← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2010-06-10

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 56-2224

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGETIKOS

ĮSTATYMAS

2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-884

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Energetikos

įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir

valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą. Atskirų

energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių

ypatumus nustato kiti įstatymai.

2.

Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos

veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui.

3.

Šio Įstatymo

nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo

priede.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-387, 2005-11-15,

Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Energetika

– energetikos veiklą apimanti ūkio dalis.

2.

Energetikos

veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar

energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą,

perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir

įrenginių eksploatavimą.

3.

Energija

– elektros ir šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šiame

Įstatyme energijai priskiriamos ir gamtinės dujos.

4.

Energetikos

sektoriai – energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors

energijos išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija,

gamtinėmis dujomis, kietuoju kuru, nafta, naftos produktais,

atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.

5.

Energijos

ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami

energijai gaminti.

6.

Atsinaujinantieji

energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės,

vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Šios energijos

atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai, ją

galima vartoti arba naudoti energijos gamybai.

7.

Vietiniai

energijos ištekliai – šalyje esami energijos ištekliai, išskyrus

atvežtinius arba pagamintus iš atvežtinių.

8.

Efektyvumas

– energijos išteklių ir energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.

9.

Tiekimo

saugumas – energijos išteklių ar energijos tiekimo patikimumas bei techninė

sauga.

10.

Energetikos

įmonė – asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla.

11.

Energetikos

įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas,

techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo

darbai.

12.

Energetikos

objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų priklausiniai;

gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų

importo, eksporto terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai,

produktotiekiai; naftos perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų

terminalai bei saugyklos; šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai.

13.

Valstybinės

svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės bei

katilinės; 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas, jo

priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 m3 ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų importo

terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos

perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 m3 ir didesni naftos, naftos produktų terminalai bei saugyklos; branduolinės

energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta

Vyriausybė.

14.

Energetikos

įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija,

jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai

žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei

skirstyti.

15.

Ekstremali

energetikos padėtis – laikotarpis, kai yra sutrikęs normalus energijos

išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms bei vartotojams ir šis

tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku

prognozuoti bei valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota

institucija ar savivaldybės institucija turi reguliuoti energijos išteklių ar

energijos tiekimą energetikos įmonėms bei vartotojams.

16.

Energijos

perdavimas – energijos transportavimas perdavimo tinklais arba

magistraliniais dujotiekiais.

17.

Energijos

skirstymas – energijos transportavimas skirstomaisiais tinklais.

18.

Energijos

tiekimas – energijos pristatymas ir (ar) pardavimas vartotojams.

19.

Viešuosius

interesus atitinkantys įpareigojimai – įstatymų nustatytais atvejais

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu priskiriami privalomi

įpareigojimai, susiję su energijos tiekimo saugumu.

20.

Magistraliniai

naftotiekiai, produktotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję

statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus bei saugyklas arba

į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų

eksporto, importo terminalus bei saugyklas.

21.

Magistraliniai

dujotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir

įrenginiai gamtinėms dujoms iš verslovių perduoti į gamtinių dujų saugyklas,

miestų bei gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius

įrenginius iki gamtinių dujų skirstymo stočių imtinai.

22.

Energijos

vartotojas – fizinis ir juridinis asmuo, taip pat užsienio organizacija,

neturinti juridinio asmens teisių, perkantys energiją vartojimo tikslams.

23.

Reguliuojamasis

vartotojas – energijos vartotojas, neturintis teisės pasirinkti

energijos tiekėjo.

24.

Energetikos

valstybinė kontrolė – energetikos objektų saugumo, energetikos įrenginių

eksploatavimo, tiekimo patikimumo, efektyvumo kontrolė.

25.

Energijos vartojimo auditas – procedūra, kurios metu nustatomos ir

įvertinamos energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose,

technologiniuose procesuose, įrenginiuose ar transporto objektuose, arba

bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos, reikalingos teikiant

viešas ar privačias paslaugas, parenkamos ir ekonomiškai pagrindžiamos

energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo priemonės, taip pat pateikiama

ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui.

26.

Techninė sauga – šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų energetikos

objektams ir įrenginiams reikalavimų visuma, užtikrinanti jų patikimumą ir

saugumą.

27.

Savanoriškas

susitarimas – viešai skelbiamas Energetikos ministerijos ir energetikos

įmonių susitarimas, kuriame šalys savanoriškai išsikelia aplinkos apsaugos ar

energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus, sudaro

tų tikslų pasiekimo grafiką, nustato susitarimo vykdymo stebėsenos ir

atskaitomybės reikalavimus.

28.

Reguliuojama veikla –

energetikos veikla, kuri yra licencijuojama arba kuriai taikomos valstybės

reguliuojamos kainos.

29.

Asmuo

– valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos

Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis,

arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų

padaliniai.

30.

Valstybė narė – bet kuri Europos

Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1767, 2008-11-06,

Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

Nr. XI-827,

2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)

ANTRASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS

VEIKLA IR VALDYMAS

3

straipsnis. Energetikos veiklos reguliavimo tikslai

Pagrindiniai

valstybės energetikos veiklos reguliavimo tikslai yra:

1)

energijos tiekimo saugumas;

2)

energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;

3) neigiamo

energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;

4)

pagrįstos konkurencijos skatinimas;

5) vietinių ir

atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimas.

4

straipsnis. Energetikos valdymo institucijos

1.

Energetikos

valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka vykdo:

1) Vyriausybė ar

jos įgaliotos institucijos;

2)

Energetikos ministerija;

3)

Aplinkos ministerija;

4) Susisiekimo

ministerija;

5) savivaldybės.

2.

Svarbiausi valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką,

reguliuojančių bei kontroliuojančių energetikos veiklą, uždaviniai:

1)

užtikrinti optimalią valstybės energetikos struktūrą;

2)

sudaryti prielaidas efektyviai energetikos veiklai;

3)

užtikrinti energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės parametrų

pastovumą;

4)

skatinti efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą;

5)

skatinti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą;

6)

skatinti juridinius asmenis organizuoti energijos vartojimo auditą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1767,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

Nr. XI-130,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

5

straipsnis. Vyriausybės kompetencija

1.

Vyriausybė,

vykdydama valstybinį energetikos valdymą:

1) kuria ir

įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje;

2) teikia Seimui

tvirtinti Nacionalinę energetikos strategiją;

3) tvirtina

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir programas;

4) įveda

ekstremalią energetikos padėtį;

5) turi teisę

reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vykdydamos valstybinį energetikos

valdymą:

1)

nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant

ekstremaliai energetikos padėčiai;

2)

priima sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;

3)

tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;

4)

nustato nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;

5)

nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;

6)

nustato energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą,

leidimų išdavimo taisykles ir sąlygas;

7)

nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo

tvarką;

8)

įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos

veikla, priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;

9)

nustato elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos

išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo tvarką;

10)

tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos

perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;

11)

tvirtina energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos

taisykles;

12)

nustato atitikties tikrinimo tvarką ir užtikrina atitikties tikrinimo

finansavimą. Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama nemokamai;

13)

nustato energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką;

14) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-387, 2005-11-15,

Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

Nr. X-1108,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)

6

straipsnis. Energetikos ministerijos kompetencija

Energetikos

ministerija:

1) įgyvendina

valstybės politiką energetikos srityje;

2) plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą

energetikos srityje;

3) rengia ir

tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų

ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo

bei kitus techninius klausimus;

4) rengia,

peržiūri Nacionalinės energetikos strategijos (toliau – Strategija) projektą ir

teikia jį Vyriausybei;

5) rengia

Strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;

6) tvirtina

energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles;

7) nustato

energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;

8) nustato

šalyje vartojamos energijos kokybės reikalavimus;

9) nustato

vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)

prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,

sistemų) tvarką ir sąlygas;

10) kartu su

Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos

planavimo tvarką ir sąlygas;

11) nustato

energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės

tvarką;

12) nustato

informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės

institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims tvarką, kiekį bei sąlygas;

13) tvirtina šio

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išvardytų darbuotojų pareigybių ir profesijų

sąrašą, nustato tų darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina

energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,

kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato atestavimo tvarką;

14) nustato asmenų,

turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir

sąlygas;

15) turi teisę

nustatyti šio Įstatymo 20 straipsnyje išvardytų įrenginių efektyvumo

reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;

16) kartu su

Susisiekimo ministerija nustato energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose,

transporto objektuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarką ir

sąlygas;

17) nustato

savanoriškų susitarimų sudarymo tvarką ir sudaro su energetikos įmonėmis

savanoriškus susitarimus;

18) kartu su

Susisiekimo ministerija nustato energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose,

transporto objektuose ir technologiniams procesams auditą atliekančių

specialistų rengimo ir atestavimo tvarką;

19)

tvirtina energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams

procesams audito atlikimo metodikas;

20) nustatyta

tvarka išduoda licencijas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos

produktais, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą,

panaikina licencijų galiojimą, keičia, tikslina licencijas, išduoda licencijų

dublikatus;

21) organizuoja

keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo

srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu

ir tarptautiniu lygiu;

22) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

Nr. X-1767,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

Nr. XI-130,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

Nr. XI-827,

2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)

7

straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija

Aplinkos

ministerija:

1) sprendžia

klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, statyba, ir atlieka jos

kompetencijai priklausančias funkcijas;

2) organizuoja

ir vykdo poveikio aplinkai stebėjimus energetikos veiklos padidintos taršos

zonose;

3)

kartu su Energetikos ministerija nustato šalyje numatomų vartoti ir vartojamų

energijos išteklių kokybės reikalavimus ir teikia rekomendacijas juos vartoti;

4) dalyvauja

rengiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių programas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-130,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

71

straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija

Susisiekimo

ministerija:

1) rengia

energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto objektuose programas ir

koordinuoja jų įgyvendinimą;

2) teikia

rekomendacijas ir įgyvendina priemones, didinančias energijos išteklių ir

energijos vartojimo efektyvumą transporto objektuose;

3) tvirtina

energijos vartojimo transporto objektuose (išskyrus statinius) audito atlikimo

metodikas;

4) (neteko

galios nuo 2010 m. birželio 10 d.);

5) vykdo informavimo ir švietėjišką

veiklą, skatinančią transporto objektuose efektyviai naudoti energijos

išteklius ir energiją.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. X-1767,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

Nr. XI-827,

2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)

8

straipsnis. Savivaldybių kompetencija

Savivaldybė savo teritorijoje:

1) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją reguliuoja vartotojų

aprūpinimą tiekiama šiluma;

2) organizuoja

visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų apšvietimą;

3) pagal

Vyriausybės patvirtintą nomenklatūrą išduoda mažmeninės prekybos nefasuotais

naftos produktais licencijas;

4) išduoda

leidimus suskystintųjų naftos dujų prekybai Energetikos ministerijos patvirtinta

tvarka;

5) įvedus

ekstremalią energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos

ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų vykdymą;

6)

dalyvauja rengiant švietėjiškas visuomenės informavimo priemones, padedančias

efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-130,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTOJIMAS

9

straipsnis. Nacionalinė energetikos strategija

1.

Strategija

nustato energetikos plėtros kryptis dvidešimčiai metų.

2.

Strategiją

Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

3.

Strategija

apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai.

Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto bei kitomis

lėšomis.

4.

Strategijoje turi būti numatoma:

1) šalies

energetikos saugumas;

2) energijos ar

energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;

3) energijos

gamybos pajėgumo poreikis;

4) energetikos

struktūros tobulinimas;

5) energijos

išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;

6) energetikos

žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;

7)

atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtojimas;

8) energijos

vartojimo efektyvumas;

9) reikalingos

investicijos;

10) energijos

išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;

11) energijos

rinkos plėtojimas;

12) energetikos

valdymo tobulinimo kryptys;

13) kainodaros

tobulinimas;

14) kiti su

energetikos plėtra susiję klausimai.

5.

Vyriausybė

tvirtina 5 metų Strategijos įgyvendinimo planą ir programas.

6.

Strategiją

pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos,

įstaigos, Energetikos agentūra bei kitos įmonės.

10

straipsnis. Energetikos agentūra

1.

Energetikos

agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Energetikos ministerija.

2.

Energetikos

agentūra  Energetikos ministerijos pavedimu atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) vykdo

Strategijos įgyvendinimo plano priemones;

2) įgyvendina

energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;

3) atlieka

užsienio pagalbos programų ir projektų vykdymo energetikos sektoriuje priežiūrą

bei stebėseną (monitoringą);

4) atlieka

efektyvaus energijos išteklių, energijos vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos

išteklių vartojimo propagavimo ir informacinį darbą.

3.

Energetikos agentūra taip pat atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas ar

Energetikos ministerijos pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-130,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

11

straipsnis. Energetikos objektų statyba

1.

Energetikos objektai statomi Statybos įstatymo,

Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis

Strategijos nuostatomis. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais

bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija.

2.

Energetikos

įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos

tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos

energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios

energiją, plėtoja energetikos perdavimo, skirstymo objektus jų veikimo

teritorijoje.

3.

Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios

kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Jeigu tokios energetikos

įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos

pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.

4.

Energetikos

objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų

žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami

žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės

ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo

išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.

12

straipsnis. Energetikos veikla

1.

Energetikos

įmonės vykdo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką

tausojančią energijos gamybą, tiekimą, perdavimą, skirstymą iki patiektos

energijos apskaitos prietaiso sujungimo su vartotojo sistema vietos,

neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės,

tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia butams, jeigu vartotojai

nepageidauja kitaip.

2.

Energetikos įmonė perduoda, skirsto, tiekia

energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo

taisykles. Energetikos įmonė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti

vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.

3.

Energetikos

įmonės savo veikimo teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos

gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (arba) naudojančius įrenginius

prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų. Prijungimo išlaidas

pagal nustatytus

įkainius padengia atitinkami gamintojai arba vartotojai. Prijungimo darbai

atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo arba vartotojo sutartį,

kurią sudaryti yra privaloma.

4.

Energetikos

įmonės, nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais valdančios

energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ir sistemas, nustatyta tvarka privalo

trečiajai šaliai suteikti perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis,

nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines tinklų bei sistemų

galimybes.

5.

Energetikos įmonės, nuosavybės teise turinčios ar

kitais teisėtais būdais valdančios bendroje energetikos sistemoje dirbančius

energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu

bei vykdyti tinklų ar sistemų operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas

išduodant licencijas nustatyta tvarka.

6.

Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat

santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis.

Energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo sutartys yra viešos. Energija

reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims tiekiama, perduodama,

skirstoma sudarius sutartį pagal privalomas standartines sąlygas.

7.

Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios

energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos

įrenginiai atitinka nustatytus techninės saugos reikalavimus.

8.

Metams pasibaigus, per keturis mėnesius turi būti

atliktas energetikos įmonių, veikiančių elektros, šilumos, gamtinių dujų

sektoriuose, licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos

Komisijai.

9.

Energetikos įmonės dalyvauja rengiant

reguliuojamųjų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo įkainių

skaičiavimo metodikų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų

teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą,

saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.

10.

Energetikos

įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje

naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas nustato

suderinusios su Komisija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1.

Energetikos

įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir

valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą. Atskirų

energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių

ypatumus nustato kiti įstatymai.

2.

Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos

veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui.

1

straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2006 m. sausio 1 d.:

3.

Šio

Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais

Įstatymo priede.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-387, 2005-11-15,

Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Energetika

– energetikos veiklą apimanti ūkio dalis.

2.

Energetikos

veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar

energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą,

perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių

eksploatavimą.

3.

Energija

– elektros ir šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šiame

Įstatyme energijai priskiriamos ir gamtinės dujos.

4.

Energetikos

sektoriai – energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors

energijos išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija,

gamtinėmis dujomis, kietuoju kuru, nafta, naftos produktais,

atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.

5.

Energijos

ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami

energijai gaminti.

6.

Atsinaujinantieji

energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės,

vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Šios energijos

atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai, ją

galima vartoti arba naudoti energijos gamybai.

7.

Vietiniai

energijos ištekliai – šalyje esami energijos ištekliai, išskyrus

atvežtinius arba pagamintus iš atvežtinių.

8.

Efektyvumas

– energijos išteklių ir energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.

9.

Tiekimo

saugumas – energijos išteklių ar energijos tiekimo patikimumas bei techninė

sauga.

10.

Energetikos

įmonė – įmonė, kuri verčiasi energetikos veikla.

11.

Energetikos

įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas,

techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo

darbai.

12.

Energetikos

objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų priklausiniai;

gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų

importo, eksporto terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai,

produktotiekiai; naftos perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų

terminalai bei saugyklos; šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai.

13.

Valstybinės

svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės bei

katilinės; 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas, jo

priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 m3 ir didesnės

gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalai bei

saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo

įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 m3

ir didesni naftos, naftos produktų terminalai bei saugyklos; branduolinės

energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta

Vyriausybė.

14.

Energetikos

įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija,

jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai

žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei

skirstyti.

15.

Ekstremali

energetikos padėtis – laikotarpis, kai yra sutrikęs normalus energijos

išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms bei vartotojams ir šis

tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku

prognozuoti bei valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota

institucija ar savivaldybės institucija turi reguliuoti energijos išteklių ar

energijos tiekimą energetikos įmonėms bei vartotojams.

16.

Energijos

perdavimas – energijos transportavimas perdavimo tinklais arba

magistraliniais dujotiekiais.

17.

Energijos

skirstymas – energijos transportavimas skirstomaisiais tinklais.

18.

Energijos

tiekimas – energijos pristatymas ir (ar) pardavimas vartotojams.

19.

Viešuosius

interesus atitinkantys įpareigojimai – įstatymų nustatytais atvejais

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu priskiriami privalomi

įpareigojimai, susiję su energijos tiekimo saugumu.

20.

Magistraliniai

naftotiekiai, produktotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję

statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus bei saugyklas arba

į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų

eksporto, importo terminalus bei saugyklas.

21.

Magistraliniai

dujotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir

įrenginiai gamtinėms dujoms iš verslovių perduoti į gamtinių dujų saugyklas,

miestų bei gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius

įrenginius iki gamtinių dujų skirstymo stočių imtinai.

22.

Energijos

vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, perkantis energiją.

23.

Reguliuojamasis

vartotojas – energijos vartotojas, neturintis teisės pasirinkti

energijos tiekėjo.

24.

Energetikos

valstybinė kontrolė – energetikos objektų saugumo, energetikos įrenginių

eksploatavimo, tiekimo patikimumo, efektyvumo kontrolė.

25.

Energetikos

auditas – energetikos įrenginių, technologinių įrenginių ir procesų

būklės patikrinimas ir įvertinimas efektyvaus energijos vartojimo požiūriu bei

energijos išteklių ar energijos taupymo priemonių parinkimas.

26.

Techninė sauga – šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų energetikos

objektams ir įrenginiams reikalavimų visuma, užtikrinanti jų patikimumą ir

saugumą.

ANTRASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS

VEIKLA IR VALDYMAS

3 straipsnis.

Energetikos veiklos reguliavimo tikslai

Pagrindiniai

valstybės energetikos veiklos reguliavimo tikslai yra:

1)

energijos tiekimo saugumas;

2)

energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;

3) neigiamo

energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;

4)

pagrįstos konkurencijos skatinimas;

5) vietinių ir

atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimas.

4 straipsnis.

Energetikos valdymo institucijos

1.

Energetikos

valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka vykdo:

1) Vyriausybė ar

jos įgaliotos institucijos;

2) Ūkio

ministerija;

3)

Aplinkos ministerija;

4) savivaldybės.

2.

Svarbiausi valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką,

reguliuojančių bei kontroliuojančių energetikos veiklą, uždaviniai:

1)

užtikrinti optimalią valstybės energetikos struktūrą;

2)

sudaryti prielaidas efektyviai energetikos veiklai;

3)

užtikrinti energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės parametrų

pastovumą;

4)

skatinti efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą;

5)

skatinti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą;

6)

skatinti įmones rengti energetikos auditus.

5 straipsnis.

Vyriausybės kompetencija

1.

Vyriausybė,

vykdydama valstybinį energetikos valdymą:

1) kuria ir

įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje;

2) teikia Seimui

tvirtinti Nacionalinę energetikos strategiją;

3) tvirtina

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir programas;

4) įveda

ekstremalią energetikos padėtį;

5) turi teisę

reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.

2

dalies redakcija iki 2006 m. sausio 1 d.:

2.

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos,

vykdydamos valstybinį energetikos valdymą:

1) nustato

vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant

ekstremaliai energetikos padėčiai;

2) priima

sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;

3) tvirtina

energetikos veiklos licencijavimo taisykles;

4) nustato

nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;

5) nustato

energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;

6) nustato

energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą, leidimų

išdavimo taisykles ir sąlygas;

7) nustato

energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;

8) įstatymų

nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos veikla,

priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;

9) nustato elektros energijos, pagamintos naudojant

atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo

tvarką;

10)

tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos

perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;

11)

tvirtina energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos

taisykles;

12)

atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

2

dalies redakcija nuo 2006 m. sausio 1 d.:

2.

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vykdydamos valstybinį energetikos

valdymą:

1)

nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant

ekstremaliai energetikos padėčiai;

2)

priima sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;

3)

tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;

4)

nustato nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;

5)

nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;

6)

nustato energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą,

leidimų išdavimo taisykles ir sąlygas;

7)

nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo

tvarką;

8)

įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos

veikla, priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;

9)

nustato elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos

išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo tvarką;

10)

tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos

perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;

11) tvirtina

energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisykles;

12)

nustato atitikties tikrinimo tvarką ir užtikrina atitikties tikrinimo

finansavimą. Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama nemokamai;

13) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-387, 2005-11-15,

Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

6 straipsnis.

Ūkio ministerijos kompetencija

Ūkio

ministerija:

1) įgyvendina

valstybės politiką energetikos srityje;

2) plėtoja tarptautinį

bendradarbiavimą energetikos srityje;

3) rengia ir

tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų

ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo

bei kitus techninius klausimus;

4) rengia,

peržiūri Nacionalinės energetikos strategijos (toliau – Strategija) projektą ir

teikia jį Vyriausybei;

5) rengia

Strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;

6) tvirtina

energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo

taisykles;

7) nustato

energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;

8) nustato

šalyje vartojamos energijos kokybės reikalavimus;

9) nustato

vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)

prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,

sistemų) tvarką ir sąlygas;

10) kartu su

Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos

planavimo tvarką ir sąlygas;

11) nustato

energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės

tvarką;

12) nustato informacijos, susijusios su energetikos

veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims

tvarką, kiekį bei sąlygas;

13) tvirtina šio

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išvardytų darbuotojų pareigybių ir profesijų

sąrašą, nustato tų darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina

energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,

kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato atestavimo tvarką;

14) nustato

įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką

ir sąlygas;

15) turi teisę

nustatyti šio Įstatymo 20 straipsnyje išvardytų įrenginių efektyvumo

reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;

16) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

7 straipsnis.

Aplinkos ministerijos kompetencija

Aplinkos

ministerija:

1) sprendžia

klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, statyba, ir atlieka jos

kompetencijai priklausančias funkcijas;

2) organizuoja

ir vykdo poveikio aplinkai stebėjimus energetikos veiklos padidintos taršos zonose;

3) kartu su Ūkio

ministerija nustato šalyje numatomų vartoti ir vartojamų energijos išteklių

kokybės reikalavimus ir teikia rekomendacijas juos vartoti;

4) dalyvauja

rengiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių programas.

8 straipsnis.

Savivaldybių kompetencija

Savivaldybė savo teritorijoje:

1) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją reguliuoja

vartotojų aprūpinimą tiekiama šiluma;

2) organizuoja

visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų apšvietimą;

3) pagal

Vyriausybės patvirtintą nomenklatūrą išduoda mažmeninės prekybos nefasuotais

naftos produktais licencijas;

4) išduoda

leidimus suskystintųjų naftos dujų prekybai Ūkio ministerijos patvirtinta

tvarka;

5) įvedus

ekstremalią energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos

ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų vykdymą;

6)

dalyvauja rengiant švietėjiškas visuomenės informavimo priemones, padedančias

efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius.

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTOJIMAS

9 straipsnis.

Nacionalinė energetikos strategija

1.

Strategija

nustato energetikos plėtros kryptis dvidešimčiai metų.

2.

Strategiją

Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

3.

Strategija

apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai.

Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto bei kitomis

lėšomis.

4.

Strategijoje turi būti numatoma:

1) šalies

energetikos saugumas;

2) energijos ar

energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;

3) energijos

gamybos pajėgumo poreikis;

4) energetikos

struktūros tobulinimas;

5) energijos

išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;

6) energetikos

žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;

7) atsinaujinančiųjų

ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtojimas;

8) energijos

vartojimo efektyvumas;

9) reikalingos

investicijos;

10) energijos

išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;

11) energijos

rinkos plėtojimas;

12) energetikos

valdymo tobulinimo kryptys;

13) kainodaros

tobulinimas;

14) kiti su

energetikos plėtra susiję klausimai.

5.

Vyriausybė

tvirtina 5 metų Strategijos įgyvendinimo planą ir programas.

6.

Strategiją

pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos,

Energetikos agentūra bei kitos įmonės.

10 straipsnis.

Energetikos agentūra

1.

Energetikos

agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Ūkio ministerija.

2.

Energetikos

agentūra Ūkio ministerijos pavedimu atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) vykdo

Strategijos įgyvendinimo plano priemones;

2) įgyvendina

energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;

3) atlieka užsienio pagalbos programų ir projektų

vykdymo energetikos sektoriuje priežiūrą bei stebėseną (monitoringą);

4) atlieka efektyvaus energijos išteklių, energijos

vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo propagavimo ir

informacinį darbą;

3.

Energetikos

agentūra taip pat atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Ūkio ministerijos

pavestas funkcijas.

11 straipsnis.

Energetikos objektų statyba

1.

Energetikos objektai statomi Statybos įstatymo,

Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis

Strategijos nuostatomis. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais

bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija.

2.

Energetikos

įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos

tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos

energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios

energiją, plėtoja energetikos perdavimo, skirstymo objektus jų veikimo

teritorijoje.

3.

Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios

kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Jeigu tokios energetikos

įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos

pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.

4.

Energetikos

objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų

žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami

žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės

ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo

išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.

12 straipsnis.

Energetikos veikla

1.

Energetikos

įmonės vykdo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką

tausojančią energijos gamybą, tiekimą, perdavimą, skirstymą iki patiektos

energijos apskaitos prietaiso sujungimo su vartotojo sistema vietos,

neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės,

tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia butams, jeigu vartotojai

nepageidauja kitaip.

2.

Energetikos įmonė perduoda, skirsto, tiekia

energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo

taisykles. Energetikos įmonė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti

vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.

3.

Energetikos

įmonės savo veikimo teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos

gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (arba) naudojančius įrenginius

prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų. Prijungimo išlaidas

pagal nustatytus

įkainius padengia atitinkami gamintojai arba vartotojai. Prijungimo darbai

atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo arba vartotojo

sutartį, kurią sudaryti yra privaloma.

4.

Energetikos

įmonės, nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais valdančios

energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ir sistemas, nustatyta tvarka privalo

trečiajai šaliai suteikti perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis,

nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines tinklų bei sistemų

galimybes.

5.

Energetikos įmonės, nuosavybės teise turinčios ar

kitais teisėtais būdais valdančios bendroje energetikos sistemoje dirbančius

energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu

bei vykdyti tinklų ar sistemų operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas

išduodant licencijas nustatyta tvarka.

6.

Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat

santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis.

Energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo sutartys yra viešos. Energija

reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims tiekiama, perduodama,

skirstoma sudarius sutartį pagal privalomas standartines sąlygas.

7.

Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios

energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos

įrenginiai atitinka nustatytus techninės saugos reikalavimus.

8.

Metams pasibaigus, per keturis mėnesius turi būti

atliktas energetikos įmonių, veikiančių elektros, šilumos, gamtinių dujų

sektoriuose, licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos

Komisijai.

9.

Energetikos įmonės dalyvauja rengiant

reguliuojamųjų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo įkainių

skaičiavimo metodikų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų

teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą,

saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.

10.

Energetikos

įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje

naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas nustato

suderinusios su Komisija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

13

straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos išteklių

kokybė

1.

Energijos perdavimo, skirstymo įmonių veiklos

teritorija nustatoma licencijose.

2.

Šalyje vartojama energija ar energijos ištekliai

turi atitikti nustatytus energijos ar energijos išteklių kokybės ir sudėties

reikalavimus.

14 straipsnis.

Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis

1.

Žemė

energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis

įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė

energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo objektams statyti parduodama ar

išnuomojama ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Privati žemė energetikos objektams statyti gali

būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu

nesusitariama, žemė įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti paimama

visuomenės poreikiams.

3.

Energetikos

objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Jose

statybos, želdinimo ir žemės darbai yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės

ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos

taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų

savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems

priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo

ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos

apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso

apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS

15 straipsnis.

Kainos

1.

Energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos

kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas,

nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų

kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių

įstatymuose.

2.

Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos

išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui,

skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos

efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas,

viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno

norma.

3.

Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau

kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip,

ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.

16 straipsnis. Licencijos, leidimai

ir atestatai

1.

Energetikos

veiklos licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis ir kiti energetikos

sektorių reglamentuojantys įstatymai. Licencijuojamos veiklos rūšis, licencijų

išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo

panaikinimą nustato šis ir energetikos sektorių reglamentuojantys

įstatymai bei kiti įstatymai. Asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą

ar atestatą, nustatytus šiame ir (ar) kituose energetikos sektorių

reglamentuojančiuose įstatymuose, gali būti taikomi teisinės formos ir (ar)

kiti įsisteigimo laisvės ribojimo reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta

svarbiais visuomenės interesais ir atitinka būtinumo ir proporcingumo

principus. Išduotos licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami jas

išdavusios institucijos iniciatyva, pasikeitus šiame Įstatyme ir (ar) kituose

teisės aktuose nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms.

2.

Energetikos

veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.

Draudžiama vykdyti licencijuojamą veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato

galiojimas yra sustabdytas.

3.

Energetikos

įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai yra šių rūšių:

1) elektros

įrenginių eksploatavimo;

2) šilumos

įrenginių ir turbinų eksploatavimo;

3) gamtinių dujų

įrenginių eksploatavimo;

4) suskystintų

naftos dujų įrenginių eksploatavimo;

5) naftos ir naftos produktų įrenginių eksploatavimo.

4.

Energetikos

įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai išduodami fiziniams asmenims,

turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje

įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų

organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Atestatai

išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Konkretūs atestatų

galiojimo terminai ir jų nustatymo kriterijai bei atestatuose įrašytų duomenų

keitimo atvejai ir tvarka nustatyti Energetikos ministerijos

patvirtintose Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius,

atestavimo taisyklėse.

5.

Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai

išduodami šio

straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi

technologinę įrangą, prietaisus ir kitas priemones, reikalingus veiksmams,

kurių reikia energetikos įrenginiams eksploatuoti, atlikti;

2) turi

technologinius, techninius dokumentus, kuriuose nurodyti eksploatuojamų

įrenginių techniniai duomenys ir rekomenduojamos eksploatavimo procedūros;

3) energetikos

darbuotojai, kurie eksploatuos energetikos įrenginius, ir darbų vadovai, kurie

vadovaus energetikos įrenginių eksploatavimo darbams, turi būti reikiamos

kvalifikacijos ir šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti.

6.

Energetikos

įrenginių eksploatavimo veiklos atestatą turinti energetikos įmonė privalo vykdyti šias

sąlygas:

1) teikdama atestate nurodytas energetikos įrenginių

eksploatavimo paslaugas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų;

2) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu

reglamentuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį;

3) teikti

atestatą išdavusiai institucijai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų

teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

4) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiuo ir kitais

įstatymais nustatytų pareigų ir teisės aktais nustatytų reikalavimų.

7.

Leidimai verstis suskystintų naftos dujų prekybos

veikla yra šių rūšių:

1) leidimas

verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis;

2) leidimas verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis.

8.

Leidimai

verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami fiziniams

asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos

Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių

asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.

Leidimai verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami asmenims,

nurodytiems šio Įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje. Leidimuose verstis mažmenine

prekyba suskystintomis naftos dujomis nurodoma (nurodomos) konkreti

(konkrečios) prekybos vieta (vietos). Leidimuose įrašytų duomenų keitimo

atvejai ir tvarka nustatyti Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos

suskystintomis naftos dujomis taisyklėse.

9.

Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis

išduodami šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems asmenims, kurie atitinka šiuos

reikalavimus:

1) turi Prekybos

suskystintomis naftos dujomis taisyklėse nustatytus technologinius, kvalifikacinius

ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas;

2) turi avarinę tarnybą arba sutartį su energetikos

įmone, teisės aktų nustatyta tvarka turinčia teisę atlikti avarijų (sutrikimų)

lokalizavimo ir likvidavimo darbus;

3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, juridinio

asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas ir savininkas, juridinio asmens

dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų,

dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio

asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų,

pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs

apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame

susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems,

kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį

sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą

vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios

nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais.

10.

Leidimą

verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis turinti

energetikos įmonė privalo vykdyti šias sąlygas:

1) negali parduoti,

laikyti arba vežti suskystintų naftos dujų, kurių įsigijimas nepatvirtintas

juridinę galią turinčiais dokumentais, be kokybę patvirtinančio dokumento, taip

pat privalomųjų ir aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių suskystintų

naftos dujų, skirtų realizuoti vidaus rinkoje;

2) naudoti suskystintų naftos dujų prekybai balionus ir

kitus slėginius įrenginius, atitinkančius teisės aktų nustatytus reikalavimus;

3) teikti leidimą išdavusioms institucijoms informaciją,

reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

4) neturi teisės įgalioti kitų įmonių verstis leidimu

reglamentuojama veikla arba perduoti joms šią teisę pagal sutartį;

5) teikti avarijų (sutrikimų) lokalizavimo ir likvidavimo

paslaugą vartotojams;

6) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių, informuoti

ir konsultuoti vartotojus teisės aktų nustatyta tvarka;

7) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiuo ir kitais

įstatymais nustatytų pareigų ir teisės aktais nustatytų reikalavimų.

11.

Licencijos verstis prekyba nefasuotais

naftos produktais yra šių rūšių:

1) licencija

verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais;

2) licencija

verstis didmenine prekyba nefasuotu skystuoju kuru, dyzeliniais degalais,

kitais degalais, kurie tiekiami kaip kuro atsargos laivams;

3) licencija

verstis didmenine prekyba nefasuotu aviaciniu benzinu, reaktyviniais degalais,

kurie tiekiami kaip kuro atsargos orlaiviams;

4) licencija

verstis didmenine prekyba nefasuotų naftos produktų likučiais;

5) licencija

verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzeliniais degalais,

suskystintomis naftos dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms,

biodyzelinu;

6) licencija

verstis mažmenine

prekyba nefasuoto variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų naftos dujų,

skirtų autotransporto priemonėms, biodyzelino likučiais.

12.

Licencijos

verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamos fiziniams

asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos

Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių

asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.

Licencijos verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamos asmenims,

nurodytiems šio Įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje. Licencijos verstis didmenine

prekyba nefasuotų naftos produktų likučiais ar mažmenine prekyba nefasuoto

variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų naftos dujų, skirtų

autotransporto priemonėms, biodyzelino likučiais išduodamos asmens prašyme

nurodytam laikui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams šių nefasuotų naftos

produktų likučių kiekiui parduoti. Verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių

benzinu, dyzeliniais degalais, suskystintomis naftos dujomis, skirtomis

autotransporto priemonėms, biodyzelinu išduodamos atskiros licencijos verstis

šia veikla konkrečioje prekybos vietoje (degalinėje). Licencijose įrašytų

duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatyti Vyriausybės patvirtintose Prekybos

nefasuotais naftos produktais licencijavimo taisyklėse.

13.

Licencijos

verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamos šio straipsnio 12

dalyje nurodytiems asmenims, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi Prekybos

nefasuotais naftos produktais licencijavimo taisyklėse nustatytus

technologinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius vykdyti licencijuojamos

veiklos sąlygas;

2) fizinis asmuo, siekiantis gauti licenciją,

juridinio asmens, siekiančio gauti licenciją, vadovas ir savininkas, juridinio

asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų

akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba

dėl juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10

procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius 5 metus nebuvo

priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas

veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų

organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą,

papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar

turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar

profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos

produktais.

14.

Licenciją

verstis prekyba nefasuotais

naftos produktais turinti

energetikos įmonė privalo vykdyti šias sąlygas:

1) verstis

prekyba licencijoje nurodytais nefasuotais naftos produktais, laikydamasi

teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) teikti licencijas išdavusioms valstybės institucijoms

informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms

vykdyti;

3) nustatyta tvarka kaupti naftos produktų valstybės

atsargas, jeigu tokią prievolę nustato įstatymai;

4) neturi teisės įgalioti kitų įmonių verstis licencija

reglamentuojama veikla arba perduoti joms šią teisę pagal sutartį;

5) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių, informuoti

ir konsultuoti vartotojus teisės aktų nustatyta tvarka;

6) negali

parduoti, laikyti arba vežti nefasuotų naftos produktų, kurių įsigijimas

nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, be kokybę patvirtinančio

dokumento, falsifikuotų nefasuotų naftos produktų, privalomųjų ir

aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių nefasuotų naftos produktų,

skirtų realizuoti vidaus rinkoje;

7) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiuo ir kitais

įstatymais nustatytų pareigų ir teisės aktais nustatytų reikalavimų.

15.

Asmuo,

siekiantis gauti atitinkamai licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų

nustatyta tvarka pateikia licenciją, leidimą ar atestatą išduodančiai

institucijai prašymą ir teisės aktuose nurodytus dokumentus. Licencija,

leidimas ar atestatas asmeniui išduodamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas

pareiškėjui išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pateikiamas ne vėliau kaip

per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų

registravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje

teisės aktų nustatyta tvarka dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti

licenciją, leidimą ar atestatą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą,

laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas, išskyrus atvejus, kai vyksta

teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų

(teritorijos) ar kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas teisės aktų

nustatyta tvarka.

16.

licencijuojamos, leidimus turinčių energetikos įmonių veiklos ir atestuojamos

veiklos (toliau – licencijuojama veikla) sąlygų ir reikalavimų pažeidimus

energetikos įmonės, turinčios atitinkamos energetikos veiklos licencijas,

leidimus ar atestatus, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjamos apie galimą

licencijų, leidimų ar atestatų galiojimo sustabdymą šio straipsnio 17 dalyje

nurodytais pagrindais arba panaikinimą šio straipsnio 19 dalyje nurodytais

pagrindais.

17.

Licencijos,

leidimo ar atestato galiojimas juos išdavusios institucijos sprendimu teisės

aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu:

1) išdavus licenciją, leidimą ar atestatą, paaiškėja, kad

prašyme išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pateikti klaidingi duomenys ir

po įspėjimo per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos

nustatytą laikotarpį energetikos įmonė nepateikė patikslintų duomenų;

2) energetikos

įmonė du ar daugiau kaip du kartus per kalendorinius metus padaro nustatytų

licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus ir apie galimą licencijos, leidimo ar

atestato galiojimo sustabdymą energetikos įmonė buvo įspėta šio straipsnio 16

dalyje nustatyta tvarka ir per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios

institucijos nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų;

3) energetikos įmonės technologiniai, kvalifikaciniai

ir vadybiniai pajėgumai neleidžia vykdyti licencijuojamos veiklos, leidimus

turinčių energetikos įmonių veiklos bei atestuojamos veiklos ir apie galimą

licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą ji buvo įspėta šio

straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka;

4) energetikos įmonė pateikia prašymą sustabdyti

licencijos, leidimo ar atestato galiojimą.

18.

Jeigu energetikos įmonė nustatyta tvarka pateikia

dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, licenciją, leidimą ar

atestatą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per

30 kalendorinių dienų nuo dokumentų registravimo

licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje dienos

licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas.

19.

Licencijos, leidimo ar atestato galiojimas juos

išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas,

jeigu:

1) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar

atestato galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo jai

išduotos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo datos pažeidžia

veiklos, kuriai išduota licencija, leidimas ar atestatas, sąlygas;

2) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar

atestato galiojimas sustabdytas, nepašalino licencijuojamos veiklos sąlygų

pažeidimų per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos

nustatytą laikotarpį;

3) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar

atestato galiojimas sustabdytas, vykdo licencijoje, leidime ar atestate

nurodytą veiklą;

4) licenciją, leidimą ar atestatą turintis

juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;

5) energetikos įmonė daugiau kaip 3 metus nevykdo

licencijoje, leidime ar atestate nurodytos veiklos;

6) paaiškėja, kad fizinis asmuo, juridinio asmens

vadovas ir savininkas, juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne

mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar

nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens,

turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per

pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis

už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime,

nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą,

tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą,

nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi

ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos

veikos padarytos disponuojant naftos produktais;

7) energetikos

įmonė, turinti licenciją verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais,

nuosavybės teisę į degalinę perduoda kitiems asmenims arba pasibaigia sutartis,

kurios pagrindu buvo naudojamasi degaline, arba nebevykdo veiklos šioje

degalinėje;

8) energetikos įmonė pateikė prašymą panaikinti

licencijos, leidimo ar atestato galiojimą;

9) fizinis asmuo, turėjęs licenciją, leidimą ar

atestatą, miršta.

20.

Už licencijos, leidimo ar atestato išdavimą, jų

pakeitimą, patikslinimą ar licencijos, leidimo ar atestato dublikato išdavimą

mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

21.

Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės

institucijos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją kontroliuoja

licencijas, leidimus ar atestatus turinčių energetikos įmonių veiklą ir

prižiūri, kaip jos laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų. Valstybinės

priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos privalo nedelsdamos raštu informuoti

licenciją, leidimą ar atestatą išdavusią instituciją apie energetikos įmonėse

nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

Nr. X-1767,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

Nr. XI-827,

2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)

17

straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1.

Komisija yra

biudžetinė įstaiga, šiame Įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose

nustatyta tvarka atliekanti valstybės jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir

prižiūrint valstybės ir savivaldybių reguliuojamą veiklą. Komisija yra

atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui.

2.

Komisiją

sudaro penki nariai. Jos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento

teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas.

Komisijos pirmininkas iš paskirtų Komisijos narių skiria pavaduotoją. Komisijos

pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina

tol, kol bus paskirti nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai. Komisijos

pirmininkui ar jos nariui nustojus eiti pareigas išmokama dviejų vidutinių

mėnesinių atlyginimų išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama nustojus eiti

pareigas šio straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais

atvejais.

3.

Komisijos

pirmininku ir jos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys

aukštąjį išsilavinimą, įgytą baigus universitetines studijas.

4.

Komisijos

pirmininkas ir jos nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:

1) pasibaigus jų

kadencijai;

2) savo noru;

3) išrinkti arba

paskirti į kitas pareigas;

4) kai jiems

įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai

paaiškėja, kad šiurkščiai pažeidė jiems nustatytų pareigų reikalavimus;

6) kai pažeidė

tarnybinę etiką;

7) dėl sveikatos

būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

8) netekus

Lietuvos Respublikos pilietybės.

5.

Komisijos

pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų,

teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Komisijos

pirmininkui ir jos nariams Darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso

nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali

būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo

užmokesčiui skirtų lėšų. Komisijos pirmininkas ir jos nariai skatinami šiais

atvejais:

1) už labai gerą

darbą kalendoriniais metais;

2) atlikus

vienkartines ypač svarbias užduotis;

3) įstatymo

nustatytų švenčių progomis;

4) gyvenimo ir

darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis.

6.

Sprendimą dėl

Komisijos nario skatinimo priima Komisijos pirmininkas. Sprendimas dėl

Komisijos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių

balsų dauguma, Komisijos pirmininkui balsavime nedalyvaujant. Kiekvienu atveju,

nurodytu šio straipsnio 5 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka gali būti

skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų

nustatytos pareiginės algos.

7.

Komisijos

pirmininkui ir jos nariams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos,

šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti

skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pašalpa skiriama Komisijos nustatyta tvarka

iš Komisijai skirtų darbo užmokesčio lėšų.

8.

Komisija atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina valstybės ir savivaldybių

reguliuojamų kainų nustatymo metodikas;

2) nustato valstybės reguliuojamų kainų

viršutines ribas;

3) kontroliuoja valstybės reguliuojamų

kainų ir tarifų taikymą;

4) tvirtina energetikos objektų (tinklų,

sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;

5) vienašališkai nustato valstybės

reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo

reikalavimų;

6) nustatydama valstybės reguliuojamas

kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą;

7) tvirtina elektros energijos,

pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainos

apskaičiavimo metodiką ir kainą;

8) išduoda,

pakeičia, sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo

licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;

9) derina

energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos,

šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;

10) teikia siūlymus dėl energetikos

įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai,

savivaldybėms;

11) įpareigoja

energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar

tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai šaliai suteikti

paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;

12) kontroliuoja,

kad būtų veiksmingai atliekamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės

aktuose nustatytas finansinės atskaitomybės atskyrimas, siekiant išvengti

gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos rūšių kryžminio

subsidijavimo;

13) skiria šio

Įstatymo 27 straipsnyje nustatytas pinigines baudas;

14) atlieka

kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

9.

Komisija

atsako už savo nutarimus. Komisijos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Komisijos

posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 4 Komisijos nariai,

įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos

narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos

pirmininko balsas.

10.

Kalendoriniams metams pasibaigus,

Komisija per keturis mėnesius parengia veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją

viešai ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei. Komisijos

finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

11.

Komisijos funkcijoms užtikrinti

sudaroma Komisijos administracija. Ji nėra juridinis asmuo. Komisijos

administracijos struktūrą ir etatus tvirtina Komisija. Administracijos

funkcijas nustato šis Įstatymas ir Komisijos patvirtintas darbo reglamentas.

12.

Komisijos

veiklai taikomas Biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenumato

kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

Nr. X-1767,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

Nr. XI-130,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

18

straipsnis. Energetikos valstybinė kontrolė

1.

Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinė

kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į

nuosavybės valdymo formą.

2.

Valstybinę energetikos kontrolę nustatyta

tvarka atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos

(toliau – Valstybinė energetikos inspekcija).

3.

Valstybinė energetikos inspekcija yra

įstaiga

prie ministerijos.

Jos steigėja – Energetikos ministerija. Valstybinės energetikos inspekcijos

nuostatus tvirtina Energetikos ministerija.

4.

Valstybinė

energetikos inspekcija:

1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo,

panaikina atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui ir kontroliuoja, ar

laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;

2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos

įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių

gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą;

3)

tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus,

dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus

buityje, susijusius su energijos vartojimu;

4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų

įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos

įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;

5) organizuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų

energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;

6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės

reikalavimų;

7) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines

atsargas;

8) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės

institucijoms teikiamą informaciją;

9) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

5.

Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo

sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami

įstatymų nustatyta tvarka.

6.

Branduolinės

energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir

valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato

Branduolinės energijos įstatymas.

7.

Valstybinė

energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir

sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

Nr. XI-130, 2009-01-12,

Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

19

straipsnis. Informavimas

1.

Valstybės ir

savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi

teisę gauti iš energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės

nustatyta tvarka ir mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių

institucijoms, įstaigoms, atitinkamoms asociacijoms ir trečiosioms šalims.

2.

Vyriausybė ar

jos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie energetiką Europos

Komisijai, kitoms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.

3.

Apie valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir

naudojimo pradžią šiuos objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais

valdančios energetikos įmonės privalo informuoti Energetikos ministeriją.

4.

Energetikos

įmonės savo veikimo teritorijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka ir mastu pagal kompetenciją energijos vartotojams ir

savivaldybių institucijoms teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių

ir energijos vartojimą, saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių

naudojimą, statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius,

energijos kainas bei energijos vartotojams teikiamas paslaugas.

5.

Energetikos

įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka

licencijuojama veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, yra vieša.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1108,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)

Nr. XI-827,

2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)

20

straipsnis. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas

1.

Efektyvaus

energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos

Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo

efektyvumo didinimo ir kitose programose.

2.

Importuojami,

gaminami ir parduodami karšto vandens katilai, kurių nominali šilumos galia yra

nuo 4 iki 400 kW ir kuriuose deginamas skystasis arba dujinis kuras, turi

atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.

3.

Neteko galios

nuo 2007 m. gegužės 19 d.

4.

Importuojami,

gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie vartoja elektros ir kitų

rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo

etiketes.

5.

Įmonės,

eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,

kurių nominali šilumos galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių

įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.

6.

Atitiktis

nustatytiems efektyvumo reikalavimams tikrinama:

1)

pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį ar

skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kW iki 100 kW, –

kartą per trejus metus;

2) pastatuose

įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą,

kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 100 kW, – kartą per dvejus

metus;

3) šildymo

sistemų, kuriose įrengti 20 kW ir didesnės vardinės atiduodamosios galios

šildymo katilai, naudojantys neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą, – vieną

kartą, kai šildymo sistemoje įrengto katilo tikrinimo pagal šios dalies 1 ir 2

punktų reikalavimus metu nuo šio katilo pagaminimo yra praėję daugiau kaip 15

metų;

4) pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės

atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų – kartą per trejus metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-387, 2005-11-15,

Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

Nr. X-1108,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)

21

straipsnis. Darbuotojų ir

energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų kvalifikacinis pasirengimas

ir atestavimas

1.

Energetikos objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai turi

būti reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę. Į jų mokymosi programas

turi būti įtraukti ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo

klausimai.

2.

Energetikos objektus, įrenginius statantys ir

eksploatuojantys darbuotojai šio Įstatymo

6 straipsnio 13 punkte bei 18 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta

tvarka privalo būti atestuojami.

3.

Energijos vartojimo auditą atlieka

atitinkamai Energetikos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos nustatyta

tvarka atestuoti specialistai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1767,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

Nr. XI-827,

2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)

17 straipsnis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1.

Komisija yra

valstybės įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Jos nuostatus

Ūkio ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Komisija yra viešasis juridinis

asmuo, turintis sąskaitas bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei

savo pavadinimu.

2.

Komisiją

sudaro penki nariai. Jos pirmininką ir keturis narius Ministro Pirmininko

teikimu skiria Respublikos Prezidentas 5 metams.

3.

Komisijos

nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai,

turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsimokslinimą.

4.

Komisijos

pirmininkas ir nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:

1) pasibaigus jų

kadencijai;

2) savo noru;

3) išrinkti arba

paskirti į kitas pareigas;

4) kai jiems

įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai

paaiškėja, kad šiurkščiai pažeidė jiems nustatytų pareigų reikalavimus;

6) kai pažeidė

tarnybinę etiką;

7) dėl sveikatos

būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

8) netekus

Lietuvos Respublikos pilietybės.

5.

Komisija

atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo

metodikas;

2)

nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;

3) kontroliuoja

valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;

4) tvirtina

energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;

5) turi teisę

vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos

įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;

6) nustatydama

valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos

išlaidų pagrįstumą;

7) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant

atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainą;

8) išduoda,

sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo

licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;

9) derina

energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos,

šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;

10) turi teisę

teikti siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Ūkio

ministerijai, savivaldybėms;

11) turi teisę

įpareigoti energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo,

skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai

šaliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;

12) atlieka

kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

6.

Komisija

atsako už savo sprendimus. Komisijos sprendimai priimami vardiniu balsavimu.

Komisijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Kalendoriniams metams pasibaigus, Komisija per

keturis mėnesius parengia veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją viešai ir

pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei.

8.

Komisijos

funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Komisijos administracijos

ir jos darbuotojų funkcijas nustato Komisijos nuostatai.

9.

Komisijos veiklai taikomas Biudžetinių įstaigų

įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenumato kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

18 straipsnis.

Energetikos valstybinė kontrolė

1.

Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinė

kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į

nuosavybės valdymo formą.

2.

Valstybinę energetikos kontrolę nustatyta tvarka atlieka Valstybinė

energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos

inspekcija).

3.

Valstybinė

energetikos inspekcija yra valstybės įstaiga. Jos steigėja – Ūkio ministerija.

Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Ūkio ministerija.

4.

Valstybinė

energetikos inspekcija:

1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo,

panaikina atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui ir kontroliuoja, ar

laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;

2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos

įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių

gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą;

3)

tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus,

dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus

buityje, susijusius su energijos vartojimu;

4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų

įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos

įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;

5) organizuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų

energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;

6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės

reikalavimų;

7) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines

atsargas;

8) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės

institucijoms teikiamą informaciją;

9) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

5.

Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo

sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami

įstatymų nustatyta tvarka.

6.

Branduolinės

energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir

valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato

Branduolinės energijos įstatymas.

7.

Valstybinė

energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir

sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

19 straipsnis.

Informavimas

1.

Valstybės

institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš

energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės nustatyta tvarka ir

mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms,

atitinkamoms asociacijoms bei trečiosioms šalims.

2.

Vyriausybė ar

jos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie energetiką Europos

Komisijai, kitoms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.

3.

Apie

valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir naudojimo pradžią šiuos

objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais valdančios energetikos

įmonės privalo informuoti Ūkio ministeriją.

4.

Energetikos

įmonės savo veikimo teritorijoje pagal kompetenciją energijos vartotojams

teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą,

saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių naudojimą, statomus,

rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, energijos kainas bei

energijos vartotojams teikiamas paslaugas.

20 straipsnis.

Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas

1.

Efektyvaus

energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos

Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo

efektyvumo didinimo ir kitose programose.

2.

Importuojami,

gaminami ir parduodami karšto vandens katilai, kurių nominali šilumos galia yra

nuo 4 iki 400 kW ir kuriuose deginamas skystasis arba dujinis kuras, turi

atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.

3.

Importuojami,

gaminami ir parduodami šilumos generatoriai patalpoms šildyti ir (arba) karštam

vandeniui ruošti naujuose ar esamuose ne pramonės paskirties pastatuose turi

atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.

4.

Importuojami,

gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie vartoja elektros ir kitų

rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo

etiketes.

5.

Įmonės,

eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,

kurių nominali šilumos galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių

įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.

21 straipsnis. Darbuotojų pasirengimas

ir atestavimas

Straipsnio

pavadinimo redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

22 straipsnis. Energijos išteklių

rezervinės atsargos

Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 5 MW galios

šilumos ar elektros energijos gamybos objektų ir gaminančios parduoti skirtą

šilumos ar elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių rezervines

atsargas. Energijos išteklių rezervinės atsargos kaupiamos, laikomos,

atnaujinamos energetikos įmonių bei kitomis lėšomis. Energijos išteklių

rezervinių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu yra suvartojama per 1

mėnesį.

23 straipsnis. Energijos apskaita

1.

Pagaminta, perduodama, paskirstoma, parduodama,

eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti

apskaičiuojama.

2.

Energija turi būti apskaičiuojama Lietuvos

Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis energijos matavimo

priemonėmis. Naujai įrengiamos energijos matavimo priemonės turi atitikti

Europos Sąjungos valstybėse naudojamų matavimo priemonių specifikacijas.

3.

Energijos matavimo priemones savo lėšomis įrengia

ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus

nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais juos valdančios energetikos įmonės.

4.

Energijos matavimo priemones tarp energetikos

objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančios energetikos objektus

nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais juos valdančios energetikos įmonės

savo lėšomis.

24 straipsnis. Energijos tranzitas

1.

Energijos ar

energijos išteklių tranzitas (toliau – tranzitas) vykdomas pagal energijos ar

energijos išteklių siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių

energetikos įmonių sudarytas sutartis, vadovaujantis Energetikos chartijos

sutarties nuostatomis bei atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir

prioritetinį šalies poreikių tenkinimą.

2.

Perdavimo objektus valdančios

energetikos įmonės teikia Komisijai ir Energetikos ministerijai informaciją

apie kiekvieną tranzito pareikalavimą, sudarytas tranzito sutartis ir

atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti tranzito sutartį turi būti

tinkamai motyvuotas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-130,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

PENKTASIS

SKIRSNIS

EKSTREMALI ENERGETIKOS PADĖTIS

25

straipsnis. Ekstremali energetikos padėtis

1.

Ekstremali energetikos padėtis įvedama, kai

elektros, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla

grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.

2.

Ekstremali

energetikos padėtis įvedama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be

atskiro Vyriausybės nutarimo įvedama ir ekstremali

energetikos padėtis.

3.

Energetikos įmonės nustatyta tvarka

privalo pranešti savivaldybėms, Energetikos ministerijai apie energijos tiekimo

sumažėjimą ir priemones tiekimui atnaujinti.

4.

Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, energijos

bei energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant

ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės,

jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės mero nurodymus, už

vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo

apribojimų ar nutraukimo neatsako.

5.

Ekstremalios energetikos padėties atveju

vartotojams aprūpinti energijos ištekliais įstatymų nustatyta tvarka yra

sudaromos naftos produktų valstybės atsargos.

6.

Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,

transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą bei naftos produktus,

gamtines dujas, kurą, elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies

vidaus vartotojų poreikius.

7.

Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo

vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės

mero nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai

energetikos padėčiai energetikos įmonės nevykdo nurodymų,

Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę, kol tęsis ekstremali energetikos

padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai

paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės institucijos atstovai,

atlikdami įmonėse jų valdybų ir administracijos vadovų funkcijas, vadovaujasi

Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės suteiktais įgaliojimais.

8.

Įvedus

ekstremalią energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turi

teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių

eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas,

apriboti naftos produktų, parduodamos energijos bei energijos išteklių ir

teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-130,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė

26

straipsnis. Skundų nagrinėjimas

1.

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo

tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo ar

paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

2.

Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų

nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų,

įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės

reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų,

avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

3.

Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo

tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant,

skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais

ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų

balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-827,

2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)

27

straipsnis. Baudos ir jų skyrimo tvarka

1.

Energetikos įmonėms už pažeidimus

vykdant reguliuojamą veiklą Komisija skiria pinigines baudas:

1) už viešai privalomos skelbti

informacijos apie energetikos įmonės licencijuojamą veiklą nepaskelbimą, už

teisės aktais nustatytos informacijos valstybės, savivaldybių institucijoms,

įstaigoms, vartotojų teises ginančioms organizacijoms, atitinkamoms

asociacijoms nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos

pateikimą energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno

tūkstančio litų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų iš

konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas

praėjusiais ūkiniais metais;

2) už kitų licencijuojamos veiklos

sąlygų pažeidimą arba nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti

neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų

pažeidimus, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą

energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno tūkstančio litų

iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios licencijuojamos

veiklos, kurią

vykdant padarytas

pažeidimas praėjusiais ūkiniais metais;

3) už veiklos saugumo ir patikimumo,

sąžiningos konkurencijos ir vartotojų (sistemos naudotojų) nediskriminavimo

principų pažeidimą, už licencijuojamos veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per

metus energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno tūkstančio

litų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios

licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas praėjusiais

ūkiniais metais.

2.

Energetikos įmonėms skiriamos

piniginės baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pavojingumą;

2) pažeidimo trukmę;

3) pažeidimo sukeltas pasekmes;

4) energetikos įmonės atsakomybę

lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

3.

Atsakomybę lengvinančiomis

aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė savo noru

užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo

aplinkybes, nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimą.

4.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis

laikoma tai, kad energetikos įmonė kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė

įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydama Komisijos nurodymo nutraukti

neteisėtą veiklą, arba įvykdė pažeidimą, dėl kurio energetikos įmonė buvo

bausta pinigine bauda.

5.

Komisija, nustatydama piniginės

baudos dydį, atsakomybę lengvinančiomis

gali

pripažinti ir

kitas šiame Įstatyme nenurodytas aplinkybes.

6.

Skiriamos piniginės baudos dydis

nustatomas įvertinus šio straipsnio 2 dalyje

1–3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytas piniginės baudos dydis

mažinamas, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba nustatytas

piniginės baudos dydis didinamas, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, piniginės baudos dydis

nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

7.

Piniginės baudos skyrimo klausimas

svarstomas Komisijos posėdyje, dalyvaujant energetikos įmonės, kuri įtariama

padariusi pažeidimą ir kuriai gali būti taikoma piniginė bauda, vadovui ir (ar)

jo įgaliotiems atstovams, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti

paaiškinimus. Nesant minėtų asmenų, byla gali būti išnagrinėta tik tais

atvejais, kai yra duomenų, jog jiems laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo

vietą ir laiką, ir jeigu iš jų negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo

atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti

išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija, pripažinusi neatvykimo į

bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą.

8.

Komisijos nutarimas dėl piniginės

baudos skyrimo turi būti priimamas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo

dienos. Esant tęstiniam pažeidimui, piniginė bauda gali būti skiriama ne vėliau

kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių

padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, piniginės baudos negali būti

skiriamos.

9.

Už tą patį pažeidimą gali būti

skiriama tik viena piniginė bauda. Baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už

kurios nevykdymą paskirta piniginė bauda, vykdymo.

10.

Komisijos paskirta piniginė bauda į

valstybės biudžetą sumokama Komisijos nustatyta tvarka ir terminais. Komisijos

nutarimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos įstatymų nustatyta tvarka gali

būti apskundžiamas teismui. Komisijos nutarimas dėl piniginės baudos skyrimo

įsigalioja po 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, jei per tą laiką įstatymų

nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui.

11.

Nesumokėta piniginė bauda išieškoma

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

12.

Skundą dėl Komisijos nutarimo

nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas

aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda energetikos įmonei, kuri

pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam

teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo,

protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1767, 2008-11-06,

Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis.

Ekstremali energetikos padėtis

1.

Ekstremali energetikos padėtis įvedama, kai

elektros, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla

grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.

2.

Ekstremali

energetikos padėtis įvedama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be

atskiro Vyriausybės nutarimo įvedama ir ekstremali

energetikos padėtis.

3.

Energetikos įmonės nustatyta tvarka privalo

pranešti savivaldybėms, Ūkio ministerijai apie energijos tiekimo sumažėjimą ir

priemones tiekimui atnaujinti.

4.

Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, energijos

bei energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant

ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės,

jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės mero nurodymus, už

vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo

apribojimų ar nutraukimo neatsako.

5.

Ekstremalios energetikos padėties atveju

vartotojams aprūpinti energijos ištekliais įstatymų nustatyta tvarka yra

sudaromos naftos produktų valstybės atsargos.

6.

Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,

transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą bei naftos produktus,

gamtines dujas, kurą, elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies

vidaus vartotojų poreikius.

7.

Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo

vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės

mero nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai

energetikos padėčiai energetikos įmonės nevykdo nurodymų,

Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę, kol tęsis ekstremali energetikos

padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai

paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės institucijos atstovai,

atlikdami įmonėse jų valdybų ir administracijos vadovų funkcijas, vadovaujasi

Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės suteiktais įgaliojimais.

8.

Įvedus

ekstremalią energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turi

teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių

eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas,

apriboti naftos produktų, parduodamos energijos bei energijos išteklių ir

teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė

26 straipsnis.

Skundų nagrinėjimas

1.

Nacionalinė

vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine skundų

nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos

pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

2.

Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų

nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų,

įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės

reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų,

avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

3.

Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl

energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant,

laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis

nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir

tarifų taikymo.

27

straipsnis. Atsakomybė

Asmenys

už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28

straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka

1.

Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja vartotojų (juridinių ir

fizinių asmenų) lėšomis iki šio Įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai

naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti.

2.

Energetikos įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai

prie Finansų ministerijos arba savivaldybėms teikia informaciją apie naudojamus

į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių

savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Valstybinė

mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės Vyriausybės

nustatyta tvarka bešeimininkius energetikos objektus įtraukia į apskaitą ir

imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Valstybinė mokesčių

inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės institucija pareiškimą

dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės

nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis

objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie

teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu

Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip

suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar

skirstymo įmonei.

3.

Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai

valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar

nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.

4.

Įsigaliojus šiam Įstatymui pirmą kartą skiriant Komisijos narius, du Komisijos

nariai skiriami trejų metų kadencijai.

29 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

1.

Įstatymas,

išskyrus 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

2.

Įstatymo 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys įsigalioja nuo

2004 m. sausio 1 d.

30 straipsnis.

Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);

2) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996,

Nr. 32-791);

3)

Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios

situacijos aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas

(Žin., 1997, Nr. 53-1227);

4) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997,

Nr. 64-1494);

5) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1, 9, 11, 12, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 96-2425);

6) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 17

straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 34-899);

7) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 103-2837);

8) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 105-2899);

9) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin.,

1999, Nr. 86-2563);

10) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,

Nr. 28-757);

11) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,

Nr. 58-1709).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Įstatymas

papildomas priedu nuo 2006 m. sausio 1 d.:

Lietuvos

Respublikos

energetikos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1978

m. vasario 13 d. Tarybos direktyva 78/170/EEB

dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti naujuose

ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo koeficientų ir dėl

šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo naujuose ne pramoninės

paskirties pastatuose.

2.

1982

m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva 82/885/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą

78/170/EEB dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui

ruošti naujuose ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo

koeficientų ir dėl šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo

naujuose ne pramoninės paskirties pastatuose.

3.

1992 m.

gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento

reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį

kurą.

4.

1992 m.

rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir

kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę

informaciją apie gaminį.

5.

1993 m. rugsėjo

13 d. Tarybos direktyva 93/76/EEB išmetamosioms anglies dioksido dujoms

apriboti gerinant energijos efektyvumą (SAVE).

6.

1996 m.

rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/57/EB dėl energijos

naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams,

šaldikliams ir jų deriniams.

7.

2000

m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB dėl

energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo

balastiniams įtaisams.

8.

2001

m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl

elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo

vidaus elektros rinkoje.

9.

2002 m.

gruodžio 16 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2002/91/eb dėl pastatų

energinio naudingumo.


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-387,

2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2005-12-06)

autrap@lrs.lt

13 straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai,

energijos ir energijos išteklių kokybė

1.

Energijos perdavimo, skirstymo įmonių veiklos

teritorija nustatoma licencijose.

2.

Šalyje vartojama energija ar energijos ištekliai

turi atitikti nustatytus energijos ar energijos išteklių kokybės ir sudėties

reikalavimus.

14

straipsnis. Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis

1.

Žemė

energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis įstatymų

nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė energijos

gamybos, perdavimo ir skirstymo objektams statyti parduodama ar išnuomojama ne

aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Privati žemė energetikos objektams statyti gali būti

naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu

nesusitariama, žemė įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti paimama

visuomenės poreikiams.

3.

Energetikos

objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Jose

statybos, želdinimo ir žemės darbai yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės

ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos

taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų

savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems

priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo

ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių

veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise

priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS

15

straipsnis. Kainos

1.

Energetikos

sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos

reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų viršutines

ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų nomenklatūra ir

reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose.

2.

Nustatant

valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos išlaidos energijos

išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui,

tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas,

vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas, viešuosius

interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma.

3.

Valstybės

reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį

iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo

mėnesio pirmos dienos.

27 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys

už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

27

straipsnio redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

28 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo

tvarka

1.

Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja vartotojų

(juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki šio Įstatymo įsigaliojimo įrengtus

bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar)

skirstyti. Valstybei

ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos

objektai ir sodininkų bendrijoms nuosavybės teise priklausantys bendrai

naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti,

įrengti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, gali būti parduoti energetikos įmonei už

kainą, nustatomą pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės

aktus. Išperkamų

bendrai naudojamų energetikos objektų kaina nustatoma vadovaujantis turto ir

verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.

2.

Valstybei ar savivaldybei nuosavybės

teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai perduodami

energetikos įmonei po to, kai valstybės ar savivaldybės institucija, Lietuvos

bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga, organizacija, patikėjimo

teise valdanti šiuos objektus, sudaro pirkimo–pardavimo sutartį (toliau –

sutartis) su energetikos įmone. Sutartyje turi būti nustatytas atlyginimo už

perduodamą energetikos objektą būdas, terminai, energetikos objekto naudojimo

tikslas. Sutartis pasirašoma tik tada, kai energetikos objektų pardavimui ir

sutarties projektui pritaria atitinkamai Vyriausybė ar savivaldybės taryba.

Teikiant Vyriausybei ar savivaldybės tarybai pritarti sutarties projektą,

pagrindžiama būtinybė parduoti energetikos objektą energetikos įmonei ir kartu

pateikiama energetikos objekto vertinimo ataskaita.

3.

Energetikos įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai

prie Finansų ministerijos arba savivaldybėms teikia informaciją apie naudojamus

į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių

savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Valstybinė

mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės Vyriausybės

nustatyta tvarka bešeimininkius energetikos objektus įtraukia į apskaitą ir

imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Valstybinė mokesčių

inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės institucija pareiškimą

dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės

nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis

objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie

teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu

Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip

suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar

skirstymo įmonei.

4.

Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai

valdomiems energetikos

objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar nėra įgiję nuosavybės

teisės į šiuos objektus.

5.

Įsigaliojus šiam Įstatymui pirmą kartą skiriant Komisijos narius, du Komisijos

nariai skiriami trejų metų kadencijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1767,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

29

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Įstatymas,

išskyrus 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

2.

Įstatymo 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

30

straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);

2) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996,

Nr. 32-791);

3)

Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios

situacijos aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas

(Žin., 1997, Nr. 53-1227);

4) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997,

Nr. 64-1494);

5) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1, 9, 11, 12, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 96-2425);

6) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 17

straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 34-899);

7) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 103-2837);

8) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 105-2899);

9) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin.,

1999, Nr. 86-2563);

10) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,

Nr. 28-757);

11) Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,

Nr. 58-1709).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

energetikos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems

karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 186).

2.

1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių

sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją

apie gaminį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 216).

3.

(Neteko

galios nuo 2009 m. sausio 1 d.)

4.

1996 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/57/EB dėl energijos naudojimo

efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams, šaldikliams ir jų

deriniams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 1 tomas, p. 305).

5.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB dėl

energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo

balastiniams įtaisams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p.

96).

6.

2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl

elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo

vidaus elektros rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas,

p. 121).

7.

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio

naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p.168).

8.

2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)

1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo

sąlygų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 175).

9.

2005 m. liepos 6 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio

projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (OL 2005 L, 191, p. 29).

10.

2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.1775/2005 dėl teisės naudotis

gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (OL 2005 L 289, p. 1).

11.

2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB dėl priemonių siekiant

užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą

(OL 2006 L 33, p. 22).

12.

2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio

vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą

93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64).

Priedo pakeitimai:

Nr. X-1108,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)

Nr. X-1767,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-387,

2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1108,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 5, 19, 20 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1767,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-130,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 4, 6, 7, 8, 10, 17, 18, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. vasario 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-827,

2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 2, 6, 7(1), 16, 19, 21, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2010-06-11)

autrap@lrs.lt