Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymas

Redaguota:1994

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.12.03)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1992, Nr.12-307

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr.I-208; 1993.07.08; Žin., 1993, Nr.29-668;

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1406, 99.11.11, Žin.,

1999, Nr.102-2920 (99.12.01)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIŲ GINČŲ REGULIAVIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI

PAPILDYMO 16(1 )STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

*** Pabaiga***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIŲ GINČŲ

REGULIAVIMO ĮSTATYMAS

I SKIRSNIS. BENDRIEJI

NUOSTATAI

1 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo

sąvokos

Kolektyviniai ginčai - įmonės,

įstaigos, organizacijos (toliau - įmonė) profesinės sąjungos ir darbdavio ar

teisę sudaryti kolektyvinius susitarimus turinčių subjektų (toliau - subjektai)

nesutarimai, atsiradę nepatenkinus profesinių sąjungų reikalavimų, iškeltų,

įformintų ir įteiktų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Streikas - vienos įmonės ar kelių

įmonių darbuotojų ar jų grupių laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis

ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, Darbo

arbitražo ar Trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

Nr. VIII-1406, 99.11.11, Žin.,

1999, Nr.102-2920 (99.12.01)

2 straipsnis. Reikalavimų iškėlimo

subjektai

Reikalavimus   kolektyvinės

sutarties   ar   kolektyvinio susitarimo subjektams turi teisę iškelti įmonės

profesinė sąjunga arba  profesinių  sąjungų  jungtinė  atstovybė,  arba

profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - profesinė sąjunga).

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

3 straipsnis.  Reikalavimų iškėlimo

tvarka ir įforminimas ir įteikimas

Profesinių  sąjungų   reikalavimai

iškeliami  jų  įstatuose (statute) nustatyta tvarka.

Reikalavimai  turi   būti

tiksliai   apibrėžti   motyvuoti, išdėstyti raštu  ir įteikti darbdaviui ar

kolektyvinio susitarimo subjektui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

4 straipsnis. Reikalavimų

nagrinėjimas

Darbdavys  ar   kolektyvinio

susitarimo   subjektas,  gavęs reikalavimus, privalo  juos išnagrinėti  ir

apie  savo  sprendimą pranešti reikalavimus  įteikusiai profesinei sąjungai

raštu per 7 kalendorines dienas nuo jų gavimo dienos.

Jeigu darbdavio  ar kito

reikalavimus nagrinėjusio subjekto sprendimas   nepatenkino   reikalavimus

iškėlusios   profesinės sąjungos, kolektyvinis  ginčas   nagrinėjamas   šio

įstatymo  II skirsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  199.03.31.; Žin.,  1994,  Nr.29-512;

5 straipsnis. Kolektyvinius darbo

ginčus nagrinėjantys organai

Kolektyvinius darbo ginčus

nagrinėja:

1) taikinimo komisija;

2) Darbo arbitražas;

3) Trečiųjų teismas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

II SKIRSNIS. KOLEKTYVINIŲ

GINČŲ TAIKINIMO PROCEDŪRA

6 straipsnis. Taikinimo komisijos

sudarymas

Taikinimo komisija  sudaroma iš

reikalavimus  įteikusių  ir gavusių  subjektų  įgaliotų  atstovų.  Komisijos

narių  skaičius nustatomas, remiantis šalių susitarimu. Ji turi būti sudaryta

per 7 kalendorines dienas nuo reikalavimų įteikimo.

Šalims nesutarus  dėl taikinimo

komisijos narių  skaičiaus, jos savo  nuožiūra deleguoja  į taikinimo komisiją

savo atstovus, kurių iš kiekvienos pusės negali būti daugiau kaip penki.

Komisija iš narių išrenka

pirmininkaujantį ir sekretorių.

To paties   posėdžio pirmininku  ir

sekretoriumi negali būti vienos šalies atstovai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

7 straipsnis. Kolektyvinio ginčo

nagrinėjimas taikinimo komisijoje

Kolektyvinį ginčą  taikinimo

komisija turi išnagrinėti per 7 kalendorines dienas  nuo  taikinimo  komisijos

sudarymo.  Šalims susitarus, šis terminas gali būti pratęstas.

Šalių  atstovai  į  komisijos

posėdį  kolektyviniam  ginčui nagrinėti  turi   teisę  pakviesti

specialistus  (konsultantus, ekspertus ir pan.).

8 straipsnis. Taikinimo komisijos

sprendimas

Taikinimo komisijos  sprendimas

priimamas  šalims susitarus, įforminamas  surašant  protokolą  ir  yra  šalims

privalomas  ir vykdomas sprendime nustatytais terminais bei tvarka.

Jeigu taikinimo  komisijoje dėl

visų ar  dalies reikalavimų susitarti nepavyksta, komisija jų nagrinėjimą gali

perduoti darbo arbitražui, trečiųjų  teismui arba  gali būti numatyta kita

ginčo nagrinėjimo tvarka,  arba užbaigti  taikinimo procedūrą protokolo dėl

nesutarimų surašymu.

Taikinimo komisijos sprendimas

pranešamas     darbuotojų kolektyvui per  jo  įgaliotinius  ar  per  vietinės

informacijos priemones.

Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo

nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.  Darbo arbitražas,

Trečiųjų teismas turi išnagrinėti jiems  perduotą kolektyvinį  ginčą per 7

kalendorines dienas.

III SKIRSNIS. KOLEKTYVINIO

GINČO REGULIAVIMAS

STREIKUOJANT

9 straipsnis. Streikas

Jeigu kolektyvinis   ginčas

nesureguliuotas šio įstatymo  II skirsnyje nustatyta  tvarka arba  jeigu

darbdavys ar kolektyvinio susitarimo subjektas nevykdo taikinimo komisijos,

Darbo arbitražo ar Trečiųjų  teismo sprendimų,  gali būti skelbiamas streikas

šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

10 straipsnis. Streiko paskelbimas

Priimti sprendimą  skelbti streiką

(taip pat ir įspėjamąjį) turi teisę  profesinė sąjunga  jos įstatuose

(statute) nustatyta tvarka.  Streikas   skelbiamas,  jeigu   šiam  sprendimui

slaptu balsavimu pritarė:

1) skelbti streiką įmonėje - du

trečdaliai jos darbuotojų;

2) skelbti  streiką įmonės

struktūriniame padalinyje  -  du trečdaliai to  padalinio darbuotojų  ir

daugiau  kaip  pusė  visų įmonės darbuotojų.

Apie būsimo  streiko pradžią

darbdavys  turi  būti  įspėtas raštu ne  vėliau kaip prieš 7 kalendorines

dienas pasiunčiant jam šiame straipsnyje  nustatyta tvarka  priimtą sprendimą.

Skelbiant streiką  galima   kelti  tik   tuos  reikalavimus,  kurie  nebuvo

sureguliuoti taikinamosios procedūros metu.

Prieš streiką gali būti

organizuojamas įspėjamasis (ribotas) streikas, kuris  negali trukti  ilgiau

kaip  2 valandas.  Apie šį streiką darbdavys  turi būti  įspėtas ne  vėliau

kaip  prieš  24 valandas.

Priėmus  sprendimą   dėl  streiko

(taip  pat   įspėjamojo) geležinkelių  ir   miesto  visuomeninio

transporto,   civilinės aviacijos,  ryšių,   energetikos  (išskyrus   elektros

energijos įmones), medicinos  ir farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir

atliekų   išvežimo,  naftos   perdirbimo,  nepertraukiamosios gamybos ir

kitose įmonėse, kurių sustabdymas susijęs su sunkiais ir pavojingais

padariniais visuomenei  arba  žmonių  gyvybei  ar sveikatai, apie  jo pradžią

darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš 21 kalendorinę dieną.

Streiką draudžiama  skelbti vidaus

reikalų, krašto apsaugos ir  krašto   saugumo  sistemose,  taip  pat  elektros

energijos, centralizuoto  šilumos   tiekimo   ir   dujų   tiekimo   įmonėse,

neatidėliotinos medicinos  pagalbos  tarnybose.  Šių  tarnybų  ir įmonių darbuotojų

reikalavimus  sprendžia  Lietuvos  Respublikos Vyriausybė.  Streikų

apribojimai  gali  būti  numatyti  ir  kitų tarnybų (institucijų) specialiuose

įstatymuose.

Streikai  draudžiami stichinės

nelaimės zonose,  taip  pat regionuose,  kuriuose   nustatyta  tvarka

paskelbta  ypatingoji padėtis.

Kolektyvinės sutarties  ar

kolektyvinio susitarimo galiojimo metu draudžiama  skelbti streiką, jeigu

kolektyvinės sutarties ar kolektyvinio susitarimo laikomasi.

Straipsnio  pakeitimai:

Nr.I-208;  1993.07.08;  Žin.,1993, Nr.29-668;

Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;

11 straipsnis. Vadovavimas streikui

Streikui vadovauja  profesinė

sąjunga  arba  jos  sudarytas streiko komitetas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

12 straipsnis. Streiko eiga

Streikui    vadovaujančio

organo    nustatyta     tvarka streikuojantieji, kaip  paprastai, turi  būti

darbo  vietose arba darbovietės   teritorijoje.   Streikuojantieji   gali   dalyvauti

darbovietės ar atitinkamų valstybės valdžios, valdymo įstaigų bei ūkinių ar

visuomeninių organizacijų  piketavimuose,  mitinguose, gatvių  eitynėse   ar

demonstracijose,  organizuotuose  įstatymų nustatyta tvarka.

Streikui vadovaujantis  organas

kartu  su darbdaviu  privalo užtikrinti turto ir žmonių apsaugą.

Jeigu streikas  vyksta šio įstatymo

10 straipsnio ketvirtoje dalyje nurodytose  įmonėse, jose  turi  būti

užtikrintas  būtinų neatidėliotiniems (gyvybiniams)  visuomenės  poreikiams

tenkinti sąlygų (paslaugų)  minimumas, kurį priklausomai nuo kompetencijos

nustato Vyriausybė  arba savivaldybės  vykdomasis organas,  o  jų vykdymą

užtikrina streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir jų paskirti darbuotojai.

Tais  atvejais,   kai  sąlygos

nurodytos  šio   straipsnio trečiojoje  dalyje   nevykdomos,  Vyriausybė

(savivaldybė)  joms užtikrinti gali pasitelkti kitas tarnybas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

13 straipsnis. Streiko teisėtumas

Paskelbus streiką darbdavys ar

reikalavimus gavęs subjektas, gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo

neteisėtu. Teismas bylą turi išnagrinėti per 10 dienų.

Teismas  pripažįsta  streiką

neteisėtu,  jeigu  jo  tikslai prieštarauja Lietuvos    Respublikos

Konstitucijai,    kitiems įstatymams, arba  jei jis  paskelbtas nesilaikant

šiame įstatyme nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

Įsiteisėjus  teismo   sprendimui

dėl   streiko  pripažinimo neteisėtu,  streikas  negali  būti  pradėtas,  o

jau  vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas.

Dėl ypač  svarbių priežasčių

teismas turi teisę atidėti dar neprasidėjusį streiką  laikotarpiui iki 30

dienų, o prasidėjusį - sustabdyti tam pačiam laikui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

14 straipsnis. Teisinė

streikuojančių padėtis ir garantijos

Streiko laikotarpiu  darbuotojams,

dalyvaujantiems  streike, darbo sutarties  vykdymas  sustabdomas,  išsaugant

darbo  stažą, darbo vietas,  aprūpinimą pagal  valstybinį socialinį draudimą ir

užtikrinant saugą nuo nelaimingų atsitikimų darbe.

Darbuotojams,

dalyvaujantiems     streike,     nemokamas atlyginimas, jie     atleidžiami nuo

įsipareigojimų    vykdyti savo darbo  funkcijas. Derybose  dėl streikų

užbaigimo gali būti susitarta, kad  streikuojantiems bus  išmokėtas visas  arba

dalis darbo užmokesčio.

Darbuotojams,  nedalyvaujantiems

streike,   bet   dėl   jo negalintiems dirbti  savo darbo, apmokama kaip už prastovą

ne dėl jų kaltės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31; Žin.,  1994,  Nr.29-512;

16 straipsnis. Streiko pasibaigimas

Streikas pasibaigia:

1) patenkinus reikalavimus;

2) streiko  metu šalims  susitarus

atitinkamomis  sąlygomis nutraukti streiką;

3) profesinei sąjungai, iškėlusiai

reikalavimus, pripažinus, kad toliau tęsti streiką netikslinga.

Patenkinus reikalavimus,  sprendimą

nutraukti streiką priima streiką paskelbęs   organas.  Rašytiniame  sprendime

dėl streiko nutraukimo turi būti nurodyta darbų atnaujinimo pradžia.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

16(1) straipsnis. Pranešimas

apie streiką ir statistinių duomenų pateikimas

Darbdavys (jo

įgaliotas asmuo) privalo pranešti raštu Statistikos departamentui prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės apie streiko (taip pat ir įspėjamojo) pradžią ne vėliau

kaip kitą dieną nuo streiko pradžios ir pateikti šio departamento nustatyta

tvarka statistinius duomenis ne vėliau kaip dešimtą dieną streikui pasibaigus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1406, 99.11.11, Žin.,

1999, Nr.102-2920 (99.12.01)

IV SKIRSNIS.

ATSAKOMYBĖ

17 straipsnis. Profesinių sąjungų

atsakomybė

Profesinė sąjunga turi atlyginti

darbdaviui      padarytus streiko, pripažinto  neteisėtu, nuostolius,  jei  ji

šį  streiką skelbė ir jam vadovavo.

Jeigu nuostoliams  atlyginti

profesinės  sąjungos  lėšų  ir turto nepakanka,  jiems atlyginti gali būti

taikomos šio įstatymo 19  straipsnio   antrojoje  ir   trečiojoje   dalyse

nustatytos taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

18 straipsnis. Kitų visuomeninių

organizacijų, partijų atsakomybė

Kitos visuomeninės  organizacijos,

partijos  turi  atlyginti darbdaviui padarytus  streiko, pripažinto  neteisėtu,

nuostolius, jei jos  šį  streiką  (žinomai  neteisėtą)  organizavo  arba  jam

vadovavo (kai tai nustatyta teisme), savo lėšomis ir turtu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

19 straipsnis. Darbuotojų

atsakomybė

Žinomai neteisėto streiko

organizavimas ir dalyvavimas jame, taip  pat   dalyvavimas  streike,  kuris

pripažintas  neteisėtu, užtraukia drausminę, administracinę bei materialinę

atsakomybę.

Nuostoliams,  atsiradusiems   dėl

streiko   šio  straipsnio pirmojoje dalyje  numatytais atvejais,  atlyginti

darbdavys  savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę

sutartį darbuotojų  kolektyvo   narių   atlyginimų   priemokoms,   kitoms

papildomoms palyginti su įstatymais lengvatoms ir kompensacijoms.

Tais atvejais,  kai darbdaviui

padaryti nuostoliai pagal šio įstatymo 17  straipsnio pirmąją  dalį ir  šio

straipsnio  antrąją dalį atlyginami  ne visi,  streikuojantieji gali  būti

patraukti materialinėn atsakomybėn pagal darbo įstatymus.

Ginčai dėl  lėšų dydžių,

panaudojamų nuostoliams atlyginti, nagrinėjami teismine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

20 straipsnis. Įmonių vadovų ir

pareigūnų atsakomybė

Darbdaviai, įmonės ar struktūrinio

padalinio vadovai ir kiti pareigūnai, dėl  kurių kaltės kilo streikas arba

kurie nevykdė ar uždelsė įvykdyti  taikinimo komisijos  (Darbo arbitražo,

Trečiųjų teismo)   sprendimą,   pažeidė   šio   įstatymo   15   straipsnio

reikalavimus,  gali  būti  traukiami  įstatymų  nustatyta  tvarka drausminėn,

administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, taip pat taikoma materialinė

atsakomybė iki 6 mėnesių pareiginių algų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

21 straipsnis. Valdymo organų ir jų

vadovų ar pareigūnų atsakomybė

Valdymo organai  ir jų  vadovai

ar  pareigūnai,  dėl  kurių kaltės kilo  streikas arba  kurie  nevykdė  ar

uždelsė  įvykdyti taikinimo   komisijos    (Darbo   arbitražo,   Trečiųjų

teismo) sprendimus, gali būti traukiami    įstatymų nustatyta  tvarka

drausminėn,   materialinėn,   administracinėn   ar   baudžiamojon atsakomybėn.

Valdymo organai  privalo atlyginti

dėl jų  pareigūnų kaltės darbdaviui padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka

22 straipsnis. Nuostolių, padarytų

trečiajai šaliai, atlyginimas

Streiko  padaryta   žala  kitoms

įmonėms   ar   piliečiams atlyginama pagal galiojančius Lietuvos Respublikos

įstatymus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                       VYTAUTAS

LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. kovo 17 d.

Nr.I-2386

15  straipsnis.  Darbdaviui

draudžiami  veiksmai  paskelbus streiką

Priėmus  sprendimą   dėl  streiko

ir  jo  metu  darbdaviui draudžiama: