Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 56-2224

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGETIKOS

ĮSTATYMAS

2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-884

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir

valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą. Atskirų

energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių

ypatumus nustato kiti įstatymai.

veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui.

nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo

priede.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-387, 2005-11-15,

Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

– energetikos veiklą apimanti ūkio dalis.

veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar

energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą,

perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir

įrenginių eksploatavimą.

– elektros ir šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šiame

Įstatyme energijai priskiriamos ir gamtinės dujos.

sektoriai – energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors

energijos išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija,

gamtinėmis dujomis, kietuoju kuru, nafta, naftos produktais,

atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.

ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami

energijai gaminti.

energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės,

vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Šios energijos

atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai, ją

galima vartoti arba naudoti energijos gamybai.

energijos ištekliai – šalyje esami energijos ištekliai, išskyrus

atvežtinius arba pagamintus iš atvežtinių.

– energijos išteklių ir energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.

saugumas – energijos išteklių ar energijos tiekimo patikimumas bei techninė

sauga.

įmonė – įmonė, kuri verčiasi energetikos veikla.

įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas,

techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo

darbai.

objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų priklausiniai;

gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų

importo, eksporto terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai,

produktotiekiai; naftos perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų

terminalai bei saugyklos; šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai.

svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės bei

katilinės; 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas, jo

priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 m3 ir didesnės

gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalai bei

saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo

įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 m3

ir didesni naftos, naftos produktų terminalai bei saugyklos; branduolinės

energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta

Vyriausybė.

įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija,

jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai

žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei

skirstyti.

energetikos padėtis – laikotarpis, kai yra sutrikęs normalus energijos

išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms bei vartotojams ir šis

tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku

prognozuoti bei valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota

institucija ar savivaldybės institucija turi reguliuoti energijos išteklių ar

energijos tiekimą energetikos įmonėms bei vartotojams.

perdavimas – energijos transportavimas perdavimo tinklais arba

magistraliniais dujotiekiais.

skirstymas – energijos transportavimas skirstomaisiais tinklais.

tiekimas – energijos pristatymas ir (ar) pardavimas vartotojams.

interesus atitinkantys įpareigojimai – įstatymų nustatytais atvejais

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu priskiriami privalomi

įpareigojimai, susiję su energijos tiekimo saugumu.

naftotiekiai, produktotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję

statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus bei saugyklas arba

į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų

eksporto, importo terminalus bei saugyklas.

dujotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir

įrenginiai gamtinėms dujoms iš verslovių perduoti į gamtinių dujų saugyklas,

miestų bei gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius

įrenginius iki gamtinių dujų skirstymo stočių imtinai.

vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, perkantis energiją.

vartotojas – energijos vartotojas, neturintis teisės pasirinkti

energijos tiekėjo.

valstybinė kontrolė – energetikos objektų saugumo, energetikos įrenginių

eksploatavimo, tiekimo patikimumo, efektyvumo kontrolė.

auditas – energetikos įrenginių, technologinių įrenginių ir procesų

būklės patikrinimas ir įvertinimas efektyvaus energijos vartojimo požiūriu bei

energijos išteklių ar energijos taupymo priemonių parinkimas.

26.

Techninė sauga – šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų energetikos

objektams ir įrenginiams reikalavimų visuma, užtikrinanti jų patikimumą ir

saugumą.

ANTRASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS

VEIKLA IR VALDYMAS

3

straipsnis. Energetikos veiklos reguliavimo tikslai

Pagrindiniai

valstybės energetikos veiklos reguliavimo tikslai yra:

1)

energijos tiekimo saugumas;

2)

energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;

3) neigiamo

energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;

4)

pagrįstos konkurencijos skatinimas;

5) vietinių ir

atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimas.

4

straipsnis. Energetikos valdymo institucijos

valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka vykdo:

1) Vyriausybė ar

jos įgaliotos institucijos;

2) Ūkio

ministerija;

3)

Aplinkos ministerija;

4) savivaldybės.

2.

Svarbiausi valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką,

reguliuojančių bei kontroliuojančių energetikos veiklą, uždaviniai:

1)

užtikrinti optimalią valstybės energetikos struktūrą;

2)

sudaryti prielaidas efektyviai energetikos veiklai;

3)

užtikrinti energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės parametrų

pastovumą;

4)

skatinti efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą;

5)

skatinti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą;

6)

skatinti įmones rengti energetikos auditus.

5

straipsnis. Vyriausybės kompetencija

vykdydama valstybinį energetikos valdymą:

1) kuria ir

įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje;

2) teikia Seimui

tvirtinti Nacionalinę energetikos strategiją;

3) tvirtina

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir programas;

4) įveda

ekstremalią energetikos padėtį;

5) turi teisę

reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vykdydamos valstybinį energetikos

valdymą:

1)

nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant

ekstremaliai energetikos padėčiai;

2)

priima sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;

3)

tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;

4)

nustato nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;

5)

nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;

6)

nustato energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą,

leidimų išdavimo taisykles ir sąlygas;

7)

nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo

tvarką;

8)

įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos

veikla, priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;

9)

nustato elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos

išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo tvarką;

10)

tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos

perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;

11)

tvirtina energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos

taisykles;

12)

nustato atitikties tikrinimo tvarką ir užtikrina atitikties tikrinimo

finansavimą. Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama nemokamai;

13)

nustato energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką;

14) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-387, 2005-11-15,

Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

Nr. X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124

(2007-05-19)

6

straipsnis. Ūkio ministerijos kompetencija

Ūkio

ministerija:

1) įgyvendina

valstybės politiką energetikos srityje;

2) plėtoja

tarptautinį bendradarbiavimą energetikos srityje;

3) rengia ir

tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų

ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo

bei kitus techninius klausimus;

4) rengia,

peržiūri Nacionalinės energetikos strategijos (toliau – Strategija) projektą ir

teikia jį Vyriausybei;

5) rengia

Strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;

6) tvirtina

energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo

taisykles;

7) nustato

energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;

8) nustato

šalyje vartojamos energijos kokybės reikalavimus;

9) nustato

vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)

prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,

sistemų) tvarką ir sąlygas;

10) kartu su

Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos

planavimo tvarką ir sąlygas;

11) nustato

energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės

tvarką;

12) nustato informacijos, susijusios su energetikos

veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims

tvarką, kiekį bei sąlygas;

13) tvirtina šio

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išvardytų darbuotojų pareigybių ir profesijų

sąrašą, nustato tų darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina

energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,

kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato atestavimo tvarką;

14) nustato

įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką

ir sąlygas;

15) turi teisę

nustatyti šio Įstatymo 20 straipsnyje išvardytų įrenginių efektyvumo

reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;

16) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

7

straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija

Aplinkos

ministerija:

1) sprendžia

klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, statyba, ir atlieka jos

kompetencijai priklausančias funkcijas;

2) organizuoja

ir vykdo poveikio aplinkai stebėjimus energetikos veiklos padidintos taršos

zonose;

3) kartu su Ūkio

ministerija nustato šalyje numatomų vartoti ir vartojamų energijos išteklių

kokybės reikalavimus ir teikia rekomendacijas juos vartoti;

4) dalyvauja

rengiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių programas.

8

straipsnis. Savivaldybių kompetencija

Savivaldybė savo teritorijoje:

1) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją reguliuoja

vartotojų aprūpinimą tiekiama šiluma;

2) organizuoja

visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų apšvietimą;

3) pagal

Vyriausybės patvirtintą nomenklatūrą išduoda mažmeninės prekybos nefasuotais

naftos produktais licencijas;

4) išduoda

leidimus suskystintųjų naftos dujų prekybai Ūkio ministerijos patvirtinta

tvarka;

5) įvedus

ekstremalią energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos

ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų vykdymą;

6)

dalyvauja rengiant švietėjiškas visuomenės informavimo priemones, padedančias

efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius.

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTOJIMAS

9

straipsnis. Nacionalinė energetikos strategija

nustato energetikos plėtros kryptis dvidešimčiai metų.

Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai.

Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto bei kitomis

lėšomis.

1) šalies

energetikos saugumas;

2) energijos ar

energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;

3) energijos

gamybos pajėgumo poreikis;

4) energetikos

struktūros tobulinimas;

5) energijos

išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;

6) energetikos

žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;

7)

atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtojimas;

8) energijos

vartojimo efektyvumas;

9) reikalingos

investicijos;

10) energijos

išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;

11) energijos

rinkos plėtojimas;

12) energetikos

valdymo tobulinimo kryptys;

13) kainodaros

tobulinimas;

14) kiti su

energetikos plėtra susiję klausimai.

tvirtina 5 metų Strategijos įgyvendinimo planą ir programas.

pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos,

įstaigos, Energetikos agentūra bei kitos įmonės.

10

straipsnis. Energetikos agentūra

agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Ūkio ministerija.

agentūra Ūkio ministerijos pavedimu atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) vykdo

Strategijos įgyvendinimo plano priemones;

2) įgyvendina

energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;

3) atlieka užsienio pagalbos programų ir projektų

vykdymo energetikos sektoriuje priežiūrą bei stebėseną (monitoringą);

4) atlieka efektyvaus energijos išteklių, energijos

vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo propagavimo ir

informacinį darbą;

agentūra taip pat atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Ūkio ministerijos

pavestas funkcijas.

11

straipsnis. Energetikos objektų statyba

Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis

Strategijos nuostatomis. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais

bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija.

įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos

tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos

energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios

energiją, plėtoja energetikos perdavimo, skirstymo objektus jų veikimo

teritorijoje.

kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Jeigu tokios energetikos

įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos

pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.

objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų

žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami

žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės

ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo

išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.

12

straipsnis. Energetikos veikla

įmonės vykdo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką

tausojančią energijos gamybą, tiekimą, perdavimą, skirstymą iki patiektos

energijos apskaitos prietaiso sujungimo su vartotojo sistema vietos,

neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės,

tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia butams, jeigu vartotojai

nepageidauja kitaip.

energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo

taisykles. Energetikos įmonė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti

vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.

įmonės savo veikimo teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos

gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (arba) naudojančius įrenginius

prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų. Prijungimo išlaidas

pagal nustatytus

įkainius padengia atitinkami gamintojai arba vartotojai. Prijungimo darbai

atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo arba vartotojo

sutartį, kurią sudaryti yra privaloma.

įmonės, nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais valdančios

energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ir sistemas, nustatyta tvarka privalo

trečiajai šaliai suteikti perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis,

nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines tinklų bei sistemų

galimybes.

kitais teisėtais būdais valdančios bendroje energetikos sistemoje dirbančius

energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu

bei vykdyti tinklų ar sistemų operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas

išduodant licencijas nustatyta tvarka.

santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis.

Energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo sutartys yra viešos. Energija

reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims tiekiama, perduodama,

skirstoma sudarius sutartį pagal privalomas standartines sąlygas.

energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos

įrenginiai atitinka nustatytus techninės saugos reikalavimus.

atliktas energetikos įmonių, veikiančių elektros, šilumos, gamtinių dujų

sektoriuose, licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos

Komisijai.

reguliuojamųjų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo įkainių

skaičiavimo metodikų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų

teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą,

saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.

įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje

naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas nustato

suderinusios su Komisija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir

valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą. Atskirų

energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių

ypatumus nustato kiti įstatymai.

veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui.

1

straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2006 m. sausio 1 d.:

Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais

Įstatymo priede.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-387, 2005-11-15,

Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

– energetikos veiklą apimanti ūkio dalis.

veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar

energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą,

perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių

eksploatavimą.

– elektros ir šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šiame

Įstatyme energijai priskiriamos ir gamtinės dujos.

sektoriai – energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors

energijos išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija,

gamtinėmis dujomis, kietuoju kuru, nafta, naftos produktais,

atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.

ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami

energijai gaminti.

energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės,

vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Šios energijos

atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai, ją

galima vartoti arba naudoti energijos gamybai.

energijos ištekliai – šalyje esami energijos ištekliai, išskyrus

atvežtinius arba pagamintus iš atvežtinių.

– energijos išteklių ir energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.

saugumas – energijos išteklių ar energijos tiekimo patikimumas bei techninė

sauga.

įmonė – įmonė, kuri verčiasi energetikos veikla.

įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas,

techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo

darbai.

objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų priklausiniai;

gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų

importo, eksporto terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai,

produktotiekiai; naftos perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų

terminalai bei saugyklos; šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai.

svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės bei

katilinės; 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas, jo

priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 m3 ir didesnės

gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalai bei

saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo

įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 m3

ir didesni naftos, naftos produktų terminalai bei saugyklos; branduolinės

energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta

Vyriausybė.

įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija,

jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai

žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei

skirstyti.

energetikos padėtis – laikotarpis, kai yra sutrikęs normalus energijos

išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms bei vartotojams ir šis

tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku

prognozuoti bei valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota

institucija ar savivaldybės institucija turi reguliuoti energijos išteklių ar

energijos tiekimą energetikos įmonėms bei vartotojams.

perdavimas – energijos transportavimas perdavimo tinklais arba

magistraliniais dujotiekiais.

skirstymas – energijos transportavimas skirstomaisiais tinklais.

tiekimas – energijos pristatymas ir (ar) pardavimas vartotojams.

interesus atitinkantys įpareigojimai – įstatymų nustatytais atvejais

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu priskiriami privalomi

įpareigojimai, susiję su energijos tiekimo saugumu.

naftotiekiai, produktotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję

statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus bei saugyklas arba

į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų

eksporto, importo terminalus bei saugyklas.

dujotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir

įrenginiai gamtinėms dujoms iš verslovių perduoti į gamtinių dujų saugyklas,

miestų bei gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius

įrenginius iki gamtinių dujų skirstymo stočių imtinai.

vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, perkantis energiją.

vartotojas – energijos vartotojas, neturintis teisės pasirinkti

energijos tiekėjo.

valstybinė kontrolė – energetikos objektų saugumo, energetikos įrenginių

eksploatavimo, tiekimo patikimumo, efektyvumo kontrolė.

auditas – energetikos įrenginių, technologinių įrenginių ir procesų

būklės patikrinimas ir įvertinimas efektyvaus energijos vartojimo požiūriu bei

energijos išteklių ar energijos taupymo priemonių parinkimas.

26.

Techninė sauga – šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų energetikos

objektams ir įrenginiams reikalavimų visuma, užtikrinanti jų patikimumą ir

saugumą.

ANTRASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS

VEIKLA IR VALDYMAS

3 straipsnis.

Energetikos veiklos reguliavimo tikslai

Pagrindiniai

valstybės energetikos veiklos reguliavimo tikslai yra:

1)

energijos tiekimo saugumas;

2)

energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;

3) neigiamo

energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;

4)

pagrįstos konkurencijos skatinimas;

5) vietinių ir

atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimas.

4 straipsnis.

Energetikos valdymo institucijos

valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka vykdo:

1) Vyriausybė ar

jos įgaliotos institucijos;

2) Ūkio

ministerija;

3)

Aplinkos ministerija;

4) savivaldybės.

2.

Svarbiausi valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką,

reguliuojančių bei kontroliuojančių energetikos veiklą, uždaviniai:

1)

užtikrinti optimalią valstybės energetikos struktūrą;

2)

sudaryti prielaidas efektyviai energetikos veiklai;

3)

užtikrinti energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės parametrų

pastovumą;

4)

skatinti efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą;

5)

skatinti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą;

6)

skatinti įmones rengti energetikos auditus.

5 straipsnis.

Vyriausybės kompetencija

vykdydama valstybinį energetikos valdymą:

1) kuria ir

įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje;

2) teikia Seimui

tvirtinti Nacionalinę energetikos strategiją;

3) tvirtina

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir programas;

4) įveda

ekstremalią energetikos padėtį;

5) turi teisę

reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.

2

dalies redakcija iki 2006 m. sausio 1 d.:

vykdydamos valstybinį energetikos valdymą:

1) nustato

vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant

ekstremaliai energetikos padėčiai;

2) priima

sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;

3) tvirtina

energetikos veiklos licencijavimo taisykles;

4) nustato

nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;

5) nustato

energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;

6) nustato

energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą, leidimų

išdavimo taisykles ir sąlygas;

7) nustato

energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;

8) įstatymų

nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos veikla,

priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;

9) nustato elektros energijos, pagamintos naudojant

atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo

tvarką;

10)

tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos

perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;

11)

tvirtina energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos

taisykles;

12)

atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

2

dalies redakcija nuo 2006 m. sausio 1 d.:

2.

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vykdydamos valstybinį energetikos

valdymą:

1)

nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant

ekstremaliai energetikos padėčiai;

2)

priima sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;

3)

tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;

4)

nustato nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;

5)

nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;

6)

nustato energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą,

leidimų išdavimo taisykles ir sąlygas;

7)

nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo

tvarką;

8)

įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos

veikla, priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;

9)

nustato elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos

išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo tvarką;

10)

tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos

perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;

11) tvirtina

energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisykles;

12)

nustato atitikties tikrinimo tvarką ir užtikrina atitikties tikrinimo

finansavimą. Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama nemokamai;

13) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-387, 2005-11-15,

Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

6 straipsnis.

Ūkio ministerijos kompetencija

Ūkio

ministerija:

1) įgyvendina

valstybės politiką energetikos srityje;

2) plėtoja tarptautinį

bendradarbiavimą energetikos srityje;

3) rengia ir

tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų

ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo

bei kitus techninius klausimus;

4) rengia,

peržiūri Nacionalinės energetikos strategijos (toliau – Strategija) projektą ir

teikia jį Vyriausybei;

5) rengia

Strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;

6) tvirtina

energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo

taisykles;

7) nustato

energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;

8) nustato

šalyje vartojamos energijos kokybės reikalavimus;

9) nustato

vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)

prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,

sistemų) tvarką ir sąlygas;

10) kartu su

Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos

planavimo tvarką ir sąlygas;

11) nustato

energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės

tvarką;

12) nustato informacijos, susijusios su energetikos

veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims

tvarką, kiekį bei sąlygas;

13) tvirtina šio

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išvardytų darbuotojų pareigybių ir profesijų

sąrašą, nustato tų darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina

energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,

kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato atestavimo tvarką;

14) nustato

įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką

ir sąlygas;

15) turi teisę

nustatyti šio Įstatymo 20 straipsnyje išvardytų įrenginių efektyvumo

reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;

16) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

7 straipsnis.

Aplinkos ministerijos kompetencija

Aplinkos

ministerija:

1) sprendžia

klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, statyba, ir atlieka jos

kompetencijai priklausančias funkcijas;

2) organizuoja

ir vykdo poveikio aplinkai stebėjimus energetikos veiklos padidintos taršos zonose;

3) kartu su Ūkio

ministerija nustato šalyje numatomų vartoti ir vartojamų energijos išteklių

kokybės reikalavimus ir teikia rekomendacijas juos vartoti;

4) dalyvauja

rengiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių programas.

8 straipsnis.

Savivaldybių kompetencija

Savivaldybė savo teritorijoje:

1) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją reguliuoja

vartotojų aprūpinimą tiekiama šiluma;

2) organizuoja

visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų apšvietimą;

3) pagal

Vyriausybės patvirtintą nomenklatūrą išduoda mažmeninės prekybos nefasuotais

naftos produktais licencijas;

4) išduoda

leidimus suskystintųjų naftos dujų prekybai Ūkio ministerijos patvirtinta

tvarka;

5) įvedus

ekstremalią energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos

ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų vykdymą;

6)

dalyvauja rengiant švietėjiškas visuomenės informavimo priemones, padedančias

efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius.

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTOJIMAS

9 straipsnis.

Nacionalinė energetikos strategija

nustato energetikos plėtros kryptis dvidešimčiai metų.

Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai.

Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto bei kitomis

lėšomis.

1) šalies

energetikos saugumas;

2) energijos ar

energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;

3) energijos

gamybos pajėgumo poreikis;

4) energetikos

struktūros tobulinimas;

5) energijos

išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;

6) energetikos

žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;

7) atsinaujinančiųjų

ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtojimas;

8) energijos

vartojimo efektyvumas;

9) reikalingos

investicijos;

10) energijos

išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;

11) energijos

rinkos plėtojimas;

12) energetikos

valdymo tobulinimo kryptys;

13) kainodaros

tobulinimas;

14) kiti su

energetikos plėtra susiję klausimai.

tvirtina 5 metų Strategijos įgyvendinimo planą ir programas.

pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos,

Energetikos agentūra bei kitos įmonės.

10 straipsnis.

Energetikos agentūra

agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Ūkio ministerija.

agentūra Ūkio ministerijos pavedimu atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) vykdo

Strategijos įgyvendinimo plano priemones;

2) įgyvendina

energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;

3) atlieka užsienio pagalbos programų ir projektų

vykdymo energetikos sektoriuje priežiūrą bei stebėseną (monitoringą);

4) atlieka efektyvaus energijos išteklių, energijos

vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo propagavimo ir

informacinį darbą;

agentūra taip pat atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Ūkio ministerijos

pavestas funkcijas.

11 straipsnis.

Energetikos objektų statyba

Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis

Strategijos nuostatomis. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais

bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija.

įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos

tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos

energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios

energiją, plėtoja energetikos perdavimo, skirstymo objektus jų veikimo

teritorijoje.

kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Jeigu tokios energetikos

įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos

pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.

objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų

žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami

žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės

ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo

išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.

12 straipsnis.

Energetikos veikla

įmonės vykdo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką

tausojančią energijos gamybą, tiekimą, perdavimą, skirstymą iki patiektos

energijos apskaitos prietaiso sujungimo su vartotojo sistema vietos,

neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės,

tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia butams, jeigu vartotojai

nepageidauja kitaip.

energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo

taisykles. Energetikos įmonė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti

vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.

įmonės savo veikimo teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos

gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (arba) naudojančius įrenginius

prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų. Prijungimo išlaidas

pagal nustatytus

įkainius padengia atitinkami gamintojai arba vartotojai. Prijungimo darbai

atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo arba vartotojo

sutartį, kurią sudaryti yra privaloma.

įmonės, nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais valdančios

energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ir sistemas, nustatyta tvarka privalo

trečiajai šaliai suteikti perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis,

nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines tinklų bei sistemų

galimybes.

kitais teisėtais būdais valdančios bendroje energetikos sistemoje dirbančius

energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu

bei vykdyti tinklų ar sistemų operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas

išduodant licencijas nustatyta tvarka.

santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis.

Energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo sutartys yra viešos. Energija

reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims tiekiama, perduodama,

skirstoma sudarius sutartį pagal privalomas standartines sąlygas.

energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos

įrenginiai atitinka nustatytus techninės saugos reikalavimus.

atliktas energetikos įmonių, veikiančių elektros, šilumos, gamtinių dujų

sektoriuose, licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos

Komisijai.

reguliuojamųjų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo įkainių

skaičiavimo metodikų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų

teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą,

saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.

įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje

naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas nustato

suderinusios su Komisija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

13

straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos išteklių

kokybė

teritorija nustatoma licencijose.

turi atitikti nustatytus energijos ar energijos išteklių kokybės ir sudėties

reikalavimus.

14 straipsnis.

Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis

energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis

įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė

energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo objektams statyti parduodama ar

išnuomojama ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu

nesusitariama, žemė įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti paimama

visuomenės poreikiams.

objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Jose

statybos, želdinimo ir žemės darbai yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės

ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos

taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų

savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems

priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo

ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos

apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso

apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS

15 straipsnis.

Kainos

kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas,

nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų

kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių

įstatymuose.

išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui,

skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos

efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas,

viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno

norma.

kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip,

ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.

16 straipsnis.

Licencijos, leidimai ir atestatai

veiklai licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis ir kiti įstatymai.

Licencijuojamos veiklos rūšis nustato energetikos sektorių ir kiti įstatymai.

Veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Įmonės, eksploatuojančios energetikos įrenginius, turi būti atestuotos.

veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

17 straipsnis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

valstybės įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Jos nuostatus

Ūkio ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Komisija yra viešasis juridinis

asmuo, turintis sąskaitas bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei

savo pavadinimu.

sudaro penki nariai. Jos pirmininką ir keturis narius Ministro Pirmininko

teikimu skiria Respublikos Prezidentas 5 metams.

nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai,

turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsimokslinimą.

pirmininkas ir nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:

1) pasibaigus jų

kadencijai;

2) savo noru;

3) išrinkti arba

paskirti į kitas pareigas;

4) kai jiems

įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai

paaiškėja, kad šiurkščiai pažeidė jiems nustatytų pareigų reikalavimus;

6) kai pažeidė

tarnybinę etiką;

7) dėl sveikatos

būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

8) netekus

Lietuvos Respublikos pilietybės.

atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo

metodikas;

2)

nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;

3) kontroliuoja

valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;

4) tvirtina

energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;

5) turi teisę

vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos

įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;

6) nustatydama

valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos

išlaidų pagrįstumą;

7) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant

atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainą;

8) išduoda,

sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo

licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;

9) derina

energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos,

šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;

10) turi teisę

teikti siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Ūkio

ministerijai, savivaldybėms;

11) turi teisę

įpareigoti energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo,

skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai

šaliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;

12) atlieka

kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

atsako už savo sprendimus. Komisijos sprendimai priimami vardiniu balsavimu.

Komisijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

keturis mėnesius parengia veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją viešai ir

pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei.

funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Komisijos administracijos

ir jos darbuotojų funkcijas nustato Komisijos nuostatai.

įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenumato kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

18 straipsnis.

Energetikos valstybinė kontrolė

kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į

nuosavybės valdymo formą.

2.

Valstybinę energetikos kontrolę nustatyta tvarka atlieka Valstybinė

energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos

inspekcija).

energetikos inspekcija yra valstybės įstaiga. Jos steigėja – Ūkio ministerija.

Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Ūkio ministerija.

energetikos inspekcija:

1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo,

panaikina atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui ir kontroliuoja, ar

laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;

2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos

įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių

gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą;

3)

tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus,

dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus

buityje, susijusius su energijos vartojimu;

4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų

įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos

įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;

5) organizuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų

energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;

6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės

reikalavimų;

7) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines

atsargas;

8) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės

institucijoms teikiamą informaciją;

9) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami

įstatymų nustatyta tvarka.

energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir

valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato

Branduolinės energijos įstatymas.

energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir

sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

19 straipsnis.

Informavimas

institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš

energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės nustatyta tvarka ir

mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms,

atitinkamoms asociacijoms bei trečiosioms šalims.

jos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie energetiką Europos

Komisijai, kitoms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.

valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir naudojimo pradžią šiuos

objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais valdančios energetikos

įmonės privalo informuoti Ūkio ministeriją.

įmonės savo veikimo teritorijoje pagal kompetenciją energijos vartotojams

teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą,

saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių naudojimą, statomus,

rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, energijos kainas bei

energijos vartotojams teikiamas paslaugas.

20 straipsnis.

Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas

energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos

Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo

efektyvumo didinimo ir kitose programose.

gaminami ir parduodami karšto vandens katilai, kurių nominali šilumos galia yra

nuo 4 iki 400 kW ir kuriuose deginamas skystasis arba dujinis kuras, turi

atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.

gaminami ir parduodami šilumos generatoriai patalpoms šildyti ir (arba) karštam

vandeniui ruošti naujuose ar esamuose ne pramonės paskirties pastatuose turi

atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.

gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie vartoja elektros ir kitų

rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo

etiketes.

eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,

kurių nominali šilumos galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių

įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.

21 straipsnis. Darbuotojų

pasirengimas ir atestavimas

1.

Energetikos objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai turi

būti reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę. Į jų mokymosi programas

turi būti įtraukti ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo

klausimai.

darbuotojai šio Įstatymo 6 straipsnio 13 punkte bei 18 straipsnio 4

dalies 5 punkte numatyta tvarka privalo būti atestuojami.

22 straipsnis. Energijos išteklių

rezervinės atsargos

Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 5 MW galios

šilumos ar elektros energijos gamybos objektų ir gaminančios parduoti skirtą

šilumos ar elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių rezervines

atsargas. Energijos išteklių rezervinės atsargos kaupiamos, laikomos,

atnaujinamos energetikos įmonių bei kitomis lėšomis. Energijos išteklių

rezervinių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu yra suvartojama per 1

mėnesį.

23 straipsnis. Energijos apskaita

eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti

apskaičiuojama.

Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis energijos matavimo

priemonėmis. Naujai įrengiamos energijos matavimo priemonės turi atitikti

Europos Sąjungos valstybėse naudojamų matavimo priemonių specifikacijas.

ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus

nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais juos valdančios energetikos įmonės.

objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančios energetikos objektus

nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais juos valdančios energetikos įmonės

savo lėšomis.

24 straipsnis. Energijos tranzitas

energijos išteklių tranzitas (toliau – tranzitas) vykdomas pagal energijos ar

energijos išteklių siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių

energetikos įmonių sudarytas sutartis, vadovaujantis Energetikos chartijos

sutarties nuostatomis bei atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir

prioritetinį šalies poreikių tenkinimą.

objektus valdančios energetikos įmonės teikia Komisijai ir Ūkio ministerijai

informaciją apie kiekvieną tranzito pareikalavimą, sudarytas tranzito sutartis

ir atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti tranzito sutartį turi būti

tinkamai motyvuotas.

PENKTASIS

SKIRSNIS

EKSTREMALI ENERGETIKOS PADĖTIS

25

straipsnis. Ekstremali energetikos padėtis

gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė

gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.

energetikos padėtis įvedama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be

atskiro Vyriausybės nutarimo įvedama ir ekstremali

energetikos padėtis.

pranešti savivaldybėms, Ūkio ministerijai apie energijos tiekimo sumažėjimą ir

priemones tiekimui atnaujinti.

bei energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant

ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės,

jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės mero nurodymus, už

vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo

apribojimų ar nutraukimo neatsako.

vartotojams aprūpinti energijos ištekliais įstatymų nustatyta tvarka yra

sudaromos naftos produktų valstybės atsargos.

6.

Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,

transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą bei naftos produktus,

gamtines dujas, kurą, elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies

vidaus vartotojų poreikius.

7.

Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo

vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės

mero nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai

energetikos padėčiai energetikos įmonės nevykdo nurodymų,

Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę, kol tęsis ekstremali energetikos

padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai

paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės institucijos atstovai,

atlikdami įmonėse jų valdybų ir administracijos vadovų funkcijas, vadovaujasi

Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės suteiktais įgaliojimais.

ekstremalią energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turi

teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių

eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas,

apriboti naftos produktų, parduodamos energijos bei energijos išteklių ir

teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė

26

straipsnis. Skundų nagrinėjimas

vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine skundų

nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos

pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų,

įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės

reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų,

avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

3.

Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl

energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant,

laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis

nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir

tarifų taikymo.

25 straipsnis.

Ekstremali energetikos padėtis

elektros, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla

grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.

energetikos padėtis įvedama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be

atskiro Vyriausybės nutarimo įvedama ir ekstremali

energetikos padėtis.

pranešti savivaldybėms, Ūkio ministerijai apie energijos tiekimo sumažėjimą ir

priemones tiekimui atnaujinti.

bei energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant

ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės,

jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės mero nurodymus, už

vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo

apribojimų ar nutraukimo neatsako.

vartotojams aprūpinti energijos ištekliais įstatymų nustatyta tvarka yra

sudaromos naftos produktų valstybės atsargos.

6.

Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,

transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą bei naftos produktus,

gamtines dujas, kurą, elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies

vidaus vartotojų poreikius.

7.

Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo

vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės

mero nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai

energetikos padėčiai energetikos įmonės nevykdo nurodymų,

Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę, kol tęsis ekstremali energetikos

padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai

paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės institucijos atstovai,

atlikdami įmonėse jų valdybų ir administracijos vadovų funkcijas, vadovaujasi

Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės suteiktais įgaliojimais.

ekstremalią energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turi

teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių

eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas,

apriboti naftos produktų, parduodamos energijos bei energijos išteklių ir

teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė

26 straipsnis.

Skundų nagrinėjimas

vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine skundų

nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos

pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų,

įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės

reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų,

avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

3.

Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl

energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant,

laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis

nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir

tarifų taikymo.

27

straipsnis. Atsakomybė

Asmenys

už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28

straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka

institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja vartotojų (juridinių ir

fizinių asmenų) lėšomis iki šio Įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai

naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti.

prie Finansų ministerijos arba savivaldybėms teikia informaciją apie naudojamus

į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių

savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Valstybinė

mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės Vyriausybės

nustatyta tvarka bešeimininkius energetikos objektus įtraukia į apskaitą ir

imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Valstybinė mokesčių

inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės institucija pareiškimą

dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės

nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis

objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie

teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu

Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip

suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar

skirstymo įmonei.

3.

Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai

valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar

nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.

4.

Įsigaliojus šiam Įstatymui pirmą kartą skiriant Komisijos narius, du Komisijos

nariai skiriami trejų metų kadencijai.

29 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

išskyrus 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

2004 m. sausio 1 d.

30 straipsnis.

Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);

2) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996,

Nr. 32-791);

3)

Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios

situacijos aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas

(Žin., 1997, Nr. 53-1227);

4) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997,

Nr. 64-1494);

5) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1, 9, 11, 12, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 96-2425);

6) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 17

straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 34-899);

7) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 103-2837);

8) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 105-2899);

9) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin.,

1999, Nr. 86-2563);

10) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,

Nr. 28-757);

11) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,

Nr. 58-1709).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Įstatymas

papildomas priedu nuo 2006 m. sausio 1 d.:

Lietuvos

Respublikos

energetikos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

m. vasario 13 d. Tarybos direktyva 78/170/EEB

dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti naujuose

ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo koeficientų ir dėl

šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo naujuose ne pramoninės

paskirties pastatuose.

m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva 82/885/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą

78/170/EEB dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui

ruošti naujuose ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo

koeficientų ir dėl šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo

naujuose ne pramoninės paskirties pastatuose.

gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento

reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį

kurą.

rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir

kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę

informaciją apie gaminį.

13 d. Tarybos direktyva 93/76/EEB išmetamosioms anglies dioksido dujoms

apriboti gerinant energijos efektyvumą (SAVE).

rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/57/EB dėl energijos

naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams,

šaldikliams ir jų deriniams.

m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB dėl

energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo

balastiniams įtaisams.

m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl

elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo

vidaus elektros rinkoje.

gruodžio 16 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2002/91/eb dėl pastatų

energinio naudingumo.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-387,

2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2005-12-06)

autrap@lrs.lt

13 straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai,

energijos ir energijos išteklių kokybė

teritorija nustatoma licencijose.

turi atitikti nustatytus energijos ar energijos išteklių kokybės ir sudėties

reikalavimus.

14

straipsnis. Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis

energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis

įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė

energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo objektams statyti parduodama ar

išnuomojama ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu

nesusitariama, žemė įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti paimama

visuomenės poreikiams.

objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Jose

statybos, želdinimo ir žemės darbai yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės

ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos

taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų

savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems

priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo

ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių

veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso

apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS

15

straipsnis. Kainos

kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas,

nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų

kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių

įstatymuose.

išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui,

skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos

efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas, viešuosius

interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma.

kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip,

ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.

16

straipsnis. Licencijos, leidimai ir atestatai

veiklai licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis ir kiti įstatymai.

Licencijuojamos veiklos rūšis nustato energetikos sektorių ir kiti įstatymai.

Veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Įmonės, eksploatuojančios energetikos įrenginius, turi būti atestuotos.

veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

17

straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

valstybės įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Jos nuostatus

Ūkio ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Komisija yra viešasis juridinis

asmuo, turintis sąskaitas bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei

savo pavadinimu.

sudaro penki nariai. Jos pirmininką ir keturis narius Ministro Pirmininko

teikimu skiria Respublikos Prezidentas 5 metams.

nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai,

turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsimokslinimą.

pirmininkas ir nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:

1) pasibaigus jų

kadencijai;

2) savo noru;

3) išrinkti arba

paskirti į kitas pareigas;

4) kai jiems

įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai

paaiškėja, kad šiurkščiai pažeidė jiems nustatytų pareigų reikalavimus;

6) kai pažeidė

tarnybinę etiką;

7) dėl sveikatos

būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

8) netekus

Lietuvos Respublikos pilietybės.

atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo

metodikas;

2)

nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;

3) kontroliuoja

valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;

4) tvirtina

energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;

5) turi teisę

vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos

įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;

6) nustatydama

valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos

išlaidų pagrįstumą;

7) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant

atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainą;

8) išduoda,

sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo

licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;

9) derina

energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos,

šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;

10) turi teisę

teikti siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei,

Ūkio ministerijai, savivaldybėms;

11) turi teisę

įpareigoti energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo,

skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai

šaliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;

12) atlieka

kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

atsako už savo sprendimus. Komisijos sprendimai priimami vardiniu balsavimu.

Komisijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

keturis mėnesius parengia veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją viešai ir

pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei.

funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Komisijos administracijos

ir jos darbuotojų funkcijas nustato Komisijos nuostatai.

įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenumato kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

18

straipsnis. Energetikos valstybinė kontrolė

kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į

nuosavybės valdymo formą.

2.

Valstybinę energetikos kontrolę nustatyta tvarka atlieka Valstybinė

energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos

inspekcija).

energetikos inspekcija yra valstybės įstaiga. Jos steigėja – Ūkio ministerija.

Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Ūkio ministerija.

energetikos inspekcija:

1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo,

panaikina atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui ir kontroliuoja, ar

laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;

2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos

įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių

gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą;

3)

tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus,

dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus

buityje, susijusius su energijos vartojimu;

4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų

įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos

įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;

5) organizuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų

energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;

6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės

reikalavimų;

7) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines

atsargas;

8) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės

institucijoms teikiamą informaciją;

9) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami

įstatymų nustatyta tvarka.

energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir

valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato

Branduolinės energijos įstatymas.

energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir

sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

19

straipsnis. Informavimas

savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi

teisę gauti iš energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės

nustatyta tvarka ir mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių

institucijoms, įstaigoms, atitinkamoms asociacijoms ir trečiosioms šalims.

jos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie energetiką Europos

Komisijai, kitoms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.

valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir naudojimo pradžią šiuos

objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais valdančios energetikos

įmonės privalo informuoti Ūkio ministeriją.

įmonės savo veikimo teritorijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka ir mastu pagal kompetenciją energijos vartotojams ir

savivaldybių institucijoms teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir

energijos vartojimą, saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių

naudojimą, statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius,

energijos kainas bei energijos vartotojams teikiamas paslaugas.

įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka

licencijuojama veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, yra vieša.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124

(2007-05-19)

20

straipsnis. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas

energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos

Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo

efektyvumo didinimo ir kitose programose.

gaminami ir parduodami karšto vandens katilai, kurių nominali šilumos galia yra

nuo 4 iki 400 kW ir kuriuose deginamas skystasis arba dujinis kuras, turi

atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.

nuo 2007 m. gegužės 19 d.

gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie vartoja elektros ir kitų

rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo

etiketes.

eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,

kurių nominali šilumos galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių

įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.

nustatytiems efektyvumo reikalavimams tikrinama:

1) pastatuose

įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą,

kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kW iki 100 kW, – kartą

per trejus metus;

2) pastatuose

įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą,

kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 100 kW, – kartą per

dvejus metus;

3) šildymo

sistemų, kuriose įrengti 20 kW ir didesnės vardinės atiduodamosios galios

šildymo katilai, naudojantys neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą, – vieną

kartą, kai šildymo sistemoje įrengto katilo tikrinimo pagal šios dalies 1 ir 2 punktų

reikalavimus metu nuo šio katilo pagaminimo yra praėję daugiau kaip 15 metų;

4) pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW

vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų – kartą per trejus

metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-387, 2005-11-15,

Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

Nr. X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124

(2007-05-19)

27 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys

už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka

institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja vartotojų (juridinių ir

fizinių asmenų) lėšomis iki šio Įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai

naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti.

prie Finansų ministerijos arba savivaldybėms teikia informaciją apie naudojamus

į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių

savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Valstybinė

mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės Vyriausybės

nustatyta tvarka bešeimininkius energetikos objektus įtraukia į apskaitą ir

imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Valstybinė mokesčių

inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės institucija pareiškimą

dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės

nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis

objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie

teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu

Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip

suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar

skirstymo įmonei.

3.

Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai

valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar

nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.

4.

Įsigaliojus šiam Įstatymui pirmą kartą skiriant Komisijos narius, du Komisijos

nariai skiriami trejų metų kadencijai.

29

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

išskyrus 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

2004 m. sausio 1 d.

30

straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);

2) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996,

Nr. 32-791);

3)

Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios

situacijos aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas

(Žin., 1997, Nr. 53-1227);

4) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997,

Nr. 64-1494);

5) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1, 9, 11, 12, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 96-2425);

6) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 17

straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 34-899);

7) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 103-2837);

8) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 105-2899);

9) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin.,

1999, Nr. 86-2563);

10) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,

Nr. 28-757);

11) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,

Nr. 58-1709).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

energetikos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento

reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį

kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 186).

rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir

kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę

informaciją apie gaminį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas,

p. 216).

13 d. Tarybos direktyva 93/76/EEB išmetamosioms anglies dioksido dujoms

apriboti gerinant energijos efektyvumą (SAVE) (OL 2004 m. specialusis leidimas,

12 skyrius, 1 tomas, p. 163).

rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/57/EB dėl energijos

naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams,

šaldikliams ir jų deriniams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 1

tomas, p. 305).

m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB dėl

energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo

balastiniams įtaisams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p.

96).

m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl

elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo

vidaus elektros rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas,

p. 121).

gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų

energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas,

p.168).

d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio

projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (OL 2005 L, 191, p. 29).

Priedo pakeitimas:

Nr. X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124

(2007-05-19)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-387,

2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 5, 19, 20 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-05-23)

autrap@lrs.lt