Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2000-06-13
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 52-1487

Neoficialus įstatymo tekstas

Pastaba. Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2000 m. birželio 13 d. Nr. VIII-1730

Vilnius

(Žin., 1994, Nr.101-2018; 1996, Nr.73-1750;

1997, Nr.104-2622;

1998, Nr.114-3192)

1

straipsnis. 7 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį

ir ją išdėstyti taip:

„Aukščiausiosios

Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, išėjusiam iš valstybės tarnybos,

skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos

Respublikos Prezidento įstatymą.“

2

straipsnis. 11 straipsnio 4 dalies pakeitimas ir šio straipsnio papildymas

5 ir 6 dalimis

1.

Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmosios dalies 2-7

punktuose ir antrosios dalies 2-4 punktuose nurodytiems asmenims, jeigu

jie nuo 1939 m. kovo 23 d. (Klaipėdos krašto okupacijos) iki 1990 m. kovo 11

d., o šios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose išvardytose struktūrose - faktinio šių

struktūrų veikimo metu) tarnavo ar dirbo:

1)

naikintojų (stribų) batalionuose, liaudies gynėjų būriuose ar junginiuose,

priklausiusiuose SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kovos su

banditizmu skyriui (nuo 1946 m. kovo pabaigos - Kovos su banditizmu valdybai),

o nuo 1947 m. vasario 4 d. perduotuose SSRS valstybės saugumo ministerijai

(MGB);

2)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų

ministerijos (MVD), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS

valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB)

struktūrose, taip pat šių struktūrų padaliniuose, valdybose, įstaigose ar

tarnybose;

3)

Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais veikusiuose sovietinių desantininkų,

partizanų būriuose ar junginiuose, jeigu šie būriai ar junginiai arba atskiri

jiems priklausę asmenys dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus

žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą;

4)

1939 metais - Klaipėdos krašte ir 1941-1944 metais - Lietuvos teritorijoje

veikusiose nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinėse struktūrose:

Vokietijos valstybės saugumo policijoje - Sicherheitspolizei (Sipo) ir

Vokietijos valstybės saugumo tarnyboje - Sicherheitsdienst (SD) bei Vokietijos

valstybės slaptojoje policijoje - Geheime Staatspolizei (Gestapo), taip pat

Vokiečių viešojoje policijoje;

5)

SSRS gynybos liaudies komisariato 3-iosios valdybos, Vidaus reikalų liaudies

komisariato (NKVD) 3-iojo skyriaus, Gynybos liaudies komisariato Vyriausiosios

kontržvalgybos valdybos (“Smerč”), NKVD Kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”) tarnybose;

6)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), Vidaus reikalų ministerijos

(MVD) ir Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės junginių ir

dalinių tarnybose;

7)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų

ministerijos (MVD) ir SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus

kariuomenės karinėse prokuratūrose prokurorais, taip pat Lietuvos SSR prokuroru

ir jo pavaduotojais bei prokurorais Lietuvos SSR prokuratūros Specialiųjų bylų

ir Tardymo valstybės saugumo organuose priežiūros skyriuose arba prokurorais

SSRS prokuratūroje ir SSRS respublikų prokuratūrose, veikusiose

Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d.;

8)

SSRS ir nacistinės Vokietijos okupacinių režimų represinių struktūrų, išvardytų

šios dalies 2, 4, 5 punktuose, agentais ir informatoriais;

9)

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP), Visasąjunginės

komunistų partijos (bolševikų) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos bei jos

padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujančiais darbuotojais.“

2.

Papildyti 11 straipsnį 5 ir 6 dalimis:

„Tarnybų

ir pareigų, kurias ėjusiems šio straipsnio 4 dalies 1-9 punktuose išvardytuose

batalionuose, būriuose, junginiuose, institucijose, institucijų struktūrose,

institucijų padaliniuose, valdybose, įstaigose, tarnybose, skyriuose,

prokuratūrose, partijose (toliau - struktūros) asmenims neskiriamos

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Šio

straipsnio 4 dalies nuostata dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų

neskyrimo asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems 4 dalyje išvardytose struktūrose

bei ėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas

pareigas (šio straipsnio 5 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka netaikoma asmenims, kurie tarnybos ar

darbo nurodytose struktūrose metu ar vėliau dėl politinių motyvų buvo

represuoti (įkalinti, nuteisti ar ištremti), taip pat tiems asmenims, kurie

tarnaudami ar dirbdami nurodytose struktūrose bendradarbiavo su pasipriešinimo

(rezistencijos), Atgimimo laikotarpio (nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki 1990 m.

kovo 11 d.) bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos (po 1990 m. kovo

11 d.) organizacijomis bei struktūromis ir vykdė specialias jų užduotis,

siekdami atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir veikdami Lietuvos Respublikos

labui.“

3

straipsnis. 15 straipsnio 4 dalies papildymas

Papildyti

15 straipsnio 4 dalį antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„Nukentėjusių

asmenų valstybinės pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio

11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo

nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990

metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais

atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo

pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių

veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems

invalidais dalyvaujant karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais

būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip

pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos

nariams pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą. Jeigu

nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją skiriančiam ar mokančiam Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kilo abejonių, kad

besikreipiantis šios pensijos arba ją jau gaunantis asmuo tarnavo ar dirbo šio

įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išvardytose struktūrose bei ėjo Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas pareigas (šio įstatymo

11 straipsnio 5 dalis), teritorinis skyrius kreipiasi į Lietuvos gyventojų

genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu išduoti pažymą apie asmens

tarnybos ar darbo represinėse struktūrose faktą.“

4

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m.

liepos 1 d.

2.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai nuo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimo dėl

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies

atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo nutarimas, Žin., 2000, Nr.14-370) įsigaliojimo dienos (nuo

2000 m. vasario 19 d.) atnaujina nutrauktą (sustabdytą) nukentėjusiųjų asmenų

valstybinių pensijų mokėjimą tiems asmenims, kurie 1939-1990 metų laikotarpiu

tarnavo ar dirbo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (Žin.,

1997, Nr.104-2622)

nenurodytose kitose institucijose (struktūrose) bei ėjo Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 (Žin., 1998, Nr.62-1781) patvirtintame

sąraše išvardytas pareigas Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje

nenurodytose kitose institucijose (struktūrose), neišmokant pensijų sumų už

praėjusį laiką nuo nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimo

nutraukimo (sustabdymo) dienos iki 2000 m. vasario 19 d.

3.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui, asmenims,

1939-1990 metų laikotarpiu tarnavusiems ar dirbusiems Valstybinių pensijų

įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išvardytose struktūrose bei ėjusiems Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 patvirtintame

sąraše išvardytas pareigas Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje

nurodytose struktūrose, nutrauktas (sustabdytas) nukentėjusiųjų asmenų

valstybinių pensijų mokėjimas neatnaujinamas.

4.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai patikrina

nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų bylas ir remdamiesi šio

įstatymo nuostatomis priima sprendimą dėl tolesnio nukentėjusiųjų asmenų

valstybinių pensijų mokėjimo kiekvienu konkrečiu atveju.

5.

Jeigu pradedant 2000 m. liepos 1 d. ir vėliau nustatoma, kad nukentėjusiųjų

asmenų valstybinių pensijų gavėjai tarnavo ar dirbo Valstybinių pensijų

įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytose struktūrose bei ėjo Lietuvos

Respublikos Vyriausybės tvirtinamame sąraše išvardytas pareigas (Valstybinių

pensijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis), valstybinių pensijų mokėjimas šiems

asmenims nutraukiamas nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio,

kurį šių asmenų tarnybos ar darbo atitinkamose institucijose faktas nustatytas.

6.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai

skundžiami Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta

tvarka.

Vadovaudamasis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKO

PIRMASIS

PAVADUOTOJAS

ARVYDAS

VIDŽIŪNAS


Konstitucinio

Teismo Nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19,

Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 1 BEI 4 DALIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮSTATYMO

20 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-06-24)

autrap@lrs.lt

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.