LegalizeLietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAŠTO ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2118
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos pašto įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAŠTO
Į S T A T Y M A S
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, taikymas ir tikslai
Šis Įstatymas nustato pašto bei pasiuntinių paslaugų teikimo teisinius pagrindus, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas, pašto veiklos reguliavimo institucijas, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą.
Įstatymas taikomas pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams ir naudotojams.
Įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.
Šiuo Įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos pašto bei pasiuntinių veiklos reglamentavimą ir reguliavimą suderinti su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio Įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Galutiniai atsiskaitymai – atlygis universaliųjų pašto paslaugų teikėjui už gaunamo tarptautinio pašto siuntų pristatymą.
Išpirktinė pašto siunta – pašto siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų teikėjui siuntėjo nurodytą bei už pašto paslaugas priskaičiuotą pinigų sumą.
Įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurios sugadinimo ar dingimo atveju siuntėjui atlyginama jo nurodyta pašto siuntos vertė.
Keitimasis dokumentais – susitarusių asmenų savo pačių jėgomis keitimasis tarpusavyje pašto siuntomis.
Korespondencijos siunta – rašytinis pranešimas (laiškas (pašto siunta voke), atvirukas (atvirlaiškis), aerograma), užrašytas ant bet kokios fizinės medžiagos, siųstinas ir pristatytinas ant siuntos ar pakuotės siuntėjo nurodytu adresu.
Leidimas – tai Ryšių reguliavimo tarnybos išduodamas nustatytos formos dokumentas, suteikiantis teisę teikti pašto paslaugas.
Naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris asmeniniams ar verslo tikslams naudojasi pašto ar pasiuntinių paslaugomis.
Pasiuntinių paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas paslaugas.
Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas – pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas teikiantis asmuo.
Pašto korespondencijos siunta – korespondencijos siunta, sekograma, taip pat spaudiniai, smulkūs paketai, siųstini ir pristatytini ant siuntos ar pakuotės siuntėjo nurodytu adresu. Pašto siuntos, priskirtos pašto korespondencijos siuntoms, yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamente.
Pašto mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs patvirtinti mokėjimo spaudai.
Pašto paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas.
Pašto paslaugų teikimo vietos – pašto infrastruktūros dalis, įskaitant viešam naudojimui skirtas pašto dėžutes, esančias šalia viešųjų kelių arba universaliųjų pašto paslaugų teikėjo patalpose. Per šias vietas naudotojai gali pateikti pašto siuntas viešajam pašto tinklui.
Pašto siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjai. Tai pašto korespondencijos, reklaminė pašto siunta, taip pat siunta, kurioje siunčiami spaudiniai ir pašto siuntiniai.
Pašto siuntinys – paštu siunčiami daiktai (prekės), tarp jų ir neturintys komercinės vertės.
Pašto siuntų paskirstymas – visuma veiksmų, kurie atliekami su pašto siuntomis nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki pristatymo adresatams.
Pašto siuntų surinkimas – visuma veiksmų, kurių metu pašto siuntos surenkamos iš pašto paslaugų naudotojų.
Registruotoji pašto siunta – pašto siunta, kuriai suteikta pastovaus dydžio garantija pašto siuntos dingimo, vagystės ar sugadinimo atveju. Siuntėjo prašymu pateikiami įrodymai, kad ši pašto siunta buvo pristatyta ar įteikta gavėjui.
Reklaminė pašto siunta – adresuota pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo paštu siunčiamas reklaminio, komercinio ar viešai skelbiamo pobūdžio vienodo turinio pranešimas (išskyrus sąskaitas, mokėjimo pranešimus, finansines ataskaitas ir kitokius nevienodo turinio pranešimus). Jei reklaminėje pašto siuntoje siunčiami kitokio pobūdžio pranešimai, ji nelaikoma reklamine pašto siunta.
Rezervuotosios pašto paslaugos – pašto paslaugų dalis, kurių teikimas apribojamas laikantis nustatytų svorio ir kainų ribų, kad būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų teikimas.
Tarptautinė pašto siunta – pašto siunta, siunčiama iš vienos valstybės į kitą.
Universaliosios pašto paslaugos – nenutrūkstamai visoje šalies teritorijoje teikiamos pašto paslaugos.
Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas – valstybės įmonė Lietuvos paštas ir (ar) kiti pašto paslaugų teikėjai, Vyriausybės įgalioti teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies teritorijoje.
Viešasis pašto tinklas – pašto infrastruktūra, kuria naudojasi universaliųjų pašto paslaugų teikėjas teikdamas pašto paslaugas: surinkdamas pašto siuntas, priskiriamas universaliosioms pašto paslaugoms, iš visoje teritorijoje esančių pašto paslaugų teikimo vietų; apdorodamas ir veždamas tokias pašto siuntas nuo paėmimo iš pašto paslaugų teikimo vietų iki rūšiavimo vietų; pristatydamas siuntas pagal adresus, nurodytus ant pašto siuntų.
3 straipsnis. Pašto veiklos reguliavimo institucijos
Pašto veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:
1) formuoja ir įgyvendina valstybės strategiją ir politiką pašto srityje;
2) tvirtina universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles;
3) nustato universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimus;
4) užtikrina, kad universaliųjų pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą, ekonomines ir socialines aplinkybes bei naudotojų poreikius;
5) įgalioja pašto paslaugų teikėją (teikėjus) teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies teritorijoje ir apie jį (juos) praneša Europos Komisijai;
6) pagal pašto siuntų svorio pakopas tvirtina universaliųjų pašto paslaugų didžiausius tarifus;
7) tvirtina nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisykles;
8) nustato pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos bei apskaitos taisykles;
9) tvirtina universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikas;
10) nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
11) bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
12) atlieka kitas funkcijas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip laikomasi šio Įstatymo nuostatų ir kaip jos yra įgyvendinamos. Ryšių reguliavimo tarnybos statusą, veiklas, apibrėžtas šiame Įstatyme, finansavimo šaltinius, sąlygas ir tvarką bei kitus veiklos aspektus nustato Elektroninių ryšių įstatymas.
Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) rengia ir tvirtina bendrąsias pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygas ir prižiūri, kaip jų laikomasi;
2) vadovaudamasi Civilinio kodekso 2.78 ir 2.79 straipsniais, rengia ir tvirtina leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisykles ir išduoda leidimus, taip pat prižiūri, kaip laikomasi leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklių reikalavimų;
3) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisykles;
4) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų didžiausių tarifų;
5) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikų;
6) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles;
7) prižiūri, kaip universaliųjų pašto paslaugų teikėjas laikosi nustatytų viešojo pašto tinklo charakteristikų ir teikiamų universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimų;
8) nustato universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą;
9) organizuoja nepriklausomą universaliųjų pašto paslaugų kokybės patikrinimą ir kartą per metus viešai skelbia šio patikrinimo rezultatus;
10) rengia ir tvirtina pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų ginčų nagrinėjimo taisykles bei nagrinėja ginčus tarp pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų;
11) rengia ir tvirtina pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų;
12) atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo priežiūrą;
13) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio Įstatymo pažeidimus bei pažeidėjams taiko sankcijas kitų teisės aktų nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;
14) bendradarbiauja su užsienio šalių pašto veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių veikloje;
15) įstatymų nustatyta tvarka teikia turimą informaciją kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal jų prašymus. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos, kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos apsaugą;
16) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama šio Įstatymo jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) kontroliuoti, kaip laikomasi šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių pašto veiklą, nuostatų;
2) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų, taip pat kitų asmenų visą jai reikalingą su pavestų uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų vykdymu susijusią informaciją, taip pat ir finansinę, užtikrindama konfidencialios informacijos apsaugą;
3) atlikti kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytus veiksmus.
4 straipsnis. Pašto ir pasiuntinių veiklos reguliavimo principai
Pašto ir pasiuntinių veikla reguliuojama vadovaujantis sąžiningos konkurencijos, laisvės teikti pašto paslaugas, laipsniško ir kontroliuojamo pašto rinkos liberalizavimo principais.
5 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai
Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio Įstatymo priežiūrą, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, Ryšių reguliavimo tarnybos vardu įgyvendina šias teises:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras iš pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų gauna jiems reikalingą informaciją;
2) gauna žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų veikla, reikalauja, kad jie atvyktų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas duoti paaiškinimus;
3) gauna duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjo ūkines operacijas iš kitų asmenų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų;
4) siekdami nustatyti, ar pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjai nepažeidžia šiame Įstatyme bei leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklėse ar bendrosiose pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygose nustatytų reikalavimų, tikrina pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ūkinę veiklą; išsamiai patikrina universaliųjų pašto paslaugų teikėjo (teikėjų) sąnaudas ir (ar) pajamų sistemą (sistemas);
5) laikinai – iki 30 dienų – paima dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo bei paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašą; išreikalauja padaryti nurodytų dokumentų kopijas;
6) tyrimui pasitelkia specialistų ir ekspertų;
7) atlieka kitus šiame ir kituose įstatymuose nurodytus veiksmus.
Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir užpildymo tvarką įsakymu patvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.
Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių šiame straipsnyje nurodytas teises, reikalavimai yra privalomi asmenims ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Už Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Teisė teikti pašto ir pasiuntinių paslaugas
Asmenys turi teisę teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas laikydamiesi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kokią informaciją ir dokumentus asmuo privalo pateikti norėdamas teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas.
Pasiuntinių paslaugas asmenys turi teisę teikti be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi asmens pranešimą apie numatomą pasiuntinių paslaugų teikimo pradžią, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų informuoja šį asmenį, kad pranešimą gavo, ir nurodo, ar pranešimo turinys ir forma atitinka bendrąsias pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygas.
Teikti pašto paslaugas asmenys turi teisę tik turėdami leidimą. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi asmens prašymą išduoti leidimą teikti pašto paslaugas, vadovaudamasi leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklėmis, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos išduoda leidimą. Leidimas įsigalioja paskelbus informaciją apie jo išdavimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Leidimas neišduodamas, jeigu pateikiami ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui gauti, dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų ar pateikiami klaidingi duomenys. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsisakiusi asmeniui išduoti leidimą, nurodo tokio atsisakymo motyvus bei apskundimo tvarką. Pašalinus priežastis, dėl kurių leidimas neišduotas, asmuo gali pateikti prašymą jį išduoti.
Leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu asmuo pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo galiojimą, asmuo yra likviduotas, reorganizuotas (išskyrus jungimo būdu), leidimą gavo pateikęs klaidingus duomenis, suklastotus dokumentus, jeigu nuslėpė faktus, dėl kurių leidimas negalėjo būti išduotas, arba vienerius metus nuo leidimo įsigaliojimo dienos nepradėjo teikti pašto paslaugų. Leidimo galiojimas panaikinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu. Apie leidimo galiojimo panaikinimą asmeniui per 5 darbo dienas pranešama raštu. Panaikinus leidimo galiojimą, asmuo leidimą per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi grąžinti Ryšių reguliavimo tarnybai.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.