

„17 straipsnis. Miestų, rajonų referendumo komisijų sudarymas

Miestų, rajonų referendumo komisijas sudaro Vyriausioji rinkimų komisija likus iki referendumo ne mažiau kaip 40 dienų.

Miestų, rajonų referendumo komisijos sudaromos iš:

dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo teisingumo ministras;

dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija.

Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali siūlyti ir daugiau kandidatų.

Politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į miestų, rajonų referendumo komisijas po du savo atstovus. Vyriausioji rinkimų komisija šių kandidatų atmesti negali. Jei kandidatų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais kandidatus, pasiūlytus teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos.

Visais atvejais asmenys, paskirti į miestų, rajonų referendumo komisijas iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų.

Miestų, rajonų referendumo komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

Miestų, rajonų referendumo komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“

„18 straipsnis. Miestų, rajonų referendumo komisijų įgaliojimai

Miestų, rajonų referendumo komisija:

1) suskirsto miesto, rajono teritoriją į referendumo apylinkes, nustato šių apylinkių ribas ir numeraciją;

2) informuoja mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie referendumo apylinkių ribas, jų buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;

3) prižiūri, kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;

4) pagal politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų teikimą registruoja jų atstovus ir stebėtojus, išduoda jiems pažymėjimus;

5) surašo miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą;

6) svarsto skundus dėl apylinkių referendumo komisijų sprendimų ir veiksmų, priima dėl jų sprendimus;

7) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.“

„20 straipsnis. Apylinkių referendumo komisijų sudarymas

Apylinkių referendumo komisijas sudaro miestų, rajonų referendumo komisijos iki referendumo likus ne mažiau kaip 35 dienoms.

Apylinkių referendumo komisijos sudaromos iš kandidatų, kuriuos pasiūlo politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės partijos ir politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į apylinkių referendumo komisiją iki trijų savo atstovų. Jeigu kandidatų nebuvo pasiūlyta, miestų, rajonų referendumo komisijos gali proporcingai padidinti atstovavimo normą nurodytoms politinėms jėgoms.

Miestų, rajonų referendumo komisijos negali atmesti šiame straipsnyje nurodytų kandidatų, kurie yra pasiūlyti į apylinkės referendumo komisiją.

Apylinkių referendumo komisijų pirmininkus skiria miestų, rajonų referendumo komisijos.

Apylinkės referendumo komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“

„21 straipsnis. Apylinkės referendumo komisijos įgaliojimai

Apylinkės referendumo komisija:

1) iš savivaldybių valdymo institucijų gauna piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašus, juos tikslina ir tvirtina;