Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 56-2224
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ENERGETIKOS
ĮSTATYMAS
2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-884
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Energetikos
įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir
valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą. Atskirų
energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių
ypatumus nustato kiti įstatymai.
Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos
veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui.
Šio Įstatymo
nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo
priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-387, 2005-11-15,
Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
2
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Energetika
– energetikos veiklą apimanti ūkio dalis.
Energetikos
veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar
energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą,
perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir
įrenginių eksploatavimą.
Energija
– elektros ir šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šiame
Įstatyme energijai priskiriamos ir gamtinės dujos.
Energetikos
sektoriai – energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors
energijos išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija,
gamtinėmis dujomis, kietuoju kuru, nafta, naftos produktais,
atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.
Energijos
ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami
energijai gaminti.
Atsinaujinantieji
energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės,
vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Šios energijos
atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai, ją
galima vartoti arba naudoti energijos gamybai.
Vietiniai
energijos ištekliai – šalyje esami energijos ištekliai, išskyrus
atvežtinius arba pagamintus iš atvežtinių.
Efektyvumas
– energijos išteklių ir energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.
Tiekimo
saugumas – energijos išteklių ar energijos tiekimo patikimumas bei techninė
sauga.
Energetikos
įmonė – asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla.
Energetikos
įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas,
techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo
darbai.
Energetikos
objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų priklausiniai;
gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų
importo, eksporto terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai,
produktotiekiai; naftos perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų
terminalai bei saugyklos; šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai.
Valstybinės
svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės bei
katilinės; 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas, jo
priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 m3 ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų importo
terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos
perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 m3 ir didesni naftos, naftos produktų terminalai bei saugyklos; branduolinės
energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta
Vyriausybė.
Energetikos
įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija,
jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai
žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei
skirstyti.
Ekstremali
energetikos padėtis – laikotarpis, kai yra sutrikęs normalus energijos
išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms bei vartotojams ir šis
tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku
prognozuoti bei valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota
institucija ar savivaldybės institucija turi reguliuoti energijos išteklių ar
energijos tiekimą energetikos įmonėms bei vartotojams.
Energijos
perdavimas – energijos transportavimas perdavimo tinklais arba
magistraliniais dujotiekiais.
Energijos
skirstymas – energijos transportavimas skirstomaisiais tinklais.
Energijos
tiekimas – energijos pristatymas ir (ar) pardavimas vartotojams.
Viešuosius
interesus atitinkantys įpareigojimai – įstatymų nustatytais atvejais
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu priskiriami privalomi
įpareigojimai, susiję su energijos tiekimo saugumu.
Magistraliniai
naftotiekiai, produktotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję
statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus bei saugyklas arba
į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų
eksporto, importo terminalus bei saugyklas.
Magistraliniai
dujotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir
įrenginiai gamtinėms dujoms iš verslovių perduoti į gamtinių dujų saugyklas,
miestų bei gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius
įrenginius iki gamtinių dujų skirstymo stočių imtinai.
Energijos
vartotojas – fizinis ir juridinis asmuo, taip pat užsienio organizacija,
neturinti juridinio asmens teisių, perkantys energiją vartojimo tikslams.
Reguliuojamasis
vartotojas – energijos vartotojas, neturintis teisės pasirinkti
energijos tiekėjo.
Energetikos
valstybinė kontrolė – energetikos objektų saugumo, energetikos įrenginių
eksploatavimo, tiekimo patikimumo, efektyvumo kontrolė.
25.
Energijos vartojimo auditas – procedūra, kurios metu nustatomos ir
įvertinamos energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose,
technologiniuose procesuose, įrenginiuose ar transporto objektuose, arba
bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos, reikalingos teikiant
viešas ar privačias paslaugas, parenkamos ir ekonomiškai pagrindžiamos
energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo priemonės, taip pat pateikiama
ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui.
26.
Techninė sauga – šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų energetikos
objektams ir įrenginiams reikalavimų visuma, užtikrinanti jų patikimumą ir
saugumą.
Savanoriškas
susitarimas – viešai skelbiamas Energetikos ministerijos ir energetikos
įmonių susitarimas, kuriame šalys savanoriškai išsikelia aplinkos apsaugos ar
energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus, sudaro
tų tikslų pasiekimo grafiką, nustato susitarimo vykdymo stebėsenos ir
atskaitomybės reikalavimus.
Reguliuojama veikla –
energetikos veikla, kuri yra licencijuojama arba kuriai taikomos valstybės
reguliuojamos kainos.
Asmuo
– valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos
Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis,
arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų
padaliniai.
Valstybė narė – bet kuri Europos
Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1767, 2008-11-06,
Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
Nr. XI-827,
2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)
ANTRASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS
VEIKLA IR VALDYMAS
3
straipsnis. Energetikos veiklos reguliavimo tikslai
Pagrindiniai
valstybės energetikos veiklos reguliavimo tikslai yra:
1)
energijos tiekimo saugumas;
2)
energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;
3) neigiamo
energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;
4)
pagrįstos konkurencijos skatinimas;
5) vietinių ir
atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimas.
4
straipsnis. Energetikos valdymo institucijos
Energetikos
valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka vykdo:
1) Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos;
2)
Energetikos ministerija;
3)
Aplinkos ministerija;
4) Susisiekimo
ministerija;
5) savivaldybės.
2.
Svarbiausi valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką,
reguliuojančių bei kontroliuojančių energetikos veiklą, uždaviniai:
1)
užtikrinti optimalią valstybės energetikos struktūrą;
2)
sudaryti prielaidas efektyviai energetikos veiklai;
3)
užtikrinti energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės parametrų
pastovumą;
4)
skatinti efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą;
5)
skatinti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą;
6)
skatinti juridinius asmenis organizuoti energijos vartojimo auditą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
Nr. XI-130,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
5
straipsnis. Vyriausybės kompetencija
Vyriausybė,
vykdydama valstybinį energetikos valdymą:
1) kuria ir
įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje;
2) teikia Seimui
tvirtinti Nacionalinę energetikos strategiją;
3) tvirtina
Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir programas;
4) įveda
ekstremalią energetikos padėtį;
5) turi teisę
reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.
2.
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vykdydamos valstybinį energetikos
valdymą:
1)
nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant
ekstremaliai energetikos padėčiai;
2)
priima sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;
3)
tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;
4)
nustato nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;
5)
nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;
6)
nustato energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą,
leidimų išdavimo taisykles ir sąlygas;
7)
nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo
tvarką;
8)
įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos
veikla, priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;
9)
nustato elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos
išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo tvarką;
10)
tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos
perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;
11)
tvirtina energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos
taisykles;
12)
nustato atitikties tikrinimo tvarką ir užtikrina atitikties tikrinimo
finansavimą. Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama nemokamai;
13)
nustato energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką;
14) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-387, 2005-11-15,
Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
Nr. X-1108,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
6
straipsnis. Energetikos ministerijos kompetencija
Energetikos
ministerija:
1) įgyvendina
valstybės politiką energetikos srityje;
2) plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą
energetikos srityje;
3) rengia ir
tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų
ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo
bei kitus techninius klausimus;
4) rengia,
peržiūri Nacionalinės energetikos strategijos (toliau – Strategija) projektą ir
teikia jį Vyriausybei;
5) rengia
Strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;
6) tvirtina
energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles;
7) nustato
energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;
8) nustato
šalyje vartojamos energijos kokybės reikalavimus;
9) nustato
vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)
prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,
sistemų) tvarką ir sąlygas;
10) kartu su
Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos
planavimo tvarką ir sąlygas;
11) nustato
energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės
tvarką;
12) nustato
informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės
institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims tvarką, kiekį bei sąlygas;
13) tvirtina šio
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išvardytų darbuotojų pareigybių ir profesijų
sąrašą, nustato tų darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina
energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,
kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato atestavimo tvarką;
14) nustato asmenų,
turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir
sąlygas;
15) turi teisę
nustatyti šio Įstatymo 20 straipsnyje išvardytų įrenginių efektyvumo
reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;
16) kartu su
Susisiekimo ministerija nustato energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose,
transporto objektuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarką ir
sąlygas;
17) nustato
savanoriškų susitarimų sudarymo tvarką ir sudaro su energetikos įmonėmis
savanoriškus susitarimus;
18) kartu su
Susisiekimo ministerija nustato energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose,
transporto objektuose ir technologiniams procesams auditą atliekančių
specialistų rengimo ir atestavimo tvarką;
19)
tvirtina energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams
procesams audito atlikimo metodikas;
20) nustatyta
tvarka išduoda licencijas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos
produktais, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą,
panaikina licencijų galiojimą, keičia, tikslina licencijas, išduoda licencijų
dublikatus;
21) organizuoja
keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo
srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu
ir tarptautiniu lygiu;
22) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
Nr. XI-130,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
Nr. XI-827,
2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)
7
straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija
Aplinkos
ministerija:
1) sprendžia
klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, statyba, ir atlieka jos
kompetencijai priklausančias funkcijas;
2) organizuoja
ir vykdo poveikio aplinkai stebėjimus energetikos veiklos padidintos taršos
zonose;
3)
kartu su Energetikos ministerija nustato šalyje numatomų vartoti ir vartojamų
energijos išteklių kokybės reikalavimus ir teikia rekomendacijas juos vartoti;
4) dalyvauja
rengiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių programas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-130,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
71
straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija
Susisiekimo
ministerija:
1) rengia
energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto objektuose programas ir
koordinuoja jų įgyvendinimą;
2) teikia
rekomendacijas ir įgyvendina priemones, didinančias energijos išteklių ir
energijos vartojimo efektyvumą transporto objektuose;
3) tvirtina
energijos vartojimo transporto objektuose (išskyrus statinius) audito atlikimo
metodikas;
4) (neteko
galios nuo 2010 m. birželio 10 d.);
5) vykdo informavimo ir švietėjišką
veiklą, skatinančią transporto objektuose efektyviai naudoti energijos
išteklius ir energiją.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
Nr. XI-827,
2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)
8
straipsnis. Savivaldybių kompetencija
Savivaldybė savo teritorijoje:
1) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją reguliuoja vartotojų
aprūpinimą tiekiama šiluma;
2) organizuoja
visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų apšvietimą;
3) pagal
Vyriausybės patvirtintą nomenklatūrą išduoda mažmeninės prekybos nefasuotais
naftos produktais licencijas;
4) išduoda
leidimus suskystintųjų naftos dujų prekybai Energetikos ministerijos patvirtinta
tvarka;
5) įvedus
ekstremalią energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos
ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų vykdymą;
6)
dalyvauja rengiant švietėjiškas visuomenės informavimo priemones, padedančias
efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-130,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTOJIMAS
9
straipsnis. Nacionalinė energetikos strategija
Strategija
nustato energetikos plėtros kryptis dvidešimčiai metų.
Strategiją
Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.
Strategija
apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai.
Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto bei kitomis
lėšomis.
Strategijoje turi būti numatoma:
1) šalies
energetikos saugumas;
2) energijos ar
energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;
3) energijos
gamybos pajėgumo poreikis;
4) energetikos
struktūros tobulinimas;
5) energijos
išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;
6) energetikos
žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;
7)
atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtojimas;
8) energijos
vartojimo efektyvumas;
9) reikalingos
investicijos;
10) energijos
išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;
11) energijos
rinkos plėtojimas;
12) energetikos
valdymo tobulinimo kryptys;
13) kainodaros
tobulinimas;
14) kiti su
energetikos plėtra susiję klausimai.
Vyriausybė
tvirtina 5 metų Strategijos įgyvendinimo planą ir programas.
Strategiją
pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos,
įstaigos, Energetikos agentūra bei kitos įmonės.
10
straipsnis. Energetikos agentūra
Energetikos
agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Energetikos ministerija.
Energetikos
agentūra Energetikos ministerijos pavedimu atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) vykdo
Strategijos įgyvendinimo plano priemones;
2) įgyvendina
energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;
3) atlieka
užsienio pagalbos programų ir projektų vykdymo energetikos sektoriuje priežiūrą
bei stebėseną (monitoringą);
4) atlieka
efektyvaus energijos išteklių, energijos vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos
išteklių vartojimo propagavimo ir informacinį darbą.
3.
Energetikos agentūra taip pat atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas ar
Energetikos ministerijos pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-130,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
11
straipsnis. Energetikos objektų statyba
Energetikos objektai statomi Statybos įstatymo,
Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis
Strategijos nuostatomis. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais
bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija.
Energetikos
įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos
tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos
energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios
energiją, plėtoja energetikos perdavimo, skirstymo objektus jų veikimo
teritorijoje.
Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios
kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Jeigu tokios energetikos
įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos
pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.
Energetikos
objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų
žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami
žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės
ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo
išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.
12
straipsnis. Energetikos veikla
Energetikos
įmonės vykdo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką
tausojančią energijos gamybą, tiekimą, perdavimą, skirstymą iki patiektos
energijos apskaitos prietaiso sujungimo su vartotojo sistema vietos,
neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės,
tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia butams, jeigu vartotojai
nepageidauja kitaip.
Energetikos įmonė perduoda, skirsto, tiekia
energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo
taisykles. Energetikos įmonė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti
vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.
Energetikos
įmonės savo veikimo teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos
gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (arba) naudojančius įrenginius
prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų. Prijungimo išlaidas
pagal nustatytus
įkainius padengia atitinkami gamintojai arba vartotojai. Prijungimo darbai
atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo arba vartotojo sutartį,
kurią sudaryti yra privaloma.
Energetikos
įmonės, nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais valdančios
energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ir sistemas, nustatyta tvarka privalo
trečiajai šaliai suteikti perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis,
nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines tinklų bei sistemų
galimybes.
Energetikos įmonės, nuosavybės teise turinčios ar
kitais teisėtais būdais valdančios bendroje energetikos sistemoje dirbančius
energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu
bei vykdyti tinklų ar sistemų operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas
išduodant licencijas nustatyta tvarka.
Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat
santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis.
Energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo sutartys yra viešos. Energija
reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims tiekiama, perduodama,
skirstoma sudarius sutartį pagal privalomas standartines sąlygas.
Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios
energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos
įrenginiai atitinka nustatytus techninės saugos reikalavimus.
Metams pasibaigus, per keturis mėnesius turi būti
atliktas energetikos įmonių, veikiančių elektros, šilumos, gamtinių dujų
sektoriuose, licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos
Komisijai.
Energetikos įmonės dalyvauja rengiant
reguliuojamųjų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo įkainių
skaičiavimo metodikų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų
teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą,
saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.
Energetikos
įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje
naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas nustato
suderinusios su Komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Energetikos
įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir
valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą. Atskirų
energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių
ypatumus nustato kiti įstatymai.
Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos
veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui.
1
straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2006 m. sausio 1 d.:
Šio
Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais
Įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-387, 2005-11-15,
Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Energetika
– energetikos veiklą apimanti ūkio dalis.
Energetikos
veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar
energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą,
perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių
eksploatavimą.
Energija
– elektros ir šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šiame
Įstatyme energijai priskiriamos ir gamtinės dujos.
Energetikos
sektoriai – energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors
energijos išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija,
gamtinėmis dujomis, kietuoju kuru, nafta, naftos produktais,
atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.
Energijos
ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami
energijai gaminti.
Atsinaujinantieji
energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės,
vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Šios energijos
atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai, ją
galima vartoti arba naudoti energijos gamybai.
Vietiniai
energijos ištekliai – šalyje esami energijos ištekliai, išskyrus
atvežtinius arba pagamintus iš atvežtinių.
Efektyvumas
– energijos išteklių ir energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.
Tiekimo
saugumas – energijos išteklių ar energijos tiekimo patikimumas bei techninė
sauga.
Energetikos
įmonė – įmonė, kuri verčiasi energetikos veikla.
Energetikos
įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas,
techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo
darbai.
Energetikos
objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų priklausiniai;
gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų
importo, eksporto terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai,
produktotiekiai; naftos perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų
terminalai bei saugyklos; šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai.
Valstybinės
svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės bei
katilinės; 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas, jo
priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 m3 ir didesnės
gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalai bei
saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo
įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 m3
ir didesni naftos, naftos produktų terminalai bei saugyklos; branduolinės
energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta
Vyriausybė.
Energetikos
įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija,
jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai
žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei
skirstyti.
Ekstremali
energetikos padėtis – laikotarpis, kai yra sutrikęs normalus energijos
išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms bei vartotojams ir šis
tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku
prognozuoti bei valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota
institucija ar savivaldybės institucija turi reguliuoti energijos išteklių ar
energijos tiekimą energetikos įmonėms bei vartotojams.
Energijos
perdavimas – energijos transportavimas perdavimo tinklais arba
magistraliniais dujotiekiais.
Energijos
skirstymas – energijos transportavimas skirstomaisiais tinklais.
Energijos
tiekimas – energijos pristatymas ir (ar) pardavimas vartotojams.
Viešuosius
interesus atitinkantys įpareigojimai – įstatymų nustatytais atvejais
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu priskiriami privalomi
įpareigojimai, susiję su energijos tiekimo saugumu.
Magistraliniai
naftotiekiai, produktotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję
statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus bei saugyklas arba
į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų
eksporto, importo terminalus bei saugyklas.
Magistraliniai
dujotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir
įrenginiai gamtinėms dujoms iš verslovių perduoti į gamtinių dujų saugyklas,
miestų bei gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius
įrenginius iki gamtinių dujų skirstymo stočių imtinai.
Energijos
vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, perkantis energiją.
Reguliuojamasis
vartotojas – energijos vartotojas, neturintis teisės pasirinkti
energijos tiekėjo.
Energetikos
valstybinė kontrolė – energetikos objektų saugumo, energetikos įrenginių
eksploatavimo, tiekimo patikimumo, efektyvumo kontrolė.
Energetikos
auditas – energetikos įrenginių, technologinių įrenginių ir procesų
būklės patikrinimas ir įvertinimas efektyvaus energijos vartojimo požiūriu bei
energijos išteklių ar energijos taupymo priemonių parinkimas.
26.
Techninė sauga – šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų energetikos
objektams ir įrenginiams reikalavimų visuma, užtikrinanti jų patikimumą ir
saugumą.
ANTRASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS
VEIKLA IR VALDYMAS
3 straipsnis.
Energetikos veiklos reguliavimo tikslai
Pagrindiniai
valstybės energetikos veiklos reguliavimo tikslai yra:
1)
energijos tiekimo saugumas;
2)
energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;
3) neigiamo
energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;
4)
pagrįstos konkurencijos skatinimas;
5) vietinių ir
atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimas.
4 straipsnis.
Energetikos valdymo institucijos
Energetikos
valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka vykdo:
1) Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos;
2) Ūkio
ministerija;
3)
Aplinkos ministerija;
4) savivaldybės.
2.
Svarbiausi valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką,
reguliuojančių bei kontroliuojančių energetikos veiklą, uždaviniai:
1)
užtikrinti optimalią valstybės energetikos struktūrą;
2)
sudaryti prielaidas efektyviai energetikos veiklai;
3)
užtikrinti energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės parametrų
pastovumą;
4)
skatinti efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą;
5)
skatinti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą;
6)
skatinti įmones rengti energetikos auditus.
5 straipsnis.
Vyriausybės kompetencija
Vyriausybė,
vykdydama valstybinį energetikos valdymą:
1) kuria ir
įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje;
2) teikia Seimui
tvirtinti Nacionalinę energetikos strategiją;
3) tvirtina
Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir programas;
4) įveda
ekstremalią energetikos padėtį;
5) turi teisę
reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.
2
dalies redakcija iki 2006 m. sausio 1 d.:
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos,
vykdydamos valstybinį energetikos valdymą:
1) nustato
vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant
ekstremaliai energetikos padėčiai;
2) priima
sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;
3) tvirtina
energetikos veiklos licencijavimo taisykles;
4) nustato
nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;
5) nustato
energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;
6) nustato
energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą, leidimų
išdavimo taisykles ir sąlygas;
7) nustato
energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;
8) įstatymų
nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos veikla,
priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;
9) nustato elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo
tvarką;
10)
tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos
perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;
11)
tvirtina energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos
taisykles;
12)
atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
2
dalies redakcija nuo 2006 m. sausio 1 d.:
2.
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vykdydamos valstybinį energetikos
valdymą:
1)
nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant
ekstremaliai energetikos padėčiai;
2)
priima sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;
3)
tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;
4)
nustato nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;
5)
nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;
6)
nustato energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą,
leidimų išdavimo taisykles ir sąlygas;
7)
nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo
tvarką;
8)
įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos
veikla, priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;
9)
nustato elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos
išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo tvarką;
10)
tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos
perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;
11) tvirtina
energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisykles;
12)
nustato atitikties tikrinimo tvarką ir užtikrina atitikties tikrinimo
finansavimą. Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama nemokamai;
13) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-387, 2005-11-15,
Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
6 straipsnis.
Ūkio ministerijos kompetencija
Ūkio
ministerija:
1) įgyvendina
valstybės politiką energetikos srityje;
2) plėtoja tarptautinį
bendradarbiavimą energetikos srityje;
3) rengia ir
tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų
ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo
bei kitus techninius klausimus;
4) rengia,
peržiūri Nacionalinės energetikos strategijos (toliau – Strategija) projektą ir
teikia jį Vyriausybei;
5) rengia
Strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;
6) tvirtina
energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo
taisykles;
7) nustato
energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;
8) nustato
šalyje vartojamos energijos kokybės reikalavimus;
9) nustato
vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)
prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,
sistemų) tvarką ir sąlygas;
10) kartu su
Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos
planavimo tvarką ir sąlygas;
11) nustato
energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės
tvarką;
12) nustato informacijos, susijusios su energetikos
veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims
tvarką, kiekį bei sąlygas;
13) tvirtina šio
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išvardytų darbuotojų pareigybių ir profesijų
sąrašą, nustato tų darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina
energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,
kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato atestavimo tvarką;
14) nustato
įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką
ir sąlygas;
15) turi teisę
nustatyti šio Įstatymo 20 straipsnyje išvardytų įrenginių efektyvumo
reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;
16) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
7 straipsnis.
Aplinkos ministerijos kompetencija
Aplinkos
ministerija:
1) sprendžia
klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, statyba, ir atlieka jos
kompetencijai priklausančias funkcijas;
2) organizuoja
ir vykdo poveikio aplinkai stebėjimus energetikos veiklos padidintos taršos zonose;
3) kartu su Ūkio
ministerija nustato šalyje numatomų vartoti ir vartojamų energijos išteklių
kokybės reikalavimus ir teikia rekomendacijas juos vartoti;
4) dalyvauja
rengiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių programas.
8 straipsnis.
Savivaldybių kompetencija
Savivaldybė savo teritorijoje:
1) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją reguliuoja
vartotojų aprūpinimą tiekiama šiluma;
2) organizuoja
visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų apšvietimą;
3) pagal
Vyriausybės patvirtintą nomenklatūrą išduoda mažmeninės prekybos nefasuotais
naftos produktais licencijas;
4) išduoda
leidimus suskystintųjų naftos dujų prekybai Ūkio ministerijos patvirtinta
tvarka;
5) įvedus
ekstremalią energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos
ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų vykdymą;
6)
dalyvauja rengiant švietėjiškas visuomenės informavimo priemones, padedančias
efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTOJIMAS
9 straipsnis.
Nacionalinė energetikos strategija
Strategija
nustato energetikos plėtros kryptis dvidešimčiai metų.
Strategiją
Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.
Strategija
apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai.
Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto bei kitomis
lėšomis.
Strategijoje turi būti numatoma:
1) šalies
energetikos saugumas;
2) energijos ar
energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;
3) energijos
gamybos pajėgumo poreikis;
4) energetikos
struktūros tobulinimas;
5) energijos
išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;
6) energetikos
žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;
7) atsinaujinančiųjų
ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtojimas;
8) energijos
vartojimo efektyvumas;
9) reikalingos
investicijos;
10) energijos
išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;
11) energijos
rinkos plėtojimas;
12) energetikos
valdymo tobulinimo kryptys;
13) kainodaros
tobulinimas;
14) kiti su
energetikos plėtra susiję klausimai.
Vyriausybė
tvirtina 5 metų Strategijos įgyvendinimo planą ir programas.
Strategiją
pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos,
Energetikos agentūra bei kitos įmonės.
10 straipsnis.
Energetikos agentūra
Energetikos
agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Ūkio ministerija.
Energetikos
agentūra Ūkio ministerijos pavedimu atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) vykdo
Strategijos įgyvendinimo plano priemones;
2) įgyvendina
energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;
3) atlieka užsienio pagalbos programų ir projektų
vykdymo energetikos sektoriuje priežiūrą bei stebėseną (monitoringą);
4) atlieka efektyvaus energijos išteklių, energijos
vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo propagavimo ir
informacinį darbą;
Energetikos
agentūra taip pat atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Ūkio ministerijos
pavestas funkcijas.
11 straipsnis.
Energetikos objektų statyba
Energetikos objektai statomi Statybos įstatymo,
Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis
Strategijos nuostatomis. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais
bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija.
Energetikos
įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos
tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos
energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios
energiją, plėtoja energetikos perdavimo, skirstymo objektus jų veikimo
teritorijoje.
Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios
kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Jeigu tokios energetikos
įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos
pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.
Energetikos
objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų
žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami
žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės
ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo
išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.
12 straipsnis.
Energetikos veikla
Energetikos
įmonės vykdo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką
tausojančią energijos gamybą, tiekimą, perdavimą, skirstymą iki patiektos
energijos apskaitos prietaiso sujungimo su vartotojo sistema vietos,
neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės,
tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia butams, jeigu vartotojai
nepageidauja kitaip.
Energetikos įmonė perduoda, skirsto, tiekia
energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo
taisykles. Energetikos įmonė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti
vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.
Energetikos
įmonės savo veikimo teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos
gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (arba) naudojančius įrenginius
prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų. Prijungimo išlaidas
pagal nustatytus
įkainius padengia atitinkami gamintojai arba vartotojai. Prijungimo darbai
atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo arba vartotojo
sutartį, kurią sudaryti yra privaloma.
Energetikos
įmonės, nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais valdančios
energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ir sistemas, nustatyta tvarka privalo
trečiajai šaliai suteikti perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis,
nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines tinklų bei sistemų
galimybes.
Energetikos įmonės, nuosavybės teise turinčios ar
kitais teisėtais būdais valdančios bendroje energetikos sistemoje dirbančius
energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu
bei vykdyti tinklų ar sistemų operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas
išduodant licencijas nustatyta tvarka.
Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat
santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis.
Energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo sutartys yra viešos. Energija
reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims tiekiama, perduodama,
skirstoma sudarius sutartį pagal privalomas standartines sąlygas.
Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios
energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos
įrenginiai atitinka nustatytus techninės saugos reikalavimus.
Metams pasibaigus, per keturis mėnesius turi būti
atliktas energetikos įmonių, veikiančių elektros, šilumos, gamtinių dujų
sektoriuose, licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos
Komisijai.
Energetikos įmonės dalyvauja rengiant
reguliuojamųjų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo įkainių
skaičiavimo metodikų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų
teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą,
saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.
Energetikos
įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje
naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas nustato
suderinusios su Komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
13
straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos išteklių
kokybė
Energijos perdavimo, skirstymo įmonių veiklos
teritorija nustatoma licencijose.
Šalyje vartojama energija ar energijos ištekliai
turi atitikti nustatytus energijos ar energijos išteklių kokybės ir sudėties
reikalavimus.
14 straipsnis.
Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis
Žemė
energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis
įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė
energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo objektams statyti parduodama ar
išnuomojama ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Privati žemė energetikos objektams statyti gali
būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu
nesusitariama, žemė įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti paimama
visuomenės poreikiams.
Energetikos
objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Jose
statybos, želdinimo ir žemės darbai yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės
ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos
taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų
savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems
priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo
ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos
apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso
apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS
15 straipsnis.
Kainos
Energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos
kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas,
nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų
kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių
įstatymuose.
Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos
išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui,
skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos
efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas,
viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno
norma.
Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau
kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip,
ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.
16 straipsnis. Licencijos, leidimai
ir atestatai
Energetikos
veiklos licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis ir kiti energetikos
sektorių reglamentuojantys įstatymai. Licencijuojamos veiklos rūšis, licencijų
išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo
panaikinimą nustato šis ir energetikos sektorių reglamentuojantys
įstatymai bei kiti įstatymai. Asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą
ar atestatą, nustatytus šiame ir (ar) kituose energetikos sektorių
reglamentuojančiuose įstatymuose, gali būti taikomi teisinės formos ir (ar)
kiti įsisteigimo laisvės ribojimo reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta
svarbiais visuomenės interesais ir atitinka būtinumo ir proporcingumo
principus. Išduotos licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami jas
išdavusios institucijos iniciatyva, pasikeitus šiame Įstatyme ir (ar) kituose
teisės aktuose nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms.
Energetikos
veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.
Draudžiama vykdyti licencijuojamą veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato
galiojimas yra sustabdytas.
Energetikos
įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai yra šių rūšių:
1) elektros
įrenginių eksploatavimo;
2) šilumos
įrenginių ir turbinų eksploatavimo;
3) gamtinių dujų
įrenginių eksploatavimo;
4) suskystintų
naftos dujų įrenginių eksploatavimo;
5) naftos ir naftos produktų įrenginių eksploatavimo.
Energetikos
įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai išduodami fiziniams asmenims,
turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje
įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų
organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Atestatai
išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Konkretūs atestatų
galiojimo terminai ir jų nustatymo kriterijai bei atestatuose įrašytų duomenų
keitimo atvejai ir tvarka nustatyti Energetikos ministerijos
patvirtintose Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius,
atestavimo taisyklėse.
Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai
išduodami šio
straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi
technologinę įrangą, prietaisus ir kitas priemones, reikalingus veiksmams,
kurių reikia energetikos įrenginiams eksploatuoti, atlikti;
2) turi
technologinius, techninius dokumentus, kuriuose nurodyti eksploatuojamų
įrenginių techniniai duomenys ir rekomenduojamos eksploatavimo procedūros;
3) energetikos
darbuotojai, kurie eksploatuos energetikos įrenginius, ir darbų vadovai, kurie
vadovaus energetikos įrenginių eksploatavimo darbams, turi būti reikiamos
kvalifikacijos ir šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti.
Energetikos
įrenginių eksploatavimo veiklos atestatą turinti energetikos įmonė privalo vykdyti šias
sąlygas:
1) teikdama atestate nurodytas energetikos įrenginių
eksploatavimo paslaugas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu
reglamentuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį;
3) teikti
atestatą išdavusiai institucijai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;
4) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiuo ir kitais
įstatymais nustatytų pareigų ir teisės aktais nustatytų reikalavimų.
Leidimai verstis suskystintų naftos dujų prekybos
veikla yra šių rūšių:
1) leidimas
verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis;
2) leidimas verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis.
Leidimai
verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami fiziniams
asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos
Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių
asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.
Leidimai verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami asmenims,
nurodytiems šio Įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje. Leidimuose verstis mažmenine
prekyba suskystintomis naftos dujomis nurodoma (nurodomos) konkreti
(konkrečios) prekybos vieta (vietos). Leidimuose įrašytų duomenų keitimo
atvejai ir tvarka nustatyti Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos
suskystintomis naftos dujomis taisyklėse.
Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis
išduodami šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems asmenims, kurie atitinka šiuos
reikalavimus:
1) turi Prekybos
suskystintomis naftos dujomis taisyklėse nustatytus technologinius, kvalifikacinius
ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas;
2) turi avarinę tarnybą arba sutartį su energetikos
įmone, teisės aktų nustatyta tvarka turinčia teisę atlikti avarijų (sutrikimų)
lokalizavimo ir likvidavimo darbus;
3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, juridinio
asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas ir savininkas, juridinio asmens
dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų,
dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio
asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų,
pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs
apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame
susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems,
kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį
sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą
vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios
nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais.
Leidimą
verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis turinti
energetikos įmonė privalo vykdyti šias sąlygas:
1) negali parduoti,
laikyti arba vežti suskystintų naftos dujų, kurių įsigijimas nepatvirtintas
juridinę galią turinčiais dokumentais, be kokybę patvirtinančio dokumento, taip
pat privalomųjų ir aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių suskystintų
naftos dujų, skirtų realizuoti vidaus rinkoje;
2) naudoti suskystintų naftos dujų prekybai balionus ir
kitus slėginius įrenginius, atitinkančius teisės aktų nustatytus reikalavimus;
3) teikti leidimą išdavusioms institucijoms informaciją,
reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;
4) neturi teisės įgalioti kitų įmonių verstis leidimu
reglamentuojama veikla arba perduoti joms šią teisę pagal sutartį;
5) teikti avarijų (sutrikimų) lokalizavimo ir likvidavimo
paslaugą vartotojams;
6) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių, informuoti
ir konsultuoti vartotojus teisės aktų nustatyta tvarka;
7) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiuo ir kitais
įstatymais nustatytų pareigų ir teisės aktais nustatytų reikalavimų.
Licencijos verstis prekyba nefasuotais
naftos produktais yra šių rūšių:
1) licencija
verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais;
2) licencija
verstis didmenine prekyba nefasuotu skystuoju kuru, dyzeliniais degalais,
kitais degalais, kurie tiekiami kaip kuro atsargos laivams;
3) licencija
verstis didmenine prekyba nefasuotu aviaciniu benzinu, reaktyviniais degalais,
kurie tiekiami kaip kuro atsargos orlaiviams;
4) licencija
verstis didmenine prekyba nefasuotų naftos produktų likučiais;
5) licencija
verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzeliniais degalais,
suskystintomis naftos dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms,
biodyzelinu;
6) licencija
verstis mažmenine
prekyba nefasuoto variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų naftos dujų,
skirtų autotransporto priemonėms, biodyzelino likučiais.
Licencijos
verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamos fiziniams
asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos
Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių
asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.
Licencijos verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamos asmenims,
nurodytiems šio Įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje. Licencijos verstis didmenine
prekyba nefasuotų naftos produktų likučiais ar mažmenine prekyba nefasuoto
variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų naftos dujų, skirtų
autotransporto priemonėms, biodyzelino likučiais išduodamos asmens prašyme
nurodytam laikui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams šių nefasuotų naftos
produktų likučių kiekiui parduoti. Verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių
benzinu, dyzeliniais degalais, suskystintomis naftos dujomis, skirtomis
autotransporto priemonėms, biodyzelinu išduodamos atskiros licencijos verstis
šia veikla konkrečioje prekybos vietoje (degalinėje). Licencijose įrašytų
duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatyti Vyriausybės patvirtintose Prekybos
nefasuotais naftos produktais licencijavimo taisyklėse.
Licencijos
verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamos šio straipsnio 12
dalyje nurodytiems asmenims, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi Prekybos
nefasuotais naftos produktais licencijavimo taisyklėse nustatytus
technologinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius vykdyti licencijuojamos
veiklos sąlygas;
2) fizinis asmuo, siekiantis gauti licenciją,
juridinio asmens, siekiančio gauti licenciją, vadovas ir savininkas, juridinio
asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų
akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba
dėl juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10
procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius 5 metus nebuvo
priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas
veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų
organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą,
papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar
turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar
profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos
produktais.
Licenciją
verstis prekyba nefasuotais
naftos produktais turinti
energetikos įmonė privalo vykdyti šias sąlygas:
1) verstis
prekyba licencijoje nurodytais nefasuotais naftos produktais, laikydamasi
teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
2) teikti licencijas išdavusioms valstybės institucijoms
informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms
vykdyti;
3) nustatyta tvarka kaupti naftos produktų valstybės
atsargas, jeigu tokią prievolę nustato įstatymai;
4) neturi teisės įgalioti kitų įmonių verstis licencija
reglamentuojama veikla arba perduoti joms šią teisę pagal sutartį;
5) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių, informuoti
ir konsultuoti vartotojus teisės aktų nustatyta tvarka;
6) negali
parduoti, laikyti arba vežti nefasuotų naftos produktų, kurių įsigijimas
nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, be kokybę patvirtinančio
dokumento, falsifikuotų nefasuotų naftos produktų, privalomųjų ir
aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių nefasuotų naftos produktų,
skirtų realizuoti vidaus rinkoje;
7) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiuo ir kitais
įstatymais nustatytų pareigų ir teisės aktais nustatytų reikalavimų.
Asmuo,
siekiantis gauti atitinkamai licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų
nustatyta tvarka pateikia licenciją, leidimą ar atestatą išduodančiai
institucijai prašymą ir teisės aktuose nurodytus dokumentus. Licencija,
leidimas ar atestatas asmeniui išduodamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas
pareiškėjui išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pateikiamas ne vėliau kaip
per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų
registravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje
teisės aktų nustatyta tvarka dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti
licenciją, leidimą ar atestatą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą,
laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas, išskyrus atvejus, kai vyksta
teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų
(teritorijos) ar kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas teisės aktų
nustatyta tvarka.
Už
licencijuojamos, leidimus turinčių energetikos įmonių veiklos ir atestuojamos
veiklos (toliau – licencijuojama veikla) sąlygų ir reikalavimų pažeidimus
energetikos įmonės, turinčios atitinkamos energetikos veiklos licencijas,
leidimus ar atestatus, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjamos apie galimą
licencijų, leidimų ar atestatų galiojimo sustabdymą šio straipsnio 17 dalyje
nurodytais pagrindais arba panaikinimą šio straipsnio 19 dalyje nurodytais
pagrindais.
Licencijos,
leidimo ar atestato galiojimas juos išdavusios institucijos sprendimu teisės
aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu:
1) išdavus licenciją, leidimą ar atestatą, paaiškėja, kad
prašyme išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pateikti klaidingi duomenys ir
po įspėjimo per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos
nustatytą laikotarpį energetikos įmonė nepateikė patikslintų duomenų;
2) energetikos
įmonė du ar daugiau kaip du kartus per kalendorinius metus padaro nustatytų
licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus ir apie galimą licencijos, leidimo ar
atestato galiojimo sustabdymą energetikos įmonė buvo įspėta šio straipsnio 16
dalyje nustatyta tvarka ir per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios
institucijos nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų;
3) energetikos įmonės technologiniai, kvalifikaciniai
ir vadybiniai pajėgumai neleidžia vykdyti licencijuojamos veiklos, leidimus
turinčių energetikos įmonių veiklos bei atestuojamos veiklos ir apie galimą
licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą ji buvo įspėta šio
straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka;
4) energetikos įmonė pateikia prašymą sustabdyti
licencijos, leidimo ar atestato galiojimą.
Jeigu energetikos įmonė nustatyta tvarka pateikia
dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, licenciją, leidimą ar
atestatą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per
30 kalendorinių dienų nuo dokumentų registravimo
licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje dienos
licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas.
Licencijos, leidimo ar atestato galiojimas juos
išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas,
jeigu:
1) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar
atestato galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo jai
išduotos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo datos pažeidžia
veiklos, kuriai išduota licencija, leidimas ar atestatas, sąlygas;
2) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar
atestato galiojimas sustabdytas, nepašalino licencijuojamos veiklos sąlygų
pažeidimų per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos
nustatytą laikotarpį;
3) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar
atestato galiojimas sustabdytas, vykdo licencijoje, leidime ar atestate
nurodytą veiklą;
4) licenciją, leidimą ar atestatą turintis
juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;
5) energetikos įmonė daugiau kaip 3 metus nevykdo
licencijoje, leidime ar atestate nurodytos veiklos;
6) paaiškėja, kad fizinis asmuo, juridinio asmens
vadovas ir savininkas, juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne
mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar
nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens,
turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per
pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis
už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime,
nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą,
tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą,
nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi
ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos
veikos padarytos disponuojant naftos produktais;
7) energetikos
įmonė, turinti licenciją verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais,
nuosavybės teisę į degalinę perduoda kitiems asmenims arba pasibaigia sutartis,
kurios pagrindu buvo naudojamasi degaline, arba nebevykdo veiklos šioje
degalinėje;
8) energetikos įmonė pateikė prašymą panaikinti
licencijos, leidimo ar atestato galiojimą;
9) fizinis asmuo, turėjęs licenciją, leidimą ar
atestatą, miršta.
Už licencijos, leidimo ar atestato išdavimą, jų
pakeitimą, patikslinimą ar licencijos, leidimo ar atestato dublikato išdavimą
mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės
institucijos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją kontroliuoja
licencijas, leidimus ar atestatus turinčių energetikos įmonių veiklą ir
prižiūri, kaip jos laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų. Valstybinės
priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos privalo nedelsdamos raštu informuoti
licenciją, leidimą ar atestatą išdavusią instituciją apie energetikos įmonėse
nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
Nr. XI-827,
2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)
17
straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Komisija yra
biudžetinė įstaiga, šiame Įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose
nustatyta tvarka atliekanti valstybės jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir
prižiūrint valstybės ir savivaldybių reguliuojamą veiklą. Komisija yra
atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui.
Komisiją
sudaro penki nariai. Jos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento
teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas.
Komisijos pirmininkas iš paskirtų Komisijos narių skiria pavaduotoją. Komisijos
pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina
tol, kol bus paskirti nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai. Komisijos
pirmininkui ar jos nariui nustojus eiti pareigas išmokama dviejų vidutinių
mėnesinių atlyginimų išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama nustojus eiti
pareigas šio straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais
atvejais.
Komisijos
pirmininku ir jos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys
aukštąjį išsilavinimą, įgytą baigus universitetines studijas.
Komisijos
pirmininkas ir jos nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus jų
kadencijai;
2) savo noru;
3) išrinkti arba
paskirti į kitas pareigas;
4) kai jiems
įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) kai
paaiškėja, kad šiurkščiai pažeidė jiems nustatytų pareigų reikalavimus;
6) kai pažeidė
tarnybinę etiką;
7) dėl sveikatos
būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
8) netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės.
Komisijos
pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų,
teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Komisijos
pirmininkui ir jos nariams Darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso
nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali
būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo
užmokesčiui skirtų lėšų. Komisijos pirmininkas ir jos nariai skatinami šiais
atvejais:
1) už labai gerą
darbą kalendoriniais metais;
2) atlikus
vienkartines ypač svarbias užduotis;
3) įstatymo
nustatytų švenčių progomis;
4) gyvenimo ir
darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis.
Sprendimą dėl
Komisijos nario skatinimo priima Komisijos pirmininkas. Sprendimas dėl
Komisijos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių
balsų dauguma, Komisijos pirmininkui balsavime nedalyvaujant. Kiekvienu atveju,
nurodytu šio straipsnio 5 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka gali būti
skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų
nustatytos pareiginės algos.
Komisijos
pirmininkui ir jos nariams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos,
šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti
skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pašalpa skiriama Komisijos nustatyta tvarka
iš Komisijai skirtų darbo užmokesčio lėšų.
Komisija atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina valstybės ir savivaldybių
reguliuojamų kainų nustatymo metodikas;
2) nustato valstybės reguliuojamų kainų
viršutines ribas;
3) kontroliuoja valstybės reguliuojamų
kainų ir tarifų taikymą;
4) tvirtina energetikos objektų (tinklų,
sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;
5) vienašališkai nustato valstybės
reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo
reikalavimų;
6) nustatydama valstybės reguliuojamas
kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą;
7) tvirtina elektros energijos,
pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainos
apskaičiavimo metodiką ir kainą;
8) išduoda,
pakeičia, sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo
licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) derina
energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos,
šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
10) teikia siūlymus dėl energetikos
įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai,
savivaldybėms;
11) įpareigoja
energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar
tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai šaliai suteikti
paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;
12) kontroliuoja,
kad būtų veiksmingai atliekamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės
aktuose nustatytas finansinės atskaitomybės atskyrimas, siekiant išvengti
gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos rūšių kryžminio
subsidijavimo;
13) skiria šio
Įstatymo 27 straipsnyje nustatytas pinigines baudas;
14) atlieka
kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Komisija
atsako už savo nutarimus. Komisijos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Komisijos
posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 4 Komisijos nariai,
įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos
narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos
pirmininko balsas.
Kalendoriniams metams pasibaigus,
Komisija per keturis mėnesius parengia veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją
viešai ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei. Komisijos
finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
Komisijos funkcijoms užtikrinti
sudaroma Komisijos administracija. Ji nėra juridinis asmuo. Komisijos
administracijos struktūrą ir etatus tvirtina Komisija. Administracijos
funkcijas nustato šis Įstatymas ir Komisijos patvirtintas darbo reglamentas.
Komisijos
veiklai taikomas Biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenumato
kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
Nr. XI-130,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
18
straipsnis. Energetikos valstybinė kontrolė
Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinė
kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į
nuosavybės valdymo formą.
Valstybinę energetikos kontrolę nustatyta
tvarka atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos
(toliau – Valstybinė energetikos inspekcija).
Valstybinė energetikos inspekcija yra
įstaiga
prie ministerijos.
Jos steigėja – Energetikos ministerija. Valstybinės energetikos inspekcijos
nuostatus tvirtina Energetikos ministerija.
Valstybinė
energetikos inspekcija:
1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo,
panaikina atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui ir kontroliuoja, ar
laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos
įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių
gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą;
3)
tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus,
dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus
buityje, susijusius su energijos vartojimu;
4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų
įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos
įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;
5) organizuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų
energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;
6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės
reikalavimų;
7) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines
atsargas;
8) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės
institucijoms teikiamą informaciją;
9) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo
sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami
įstatymų nustatyta tvarka.
Branduolinės
energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir
valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato
Branduolinės energijos įstatymas.
Valstybinė
energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir
sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
Nr. XI-130, 2009-01-12,
Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
19
straipsnis. Informavimas
Valstybės ir
savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi
teisę gauti iš energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės
nustatyta tvarka ir mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių
institucijoms, įstaigoms, atitinkamoms asociacijoms ir trečiosioms šalims.
Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie energetiką Europos
Komisijai, kitoms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.
Apie valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir
naudojimo pradžią šiuos objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais
valdančios energetikos įmonės privalo informuoti Energetikos ministeriją.
Energetikos
įmonės savo veikimo teritorijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka ir mastu pagal kompetenciją energijos vartotojams ir
savivaldybių institucijoms teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių
ir energijos vartojimą, saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių
naudojimą, statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius,
energijos kainas bei energijos vartotojams teikiamas paslaugas.
Energetikos
įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka
licencijuojama veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, yra vieša.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1108,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
Nr. XI-827,
2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)
20
straipsnis. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas
Efektyvaus
energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos
Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo
efektyvumo didinimo ir kitose programose.
Importuojami,
gaminami ir parduodami karšto vandens katilai, kurių nominali šilumos galia yra
nuo 4 iki 400 kW ir kuriuose deginamas skystasis arba dujinis kuras, turi
atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.
Neteko galios
nuo 2007 m. gegužės 19 d.
Importuojami,
gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie vartoja elektros ir kitų
rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo
etiketes.
Įmonės,
eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,
kurių nominali šilumos galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių
įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.
Atitiktis
nustatytiems efektyvumo reikalavimams tikrinama:
1)
pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį ar
skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kW iki 100 kW, –
kartą per trejus metus;
2) pastatuose
įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą,
kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 100 kW, – kartą per dvejus
metus;
3) šildymo
sistemų, kuriose įrengti 20 kW ir didesnės vardinės atiduodamosios galios
šildymo katilai, naudojantys neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą, – vieną
kartą, kai šildymo sistemoje įrengto katilo tikrinimo pagal šios dalies 1 ir 2
punktų reikalavimus metu nuo šio katilo pagaminimo yra praėję daugiau kaip 15
metų;
4) pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės
atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų – kartą per trejus metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-387, 2005-11-15,
Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
Nr. X-1108,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
21
straipsnis. Darbuotojų ir
energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų kvalifikacinis pasirengimas
ir atestavimas
1.
Energetikos objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai turi
būti reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę. Į jų mokymosi programas
turi būti įtraukti ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo
klausimai.
Energetikos objektus, įrenginius statantys ir
eksploatuojantys darbuotojai šio Įstatymo
6 straipsnio 13 punkte bei 18 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta
tvarka privalo būti atestuojami.
3.
Energijos vartojimo auditą atlieka
atitinkamai Energetikos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos nustatyta
tvarka atestuoti specialistai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
Nr. XI-827,
2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)
17 straipsnis.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Komisija yra
valstybės įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Jos nuostatus
Ūkio ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Komisija yra viešasis juridinis
asmuo, turintis sąskaitas bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei
savo pavadinimu.
Komisiją
sudaro penki nariai. Jos pirmininką ir keturis narius Ministro Pirmininko
teikimu skiria Respublikos Prezidentas 5 metams.
Komisijos
nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai,
turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsimokslinimą.
Komisijos
pirmininkas ir nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus jų
kadencijai;
2) savo noru;
3) išrinkti arba
paskirti į kitas pareigas;
4) kai jiems
įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) kai
paaiškėja, kad šiurkščiai pažeidė jiems nustatytų pareigų reikalavimus;
6) kai pažeidė
tarnybinę etiką;
7) dėl sveikatos
būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
8) netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės.
Komisija
atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo
metodikas;
2)
nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;
3) kontroliuoja
valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;
4) tvirtina
energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;
5) turi teisę
vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos
įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
6) nustatydama
valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos
išlaidų pagrįstumą;
7) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainą;
8) išduoda,
sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo
licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) derina
energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos,
šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
10) turi teisę
teikti siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Ūkio
ministerijai, savivaldybėms;
11) turi teisę
įpareigoti energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo,
skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai
šaliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;
12) atlieka
kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Komisija
atsako už savo sprendimus. Komisijos sprendimai priimami vardiniu balsavimu.
Komisijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Kalendoriniams metams pasibaigus, Komisija per
keturis mėnesius parengia veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją viešai ir
pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei.
Komisijos
funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Komisijos administracijos
ir jos darbuotojų funkcijas nustato Komisijos nuostatai.
Komisijos veiklai taikomas Biudžetinių įstaigų
įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenumato kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
18 straipsnis.
Energetikos valstybinė kontrolė
Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinė
kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į
nuosavybės valdymo formą.
2.
Valstybinę energetikos kontrolę nustatyta tvarka atlieka Valstybinė
energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos
inspekcija).
Valstybinė
energetikos inspekcija yra valstybės įstaiga. Jos steigėja – Ūkio ministerija.
Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Ūkio ministerija.
Valstybinė
energetikos inspekcija:
1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo,
panaikina atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui ir kontroliuoja, ar
laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos
įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių
gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą;
3)
tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus,
dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus
buityje, susijusius su energijos vartojimu;
4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų
įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos
įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;
5) organizuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų
energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;
6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės
reikalavimų;
7) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines
atsargas;
8) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės
institucijoms teikiamą informaciją;
9) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo
sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami
įstatymų nustatyta tvarka.
Branduolinės
energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir
valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato
Branduolinės energijos įstatymas.
Valstybinė
energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir
sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
19 straipsnis.
Informavimas
Valstybės
institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš
energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės nustatyta tvarka ir
mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms,
atitinkamoms asociacijoms bei trečiosioms šalims.
Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie energetiką Europos
Komisijai, kitoms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.
Apie
valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir naudojimo pradžią šiuos
objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais valdančios energetikos
įmonės privalo informuoti Ūkio ministeriją.
Energetikos
įmonės savo veikimo teritorijoje pagal kompetenciją energijos vartotojams
teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą,
saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių naudojimą, statomus,
rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, energijos kainas bei
energijos vartotojams teikiamas paslaugas.
20 straipsnis.
Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas
Efektyvaus
energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos
Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo
efektyvumo didinimo ir kitose programose.
Importuojami,
gaminami ir parduodami karšto vandens katilai, kurių nominali šilumos galia yra
nuo 4 iki 400 kW ir kuriuose deginamas skystasis arba dujinis kuras, turi
atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.
Importuojami,
gaminami ir parduodami šilumos generatoriai patalpoms šildyti ir (arba) karštam
vandeniui ruošti naujuose ar esamuose ne pramonės paskirties pastatuose turi
atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.
Importuojami,
gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie vartoja elektros ir kitų
rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo
etiketes.
Įmonės,
eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,
kurių nominali šilumos galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių
įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.
21 straipsnis. Darbuotojų pasirengimas
ir atestavimas
Straipsnio
pavadinimo redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
22 straipsnis. Energijos išteklių
rezervinės atsargos
Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 5 MW galios
šilumos ar elektros energijos gamybos objektų ir gaminančios parduoti skirtą
šilumos ar elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių rezervines
atsargas. Energijos išteklių rezervinės atsargos kaupiamos, laikomos,
atnaujinamos energetikos įmonių bei kitomis lėšomis. Energijos išteklių
rezervinių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu yra suvartojama per 1
mėnesį.
23 straipsnis. Energijos apskaita
Pagaminta, perduodama, paskirstoma, parduodama,
eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti
apskaičiuojama.
Energija turi būti apskaičiuojama Lietuvos
Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis energijos matavimo
priemonėmis. Naujai įrengiamos energijos matavimo priemonės turi atitikti
Europos Sąjungos valstybėse naudojamų matavimo priemonių specifikacijas.
Energijos matavimo priemones savo lėšomis įrengia
ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus
nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais juos valdančios energetikos įmonės.
Energijos matavimo priemones tarp energetikos
objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančios energetikos objektus
nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais juos valdančios energetikos įmonės
savo lėšomis.
24 straipsnis. Energijos tranzitas
Energijos ar
energijos išteklių tranzitas (toliau – tranzitas) vykdomas pagal energijos ar
energijos išteklių siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių
energetikos įmonių sudarytas sutartis, vadovaujantis Energetikos chartijos
sutarties nuostatomis bei atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir
prioritetinį šalies poreikių tenkinimą.
Perdavimo objektus valdančios
energetikos įmonės teikia Komisijai ir Energetikos ministerijai informaciją
apie kiekvieną tranzito pareikalavimą, sudarytas tranzito sutartis ir
atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti tranzito sutartį turi būti
tinkamai motyvuotas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-130,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
PENKTASIS
SKIRSNIS
EKSTREMALI ENERGETIKOS PADĖTIS
25
straipsnis. Ekstremali energetikos padėtis
Ekstremali energetikos padėtis įvedama, kai
elektros, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla
grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.
Ekstremali
energetikos padėtis įvedama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be
atskiro Vyriausybės nutarimo įvedama ir ekstremali
energetikos padėtis.
Energetikos įmonės nustatyta tvarka
privalo pranešti savivaldybėms, Energetikos ministerijai apie energijos tiekimo
sumažėjimą ir priemones tiekimui atnaujinti.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, energijos
bei energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant
ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės,
jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės mero nurodymus, už
vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo
apribojimų ar nutraukimo neatsako.
Ekstremalios energetikos padėties atveju
vartotojams aprūpinti energijos ištekliais įstatymų nustatyta tvarka yra
sudaromos naftos produktų valstybės atsargos.
6.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,
transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą bei naftos produktus,
gamtines dujas, kurą, elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies
vidaus vartotojų poreikius.
7.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo
vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės
mero nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai
energetikos padėčiai energetikos įmonės nevykdo nurodymų,
Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę, kol tęsis ekstremali energetikos
padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai
paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės institucijos atstovai,
atlikdami įmonėse jų valdybų ir administracijos vadovų funkcijas, vadovaujasi
Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės suteiktais įgaliojimais.
Įvedus
ekstremalią energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turi
teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių
eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas,
apriboti naftos produktų, parduodamos energijos bei energijos išteklių ir
teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-130,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė
26
straipsnis. Skundų nagrinėjimas
Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo
tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo ar
paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų
nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų,
įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės
reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų,
avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.
Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo
tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant,
skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais
ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų
balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-827,
2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)
27
straipsnis. Baudos ir jų skyrimo tvarka
Energetikos įmonėms už pažeidimus
vykdant reguliuojamą veiklą Komisija skiria pinigines baudas:
1) už viešai privalomos skelbti
informacijos apie energetikos įmonės licencijuojamą veiklą nepaskelbimą, už
teisės aktais nustatytos informacijos valstybės, savivaldybių institucijoms,
įstaigoms, vartotojų teises ginančioms organizacijoms, atitinkamoms
asociacijoms nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos
pateikimą energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno
tūkstančio litų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų iš
konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas
praėjusiais ūkiniais metais;
2) už kitų licencijuojamos veiklos
sąlygų pažeidimą arba nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti
neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų
pažeidimus, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą
energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno tūkstančio litų
iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios licencijuojamos
veiklos, kurią
vykdant padarytas
pažeidimas praėjusiais ūkiniais metais;
3) už veiklos saugumo ir patikimumo,
sąžiningos konkurencijos ir vartotojų (sistemos naudotojų) nediskriminavimo
principų pažeidimą, už licencijuojamos veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per
metus energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno tūkstančio
litų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios
licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas praėjusiais
ūkiniais metais.
Energetikos įmonėms skiriamos
piniginės baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo sukeltas pasekmes;
4) energetikos įmonės atsakomybę
lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybę lengvinančiomis
aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė savo noru
užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo
aplinkybes, nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimą.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis
laikoma tai, kad energetikos įmonė kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė
įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydama Komisijos nurodymo nutraukti
neteisėtą veiklą, arba įvykdė pažeidimą, dėl kurio energetikos įmonė buvo
bausta pinigine bauda.
Komisija, nustatydama piniginės
baudos dydį, atsakomybę lengvinančiomis
gali
pripažinti ir
kitas šiame Įstatyme nenurodytas aplinkybes.
Skiriamos piniginės baudos dydis
nustatomas įvertinus šio straipsnio 2 dalyje
1–3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytas piniginės baudos dydis
mažinamas, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba nustatytas
piniginės baudos dydis didinamas, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, piniginės baudos dydis
nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Piniginės baudos skyrimo klausimas
svarstomas Komisijos posėdyje, dalyvaujant energetikos įmonės, kuri įtariama
padariusi pažeidimą ir kuriai gali būti taikoma piniginė bauda, vadovui ir (ar)
jo įgaliotiems atstovams, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti
paaiškinimus. Nesant minėtų asmenų, byla gali būti išnagrinėta tik tais
atvejais, kai yra duomenų, jog jiems laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo
vietą ir laiką, ir jeigu iš jų negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo
atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti
išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija, pripažinusi neatvykimo į
bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą.
Komisijos nutarimas dėl piniginės
baudos skyrimo turi būti priimamas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo
dienos. Esant tęstiniam pažeidimui, piniginė bauda gali būti skiriama ne vėliau
kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių
padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, piniginės baudos negali būti
skiriamos.
Už tą patį pažeidimą gali būti
skiriama tik viena piniginė bauda. Baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už
kurios nevykdymą paskirta piniginė bauda, vykdymo.
Komisijos paskirta piniginė bauda į
valstybės biudžetą sumokama Komisijos nustatyta tvarka ir terminais. Komisijos
nutarimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos įstatymų nustatyta tvarka gali
būti apskundžiamas teismui. Komisijos nutarimas dėl piniginės baudos skyrimo
įsigalioja po 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, jei per tą laiką įstatymų
nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui.
Nesumokėta piniginė bauda išieškoma
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Skundą dėl Komisijos nutarimo
nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas
aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda energetikos įmonei, kuri
pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam
teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo,
protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1767, 2008-11-06,
Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25 straipsnis.
Ekstremali energetikos padėtis
Ekstremali energetikos padėtis įvedama, kai
elektros, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla
grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.
Ekstremali
energetikos padėtis įvedama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be
atskiro Vyriausybės nutarimo įvedama ir ekstremali
energetikos padėtis.
Energetikos įmonės nustatyta tvarka privalo
pranešti savivaldybėms, Ūkio ministerijai apie energijos tiekimo sumažėjimą ir
priemones tiekimui atnaujinti.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, energijos
bei energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant
ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės,
jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės mero nurodymus, už
vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo
apribojimų ar nutraukimo neatsako.
Ekstremalios energetikos padėties atveju
vartotojams aprūpinti energijos ištekliais įstatymų nustatyta tvarka yra
sudaromos naftos produktų valstybės atsargos.
6.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,
transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą bei naftos produktus,
gamtines dujas, kurą, elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies
vidaus vartotojų poreikius.
7.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo
vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės
mero nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai
energetikos padėčiai energetikos įmonės nevykdo nurodymų,
Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę, kol tęsis ekstremali energetikos
padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai
paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės institucijos atstovai,
atlikdami įmonėse jų valdybų ir administracijos vadovų funkcijas, vadovaujasi
Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės suteiktais įgaliojimais.
Įvedus
ekstremalią energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turi
teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių
eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas,
apriboti naftos produktų, parduodamos energijos bei energijos išteklių ir
teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė
26 straipsnis.
Skundų nagrinėjimas
Nacionalinė
vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos
pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų,
įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės
reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų,
avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.
3.
Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl
energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant,
laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis
nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir
tarifų taikymo.
27
straipsnis. Atsakomybė
Asmenys
už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28
straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja vartotojų (juridinių ir
fizinių asmenų) lėšomis iki šio Įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai
naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti.
Energetikos įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai
prie Finansų ministerijos arba savivaldybėms teikia informaciją apie naudojamus
į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių
savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės Vyriausybės
nustatyta tvarka bešeimininkius energetikos objektus įtraukia į apskaitą ir
imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės institucija pareiškimą
dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės
nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis
objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie
teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu
Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip
suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar
skirstymo įmonei.
3.
Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai
valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar
nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.
4.
Įsigaliojus šiam Įstatymui pirmą kartą skiriant Komisijos narius, du Komisijos
nariai skiriami trejų metų kadencijai.
29 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas,
išskyrus 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
Įstatymo 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys įsigalioja nuo
2004 m. sausio 1 d.
30 straipsnis.
Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);
2) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996,
Nr. 32-791);
3)
Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios
situacijos aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas
(Žin., 1997, Nr. 53-1227);
4) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997,
Nr. 64-1494);
5) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1, 9, 11, 12, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 96-2425);
6) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 17
straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 34-899);
7) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 103-2837);
8) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 105-2899);
9) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin.,
1999, Nr. 86-2563);
10) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,
Nr. 28-757);
11) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,
Nr. 58-1709).
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Įstatymas
papildomas priedu nuo 2006 m. sausio 1 d.:
Lietuvos
Respublikos
energetikos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1978
m. vasario 13 d. Tarybos direktyva 78/170/EEB
dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti naujuose
ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo koeficientų ir dėl
šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo naujuose ne pramoninės
paskirties pastatuose.
1982
m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva 82/885/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą
78/170/EEB dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui
ruošti naujuose ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo
koeficientų ir dėl šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo
naujuose ne pramoninės paskirties pastatuose.
1992 m.
gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento
reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį
kurą.
1992 m.
rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir
kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę
informaciją apie gaminį.
1993 m. rugsėjo
13 d. Tarybos direktyva 93/76/EEB išmetamosioms anglies dioksido dujoms
apriboti gerinant energijos efektyvumą (SAVE).
1996 m.
rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/57/EB dėl energijos
naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams,
šaldikliams ir jų deriniams.
2000
m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB dėl
energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo
balastiniams įtaisams.
2001
m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl
elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo
vidaus elektros rinkoje.
2002 m.
gruodžio 16 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2002/91/eb dėl pastatų
energinio naudingumo.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-387,
2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2005-12-06)
autrap@lrs.lt
13 straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai,
energijos ir energijos išteklių kokybė
Energijos perdavimo, skirstymo įmonių veiklos
teritorija nustatoma licencijose.
Šalyje vartojama energija ar energijos ištekliai
turi atitikti nustatytus energijos ar energijos išteklių kokybės ir sudėties
reikalavimus.
14
straipsnis. Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis
Žemė
energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis įstatymų
nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė energijos
gamybos, perdavimo ir skirstymo objektams statyti parduodama ar išnuomojama ne
aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Privati žemė energetikos objektams statyti gali būti
naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu
nesusitariama, žemė įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti paimama
visuomenės poreikiams.
Energetikos
objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Jose
statybos, želdinimo ir žemės darbai yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės
ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos
taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų
savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems
priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo
ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių
veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise
priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS
15
straipsnis. Kainos
Energetikos
sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos
reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų viršutines
ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų nomenklatūra ir
reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose.
Nustatant
valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos išlaidos energijos
išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui,
tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas,
vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas, viešuosius
interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma.
Valstybės
reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį
iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo
mėnesio pirmos dienos.
27 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys
už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
27
straipsnio redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
28 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo
tvarka
Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja vartotojų
(juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki šio Įstatymo įsigaliojimo įrengtus
bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar)
skirstyti. Valstybei
ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos
objektai ir sodininkų bendrijoms nuosavybės teise priklausantys bendrai
naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti,
įrengti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, gali būti parduoti energetikos įmonei už
kainą, nustatomą pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės
aktus. Išperkamų
bendrai naudojamų energetikos objektų kaina nustatoma vadovaujantis turto ir
verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Valstybei ar savivaldybei nuosavybės
teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai perduodami
energetikos įmonei po to, kai valstybės ar savivaldybės institucija, Lietuvos
bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga, organizacija, patikėjimo
teise valdanti šiuos objektus, sudaro pirkimo–pardavimo sutartį (toliau –
sutartis) su energetikos įmone. Sutartyje turi būti nustatytas atlyginimo už
perduodamą energetikos objektą būdas, terminai, energetikos objekto naudojimo
tikslas. Sutartis pasirašoma tik tada, kai energetikos objektų pardavimui ir
sutarties projektui pritaria atitinkamai Vyriausybė ar savivaldybės taryba.
Teikiant Vyriausybei ar savivaldybės tarybai pritarti sutarties projektą,
pagrindžiama būtinybė parduoti energetikos objektą energetikos įmonei ir kartu
pateikiama energetikos objekto vertinimo ataskaita.
Energetikos įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai
prie Finansų ministerijos arba savivaldybėms teikia informaciją apie naudojamus
į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių
savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės Vyriausybės
nustatyta tvarka bešeimininkius energetikos objektus įtraukia į apskaitą ir
imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės institucija pareiškimą
dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės
nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis
objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie
teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu
Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip
suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar
skirstymo įmonei.
4.
Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai
valdomiems energetikos
objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar nėra įgiję nuosavybės
teisės į šiuos objektus.
5.
Įsigaliojus šiam Įstatymui pirmą kartą skiriant Komisijos narius, du Komisijos
nariai skiriami trejų metų kadencijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
29
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas,
išskyrus 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
Įstatymo 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
30
straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);
2) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996,
Nr. 32-791);
3)
Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios
situacijos aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas
(Žin., 1997, Nr. 53-1227);
4) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997,
Nr. 64-1494);
5) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1, 9, 11, 12, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 96-2425);
6) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 17
straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 34-899);
7) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 103-2837);
8) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 105-2899);
9) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin.,
1999, Nr. 86-2563);
10) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,
Nr. 28-757);
11) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,
Nr. 58-1709).
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
energetikos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems
karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 186).
1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių
sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją
apie gaminį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 216).
(Neteko
galios nuo 2009 m. sausio 1 d.)
1996 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/57/EB dėl energijos naudojimo
efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams, šaldikliams ir jų
deriniams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 1 tomas, p. 305).
5.
2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB dėl
energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo
balastiniams įtaisams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p.
96).
6.
2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl
elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo
vidaus elektros rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas,
p. 121).
2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio
naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p.168).
8.
2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo
sąlygų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 175).
2005 m. liepos 6 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio
projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir
iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (OL 2005 L, 191, p. 29).
2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.1775/2005 dėl teisės naudotis
gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (OL 2005 L 289, p. 1).
2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB dėl priemonių siekiant
užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą
(OL 2006 L 33, p. 22).
2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio
vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą
93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64).
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1108,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-387,
2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1108,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 5, 19, 20 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-130,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 4, 6, 7, 8, 10, 17, 18, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. vasario 1 d.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-827,
2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 2, 6, 7(1), 16, 19, 21, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2010-06-11)
autrap@lrs.lt