Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996
Redagavo: Ramunė
Lūžaitė (1996.10.28)
Pakeitimai:
1.
Parlamentas,
Įstatymas
Nr. I-1584,
96.10.09, Žin., 1996, Nr.102-2320 (96.10.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES
LIETUVOS
RESPUBLIKOJE" 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
Dėl Užsieniečių
teisinės padėties Lietuvos Respublikoje
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis
Užsieniečiais
Lietuvos Respublikoje pripažįstami asmenys,
kurie turi bet
kurios užsienio valstybės pilietybę, ir asmenys be
pilietybės.
2 straipsnis
Užsieniečių
teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustato šis
ir kiti Lietuvos
Respublikos įstatymai.
Užsieniečių, turinčių
užsienio valstybių pilietybę, teisinės
padėties
klausimus gali reguliuoti ir Lietuvos Respublikos
tarptautinės
sutartys su užsienio valstybėmis, kurių piliečiais
jie yra.
3 straipsnis
Užsieniečiai
Lietuvos Respublikoje turi tas pačias teises ir
laisves kaip ir
Lietuvos Respublikos piliečiai. jeigu ko kita
nenumato Lietuvos
respublikos Konstitucija, šis ir kiti Lietuvos
Respublikos
įstatymai bei Lietuvos respublikos tarptautinės
sutartys.
Užsieniečiai
Lietuvos Respublikoje yra lygūs prieš įstatymus
nepriklausomai
nuo rasės, odos spalvos, lyties, kalbos,
religijos,
politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar
socialinės kilmės,
turtinės, gimimo ar kokios nors kitokios
padėties.
Lietuvos
Respublikoje užsieniečiai, naudodamiesi savo
teisėmis ir
laisvėmis, neturi kenkti Lietuvos Respublikos
interesams,
Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų asmenų teisėms
ir teisėtiems
interesams.
4 straipsnis
Šio įstatymo
nuostatos užsienio valstybių piliečių atžvilgiu
taikomos
abipusiškumo pagrindu. Paaiškėjus, kad kita valstybė
apriboja arba
pažeidžia visuotinai pripažintas užsieniečių
teisinės padėties
normas Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu,
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė gali nustatyti atsakomuosius tos
valstybės piliečių,
esančių Lietuvos Respublikoje, teisių ir
laisvių apribojimus.
5 straipsnis
Užsieniečiai,
esantys Lietuvos Respublikoje, privalo gerbti
Lietuvos
Respublikos Konstituciją bei įstatymus ir jų laikytis.
Jie taip pat
privalo gerbti lietuvių tautos ir Lietuvos
Respublikoje
gyvenančių tautinių mažumų papročius bei tradicijas.
6 straipsnis
Užsieniečiai
gali Lietuvos Respublikoje nuolat gyventi,
jeigu jie turi
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
išduotą leidimą
gyventi ir asmens dokumentą.
Leidimas
nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas,
jeigu užsienietis:
1) turi
artimos giminystės ryšių su Lietuvos Respublikos
piliečiais;
2) yra Lietuvos
Respublikos piliečio išlaikytinis;
3) išlaiko
Lietuvos Respublikos pilietį;
4) yra sudaręs
santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu;
5) turi
Lietuvos Respublikoje legalų pragyvenimo šaltinį;
6) kitais
Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
Šio
straipsnio antrosios dalies nuostatos netaikomos
asmenims, kurie
iki šio įstatymo įsigaliojimo nuolat gyveno
Lietuvos
Respublikoje ir nepriėmė Lietuvos Respublikos pilietybės
pagal 1989 m.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą. Šie
asmenys iš karto
pripažįstami nuolat gyvenančiais Lietuvos
Respublikoje
užsieniečiais.
7 straipsnis
Užsieniečiai,
kurie yra Lietuvos Respublikoje kitokiu nei
šio įstatymo 6
straipsnyje nustatyta pagrindu, laikomi laikinai
esančiais Lietuvos
Respublikoje. Jie privalo nustatyta tvarka
užregistruoti savo
pasą arba jį atitinkantį asmens dokumentą ir
išvažiuoti iš
Lietuvos Respublikos, kai pasibaigia Lietuvos
Respublikos vizos ir
leidimo gyventi galiojimo laikas.
II.
UŽSIENIEČIŲ, ESANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE,
PAGRINDINĖS TEISĖS, LAISVĖS IR PAREIGOS
8 straipsnis
Užsieniečiai,
esantys Lietuvos Respublikoje, turi minties,
sąžinės, religijos
ir įsitikinimų laisvę.
9 straipsnis
Užsieniečiai
negali rinkti ir būti išrinkti į Lietuvos
Respublikos
atstovaujamuosius valstybinės valdžios ir kitus
renkamuosius
valstybinius organus, taip pat dalyvauti
referendumuose
(plebiscituose).
10 straipsnis
Užsieniečiai,
nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, gali
užimti visas
pareigas valstybinėje tarnyboje, išskyrus tas,
kurioms užimti
Lietuvos Respublikos įstatymai numato būtiną
sąlygą - Lietuvos
Respublikos pilietybę.
11 straipsnis
Užsieniečiai,
esantys Lietuvos Respublikoje, neprivalo
atlikti karinės
tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomenėje.
12 straipsnis
Pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus užsieniečiams Lietuvos
Respublikos
teritorijoje garantuojama asmens ir buto
neliečiamybė, kitos
asmens laisvės.
Užsienietis,
esantis Lietuvos Respublikoje, negali būti
sulaikytas arba
suimtas, išskyrus kai jis:
1) bandė
neteisėtai pereiti į Lietuvos Respubliką ir buvo
sulaikytas;
2) neteisėtai
buvo Lietuvos Respublikoje ir buvo sulaikytas;
3) padarė
nusikaltimą arba kitą teisės pažeidimą, už kurį
pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus turėjo būti sulaikytas arba
suimtas;
4) kitais
Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
Kiekienas
sulaikytas užsienietis visuomet turi būti
nedelsiant jam
suprantama kalba informuotas apie sulaikymo
priežastis ir
pateiktus kaltinimus, jeigu tokių yra.
13 straipsnis
Kiekvienam
užsieniečiu, turinčiam užsienio valstybės
pilietybę ir
esančiam Lietuvos Respublikoje, suteikiama galimybė
susisiekti su savo
šalies diplomatine ar konsuline atstovybe ar
kitu organu,
Lietuvos Respublikoje atstovaujančiu tos užsienio
valstybės
interesams, o jeigu tokio organo nėra - su kitos
valstybės
diplomatine arba konsuline atstovybe, įgaliota ginti
valstybės, kurios
pilietis yra sulaikytasis užsienietis, piliečių
teises ir teisėtus
interesus.
Lietuvos
Respublikos prokuratūros organai privalo valstybės,
kurios pilietis
yra sulaikytasis, diplomatinei ar konsulinei
atstovybei pranešti
apie jo sulaikymą arba suėmimą ne vėliau kaip
per 48 valandas.
14 straipsnis
Užsieniečiai,
esantys Lietuvos Respublikoje, turi teisę
patys ar per savo
įgaliotąjį atstovą kreiptis į teismą ir
kitokius
valstybinius organus tokia tvarka kaip ir Lietuvos
Respublikos
piliečiai.
15 straipsnis
Užsieniečiai,
esantys Lietuvos Respublikoje, turi turtines
teises pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus.
16 straipsnis
Užsieniečiai,
nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, gali
užsiimti bet
kokia darbine arba ūkine veikla, jeigu jos
nedraudžia Lietuvos
Respublikos įstatymai ir jeigu užsiėmimui ja
nėra numatyta būtina
sąlyga - Lietuvos Respublikos pilietybė.
17 straipsnis
Užsieniečiai,
nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir
teisėtai dirbantys,
turi visas ekonomines ir socialines teises,
kuriomis naudojasi
Lietuvos Respublikos piliečiai.
18 straipsnis
Užsieniečiai,
nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, turi
visas teises į
socialinį aprūpinimą, kuriomis naudojasi Lietuvos
Respublikos
piliečiai.
19 straipsnis
Užsieniečių,
esančių Lietuvos respublikoje, teisė laisvai
kilnotis Lietuvos
Respublikoje gali būti apribota tik valstybės
saugumo ir
viešosios tvarkos sumetimais Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta
tvarka.
20 straipsnis
Kiekvienam
užsieniečiui, esančiam Lietuvos Respublikoje,
garantuojama teisė
išvykti iš Lietuvos Respublikos. Ši teisė gali
būti apribota, jeigu
užsienietis:
1)
patrauktas baudžiamojon atsakomybėn - iki bylos
nagrinėjimo
pabaigos;
2) nuteistas
už padarytą nusikaltimą - iki bausmės atlikimo
pabaigos arba
atleidimo nuo bausmės atlikimo;
3) neįvykdė
turtinių prievolių Lietuvos valstybei ar
turtinių prievolių,
kylančių iš santuokos ir šeimos santykių, ar
kitokių turtinių
prievolių, nustatytų įsiteisėjusiais teismo
sprendimais.
21 straipsnis
Užsieniačiai,
esantys Lietuvos Respublikoje, apdedami
mokesčiais ir
rinkliavomis tokia tvarka kaip ir Lietuvos
Respublikos
piliečiai, jeigu ko kita nenumato Lietuvos
Respublikos
įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys.
22 straipsnis
Užsieniečiai,
nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje , turi
vienodas su
Lietuvos Respublikos piliečiais teises į mokslą,
kurios
realizuojamos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta
tvarka.
23 straipsnis
Užsieniečiai,
esantys Lietuvos Respublikoje, turi vienodas
su Lietuvos
Respublikos piliečiais teises naudotis kultūrinėmis
vertybėmis.
Užsieniečiams,
esantiems Lietuvos Respublikoje, garantuojama
teisė vartoti savo
gimtąją kalbą, saugoti ir puoselėti savo
kultūrą ir
tradicijas.
24 straipsnis
Užsieniečiai,
esantys Lietuvos Respublikoje, gali sudaryti
ir nutraukti
santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais arba
kitais asmenimis
Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
Užsieniečiai
santuokos ir šeimos santykiuose turi lygias su
Lietuvos Respublikos
piliečiais teises ir pareigas.
III.
UŽSIENIEČIŲ ATVYKIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ
IR
IŠVYKIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS
25 straipsnis
Užsieniečiai
gali atvykti į Lietuvos Respubliką tik gavę
Lietuvos
Respublikos kompetentingų organų vizą, leidimą ar kitą
juos atitinkantį
dokumentą.
26 straipsnis
Vizą atvykti
į Lietuvos Respubliką išduoda Lietuvos
Respublikos
diplomatinės atstovybės ir konsulatai užsienyje arba
kiti įstatymų
numatyti Lietuvos Respublikos organai.
27 straipsnis
Užsieniečiui
gali būti neleista atvykti į Lietuvos
Respubliką, jeigu:
1) jis yra
padaręs nusikaltimų žmogiškumui ir vykdė
genocidą;
2) jo
atvykimas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumo
interesams, viešajai
tvarkai, gyventojų sveikatai ir dorovei;
3) jis per
pastaruosius penkerius metus yra padaręs sunkų
tyčinį nusikaltimą;
4) paduodamas
prašymą atvykti, pateikė apie save melagingas
žinias;
5) kitais
Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
28 straipsnis
Leidimą
užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje išduoda
Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerija.
29 straipsnis
Užsieniečiai,
esantys Lietuvos Respublikoje, keisdami savo
nuolatinę
gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje,
privalo apie tai
nustatyta tvarka pranešti Vidaus reikalų
ministerijai.
30 straipsnis
Leidimas
užsieniečiui atvykti nuolat gyventi į Lietuvos
Respubliką gali
būti išduodamas tik šio įstatymo 6 straipsnio
antrojoje dalyje
numatytais atvejais.
31 straipsnis
Užsieniečiai,
išvykdami iš Lietuvos Respublikos, privalo
pateikti pasą ar
kitą jį atitinkantį dokumentą.
Nuolat
gyvenantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai,
išvykdami iš
Lietuvos Respublikos, turi pateikti Lietuvos
Respublikos vidaus
reikalų tarnyboms pasus ar kitokius juos
atitinkančius
dokumentus ir gauti Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos
leidimą išvykti.
32 straipsnis
Užsieniečiui
išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama šio
įstatymo 20
straipsnyje nurodytais atvejais.
Sprendimą
neleisti užsieniečiui išvykti iš Lietuvos
Respublikos priima
Vidaus reikalų ministerija.
33 straipsnis
Lietuvos
Respublikos pasienio kontrolės organai neleidžia
užsieniečiui
išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol jis nepateikia
nustatytų dokumentų.
34 straipsnis
Šiame įstatyme
nustatytos užsieniečių teisės ir laisvės gali
būti ribojamos tik
Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje,
Tarptautiniame pilietinių
ir politinių teisių pakte bei
Tarptautiniame
ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte
numatytais
pagrindais ir tik pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus.
35 straipsnis
Sprendimas
neleisti užsieniečiui išvykti iš Lietuvos
Respublikos gali
būti apskųstas teismui.
IV.
UŽSIENIEČIŲ ATSAKOMYBĖ. JŲ IŠSIUNTIMAS
IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS
36 straipsnis
Užsienietis,
pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją,
šį ar kitus
Lietuvos Respublikos įstatymus, arba jeigu jo
veiksmai gresia
Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai
tvarkai, gyventojų
sveikatai ar dorovei, gali būti įpareigotas
išvykti arba
išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
Jeigu
užsienietis atsisako išvykti iš Lietuvos
Respublikos arba
neišvyksta per pasiūlytą terminą, jis yra
išsiunčiamas.
Sprendimus dėl
užsieniečio įpareigojimo išvykti arba jo
išsiuntimo iš
Lietuvos Respublikos, išskyrus užsieniečius,
turinčius leidimą
nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, priima
Vidaus reikalų
ministerija.
Sprendimus
dėl užsieniečių, turinčių leidimą nuolat
gyventi Lietuvos
Respublikoje, išsiuntimo iš Lietuvos
Respublikos
priima teismas Vidaus reikalų ministerijos
teikimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-1584,
96.10.09, Žin., 1996, Nr.102-2320 (96.10.23)
37 straipsnis
Užsieniečiai,
padarę Lietuvos Respublikoje nusikaltimą ar
kitą teisės
pažeidimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus, jeigu
ko kita nenumato Lietuvos Respublikos
tarptautinės
sutartys.
V.BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
38 straipsnis
Šis įstatymas
netaikomas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir
Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytas
privilegijas ir
imunitetus turintiems užsienio valstybių
diplomatinių ir
konsulinių atstovybių vadovams bei darbuotojams
ir jiems
prilygintiems asmenims.
39 straipsnis
Jeigu
tarptautinėje sutartyje, kurioje dalyvauja Lietuvos
Respublika,
nustatytos kitokios taisyklės negu šiame įstatyme,
taikomos
tarptautinės sutarties taisyklės.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS
PIRMININKAS
V.LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m.
rugsėjo 4 d.
Nr.I-1750
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.