LegalizeLietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 57-2297, i. k. 1021010ISTA00IX-904
Nauja redakcija nuo 2022-01-01:
Nr. XIV-471, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15850
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS
ĮSTATYMAS
2002 m. gegužės 28 d. Nr. IX-904
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šis įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Atsparumo korupcijai lygis – dydis, rodantis viešojo sektoriaus subjekto atsparumą korupcijai.
Korupcija – piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje.
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas – procedūra, kuria nustatomi korupcijos rizikos veiksniai viešojo sektoriaus subjekto veikloje.
Korupcijos prevencija – sisteminga veikla, kuria siekiama didinti viešojo ir privataus sektorių subjektų atsparumą korupcijai ir kuri apima korupcijos rizikos veiksnių nustatymą, įvertinimą, šalinimą ir (ar) mažinimą, sudarant bei įgyvendinant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą.
Korupcijos rizika – tikimybė, kad viešojo ar privataus sektoriaus subjekto veiklos srityje gali pasireikšti korupcija.
Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių tam tikroje valstybės ar savivaldybės veiklos srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu.
Korupcijos rizikos valdymas – viešojo sektoriaus subjekto vidaus kontrolės sudedamoji dalis, apimanti korupcijos rizikos veiksnių nustatymą, įvertinimą ir priemonių, kurios mažina korupcijos riziką, parinkimą, jų įgyvendinimą, pasiektų rezultatų vertinimą.
Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys, sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos:
1) kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas;
2) nusikalstamos veikos, padaromos viešajame sektoriuje arba teikiant administracines ar viešąsias paslaugas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui: neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas, tarnybos pareigų neatlikimas, valstybės paslapties atskleidimas, neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas, komercinės paslapties atskleidimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, tarnybos paslapties atskleidimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu;
3) kitos nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą, prekybą poveikiu ar papirkimą.
Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – administracinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, padaromas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstama veika.
Privataus sektoriaus subjektas – juridinis asmuo, išskyrus nurodytą šio straipsnio 14 dalyje.
Savarankiška įstaiga – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, ministerija, Lietuvos bankas, savivaldybės administracija ar kita valstybės ar savivaldybės įstaiga, kuri nėra pavaldi jokiai kitai įstaigai ar institucijai ir (ar) nėra priskirta kitos įstaigos ar institucijos valdymo sričiai.
Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai, nustatymas.
Viešojo sektoriaus subjektai šiame įstatyme suprantami kaip:
1) savarankiška įstaiga, kita valstybės ar savivaldybės įstaiga;
2) viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ar šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytas viešojo sektoriaus subjektas;
3) valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė bei uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms;
4) šios dalies 3 punkte nurodytų bendrovių patronuojamoji (dukterinė) akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, taip pat visos kitos su šiomis bendrovėmis per paskesnių eilių patronuojamąsias (dukterines) bendroves susijusios patronuojamosios (dukterinės) bendrovės, išskyrus subjektus, kurie įsteigti kitoje valstybėje ir veikia pagal tos valstybės teisės aktus.
Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas – asmuo, kurį su viešojo sektoriaus subjektu sieja tarnybos ar darbo santykiai, išskyrus pareigas, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, einantį asmenį.
Viešojo sektoriaus subjekto vadovas – vienasmenis viešojo sektoriaus subjekto valdymo organas.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.
3 straipsnis. Korupcijos prevencijos tikslai ir uždaviniai
Korupcijos prevencija siekiama stiprinti nacionalinį saugumą, kurti socialinę gerovę, didinti administracinių, viešųjų ir kitų viešojo sektoriaus paslaugų teikimo kokybę, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti demokratiją ir ekonomiką.
Pagrindiniai korupcijos prevencijos uždaviniai yra šie:
1) kurti korupcijai atsparią aplinką;
2) didinti antikorupcinį sąmoningumą;
3) sistemiškai ir koordinuotai šalinti korupcijos rizikos veiksnius, mažinti korupcijos riziką;
4) sudaryti prielaidas darniam ir veiksmingam korupcijos prevencijos subjektų sistemos veikimui;
5) mažinti ekonomines korupcijos paskatas;
6) užtikrinti aktyvų privataus sektoriaus subjektų ir visuomenės įsitraukimą į korupcijos prevenciją;
7) skatinti skaidrų, sąžiningą ir atvirą administracinių, viešųjų ir kitų paslaugų teikimą.
4 straipsnis. Korupcijos prevencijos principai
Korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:
1) teisėtumo – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir užtikrinant asmens teisių ir laisvių apsaugą; korupcijos prevencijos subjektai turi užtikrinti, kad savo veiksmais ar neveikimu jie nesudarys sąlygų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams;
2) visuotinumo – korupcijos prevencijos subjektais gali būti visi asmenys;
3) sąveikos – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių veiksmingumas užtikrinamas derinant visų korupcijos prevencijos subjektų veiksmus, keičiantis subjektams reikalinga informacija ir teikiant vienas kitam kitokią pagalbą;
4) nuolatinumo – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių veiksmingumas užtikrinamas nuolat tikrinant ir peržiūrint korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimo rezultatus bei teikiant pasiūlymus dėl atitinkamų priemonių veiksmingumo didinimo atitinkamam subjektui, kuris pagal savo kompetenciją įgaliotas įgyvendinti tokius pasiūlymus;
5) proporcingos korupcijos prevencijos veiklos – korupcijos prevencijos veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjekto dydį ir (ar) administracinius pajėgumus, o priemonės taikomos tik tos, kurios būtinos korupcijai atspariai aplinkai sukurti, siekiant kuo mažesnės administracinės naštos;
6) subsidiarumo – už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai ar privataus sektoriaus subjektai; savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas pavaldus, atskaitingas ar priskirtas pagal valdymo sritį, ir (ar) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar pati jas įgyvendina tik tiek, kiek tai reikalinga korupcijos rizikai šiame subjekte veiksmingai suvaldyti;
7) skaidrumo – korupcijos prevencijos veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira visuomenei;
8) asmens teisių apsaugos – korupcijos prevencijos veikla turi būti vykdoma užtikrinant teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugant asmenų teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimais;
9) įtraukimo – į korupcijos prevenciją įtraukiama pilietinė visuomenė; viešojo sektoriaus subjektai imasi, o privataus sektoriaus subjektai gali imtis priemonių, skirtų jų darbuotojų antikorupciniam sąmoningumui didinti, teikti visuomenei informaciją apie antikorupcinės aplinkos kūrimą ir skatinti prisidėti prie jos kūrimo.
5 straipsnis. Korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistema
Korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą sudaro:
1) korupcijos prevencijos priemonės;
2) antikorupcinio sąmoningumo didinimas;
3) personalo patikimumo užtikrinimas;
4) kitos įstatymuose nurodytos veiklos ar priemonės, kuriomis kuriama korupcijai atspari aplinka ar didinamas atsparumas korupcijai.
Pagrindinės korupcijos prevencijos priemonės yra šios:
1) korupcijos rizikos analizė;
2) korupcijos prevencijos planavimo dokumentai;
3) teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas;
4) pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas;
5) korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas;
6) korupcijos rizikos valdymo vertinimas;
7) atsparumo korupcijai lygio nustatymas;
8) antikorupcinių elgesio standartų diegimas.
II SKYRIUS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS PRIEMONĖS IR ANTIKORUPCINIO SĄMONINGUMO DIDINIMAS
6 straipsnis. Korupcijos rizikos analizė
Korupcijos rizikos analizę atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, kuri yra skelbiama viešai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama būtinybę atlikti korupcijos rizikos analizę tam tikroje valstybės ar savivaldybės veiklos srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklą, nagrinėja išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo (jeigu atitinkamoje veiklos srityje ar procese buvo atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas), korupcijos rizikos valdymo vertinimus, su jais susijusią informaciją, kitą Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą ir prieinamą informaciją, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus patvirtintus korupcijos prevencijos prioritetus.
Valstybės ar savivaldybės veiklos sritis ar procesas, kuriame bus atliekama korupcijos rizikos analizė, atrenkami atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
1) yra buvę bandymų, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, paveikti viešojo sektoriaus subjekto darbuotojus ar jų priimamus sprendimus;
2) nustatyta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kitoje panašioje valstybės ar savivaldybės veiklos srityje ar procese ir yra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio korupcijos rizika gali būti ir šioje valstybės ar savivaldybės veiklos srityje ar procese;
3) priimami sprendimai yra susiję su materialine ar kitokia suinteresuoto asmens nauda, leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu, kontrolės ar priežiūros vykdymu;
4) kontrolės, priežiūros ar teisėsaugos institucijos nustatė valstybės ar savivaldybės veiklos srityje ar procese korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų;
5) gauta kitos pagrįstos informacijos apie valstybės ar savivaldybės veiklos srityje ar procese esamus korupcijos rizikos veiksnius.
Sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę priima Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus.
Specialiųjų tyrimų tarnyba apie priimtą sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę raštu informuoja viešojo sektoriaus subjektą, kurio veikla bus analizuojama.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi korupcijos rizikos analizę, pateikia viešojo sektoriaus subjektui korupcijos rizikos analizės išvados projektą, kuriame pateikia informaciją apie nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius bei rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) pašalinti jos veiksnius.
Viešojo sektoriaus subjektas, kurio veikla analizuojama, turi teisę:
1) teikti papildomus duomenis ir informaciją savo iniciatyva;
2) susipažinti su korupcijos rizikos analizės išvados projektu ir pateikti pastabas bei motyvuotus pasiūlymus dėl korupcijos rizikos analizės metu nustatytų korupcijos rizikos ir (ar) korupcijos rizikos veiksnių bei rekomendacinio pobūdžio pasiūlymų sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) pašalinti korupcijos rizikos veiksnius, taip pat gauti paaiškinimus;
3) pasirinkti racionaliausią ir viešojo sektoriaus subjekto veiklos ypatumus geriausiai atitinkantį korupcijos rizikos analizės išvadoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo būdą arba alternatyvius korupcijos rizikos valdymo būdus;
4) motyvuotai nesutikti su korupcijos rizikos analizės išvadomis dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių arba pasiūlymais sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) pašalinti jos veiksnius.
Galutinė korupcijos rizikos analizės išvada skelbiama viešai ir pateikiama subjektui, kurio veikla buvo analizuojama.
Viešojo sektoriaus subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos rizikos analizės išvadą, jeigu joje yra nustatyta korupcijos rizika ir (ar) jos veiksniai bei rekomendacinio pobūdžio pasiūlymai sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) pašalinti jos veiksnius, per tris mėnesius nuo išvados gavimo dienos viešai paskelbia savo interneto svetainėje informaciją, kaip yra ar bus įgyvendinami šioje išvadoje pateikti pasiūlymai, ir pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į šią informaciją. Jeigu viešojo sektoriaus subjektas nepritaria korupcijos rizikos analizės išvadoje pateiktiems pasiūlymams, jis viešai paskelbia nesutikimo su pasiūlymais priežastis ir motyvus ir (arba) nurodo alternatyvias priemones, skirtas korupcijos rizikos analizės išvadoje nurodytiems korupcijos rizikos veiksniams pašalinti, bei pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į šią informaciją. Praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo korupcijos rizikos analizės išvados gavimo dienos viešojo sektoriaus subjektas viešai paskelbia savo interneto svetainėje, kokie veiksmai buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti mažinant išvadoje nustatytą riziką ir (ar) šalinant rizikos veiksnius, ar buvo įgyvendinti korupcijos rizikos analizės išvadoje pateikti ar alternatyvūs pasiūlymai, arba pagrindžia, kodėl tokių veiksmų nesiimta, ir pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į šią informaciją. Jeigu dėl nustatytos korupcijos rizikos kompleksiškumo ir sudėtingumo viešojo sektoriaus subjektui pagrįstai reikia daugiau laiko korupcijos rizikos analizėje nurodytiems pasiūlymams įgyvendinti ir veiksmams, reikalingiems korupcijos rizikai sumažinti ar pašalinti, atlikti, viešojo sektoriaus subjektas, suderinęs su Specialiųjų tyrimų tarnyba, gali pateikti šioje dalyje nurodytą informaciją praėjus daugiau kaip vieniems metams.
Specialiųjų tyrimų tarnyba apibendrina ir viešai skelbia informaciją apie viešojo sektoriaus subjektų veiksmus mažinant nustatytą korupcijos riziką ir (ar) šalinant korupcijos rizikos veiksnius.
Korupcijos rizikos analizės metu surinkta informacija gali būti naudojama kitoms korupcijos prevencijos priemonėms taikyti ir kitiems Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniams įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.