LegalizeLietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2026-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 7-140, i. k. 0981010ISTAIII-1012
Nauja redakcija nuo 2019-01-01:
Nr. XIII-1393, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12064
LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMAS
1998 m. gruodžio 29 d. Nr. VIII-1012
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, pagrindinius diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, diplomatų ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų ir Lietuvos Respublikos specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ar atitinkamų jų tarnybą reglamentuojančių statutų ar įstatymų nustatyta tvarka perkeltų ar paskirtų į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir dirbti į specialiąsias misijas (toliau kartu – kiti valstybės tarnautojai), tarnybos ir socialinių garantijų ypatumus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos teisiniai pagrindai
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas, Lietuvos Respublikos konsulinis statutas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, tarp jų 1961 m. Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, kiti teisės aktai. Darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai ir kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Diplomatas – diplomatinį rangą turintis statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė (toliau – diplomatinė atstovybė) – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai tiesiogiai pavaldi užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija (organizacijomis) palaikyti, Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždaviniams įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisėms ir teisėtiems interesams ginti (toliau, išskiriant konkrečią diplomatinės atstovybės rūšį, atitinkamai – diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje arba atstovybė prie tarptautinės organizacijos).
Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba (toliau – diplomatinė tarnyba) – valstybės tarnybos dalis, kuria per diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendinama ir vykdoma Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta užsienio politika ir kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją.
Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas (toliau – diplomatinis atstovas) – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas oficialiai atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, reziduojantis užsienio valstybėje arba Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga (toliau – konsulinė įstaiga) – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Konsuliniame statute.
Lietuvos Respublikos specialioji misija (toliau – specialioji misija) – užsienio reikalų ministro ar jo teikimu Respublikos Prezidento arba Vyriausybės paskirtas asmuo ar asmenų grupė konkretiems tarpvalstybinių santykių klausimams spręsti ar pavedimams vykdyti.
Lietuvos Respublikos specialusis atašė (toliau – specialusis atašė) – Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje dirbantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas, karys, valstybės pareigūnas, Lietuvos banko tarnautojas arba įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos darbuotojas, pagal juos paskyrusios, perkėlusios arba į pareigas priėmusios ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611
Lygiavertės pareigos – tai pačiai diplomatų pareigybių grupei priklausančios pareigos.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611
4 straipsnis. Diplomatinės tarnybos vientisumas
Diplomatinė tarnyba yra vientisa. Ją sudaro:
1) Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose dirbantys diplomatai;
2) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, kitose valstybės institucijose ar įstaigose dirbantys diplomatai;
3) diplomatai, laikinai perkelti į pareigas tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė ir Europos Sąjungos institucija) ar užsienio valstybės institucijoje Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Pagrindiniai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai
Pagrindiniai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:
1) atsakomybė. Diplomatas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; užsienio reikalų ministro reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą;
2) atvirumas. Diplomatas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Diplomatas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Diplomatas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Diplomatas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų: technologijos ir technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Diplomatas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, kurių reikia šiai santvarkai apsaugoti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169
7) nesavanaudiškumas. Diplomatas privalo naudoti jam patikėtą valstybės turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui arba partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611
8) sąžiningumas ir nešališkumas. Diplomatas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
9) padorumas. Diplomatas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, priėmimas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169
10) pagarba žmogui ir valstybei. Diplomatas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) pavyzdingumas. Diplomatas privalo būti nepriekaištingos reputacijos; savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais diplomatais, valstybės tarnautojais ar kitais asmenimis, visomis situacijomis veikti profesionaliai; konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo; pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti;
12) profesionalumas. Diplomatas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
13) teisingumas. Diplomatas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611
Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169
14) viešumas ir skaidrumas. Diplomatų tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; diplomatas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį;
15) politinis neutralumas. Diplomatas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma diplomatams, einantiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas).
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169
Užsienio reikalų ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintais diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principais, yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą diplomatinėje tarnyboje ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama.
7 straipsnis. Diplomatų pareigybių skaičius, pareigybių aprašymai ir sąrašai
Diplomatų pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus tvirtina užsienio reikalų ministras, konsultuodamasis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis.
Diplomatų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis užsienio reikalų ministro tvirtinama Diplomatų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169
11 straipsnis. Diplomatinės atstovybės steigimas ir likvidavimas, užsienio valstybių atstovavimas Lietuvos Respublikos interesams, nesteigiant diplomatinės atstovybės
Diplomatinę atstovybę užsienio reikalų ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, steigia ir likviduoja Vyriausybė. Steigdama diplomatinę atstovybę, Vyriausybė nustato jos pavadinimą. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje sudėtį nustato užsienio reikalų ministras, jeigu su valstybe, kurioje akredituota diplomatinė atstovybė (toliau – priimančioji valstybė), nėra susitarta dėl diplomatinės atstovybės darbuotojų skaičiaus. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos sudėtį nustato užsienio reikalų ministras.
Esant susitarimui, užsienio valstybė gali atstovauti Lietuvos Respublikos interesams kitose valstybėse, jeigu šios valstybės sutinka. Sprendimą dėl tokio atstovavimo priima Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu, Seimo Užsienio reikalų komitetui pritarus.
12 straipsnis. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir konsulinės įstaigos funkcijos
Diplomatinė atstovybė priimančiojoje valstybėje atlieka šias funkcijas:
1) atstovauja Lietuvos Respublikai ir palaiko su priimančiąja valstybe oficialius santykius;
2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politiką;
3) derasi su priimančiosios valstybės vyriausybe;
4) gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises ir teisėtus interesus;
5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie valstybės politinį, ekonominį gyvenimą ir įvykius;
6) skatina Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės draugiškus santykius ir dalyvauja plėtojant ekonominį, kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą, taip pat Lietuvos Respublikos ir šios valstybės bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo;
7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas;
8) rūpinasi Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169
Diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę.
Konsulinės įstaigos gali atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, jeigu jų nedraudžia priimančiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai arba dėl kurių neprieštarauja priimančioji valstybė, arba kurios numatytos Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės tarptautinėse sutartyse.
19 straipsnis. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje personalo narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai
Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje personalo nariai ir jų šeimos nariai, akredituoti toje valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, susitarimuose.
Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.
20 straipsnis. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos personalo narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai
Atstovybės prie tarptautinės organizacijos personalo nariai ir jų šeimos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kuriuos jiems pripažįsta tarptautinė viešoji teisė ir specialūs tarptautiniai susitarimai šiais klausimais ir valstybės, kurioje jie reziduoja, įstatymai.
Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali atsisakyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų privilegijų ir imunitetų.
21 straipsnis. Konsulinės įstaigos personalo narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai
Konsulinės įstaigos personalo nariai ir jų šeimos nariai, akredituoti buvimo valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, susitarimuose.
Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių.
22 straipsnis. Specialiosios misijos narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai
Specialiosios misijos nariai ir jų šeimos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1969 m. Konvencijoje dėl specialiųjų misijų.
Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra specialioji misija, jurisdikcijos atžvilgiu.
III SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į DIPLOMATINĘ TARNYBĄ
23 straipsnis. Reikalavimai, taikomi asmeniui, priimamam į diplomatinę tarnybą, ir priėmimo tvarka
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.