Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas

Pareigūnų sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, Statuto 61 straipsnyje nustatytą asmens sveikatos priežiūrą, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neapmokamą asmens sveikatos priežiūrą įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, papildomai per programas remiama iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiamos pareigūnų sveikatos priežiūros mastą, suderinęs su teisingumo, finansų ir sveikatos apsaugos ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar jų įgaliotos statutinės įstaigos organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, naudodamosi ir kitų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

Pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką, suderinęs su teisingumo, finansų ir sveikatos apsaugos ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Teisę į pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.

Iš Vidaus reikalų, Finansų ir Teisingumo ministerijoms ar centrinėms statutinėms įstaigoms skirtų valstybės biudžeto lėšų apmokama:

Pareigūnų ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų kursantų medicininės reabilitacijos, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo, kai tai iš dalies apmokama arba neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pareigūnai įstatymų ir Statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas, siekdami ginti savo interesus.

Statutinės įstaigos vadovas ir jo pavaduotojai negali būti statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariai.

Statutinės įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kurį sudaro statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir pareigūnams atstovaujančios statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ir kuriame nustatomos statutinės įstaigos pareigūnų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Statutinės įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatoma papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems pareigūnams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Pareigūnams taikoma profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės sudaryta nacionalinė kolektyvinė sutartis, kurioje nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.

Profesinių sąjungų veikla statutinėje įstaigoje įstatymų, reglamentuojančių profesinių sąjungų veiklą, nustatyta tvarka gali būti sustabdoma ar nutraukiama, jeigu ji prieštarauja teisės aktams ar trukdo įgyvendinti statutinės įstaigos funkcijas, kuriomis siekiama užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą.

Pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš vidaus tarnybos savo pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinėje sąjungoje ar profesinių sąjungų organizacijoje, pasibaigus įgaliojimams einant renkamąsias pareigas, savo pačių prašymu grąžinami į iki išrenkant eitas pareigas, o kai jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje statutinėje įstaigoje, o kai ir šių pareigų nėra, – šio asmens rašytiniu sutikimu į žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje. Šie asmenys grąžinami į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro nustatyta ir su teisingumo ir finansų ministrais suderinta tvarka.

Profesinės sąjungos veiklai statutinėje įstaigoje sudaromos sąlygos, nustatytos profesinės sąjungos susitarime su statutinės įstaigos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu.

Pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką jiems mokamas darbo užmokestis. Pareigūnams – profesinių sąjungų atstovams šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomas kitas profesinių sąjungų veiklai vykdyti skiriamų tarnybos (darbo) valandų skaičius per metus.

Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatoma galimybė darbo laiku organizuoti profesinių sąjungų narių susirinkimus (jiems vadovauti), naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones.

Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami pareigūnų tarnybine uniforma arba jiems išmokama kompensacija pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatytas normas.

Kursantai valstybės lėšomis aprūpinami kursantų uniforma pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatytas normas.

Pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius, kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina ministras. Pareigūnų rikiuotės ir ceremonijų tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras. Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką, taip pat buvusių pareigūnų tarnybinės uniformos su atleidimo iš vidaus tarnybos metu turėto laipsnio skiriamaisiais ženklais dėvėjimo tvarką nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai.

Pareigūnams leidžiama nešioti Lietuvos Respublikos įstaigų ar organizacijų, užsienio valstybių apdovanojimus, pasižymėjimo ir mokslo įstaigų baigimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnas, kuris pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar kiti kartu su pareigūnu gyvenantys jo šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančios tinkamos gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus gyvenamosios patalpos, Vyriausybės nustatyta tvarka iš ministerijos ar centrinės statutinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo gali būti aprūpinamas pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, tinkamu gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančiu statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus suremontuotu tarnybiniu butu (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energiją, ryšių ir visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.

Pareigūnas, perėjęs tarnauti į kitą statutinę įstaigą toje pačioje tarnybos vietovėje, dėl šios priežasties negali būti iškeldinamas iš anksčiau suteikto tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos), išskyrus atvejus, kai jis pereina tarnauti į kito ministro valdymo srities statutinę įstaigą.

Pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa), kol turi pareigūno statusą arba kol pereina tarnauti į kito ministro valdymo srities statutinę įstaigą. Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas, taip pat pareigūnas, kuris perėjo tarnauti į kito ministro valdymo srities statutinę įstaigą, privalo išsikelti iš tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos arba nuo perėjimo tarnauti į kito ministro valdymo srities statutinę įstaigą dienos. Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka šį terminą ministras gali pratęsti. Atsisakęs išsikelti iš tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos) atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas, taip pat pareigūnas, perėjęs tarnauti į kito ministro valdymo srities statutinę įstaigą, kartu su gyvenančiais asmenimis iš jo (jos) iškeldinamas.

Tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (kai pareigūnas gyvena vienas arba jo šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa) neaprūpintam pareigūnui gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti (toliau – butpinigiai) iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų. Maksimalius butpinigių dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Butpinigių rekomenduojamus dydžius, butpinigių skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras. Pareigūnui taikomą butpinigių dydį pagal pareigūno ir nuomotojo rašytinėje sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, neviršydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų maksimalių butpinigių dydžių ir atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus ir su teisingumo ir finansų ministrais suderintus butpinigių rekomenduojamus dydžius. Butpinigiai gali būti mokami ne ilgiau kaip 5 metus per visą pareigūno vidaus tarnybos laiką, išskyrus Statuto 70 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.

Jeigu šeimoje yra du pareigūnai (sutuoktiniai) arba kartu gyvena du pareigūnai sugyventiniai (partneriai), turintys teisę gauti butpinigius ir tarnaujantys toje pačioje tarnybos vietovėje, kai nėra teismo sprendimo dėl jų gyvenimo skyrium ir nėra notaro patvirtintos sutarties dėl jų gyvenimo skyrium, vienam iš jų kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidos, neviršijant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų maksimalių butpinigių dydžių.

Pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Pareigūnų draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.

Kursantai Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos), taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos)), iš statutinės įstaigos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.

Pareigūnai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Pareigūnui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju arba davė parodymus kaip liudytojas taikant Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš statutinei įstaigai skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Statutinės įstaigos vadovui šiame straipsnyje numatyta kompensacija skiriama iš jo vadovaujamai statutinei įstaigai skirtų lėšų.

Kursantui, kuris, pasitelkus jį statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, viršijo tarnybinės rizikos ribas, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju arba davė parodymus kaip liudytojas taikant Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas funkcijas, iš šioje dalyje nurodytoms statutinėms įstaigoms skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria sprendimą dėl kursanto pasitelkimo priėmęs asmuo.

Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais šeimos nariais laikomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys.

Pareigūnui jo paties ar jo artimųjų giminaičių, sutuoktinio, sugyventinio (partnerio), sutuoktinio, sugyventinio (partnerio) tėvo (įtėvio), motinos (įmotės), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), ligos ar mirties, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos ar turto netekimo atveju, jeigu yra šio pareigūno rašytinis prašymas ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, mirusio pareigūno įpėdiniui (-iams), pateikusiam (-iems) paveldėjimo dokumentus, išmokama 2 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa pagal paveldėjimo dokumente nustatytas dalis. Šioje dalyje nurodytas pašalpas pareigūnams skiria statutinės įstaigos vadovas iš statutinei įstaigai skirtų lėšų. Šioje dalyje nurodytą pašalpą statutinės įstaigos vadovui skiria jį į pareigas skiriantis asmuo iš statutinės įstaigos vadovo vadovaujamai statutinei įstaigai skirtų lėšų. Šioje dalyje nurodytą pašalpą centrinės statutinės įstaigos vadovui skiria ministras iš centrinės statutinės įstaigos vadovo vadovaujamai centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų.

Pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą ir iš jos tarnybiniu transportu. Pareigūnų vežimo į tarnybos vietą ir iš jos tarnybiniu transportu tvarką ir sąlygas nustato ministras ar jo įgalioti centrinių statutinių įstaigų vadovai.

Pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį tarnybos tikslais važinėja keleiviniu ar nuosavybės teise priklausančiu, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdomu transportu, nepriskirtu tarnybiniam transportui, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus taksi ar naudojimosi pavežėjų paslaugomis išlaidas. Pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pareigūnui taikomą važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, neviršydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto maksimalaus važiavimo išlaidų kompensacijos dydžio ir atsižvelgdamas į ministro nustatytus kriterijus ir rekomenduojamus šios kompensacijos dydžius.

Atrankos būdu į rotuojamas pareigas paskirtas arba tarnybinio būtinumo atveju ar rotacijos tvarka į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje perkeltas pareigūnas aprūpinamas tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) arba jam mokami butpinigiai, arba jam kompensuojamos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos kelionės išlaidos, išskyrus taksi ar naudojimosi pavežėjų paslaugomis išlaidas, arba sudaromos sąlygos vykti į tarnybos vietą ir iš jos tarnybiniu transportu. Butpinigiai gali būti mokami, kol pareigūnas eina šioje dalyje nurodytas pareigas.

Pareigūnams (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pareigūnus), kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta keleiviniu ar nuosavybės teise priklausančiu, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdomu transportu, nepriskirtu tarnybiniam transportui, į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos kelionės išlaidos, išskyrus taksi ar naudojimosi pavežėjų paslaugomis išlaidas. Kelionės išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką bei maksimalų kelionės išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pareigūnui taikomą kelionės išlaidų kompensacijos dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, neviršydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto maksimalaus kelionės išlaidų kompensacijos dydžio ir atsižvelgdamas į ministro nustatytus kriterijus ir rekomenduojamus šios kompensacijos dydžius. Šios dalies nuostatos netaikomos pareigūnams, kurie į tarnybos vietą ir iš jos vyksta tarnybiniu transportu arba yra aprūpinti tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa), arba kuriems mokami butpinigiai.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos garantijos taikomos, jeigu pareigūno tarnybos vietovėje pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar kiti kartu su pareigūnu gyvenantys jo šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, neturi nuosavybės teise priklausančios tinkamos gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus gyvenamosios patalpos.

Asmeniui, priimamam į vidaus tarnybą Statuto 13 ar 14 straipsnyje nustatytais atvejais ir skiriamam į pareigas tam tikroje tarnybos vietovėje, taip pat pareigūnui, Statuto 27 ir 30 straipsniuose nustatytais atvejais perkeliamam į pareigas kitoje tarnybos vietovėje, su statutine įstaiga sudariusiems papildomą susitarimą, pagal kurį paskirtasis ar perkeltasis į pareigas įsipareigoja susitarime nustatytą laiką, bet ne trumpiau kaip 3 metus, išdirbti susitarime nurodytoje statutinėje įstaigoje ar šios įstaigos padalinyje, gali būti skiriama iki 7 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio vienkartinė skatinamoji išmoka. Vienkartinių skatinamųjų išmokų dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką, tarnybos vietoves ir atvejus, kai neišdirbus susitarime nustatyto laiko pareigūnai privalo grąžinti skirtą vienkartinę skatinamąją išmoką ar jos dalį proporcingai neištarnautam laikui, nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai. Vienkartinės skatinamosios išmokos mokamos iš centrinei statutinei įstaigai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtai gautų lėšų.

Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl šiame straipsnyje nurodytų pašalpų, išmokų ar kompensacijų kitokių mokėjimo sąlygų ir tvarkos.

Pareigūnams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:

Eitos pareigos garantuojamos pareigūnui, kai jis dėl privalomosios karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, Statuto 53 straipsnio 5 dalyje nustatytų atostogų metu negali eiti pareigų, taip pat pareigūnui, kai jis dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis 3 metai, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigūno pareigas pagal Statuto 31 straipsnį negali eiti pareigų; ši garantija nustatytai kadencijai ar nustatytam laikui į pareigas paskirtiems pareigūnams taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos ar tarnybos einant tas pareigas laikotarpio pabaigos.

Pareigūnas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas.

Statutinių įstaigų į užsienio komandiruotę siunčiami pareigūnai draudžiami nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniu draudimu ir ligos socialiniu draudimu. Šias draudimo išlaidas apmoka pareigūną į užsienio komandiruotę siunčianti statutinė įstaiga iš jai skirtų lėšų.

Individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje.

Individualiems tarnybiniams ginčams spręsti statutinėje įstaigoje ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus statutinės įstaigos atstovavimą įgyvendinančių asmenų ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

Tarnybinių ginčų komisija atsisako nagrinėti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą arba nutraukia individualaus tarnybinio ginčo nagrinėjimą sprendimu, jeigu:

Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos:

Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos gali pareigūną į pareigas skiriantis asmuo.

Pareigūnai gali tarnauti užimdami Statuto priede nurodytas:

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pareigūnų vidaus tarnybos trukmė gali būti pratęsiama, tačiau bendras vidaus tarnybos trukmės pratęsimų terminas negali viršyti 5 metų. Rašytinį prašymą pratęsti tarnybą pareigūnai turi teisę pateikti ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos savo tarnybos trukmės pabaigos arba ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pratęstos tarnybos trukmės pabaigos. Tarnyba pareigūnui pratęsiama jį į pareigas skiriančio asmens sprendimu, jeigu šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip atitinkanti arba kaip viršijanti lūkesčius, jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą), jis atitinka nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus ir nėra galimybių kitais būdais užtikrinti statutinei įstaigai nustatytų funkcijų atlikimą.

Pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą savo paties prašymu (Statuto 74 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas skiriančiam asmeniui pateikęs prašymą atleisti iš vidaus tarnybos. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo arba atostogavo, pateikęs prašymą jį į pareigas skiriančiam asmeniui. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks prašymo atleisti iš vidaus tarnybos pateikimo terminas.

Pareigūnas turi būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos, o pareigūną į pareigas skiriančio asmens sutikimu – ir nesibaigus šiam terminui.

Pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą atleisti iš vidaus tarnybos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio prašymo pateikimo dienos. Po to atšaukti šį prašymą pareigūnas gali tik jį į pareigas skiriančio asmens sutikimu.

Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (-ios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu.

Statuto 74 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu pagrindu pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atleidimo dienos. Pareigūnui, kuriam iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (toliau – senatvės pensijos amžius) yra likę ne daugiau kaip 5 metai, šis įspėjimo apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos terminas dvigubinamas, o pareigūnui, auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų ar auginančiam vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę mažiau kaip 2 metai, trigubinamas. Nėščia pareigūnė (kai statutinė įstaiga likviduojama) apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos turi būti įspėjama raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

Pareigūnas Statuto 74 straipsnio 1 dalies 16 ir 18 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai pasibaigia įstatymų nustatytas tarnybos einant tas pareigūno pareigas laikotarpis arba Statuto 49 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareigūnas iš centrinės statutinės įstaigos personalo rezervo buvo laikinai pasitelktas pareigūno tarnybinėms pareigoms atlikti grąžinant jį į vidaus tarnybą.

Negalima atleisti iš vidaus tarnybos nėščios pareigūnės, taip pat motinos arba tėvo, auginančių vaiką (įvaikį) iki 3 metų, jeigu nėra šių pareigūnų kaltės (išskyrus atvejus, kai statutinė įstaiga likviduojama).

Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 4, 11, 14, 15 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas.

Statuto 74 straipsnio 1 dalies 4, 11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems ilgiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, nepertraukiamai ištarnavusiems ilgiau kaip 10 metų, – du kartus, nepertraukiamai ištarnavusiems ilgiau kaip 20 metų, – tris kartus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą.

Statuto 74 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui gali būti mokama ne didesnė negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė išmoka. Šios išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu pareigūnas grąžinamas į vidaus tarnybą.

Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu dėl iš vidaus tarnybos atleidžiamo pareigūno yra pradėtas ir nebaigtas Statuto 41 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytas tarnybinis patikrinimas, išeitinė išmoka šiam pareigūnui išmokama per 5 darbo dienas nuo pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimo, priimto atlikus tarnybinį patikrinimą, priėmimo dienos. Jeigu atlikus Statuto 41 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą tarnybinį patikrinimą yra priimtas sprendimas dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, arba priimtas sprendimas dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą, išeitinė išmoka šiam pareigūnui nemokama.

Atleistam iš vidaus tarnybos pareigūnui mirus, jam priklausančio dydžio neišmokėta išeitinė išmoka arba jam priklausančio dydžio išeitinės išmokos neišmokėta dalis išmokama pareigūno įpėdiniui (-iams), pateikusiam (-iems) paveldėjimo dokumentus, pagal paveldėjimo dokumente nustatytas dalis.

Su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaitoma jo atleidimo dieną arba per šalių susitarime nustatytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 darbo dienų, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, kai mokama Statuto 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė išmoka arba Statuto 79 straipsnio 4 dalyje nurodyta išeitinė išmoka, kai atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Atleidžiamas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo ne vėliau kaip savo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis jį į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

Teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, jam atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, šio pareigūno grąžinimas į pareigas įforminamas pareigūną į pareigas skiriančio asmens įsakymu. Jeigu ta pareigūno pareigybė iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra panaikinta, pareigūnui siūloma užimti lygiavertes, o tokių nesant – žemesnes pareigas. Jeigu ir šių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 11 punktą, netaikant Statuto 78 straipsnio 2 dalyje numatyto įspėjimo termino, tačiau perkeliant atleidimo iš vidaus tarnybos datą iki to laiko, kada turi baigtis pareigūnui taikomas Statuto 78 straipsnio 2 dalyje numatytas įspėjimo terminas.

Su perkeliamu į kitas pareigūno pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, priklausančioje kitai statutinių įstaigų sistemai, pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo perkėlimo dieną, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pareigūnas, perkeliamas į kitas pareigūno pareigas kitoje statutinėje įstaigoje arba šio statuto 311 straipsnyje nustatyta tvarka perkeliamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, privalo ne vėliau kaip jo perkėlimo dieną grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis jį į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

Buvę pareigūnai, atitinkantys Statuto 7 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 6 punktuose ir 7 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat neturintys Statuto 15 straipsnyje nustatytų apribojimų, savo rašytiniu prašymu centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka įtraukiami į centrinės statutinės įstaigos personalo rezervą (toliau – rezervas).

Rezervo tikslas – padėti centrinėms statutinėms įstaigoms ir joms pavaldžioms statutinėms įstaigoms vykdyti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus uždavinius ir funkcijas, kai Statuto 49 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytais atvejais esamų pareigūnų nepakanka ir prireikia per trumpą laiką pasitelkti daugiau pareigūnų.

Buvę pareigūnai įtraukiami į rezervą ne ilgiau nei jiems sukanka 65 metai.

Į rezervą įtraukiamų buvusių pareigūnų, išskyrus į rezervą įtraukiamus buvusius pareigūnus, nuo kurių atleidimo iš vidaus tarnybos dienos yra praėję ne daugiau kaip 2 metai, sveikatos būklė tikrinama atliekant specializuotą medicininę ekspertizę. Į rezervą įtraukti buvę pareigūnai turi teisę į pareigūnams taikomus privalomus periodinius profilaktinius sveikatos patikrinimus Statuto 59 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Į rezervą įtraukti buvę pareigūnai pagal poreikį dalyvauja centrinės statutinės įstaigos ir jai pavaldžių statutinių įstaigų organizuojamuose mokymuose ar pratybose, kurių trukmę, periodiškumą ir programas nustato centrinės statutinės įstaigos vadovas.

Į rezervą įtraukto buvusio pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo arba sveikatos sutrikdymo centrinės statutinės įstaigos organizuojamų mokymų ar pratybų metu atvejais kompensacijos mokamos Statuto 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu buvusią Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.

Į rezervą įtraukti buvę pareigūnai aprūpinami apranga, mokymų ar pratybų laikotarpiu maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Į rezervą įtrauktų buvusių pareigūnų aprūpinimo maistu tvarką ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai. Taip pat šiems pareigūnams centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos vykimo į centrinės statutinės įstaigos organizuojamus mokymus, pratybas ir iš jų išlaidos.

Statuto 49 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytais atvejais į rezervą įtraukti buvę pareigūnai savo sutikimu centrinės statutinės įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu yra pasitelkiami pareigūno tarnybinėms pareigoms atlikti grąžinant juos į vidaus tarnybą ir paskiriant į pareigūno pareigas be Statuto 27 straipsnyje nustatytos atrankos ir netaikant Statuto 75 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pasibaigus Statuto 49 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms aplinkybėms pareigūnai atleidžiami iš vidaus tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu.

Į rezervą įtrauktiems buvusiems pareigūnams taikomos Statuto 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Į rezervą įtraukti buvę pareigūnai iš jo išbraukiami:

Asmenys iš rezervo išbraukiami centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka.

Vidaus tarnybos valdymą įgyvendina vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrai pagal jiems nustatytas valdymo sritis.

Viešojo sektoriaus darbuotojų registro duomenys naudojami statutinių įstaigų personalui valdyti. Pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai išduodami vadovaujantis Viešojo sektoriaus darbuotojų registro duomenimis.