Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas

Nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką, privalo pretenziją dėl padarytos žalos pateikti tiesiogiai atsakingam draudikui – Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai už žalą atsakingo asmens civilinę atsakomybę, ar draudimo įmonės atstovui pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti arba šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo dėl žalos atlyginimo kreipiasi į atsakingą draudiką ar Biurą ir tiesiogiai į eismo įvykio kaltininką ir (ar) už žalą atsakingą asmenį (toliau kartu – kaltininkas), nukentėjęs trečiasis asmuo turi nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi į kaltininką dienos, apie tai raštu pranešti atsakingam draudikui arba Biurui.

Jeigu atsakingam draudikui arba Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį.

Pretenzijos dėl padarytos žalos Biuras nenagrinėja, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus. Pretenzija dėl padarytos žalos gali būti nagrinėjama tik nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsisakius kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jeigu šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė.

Nukentėjęs trečiasis asmuo, kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę pretenziją dėl padarytos žalos pateikti Biurui. Šiuo atveju Biuras nagrinėja pretenziją, nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau Biuras išmoką moka tik nustačius (identifikavus) eismo įvykį sukėlusią nedraustą transporto priemonę (išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atvejį). Jeigu paaiškėja, kad nustatyta (identifikuota) transporto priemonė buvo drausta, išmoką moka atsakingas draudikas.

Biuras gali būti pertvarkomas, reorganizuojamas ar likviduojamas atskiru įstatymu.

Finansų ministras savo arba Biuro narių visuotinio susirinkimo 3/4 balsų dauguma priimtu sprendimu gali kreiptis į Vyriausybę, kad ši pateiktų įstatymo dėl Biuro pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo projektą.

Jeigu Biuras reorganizuojamas ar likviduojamas teismo sprendimu, Biuro teisės ir pareigos pereina kitam Lietuvos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui, kuriam įstatymu pavedama atlikti Biuro funkcijas.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudžiama draudimo sutartyje ir (ar) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) (toliau – draudimo liudijimas) nurodytą transporto priemonę naudojančių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė už žalą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.

Šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos, kai žala padaryta draudžiamąjį įvykį sukėlusiai transporto priemonei, joje esančiam turtui, kitam už žalą atsakingo transporto priemonės valdytojo turtui ir draudžiamąjį įvykį sukėlusiam vairuotojui.

Pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, naujasis transporto priemonės savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų. Jeigu draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, naujajam transporto priemonės savininkui sudaryti naują draudimo sutartį nėra privaloma – jam pereina draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, jeigu tai nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam perėjo draudėjo teisės ir pareigos, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę, draudėjo teisių ir pareigų perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jeigu naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepraneša draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę ir draudėjo teisių ir pareigų perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam perėjo draudėjo teisės ir pareigos, taip pat turi teisę nutraukti draudimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu draudimo sutartį ar draudimo liudijimą turintis naujasis transporto priemonės savininkas nutraukia draudimo sutartį, jam grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

Draudėjui mirus draudimo sutartis nepasibaigia. Transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui pereina draudėjo teisės ir pareigos (įskaitant ir pareigą informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką) pagal sudarytą draudimo sutartį. Transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo per 15 dienų nuo faktiško transporto priemonės naudojimo pradžios dienos turi apie tai pranešti draudikui, nurodydamas transporto priemonės valdytojo tapatybę ir kontaktinius duomenis. Per nurodytą terminą nepranešus draudikui apie transporto priemonės perėmimą naudoti, transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui tenka visos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad dėl nepranešimo draudikui apie transporto priemonės perėmimą naudoti nebuvo galima nustatyti transporto priemonę faktiškai naudojančio asmens ir pateikti jam aktualių pranešimų dėl draudimo sutarties ar žalos administravimo arba draudikui įvertinti padidėjusios draudimo rizikos. Draudimo rizikos padidėjimo ar sumažėjimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.1010 straipsnio nuostatas. Pasibaigus draudimo sutarčiai, kuri buvo sudaryta iki draudėjo mirties, nauja draudimo sutartis sudaroma atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pasikeitus apdraustos transporto priemonės valstybiniam numerio ženklui, draudėjas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybinio numerio ženklo pasikeitimo dienos privalo apie tai raštu pranešti draudikui. Jeigu draudėjas per nurodytą terminą draudikui nepraneša apie apdraustos transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pasikeitimą, draudėjui tenka visos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad dėl pasikeitusio valstybinio numerio ženklo nebuvo galima laiku nustatyti draudiko.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.

Vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos dėl padarytos žalos.

Už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jeigu šios draudimo sumos yra didesnės.

Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokos dydį, neturi atsižvelgti į draudėjo pilietybę ar ankstesnę gyvenamąją vietą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje išduota pažyma apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą laikoma lygiaverte Lietuvos Respublikoje išduotai pažymai. Draudikas savo interneto svetainėje skelbia politikos, susijusios su pažymų apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą panaudojimu apskaičiuojant draudimo įmokų dydžius, įgyvendinimo ataskaitą. Draudimo priežiūros institucija tikrina, kaip draudikai laikosi pareigos interneto svetainėje skelbti politikos, susijusios su pažymų apie su draudėjo transporto priemone susijusius žalos atlyginimo atvejus ar jų nebuvimą panaudojimu apskaičiuojant draudimo įmokų dydžius, įgyvendinimo ataskaitą.

Jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo mokėti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.

Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir per tą laikotarpį transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta naujam transporto priemonės savininkui nesudarius naujos draudimo sutarties, kaip to reikalaujama pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš naujo transporto priemonės savininko grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Draudikas neturi teisės draudimo sutartyje nustatyti sumos, kuria įvykus draudžiamajam įvykiui būtų sumažinama mokama išmoka.

Kitos valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra šios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šios draudimo įmonės vardu atlikti.

Kai nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje ne Lietuvos Respublikoje, pageidauja, kitos Europos Sąjungos valstybės narės atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti Lietuvos Respublikoje taip pat turi spręsti žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo klausimus, kai yra visos šios sąlygos:

Kai atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, paskirtas Lietuvos Respublikoje, nustato Lietuvos Respublikoje padarytą žalą ir sprendžia išmokos mokėjimo klausimą, taikytinos šio skyriaus nuostatos dėl žalos nustatymo tvarkos bei procedūrų ir išmokos mokėjimo. Kai atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, paskirtas Lietuvos Respublikoje, nustato ne Lietuvos Respublikoje padarytą žalą ir sprendžia išmokos mokėjimo klausimą, vadovaujamasi tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Draudikas, turintis teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje, privalo kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirti atstovus pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, kurie yra atsakingi už išmokos mokėjimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai yra visos šios sąlygos:

Atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti turi nuolat gyventi arba būti įsisteigęs toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jis paskirtas. Atstovą pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti draudikas skiria savo nuožiūra. Atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti gali dirbti vienam ar keliems draudikams. Jis privalo užtikrinti, kad žalos administravimo klausimai būtų nagrinėjami valstybine kalba (valstybinėmis kalbomis) tos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo.

Draudikas turi suteikti visus būtinus įgaliojimus, kad atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti galėtų atlikti savo funkcijas (rinktų būtiną informaciją, spręstų klausimus dėl išmokos mokėjimo, mokėtų išmokas, priimtų teismo įteikiamus dokumentus ir kita).

Nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš atsakingo draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biurui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą eismo įvykio deklaraciją arba šio dokumento skaitmeninę kopiją, išskyrus atvejus, kai buvo užpildyta elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma, ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jeigu į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.