Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 58-1330

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ SANTAUPŲ ATKŪRIMO

ĮSTATYMAS

1997 m. birželio 5 d. Nr. VIII-240

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos

Respublikos piliečių ir asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, taip

pat buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kurie negrįžo gyventi į Lietuvą

(toliau - gyventojų), buvusios okupacinės sovietinės valdžios nusavintų

indėlių, sukauptų Lietuvos valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d., taip pat kitų lėšų (toliau - santaupų), padėtų į indėlių sąskaitas ir inventorizuotų

šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, atkūrimą, taip

pat atkūrimą nustatyta tvarka apskaičiuotų santaupų, laikytų likviduotame

buvusios SSRS Ekonominių ryšių su užsieniu banko Lietuvos skyriuje (toliau -

Lietuvos skyrius).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-872, 98.10.06,

Žin., 1998, Nr.91-2510 (98.10.16)

Nr. VIII-1116,

99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-951 (99.04.14)

2 straipsnis.

Atkuriamos santaupos ir kitos lėšos

1) indėliai, sukaupti valstybiniuose

bankuose iki 1991 m. vasario 26 d., jei šių indėlių likučiai nėra sumažėję iki 1992 m. gegužės 1 d. ir iki 1993 m. birželio 24 d.;

2) indėliai, kurie po 1991 m. vasario 26 d. buvo paimti ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną padėti į pačių indėlininkų ar jų

giminaičių (vaikų, įvaikių, tėvų, įtėvių, sutuoktinių, brolių, seserų, senelių,

vaikaičių, marčių, žentų, svainių) sąskaitas toje pačioje ar kitoje banko

įstaigoje (neviršijant sumos, buvusios 1991 m. vasario 26 d.) ir nėra sumažėję iki 1992 m. gegužės 1 d. ir iki 1993 m. birželio 24 d.;

3) draudimo sutarčių įmokos, sutaupytos

Valstybinėje draudimo įstaigoje iki 1991 m. vasario 26 d. ir neišmokėtos gyventojams iki 1993 m. birželio 24 d. Pagal nutrauktas papildomų pensijų draudimo

sutartis draudėjų neatsiimtos draudimo įmokos neatkuriamos;

4) draudimo sutarčių įmokos, sutaupytos

Valstybinėje draudimo įstaigoje iki 1991 m. vasario 26 d. ir, draudimo sutarčių terminui suėjus arba apdraustiesiems mirus, Valstybinės draudimo įstaigos po

šios datos iki 1993 m. birželio 24 d. pervestos į sąskaitas valstybiniuose

bankuose ir nesumažėjusios iki 1992 m. gegužės 1 d. ir iki 1993 m. birželio 24 d.;

5) buvusios SSRS 1982 m. išleistos obligacijos, 1994 m. įregistruotos akcinėje bendrovėje banke „Hansabankas“ (toliau

– AB bankas „Hansabankas“).

1) grąžintino turto vertės atlyginimų

sumos, priskaičiuotos buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems

prilygintiems asmenims, jeigu šios sumos buvo pervestos į nurodytų asmenų

indėlių sąskaitas valstybiniuose bankuose;

2) kompensacijos už laiką, išbūtą

laisvės atėmimo vietose, išmokėtos reabilituotiems asmenims, suimtiems arba

nuteistiems nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1981 m. birželio 1 d., jeigu šios sumos buvo pervestos į nurodytų asmenų arba jų įpėdinių indėlių

sąskaitas, taip pat išmokėtos kompensacijos Antrojo pasaulinio karo metais

buvusiems išvežtiems asmenims už priverstiniuose darbuose, getuose ir kitose

laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką, ir asmenims, 1951-1952 m. neteisėtai iškeldintiems iš vienų Lietuvos vietovių į kitas, jeigu šios sumos buvo pervestos

į nurodytų asmenų arba jų įpėdinių indėlių sąskaitas, taip pat pensijų likučių

sumos, išmokėtos reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir rezistencijos

dalyviams pagal 1991 m. lapkričio 23 d. Vyriausybės nutarimą Nr.482 “Dėl darbo

užmokesčio, pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimo padidėjus prekių

kainoms” ir pervestos į nurodytų asmenų indėlių sąskaitas;

3) vienkartinės kompensacijos, išmokėtos

įstatymų nustatyta tvarka asmenims, nukentėjusiems kovojant už Lietuvos

Respublikos laisvę nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių, jeigu šios sumos buvo pervestos į nurodytų asmenų indėlių

sąskaitas valstybiniuose bankuose;

4) lėšos, gautos už

parduotus valstybei gyvulininkystės produktus ir pervestos į atskiras indėlių

sąskaitas arba į atskiras atsiskaitomąsias sąskaitas AB banko „Hansabankas“ ar

akcinės bendrovės banko „NORD/LB Lietuva“ įstaigose pagal Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 67 „Dėl gyventojų skatinimo parduoti valstybei gyvulininkystės

produktus žiemos ir pavasario mėnesiais;

5) santaupos, laikytos

Lietuvos skyriuje 1992 m. kovo 15 d.

straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1-4 punktuose, atkuriami neatsižvelgiant

į tai, ar indėlių lėšos buvo paimtos po 1993 m. birželio 24 d. Indėliai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1-4 punktuose, kurie 1993 m. valstybiniuose bankuose pagal galiojusius teisės aktus nebuvo perskaičiuoti į litus,

neatkuriami.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1116,

99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-951 (99.04.14)

Nr. X-342, 2005-09-22,

Žin., 2005, Nr. 118-4266 (2005-10-06)

3 straipsnis.

Santaupų atkūrimas

dalyje nurodytų indėlių likučiai 1992 m. gegužės 1 d. buvo mažesni negu 1991 m. vasario 26 d., bet nepasikeitė iki 1993 m. birželio 24 d., gyventojų santaupos atkuriamos

pagal 1992 m. gegužės 1 d. indėlių likučius. Jei indėlių likučiai 1993 m. birželio 24 d. buvo mažesni negu 1991 m. vasario 26 d. ir 1992 m. gegužės 1 d., gyventojų santaupos atkuriamos pagal 1993 m. birželio 24 d. indėlių likučius. Nurodytos gyventojų santaupos atkuriamos santykiu 1 litas už 1 turėtą rublį

(taloną), o atkuriamų santaupų suma yra ne didesnė kaip 6 000 litų vienam

gyventojui.

dalies 1-3 punktuose nurodytos pinigų sumos buvo pervestos į indėlių sąskaitas

iki 1992 m. gegužės 1 d., tai šios lėšos atkuriamos santykiu 1 litas už 1

turėtą rublį (taloną), o jei po 1992 m. gegužės 1 d., tai šios lėšos atkuriamos

atsižvelgiant į atliktą indeksaciją. Šių lėšų atkūrimo tvarką ir sąlygas

nustato Vyriausybė.

punkte nurodytos lėšos atkuriamos santykiu 1 litas už 20 turėtų rublių

(talonų).

atkuriamų santaupų ir kitų lėšų, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5

punkte nurodytas santaupas, padėtų į indėlių sąskaitas, suma yra lygi 2

straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų gyventojų santaupų ir kitų lėšų, padėtų į

indėlių sąskaitas, sumai, atkurtai 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta

tvarka. Jei 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos lėšos buvo padėtos į gyventojų

indėlių sąskaitas iki 1991 m. vasario 26 d., tai santaupų likutis, buvęs 1991 m. vasario 26 d., nustatomas iš faktinio santaupų likučio, buvusio 1991 m. vasario 26 d., atimant 2 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytas pinigų sumas, pervestas

į gyventojų indėlių sąskaitas iki 1991 m. vasario 26 d.

straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos santaupos apskaičiuojamos pagal 1992 m. kovo 15 d. buvusio indėlio likutį, perskaičiuotą į JAV dolerius laikantis 1992 m. kovo 11 d. nustatyto oficialaus SSRS ekonominių ryšių su užsieniu banko kurso, vėliau ši suma

perskaičiuojama į litus pagal 1999 m. sausio 1 d. galiojusį oficialų bazinės

valiutos kursą. Atkuriamų santaupų suma turi būti ne didesnė kaip 6000 litų,

atėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuotą į litus

jau išmokėtų kompensacijų sumą.

buvusios SSRS teisių ir pareigų perėmėja, grąžins buvusios okupacinės

sovietinės valdžios nusavintus ir per buvusį SSRS centrinį taupomąjį banką

sunaudotus Lietuvos gyventojų indėlius, taip pat nusavintas Lietuvos skyriuje

buvusias gyventojų santaupas, nurodytų santaupų atkuriama suma Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimu bus atitinkamai padidinta.

atkurti, kaupiamos specialiojoje Finansų ministerijos Santaupų atkūrimo

sąskaitoje, atidarytoje AB banke „Hansabankas“.

(išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas santaupas)

atkuriamos iki 1998 m. kovo 31 d., atidarant gyventojams atkuriamų santaupų

sąskaitas (toliau – atkuriamosios sąskaitos) AB banke „Hansabankas“. Iki šios

datos iš šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų šaltinių padengiamos AB banko

„Hansabankas“ išlaidos atkuriamosioms sąskaitoms atidaryti.

sąskaitose apskaitomomis atkurtomis santaupomis gyventojai pagal šio įstatymo 6

straipsnio 3 dalyje nurodytą eiliškumą pradeda laisvai disponuoti nuo

Vyriausybės nustatytos datos.

nurodytos santaupos atkuriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-575, 97.12.09,

Žin., 1997, Nr.118-3038 (97.12.27)

Nr. VIII-1116,

99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-951 (99.04.14)

Nr. X-342, 2005-09-22,

Žin., 2005, Nr. 118-4266 (2005-10-06)

Nr. X-1708,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 83-3292 (2008-07-22)

Nr. XI-89, 2008-12-19,

Žin., 2008, Nr. 149-6015 (2008-12-30)

4 straipsnis.

Lėšų šaltiniai santaupoms atkurti

šaltinis santaupoms atkurti yra valstybės įmonei Valstybės turto fondui (toliau

• Valstybės turto fondas) perduodamas visas privatizuotinas valstybės turtas.

Ne mažiau kaip 2/3 lėšų, gautų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo

įstatymo nustatyta tvarka pardavus valstybės turtą, gali būti naudojama

gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti, taip pat

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu rezerviniam (stabilizavimo) fondui

sudaryti. Privatizavimo fonde esančios lėšos gyventojų santaupoms atkurti ir su

tuo susijusioms išlaidoms padengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu

laikinai, 1999-2001 metais, gali būti naudojamos įgyvendinant Lietuvos

Respublikos valstybės skolos įstatymą atsirandantiems valstybės turtiniams

įsipareigojimams vykdyti. Iki 1/3 lėšų, gautų pagal įstatymus pardavus

valstybės turtą (įmonių akcijas), skiriama šalies ekonomikos programoms

finansuoti.

esančiomis santaupomis gyventojai galėtų disponuoti anksčiau, negu bus

parduotas atitinkamas valstybės turtas ir (ar) už jį bus gautos lėšos,

disponavimui šiomis lėšomis galima telkti ir Valstybės turto fondo skolinius

įsipareigojimus (skolintas lėšas), kurie turi būti užtikrinami konkrečiu

privatizuoti (parduoti) skirtu turtu ar privatizavimo sandoriu. Tam Valstybės

turto fondas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka pasirašyti paskolos

sutartį su AB  banku „Hansabankas“, kitais Lietuvos ir užsienio bankais ar

finansinėmis institucijomis dėl konkrečios paskolos. Tokios paskolos suma

negali būti mažesnė kaip 50 procentų įkeičiamos privatizuotinos įmonės (akcijų

paketo) rinkos vertės, nustatytos pagal turto vertintojo pažymą, ar kito turto

pardavimo kainos, o bendra įsipareigojimų suma pagal visas paskolų sutartis,

išskyrus paskolų sutartis, užtikrintas privatizavimo sandoriais, vienu metu

negali viršyti 300 mln. litų.

1) Santaupų atkūrimo ir kompensavimo

fondo, įkurto vadovaujantis Seimo 1994 m. balandžio 26 d. nutarimu “Dėl Santaupų atkūrimo ir kompensavimo fondo nuostatų patvirtinimo”, lėšos, sukauptos

iki 1998 m. sausio 1 d.;

2) pagal Vyriausybės nutarimus ar kitus

sprendimus kaip kredito ištekliai iš Respublikinio privatizavimo fondo skirtos

lėšos kartu su priskaičiuotomis palūkanomis;

3) kitos lėšos, pervedamos iš Valstybės

turto fondo;

4) valstybės biudžeto ir (arba),

laikantis nustatytų skolinimosi limitų, Vyriausybės valstybės vardu

pasiskolintos lėšos;

5) Rusijos Federacijos grąžinti buvę

okupacinės sovietinės valdžios nusavinti ir per buvusį SSRS centrinį taupomąjį

banką sunaudoti Lietuvos gyventojų indėliai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1453, 99.11.25, Žin., 1999,

Nr.105-3029 (99.12.09)

Nr. X-342, 2005-09-22,

Žin., 2005, Nr. 118-4266 (2005-10-06)

5 straipsnis.

Santaupų atkuriamosios sąskaitos

kiekvienam gyventojui (toliau – indėlininkas), kuriam pagal šį įstatymą

atkuriamos santaupos (išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte

nurodytas santaupas) AB  banke „Hansabankas“. Atkuriamoji sąskaita atidaroma

indėlininko (indėlininkui mirus, jo turto paveldėtojo) raštišku prašymu, kurį

jis turi pateikti AB bankui „Hansabankas“ iki 1998 m. kovo 31 d. Atkuriamos santaupos iš kitų valstybinių bankų perkeliamos į AB banką

„Hansabankas“ Vyriausybės nustatyta tvarka. AB bankas „Hansabankas“ aptarnauja

gyventojų santaupų atkuriamąsias sąskaitas pagal sutartį su Finansų

ministerija.

atkuriamąją sąskaitą ir tik vienoje paties pasirinktoje AB banko „Hansabankas“

įstaigoje. Šioje sąskaitoje įrašomos visos jo vardu atkuriamos santaupos,

kurios yra apskaitomos nebalansiniuose straipsniuose Vyriausybės nustatyta

tvarka.

indėlininko atkuriamų santaupų suma (perskaičiuota pagal šio įstatymo 3

straipsnio 1-3 dalyse nustatytą santykį ir maksimalų atkuriamų santaupų dydį

vienam gyventojui), atėmus 1993 m. valstybiniuose bankuose pagal

galiojusius teisės aktus perskaičiuotas į litus santaupų kompensacijų sumas,

indėlininkui išmokėtas grynaisiais pinigais ar pervestas į jo nurodytas

sąskaitas, ir sumas, po 1993 m. birželio 24 d. pervestas į investicinės

sąskaitos nebalansinę dalį pagal iki šio įstatymo galiojusius Vyriausybės

nutarimus dėl gyventojų santaupų kompensavimo.

kuria indėlininkas gali laisvai disponuoti, pervedama į indėlininko pareiškime

nurodytą banko sąskaitą.

atkuriamosiose sąskaitose esančios lėšos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-575, 97.12.09,

Žin., 1997, Nr.118-3038 (97.12.27)

Nr. VIII-1116,

99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-951 (99.04.14)

Nr. X-342, 2005-09-22,

Žin., 2005, Nr. 118-4266 (2005-10-06)

Nr. X-1708,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 83-3292 (2008-07-22)

Nr. XI-89, 2008-12-19,

Žin., 2008, Nr. 149-6015 (2008-12-30)

6 straipsnis.

Disponavimas atkurtomis santaupomis

įgijusiems atkuriamąsias sąskaitas, atkurtų santaupų, kuriomis jie gali laisvai

disponuoti, dydį ir disponavimo pradžios datą nustato Vyriausybė, atsižvelgdama

į:

1) šio straipsnio 3 dalyje nurodytą

eiliškumą, tačiau disponavimo pradžios data negali būti ankstesnė kaip 1998 m. sausio 1 d.;

2) lėšų, gaunamų pagal Valstybės ir

savivaldybių turto privatizavimo įstatymą parduodant valstybės turtą ar iš kitų

šiame įstatyme nustatytų šaltinių, dydį ir neviršijant specialiojoje Santaupų

atkūrimo sąskaitoje sukauptų laisvam indėlių disponavimui reikalingos pinigų

sumos.

indėlininko taupomąją sąskaitą, jei indėlininkas raštu nenurodo kitos indėlio

sąskaitos, ir atitinkamai sumažinamas atkurtų santaupų, kurios apskaitomos

banko nebalansinėse sąskaitose, likutis.

laisvai disponuoti tokia eilės tvarka:

1) neįgalūs asmenys, kuriems nustatytas

specialusis nuolatinės slaugos poreikis; asmenys, pripažinti nedarbingais

(netekę 75–100 procentų darbingumo), bei jų sutuoktiniai ir asmenys, sukakę

senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas

didelių specialiųjų poreikių lygis, bei jų sutuoktiniai, ir šeimos, auginančios

vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba slaugytojai (sutuoktiniai,

tėvai, globėjai, rūpintojai), slaugantys namuose neįgalų asmenį, kuriam

nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; asmenys, sulaukę 85 ir

daugiau metų; reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai, geto kaliniai;

asmenys, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių, bei kiti asmenys, nukentėję kovose už Lietuvos laisvę;

daugiavaikės šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų. Ši nuostata taip pat

taikoma: asmenims, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška

negalia arba I invalidumo grupė, iki to laiko, kol jiems bus nustatytas

darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis; šeimoms, auginančioms vaiką

invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. birželio 30 d., iki to laiko, kol jam

bus nustatytas neįgalumo lygis; slaugytojams (sutuoktiniams, tėvams, globėjams,

rūpintojams), slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą arba I grupės