Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 56-2224
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ENERGETIKOS
ĮSTATYMAS
2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-884
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo
2012-01-01:
Nr. XI-1888,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7576 (2011-12-28)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas nustato bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje
tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo,
priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant
energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines
valstybės energetikos politikos kryptis.
Atskirų
energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių
ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios
energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus
šio straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį.
Naujos
branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Branduolinės (atominės)
elektrinės įstatyme, projektą ir su juo susijusius klausimus reglamentuoja
Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. Šio įstatymo normos santykiams,
susijusiems su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektu ir su juo
susijusiais klausimais, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Branduolinės
(atominės) elektrinės įstatymas.
Šio
įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio
įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2093,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3936 (2012-06-30)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Asmuo
– valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos
Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis,
arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų
padalinys.
Buitinis
energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo,
perkantis energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems
su ūkine komercine ar profesine veikla.
Centralizuotas
suskystintų naftos dujų tiekimas – energetikos įmonių, turinčių leidimus
verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, veikla, tiekiant
suskystintas naftos dujas buitinių vartotojų reikmėms vamzdynais iš rezervuarų
ar grupinių balionų įrenginių.
Didmeninės
energijos rinkos dalyvis – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1227/2011.
Ekstremalioji
energetikos padėtis – dėl ekstremaliojo įvykio energetikos
sektoriuje susidariusi padėtis, kai yra sutrikęs normalus energijos išteklių ar
energijos tiekimas energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams ir šis tiekimas
trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku prognozuoti
ir valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota valstybės
institucija ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius pagal kompetenciją
turi reguliuoti energijos išteklių ar energijos tiekimą energetikos įmonėms ir
(ar) vartotojams.
Energetika
– valstybės ūkio šaka, apimanti energetikos veiklą.
Energetikos
įmonė – asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla.
Energetikos
įrenginiai – techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos,
aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai,
skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti,
gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti.
9.
Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis
valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir
derinimo darbai.
Energetikos
objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai
priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių
dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai
naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos
produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos
tiekimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai.
Energetikos
sektorius – energetikos sritis, apimanti vieną iš energijos rūšių ar
energijos išteklių: elektros energiją, branduolinę energiją, šilumos energiją,
vėsumos energiją, atsinaujinančių išteklių energiją ar gamtines dujas, kietąjį
kurą, naftą, naftos produktus.
Energetikos
valstybinė kontrolė ir priežiūra – įgaliotų valstybės institucijų atliekama
energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo,
energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar)
efektyvumo kontrolė ir (ar) priežiūra.
Energetikos
veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos
žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą,
skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių
eksploatavimą.
Energija
– elektros energija ir (ar) šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šio
įstatymo tikslais energijai priskiriamos gamtinės dujos ir centralizuotai
tiekiamos suskystintos naftos dujos.
Energijos
ištekliai – gamtiniai ištekliai ir (ar) jų perdirbimo produktai, naudojami
energijai gaminti ar transporto sektoriuje.
Energijos
perdavimas – energijos persiuntimas perdavimo tinklais arba perdavimo
sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).
Energijos
skirstymas – energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais arba skirstymo
sistemomis (skirstomaisiais dujotiekiais).
Energijos
tiekimas – energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojams.
Energijos
tranzitas – energijos ir (ar) energijos išteklių persiuntimas, kai vienoje
valstybėje esanti energija ar energijos ištekliai perduodami energijos ar
energijos išteklių gavėjui, esančiam kitoje valstybėje, pasinaudojant tarpinės
trečiosios šalies (ar trečiųjų šalių) perdavimo tinklais arba perdavimo
sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).
Energijos
vartojimo auditas – procedūra, kurios metu nustatomos ir įvertinamos
energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose, įrenginiuose ir
technologiniams procesams arba bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos,
reikalingos teikiant viešąsias ar privačias paslaugas, parenkamos ir
ekonomiškai pagrindžiamos energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo
priemonės ir pateikiama ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui.
Energijos
vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kurio įrenginiai
yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris
perka energiją
vartojimo tikslams.
Magistralinis
dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant
dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų
perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas
naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti.
Magistralinis
naftotiekis (produktotiekis) – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję
statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus ir saugyklas arba į
naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų
terminalus ir saugyklas.
Reguliuojamoji
energetikos veikla (toliau – reguliuojamoji veikla) – energetikos
veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai
taikomos valstybės reguliuojamos kainos.
Savanoriškas
susitarimas – viešai skelbiamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
ir energetikos įmonių susitarimas, kuriame šalys savanoriškai nustato energijos
išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir (ar) aplinkos apsaugos
tikslus, sudaro tų tikslų pasiekimo grafiką, nustato susitarimo įgyvendinimo
stebėsenos ir atskaitomybės reikalavimus.
26.
Suskystintos naftos dujos – sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys,
išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės
būsenos.
Techninė
sauga – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų priemonių ir
reikalavimų, kuriais užtikrinamas energetikos objektų ir įrenginių patikimumas
ir saugumas, visuma.
Tiekimo
saugumas – energijos išteklių ir (ar) energijos tiekimo patikimumas ir
techninis saugumas.
Trečioji
šalis – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos
ekonominės erdvės valstybė.
Tretieji
asmenys – energijos gamintojai, tiekėjai ir vartotojai, kurie šiame
įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę naudotis energijos perdavimo
ar skirstymo tinklais energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Valstybė narė – Europos Sąjungos
valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.
Valstybinės
svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir
katilinės; 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir
jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 kubinių
metrų ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintų gamtinių dujų importo
terminalai ir saugyklos, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus
arba didesnis; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos
perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10
000 kubinių metrų ir didesni naftos ir (ar) naftos produktų terminalai ir
saugyklos; branduolinės energetikos objektai; energetikos objektai, kurių
svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Vardinė
(nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą
deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti
ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu.
Vartotojų
energetikos įrenginiai (toliau – vartotojų energetikos įrenginiai) –
elektros, šilumos, dujų, naftos produktų energetikos įrenginiai, skirti
vartotojų poreikiams tenkinti.
Viešuosius
interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos
viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama
įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos
strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės
interesus.
Vietiniai
energijos ištekliai – Lietuvos Respublikoje esantys energijos ištekliai,
išskyrus atvežtinius arba iš jų pagamintus energijos išteklius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-382,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
ANTRASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS
VEIKLOS VALDYMAS
3 straipsnis.
Bendrieji energetikos veiklos tikslai
Bendrieji
energetikos veiklos tikslai yra:
1) energijos
tiekimo saugumas ir patikimumas;
2) energijos
išteklių ir energijos prieinamumas ir pakankamumas;
3) energijos
išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;
4)
darni ir tvari energetikos sektoriaus plėtra;
5) neigiamo
energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;
6) vartotojų
teisių ir teisėtų interesų apsauga;
7) sąlygų
veiksmingai konkurencijai energetikos sektoriuje sukūrimas ir plėtojimas;
8) vietinių
ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.
Atskirų
energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojantys įstatymai
nustato specialiuosius atskirų energetikos sektorių tikslus ir veiklos
reguliavimo principus, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus
bendruosius tikslus.
4 straipsnis.
Energetikos politikos formavimas ir energetikos veiklos valdymas, reguliavimas,
priežiūra ir kontrolė
Energetikos
politikos kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas),
tvirtindamas Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir priimdamas
įstatymus.
Energetikos
veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal
kompetenciją atlieka:
1) Lietuvos
Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija;
2) Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau –
Energetikos ministerija);
3) Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija);
4) Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija);
5) Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija);
6) Valstybinė
energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė
energetikos inspekcija);
7) Valstybinė
atominės energetikos saugos inspekcija;
8) Lietuvos
Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba);
9) Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba);
10) savivaldybių
institucijos.
Priimdamos
sprendimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, atliekančios energetikos
veiklos valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, pagal
kompetenciją:
1) užtikrina
optimalią valstybės energetikos sektoriaus struktūrą;
2) sudaro
teisines prielaidas efektyviai energetikos veiklai;
3) teikia
energetikos įmonėms nurodymus užtikrinti energijos išteklių ir energijos
tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės reikalavimų laikymąsi;
4) nustato
efektyvaus energijos ir energijos išteklių vartojimo reikalavimus;
5) skatina
vietinių ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir vartojimą;
6) nustato
energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus;
7) užtikrina valstybės politikos vartotojų teisių
apsaugos srityje įgyvendinimą energetikos sektoriuje;
8) užtikrina,
kad jų priimami sprendimai nesukuria prielaidų nepagrįstai bloginti
konkurencijos sąlygas energetikos sektoriuje;
9) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
5 straipsnis.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencija
Vyriausybė:
1) teikia
Seimui tvirtinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją;
2) tvirtina
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir
programas;
3) skelbia
valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
4) priima
sprendimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių energetikos
objektų statybos;
5) tvirtina
energetikos veiklos licencijavimo taisykles;
6) nustato
atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir vartojimo skatinimo tvarką ir
sąlygas;
7) turi
teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.
Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija:
1) bendradarbiauja
su užsienio valstybių energetikos institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja
Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
2) nustato
vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais paskelbus
ekstremaliąją energetikos padėtį tvarką;
3) nustato
energijos ir energijos išteklių tiekimo, importo ir eksporto tvarką;
4) nustato
energetikos veiklos leidimų išdavimo tvarką;
5) nustato
energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;
6) įstatymų
nustatytais atvejais turi teisę įpareigoti energetikos įmonę teikti viešuosius
interesus atitinkančias paslaugas;
7) nustato
elektros energijos, kuri gaminama bendro elektros energijos ir šilumos gamybos
ciklo elektrinėse, gamybos ir (ar) vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas;
8) suderinusi
su Tarnyba tvirtina su buitiniais vartotojais sudaromų energijos
pirkimo–pardavimo sutarčių, energijos persiuntimo paslaugų sutarčių, naujų
buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių standartines sąlygas;
9) nustato
atitikties efektyvumo reikalavimams tikrinimo tvarką ir sąlygas;
10) nustato
energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką;
11)
užtikrina energijos išteklių tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių
įgyvendinimą;
12) atlieka
kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
6 straipsnis.
Energetikos ministerijos kompetencija
Energetikos
ministerija:
1) formuoja
valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja,
kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) pagal
kompetenciją tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energijos tiekimo
saugumo, energetikos objektų ir įrenginių, vartotojų energetikos įrenginių
įrengimo, eksploatavimo, naudojimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo ir
kitus techninius klausimus;
3) rengia
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą ir teikia jį
Vyriausybei;
4) rengia
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir
programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;
5) tvirtina
energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo
taisykles;
6) nustato
energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;
7) tvirtina
prekybos naftos produktais taisykles;
8) tvirtina
leidimų verstis prekyba naftos produktais išdavimo taisykles;
9) nustato
energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimus;
10) kartu su Aplinkos
ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato Lietuvos Respublikoje naudojamo
kuro ir degalų sudėties ir kokybės reikalavimus;
11) tvirtina
valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planus;
12) nustato
vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)
prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,
sistemų) tvarką ir sąlygas;
13) kartu su
Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos
planavimo tvarką ir sąlygas;
14) nustato
energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės
tvarką;
15) tvirtina šio
įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų
sąrašą, nustato jų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina energetikos objektus,
įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti
atestuojami, sąrašą ir nustato šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir
atestavimo tvarką;
16) nustato
asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką
ir sąlygas;
17) kartu su
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nustato šio įstatymo 27 straipsnyje
nurodytų įrenginių efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;
18) nustato
energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams
audito atlikimo tvarką ir sąlygas, tvirtina šio audito metodikas, taip pat
energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo
taisykles, organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energijos vartojimo
auditą atliekančių specialistų atestavimą arba paskiria už tai atsakingą
instituciją;
19) nustato
savanoriškų susitarimų sudarymo tvarką ir sudaro su energetikos įmonėmis
savanoriškus susitarimus;
20) organizuoja
keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo
srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu
ir tarptautiniu lygiu;
21) atlieka
kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
7 straipsnis.
Susisiekimo ministerijos kompetencija
Susisiekimo
ministerija:
1) rengia
energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto
objektuose programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą;
2) teikia
rekomendacijas ir įgyvendina priemones, didinančias energijos išteklių ir
energijos vartojimo efektyvumą transporto objektuose;
3) kartu su Energetikos ministerija
vykdo informavimo ir švietimo veiklą, skatinančią transporto objektuose
efektyviai naudoti energijos išteklius ir energiją;
4) atlieka kitas šio įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
8 straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija
Energetikos
srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos
priežiūrą atlieka Komisija. Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose,
reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta
nacionalinė reguliavimo institucija.
Komisija yra
biudžetinė įstaiga – valstybės institucija, turinti sąskaitą banke, antspaudą
su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Komisijos, kaip biudžetinės
įstaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Komisija veikia
pagal įstatymus ir Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos vadovas
yra Komisijos pirmininkas. Komisija gali būti reorganizuojama ar likviduojama
priėmus atitinkamą įstatymą.
Komisiją
sudaro penki nariai. Komisijos pirmininką ir keturis narius Respublikos
Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Tas pats asmuo
Komisijos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms
iš eilės. Komisijos pirmininkas iš paskirtų Komisijos narių skiria pirmininko
pavaduotoją. Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija
pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji Komisijos
pirmininkas ir (ar) jos nariai. Komisijos pirmininkui ar jos nariui,
nustojusiam eiti šias pareigas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Komisijos
pirmininkas ar jos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 5 dalies 2,
3, 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.
Komisijos
nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio
ar jam prilygintą) išsilavinimą. Komisijos nariui neleidžiama verstis veikla,
nesuderinama su valstybės tarnyba. Komisijos narys negali būti laikomas
nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos
reputacijos kriterijų.
Komisijos
pirmininkas ir jos nariai atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus
kadencijai;
2) savo
noru;
3) išrinkus
arba paskyrus į kitas pareigas;
4) įsiteisėjus
apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
5) paaiškėjus,
kad šiurkščiai pažeidė nustatytų pareigų reikalavimus;
6) pažeidus
tarnybinę etiką;
7) dėl
sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
8) netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės;
9)
paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos
reputacijos.
6.
Komisijos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos
Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Komisijos narių vietas Seimas Respublikos
Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis.
Komisijos
pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimas nustatytas Lietuvos Respublikos
valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatyme. Komisijos pirmininkui ir jos nariams
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas
taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos
pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis
išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Komisijos pirmininkas ir
jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
1) už nepriekaištingą
tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais;
2) atlikus
vienkartines ypač svarbias užduotis.
Sprendimą dėl
Komisijos nario skatinimo priima Komisijos pirmininkas. Sprendimas dėl
Komisijos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių
balsų dauguma, Komisijos pirmininkui balsavime nedalyvaujant. Kiekvienu atveju,
nurodytu šio straipsnio 7 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka gali būti
skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų
nustatytos pareiginės algos.
Komisija
atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina
reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus;
2) tvirtina
valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės
reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
3) prireikus rengia
ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;
4) kontroliuoja,
kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
5) tvirtina
energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius,
vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus
reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais
kriterijais;
6) vienašališkai
nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių
kainų nustatymo reikalavimų;
7) nustatydama
valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas
atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
8) išduoda
energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą,
panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir
kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) nustato
energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir
kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
10) nustato
energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės
reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo
(amortizacijos) normas;
11) teikia
siūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos Vyriausybei,
Energetikos ministerijai, savivaldybėms;
12) įpareigoja
energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar
tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas
tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
13)
kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje,
užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo
komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio
subsidijavimo;
14) prižiūri
rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir
veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams
vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas),
tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir
dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas
ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo
ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
15) prižiūri, ar
nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių
teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti
užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau
negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
16) ne rečiau
kaip kartą per metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos
sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų
nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
17) teisės aktų
nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių
valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos
patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos
informacijos apsaugos reikalavimų;
18) užtikrina
kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją,
taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens
duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta
forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
19) atlieka
rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos
sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti
kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
20) skiria šio
įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankcijas;
21) pagal
kompetenciją taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekse nustatytas poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus;
22) atlieka
kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Komisija, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio
2 dalies d, f ir g punktuose
nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti
veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą
atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens
vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi
veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą
atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti
leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą
atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per
72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento.
Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi
atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas
nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti
teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo
Komisijos skundo priėmimo dienos. Komisijos atstovas turi teisę dalyvauti, kai
nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta
nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus
dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos
informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Šio
įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Komisijai kreipiantis į teismą
skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje,
mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos.
Komisija,
atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia
pagal įgaliojimus. Šiuo tikslu:
1) Komisija
yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito
viešojo ar privataus asmens;
2) Komisijos
pirmininkas, jos nariai, Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir
darbuotojai veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo
pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar
privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo. Šis reikalavimas neturi
įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės
politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis
valstybės institucijomis;
3) Komisija
priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos,
įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus
metinius biudžeto asignavimus, juos naudodama savarankiškai įgyvendina paskirtą
biudžetą ir disponuoja savo pareigoms adekvačiais žmogiškaisiais ir
finansiniais ištekliais.
Komisija
atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Komisijos nutarimai priimami
vardiniu balsavimu. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne
mažiau kaip keturi Komisijos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai
priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Balsams
pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.
Pasibaigus
kalendoriniams metams, Komisija per keturis mėnesius parengia praėjusių metų
veiklos ataskaitą, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia
Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Komisijos finansinį ir veiklos
auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
Komisijos veiklą
užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijos struktūrą,
struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus tvirtina
Komisijos pirmininkas. Komisijos
administracijos valstybės
tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną
pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba.
Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai,
tarp jų ir šio straipsnio 16 dalyje numatytos Komisijos pajamos. Komisijos
programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų
ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos
priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 16 dalyje
nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms
funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 16 dalyje nustatytų
lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos
priežiūrai atlikti, Komisija gali būti finansuojama ir kitomis valstybės
biudžeto lėšomis.
Komisijos
pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Komisijos
kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos
sektorių metines energijos perdavimo ir (ar) skirstymo veiklų pajamas:
1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos
perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir
skirstymo veiklų pajamų;
2) šios dalies 1
punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Komisijos pajamos pripažįstamos
energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos
perdavimo ir (arba) skirstymo kainas arba jų dalį;
3) energetikos
įmonės, kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, po
ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo
pervesti į Komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau
kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) asmenims,
laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos
sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo
termino praleidimo dieną. Delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis
sąnaudomis. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku
nesumokėtą sumą;
5) Komisija
pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) Komisijos
pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti
naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms
programoms finansuoti.
Komisija,
atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės
funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais,
taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų
bendradarbiavimo agentūros (ACER), veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos
reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos
sprendimų ir juos įgyvendina. Komisijos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio
9 straipsnis. Valstybinė energetikos inspekcija
Valstybinė energetikos inspekcija teisės aktų
nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Energetikos objektų
ir įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą.
Valstybinė energetikos inspekcija yra įstaiga prie
ministerijos. Jos steigėja – Energetikos ministerija. Valstybinės energetikos
inspekcijos nuostatus tvirtina Energetikos ministerija.
Valstybinė energetikos inspekcija:
1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda atestatus
energetikos įrenginiams eksploatuoti, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą,
panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja,
kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų,
energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos
išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo
efektyvumą;
3) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 5
ir 6 dalyse nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą. Buitiniams
vartotojams atitikties patikrinimo paslauga teikiama neatlygintinai;
4) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus,
dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus
buityje, susijusius su energijos vartojimu;
5) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų
įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos
įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;
6) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos
darbuotojų atestavimą;
7) kontroliuoja,
kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;
8) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir
rezervines atsargas;
9) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi
teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams
teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine
(gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
10) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatytas funkcijas.
Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo
sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami
įstatymų nustatyta tvarka.
10
straipsnis. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
Valstybinė
atominės energetikos saugos inspekcija atlieka branduolinės energetikos objektų
saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir valstybinę priežiūrą.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetencija nustatyta Lietuvos
Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės
saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir Lietuvos
Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme.
10 straipsnis.
Energetikos agentūra
Energetikos
agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Ūkio ministerija.
Energetikos
agentūra Ūkio ministerijos pavedimu atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) vykdo
Strategijos įgyvendinimo plano priemones;
2) įgyvendina
energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;
3) atlieka užsienio pagalbos programų ir projektų
vykdymo energetikos sektoriuje priežiūrą bei stebėseną (monitoringą);
4) atlieka efektyvaus energijos išteklių, energijos
vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo propagavimo ir
informacinį darbą;
Energetikos
agentūra taip pat atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Ūkio ministerijos
pavestas funkcijas.
11 straipsnis.
Konkurencijos tarybos kompetencija
Konkurencijos
taryba pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymų
nustatytų reikalavimų užtikrinant sąžiningą konkurenciją energetikos
sektoriuje. Atlikdama jai pavestas funkcijas, Konkurencijos taryba turi
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas)
ir šiame įstatyme jai nustatytus įgaliojimus.
12 straipsnis.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija
Tarnyba
užtikrina energijos ir (ar) energijos išteklių vartotojų teisių apsaugą,
nagrinėja vartotojų skundus ir atlieka kitas jai pavestas funkcijas vartotojų
teisių apsaugos srityje Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme
ir šiame įstatyme nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija
Nacionalinė
energetinės nepriklausomybės strategija (toliau – Strategija) nustato valstybės
politikos strategines kryptis energetikos sektoriuje.
Strategiją
Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.
Strategija
apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas
penkeri metai. Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės
biudžeto ir kitomis lėšomis.
Strategijoje turi būti numatyta:
1) valstybės
energetinės nepriklausomybės ir energetikos saugumo priemonės;
2) energijos
ar energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;
3) energijos
gamybos pajėgumų poreikis;
4) energetikos
sektoriaus struktūros tobulinimo kryptys ir priemonės;
5) energijos
išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;
6) energetikos
žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;
7) atsinaujinančių
ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtra;
8) energijos
vartojimo efektyvumo priemonės;
9) reikalingos
investicijos į energetikos sektorių;
10) energijos
išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;
11) energijos
rinkų plėtros priemonės;
12) energetikos
valdymo tobulinimo kryptys;
13) energijos
kainodaros tobulinimo kryptys;
14) kiti su
energetikos plėtra susiję klausimai.
Vadovaudamasi
Seimo patvirtinta Strategija, Vyriausybė tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Vyriausybė užtikrina Strategijos
ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos
suderinamumą.
Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija tvirtina penkerių metų Strategijos įgyvendinimo
planą ir programas.
Strategiją,
Strategijos įgyvendinimo planą ir programas pagal kompetenciją įgyvendina
valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir kiti
Strategijos įgyvendinimo plane ir (ar) programose nurodyti asmenys.
15 straipsnis.
Energetikos objektų, įrenginių statyba, plėtra ir rekonstrukcija
Energetikos objektai statomi Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo įstatymo,
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai
plėtojami vadovaujantis Strategijos nuostatomis. Energetikos ministerija
kartu su Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų
statybos planavimo tvarką ir sąlygas. Vartotojų aprūpinimo energija ir
energijos ištekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis
Strategija. Vartotojų energetikos įrenginiai įrengiami Energetikos ministerijos
nustatyta tvarka.
Energetikos
įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos
tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos
energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios
energiją, plėtoja energijos perdavimo, skirstymo įrenginius savo veiklos
teritorijoje.
Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla,
kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su
Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su
Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms
kainoms peržiūrėti.
Vartotojo,
gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos
įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl
kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito
asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu
energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos
įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar
rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.
16 straipsnis.
Energetikos veikla
Energetikos
įmonės vykdo veiklą taip, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką tausojančią
energijos gamybą, energijos tiekimą, perdavimą, skirstymą iki perdavimo ar
skirstymo sistemos sujungimo su vartotojo sistema vietos, neviršydamos
nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės, tiekiančios šilumą daugiabučiams
namams, šilumą tiekia namams ir (ar) butams, jeigu vartotojai nepageidauja
kitaip.
Energetikos įmonės perduoda, skirsto, tiekia
energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo
taisykles. Energetikos įmonės teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę
sustabdyti vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.
Energetikos
įmonės savo veiklos teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos
gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (ar) naudojančius įrenginius prie
veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų ar sistemų. Prijungimo
išlaidas pagal nustatytus
įkainius, Komisijos nustatyta tvarka įvertinus būtinas prijungimo sąnaudas,
padengia gamintojai ir (ar) vartotojai, jeigu įstatymuose nenustatytas išlaidų
paskirstymas tarp tinklų (sistemų) operatoriaus ir gamintojo ar vartotojo.
Prijungimo darbai atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo ar
vartotojo privalomai sudaromą įrenginių prijungimo paslaugos sutartį.
Energetikos
įmonės, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energijos
perdavimo ar skirstymo tinklus ar sistemas, teisės aktų nustatyta tvarka
privalo trečiajam asmeniui teikti energijos perdavimo ar skirstymo paslaugas
objektyviomis, nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines
perdavimo ir skirstymo tinklų ir (ar) sistemų galimybes.
Energetikos įmonės, nuosavybės teise ar kitais
teisėtais pagrindais valdančios bendroje energetikos sistemoje veikiančius
energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu
ir vykdyti tinklų (sistemos) operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas
išduodant licenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip
pat santykiai su energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Energijos
perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys, taip pat su buitiniais vartotojais
sudaromos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra viešosios
sutartys. Energijos perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos tiekimo
paslaugos buitiniams vartotojams teikiamos sudarius atitinkamą sutartį pagal
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas standartines sąlygas.
Reikalavimai dėl atskirų rūšių energijos tiekimo sutarčių sudarymo nustatomi
atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančiuose
įstatymuose.
Energetikos įmonės, perduodančios ir (ar)
skirstančios energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų
energetikos įrenginiai atitinka nustatytus įrengimo, eksploatavimo,
naudojimo ir techninės saugos reikalavimus.
Energetikos įmonės, veikiančios elektros
energetikos, šilumos ir (ar) gamtinių dujų sektoriuose, užtikrina, kad
pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atlikta
energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir įmonės
finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai.
Energetikos įmonės dalyvauja rengiant
reguliuojamų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo tvarkos
ir sąlygų, tarifų nustatymo, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių,
kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą,
eksploatavimą, naudojimą, saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.
Energetikos
įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos,
šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją)
skaičiuoja pagal Komisijos nustatytas normas.
17 straipsnis.
Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos išteklių kokybė ir sudėtis
Energetikos įmonių, vykdančių
energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo veiklą, išskyrus elektros energijos
ar gamtinių dujų nepriklausomo tiekimo veiklą, veiklos teritorija nurodoma
energetikos įmonei išduotoje veiklos licencijoje ar leidime.
Vartojama energija ir energijos ištekliai turi
atitikti teisės aktų nustatytus energijos ir energijos išteklių kokybės ir
sudėties reikalavimus.
18 straipsnis.
Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis
Žemė
energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis
įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė
energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo įrenginiams, skirtiems įgyvendinti
Strategijoje nustatytus tikslus ir priemones bei užtikrinti energetikos
sistemos plėtrą, statyti parduodama ar išnuomojama Vyriausybės nustatyta
tvarka, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų žemės pardavimui ar nuomai
aukciono būdu, o įstatymų nustatytais atvejais – be aukciono.
Privati
žemė energetikos objektams statyti gali būti naudojama energetikos įmonės ir
žemės savininko susitarimu. Jeigu nesusitariama, privati žemė įstatymų
nustatyta tvarka gali būti paimama visuomenės poreikiams arba įstatymu ar
administraciniu aktu nustatomas servitutas.
Energetikos
objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos.
Statybos, želdinimo ir žemės darbai šioje zonoje yra ribojami. Apsaugos zonoje
esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatomi teisės aktų
nustatyta tvarka ir sąlygomis. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų
savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms
priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo
ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių
veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise
priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS
19 straipsnis.
Energijos kainos
Energetikos
sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Kainos
reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines
ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų reguliavimo
principai nustatomi šiame įstatyme ir atskirus energetikos sektorius
reglamentuojančiuose įstatymuose.
Nustatant
valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių
gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža
ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos
sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų teikimą.
Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai ne
vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jeigu kituose įstatymuose
nenustatyta kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-382,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
191
straipsnis. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos
Centralizuotai
tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos yra valstybės reguliuojamos.
Centralizuotai
tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos grindžiamos energetikos įmonės
būtinomis suskystintų naftos dujų pirkimo, laikymo, skirstymo, tiekimo,
apskaitos priemonių įrengimo, priežiūros ir patikros bei apskaitos sąnaudomis,
įvertinant protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Centralizuotai
tiekiamų suskystintų naftos dujų kaina turi užtikrinti ilgalaikį tokiai veiklai
skirtų suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimą, atnaujinimą ir sudaryti
vartotojams priimtinas sąlygas naudoti centralizuotai tiekiamas suskystintas
naftos dujas. Nustatant centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą,
taip pat turi būti vertinamas šių dujų didmeninių ir mažmeninių kainų santykis.
Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras vartotojų kategorijas,
atsižvelgiant į suvartotą suskystintų naftos dujų kiekį. Diferencijuojant
kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas.
3.
Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos nustatymo tvarka:
1) energetikos
įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis,
vadovaudamasi Komisijos patvirtinta Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos
dujų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Komisijai centralizuotai
tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektą ir kainos pagrindimą.
Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektas ir kainos
pagrindimas Komisijai turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 60 dienų iki
kainos galiojimo pabaigos;
2) Komisija per 30 kalendorinių
dienų nuo prašymo įregistravimo Komisijoje dienos patvirtina energetikos įmonės
pateiktą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą. Komisija
nepatvirtina kainos, jeigu vadovaudamasi Centralizuotai tiekiamų suskystintų
naftos dujų kainų nustatymo metodika nustato pažeidimų kainos projekte ir
kainos pagrindime. Energetikos įmonė privalo pašalinti Komisijos nustatytus
pažeidimus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Jeigu energetikos įmonė
nepašalina Komisijos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikia
Komisijai suskystintų naftos dujų kainos projekto ir kainos pagrindimo,
Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas;
3)
Komisijos patvirtintos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos
galioja 12 mėnesių nuo jų taikymo pradžios. Energetikos įmonės patvirtintas
kainas skelbia šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Energetikos
įmonės pajamų ir sąnaudų ataskaitą parengia ir pateikia Komisijai per 30 dienų pasibaigus kalendorinių metų
ketvirčiui Komisijos nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-382,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
20 straipsnis. Energetikos
veiklos licencijos, leidimai ir atestatai
Licencijuojamos
veiklos ir veiklos, kuriai reikalingi leidimai ar atestatai, licencijų ir
leidimų ar atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo
panaikinimą ir galiojimo panaikinimą nustato šis įstatymas, kiti atskirus energetikos
sektorius reglamentuojantys įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai.
Asmenims,
siekiantiems gauti šiame įstatyme ir (ar) kituose atskirus energetikos
sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus licenciją, leidimą ar
atestatą, gali būti taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės
ribojimo reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais
ir atitinka būtinumo ir proporcingumo principus.
Energetikos
veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.
Draudžiama vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato
galiojimas yra sustabdytas.
21 straipsnis.
Energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimas, galiojimo
sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas ir
keitimas
Asmuo,
siekiantis gauti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės
aktų nustatyta tvarka pateikia licenciją, leidimą ar atestatą išduodančiai
institucijai prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir teisės aktuose
nurodytus dokumentus. Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licenciją,
leidimą ar atestatą, nustatomi šiame įstatyme ir (ar) atskirus energetikos
sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Licencija, leidimas ar atestatas
asmeniui išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją,
leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiami ne vėliau kaip per
30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti licenciją, leidimą ar atestatą
ir visų tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas, leidimus ar
atestatus išduodančioje institucijoje teisės aktų nustatyta tvarka dienos.
Jeigu į tinkamai
pateiktą prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą neatsakoma per šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas
sprendimas dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo.
Šio
straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su
trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) arba
kai yra kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir
pareiškėjui apie tai yra pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju
licencija, leidimas ar atestatas išduodami arba rašytinis motyvuotas
atsisakymas išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiamas ne
vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo
nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės
interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos, leidimo ar
atestato išdavimo priėmimas.
Už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir
reikalavimų pažeidimus energetikos įmonė, turinti energetikos veiklos
licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjama apie
galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą šio straipsnio
5 dalyje nustatytais pagrindais arba licencijos, leidimo ar atestato
panaikinimą šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais ir nustatomas
laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti nurodyti reguliuojamosios veiklos
pažeidimai. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų,
išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia
ilgesnio laikotarpio.
Licencijos,
leidimo ar atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus
reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios
institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu:
1) išdavus
licenciją, leidimą ar atestatą, paaiškėja, kad prašyme išduoti licenciją,
leidimą ar atestatą pateikti klaidingi duomenys, ir po įspėjimo per licenciją,
leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį energetikos
įmonė nepateikė patikslintų duomenų;
2) energetikos
įmonė per kalendorinius metus pažeidžia nustatytas reguliuojamosios veiklos
sąlygas ir apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą
energetikos įmonė buvo įspėta šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, bet per
licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį
nepašalino nurodytų pažeidimų;
3) energetikos įmonės technologiniai, finansiniai
ir (ar) vadybiniai pajėgumai neleidžia vykdyti reguliuojamosios veiklos, apie
galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą ji buvo įspėta šio
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir per licenciją, leidimą ar atestatą
išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį nepašalino nurodytų pažeidimų.
Energetikos įmonėms, vykdančioms veiklą atskiruose energetikos sektoriuose,
keliamus technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų reikalavimus nustato atitinkamus
energetikos sektorius reglamentuojantys įstatymai;
4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis
leidimą, ar juridinio asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar)
juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip
10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar
nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio
juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10
procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo
priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias
nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų
susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko
kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu
įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine,
finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos
disponuojant naftos produktais;
5) energetikos įmonė pateikia prašymą sustabdyti
licencijos, leidimo ar atestato galiojimą.
Kai energetikos įmonė nustatyta tvarka
pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, licenciją, leidimą
ar atestatą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per
10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų
įregistravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje
institucijoje dienos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymas
panaikinamas.
Licencijos, leidimo ir (ar) atestato
galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus
licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu
teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas, jeigu:
1) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo
ar atestato galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per dvylika mėnesių
nuo jai išduotos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo datos
pažeidžia veiklos, kuriai išduota licencija, leidimas ar atestatas, sąlygas;
2) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo
ar atestato galiojimas sustabdytas, nepašalino reguliuojamosios veiklos sąlygų
pažeidimų per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos
nustatytą laikotarpį;
3) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo
ar atestato galiojimas sustabdytas, vykdo licencijoje, leidime ar atestate
nurodytą veiklą;
4) licenciją, leidimą ar atestatą turintis
juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;
5) energetikos įmonė daugiau kaip trejus metus
nevykdo licencijoje, leidime ar atestate nurodytos veiklos;
6) energetikos
įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais,
nuosavybės teisę į degalinę perduoda kitiems asmenims arba pasibaigia sutartis,
kurios pagrindu buvo naudojamasi degaline, arba nebevykdo veiklos šioje
degalinėje;
7) energetikos įmonė pateikė prašymą panaikinti
licencijos, leidimo ar atestato galiojimą;
8) fizinis asmuo, turėjęs licenciją, leidimą ar
atestatą, miršta.
Išduoti licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami
juos išdavusios institucijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti
reikalavimai, taikomi reguliuojamajai veiklai, arba asmens, turinčio licenciją,
leidimą ar atestatą, iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje, leidime ar
atestate nurodyti asmens duomenys ar teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji
veikla. Pasikeitus licencijoje, leidime ar atestate nurodytiems asmens
duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo
privalo raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai
apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų
atsiradimo.
Licencijos, leidimai ir atestatai išduodami
licencijas, leidimus ir atestatus išduodančios institucijos nustatyta
elektronine forma, o pareiškėjo prašymu išduodami ir raštu teisės aktų
nustatyta forma.
Už licencijos, leidimo ar atestato išdavimą
ar jų pakeitimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės
institucijos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją kontroliuoja
licencijas, leidimus ar atestatus turinčių energetikos įmonių veiklą ir
prižiūri, kaip jos laikosi reguliuojamosios veiklos sąlygų. Valstybinės
priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos privalo nedelsdamos raštu pranešti
licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie nustatytus
energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus.
22 straipsnis. Energetikos įrenginių
eksploatavimo veiklos atestatai ir reikalavimai atestatų turėtojams
Energetikos
įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai yra šių rūšių:
1) elektros
įrenginių eksploatavimo;
2) šilumos
įrenginių ir turbinų eksploatavimo;
3) gamtinių
dujų įrenginių eksploatavimo;
4) suskystintų
naftos dujų įrenginių eksploatavimo;
5) naftos ir naftos produktų įrenginių
eksploatavimo.
Energetikos
įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai išduodami fiziniams asmenims,
turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje
įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų
organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Atestatai
išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Konkretūs atestatų
galiojimo terminai ir jų nustatymo kriterijai, taip pat atestatuose įrašytų
duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi šiame įstatyme ir
Energetikos ministerijos patvirtintose Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti
energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse.
Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos
atestatai išduodami šio straipsnio
2 dalyje nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos
reikalavimus:
1) turi
technologinę įrangą, prietaisus ir kitas priemones, reikalingus veiksmams,
kurių reikia energetikos įrenginiams eksploatuoti, atlikti;
2) turi
technologinius, techninius dokumentus, kuriuose nurodyti eksploatuojamų
energetikos įrenginių techniniai duomenys ir rekomenduojamos eksploatavimo
procedūros;
3) energetikos
darbuotojai, kurie eksploatuos energetikos įrenginius, ir darbų vadovai, kurie
vadovaus energetikos įrenginių eksploatavimo darbams, yra reikiamos
kvalifikacijos ir yra atestuoti šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.
Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatą turintis asmuo privalo
laikytis šių sąlygų:
1) teikdamas atestate nurodytas energetikos
įrenginių eksploatavimo paslaugas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) neturi teisės įgalioti kitus asmenis verstis
atestatuose nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal
sutartį;
3) teikti atestatą išdavusiai institucijai informaciją, reikalingą įstatymų
ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;
4) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų.
Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytus energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, jų
galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina atestatų
galiojimą, keičia atestatus ir energetikos įrenginių eksploatavimo
reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija.
23 straipsnis. Leidimai verstis
prekyba suskystintomis naftos dujomis
Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos
dujomis yra šių rūšių:
1) leidimas
verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis;
2) leidimas verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis.
Leidimai
verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami fiziniams
asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos
Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių
asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.
Leidimuose verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis nurodoma
konkreti prekybos vieta (ar vietos).
Leidimai
verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami šio įstatymo
2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.
Leidimuose
verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis įrašytų duomenų keitimo atvejai
ir tvarka nustatomi Energetikos ministerijos patvirtintose Leidimų verstis
prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse.
Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos
dujomis išduodami šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytiems asmenims,
jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi Leidimų
verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatytus
technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti šios
veiklos sąlygas;
2) turi avarinę tarnybą arba sutartį su
energetikos įmone, teisės aktų nustatyta tvarka turinčia teisę atlikti avarijų
(sutrikimų) lokalizavimo ir likvidavimo darbus;
3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar
juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar)
juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip
10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar
nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar tokio
juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10
procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo
priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas
veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų
organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą,
papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar
turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar
profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos
produktais.
Leidimą
verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis turinti
energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:
1) negali parduoti,
laikyti arba vežti suskystintų naftos dujų, kurių įsigijimas nepatvirtintas
juridinę galią turinčiais dokumentais;
2) negali
parduoti privalomųjų ir aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių, taip
pat be kokybę patvirtinančio dokumento suskystintų naftos dujų, skirtų
realizuoti vidaus rinkoje;
3) naudoti suskystintų naftos dujų prekybai balionus ir
kitus slėginius įrenginius, atitinkančius teisės aktų nustatytus reikalavimus;
4) teikti leidimą išdavusiai institucijai informaciją,
reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;
5) neturi teisės įgalioti kitas įmones verstis
leidime nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį ar
kitaip pavesti vykdyti šią veiklą;
6) teikti avarijų (sutrikimų) lokalizavimo ir
likvidavimo paslaugas vartotojams;
7) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių,
teikti informaciją vartotojams ir juos konsultuoti teisės aktų nustatyta tvarka;
8) centralizuotai tiekti suskystintas naftos dujas
kainomis, nustatytomis vadovaujantis šio įstatymo 191 straipsnio 3 dalimi;
9) tvarkyti atskirtą nuo kitų veiklos rūšių
centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų tiekimo pajamų ir sąnaudų
apskaitą, atlikti reguliuojamosios veiklos pajamų ir sąnaudų auditą;
10) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir
kituose įstatymuose nustatytų pareigų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos
dujomis išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina,
panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą
kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos
naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Prekybos suskystintomis naftos dujomis tvarka
ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais
reikalavimais, nustatytos Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos
naftos produktais taisyklėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-382,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
24 straipsnis. Leidimai verstis
prekyba nefasuotais naftos produktais
Leidimai verstis prekyba nefasuotais
naftos produktais yra šių rūšių:
1) leidimas
verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais;
2) leidimas
verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, kurie tiekiami kaip
kuro atsargos laivams;
3) leidimas
verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, kurie tiekiami kaip
kuro atsargos orlaiviams;
4) leidimas
verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.
Leidimas
verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas fiziniams
asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos
Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių
asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.
Leidime verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais nurodoma
kiekviena prekybos vieta (degalinė), kurioje leidimą turintis asmuo vykdo
atitinkamą veiklą.
Leidimas
verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas asmenims,
nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.
Leidimai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduodami šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos
reikalavimus:
1) turi Leidimų
verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatytus
technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti
reguliuojamosios veiklos sąlygas;
2) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar
juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar)
juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų
akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto
teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio
asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų,
pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir
įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas:
dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų
organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą,
papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar
turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar
profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos
produktais.
Leidimą
verstis prekyba nefasuotais
naftos produktais turinti
energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:
1) verstis
prekyba leidime nurodytais nefasuotais naftos produktais, laikydamasi teisės
aktuose nustatytų reikalavimų;
2) teikti leidimą išdavusiai institucijai informaciją,
reikalingą įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytoms pareigoms vykdyti;
3) nustatyta tvarka kaupti naftos produktų valstybės
atsargas, jeigu ši prievolė nustatyta įstatymuose;
4) neturi teisės įgalioti kitas įmones verstis leidime
nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį ar kitaip pavesti vykdyti šią veiklą;
5) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių,
teikti informaciją vartotojams ir juos konsultuoti teisės aktų nustatyta
tvarka;
6) negali parduoti, laikyti arba vežti nefasuotų naftos produktų, kurių
įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais;
7) negali parduoti falsifikuotų, privalomųjų ir
aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių nefasuotų naftos produktų,
skirtų realizuoti vidaus rinkoje, be kokybę patvirtinančio dokumento;
8) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir
kituose įstatymuose nustatytų pareigų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus
verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo,
galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir
šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius
Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta
tvarka ir sąlygomis.
Prekybos nefasuotais naftos produktais tvarka
ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais
reikalavimais, nustatyti Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos naftos
produktais taisyklėse.
25 straipsnis.
Informacijos teikimas
Valstybės
ir savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi
teisę iš energetikos įmonių gauti reikiamą informaciją. Energetikos įmonės
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją
valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims,
kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti tokią informaciją.
Vyriausybė,
Energetikos ministerija ar kita įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją teikia informaciją Europos Komisijai,
kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms.
Apie
valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir eksploatavimo pradžią šiuos
objektus nuosavybės teise ar kitais teisiniais pagrindais valdančios
energetikos įmonės privalo pranešti Energetikos ministerijai.
Energetikos
įmonės savo veiklos teritorijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka energijos vartotojams ir savivaldybių institucijoms teikia
informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą, saugų ir
efektyvų energetikos objektų ir įrenginių naudojimą, statomus, rekonstruojamus
energetikos objektus ir įrenginius, valstybės reguliuojamas energijos kainas
ir energijos vartotojams teikiamas paslaugas.
Energetikos
įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka
licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos
kainos, yra vieša. Energetikos įmonės, kurios vykdo licencijuojamą veiklą arba
kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, viešai skelbia
įmonių valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo
organų narių funkcijomis susijusias išmokas.
bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis
ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
29 straipsnis. Energijos išteklių rezervinės atsargos
Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 5
MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos įrenginių ir gaminančios
parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių
rezervines atsargas, išskyrus atvejus, kai šilumos ar elektros energija yra
gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir dėl gamybos šaltinių
techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti tokių energijos išteklių.
Energijos išteklių rezervinės atsargos
kaupiamos, laikomos, atnaujinamos energetikos įmonių ir kitomis lėšomis.
Energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis
turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja per vieną
kalendorinį mėnesį, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų
mėnesinį vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu. Šaltuoju metų periodu
laikomas laikotarpis nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos imtinai.
30 straipsnis.
Energijos apskaita
Pagaminta, perduodama, skirstoma, parduodama,
eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti
įtraukiama į apskaitą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos energijos
apskaita turi būti tvarkoma Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre
įregistruotomis energijos matavimo priemonėmis.
Energijos matavimo priemones savo lėšomis
įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos
objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energetikos
įmonės.
Energijos matavimo priemones tarp energetikos
objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančius energetikos objektus
nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais juos valdančios energetikos
įmonės savo lėšomis.
13 straipsnis.
Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija
Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės
teritorijoje:
1) pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją
organizuoja vartotojų aprūpinimą šilumos energija;
2) išduoda
leidimus verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais
ir suskystintomis naftos dujomis, sustabdo šių leidimų galiojimą, panaikina
leidimų galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia leidimus
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
3) skelbia
ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
4) paskelbus
valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar)
energijos ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų įgyvendinimą;
5) dalyvauja
atliekant taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus, rengiant visuomenės
informavimo ir švietimo priemones, skatinančias efektyviai vartoti energiją ir
energijos išteklius;
6) pagal
kompetenciją įgyvendina energijos efektyvumo didinimo priemones.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTRA
27 straipsnis.
Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas
Efektyvaus
energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos
Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo
efektyvumo didinimo ir kitose programose.
Importuojami,
gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie naudoja elektros ir kitų
rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo
etiketes.
Importuojami,
gaminami ir parduodami su energijos vartojimu susiję gaminiai, kuriuos
naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir (ar) kitų
išteklių suvartojimui, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo
etiketę ir vardinių parametrų lentelę.
Įmonės,
eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,
kurių vardinė (nominali) šiluminė galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka
tikrina šių įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.
Neteko galios
2013 m. liepos 9 d.
Nuo
2013 m. sausio 9 d. viešosios paskirties pastatuose ir nuo 2013 m. liepos 9 d. visuose kituose pastatuose atitiktis nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo
reikalavimams tikrinama:
1) pastatuose
įrengtų šildymo sistemų su katilais, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė
kaip 20 kW, – kartą per penkerius metus;
2) pastatuose
įrengtų šildymo sistemų su katilais, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė
kaip 100 kW, – kartą per dvejus metus. Dujomis kūrenami katilai tikrinami ne
rečiau kaip kartą per ketverius metus;
3) pastatuose
įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo
sistemų – kartą per trejus metus.
Šio
straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų
tikrinimų metu vertinamas šildymo katilo naudingumo koeficientas ir katilo
dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais. Katilo dydžio atitikties
pastato šildymo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai,
jeigu toje šildymo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką
nepakito pastato šildymo poreikiai.
Šio
straipsnio 5 dalies 4 punkte ir 6 dalies 3 punkte nustatytų tikrinimų metu
vertinamas oro kondicionavimo įrangos naudingumo koeficientas ir šios įrangos
dydžio atitiktis pastato vėsinimo poreikiams. Oro kondicionavimo įrangos dydžio
atitikties pastato vėsinimo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas
pakartotinai, jeigu toje oro kondicionavimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų
arba per tą laiką nepakito pastato vėsinimo poreikiai.
28 straipsnis. Darbuotojų ir energijos vartojimo auditą
atliekančių specialistų kvalifikacija ir atestavimas
Energetikos
objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai ir energijos
vartojimo auditą atliekantys specialistai turi būti reikiamos kvalifikacijos ir
tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis. Energetikos objektus,
įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų ir energijos vartojimo
auditą atliekančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus ir
atestavimo tvarką nustato Energetikos ministerija, vadovaudamasi šiame
straipsnyje nustatytais darbuotojų kvalifikaciniais reikalavimais ir atestavimo
bendraisiais reikalavimais.
Energetikos
objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai ir energijos
vartojimo auditą atliekantys specialistai privalo atitikti nustatytus
išsilavinimo, darbo stažo, įskaitant darbo stažą energetikos veiklos srityje,
energetikos veiklos technologinių procesų išmanymo reikalavimus, taip pat
kvalifikacinius reikalavimus. Bendruosius ir specialiuosius kvalifikacinius
reikalavimus, taikomus energetikos objektus, įrenginius statantiems ir
eksploatuojantiems darbuotojams ir energijos vartojimo auditą atliekantiems
specialistams, nustato Energetikos ministerija.
Valstybinės
svarbos energetikos objektus eksploatuojančių energetikos įmonių vadovai ar jų
įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių
eksploatavimo veiklai, privalo turėti atitinkamos energetikos srities aukštąjį
universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnį kaip trejų metų darbo
stažą energetikos veiklos srityje, taip pat turi periodiškai tobulinti
kvalifikaciją, išmanyti norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos
įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų
priešgaisrinės saugos taisykles, reikalavimus.
Energetikos
įmonių, kurios neeksploatuoja valstybinės svarbos energetikos objektų, vadovai
ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių
eksploatavimo veiklai, privalo turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį
atitinkamos energetikos srities išsilavinimą, pakankamą darbo stažą energetikos
veiklos srityje, jeigu šis reikalavimas yra nustatytas pareigybės aprašyme ar
nuostatuose, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti
norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimo,
eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų priešgaisrinės saugos
taisykles, reikalavimus.
Į
energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų ir energijos
vartojimo auditą atliekančių specialistų mokymosi programas turi būti įtraukti
ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo klausimai.
29
straipsnis. Energijos išteklių rezervinės atsargos
Energetikos
įmonės, kurių
šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių bendra galia yra didesnė kaip 5 MW ir kurios gamina
parduoti skirtą šilumos ir (ar) elektros energiją, privalo turėti energijos
išteklių rezervinių atsargų šaltuoju metų periodu. Ši nuostata netaikoma
energetikos įmonėms, kuriose elektros energija
gaminama naudojant išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių
ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti: saulės energija, vėjo energija,
hidroenergija, geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos
pramoninės ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas
deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą.
Energetikos įmonės, šilumos gamybai naudojančios energijos išteklių rūšis,
kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar
palaikyti: geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos pramoninės
ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas
deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą,
privalo sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje
veikiančia šilumos gamybos įmone dėl šilumos kiekio, reikalingo sutrikus kuro
tiekimui, gamybos šio straipsnio 3 dalyje nurodytu laikotarpiu ir atitinkamų
rezervinių atsargų kaupimo bei saugojimo.
Energijos išteklių rezervinės atsargos kaupiamos, laikomos,
atnaujinamos energetikos įmonių, kurios privalo turėti energijos išteklių
rezervinių atsargų, lėšomis. Tuo atveju, kai energetikos įmonės privalo
sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos
gamybos įmone pagal šio straipsnio 1 dalį, atitinkamų rezervinių atsargų
kaupimo bei saugojimo sąnaudos šiai šilumos gamybos įmonei atlyginamos
sutartyje nustatyta tvarka.
Energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis šaltuoju metų
periodu turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja
per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų
10 kalendorinių dienų vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu. Šaltuoju metų
periodu laikomas laikotarpis nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos
imtinai.
Šiltuoju metų laikotarpiu (nuo balandžio 1 dienos iki spalio 31
dienos imtinai) energijos išteklių rezervinių atsargų poreikį ir kiekį nustato
energetikos įmonės.
Pastaba. 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas
energetikos įmonėms, kurios šilumos gamybai naudoja
energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra
galimybės kaupti ar palaikyti, sudaryti sutartis su kita toje pačioje
aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone taikytinas nuo
2014 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XII-554)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-554,
2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 111-5490 (2013-10-24)
31 straipsnis. Duomenų
saugojimas
Energetikos įmonės, vykdančios energijos ar
energijos išteklių tiekimo veiklą, ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir
kompetentingoms valstybės institucijoms, tarp jų Komisijai ir Konkurencijos
tarybai, šių prašymu pateikia visų
sandorių su vartotojais (išskyrus buitinius vartotojus) ir perdavimo sistemos
operatoriais, sudarytų pagal elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir
elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones, duomenis.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis
sudaro išsamūs sandorių
su vartotojais duomenys, tarp jų sandorių galiojimo terminai, tiekimo ir
apmokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, sandorio vykdymo datos ir terminai,
sandorio kainos, atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės, taip
pat išsami informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos ar dujų
tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines
priemones.
Komisija gali nuspręsti tam tikrą iš energetikos įmonių gautos
informacijos apie sandorius dalį pateikti rinkos dalyviams, jeigu komercine (gamybine) ar profesine
paslaptimi laikoma informacija
apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista.
Duomenų saugojimo metodus ir priemones šio
straipsnio tikslais nustato Komisija, vadovaudamasi Europos Komisijos
paskelbtomis gairėmis.
32 straipsnis. Energijos
tranzitas
Energijos
ar energijos išteklių tranzitas vyksta pagal energijos ar energijos išteklių
siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių energetikos įmonių
sudarytas sutartis, vadovaujantis Energetikos chartijos sutarties nuostatomis
ir atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir šalies poreikių
tenkinimo prioritetus.
Perdavimo objektus valdančios
energetikos įmonės teikia Komisijai informaciją apie kiekvieną energijos
tranzito pareikalavimą, sudarytas energijos tranzito sutartis ir atsisakymus
jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti energijos tranzito sutartį turi būti
tinkamai motyvuotas.
PENKTASIS
SKIRSNIS
EKSTREMALIOJI
ENERGETIKOS PADĖTIS
33 straipsnis.
Ekstremalioji energetikos padėtis
Ekstremalioji
energetikos padėtis skelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų ar
naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui,
sveikatai ar šalies ūkio veiklai.
Valstybės
lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės
nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka
paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be atskiro Vyriausybės nutarimo skelbiama ir ekstremalioji energetikos
padėtis.
Savivaldybės
lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama savivaldybės
administracijos direktoriaus sprendimu.
Energetikos įmonės, susidarius šio straipsnio
1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka privalo pranešti Energetikos ministerijai ir savivaldybės
administracijos direktoriui apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones
energijos tiekimui atnaujinti.
Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį,
energijos ir (ar) energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas.
Ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės, vykdančios
Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės
administracijos direktoriaus nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl
energijos ar energijos išteklių tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako.
Ekstremaliosios energetikos padėties metu
vartotojai aprūpinami energijos ištekliais naudojant įstatymų nustatyta tvarka
sudarytas naftos produktų valstybės atsargas.
Paskelbus
ekstremaliąją energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,
skirstančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą ir
naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją ir (ar) šilumos
energiją, pirmiausia privalo tenkinti Lietuvos Respublikos vidaus vartotojų
poreikius, pirmenybę teikdamos civilinės saugos sistemos pajėgų, taip pat strateginę
reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių objektų ir kitų nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbių objektų poreikiams.
Paskelbus
ekstremaliąją energetikos padėtį, asmenys privalo vykdyti Vyriausybės, jos
įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos
direktoriaus nurodymus. Jeigu ekstremaliosios energetikos
padėties metu energetikos įmonės nevykdo nurodymų, Vyriausybė ar savivaldybės
taryba turi teisę laikotarpiu, kol tęsis ekstremalioji energetikos padėtis,
nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai paskirti savo
atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, atlikdami energetikos įmonių
valdymo organų funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais
teisės aktais. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, veikdami pagal jiems
suteiktus įgaliojimus, įgyja teises, pareigas ir atsakomybę, kurias Lietuvos
Respublikos įstatymai nustato energetikos įmonių valdymo organams, jeigu šiame
įstatyme ar kituose ekstremaliąją energetikos padėtį reglamentuojančiuose
teisės aktuose nenustatyta kitaip.
Paskelbus
ekstremaliąją energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybės
institucijos turi teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos,
energijos išteklių eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos
į rinkos sąlygas, apriboti naftos produktų, parduodamos energijos, energijos
išteklių ir teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.
Paskelbus
ekstremaliąją energetikos padėtį, taikomos energetikos sektoriaus reguliavimo
ir kitos poveikio priemonės, tarp jų ir lemiančios rinkos apribojimus, turi kuo mažiau
trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomos platesniu mastu, negu
yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti.
Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija apie taikomas priemones paskelbus ekstremaliąją
energetikos padėtį nedelsdama
praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Europos Komisija gali
nuspręsti, kad taikomos priemonės turi būti iš dalies pakeistos ar panaikintos,
jeigu jos iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia prekybą tokiu būdu, kuris
neatitinka Europos Sąjungos interesų.
Ekstremaliosios
energetikos padėties paskelbimo ir atšaukimo, taip pat kitus su tuo susijusius
teisinius ir organizacinius pagrindus, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme,
reglamentuoja Lietuvos
Respublikos civilinės
saugos įstatymas.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
SKUNDŲ IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė
34 straipsnis. Skundų ir ginčų
nagrinėjimas
1.
Tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta
tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo
sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų
sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos
vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų
skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Nustačius
nesąžiningos komercinės veiklos atvejus, energetikos įmonė atsako Lietuvos
Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme
nustatyta tvarka.
Valstybinė
energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne
teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl
energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo,
energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą
energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar
ribojimo.
Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių
skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant,
skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms
pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir
energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundai ir ginčai nagrinėjami pagal skundus ir ginčus
nagrinėjančios institucijos nustatytas tokių skundų ir ginčų nagrinėjimo
taisykles, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Šiose taisyklėse,
vadovaujantis šio straipsnio 5–18 dalyse numatytais reikalavimais, nustatomi prašymų
išnagrinėti skundą ar išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų
pateikimo ir rinkimo reikalavimai, taip pat nustatoma detali skundų ir ginčų
nagrinėjimo procedūra.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako
priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu:
1) ji nėra
kompetentinga tą skundą ar ginčą nagrinėti;
2) yra
įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, teismo ar arbitražo
sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo
pačiu pagrindu, arba yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos
sprendimas, teismo nutartis ar arbitražo sprendimas priimti pareiškėjo
(ieškovo) pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti ginčo
šalių taikos sutartį;
3) skundus
ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginčą
tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys
yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas
prieštarauja, kad ginčą nagrinėtų skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija,
ir reikalauja laikytis arbitražo susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal
įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) asmens
vardu prašymą nagrinėti skundą ar ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia
ginčo ar skundo nagrinėjimą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 1 ar 2
punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) pareiškėjas
(ieškovas) atsisakė prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o skundus ir ginčus
nagrinėjanti institucija atsisakymą patvirtino;
2) teismas
nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys
sudarė taikos sutartį.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija palieka skundą
ar ginčą nenagrinėtą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 4 ar 5 punkte
nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) skundus
ir ginčus nagrinėjanti institucija nagrinėja skundą ar ginčą tarp tų pačių
šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2) prašyme
nagrinėti skundą ar ginčą yra trūkumų ir pareiškėjas (ieškovas) per skundus ir
ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija sustabdo
skundo ar ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė
viena iš ginčo šalių (nagrinėjimas sustabdomas, kol bus perimtos pasibaigusios
ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir
pareigos nebuvo perimtos). Jeigu šiuo atveju įmanoma išskirti reikalavimus,
nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, skundus ir ginčus nagrinėjanti
institucija toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su
pasibaigusia ginčo šalimi;
2) skundus ir
ginčus nagrinėjančioje institucijoje, teisme ar arbitraže nagrinėjamas kitas
skundas ar ginčas arba kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima nagrinėti
ginčo, kurio nagrinėjimas stabdomas.
Nagrinėjant
vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus, ginčo šalys, kiti
suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą,
turi teisę susipažinti su skundo ar ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus
medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų asmenų paslaptis arba
kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Ginčo šalis visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti
skundą ar ginčą ir atsiliepimo tekstu. Skundo ar ginčo šalys, kiti
suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą,
turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus skundus
ir ginčus nagrinėjančiai institucijai, prieštarauti kitos šalies ar kitų
suinteresuotų asmenų ir asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant skundą ar ginčą,
prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti skundus ir ginčus nagrinėjančios
institucijos sprendimų dėl skundo ar ginčo nuorašus, apskųsti skundus ir ginčus
nagrinėjančios institucijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo
suteikiamomis teisėmis. Ginčo šalis, pateikusi prašymą, turi teisę atsisakyti
prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o kita šalis – teisę pripažinti šį prašymą.
Šalys gali užbaigti skundo ar ginčo nagrinėjimą skundus ir ginčus
nagrinėjančios institucijos patvirtinta taikos sutartimi. Skundo ar ginčo šalys
ir kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar
ginčą, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija skundą ar
ginčą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš
skundo ar ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva
nusprendžia, kad skundas ar ginčas gali būti geriau išnagrinėtas posėdyje
žodinio proceso tvarka. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija praneša
susijusiems asmenims apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti
skundą ar ginčą. Skundo ar ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus
atvejus, kai skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, siekdama apsaugoti
valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens
teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti skundą ar ginčą
uždarame posėdyje.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę
atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie privalėjo būti
pateikti anksčiau, teikiant skundą ar prašymą dėl ginčo nagrinėjimo arba skundą
ar ginčą nagrinėjančios institucijos nurodymu teikiant paaiškinimus dėl skundo
ar ginčo esmės ir faktinių aplinkybių.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija išnagrinėja
skundą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo priėmimo arba priima sprendimą
dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo nagrinėti ginčą
priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug
įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) skundui ar ginčui nagrinėti reikia
ilgesnio laiko.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas
įsigalioja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus šio straipsnio 16 dalyje
nustatytam terminui. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus
nagrinėjančios institucijos, nagrinėjusios skundą ar ginčą, priimtas
procedūrinis sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo
dienos.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas
dėl skundo ar ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos,
komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Skundus ir
ginčus nagrinėjančios institucijos patvirtintose skundų ir ginčų nagrinėjimo
taisyklėse nustatyta tvarka, kuria skundo ar ginčo šalys ir kiti suinteresuoti
asmenys, taip pat asmenys, dalyvavę nagrinėjant skundą ar ginčą, nurodo, kokia
informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo
tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo
šalims ir skundo pareiškėjui pateikiamas išsamus motyvuotas skundus ir ginčus
nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl ginčo ar skundo.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos
procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir
sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti
prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą,
užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo
sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus
apygardos teismui.
Ginčo šalys per
30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos
sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas
nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir
prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.
Įsigaliojęs vartotojų ir
energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra
vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti
priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –
Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka.
Asmenys, veikiantys energetikos sektoriuje,
vadovaudamiesi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų
taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją, kad ji šiems asmenims tarpininkautų ir (ar) juos
taikintų, siekiant ginčą dėl šio įstatymo reglamentuojamų visuomeninių santykių
išspręsti taikiai be privalomo skundų sprendimo. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nustato taikinamojo tarpininkavimo taisykles, kurios
taikomos asmenims ginčo taikinimo tarpininku pasirinkus skundus ir ginčus
nagrinėjančią instituciją.
Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, priimdama
sprendimą dėl pareiškėjo skunde ar prašyme išspręsti ginčą pateiktų reikalavimų
pagrįstumo ir jų patenkinimo, taip pat teikdama pasiūlymą dėl ginčo sprendimo
taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, visais atvejais privalo įvertinti
vartotojo patirtas ir prašomas grąžinti ir (ar) kompensuoti išlaidas ir,
patenkinus šį reikalavimą, įpareigoti energetikos įmonę atitinkamai grąžinti ir
(ar) kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ar jų dalį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
35 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys,
nesilaikantys ar nevykdantys šio įstatymo reikalavimų, atsako šio ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
36 straipsnis.
Sankcijos ir jų taikymo tvarka
Energetikos
įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2
dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms
reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas:
1) už
viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją
veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio
įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos
ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos
nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo
pašalinti, – nuo vieno tūkstančio litų iki 0,5 procento energetikos įmonės
metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios
reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už kitų
įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą,
už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti
nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne
laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo vieno tūkstančio litų iki vieno
procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais
metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas
pažeidimas;
3) už
veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų nediskriminavimo
principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už
reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus –
nuo dviejų tūkstančių litų iki dviejų procentų energetikos įmonės metinių
pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios
veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
4) už
energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo
reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą
protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo
ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki
dešimt procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais
finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant
padarytas pažeidimas.
Didmeninės
energijos rinkos dalyviams už Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų pažeidimus
Komisija skiria sankcijas:
1) už didmeninės
energijos rinkos sandorių, įskaitant prekybos nurodymus, duomenų nepateikimą,
prekybos vykdymą didmeninėje rinkoje neužsiregistravus Komisijoje ar kitos
valstybės narės nacionalinėje reguliavimo institucijoje, laiku nepranešus
Komisijai, kad sandoris gali pažeisti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 3 ar 5
straipsnį, taip pat už didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo
sąlygų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas, pažeidimą
skiria piniginę baudą nuo vieno tūkstančio litų iki dviejų procentų asmens
metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant
padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys
neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant
padarytas pažeidimas, – iki penkiasdešimt tūkstančių litų, arba kreipiasi į
teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje;
2) už
prekybą naudojantis viešai neatskleista informacija, tokios informacijos
tinkamą neatskleidimą ir (ar) manipuliavimą (piktnaudžiavimą) didmeninėje
energijos rinkoje skiria piniginę baudą nuo dviejų tūkstančių litų iki dešimt
procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos,
kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais
finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki vieno
milijono litų, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą
didmeninėje energijos rinkoje.
Jeigu
dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų asmuo gavo
pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos ir tokių
pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo
minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Komisija turi teisę skirti baudą
iki dvigubo asmens dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų
pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar
padarytos žalos dydžio.
Komisija
kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje
energijos rinkoje, kai, Komisijai paskyrus baudą, per Komisijos nustatytą
protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, asmuo nenutraukia daryti šio
straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų, arba, esant
faktinėms aplinkybėms, laikinas apribojimas vykdyti veiklą yra efektyvesnė
priemonė negu baudos skyrimas. Komisija skiria šio straipsnio 3 dalyje nurodytą
piniginę baudą visais atvejais, kai asmuo dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir
2 punktuose išvardytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė
nuostolių ar padarė žalos.
Tais
atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo
principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria
Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai
energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams duodami ir
atsakomybė už pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms, didmeninės
energijos rinkos dalyviams taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo nustatyta
tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Komisija ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja
tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų
ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą
ir poveikį energijos vartotojams ir (ar) kitoms energetikos įmonėms, didmeninės
energijos rinkos dalyviams. Energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos
dalyviai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal
Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Komisijos ar Konkurencijos
tarybos kompetenciją.
Komisija
visais atvejais, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną
apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje,
kartu nustato protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui
pašalinti. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė,
didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų
interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o šio įstatymo
reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti
užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Komisija,
vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą –
įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną
apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.
Energetikos
įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams skiriamos sankcijos
atsižvelgiant į:
1) pažeidimo
pavojingumą;
2) pažeidimo
trukmę;
3) pažeidimo
pasekmes;
4) energetikos
įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias
aplinkybes.
Atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos
įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms
pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi
priemonių pažeidimui pašalinti.
Atsakomybę
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad energetikos įmonė, didmeninės
energijos rinkos dalyviai kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą
pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą
veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiai energetikos įmonei per
paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda, laikinas
apribojimas vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje).
Komisija,
nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti
ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.
Skiriamos
sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose
nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių
aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių,
sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Kai
Komisija svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja energetikos įmonės,
didmeninės energijos rinkos dalyvio, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir
kuriam skiriama sankcija, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi
teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja,
sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra
duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir
laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai
yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti
išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija, pripažinusi neatvykimo į
klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti
klausimo nagrinėjimą.
Komisijos
sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo
pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti
paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už
pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai,
sankcijos negali būti skiriamos.
Už tą
patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija, išskyrus sankcijas,
numatytas šio straipsnio 4 dalyje. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos,
už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.
Komisijos
paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Komisijos nustatyta tvarka ir
terminais.
Komisijos
sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti
skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
Komisijos
sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos,
jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui.
Komisijos
sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis
dokumentas. Komisijos sprendimas
vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Komisija,
vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina sankcijų skyrimo
taisykles.
Pastaba. 36 straipsnio
1 dalies nuostata, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją
veiklą, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos
sąlygoms, Komisija skiria sankcijas nenumatydama pažeidimų pašalinimo termino,
taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių padarytiems
pažeidimams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
Energetikos įmonės, gavusios
vartotojų (fizinių ar juridinių asmenų) prašymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis išperka arba eksploatuoja
vartotojams nuosavybės teise priklausančius ir jų lėšomis iki šio įstatymo
įsigaliojimo įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus
energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įmonė ir prašymą pateikęs
vartotojas tarpusavio sutarimu derina energetikos objektų išpirkimo ar perėmimo
eksploatuoti tvarką ir sąlygas, kiek tai neprieštarauja Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams. Jeigu energetikos įmonė ir
vartotojas nesusitaria dėl energetikos objektų išpirkimo ar perėmimo
eksploatuoti tvarkos ir sąlygų, abiem šalims privalomas vykdyti įpareigojančias
sąlygas nustato Komisija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytais reikalavimais. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės
teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, sodininkų
bendrijoms ir (ar) kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys bendrai
naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti,
įrengti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti parduoti energetikos įmonei už
kainą, nustatomą šalių susitarimu atsižvelgiant į nepriklausomo vertintojo
nustatytą bendrai naudojamų energetikos objektų vertę sutarties sudarymo metu,
vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Valstybei
ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos
objektai perduodami energetikos įmonei po to, kai valstybės ar savivaldybės
institucija, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga,
organizacija, patikėjimo teise valdantys šiuos objektus, sudaro
pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis) su energetikos įmone. Sutartyje
turi būti nustatytas atlyginimo už perduodamą energetikos objektą būdas,
terminai, energetikos objekto naudojimo tikslas. Sutartis pasirašoma tik po to,
kai energetikos objektų pardavimui ir sutarties projektui pritaria atitinkamai
Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Teikiant Vyriausybei ar savivaldybės
tarybai sutarties projektą dėl pritarimo, pagrindžiama būtinybė parduoti
energetikos objektą energetikos įmonei ir kartu pateikiama energetikos objekto vertinimo
ataskaita.
Energetikos įmonės Vyriausybės nustatyta
tvarka ir sąlygomis Vyriausybės įgaliotai institucijai arba savivaldybės
administracijos direktoriui pagal kompetenciją teikia informaciją apie
naudojamus į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko
arba kurių savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai).
Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius
bešeimininkius energetikos objektus Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukia į
apskaitą ir imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Vyriausybės
įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius pareiškimą
dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės
nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis
objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie
teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu
Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip
suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar
skirstymo įmonei.
Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai
valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar
nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
energetikos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1992 m.
gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento
reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį
kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 186), su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/28/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą
2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją
vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, taip pat Tarybos direktyvą 92/42/EEB
bei direktyvų 96/57/EB ir 2000/55/EB nuostatas, susijusias su Komisijai
suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (OL 2008 L 81, p. 48).
1992 m.
rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir
kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę
informaciją apie gaminį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11
tomas, p. 216) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių
gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir
apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL 2010 L 153, p. 1).
2002 m.
gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų
energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12
skyrius, 2 tomas, p. 168) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio
naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).
2006 m.
sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB dėl priemonių
siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į
infrastruktūrą (OL
2006 L 33, p. 22).
2006 m.
balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos
galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos
direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu
(EB) Nr. 1137/2008 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma
Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo
procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (OL 2008 L 311, p. 1).
2009 m.
kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2009, kuriuo įgyvendinama Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant liuminescencinių lempų su
įmontuotu balastiniu įtaisu, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių
įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo
reikalavimus, ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2000/55/EB (OL 2009 L 76, p. 17), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 347/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos
reglamentas (EB) Nr. 245/2009 dėl liuminescencinių lempų be įmontuoto
balastinio įtaiso, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas
lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimų (OL 2010 L 104, p. 20).
2009 m.
balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl
skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei
vėliau panaikinanti direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).
2009 m.
liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros
energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB
(OL 2009 L 211, p. 55).
2009 m.
liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių
dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB
(OL 2009 L 211, p. 94).
2009 m.
liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų
bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1).
2009 m.
liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros
energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15).
2009 m.
liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo
tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų
perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 309, p. 87).
2009 m.
liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo
aparatų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL 2009 L 191, p. 53), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo aparatų ekologinio projektavimo
reikalavimai (OL 2009 L 226, p. 23).
2010 m.
gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su
energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo
ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL 2010 L 153, p. 1).
2010
m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų
energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).
2011 m.
spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011
dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1).
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-387,
2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1108,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 5, 19, 20 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-130,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 4, 6, 7, 8, 10, 17, 18, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. vasario 1 d.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-827,
2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 2, 6, 7(1), 16, 19, 21, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1542,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4319 (2011-07-19)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio
1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1888,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7576 (2011-12-28)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 6 dalį ir šio
straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos
įstatymo 27 straipsnio
6 dalis įsigalioja 2013 m. sausio 9 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis netenka galios
2013 m. liepos 9 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatos nuo 2013 m. sausio 9 d. taikomos tikrinant
visų pastatų, išskyrus viešosios paskirties pastatus, atitiktį nustatytiems
energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2093,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3936 (2012-06-30)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-382,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 19, 23
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 4
dalį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
Energetikos įmonių nustatytos
centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja iki 2013 m.
gruodžio 1 d. Centralizuotai suskystintas naftos dujas vartotojams tiekiančioms
energetikos įmonėms Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 30 straipsnio 2
ir 3 dalių reikalavimai taikomi nuo 2014 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-554,
2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 111-5490 (2013-10-24)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje
nustatytas įpareigojimas energetikos įmonėms, kurios
šilumos gamybai naudoja energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių
techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti, sudaryti sutartis su
kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone
taikytinas nuo 2014 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 8, 26, 34, 36
STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata,
kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą,
užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms,
Komisija skiria sankcijas nenumatydama pažeidimų pašalinimo termino, taikoma
tik po šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių padarytiems pažeidimams.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2013-11-26)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt