Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas

Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais.

Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.

Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba.

Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Tarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles.

Taryba, išnagrinėjusi ginčą ne teismo tvarka ir priimdama sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, privalo spręsti dėl energetikos įmonės įpareigojimo grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ir tokio grąžinimo ar kompensavimo sąlygų.

Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.

Įsigaliojęs Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles. Be to, energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į Tarybą, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai. Taryba nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.

Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Taryba skiria baudas:

Kai Tarybai skiriant baudą energetikos įmonėms už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą pagal šio straipsnio 1 dalį, duomenų apie pajamas, gautas praėjusiais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, nėra arba praėjusiais metais reguliuojamoji veikla nebuvo vykdoma, vertinamos paskutinių finansinių metų, kurių duomenis Taryba turi, vertikalios integracijos įmonės ir (ar) tinklų operatoriaus metinės pajamos, o kitą energetikos veiklą vykdančių įmonių – paskutinių finansinių metų, kurių duomenis Taryba turi, metinės pajamos iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

Didmeninės energijos rinkos dalyviams už Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų pažeidimus Taryba skiria sankcijas:

Energetikos įmonėms už Tarybos, jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 241 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 241 straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Taryba skiria baudą iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Taryba skiria baudą iki šešių tūkstančių eurų.

Jeigu dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų asmuo gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo šiuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Taryba turi teisę skirti baudą iki dvigubo asmens dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

Taryba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kai, Tarybai paskyrus baudą, per Tarybos nustatytą protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, asmuo nenutraukia daryti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų, arba, esant faktinėms aplinkybėms, laikinas apribojimas vykdyti veiklą yra efektyvesnė priemonė negu baudos skyrimas. Taryba skiria šio straipsnio 4 dalyje nurodytą piniginę baudą visais atvejais, kai asmuo dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos.

Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą ir poveikį energijos vartotojams ir (ar) kitoms energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams. Energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyviai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją.

Taryba, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimą pašalinti yra objektyviai įmanoma. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.

Energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams skiriamos sankcijos atsižvelgiant į:

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiai energetikos įmonei per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda, laikinas apribojimas vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje).

Taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.

Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 8 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kai Taryba svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvio, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam skiriama sankcija, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Taryba, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą.

Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos.

Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija, išskyrus sankcijas, numatytas šio straipsnio 5 dalyje. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.

Tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos nustatyta tvarka ir terminais.

Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Tarybos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas. Tarybos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tarybos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.

Taryba, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina sankcijų skyrimo taisykles.

Energetikos įmonės, gavusios vartotojų (fizinių ar juridinių asmenų) prašymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis išperka arba eksploatuoja vartotojams nuosavybės teise priklausančius ir jų lėšomis iki 2002 m. liepos 1 d. įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įmonė ir prašymą pateikęs vartotojas tarpusavio sutarimu derina vartotojams nuosavybės teise priklausančių ir jų lėšomis iki 2002 m. liepos 1 d. įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarką ir sąlygas, kiek tai neprieštarauja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams. Jeigu energetikos įmonė ir vartotojas nesusitaria dėl energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos ir sąlygų, energetikos įmonė ir (ar) vartotojas gali kreiptis į Tarybą dėl šios tvarkos ir sąlygų nustatymo. Taryba, nustatydama energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarką ir sąlygas, vadovaujasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimais bei atitinkamais energetikos srities teisės aktais.

Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami energetikos įmonėms, turinčioms teisę verstis atitinkama energetikos veikla, už kainą, nustatomą pagal energetikos objektų vertę, nustatytą vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Parduodamų energetikos objektų vertės nustatymą gali inicijuoti ir energetikos įmonė, jeigu asmenys, patikėjimo teise valdantys valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius energetikos objektus, sutinka su tuo. Parduodamų energetikos objektų kaina gali būti mažinama atsižvelgiant į objektų nusidėvėjimą per laikotarpį nuo turto vertinimo atlikimo iki sutarties sudarymo, energetikos įmonės patirtų turto vertinimo sąnaudų sumą ar kitus objektyvius vertę mažinančius veiksnius, vertintus turto vertinimo metu ir pasikeitusius po jo atlikimo. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys energetikos objektai perduodami energetikos įmonei po to, kai asmenys, patikėjimo teise valdantys šiuos objektus, sudaro pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis) su energetikos įmone. Sutartyje turi būti nustatytas atlyginimo už perduodamą energetikos objektą būdas, terminai, energetikos objekto naudojimo tikslas. Sutartis sudaroma tik po to, kai energetikos objektų pardavimui ir sutarties projektui pritaria atitinkamai Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Teikiant Vyriausybei ar savivaldybės tarybai sutarties projektą dėl pritarimo, pagrindžiama būtinybė parduoti energetikos objektą energetikos įmonei ir kartu pateikiama energetikos objekto turto vertinimo ataskaita. Asmenys, patikėjimo teise valdę valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius energetikos objektus, už šių objektų pardavimą gautas lėšas, atskaitę parduotų objektų vertės nustatymo paslaugas įsigyjant patirtas išlaidas, atitinkamai perveda į valstybės ar savivaldybės biudžetą.

Energetikos įmonės Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis Vyriausybės įgaliotai institucijai arba savivaldybės administracijos direktoriui pagal kompetenciją teikia informaciją apie naudojamus į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius bešeimininkius energetikos objektus Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukia į apskaitą ir imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius pareiškimą dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar skirstymo įmonei.

Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/28/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, taip pat Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei direktyvų 96/57/EB ir 2000/55/EB nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais.

2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2009, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant liuminescencinių lempų su įmontuotu balastiniu įtaisu, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimus, ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 347/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2009 dėl liuminescencinių lempų be įmontuoto balastinio įtaiso, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimų.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005.

2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo aparatų ekologinio projektavimo reikalavimai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo aparatų ekologinio projektavimo reikalavimai.

2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo.

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB.

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra.

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos.

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES.

Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos yra valstybės reguliuojamos.

Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos grindžiamos energetikos įmonės būtinomis suskystintų naftos dujų pirkimo, laikymo, skirstymo, tiekimo, apskaitos priemonių įrengimo, priežiūros ir patikros bei apskaitos sąnaudomis, įvertinant protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kaina turi užtikrinti ilgalaikį tokiai veiklai skirtų suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimą, atnaujinimą ir sudaryti vartotojams priimtinas sąlygas naudoti centralizuotai tiekiamas suskystintas naftos dujas. Nustatant centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą, taip pat turi būti vertinamas šių dujų didmeninių ir mažmeninių kainų santykis. Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras vartotojų kategorijas, atsižvelgiant į suvartotą suskystintų naftos dujų kiekį. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas.

Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos nustatymo tvarka:

Neteko galios 2019-05-01.

Tarnyba Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Jeigu nustatoma nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka.

Tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip energetikos įmonės vykdo reguliuojamąją veiklą, atlikdama energetikos valstybinę kontrolę ir priežiūrą, atlieka energetikos įmonių veiklos, energetikos objektų, energetikos įrenginių ir vartotojų energetikos įrenginių patikrinimus. Atlikdama patikrinimus Taryba turi teisę:

Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Tarybos vardu:

Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktuose, 2 dalies 1 punkte.

Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus.

Tikrinama energetikos įmonė, asmuo, dėl kurio energetikos objekto, energetikos įrenginio atliekamas patikrinimas, ir vartotojas, dėl kurio poreikiams tenkinti skirto energetikos įrenginio atliekamas patikrinimas, privalo:

Tikrinama energetikos įmonė, asmuo, dėl kurio energetikos objekto, energetikos įrenginio atliekamas patikrinimas, ir vartotojas, dėl kurio poreikiams tenkinti skirto energetikos įrenginio atliekamas patikrinimas, turi teisę:

Kiti juridiniai asmenys patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose.

Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus, privalomuosius nurodymus ir pan.). Jų formas tvirtina ir pildymo tvarką nustato Taryba.

Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo tinkamai bendradarbiauti su Taryba, jos įgaliotais Tarybos administracijos valstybės tarnautojais ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.

Tikrinama energetikos įmonė, asmuo, dėl kurio energetikos objekto, energetikos įrenginio atliekamas patikrinimas, ir vartotojas, dėl kurio poreikiams tenkinti skirto energetikos įrenginio atliekamas patikrinimas, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys Tarybai, jos įgaliotiems Tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamos energetikos įmonės, asmens, dėl kurio energetikos objekto, energetikos įrenginio atliekamas patikrinimas, ir vartotojo, dėl kurio poreikiams tenkinti skirto energetikos įrenginio atliekamas patikrinimas, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Taryba, jos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios ir (ar) komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugą.

Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą skundą tikrinama energetikos įmonė, asmuo, dėl kurio energetikos objekto, energetikos įrenginio atliekamas patikrinimas, ir vartotojas, dėl kurio poreikiams tenkinti skirto energetikos įrenginio atliekamas patikrinimas, turi teisę paduoti Regionų administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo padavimas Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Taryba atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito bei finansų įstaigos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją Tarybai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos energetikos agentūra yra viešoji įstaiga, kurios vienintelė savininkė yra valstybė. Lietuvos energetikos agentūra atlieka šias funkcijas:

Lietuvos energetikos agentūros veikla atliekant šio straipsnio 1 dalyje ir kituose įstatymuose jai nustatytas funkcijas finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.

Skiriant asmenį į Lietuvos energetikos agentūros vadovo ar jo pavaduotojo pareigas, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 17 straipsnio nuostatos.

Elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo privalo turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

Draudimo objektas yra elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens turtiniai interesai, susiję su pastarojo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl tokio asmens veiksmais padarytos žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims, vykdant elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklą.

Draudžiamasis įvykis yra elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens civilinės atsakomybės atsiradimas už elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiksmų (veikimo ar neveikimo), dėl kurių atsirado žala, atlikimą ir reikalavimo atlyginti žalą draudėjui arba draudikui už užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl šioje dalyje nurodytų draudėjo veiksmų pateikimas, jeigu yra visos šios sąlygos:

Draudimo sutartis sudaroma vieniems metams, jeigu likęs elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo terminas yra ilgesnis negu vieni metai. Jeigu likęs elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo terminas yra trumpesnis negu vieni metai, draudimo sutartis sudaroma likusiam elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo terminui.

Suėjus draudimo sutarties terminui, draudimo sutartyje nustatytais atvejais draudimo sutarties terminas gali būti automatiškai pratęstas. Pratęsimas galimas ne ilgiau kaip vieniems metams arba iki elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo termino pabaigos, jeigu šis terminas yra trumpesnis negu vieni metai.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju automatinis draudimo sutarties pratęsimas įsigalioja, jeigu nė viena iš draudimo sutarties šalių raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki draudimo sutarties termino pabaigos, o kai sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai, – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą protingą terminą nepareiškia nesutikimo pratęsti sutartį.

Automatinių draudimo sutarties termino pratęsimų skaičius nėra ribojamas. Automatinio draudimo sutarties termino pratęsimo sąlygos privalo būti draudimo sutarties šalių individualiai aptartos sudarant draudimo sutartį.

Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui, o kai elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčiam asmeniui.

Nukentėjęs užsakovas ir (ar) trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.

Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką teikiantis užsakovas ir (ar) trečiasis asmuo, ir (ar) elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui.

Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal užsakovo ir (ar) trečiojo asmens ieškinį elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčiam asmeniui dėl žalos atlyginimo, užsakovo ir (ar) trečiojo asmens ar kitų įstaigų ir įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos dydį, išvadas.

Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo per 10 darbo dienų nuo draudimo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be galiojančios draudimo sutarties, įskaitant šioje dalyje numatytą 10 darbo dienų laikotarpį naujai draudimo sutarčiai sudaryti, laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.

Draudimo suma nustatoma draudiko ir elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip dešimt tūkstančių eurų metams.

Kai draudikas išmoka draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos visai draudimo sumai, neatskaičiuojant iš jos sumokėtų draudimo išmokų, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad draudiko prievolė lieka galioti tik likusiai draudimo sumos daliai.

Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, draudiko ir elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens susitarimas.

Energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir (ar) kurioms Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalies arba Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 7 dalies pagrindu nustatyti Tarybos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius pagal Tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Tarybos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Tarybai. Jeigu licenciją išdavė savivaldybės institucija, energetikos įmonė reguliuojamosios veiklos ataskaitas, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaitą ir (ar) išvadą pateikia licenciją išdavusiai institucijai tokia pačia tvarka ir terminais, kaip ir teikdama Tarybai.

Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada, reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada, išskyrus konfidencialią informaciją, yra viešos ir skelbiamos energetikos įmonės interneto svetainėje arba Tarybos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonė neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.

Jeigu Taryba turi informacijos ar Tarybai kyla pagrįstų įtarimų, kad energetikos įmonės tvarkoma reguliavimo apskaitos sistema neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, ar paaiškėja aplinkybės dėl netinkamai vykdomos reguliuojamosios veiklos, Taryba motyvuotu sprendimu gali nustatyti reikalavimą bet kuriai energetikos įmonei, kurios teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ar kuriai yra nustatyti Tarybos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Tarybos sprendimo priėmimo dienos pagal Tarybos patvirtintą techninę užduotį atlikti reguliavimo apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir per 10 darbo dienų nuo reguliavimo apskaitos sistemos patikros atlikimo dienos pateikti reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą Tarybai.

Taryba, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais.

Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka.