Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 56-2224

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGETIKOS

ĮSTATYMAS

2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-884

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo

2012-01-01:

Nr. XI-1888,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7576 (2011-12-28)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

įstatymas nustato bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje

tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo,

priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant

energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines

valstybės energetikos politikos kryptis.

energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių

ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios

energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus

šio straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį.

branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Branduolinės (atominės)

elektrinės įstatyme, projektą ir su juo susijusius klausimus reglamentuoja

Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. Šio įstatymo normos santykiams,

susijusiems su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektu ir su juo

susijusiais klausimais, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Branduolinės

(atominės) elektrinės įstatymas.

įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio

įstatymo priede.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2093,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3936 (2012-06-30)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

– valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos

Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis,

arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų

padalinys.

energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo,

perkantis energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems

su ūkine komercine ar profesine veikla.

suskystintų naftos dujų tiekimas – energetikos įmonių, turinčių leidimus

verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, veikla, tiekiant

suskystintas naftos dujas buitinių vartotojų reikmėms vamzdynais iš rezervuarų

ar grupinių balionų įrenginių.

energijos rinkos dalyvis – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1227/2011.

energetikos padėtis – dėl ekstremaliojo įvykio energetikos

sektoriuje susidariusi padėtis, kai yra sutrikęs normalus energijos išteklių ar

energijos tiekimas energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams ir šis tiekimas

trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku prognozuoti

ir valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota valstybės

institucija ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius pagal kompetenciją

turi reguliuoti energijos išteklių ar energijos tiekimą energetikos įmonėms ir

(ar) vartotojams.

– valstybės ūkio šaka, apimanti energetikos veiklą.

įmonė – asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla.

įrenginiai – techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos,

aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai,

skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti,

gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti.

9.

Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis

valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir

derinimo darbai.

objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai

priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių

dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai

naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos

produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos

tiekimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai.

sektorius – energetikos sritis, apimanti vieną iš energijos rūšių ar

energijos išteklių: elektros energiją, branduolinę energiją, šilumos energiją,

vėsumos energiją, atsinaujinančių išteklių energiją ar gamtines dujas, kietąjį

kurą, naftą, naftos produktus.

valstybinė kontrolė ir priežiūra – įgaliotų valstybės institucijų atliekama

energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo,

energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar)

efektyvumo kontrolė ir (ar) priežiūra.

veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos

žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą,

skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių

eksploatavimą.

– elektros energija ir (ar) šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šio

įstatymo tikslais energijai priskiriamos gamtinės dujos ir centralizuotai

tiekiamos suskystintos naftos dujos.

ištekliai – gamtiniai ištekliai ir (ar) jų perdirbimo produktai, naudojami

energijai gaminti ar transporto sektoriuje.

perdavimas – energijos persiuntimas perdavimo tinklais arba perdavimo

sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).

skirstymas – energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais arba skirstymo

sistemomis (skirstomaisiais dujotiekiais).

tiekimas – energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojams.

tranzitas – energijos ir (ar) energijos išteklių persiuntimas, kai vienoje

valstybėje esanti energija ar energijos ištekliai perduodami energijos ar

energijos išteklių gavėjui, esančiam kitoje valstybėje, pasinaudojant tarpinės

trečiosios šalies (ar trečiųjų šalių) perdavimo tinklais arba perdavimo

sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).

vartojimo auditas – procedūra, kurios metu nustatomos ir įvertinamos

energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose, įrenginiuose ir

technologiniams procesams arba bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos,

reikalingos teikiant viešąsias ar privačias paslaugas, parenkamos ir

ekonomiškai pagrindžiamos energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo

priemonės ir pateikiama ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui.

vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kurio įrenginiai

yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris

perka energiją

vartojimo tikslams.

dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant

dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų

perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas

naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti.

naftotiekis (produktotiekis) – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję

statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus ir saugyklas arba į

naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų

terminalus ir saugyklas.

energetikos veikla (toliau – reguliuojamoji veikla) – energetikos

veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai

taikomos valstybės reguliuojamos kainos.

susitarimas – viešai skelbiamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos

ir energetikos įmonių susitarimas, kuriame šalys savanoriškai nustato energijos

išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir (ar) aplinkos apsaugos

tikslus, sudaro tų tikslų pasiekimo grafiką, nustato susitarimo įgyvendinimo

stebėsenos ir atskaitomybės reikalavimus.

26.

Suskystintos naftos dujos – sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys,

išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės

būsenos.

sauga – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų priemonių ir

reikalavimų, kuriais užtikrinamas energetikos objektų ir įrenginių patikimumas

ir saugumas, visuma.

saugumas – energijos išteklių ir (ar) energijos tiekimo patikimumas ir

techninis saugumas.

šalis – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos

ekonominės erdvės valstybė.

asmenys – energijos gamintojai, tiekėjai ir vartotojai, kurie šiame

įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę naudotis energijos perdavimo

ar skirstymo tinklais energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir

katilinės; 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir

jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 kubinių

metrų ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintų gamtinių dujų importo

terminalai ir saugyklos, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus

arba didesnis; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos

perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10

000 kubinių metrų ir didesni naftos ir (ar) naftos produktų terminalai ir

saugyklos; branduolinės energetikos objektai; energetikos objektai, kurių

svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

(nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą

deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti

ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu.

energetikos įrenginiai (toliau – vartotojų energetikos įrenginiai) –

elektros, šilumos, dujų, naftos produktų energetikos įrenginiai, skirti

vartotojų poreikiams tenkinti.

interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos

viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama

įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos

strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės

interesus.

energijos ištekliai – Lietuvos Respublikoje esantys energijos ištekliai,

išskyrus atvežtinius arba iš jų pagamintus energijos išteklius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-382,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.

120-6048 (2013-11-23)

ANTRASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS

VEIKLOS VALDYMAS

3 straipsnis.

Bendrieji energetikos veiklos tikslai

energetikos veiklos tikslai yra:

1) energijos

tiekimo saugumas ir patikimumas;

2) energijos

išteklių ir energijos prieinamumas ir pakankamumas;

3) energijos

išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;

4)

darni ir tvari energetikos sektoriaus plėtra;

5) neigiamo

energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;

6) vartotojų

teisių ir teisėtų interesų apsauga;

7) sąlygų

veiksmingai konkurencijai energetikos sektoriuje sukūrimas ir plėtojimas;

8) vietinių

ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.

energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojantys įstatymai

nustato specialiuosius atskirų energetikos sektorių tikslus ir veiklos

reguliavimo principus, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus

bendruosius tikslus.

4 straipsnis.

Energetikos politikos formavimas ir energetikos veiklos valdymas, reguliavimas,

priežiūra ir kontrolė

politikos kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas),

tvirtindamas Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir priimdamas

įstatymus.

veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal

kompetenciją atlieka:

1) Lietuvos

Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija;

2) Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau –

Energetikos ministerija);

3) Lietuvos

Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija);

4) Lietuvos

Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija);

5) Valstybinė

kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija);

6) Valstybinė

energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė

energetikos inspekcija);

7) Valstybinė

atominės energetikos saugos inspekcija;

8) Lietuvos

Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba);

9) Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba);

10) savivaldybių

institucijos.

sprendimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, atliekančios energetikos

veiklos valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, pagal

kompetenciją:

1) užtikrina

optimalią valstybės energetikos sektoriaus struktūrą;

2) sudaro

teisines prielaidas efektyviai energetikos veiklai;

3) teikia

energetikos įmonėms nurodymus užtikrinti energijos išteklių ir energijos

tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės reikalavimų laikymąsi;

4) nustato

efektyvaus energijos ir energijos išteklių vartojimo reikalavimus;

5) skatina

vietinių ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir vartojimą;

6) nustato

energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus;

7) užtikrina valstybės politikos vartotojų teisių

apsaugos srityje įgyvendinimą energetikos sektoriuje;

8) užtikrina,

kad jų priimami sprendimai nesukuria prielaidų nepagrįstai bloginti

konkurencijos sąlygas energetikos sektoriuje;

9) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

5 straipsnis.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencija

1) teikia

Seimui tvirtinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją;

2) tvirtina

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir

programas;

3) skelbia

valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;

4) priima

sprendimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių energetikos

objektų statybos;

5) tvirtina

energetikos veiklos licencijavimo taisykles;

6) nustato

atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir vartojimo skatinimo tvarką ir

sąlygas;

7) turi

teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.

ar jos įgaliota institucija:

1) bendradarbiauja

su užsienio valstybių energetikos institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja

Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

2) nustato

vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais paskelbus

ekstremaliąją energetikos padėtį tvarką;

3) nustato

energijos ir energijos išteklių tiekimo, importo ir eksporto tvarką;

4) nustato

energetikos veiklos leidimų išdavimo tvarką;

5) nustato

energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;

6) įstatymų

nustatytais atvejais turi teisę įpareigoti energetikos įmonę teikti viešuosius

interesus atitinkančias paslaugas;

7) nustato

elektros energijos, kuri gaminama bendro elektros energijos ir šilumos gamybos

ciklo elektrinėse, gamybos ir (ar) vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas;

8) suderinusi

su Tarnyba tvirtina su buitiniais vartotojais sudaromų energijos

pirkimo–pardavimo sutarčių, energijos persiuntimo paslaugų sutarčių, naujų

buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių standartines sąlygas;

9) nustato

atitikties efektyvumo reikalavimams tikrinimo tvarką ir sąlygas;

10) nustato

energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką;

11)

užtikrina energijos išteklių tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių

įgyvendinimą;

12) atlieka

kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

6 straipsnis.

Energetikos ministerijos kompetencija

Energetikos

ministerija:

1) formuoja

valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja,

kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) pagal

kompetenciją tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energijos tiekimo

saugumo, energetikos objektų ir įrenginių, vartotojų energetikos įrenginių

įrengimo, eksploatavimo, naudojimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo ir

kitus techninius klausimus;

3) rengia

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą ir teikia jį

Vyriausybei;

4) rengia

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir

programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;

5) tvirtina

energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo

taisykles;

6) nustato

energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;

7) tvirtina

prekybos naftos produktais taisykles;

8) tvirtina

leidimų verstis prekyba naftos produktais išdavimo taisykles;

9) nustato

energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimus;

10) kartu su Aplinkos

ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato Lietuvos Respublikoje naudojamo

kuro ir degalų sudėties ir kokybės reikalavimus;

11) tvirtina

valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planus;

12) nustato

vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)

prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,

sistemų) tvarką ir sąlygas;

13) kartu su

Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos

planavimo tvarką ir sąlygas;

14) nustato

energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės

tvarką;

15) tvirtina šio

įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų

sąrašą, nustato jų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina energetikos objektus,

įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti

atestuojami, sąrašą ir nustato šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir

atestavimo tvarką;

16) nustato

asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką

ir sąlygas;

17) kartu su

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nustato šio įstatymo 27 straipsnyje

nurodytų įrenginių efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;

18) nustato

energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams

audito atlikimo tvarką ir sąlygas, tvirtina šio audito metodikas, taip pat

energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo

taisykles, organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energijos vartojimo

auditą atliekančių specialistų atestavimą arba paskiria už tai atsakingą

instituciją;

19) nustato

savanoriškų susitarimų sudarymo tvarką ir sudaro su energetikos įmonėmis

savanoriškus susitarimus;

20) organizuoja

keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo

srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu

ir tarptautiniu lygiu;

21) atlieka

kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

7 straipsnis.

Susisiekimo ministerijos kompetencija

Susisiekimo

ministerija:

1) rengia

energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto

objektuose programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą;

2) teikia

rekomendacijas ir įgyvendina priemones, didinančias energijos išteklių ir

energijos vartojimo efektyvumą transporto objektuose;

3) kartu su Energetikos ministerija

vykdo informavimo ir švietimo veiklą, skatinančią transporto objektuose

efektyviai naudoti energijos išteklius ir energiją;

4) atlieka kitas šio įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

8 straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos

kontrolės komisija

srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos

priežiūrą atlieka Komisija. Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose,

reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta

nacionalinė reguliavimo institucija.

biudžetinė įstaiga – valstybės institucija, turinti sąskaitą banke, antspaudą

su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Komisijos, kaip biudžetinės

įstaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Komisija veikia

pagal įstatymus ir Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos vadovas

yra Komisijos pirmininkas. Komisija gali būti reorganizuojama ar likviduojama

priėmus atitinkamą įstatymą.

sudaro penki nariai. Komisijos pirmininką ir keturis narius Respublikos

Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Tas pats asmuo

Komisijos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms

iš eilės. Komisijos pirmininkas iš paskirtų Komisijos narių skiria pirmininko

pavaduotoją. Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija

pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji Komisijos

pirmininkas ir (ar) jos nariai. Komisijos pirmininkui ar jos nariui,

nustojusiam eiti šias pareigas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo

užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Komisijos

pirmininkas ar jos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 5 dalies 2,

3, 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.

nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos

piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio

ar jam prilygintą) išsilavinimą. Komisijos nariui neleidžiama verstis veikla,

nesuderinama su valstybės tarnyba. Komisijos narys negali būti laikomas

nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos

reputacijos kriterijų.

pirmininkas ir jos nariai atleidžiami iš pareigų tik:

1) pasibaigus

kadencijai;

2) savo

noru;

3) išrinkus

arba paskyrus į kitas pareigas;

4) įsiteisėjus

apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

5) paaiškėjus,

kad šiurkščiai pažeidė nustatytų pareigų reikalavimus;

6) pažeidus

tarnybinę etiką;

7) dėl

sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

8) netekus

Lietuvos Respublikos pilietybės;

9)

paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos

reputacijos.

6.

Komisijos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos

Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Komisijos narių vietas Seimas Respublikos

Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis.

pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimas nustatytas Lietuvos Respublikos

valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo

įstatyme. Komisijos pirmininkui ir jos nariams

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas

taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos

pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis

išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Komisijos pirmininkas ir

jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:

1) už nepriekaištingą

tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais;

2) atlikus

vienkartines ypač svarbias užduotis.

Komisijos nario skatinimo priima Komisijos pirmininkas. Sprendimas dėl

Komisijos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių

balsų dauguma, Komisijos pirmininkui balsavime nedalyvaujant. Kiekvienu atveju,

nurodytu šio straipsnio 7 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka gali būti

skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų

nustatytos pareiginės algos.

atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina

reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus;

2) tvirtina

valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės

reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;

3) prireikus rengia

ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;

4) kontroliuoja,

kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;

5) tvirtina

energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius,

vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus

reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais

kriterijais;

6) vienašališkai

nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių

kainų nustatymo reikalavimų;

7) nustatydama

valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas

atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;

8) išduoda

energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą,

panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir

kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;

9) nustato

energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir

kontroliuoja, kaip jų laikomasi;

10) nustato

energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės

reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo

(amortizacijos) normas;

11) teikia

siūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos Vyriausybei,

Energetikos ministerijai, savivaldybėms;

12) įpareigoja

energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar

tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas

tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;

13)

kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje,

užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo

komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio

subsidijavimo;

14) prižiūri

rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir

veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams

vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas),

tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir

dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas

ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo

ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;

15) prižiūri, ar

nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių

teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti

užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau

negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;

16) ne rečiau

kaip kartą per metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos

sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų

nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;

17) teisės aktų

nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių

valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos

patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos

informacijos apsaugos reikalavimų;

18) užtikrina

kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją,

taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens

duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta

forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;

19) atlieka

rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos

sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti

kelią piktnaudžiauti šia įtaka;

20) skiria šio

įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankcijas;

21) pagal

kompetenciją taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų

kodekse nustatytas poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus;

22) atlieka

kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

2 dalies d, f ir g punktuose

nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti

veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą

atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens

vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi

veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą

atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti

leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą

atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per

72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento.

Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi

atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas

nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti

teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus

apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo

Komisijos skundo priėmimo dienos. Komisijos atstovas turi teisę dalyvauti, kai

nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta

nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus

dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos

informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Šio

įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Komisijai kreipiantis į teismą

skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje,

mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos.

atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia

pagal įgaliojimus. Šiuo tikslu:

1) Komisija

yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito

viešojo ar privataus asmens;

2) Komisijos

pirmininkas, jos nariai, Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir

darbuotojai veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo

pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar

privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo. Šis reikalavimas neturi

įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės

politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis

valstybės institucijomis;

3) Komisija

priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos,

įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus

metinius biudžeto asignavimus, juos naudodama savarankiškai įgyvendina paskirtą

biudžetą ir disponuoja savo pareigoms adekvačiais žmogiškaisiais ir

finansiniais ištekliais.

atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Komisijos nutarimai priimami

vardiniu balsavimu. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne

mažiau kaip keturi Komisijos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai

priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Balsams

pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.

kalendoriniams metams, Komisija per keturis mėnesius parengia praėjusių metų

veiklos ataskaitą, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia

Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Komisijos finansinį ir veiklos

auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijos struktūrą,

struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus tvirtina

Komisijos pirmininkas. Komisijos

administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną

pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba.

tarp jų ir šio straipsnio 16 dalyje numatytos Komisijos pajamos. Komisijos

programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų

ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos

priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 16 dalyje

nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms

funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 16 dalyje nustatytų

lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos

priežiūrai atlikti, Komisija gali būti finansuojama ir kitomis valstybės

biudžeto lėšomis.

pajamos ir jų naudojimo tvarka:

1) Komisijos

kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos

sektorių metines energijos perdavimo ir (ar) skirstymo veiklų pajamas:

1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos

perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir

skirstymo veiklų pajamų;

2) šios dalies 1

punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Komisijos pajamos pripažįstamos

energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos

perdavimo ir (arba) skirstymo kainas arba jų dalį;

3) energetikos

įmonės, kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, po

ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo

pervesti į Komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau

kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;

4) asmenims,

laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos

sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo

termino praleidimo dieną. Delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis

sąnaudomis. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku

nesumokėtą sumą;

5) Komisija

pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;

6) Komisijos

pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti

naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms

programoms finansuoti.

atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės

funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais,

taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų

bendradarbiavimo agentūros (ACER), veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos

reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos

sprendimų ir juos įgyvendina. Komisijos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio

9 straipsnis. Valstybinė energetikos inspekcija

nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Energetikos objektų

ir įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą.

ministerijos. Jos steigėja – Energetikos ministerija. Valstybinės energetikos

inspekcijos nuostatus tvirtina Energetikos ministerija.

1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda atestatus

energetikos įrenginiams eksploatuoti, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą,

panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja,

kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;

2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų,

energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos

išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo

efektyvumą;

3) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 5

ir 6 dalyse nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą. Buitiniams

vartotojams atitikties patikrinimo paslauga teikiama neatlygintinai;

4) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus,

dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus

buityje, susijusius su energijos vartojimu;

5) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų

įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos

įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;

6) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos

darbuotojų atestavimą;

7) kontroliuoja,

kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;

8) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir

rezervines atsargas;

9) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi

teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams

teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine

(gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;

10) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatytas funkcijas.

sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami

įstatymų nustatyta tvarka.

10

straipsnis. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

Valstybinė

atominės energetikos saugos inspekcija atlieka branduolinės energetikos objektų

saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir valstybinę priežiūrą.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetencija nustatyta Lietuvos

Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės

saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir Lietuvos

Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme.

10 straipsnis.

Energetikos agentūra

agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Ūkio ministerija.

agentūra Ūkio ministerijos pavedimu atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) vykdo

Strategijos įgyvendinimo plano priemones;

2) įgyvendina

energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;

3) atlieka užsienio pagalbos programų ir projektų

vykdymo energetikos sektoriuje priežiūrą bei stebėseną (monitoringą);

4) atlieka efektyvaus energijos išteklių, energijos

vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo propagavimo ir

informacinį darbą;

agentūra taip pat atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Ūkio ministerijos

pavestas funkcijas.

11 straipsnis.

Konkurencijos tarybos kompetencija

Konkurencijos

taryba pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymų

nustatytų reikalavimų užtikrinant sąžiningą konkurenciją energetikos

sektoriuje. Atlikdama jai pavestas funkcijas, Konkurencijos taryba turi

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas)

ir šiame įstatyme jai nustatytus įgaliojimus.

12 straipsnis.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija

Tarnyba

užtikrina energijos ir (ar) energijos išteklių vartotojų teisių apsaugą,

nagrinėja vartotojų skundus ir atlieka kitas jai pavestas funkcijas vartotojų

teisių apsaugos srityje Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme

ir šiame įstatyme nustatyta tvarka.

14 straipsnis.

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija

energetinės nepriklausomybės strategija (toliau – Strategija) nustato valstybės

politikos strategines kryptis energetikos sektoriuje.

Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas

penkeri metai. Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės

biudžeto ir kitomis lėšomis.

1) valstybės

energetinės nepriklausomybės ir energetikos saugumo priemonės;

2) energijos

ar energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;

3) energijos

gamybos pajėgumų poreikis;

4) energetikos

sektoriaus struktūros tobulinimo kryptys ir priemonės;

5) energijos

išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;

6) energetikos

žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;

7) atsinaujinančių

ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtra;

8) energijos

vartojimo efektyvumo priemonės;

9) reikalingos

investicijos į energetikos sektorių;

10) energijos

išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;

11) energijos

rinkų plėtros priemonės;

12) energetikos

valdymo tobulinimo kryptys;

13) energijos

kainodaros tobulinimo kryptys;

14) kiti su

energetikos plėtra susiję klausimai.

Seimo patvirtinta Strategija, Vyriausybė tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros programą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos

atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Vyriausybė užtikrina Strategijos

ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos

suderinamumą.

ar jos įgaliota institucija tvirtina penkerių metų Strategijos įgyvendinimo

planą ir programas.

Strategijos įgyvendinimo planą ir programas pagal kompetenciją įgyvendina

valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir kiti

Strategijos įgyvendinimo plane ir (ar) programose nurodyti asmenys.

15 straipsnis.

Energetikos objektų, įrenginių statyba, plėtra ir rekonstrukcija

Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos

Respublikos teritorijų planavimo įstatymo,

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai

plėtojami vadovaujantis Strategijos nuostatomis. Energetikos ministerija

kartu su Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų

statybos planavimo tvarką ir sąlygas. Vartotojų aprūpinimo energija ir

energijos ištekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis

Strategija. Vartotojų energetikos įrenginiai įrengiami Energetikos ministerijos

nustatyta tvarka.

įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos

tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos

energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios

energiją, plėtoja energijos perdavimo, skirstymo įrenginius savo veiklos

teritorijoje.

kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su

Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su

Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms

kainoms peržiūrėti.

gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos

įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl

kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito

asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir

sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu

energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos

įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar

rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.

16 straipsnis.

Energetikos veikla

įmonės vykdo veiklą taip, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką tausojančią

energijos gamybą, energijos tiekimą, perdavimą, skirstymą iki perdavimo ar

skirstymo sistemos sujungimo su vartotojo sistema vietos, neviršydamos

nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės, tiekiančios šilumą daugiabučiams

namams, šilumą tiekia namams ir (ar) butams, jeigu vartotojai nepageidauja

kitaip.

energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo

taisykles. Energetikos įmonės teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę

sustabdyti vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.

įmonės savo veiklos teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos

gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (ar) naudojančius įrenginius prie

veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų ar sistemų. Prijungimo

išlaidas pagal nustatytus

įkainius, Komisijos nustatyta tvarka įvertinus būtinas prijungimo sąnaudas,

padengia gamintojai ir (ar) vartotojai, jeigu įstatymuose nenustatytas išlaidų

paskirstymas tarp tinklų (sistemų) operatoriaus ir gamintojo ar vartotojo.

Prijungimo darbai atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo ar

vartotojo privalomai sudaromą įrenginių prijungimo paslaugos sutartį.

įmonės, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energijos

perdavimo ar skirstymo tinklus ar sistemas, teisės aktų nustatyta tvarka

privalo trečiajam asmeniui teikti energijos perdavimo ar skirstymo paslaugas

objektyviomis, nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines

perdavimo ir skirstymo tinklų ir (ar) sistemų galimybes.

teisėtais pagrindais valdančios bendroje energetikos sistemoje veikiančius

energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu

ir vykdyti tinklų (sistemos) operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas

išduodant licenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

pat santykiai su energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Energijos

perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys, taip pat su buitiniais vartotojais

sudaromos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra viešosios

sutartys. Energijos perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos tiekimo

paslaugos buitiniams vartotojams teikiamos sudarius atitinkamą sutartį pagal

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas standartines sąlygas.

Reikalavimai dėl atskirų rūšių energijos tiekimo sutarčių sudarymo nustatomi

atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančiuose

įstatymuose.

skirstančios energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų

energetikos įrenginiai atitinka nustatytus įrengimo, eksploatavimo,

naudojimo ir techninės saugos reikalavimus.

energetikos, šilumos ir (ar) gamtinių dujų sektoriuose, užtikrina, kad

pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atlikta

energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir įmonės

finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai.

reguliuojamų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo tvarkos

ir sąlygų, tarifų nustatymo, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių,

kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą,

eksploatavimą, naudojimą, saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.

įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos,

šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją)

skaičiuoja pagal Komisijos nustatytas normas.

17 straipsnis.

Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos išteklių kokybė ir sudėtis

energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo veiklą, išskyrus elektros energijos

ar gamtinių dujų nepriklausomo tiekimo veiklą, veiklos teritorija nurodoma

energetikos įmonei išduotoje veiklos licencijoje ar leidime.

atitikti teisės aktų nustatytus energijos ir energijos išteklių kokybės ir

sudėties reikalavimus.

18 straipsnis.

Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis

energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis

įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė

energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo įrenginiams, skirtiems įgyvendinti

Strategijoje nustatytus tikslus ir priemones bei užtikrinti energetikos

sistemos plėtrą, statyti parduodama ar išnuomojama Vyriausybės nustatyta

tvarka, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų žemės pardavimui ar nuomai

aukciono būdu, o įstatymų nustatytais atvejais – be aukciono.

žemė energetikos objektams statyti gali būti naudojama energetikos įmonės ir

žemės savininko susitarimu. Jeigu nesusitariama, privati žemė įstatymų

nustatyta tvarka gali būti paimama visuomenės poreikiams arba įstatymu ar

administraciniu aktu nustatomas servitutas.

objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos.

Statybos, želdinimo ir žemės darbai šioje zonoje yra ribojami. Apsaugos zonoje

esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatomi teisės aktų

nustatyta tvarka ir sąlygomis. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų

savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms

priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo

ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių

veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise

priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS

19 straipsnis.

Energijos kainos

sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Kainos

reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines

ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų reguliavimo

principai nustatomi šiame įstatyme ir atskirus energetikos sektorius

reglamentuojančiuose įstatymuose.

valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių

gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža

ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos

sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių

paslaugų teikimą.

vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jeigu kituose įstatymuose

nenustatyta kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-382,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)

191

straipsnis. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos

tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos yra valstybės reguliuojamos.

tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos grindžiamos energetikos įmonės

būtinomis suskystintų naftos dujų pirkimo, laikymo, skirstymo, tiekimo,

apskaitos priemonių įrengimo, priežiūros ir patikros bei apskaitos sąnaudomis,

įvertinant protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Centralizuotai

tiekiamų suskystintų naftos dujų kaina turi užtikrinti ilgalaikį tokiai veiklai

skirtų suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimą, atnaujinimą ir sudaryti

vartotojams priimtinas sąlygas naudoti centralizuotai tiekiamas suskystintas

naftos dujas. Nustatant centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą,

taip pat turi būti vertinamas šių dujų didmeninių ir mažmeninių kainų santykis.

Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras vartotojų kategorijas,

atsižvelgiant į suvartotą suskystintų naftos dujų kiekį. Diferencijuojant

kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas.

3.

Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos nustatymo tvarka:

1) energetikos

įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis,

vadovaudamasi Komisijos patvirtinta Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos

dujų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Komisijai centralizuotai

tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektą ir kainos pagrindimą.

Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektas ir kainos

pagrindimas Komisijai turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 60 dienų iki

kainos galiojimo pabaigos;

2) Komisija per 30 kalendorinių

dienų nuo prašymo įregistravimo Komisijoje dienos patvirtina energetikos įmonės

pateiktą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą. Komisija

nepatvirtina kainos, jeigu vadovaudamasi Centralizuotai tiekiamų suskystintų

naftos dujų kainų nustatymo metodika nustato pažeidimų kainos projekte ir

kainos pagrindime. Energetikos įmonė privalo pašalinti Komisijos nustatytus

pažeidimus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Jeigu energetikos įmonė

nepašalina Komisijos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikia

Komisijai suskystintų naftos dujų kainos projekto ir kainos pagrindimo,

Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas;

3)

Komisijos patvirtintos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos

galioja 12 mėnesių nuo jų taikymo pradžios. Energetikos įmonės patvirtintas

kainas skelbia šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

įmonės pajamų ir sąnaudų ataskaitą parengia ir pateikia Komisijai per 30 dienų pasibaigus kalendorinių metų

ketvirčiui Komisijos nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-382,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)

20 straipsnis. Energetikos

veiklos licencijos, leidimai ir atestatai

veiklos ir veiklos, kuriai reikalingi leidimai ar atestatai, licencijų ir

leidimų ar atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo

panaikinimą ir galiojimo panaikinimą nustato šis įstatymas, kiti atskirus energetikos

sektorius reglamentuojantys įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai.

siekiantiems gauti šiame įstatyme ir (ar) kituose atskirus energetikos

sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus licenciją, leidimą ar

atestatą, gali būti taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės

ribojimo reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais

ir atitinka būtinumo ir proporcingumo principus.

veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.

Draudžiama vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato

galiojimas yra sustabdytas.

21 straipsnis.

Energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimas, galiojimo

sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas ir

keitimas

siekiantis gauti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės

aktų nustatyta tvarka pateikia licenciją, leidimą ar atestatą išduodančiai

institucijai prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir teisės aktuose

nurodytus dokumentus. Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licenciją,

leidimą ar atestatą, nustatomi šiame įstatyme ir (ar) atskirus energetikos

sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Licencija, leidimas ar atestatas

asmeniui išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją,

leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiami ne vėliau kaip per

30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti licenciją, leidimą ar atestatą

ir visų tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas, leidimus ar

atestatus išduodančioje institucijoje teisės aktų nustatyta tvarka dienos.

pateiktą prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą neatsakoma per šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas

sprendimas dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo.

straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su

trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) arba

kai yra kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir

pareiškėjui apie tai yra pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju

licencija, leidimas ar atestatas išduodami arba rašytinis motyvuotas

atsisakymas išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiamas ne

vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo

nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės

interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos, leidimo ar

atestato išdavimo priėmimas.

reikalavimų pažeidimus energetikos įmonė, turinti energetikos veiklos

licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjama apie

galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą šio straipsnio

5 dalyje nustatytais pagrindais arba licencijos, leidimo ar atestato

panaikinimą šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais ir nustatomas

laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti nurodyti reguliuojamosios veiklos

pažeidimai. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų,

išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia

ilgesnio laikotarpio.

leidimo ar atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus

reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios

institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu:

1) išdavus

licenciją, leidimą ar atestatą, paaiškėja, kad prašyme išduoti licenciją,

leidimą ar atestatą pateikti klaidingi duomenys, ir po įspėjimo per licenciją,

leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį energetikos

įmonė nepateikė patikslintų duomenų;

2) energetikos

įmonė per kalendorinius metus pažeidžia nustatytas reguliuojamosios veiklos

sąlygas ir apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą

energetikos įmonė buvo įspėta šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, bet per

licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį

nepašalino nurodytų pažeidimų;

3) energetikos įmonės technologiniai, finansiniai

ir (ar) vadybiniai pajėgumai neleidžia vykdyti reguliuojamosios veiklos, apie

galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą ji buvo įspėta šio

straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir per licenciją, leidimą ar atestatą

išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį nepašalino nurodytų pažeidimų.

Energetikos įmonėms, vykdančioms veiklą atskiruose energetikos sektoriuose,

keliamus technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų reikalavimus nustato atitinkamus

energetikos sektorius reglamentuojantys įstatymai;

4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis

leidimą, ar juridinio asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar)

juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip

10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar

nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio

juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10

procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo

priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias

nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų

susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko

kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu

įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine,

finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos

disponuojant naftos produktais;

5) energetikos įmonė pateikia prašymą sustabdyti

licencijos, leidimo ar atestato galiojimą.

pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, licenciją, leidimą

ar atestatą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per

10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų

įregistravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje

institucijoje dienos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymas

panaikinamas.

galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus

licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu

teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas, jeigu:

1) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo

ar atestato galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per dvylika mėnesių

nuo jai išduotos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo datos

pažeidžia veiklos, kuriai išduota licencija, leidimas ar atestatas, sąlygas;

2) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo

ar atestato galiojimas sustabdytas, nepašalino reguliuojamosios veiklos sąlygų

pažeidimų per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos

nustatytą laikotarpį;

3) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo

ar atestato galiojimas sustabdytas, vykdo licencijoje, leidime ar atestate

nurodytą veiklą;

4) licenciją, leidimą ar atestatą turintis

juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;

5) energetikos įmonė daugiau kaip trejus metus

nevykdo licencijoje, leidime ar atestate nurodytos veiklos;

6) energetikos

įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais,

nuosavybės teisę į degalinę perduoda kitiems asmenims arba pasibaigia sutartis,

kurios pagrindu buvo naudojamasi degaline, arba nebevykdo veiklos šioje

degalinėje;

7) energetikos įmonė pateikė prašymą panaikinti

licencijos, leidimo ar atestato galiojimą;

8) fizinis asmuo, turėjęs licenciją, leidimą ar

atestatą, miršta.

juos išdavusios institucijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti

reikalavimai, taikomi reguliuojamajai veiklai, arba asmens, turinčio licenciją,

leidimą ar atestatą, iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje, leidime ar

atestate nurodyti asmens duomenys ar teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji

veikla. Pasikeitus licencijoje, leidime ar atestate nurodytiems asmens

duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo

privalo raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai

apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų

atsiradimo.

licencijas, leidimus ir atestatus išduodančios institucijos nustatyta

elektronine forma, o pareiškėjo prašymu išduodami ir raštu teisės aktų

nustatyta forma.

ar jų pakeitimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

institucijos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją kontroliuoja

licencijas, leidimus ar atestatus turinčių energetikos įmonių veiklą ir

prižiūri, kaip jos laikosi reguliuojamosios veiklos sąlygų. Valstybinės

priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos privalo nedelsdamos raštu pranešti

licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie nustatytus

energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus.

22 straipsnis. Energetikos įrenginių

eksploatavimo veiklos atestatai ir reikalavimai atestatų turėtojams

įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai yra šių rūšių:

1) elektros

įrenginių eksploatavimo;

2) šilumos

įrenginių ir turbinų eksploatavimo;

3) gamtinių

dujų įrenginių eksploatavimo;

4) suskystintų

naftos dujų įrenginių eksploatavimo;

5) naftos ir naftos produktų įrenginių

eksploatavimo.

įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai išduodami fiziniams asmenims,

turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje

įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų

organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Atestatai

išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Konkretūs atestatų

galiojimo terminai ir jų nustatymo kriterijai, taip pat atestatuose įrašytų

duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi šiame įstatyme ir

Energetikos ministerijos patvirtintose Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti

energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse.

atestatai išduodami šio straipsnio

2 dalyje nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos

reikalavimus:

1) turi

technologinę įrangą, prietaisus ir kitas priemones, reikalingus veiksmams,

kurių reikia energetikos įrenginiams eksploatuoti, atlikti;

2) turi

technologinius, techninius dokumentus, kuriuose nurodyti eksploatuojamų

energetikos įrenginių techniniai duomenys ir rekomenduojamos eksploatavimo

procedūros;

3) energetikos

darbuotojai, kurie eksploatuos energetikos įrenginius, ir darbų vadovai, kurie

vadovaus energetikos įrenginių eksploatavimo darbams, yra reikiamos

kvalifikacijos ir yra atestuoti šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.

laikytis šių sąlygų:

1) teikdamas atestate nurodytas energetikos

įrenginių eksploatavimo paslaugas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų;

2) neturi teisės įgalioti kitus asmenis verstis

atestatuose nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal

sutartį;

3) teikti atestatą išdavusiai institucijai informaciją, reikalingą įstatymų

ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

4) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame

įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų.

nurodytus energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, jų

galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina atestatų

galiojimą, keičia atestatus ir energetikos įrenginių eksploatavimo

reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija.

23 straipsnis. Leidimai verstis

prekyba suskystintomis naftos dujomis

dujomis yra šių rūšių:

1) leidimas

verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis;

2) leidimas verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis.

verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami fiziniams

asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos

Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių

asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.

Leidimuose verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis nurodoma

konkreti prekybos vieta (ar vietos).

verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami šio įstatymo

2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.

verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis įrašytų duomenų keitimo atvejai

ir tvarka nustatomi Energetikos ministerijos patvirtintose Leidimų verstis

prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse.

dujomis išduodami šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

nurodytiems asmenims,

jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi Leidimų

verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatytus

technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti šios

veiklos sąlygas;

2) turi avarinę tarnybą arba sutartį su

energetikos įmone, teisės aktų nustatyta tvarka turinčia teisę atlikti avarijų

(sutrikimų) lokalizavimo ir likvidavimo darbus;

3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar

juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar)

juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip

10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar

nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar tokio

juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10

procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo

priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas

veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų

organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą,

papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar

turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar

profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos

produktais.

verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis turinti

energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:

1) negali parduoti,

laikyti arba vežti suskystintų naftos dujų, kurių įsigijimas nepatvirtintas

juridinę galią turinčiais dokumentais;

2) negali

parduoti privalomųjų ir aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių, taip

pat be kokybę patvirtinančio dokumento suskystintų naftos dujų, skirtų

realizuoti vidaus rinkoje;

3) naudoti suskystintų naftos dujų prekybai balionus ir

kitus slėginius įrenginius, atitinkančius teisės aktų nustatytus reikalavimus;

4) teikti leidimą išdavusiai institucijai informaciją,

reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

5) neturi teisės įgalioti kitas įmones verstis

leidime nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį ar

kitaip pavesti vykdyti šią veiklą;

6) teikti avarijų (sutrikimų) lokalizavimo ir

likvidavimo paslaugas vartotojams;

7) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių,

teikti informaciją vartotojams ir juos konsultuoti teisės aktų nustatyta tvarka;

8) centralizuotai tiekti suskystintas naftos dujas

kainomis, nustatytomis vadovaujantis šio įstatymo 191 straipsnio 3 dalimi;

9) tvarkyti atskirtą nuo kitų veiklos rūšių

centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų tiekimo pajamų ir sąnaudų

apskaitą, atlikti reguliuojamosios veiklos pajamų ir sąnaudų auditą;

10) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir

kituose įstatymuose nustatytų pareigų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos

dujomis išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina,

panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą

kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos

naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais

reikalavimais, nustatytos Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos

naftos produktais taisyklėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-382,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)

24 straipsnis. Leidimai verstis

prekyba nefasuotais naftos produktais

naftos produktais yra šių rūšių:

1) leidimas

verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais;

2) leidimas

verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, kurie tiekiami kaip

kuro atsargos laivams;

3) leidimas

verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, kurie tiekiami kaip

kuro atsargos orlaiviams;

4) leidimas

verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.

verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas fiziniams

asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos

Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių

asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.

Leidime verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais nurodoma

kiekviena prekybos vieta (degalinė), kurioje leidimą turintis asmuo vykdo

atitinkamą veiklą.

verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas asmenims,

nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.

straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos

reikalavimus:

1) turi Leidimų

verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatytus

technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti

reguliuojamosios veiklos sąlygas;

2) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar

juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar)

juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų

akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto

teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio

asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų,

pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir

įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas:

dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų

organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą,

papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar

turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar

profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos

produktais.

verstis prekyba nefasuotais

naftos produktais turinti

energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:

1) verstis

prekyba leidime nurodytais nefasuotais naftos produktais, laikydamasi teisės

aktuose nustatytų reikalavimų;

2) teikti leidimą išdavusiai institucijai informaciją,

reikalingą įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytoms pareigoms vykdyti;

3) nustatyta tvarka kaupti naftos produktų valstybės

atsargas, jeigu ši prievolė nustatyta įstatymuose;

4) neturi teisės įgalioti kitas įmones verstis leidime

nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį ar kitaip pavesti vykdyti šią veiklą;

5) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių,

teikti informaciją vartotojams ir juos konsultuoti teisės aktų nustatyta

tvarka;

6) negali parduoti, laikyti arba vežti nefasuotų naftos produktų, kurių

įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais;

7) negali parduoti falsifikuotų, privalomųjų ir

aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių nefasuotų naftos produktų,

skirtų realizuoti vidaus rinkoje, be kokybę patvirtinančio dokumento;

8) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir

kituose įstatymuose nustatytų pareigų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo,

galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir

šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius

Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta

tvarka ir sąlygomis.

ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais

reikalavimais, nustatyti Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos naftos

produktais taisyklėse.

25 straipsnis.

Informacijos teikimas

ir savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi

teisę iš energetikos įmonių gauti reikiamą informaciją. Energetikos įmonės

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją

valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims,

kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti tokią informaciją.

Energetikos ministerija ar kita įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją teikia informaciją Europos Komisijai,

kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms.

valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir eksploatavimo pradžią šiuos

objektus nuosavybės teise ar kitais teisiniais pagrindais valdančios

energetikos įmonės privalo pranešti Energetikos ministerijai.

įmonės savo veiklos teritorijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka energijos vartotojams ir savivaldybių institucijoms teikia

informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą, saugų ir

efektyvų energetikos objektų ir įrenginių naudojimą, statomus, rekonstruojamus

energetikos objektus ir įrenginius, valstybės reguliuojamas energijos kainas

ir energijos vartotojams teikiamas paslaugas.

įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka

licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos

kainos, yra vieša. Energetikos įmonės, kurios vykdo licencijuojamą veiklą arba

kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, viešai skelbia

įmonių valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo

organų narių funkcijomis susijusias išmokas.

bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis

ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.

120-6048 (2013-11-23)

29 straipsnis. Energijos išteklių rezervinės atsargos

MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos įrenginių ir gaminančios

parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių

rezervines atsargas, išskyrus atvejus, kai šilumos ar elektros energija yra

gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir dėl gamybos šaltinių

techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti tokių energijos išteklių.

kaupiamos, laikomos, atnaujinamos energetikos įmonių ir kitomis lėšomis.

turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja per vieną

kalendorinį mėnesį, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų

mėnesinį vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu. Šaltuoju metų periodu

laikomas laikotarpis nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos imtinai.

30 straipsnis.

Energijos apskaita

eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti

įtraukiama į apskaitą.

apskaita turi būti tvarkoma Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre

įregistruotomis energijos matavimo priemonėmis.

įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos

objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energetikos

įmonės.

objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančius energetikos objektus

nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais juos valdančios energetikos

įmonės savo lėšomis.

13 straipsnis.

Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija

Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės

teritorijoje:

1) pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją

organizuoja vartotojų aprūpinimą šilumos energija;

2) išduoda

leidimus verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais

ir suskystintomis naftos dujomis, sustabdo šių leidimų galiojimą, panaikina

leidimų galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia leidimus

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

3) skelbia

ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;

4) paskelbus

valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar)

energijos ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų įgyvendinimą;

5) dalyvauja

atliekant taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus, rengiant visuomenės

informavimo ir švietimo priemones, skatinančias efektyviai vartoti energiją ir

energijos išteklius;

6) pagal

kompetenciją įgyvendina energijos efektyvumo didinimo priemones.

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTRA

27 straipsnis.

Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas

energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos

Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo

efektyvumo didinimo ir kitose programose.

gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie naudoja elektros ir kitų

rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo

etiketes.

gaminami ir parduodami su energijos vartojimu susiję gaminiai, kuriuos

naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir (ar) kitų

išteklių suvartojimui, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo

etiketę ir vardinių parametrų lentelę.

eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,

kurių vardinė (nominali) šiluminė galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka

tikrina šių įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.

2013 m. liepos 9 d.

2013 m. sausio 9 d. viešosios paskirties pastatuose ir nuo 2013 m. liepos 9 d. visuose kituose pastatuose atitiktis nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo

reikalavimams tikrinama:

1) pastatuose

įrengtų šildymo sistemų su katilais, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė

kaip 20 kW, – kartą per penkerius metus;

2) pastatuose

įrengtų šildymo sistemų su katilais, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė

kaip 100 kW, – kartą per dvejus metus. Dujomis kūrenami katilai tikrinami ne

rečiau kaip kartą per ketverius metus;

3) pastatuose

įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo

sistemų – kartą per trejus metus.

straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų

tikrinimų metu vertinamas šildymo katilo naudingumo koeficientas ir katilo

dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais. Katilo dydžio atitikties

pastato šildymo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai,

jeigu toje šildymo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką

nepakito pastato šildymo poreikiai.

straipsnio 5 dalies 4 punkte ir 6 dalies 3 punkte nustatytų tikrinimų metu

vertinamas oro kondicionavimo įrangos naudingumo koeficientas ir šios įrangos

dydžio atitiktis pastato vėsinimo poreikiams. Oro kondicionavimo įrangos dydžio

atitikties pastato vėsinimo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas

pakartotinai, jeigu toje oro kondicionavimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų

arba per tą laiką nepakito pastato vėsinimo poreikiai.

28 straipsnis. Darbuotojų ir energijos vartojimo auditą

atliekančių specialistų kvalifikacija ir atestavimas

objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai ir energijos

vartojimo auditą atliekantys specialistai turi būti reikiamos kvalifikacijos ir

tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis. Energetikos objektus,

įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų ir energijos vartojimo

auditą atliekančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus ir

atestavimo tvarką nustato Energetikos ministerija, vadovaudamasi šiame

straipsnyje nustatytais darbuotojų kvalifikaciniais reikalavimais ir atestavimo

bendraisiais reikalavimais.

objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai ir energijos

vartojimo auditą atliekantys specialistai privalo atitikti nustatytus

išsilavinimo, darbo stažo, įskaitant darbo stažą energetikos veiklos srityje,

energetikos veiklos technologinių procesų išmanymo reikalavimus, taip pat

kvalifikacinius reikalavimus. Bendruosius ir specialiuosius kvalifikacinius

reikalavimus, taikomus energetikos objektus, įrenginius statantiems ir

eksploatuojantiems darbuotojams ir energijos vartojimo auditą atliekantiems

specialistams, nustato Energetikos ministerija.

svarbos energetikos objektus eksploatuojančių energetikos įmonių vadovai ar jų

įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių

eksploatavimo veiklai, privalo turėti atitinkamos energetikos srities aukštąjį

universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnį kaip trejų metų darbo

stažą energetikos veiklos srityje, taip pat turi periodiškai tobulinti

kvalifikaciją, išmanyti norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos

įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų

priešgaisrinės saugos taisykles, reikalavimus.

įmonių, kurios neeksploatuoja valstybinės svarbos energetikos objektų, vadovai

ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių

eksploatavimo veiklai, privalo turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį

atitinkamos energetikos srities išsilavinimą, pakankamą darbo stažą energetikos

veiklos srityje, jeigu šis reikalavimas yra nustatytas pareigybės aprašyme ar

nuostatuose, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti

norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimo,

eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų priešgaisrinės saugos

taisykles, reikalavimus.

energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų ir energijos

vartojimo auditą atliekančių specialistų mokymosi programas turi būti įtraukti

ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo klausimai.

29

straipsnis. Energijos išteklių rezervinės atsargos

įmonės, kurių

šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių bendra galia yra didesnė kaip 5 MW ir kurios gamina

parduoti skirtą šilumos ir (ar) elektros energiją, privalo turėti energijos

išteklių rezervinių atsargų šaltuoju metų periodu. Ši nuostata netaikoma

energetikos įmonėms, kuriose elektros energija

gaminama naudojant išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių

ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti: saulės energija, vėjo energija,

hidroenergija, geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos

pramoninės ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas

deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą.

Energetikos įmonės, šilumos gamybai naudojančios energijos išteklių rūšis,

kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar

palaikyti: geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos pramoninės

ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas

deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą,

privalo sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje

veikiančia šilumos gamybos įmone dėl šilumos kiekio, reikalingo sutrikus kuro

tiekimui, gamybos šio straipsnio 3 dalyje nurodytu laikotarpiu ir atitinkamų

rezervinių atsargų kaupimo bei saugojimo.

atnaujinamos energetikos įmonių, kurios privalo turėti energijos išteklių

rezervinių atsargų, lėšomis. Tuo atveju, kai energetikos įmonės privalo

sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos

gamybos įmone pagal šio straipsnio 1 dalį, atitinkamų rezervinių atsargų

kaupimo bei saugojimo sąnaudos šiai šilumos gamybos įmonei atlyginamos

sutartyje nustatyta tvarka.

periodu turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja

per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų

10 kalendorinių dienų vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu. Šaltuoju metų

periodu laikomas laikotarpis nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos

imtinai.

dienos imtinai) energijos išteklių rezervinių atsargų poreikį ir kiekį nustato

energetikos įmonės.

Pastaba. 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas

energetikos įmonėms, kurios šilumos gamybai naudoja

energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra

galimybės kaupti ar palaikyti, sudaryti sutartis su kita toje pačioje

aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone taikytinas nuo

2014 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XII-554)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-554,

2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 111-5490 (2013-10-24)

31 straipsnis. Duomenų

saugojimas

energijos išteklių tiekimo veiklą, ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir

kompetentingoms valstybės institucijoms, tarp jų Komisijai ir Konkurencijos

tarybai, šių prašymu pateikia visų

sandorių su vartotojais (išskyrus buitinius vartotojus) ir perdavimo sistemos

operatoriais, sudarytų pagal elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir

elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones, duomenis.

sudaro išsamūs sandorių

su vartotojais duomenys, tarp jų sandorių galiojimo terminai, tiekimo ir

apmokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, sandorio vykdymo datos ir terminai,

sandorio kainos, atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės, taip

pat išsami informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos ar dujų

tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines

priemones.

informacijos apie sandorius dalį pateikti rinkos dalyviams, jeigu komercine (gamybine) ar profesine

paslaptimi laikoma informacija

apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista.

straipsnio tikslais nustato Komisija, vadovaudamasi Europos Komisijos

paskelbtomis gairėmis.

32 straipsnis. Energijos

tranzitas

ar energijos išteklių tranzitas vyksta pagal energijos ar energijos išteklių

siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių energetikos įmonių

sudarytas sutartis, vadovaujantis Energetikos chartijos sutarties nuostatomis

ir atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir šalies poreikių

tenkinimo prioritetus.

energetikos įmonės teikia Komisijai informaciją apie kiekvieną energijos

tranzito pareikalavimą, sudarytas energijos tranzito sutartis ir atsisakymus

jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti energijos tranzito sutartį turi būti

tinkamai motyvuotas.

PENKTASIS

SKIRSNIS

EKSTREMALIOJI

ENERGETIKOS PADĖTIS

33 straipsnis.

Ekstremalioji energetikos padėtis

energetikos padėtis skelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų ar

naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui,

sveikatai ar šalies ūkio veiklai.

lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės

nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka

paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be atskiro Vyriausybės nutarimo skelbiama ir ekstremalioji energetikos

padėtis.

lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama savivaldybės

administracijos direktoriaus sprendimu.

1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka privalo pranešti Energetikos ministerijai ir savivaldybės

administracijos direktoriui apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones

energijos tiekimui atnaujinti.

energijos ir (ar) energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas.

Ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės, vykdančios

Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės

administracijos direktoriaus nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl

energijos ar energijos išteklių tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako.

vartotojai aprūpinami energijos ištekliais naudojant įstatymų nustatyta tvarka

sudarytas naftos produktų valstybės atsargas.

ekstremaliąją energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,

skirstančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą ir

naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją ir (ar) šilumos

energiją, pirmiausia privalo tenkinti Lietuvos Respublikos vidaus vartotojų

poreikius, pirmenybę teikdamos civilinės saugos sistemos pajėgų, taip pat strateginę

reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių objektų ir kitų nacionaliniam saugumui

užtikrinti svarbių objektų poreikiams.

ekstremaliąją energetikos padėtį, asmenys privalo vykdyti Vyriausybės, jos

įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos

direktoriaus nurodymus. Jeigu ekstremaliosios energetikos

padėties metu energetikos įmonės nevykdo nurodymų, Vyriausybė ar savivaldybės

taryba turi teisę laikotarpiu, kol tęsis ekstremalioji energetikos padėtis,

nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai paskirti savo

atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, atlikdami energetikos įmonių

valdymo organų funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais

teisės aktais. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, veikdami pagal jiems

suteiktus įgaliojimus, įgyja teises, pareigas ir atsakomybę, kurias Lietuvos

Respublikos įstatymai nustato energetikos įmonių valdymo organams, jeigu šiame

įstatyme ar kituose ekstremaliąją energetikos padėtį reglamentuojančiuose

teisės aktuose nenustatyta kitaip.

ekstremaliąją energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybės

institucijos turi teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos,

energijos išteklių eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos

į rinkos sąlygas, apriboti naftos produktų, parduodamos energijos, energijos

išteklių ir teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.

ekstremaliąją energetikos padėtį, taikomos energetikos sektoriaus reguliavimo

ir kitos poveikio priemonės, tarp jų ir lemiančios rinkos apribojimus, turi kuo mažiau

trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomos platesniu mastu, negu

yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti.

ar jos įgaliota institucija apie taikomas priemones paskelbus ekstremaliąją

energetikos padėtį nedelsdama

praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Europos Komisija gali

nuspręsti, kad taikomos priemonės turi būti iš dalies pakeistos ar panaikintos,

jeigu jos iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia prekybą tokiu būdu, kuris

neatitinka Europos Sąjungos interesų.

energetikos padėties paskelbimo ir atšaukimo, taip pat kitus su tuo susijusius

teisinius ir organizacinius pagrindus, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme,

reglamentuoja Lietuvos

Respublikos civilinės

saugos įstatymas.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

SKUNDŲ IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė

34 straipsnis. Skundų ir ginčų

nagrinėjimas

1.

Tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta

tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo

sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų

sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos

vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų

skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Nustačius

nesąžiningos komercinės veiklos atvejus, energetikos įmonė atsako Lietuvos

Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme

nustatyta tvarka.

energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne

teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl

energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo,

energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą

energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar

ribojimo.

nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių

skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant,

skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms

pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir

energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

ir energetikos įmonių skundai ir ginčai nagrinėjami pagal skundus ir ginčus

nagrinėjančios institucijos nustatytas tokių skundų ir ginčų nagrinėjimo

taisykles, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Šiose taisyklėse,

vadovaujantis šio straipsnio 5–18 dalyse numatytais reikalavimais, nustatomi prašymų

išnagrinėti skundą ar išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų

pateikimo ir rinkimo reikalavimai, taip pat nustatoma detali skundų ir ginčų

nagrinėjimo procedūra.

ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako

priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu:

1) ji nėra

kompetentinga tą skundą ar ginčą nagrinėti;

2) yra

įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, teismo ar arbitražo

sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo

pačiu pagrindu, arba yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos

sprendimas, teismo nutartis ar arbitražo sprendimas priimti pareiškėjo

(ieškovo) pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti ginčo

šalių taikos sutartį;

3) skundus

ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginčą

tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

4) šalys

yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas

prieštarauja, kad ginčą nagrinėtų skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija,

ir reikalauja laikytis arbitražo susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal

įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;

5) asmens

vardu prašymą nagrinėti skundą ar ginčą padavė neįgaliotas asmuo.

ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia

ginčo ar skundo nagrinėjimą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 1 ar 2

punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:

1) pareiškėjas

(ieškovas) atsisakė prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o skundus ir ginčus

nagrinėjanti institucija atsisakymą patvirtino;

2) teismas

nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

3) šalys

sudarė taikos sutartį.

ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija palieka skundą

ar ginčą nenagrinėtą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 4 ar 5 punkte

nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:

1) skundus

ir ginčus nagrinėjanti institucija nagrinėja skundą ar ginčą tarp tų pačių

šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

2) prašyme

nagrinėti skundą ar ginčą yra trūkumų ir pareiškėjas (ieškovas) per skundus ir

ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.

ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija sustabdo

skundo ar ginčo nagrinėjimą, jeigu:

1) pasibaigė

viena iš ginčo šalių (nagrinėjimas sustabdomas, kol bus perimtos pasibaigusios

ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir

pareigos nebuvo perimtos). Jeigu šiuo atveju įmanoma išskirti reikalavimus,

nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, skundus ir ginčus nagrinėjanti

institucija toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su

pasibaigusia ginčo šalimi;

2) skundus ir

ginčus nagrinėjančioje institucijoje, teisme ar arbitraže nagrinėjamas kitas

skundas ar ginčas arba kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima nagrinėti

ginčo, kurio nagrinėjimas stabdomas.

vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus, ginčo šalys, kiti

suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą,

turi teisę susipažinti su skundo ar ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus

medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų asmenų paslaptis arba

kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo

neliečiamumą. Ginčo šalis visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti

skundą ar ginčą ir atsiliepimo tekstu. Skundo ar ginčo šalys, kiti

suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą,

turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus skundus

ir ginčus nagrinėjančiai institucijai, prieštarauti kitos šalies ar kitų

suinteresuotų asmenų ir asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant skundą ar ginčą,

prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti skundus ir ginčus nagrinėjančios

institucijos sprendimų dėl skundo ar ginčo nuorašus, apskųsti skundus ir ginčus

nagrinėjančios institucijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo

suteikiamomis teisėmis. Ginčo šalis, pateikusi prašymą, turi teisę atsisakyti

prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o kita šalis – teisę pripažinti šį prašymą.

Šalys gali užbaigti skundo ar ginčo nagrinėjimą skundus ir ginčus

nagrinėjančios institucijos patvirtinta taikos sutartimi. Skundo ar ginčo šalys

ir kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar

ginčą, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.

ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija skundą ar

ginčą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš

skundo ar ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva

nusprendžia, kad skundas ar ginčas gali būti geriau išnagrinėtas posėdyje

žodinio proceso tvarka. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija praneša

susijusiems asmenims apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti

skundą ar ginčą. Skundo ar ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus

atvejus, kai skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, siekdama apsaugoti

valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens

teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti skundą ar ginčą

uždarame posėdyje.

ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę

atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie privalėjo būti

pateikti anksčiau, teikiant skundą ar prašymą dėl ginčo nagrinėjimo arba skundą

ar ginčą nagrinėjančios institucijos nurodymu teikiant paaiškinimus dėl skundo

ar ginčo esmės ir faktinių aplinkybių.

ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija išnagrinėja

skundą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo priėmimo arba priima sprendimą

dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo nagrinėti ginčą

priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug

įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) skundui ar ginčui nagrinėti reikia

ilgesnio laiko.

ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas

įsigalioja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus šio straipsnio 16 dalyje

nustatytam terminui. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus

nagrinėjančios institucijos, nagrinėjusios skundą ar ginčą, priimtas

procedūrinis sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo

dienos.

ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas

dėl skundo ar ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos,

komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Skundus ir

ginčus nagrinėjančios institucijos patvirtintose skundų ir ginčų nagrinėjimo

taisyklėse nustatyta tvarka, kuria skundo ar ginčo šalys ir kiti suinteresuoti

asmenys, taip pat asmenys, dalyvavę nagrinėjant skundą ar ginčą, nurodo, kokia

informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo

tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo

šalims ir skundo pareiškėjui pateikiamas išsamus motyvuotas skundus ir ginčus

nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl ginčo ar skundo.

ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos

procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir

sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti

prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą,

užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo

sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus

apygardos teismui.

30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos

sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas

nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir

prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.

energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra

vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti

priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –

Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka.

vadovaudamiesi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų

taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją, kad ji šiems asmenims tarpininkautų ir (ar) juos

taikintų, siekiant ginčą dėl šio įstatymo reglamentuojamų visuomeninių santykių

išspręsti taikiai be privalomo skundų sprendimo. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nustato taikinamojo tarpininkavimo taisykles, kurios

taikomos asmenims ginčo taikinimo tarpininku pasirinkus skundus ir ginčus

nagrinėjančią instituciją.

ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, priimdama

sprendimą dėl pareiškėjo skunde ar prašyme išspręsti ginčą pateiktų reikalavimų

pagrįstumo ir jų patenkinimo, taip pat teikdama pasiūlymą dėl ginčo sprendimo

taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, visais atvejais privalo įvertinti

vartotojo patirtas ir prašomas grąžinti ir (ar) kompensuoti išlaidas ir,

patenkinus šį reikalavimą, įpareigoti energetikos įmonę atitinkamai grąžinti ir

(ar) kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ar jų dalį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.

120-6048 (2013-11-23)

35 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys,

nesilaikantys ar nevykdantys šio įstatymo reikalavimų, atsako šio ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka.

36 straipsnis.

Sankcijos ir jų taikymo tvarka

įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2

dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms

reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas:

1) už

viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją

veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio

įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos

ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos

nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo

pašalinti, – nuo vieno tūkstančio litų iki 0,5 procento energetikos įmonės

metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios

reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

2) už kitų

įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą,

už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti

nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne

laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo vieno tūkstančio litų iki vieno

procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais

metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas

pažeidimas;

3) už

veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų nediskriminavimo

principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už

reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus –

nuo dviejų tūkstančių litų iki dviejų procentų energetikos įmonės metinių

pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios

veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

4) už

energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo

reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą

protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo

ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki

dešimt procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais

finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant

padarytas pažeidimas.

energijos rinkos dalyviams už Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų pažeidimus

Komisija skiria sankcijas:

1) už didmeninės

energijos rinkos sandorių, įskaitant prekybos nurodymus, duomenų nepateikimą,

prekybos vykdymą didmeninėje rinkoje neužsiregistravus Komisijoje ar kitos

valstybės narės nacionalinėje reguliavimo institucijoje, laiku nepranešus

Komisijai, kad sandoris gali pažeisti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 3 ar 5

straipsnį, taip pat už didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo

sąlygų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas, pažeidimą

skiria piniginę baudą nuo vieno tūkstančio litų iki dviejų procentų asmens

metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant

padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys

neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant

padarytas pažeidimas, – iki penkiasdešimt tūkstančių litų, arba kreipiasi į

teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje;

2) už

prekybą naudojantis viešai neatskleista informacija, tokios informacijos

tinkamą neatskleidimą ir (ar) manipuliavimą (piktnaudžiavimą) didmeninėje

energijos rinkoje skiria piniginę baudą nuo dviejų tūkstančių litų iki dešimt

procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos,

kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais

finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki vieno

milijono litų, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą

didmeninėje energijos rinkoje.

dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų asmuo gavo

pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos ir tokių

pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo

minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Komisija turi teisę skirti baudą

iki dvigubo asmens dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų

pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar

padarytos žalos dydžio.

kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje

energijos rinkoje, kai, Komisijai paskyrus baudą, per Komisijos nustatytą

protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, asmuo nenutraukia daryti šio

straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų, arba, esant

faktinėms aplinkybėms, laikinas apribojimas vykdyti veiklą yra efektyvesnė

priemonė negu baudos skyrimas. Komisija skiria šio straipsnio 3 dalyje nurodytą

piniginę baudą visais atvejais, kai asmuo dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir

2 punktuose išvardytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė

nuostolių ar padarė žalos.

atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo

principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria

Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai

energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams duodami ir

atsakomybė už pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms, didmeninės

energijos rinkos dalyviams taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo nustatyta

tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Komisija ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja

tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų

ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą

ir poveikį energijos vartotojams ir (ar) kitoms energetikos įmonėms, didmeninės

energijos rinkos dalyviams. Energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos

dalyviai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal

Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Komisijos ar Konkurencijos

tarybos kompetenciją.

visais atvejais, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną

apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje,

kartu nustato protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui

pašalinti. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė,

didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų

interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o šio įstatymo

reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti

užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Komisija,

vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą –

įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną

apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.

įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams skiriamos sankcijos

atsižvelgiant į:

1) pažeidimo

pavojingumą;

2) pažeidimo

trukmę;

3) pažeidimo

pasekmes;

4) energetikos

įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias

aplinkybes.

lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos

įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms

pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi

priemonių pažeidimui pašalinti.

sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad energetikos įmonė, didmeninės

energijos rinkos dalyviai kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą

pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą

veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiai energetikos įmonei per

paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda, laikinas

apribojimas vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje).

nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti

ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.

sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę

lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių

aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių,

sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Komisija svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja energetikos įmonės,

didmeninės energijos rinkos dalyvio, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir

kuriam skiriama sankcija, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi

teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja,

sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra

duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir

laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai

yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti

išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija, pripažinusi neatvykimo į

klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti

klausimo nagrinėjimą.

sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo

pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti

paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už

pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai,

sankcijos negali būti skiriamos.

patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija, išskyrus sankcijas,

numatytas šio straipsnio 4 dalyje. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos,

už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.

paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Komisijos nustatyta tvarka ir

terminais.

sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti

skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos,

jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui.

sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis

dokumentas. Komisijos sprendimas

vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina sankcijų skyrimo

taisykles.

Pastaba. 36 straipsnio

1 dalies nuostata, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją

veiklą, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos

sąlygoms, Komisija skiria sankcijas nenumatydama pažeidimų pašalinimo termino,

taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių padarytiems

pažeidimams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.

120-6048 (2013-11-23)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka

vartotojų (fizinių ar juridinių asmenų) prašymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis išperka arba eksploatuoja

vartotojams nuosavybės teise priklausančius ir jų lėšomis iki šio įstatymo

įsigaliojimo įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus

energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įmonė ir prašymą pateikęs

vartotojas tarpusavio sutarimu derina energetikos objektų išpirkimo ar perėmimo

eksploatuoti tvarką ir sąlygas, kiek tai neprieštarauja Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams. Jeigu energetikos įmonė ir

vartotojas nesusitaria dėl energetikos objektų išpirkimo ar perėmimo

eksploatuoti tvarkos ir sąlygų, abiem šalims privalomas vykdyti įpareigojančias

sąlygas nustato Komisija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytais reikalavimais. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės

teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, sodininkų

bendrijoms ir (ar) kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys bendrai

naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti,

įrengti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti parduoti energetikos įmonei už

kainą, nustatomą šalių susitarimu atsižvelgiant į nepriklausomo vertintojo

nustatytą bendrai naudojamų energetikos objektų vertę sutarties sudarymo metu,

vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.

ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos

objektai perduodami energetikos įmonei po to, kai valstybės ar savivaldybės

institucija, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga,

organizacija, patikėjimo teise valdantys šiuos objektus, sudaro

pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis) su energetikos įmone. Sutartyje

turi būti nustatytas atlyginimo už perduodamą energetikos objektą būdas,

terminai, energetikos objekto naudojimo tikslas. Sutartis pasirašoma tik po to,

kai energetikos objektų pardavimui ir sutarties projektui pritaria atitinkamai

Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Teikiant Vyriausybei ar savivaldybės

tarybai sutarties projektą dėl pritarimo, pagrindžiama būtinybė parduoti

energetikos objektą energetikos įmonei ir kartu pateikiama energetikos objekto vertinimo

ataskaita.

tvarka ir sąlygomis Vyriausybės įgaliotai institucijai arba savivaldybės

administracijos direktoriui pagal kompetenciją teikia informaciją apie

naudojamus į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko

arba kurių savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai).

Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius

bešeimininkius energetikos objektus Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukia į

apskaitą ir imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Vyriausybės

įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius pareiškimą

dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės

nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis

objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie

teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu

Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip

suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar

skirstymo įmonei.

straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai

valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar

nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

energetikos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento

reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį

kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 186), su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/28/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą

2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją

vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, taip pat Tarybos direktyvą 92/42/EEB

bei direktyvų 96/57/EB ir 2000/55/EB nuostatas, susijusias su Komisijai

suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (OL 2008 L 81, p. 48).

rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir

kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę

informaciją apie gaminį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11

tomas, p. 216) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių

gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir

apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL 2010 L 153, p. 1).

gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų

energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12

skyrius, 2 tomas, p. 168) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio

naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).

sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB dėl priemonių

siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į

infrastruktūrą (OL

2006 L 33, p. 22).

balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos

galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos

direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64), su paskutiniais pakeitimais, padarytais

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu

(EB) Nr. 1137/2008 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma

Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo

procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (OL 2008 L 311, p. 1).

kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2009, kuriuo įgyvendinama Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant liuminescencinių lempų su

įmontuotu balastiniu įtaisu, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių

įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo

reikalavimus, ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2000/55/EB (OL 2009 L 76, p. 17), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 347/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos

reglamentas (EB) Nr. 245/2009 dėl liuminescencinių lempų be įmontuoto

balastinio įtaiso, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas

lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimų (OL 2010 L 104, p. 20).

balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl

skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei

vėliau panaikinanti direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).

liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros

energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB

(OL 2009 L 211, p. 55).

liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių

dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB

(OL 2009 L 211, p. 94).

liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

(EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų

bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1).

liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

(EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros

energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15).

liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

(EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo

tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų

perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 309, p. 87).

liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo

aparatų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL 2009 L 191, p. 53), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo aparatų ekologinio projektavimo

reikalavimai (OL 2009 L 226, p. 23).

gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su

energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo

ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL 2010 L 153, p. 1).

m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų

energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).

spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011

dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1).

Priedo pakeitimai:

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.

120-6048 (2013-11-23)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1644,

2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-387,

2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1108,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 5, 19, 20 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1767,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-130,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 4, 6, 7, 8, 10, 17, 18, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. vasario 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-827,

2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)

ENERGETIKOS

ĮSTATYMO 2, 6, 7(1), 16, 19, 21, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1542,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4319 (2011-07-19)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio

1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1888,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7576 (2011-12-28)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 6 dalį ir šio

straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos

įstatymo 27 straipsnio

6 dalis įsigalioja 2013 m. sausio 9 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis netenka galios

2013 m. liepos 9 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatos nuo 2013 m. sausio 9 d. taikomos tikrinant

visų pastatų, išskyrus viešosios paskirties pastatus, atitiktį nustatytiems

energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2093,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3936 (2012-06-30)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-382,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 19, 23

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 4

dalį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.

Energetikos įmonių nustatytos

centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja iki 2013 m.

gruodžio 1 d. Centralizuotai suskystintas naftos dujas vartotojams tiekiančioms

energetikos įmonėms Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 30 straipsnio 2

ir 3 dalių reikalavimai taikomi nuo 2014 m. liepos 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-554,

2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 111-5490 (2013-10-24)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje

nustatytas įpareigojimas energetikos įmonėms, kurios

šilumos gamybai naudoja energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių

techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti, sudaryti sutartis su

kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone

taikytinas nuo 2014 m. sausio 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.

120-6048 (2013-11-23)

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 8, 26, 34, 36

STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata,

kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą,

užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms,

Komisija skiria sankcijas nenumatydama pažeidimų pašalinimo termino, taikoma

tik po šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių padarytiems pažeidimams.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2013-11-26)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt