Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 42-1927

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538

Vilnius

1 straipsnis.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimas

Patvirtinti Vidaus tarnybos statutą

(pridedamas).

2

straipsnis. Netekę galios teisės aktai

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 3-34; 1995, Nr. 92-2056) I, II,

III, V ir VI skirsniai;

2) Lietuvos

Respublikos policijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 2-22);

3) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 47

straipsnio dalinio pakeitimo“ (Žin., 1991, Nr. 16-410);

4) Lietuvos

Respublikos policijos įstatymo 12, 13, 37, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo

16(3), 16(4), 16(5), 21(2), 39(2)

straipsniais įstatymas (Žin., 1997, Nr. 69-1734);

5) Lietuvos

Respublikos policijos įstatymo 5, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo

įstatymas (Žin., 1998, Nr. 20-505);

6) Lietuvos Respublikos

policijos įstatymo 48 straipsnio pakeitimo ir papildymo 48(1)

straipsniu įstatymas (Žin., 1998, Nr. 57-1579);

7) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 12, 13, 25 straipsnių pakeitimo,

16(1), 16(2), 21(1) straipsnių, 27 straipsnio

5 dalies ir 39(1) straipsnio pripažinimo netekusiais galios

įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2868);

8) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 12, 13, 25 straipsnių

pakeitimo, 16(1), 16(2), 21(1) straipsnių, 27

straipsnio 5 dalies ir 39(1) straipsnio pripažinimo netekusiais

galios įstatymo 1 ir 2 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, 7 straipsnio

pakeitimo bei papildymo 8(1) straipsniu įstatymas (Žin., 2000, Nr. 109-3478);

9) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 8(1) straipsnio

pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 60-2139);

10) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 8(1) straipsnio

pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4091);

11) Lietuvos

Respublikos policijos įstatymo 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios

įstatymas (Žin., 2002, Nr. 54-2117).

3

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS

PAKSAS

PATVIRTINTA

Lietuvos

Respublikos

2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu

Nr. IX-1538

VIDAUS TARNYBOS

S T A T U T A S

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Statuto paskirtis

Šis Statutas

nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą,

priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir

kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse

įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą

vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Statuto sąvokos

tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo

ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių

teisinių santykių visuma.

tarnybos sistema – Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities

vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma

bei ryšiai tarp jų.

reikalų statutinė įstaiga (toliau – vidaus reikalų įstaiga)

– valstybės politiką visuomenės saugumo srityje įgyvendinantis Vidaus

reikalų ministerijos valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio pareigūnų

tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais.

tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) –

statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo

įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims.

statusas – pareigūno teisinė padėtis.

nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos

tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas,

padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar

nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus

tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga

arba ją kompromituojantis.

atsitikimas tarnyboje ar susijęs su tarnyba – įvykis tarnybos metu,

įskaitant eismo įvykį tarnybos metu, įvykis pertraukos pailsėti ir pavalgyti

metu, jei pareigūnas šios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su

pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas

patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba

ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar

sveikatos sutrikdymas.

9.

Nelaimingas atsitikimas vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos – įvykis,

kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio,

biologinio, fizinio ar ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys

yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas, įvykęs pareigūnui vykstant į

tarnybos ar komandiruotės vietą ar grįžtant iš jos, taip pat pareigūno darbo

dienomis kelyje tarp tarnybos vietos ir:

1) pareigūno

gyvenamosios vietos;

2) ne tarnybos

vietoje esančios vietos, kurioje pareigūnui išmokamas darbo užmokestis;

3) vietos,

esančios ne tarnybos vietos teritorijoje, kurioje pareigūnas būna pertraukos

pailsėti ir pavalgyti metu.

atsitikimas profesinio ar įvadinio mokymo metu – įvykis, įvykęs profesinio

ar įvadinio nustatytų mokymo formų (paskaita, seminaras, pratybos, egzaminas ir

kt.) mokymo pagal patvirtintas profesinio ar įvadinio mokymo programas metu,

taip pat profesinio ar įvadinio mokymo vietoje profesinio ar įvadinio mokymo

metu atsitikęs įvykis, kurio metu kursantas patiria rizikos veiksnio (cheminio,

fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį,

kurio padarinys yra kursanto mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra vidaus reikalų įstaigos,

kurioje pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (jei padalinio

buveinė nesutampa su vidaus reikalų įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina

pareigas, buveinė.

– asmuo, kuris mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose.

perkėlimas įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje

arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje, pasibaigus įstatymuose nustatytam jo

tarnybos šiose pareigose laikotarpiui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

Nr. X-1705,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)

3

straipsnis. Pagrindiniai vidaus tarnybos principai

tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės,

lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų

kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir

pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų

pareigūno pareigų vykdymo principais.

reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu

įstatymu.

pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl pareigūno lyties, rasės,

tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar

pažiūrų.

tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nepaisydamas asmeninių

politinių pažiūrų, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje. Keičiantis politinei valdžiai

užtikrinamas pareigūnų tarnybinės veiklos tęstinumas.

vykdant pareigas turi būti vieša ir atvira, išskyrus įstatymų nustatytus

atvejus.

grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos metu įvertinant jų

profesionalumą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant

konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.

7.

Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai

(padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis

darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame

Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.

lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys,

pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo

pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį

Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras

socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo

vykdyti šias pareigas:

1) gerbti ir

ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves;

2) sužinojęs

apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju,

imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės

pažeidimui;

3) gavęs žinių

apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba

kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių

įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems

neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą;

4) imtis

priemonių fizinių, juridinių asmenų ar valstybės turtui gelbėti stichinių

nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų

ekstremalių situacijų atvejais;

5) saugoti jam

patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei

komercines paslaptis;

6) įstatymai

pareigūnams gali nustatyti ir kitų pareigų.

4

straipsnis. Vidaus reikalų įstaigos

Vidaus reikalų

įstaigos yra:

1) vidaus

reikalų centrinės įstaigos (Policijos departamentas prie Vidaus reikalų

ministerijos (toliau – Policijos departamentas); Valstybės sienos apsaugos

tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos

tarnyba); Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus

reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamentas); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų

ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba); Vadovybės

apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės

apsaugos departamentas);  Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų

ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba);

2)

kitos vidaus reikalų įstaigos (vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžios

teritorinės, specializuotos ir kt. įstaigos);

3)

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2002,

2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-873 (2004-02-21)

Nr.

IX-2263,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3625 (2004-06-24)

Nr.

IX-2504,

2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5942 (2004-11-09)

Nr.

X-590,

2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 57-2022 (2006-05-20)

Nr.

X-814,

2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 102-3936 (2006-09-26)

5

straipsnis. Statuto taikymas

reikalų įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai bei

darbuotojai.

tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą

reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

3.

Kitų valstybės tarnautojų, tarnaujančių vidaus reikalų įstaigose, tarnybą

reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Šiems

valstybės tarnautojams taip pat taikomos šio Statuto 7 straipsnio 3 dalies 2

punkto ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatos.

4.

Darbuotojų darbą reglamentuoja darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

II SKYRIUS

VIDAUS TARNYBA

PIRMASIS

SKIRSNIS

PRIĖMIMAS

Į VIDAUS TARNYBĄ

6

straipsnis. Reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą

1.

Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi:

1) būti Lietuvos

Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;

2) būti

nepriekaištingos reputacijos, sukakęs ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip

30 metų (asmuo, turintis aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį

išsilavinimą – ne daugiau kaip 35 metus). Asmuo laikomas nepriekaištingos

reputacijos, jei nėra šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 2–4, 6 punktuose ir 2

dalyje nurodytų aplinkybių;

3) turėti ne

žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;

4) būti tokios

sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Sveikatos būklės

reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;

5) būti tokio

bendro fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Bendro

fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras;

6)

būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą

arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus.

2.

Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų

vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems

tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Papildomi reikalavimai

siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais,

sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas

atitinkamuose padaliniuose.

3.

Vidaus reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų įstaigų

poreikius ir gavęs vidaus reikalų ministro sutikimą, turi teisę priimti į

vidaus tarnybą asmenis, kurių amžius viršija šio straipsnio 1 dalies 2 punkte

nustatytą maksimalią amžiaus ribą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

7

straipsnis. Asmens tikrinimas ir siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigą ar kitą švietimo įstaigą išdavimas

pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis į

vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą) dėl

siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o asmuo, pageidaujantis

mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – dėl siuntimo į kitą švietimo įstaigą.

2.

Asmuo privalo pateikti vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl

siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą,

personalo tarnybai ar valstybės tarnautojui (pareigūnui), atliekančiam

personalo tvarkymo funkcijas, anketinius ir biografinius duomenis apie save,

duomenis apie savo gyvenamąją aplinką, siekio tarnauti motyvaciją ir lūkesčius.

pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo

įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo

kursuose, tikrinimas:

1) Centrinė

medicinos ekspertizės komisija patikrina sveikatą ir pateikia išvadą dėl asmens

sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai;

2) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas pagal

vidaus reikalų įstaigų įskaitas (jei būtina – pagal kitų operatyvinės veiklos

subjektų įskaitas);

3) bendras fizinis pasirengimas tikrinamas atitinkamai atrankos į

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas metu ar šio straipsnio 6 dalyje

nurodytos atrankos metu.

4.

Asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo

įstaigoje

ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose,

tikrinimo, nustatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, procedūrą teisės

aktų nustatyta tvarka koordinuoja vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis

kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą

švietimo įstaigą, personalo tarnyba arba valstybės tarnautojas (pareigūnas),

atliekantis personalo tvarkymo funkcijas.

kad asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje,

kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio

mokymo kursuose, atitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose

nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą

į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o Vidaus reikalų ministerija

išduoda siuntimą į kitą švietimo įstaigą:

1) asmeniui,

turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, – siuntimą dalyvauti atrankoje

į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą;

2) asmeniui,

turinčiam aukštąjį universitetinį, aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba

iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, – siuntimą į įvadinio

mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje;

3) asmeniui,

pageidaujančiam mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – siuntimą stoti į kitą švietimo įstaigą.

5 dalies redakcija nuo 2012-04-01:

5.

Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigos įvadinio mokymo kursuose, atitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies

1–4 punktuose nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam

asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas,

atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytą pareigūnų rengimo pagal

atitinkamas studijų programas poreikį, išduoda siuntimą į kitą švietimo

įstaigą:

1)

asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, – siuntimą dalyvauti

atrankoje į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą;

2)

asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį, aukštąjį neuniversitetinį,

aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, –

siuntimą į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje;

3)

asmeniui, pageidaujančiam mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – siuntimą stoti į

kitą švietimo įstaigą.

siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje

ar į kitą švietimo įstaigą

išduodami atrankos būdu. Šių atrankų atlikimo tvarką nustato vidaus reikalų

ministras.

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir į kitas švietimo įstaigas

išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

Nr.

XI-1853,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7751 (2011-12-31)

8

straipsnis. Priėmimas į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymasis

reikalų profesinio mokymo įstaigą gali būti priimami asmenys, pateikę vidaus

reikalų įstaigos siuntimą į tą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą.

reikalų profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir

įrašomi į šios įstaigos kursantų sąrašus asmenys:

1) laimėję

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką į šią įstaigą ir

pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;

2) turintys ne

žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba aukštesnįjį, arba iki 1995 metų

įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą

sutartis.

priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato vidaus

reikalų ministras.

reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, jeigu jis

neatitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų

reikalavimų ir yra šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos

aplinkybės.

Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ar 6 punktuose arba 2 dalyje nustatytos

aplinkybės atsirado po asmens priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigą, asmuo iš jos pašalinamas ir išbraukiamas iš kursantų sąrašų.

dėl priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, sprendžiami teisės

aktų nustatyta tvarka.

mokymosi metu šaunamieji ginklai, specialiosios priemonės ir sprogmenys

išduodami tik išlaikius atitinkamus egzaminus.

tinkamumą tarnybai vertina vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kurioje

atliekamas kursanto profesinis ar įvadinis mokymas, atestavimo komisija.

Kursanto tinkamumas tarnybai turi būti įvertintas ne vėliau kaip prieš 5 darbo

dienas iki to kursanto profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpio pabaigos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

9

straipsnis. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis

vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų

centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja

laikytis šio Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų,

atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo

įstaigą, – šios įstaigos nustatytų reikalavimų, vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas

mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti,

kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo

įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias

pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos

sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas šiame

Statute ir kituose įstatymuose.

stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:

1) sudarant

stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus

mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus

pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi

atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo

paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas;

2) sudarant

stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, – šio asmens įsipareigojimas

mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o

jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi

atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš

vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

13 straipsnis.

Pareigūnų laipsniai

tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams,

vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi specialūs pareigūnų

nekariniai laipsniai (toliau – laipsniai).

turi pareigūnai, einantys statutines pareigas vidaus reikalų įstaigose, taip

pat pareigūnai, įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.

skirstomi į vidaus tarnybos ir policijos laipsnius.

4.

Vidaus tarnybos laipsniai suteikiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos bei

jiems pavaldžių įstaigų, padalinių ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų

pareigūnams.

tarnybos laipsniai yra:

1) pirminės grandies

pareigūnų;

2) vidurinės

grandies pareigūnų;

3)

aukštesniosios grandies pareigūnų;

4)

aukščiausiosios grandies pareigūnų.

grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) vidaus

tarnybos grandinis;

2) vidaus

tarnybos jaunesnysis puskarininkis;

3) vidaus

tarnybos puskarininkis;

4) vidaus

tarnybos vyresnysis puskarininkis.

grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) vidaus

tarnybos leitenantas;

2) vidaus

tarnybos vyresnysis leitenantas;

3) vidaus

tarnybos kapitonas.

8.

Aukštesniosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) vidaus

tarnybos majoras;

2) vidaus

tarnybos pulkininkas leitenantas;

3) vidaus

tarnybos pulkininkas.

9.

Aukščiausiosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsnis yra vidaus tarnybos

generolas.

laipsniai suteikiami policijos pareigūnams.

laipsniai yra:

1) pirminės

grandies pareigūnų;

2) vidurinės

grandies pareigūnų;

3)

aukštesniosios grandies pareigūnų;

4)

aukščiausiosios grandies pareigūnų.

grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1) jaunesnysis

policininkas;

2) policininkas;

3) vyresnysis

policininkas;

4) viršila.

grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1) inspektorius;

2) vyresnysis

inspektorius;

3) komisaras

inspektorius.

14.

Aukštesniosios grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1) komisaras;

2) vyresnysis

komisaras;

3) vyriausiasis

komisaras.

15.

Aukščiausiosios grandies pareigūnų policijos laipsnis yra generalinis

komisaras.

laipsnio gali netekti tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.

Netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai. Duomenys

apie tai, kokius laipsnius turi šie pareigūnai, įtraukiami į Vidaus reikalų

pareigūnų registrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2002,

2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-873 (2004-02-21)

Nr.

IX-2263,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3625 (2004-06-24)

Nr.

IX-2504,

2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5942 (2004-11-09)

Nr.

X-590,

2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 57-2022 (2006-05-20)

Nr.

X-814,

2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 102-3936 (2006-09-26)

14

straipsnis. Laipsnių suteikimas

tarnybos majoro ir vidaus tarnybos pulkininko leitenanto bei komisaro ir

vyresniojo komisaro laipsnius suteikia vidaus reikalų ministras vidaus reikalų

centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo teikimu.

tarnybos grandinio ar jaunesniojo policininko laipsnis suteikiamas įgijus

pirminį profesinį parengimą arba po įvadinio mokymo kursų baigimo vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigoje vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar

jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu, paskyrus

pareigūną į atitinkamas pareigas.

pirminės grandies pareigūnų laipsnis, atsižvelgiant į kvalifikaciją ir

nuopelnus, suteikiamas pareigūnui, einančiam atitinkamas pareigas ir

ištarnavusiam:

1) vidaus

tarnybos grandiniu, jaunesniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus;

2) vidaus

tarnybos jaunesniuoju puskarininkiu, policininku – ne mažiau kaip 3 metus;

3) vidaus

tarnybos puskarininkiu, vyresniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus.

pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės įstaigos

vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas. Vidaus

tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti

suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir

yra paskiriami į atitinkamas pareigas.

tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar

profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas

einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją,

atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus.

vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno

kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja:

1) vidaus

tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus;

2) vidaus

tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2

metus.

vidurinės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės ar

profesinio mokymo įstaigos vadovas.

tarnybos majoro ar komisaro laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno

kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir kai jis ne mažiau kaip

3 metus ištarnauja vidaus tarnybos kapitonu ar komisaru inspektoriumi.

aukštesniosios grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į

pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir kai jis

ištarnauja:

1) vidaus

tarnybos majoru, komisaru – ne mažiau kaip 4 metus;

2) vidaus

tarnybos pulkininku leitenantu, vyresniuoju komisaru – ne mažiau kaip 4 metus.

tarnybos pulkininko ar vyriausiojo komisaro laipsnis suteikiamas Ministro

Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu.

tarnybos generolo laipsnis gali būti suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu

vidaus reikalų ministro teikimu. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas

turinčiam vidaus tarnybos pulkininko laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos vadu,

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybos ar Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi ir šias

pareigas eina ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

komisaro laipsnis gali būti suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus

reikalų ministro teikimu. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas turinčiam

vyriausiojo komisaro laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas policijos generaliniu

komisaru ir šias pareigas eina ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

didelius nuopelnus tarnyboje aukštesnis laipsnis anksčiau už nustatytą terminą

arba viena pakopa aukštesnis (negu priklausytų pagal einamas pareigas) laipsnis

suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą.

turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.

gali būti pažemintas, skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą – laipsnio

pažeminimą viena pakopa. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų centrinės įstaigos

vadovo ar jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo, pažemina

vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus

reikalų įstaigos vadovas. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų ministro, pažemina

vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės ar vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaigos vadovo teikimu. Laipsnį, suteiktą Ministro Pirmininko, pažemina

(įskaitant vidaus tarnybos pulkininko laipsnio pažeminimą iki vidaus tarnybos

pulkininko leitenanto laipsnio ir vyriausiojo komisaro laipsnio pažeminimą iki

vyresniojo komisaro laipsnio) Ministras Pirmininkas vidaus reikalų ministro

teikimu. Buvęs laipsnis gali būti grąžinamas ne anksčiau kaip po vienų metų

bendra laipsnių suteikimo tvarka.

laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų pareigų, pareigūnų laipsnių

suteikimo ir pervardijimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

policijos įstaigą iš kitos vidaus reikalų įstaigos arba į kitą vidaus reikalų

įstaigą iš policijos įstaigos pareigūno arba atšaukto iš Vidaus reikalų

ministerijos kadrų rezervo pareigūno iki perkėlimo turėtas vidaus tarnybos ar

policijos laipsnis pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar

vidaus tarnybos laipsniu. Atšauktam iš Vidaus reikalų ministerijos kadrų

rezervo pareigūnui aukštesnis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į šio Statuto

20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

vidaus tarnybą buvusio pareigūno turimas atsargos laipsnis nuo pareigūno

grąžinimo į vidaus tarnybą dienos tampa pareigūno laipsniu arba pervardijamas

atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

Nr.

X-1127,

2007-05-15, Žin., 2007, Nr. 59-2282 (2007-05-29)

TREČIASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNO

KARJERA

15

straipsnis. Pareigūno pareigų paaukštinimas

laisvas aukštesnes pareigūno pareigas gali dalyvauti aukštesnių pareigų

siekiantys, žemesnes pareigas einantys tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus

reikalų įstaigos pareigūnai.

profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus

tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną

naujoms pareigoms eiti.

savo įsakymu perkelia vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Vidaus reikalų

centrinių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų

atleidžia vidaus reikalų ministras, jei kiti įstatymai nenustato kitaip.

pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis,

sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs

svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas

pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

pareigas vidaus reikalų įstaigose skelbiami „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ ir Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje.

laisvas pareigas viešai neskelbiami komplektuojant operatyvinę veiklą

vykdančius struktūrinius padalinius. Šiuose padaliniuose einančių pareigas

pareigūnų karjeros tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Atrankai vykdyti

vidaus reikalų įstaigoje veikia atrankos į laisvas aukštesnes pareigas

komisija. Vienu šios komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos atstovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1705,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)

16

straipsnis. Tarnybinis kaitumas

prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas.

pareigūnai, einantys lygiavertes pareigas, jų prašymu gali būti sukeičiami

pareigomis – perkeliami į kitas pareigas.

gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais

atvejais, jei turi privalomą išsilavinimą, atitinkantį siekiamas pareigas, ir

atitinka siekiamos pareigybės aprašymo reikalavimus. Jis perkeliamas:

1) toje pačioje

vidaus reikalų įstaigoje – vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu;

2) kitoje vidaus

reikalų įstaigoje – vidaus reikalų įstaigos, iš kurios jis perkeliamas, ir

vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis perkeliamas, vadovams suderinus.

Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad pareigūnas dėl sveikatos

būklės negali eiti savo pareigų, vidaus

reikalų įstaigos vadovas turi teisę perkelti pareigūną į kitas lygiavertes

pareigas, kurias pareigūnas gali eiti pagal savo sveikatos būklę toje pačioje

vidaus reikalų įstaigoje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje

atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje.

įstaigos vadovas turi teisę laikinai perkelti pareigūną į kitas lygiavertes ar

aukštesnes pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje.

suderinus, pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar

aukštesnes pareigas kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, esančioje

toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.

ir 6 dalyse nustatytais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas

galima tik turint jo raštišką sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios

padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejus.

laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti

ilgiau nei vienus metus. Laikino perkėlimo metu pareigūnui mokamas visas darbo

užmokestis pagal pareigas, iš kurių jis buvo perkeltas į kitas pareigas, o

jeigu perkeliama į aukštesnes pareigas – mokamas darbo užmokestis pagal tas

pareigas, į kurias pareigūnas perkeltas.

straipsnio 1–6 dalyse nurodytais atvejais pareigūnas perkeliamas į kitas

pareigas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

tarnybiniam būtinumui, vidaus reikalų įstaigų (išskyrus vidaus reikalų

centrinių įstaigų) vadovai (taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardų

vadai) ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų pareigūnai be jų sutikimo

gali būti perkeliami į kitas lygiavertes ar aukštesnes pareigas toje pačioje ar

kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje,

esančioje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.

straipsnio 4, 6 ir 10 dalyse nustatytais atvejais pareigūną galima perkelti į

kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje tik tuo atveju, kai atsižvelgiant

į šeimos sudėtį suteikiamos teisės aktų nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios

patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios vietos nuomos išlaidos) ir teisės

aktų nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto pergabenimo išlaidos. Šie

reikalavimai netaikomi karo padėties, nepaprastosios

padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejais.

jo raštišku sutikimu gali būti perkeltas eiti pareigas Lietuvos diplomatinėse

atstovybėse bei konsulinėse įstaigose užsienyje. Paskyrimo laikotarpiui

pasibaigus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pareigūnas grąžinamas į savo buvusias

arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes pareigas. Šių pareigūnų skyrimo į

pareigas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose ir

atleidimo iš pareigų tvarką, darbo užmokesčio ir socialinių garantijų tarnybos

užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis,

sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs

svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas

pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

dėl tarnybinio kaitumo, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

161

straipsnis. Pareigūnų rotacija

atvejais.

reikalų centrinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į tarnybinį būtinumą, gali

pratęsti pareigūno, kuriam taikoma rotacija, tarnybos šiose pareigose

laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams.

3.

Pareigūnui, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas

kitoje tarnybos vietovėje, netaikoma šio Statuto 47 straipsnio 1 dalyje

nustatyta sąlyga dėl nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius

reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies perleidimo per pastaruosius 5

metus, apribojanti teisę būti aprūpintam tarnybiniu butu ar tarnybine

gyvenamąja patalpa.

pareigūną rotacijos tvarka perkelti į kitas lygiavertes pareigas vidaus reikalų

įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris),

asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję

tiesioginio pavaldumo santykiais.

kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas, ir jo šeimos

narių kelionės ir turto pergabenimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1705,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)

17

straipsnis. Pareigūno perkėlimas į žemesnes pareigas

pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas galima:

1)

kai panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar struktūrinio padalinio

darbo organizavimo pakeitimo, pertvarkymo, reorganizavimo arba likvidavimo;

2)

įsigaliojus neigiamai atestacijos išvadai;

3)

paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas.

pareigūną į žemesnes pareigas dėl pareigybės panaikinimo galima tik tuo atveju,

jeigu nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas ir jei pareigūnas

pateikia raštišką sutikimą.

18

straipsnis. Pareigūno atestavimas

tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu

įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija.

priimtas į vidaus tarnybą, pirmą kartą atestuojamas po priėmimo praėjus ne

mažiau kaip 6 mėnesiams. Vėliau jis atestuojamas ne rečiau kaip kartą per 4

metus.

vidaus reikalų ministras, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar vidaus

reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių

pareigūnų atestaciją.

atestavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

pareigūnų atestavimo rezultatų sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

19

straipsnis. Tarnyba užsienyje

nustatyta tvarka pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti siunčiamas į

užsienio valstybes atlikti patarėjo, stebėtojo ir kitų funkcijų tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje,

Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos

įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių

kartu įsteigtoje organizacijoje (konsorciume) (toliau – tarptautinė

institucija), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar užsienio

valstybės institucijoje arba tarptautinės institucijos ar humanitarinės

pagalbos teikimo misijoje, taip pat specialiojoje misijoje paprastai ne

ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nustato kitaip.

dalyvavimo tarptautinėje institucijoje, civilinėje

tarptautinėje operacijoje

ar užsienio valstybės institucijoje arba tarptautinės institucijos ar

humanitarinės pagalbos teikimo misijoje, taip pat specialiojoje misijoje

laikotarpis pareigūno sutikimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 metams

teisės aktų nustatyta tvarka.

reikalų centrinės įstaigos vadovo nustatyta ir su užsienio reikalų ministru

suderinta tvarka pareigūnas jo

sutikimu vienų metų laikotarpiui gali būti siunčiamas saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių,

konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų. Pareigūno,

nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių

organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis gali būti pratęstas teisės

aktų nustatyta tvarka. Bendras pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių,

konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos

užsienyje laikotarpis negali viršyti vienų metų ir šešių mėnesių. Tokia

pareigūno tarnyba užsienyje nelaikoma tarnybine komandiruote.

humanitarinės pagalbos teikimo misijas pareigūnai siunčiami kaip tarptautinės

pagalbos teikimo komandos nariai.

pareigūną išsiųsti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas priima

Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-68,

2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7000 (2004-12-31)

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

20

straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervas

tarnybinei būtinybei, atsižvelgus į pareigūno profesinį pasirengimą,

išsilavinimo lygį, kompetenciją, pareigūnas jo sutikimu ir vidaus reikalų

ministro įsakymu gali būti perkeliamas į lygiavertes arba viena kategorija

aukštesnes nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas (toliau – nestatutinės

pareigos) Vidaus reikalų ministerijoje arba siunčiamas eiti lygiavertes arba

viena kategorija aukštesnes pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir

įtraukiamas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.

esančio Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve ir einančio nestatutines

pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministerijos valdymo

srities įstaigoje, tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir kiti teisės aktai.

esantis Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve ir einantis nestatutines

pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministerijos valdymo

srities įstaigoje, vykdo bendrąsias pareigūno pareigas ir specialiąsias

nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas, nurodytas jo pareigybės aprašyme.

Šiuo atveju pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas su nurodytu pareigūno

laipsniu, šalia įrašius „VRM kadrų rezervas“, ir nurodomas einamų nestatutinių

pareigų pavadinimas. Pažymėjimas galioja, kol einamos nurodytos nestatutinės

pareigos.

nustojus eiti nestatutines pareigas, vidaus reikalų ministras sprendžia dėl

tolesnės pareigūno tarnybos eigos. Esant būtinumui pareigūnas gali būti

perkeliamas į kitas nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba

perkeliamas tarnauti į kitas valstybės institucijas ar įstaigas einant

nestatutines pareigas ir paliekamas Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve.

Nesant būtinumo, pareigūnas grąžinamas į statutines pareigas. Tokiu atveju pareigūnas

grąžinamas į jo eitoms nestatutinėms pareigoms lygiavertes arba aukštesnes

pareigūno pareigas. Skiriamas į aukštesnes pareigas pareigūnas atestuojamas ir

jeigu atestacijos išvada teigiama, į jas paskiriamas. Nesant laisvų pareigų

pareigūnas laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, gali būti

skiriamas į viena pakopa žemesnes pareigas ir jam mokamas pagal paskutinių jo

eitų nestatutinių pareigų pareiginę algą nustatytas darbo užmokestis.

esančiam Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, aukštesnis pareigūno

laipsnis nesuteikiamas, tačiau grąžinant pareigūną į statutines pareigas

aukštesnis pareigūno laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno ištarnautą

laiką.

Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau

kaip 5 metus. Atsižvelgdamas į vidaus tarnybos sistemos poreikius, esant

būtinybei, vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti pareigūno buvimo Vidaus

reikalų ministerijos kadrų rezerve laiką, tačiau bendras pareigūno buvimo Vidaus

reikalų ministerijos kadrų rezerve laikas per visą jo tarnybą negali viršyti 8

metų.

reikalų ministerijos kadrų rezervo sudarymo, panaudojimo, reorganizavimo,

panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato vidaus reikalų ministras.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

PROFESINIS RENGIMAS IR KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS

21

straipsnis. Pareigūnų profesinis rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas

profesinis rengimas vykdomas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose ir

Vidaus reikalų ministerijos siuntimu kitose švietimo įstaigose. Pirminis

profesinis parengimas įgyjamas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus

III profesinio išsilavinimo lygio profesinio rengimo standartus.

turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba iki 1995

metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesijas, įgytas ne vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti, turi baigti

įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, baigusius kitas švietimo įstaigas

Vidaus reikalų ministerijos siuntimu) vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigose.

1 ir 2 dalių redakcija nuo 2012-04-01:

1.

Pareigūnų profesinis rengimas vykdomas vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigose ir vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu kitose švietimo

įstaigose. Pirminis profesinis parengimas įgyjamas pagal švietimo ir mokslo

ministro patvirtintus III profesinio išsilavinimo lygio profesinio rengimo

standartus.

2.

Asmenys, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba

iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesijas, įgytas ne

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti, turi baigti

įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, baigusius kitas švietimo įstaigas

Vidaus reikalų ministerijos arba vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu)

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose.

privalo nuolat tobulinti turimą kvalifikaciją – mokytis arba studijuoti, kai po

mokymo baigimo neįgyjama profesinė kvalifikacija, nurodyta Lietuvos švietimo

klasifikacijoje. Kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato vidaus reikalų

ministras.

privalo nuolat būti einamoms pareigoms būtinos parengties. Pareigūnų fizinio

pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką

nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministras pareigūnams gali

nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su fiziniais ir praktiniais

gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų

padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką.

5.

Pareigūnai, siekiantys eiti aukštesnes pareigas, privalo baigti atitinkamus

mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo kursus. Duomenys apie tokius kursus

baigusius asmenis įtraukiami į Vidaus reikalų pareigūnų registrą.

profesinis rengimas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose finansuojamas

atitinkamai iš Vidaus reikalų ministerijos arba iš vidaus reikalų centrinių

įstaigų ir vidaus reikalų įstaigų asignavimų, skirtų pareigūnų mokymui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

Nr.

XI-1853,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7751 (2011-12-31)

22

straipsnis. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos

reikalų profesinio mokymo įstaigos yra vidaus reikalų ministrui ar vidaus

reikalų centrinių įstaigų vadovams pavaldžios įstaigos, kuriose vyksta

pareigūnų profesinis rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas bei kursantų

profesinis ir įvadinis mokymas.

reikalų profesinio mokymo įstaigos steigiamos įstatymų nustatyta tvarka.

Pareigūnų rengimo sistemą, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų valdymo

struktūrą, pareigybes ir biudžeto lėšų paskirstymą nustato vidaus reikalų

ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

rengimo užduotis ir reikalavimus vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų

teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras. Pareigūnų rengimo užduotis ir

reikalavimus vidaus reikalų ministras gali pavesti nustatyti vidaus reikalų

centrinių įstaigų vadovams.

reikalų profesinio mokymo įstaigas priimami vidurinį išsilavinimą turintys

asmenys, atitinkantys priėmimo į šias įstaigas sąlygas. Į vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigas priimti asmenys atlieka būtinuosius karinius

mokymus.

statusą, mokymosi sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigų nuostatai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

PENKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

ATSAKOMYBĖ IR JIEMS TAIKOMI PASKATINIMAI BEI APRIBOJIMAI

23

straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai

nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti

skatinami ir apdovanojami:

1) padėka;

2) ne didesne

kaip pareigūno vidutinis darbo užmokestis (išskyrus šio straipsnio

2 dalyje nustatytus atvejus) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta

tvarka;

3) vardine

dovana;

4) žinybiniu

ženklu;

5) vardiniu

ginklu;

6) suteikiant

aukštesnį laipsnį šio Statuto 14 straipsnyje nustatyta tvarka.

tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus

teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala

valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami ne didesne kaip

pareigūno keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio vienkartine pinigine

išmoka.

ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatomi valstybės

apdovanojimui gauti.

reikalų ministras turi teisę skatinti ir apdovanoti visais šio straipsnio 1 ir

2 dalyse išvardytais paskatinimais ir apdovanojimais, vidaus reikalų įstaigos

vadovas – šio straipsnio 1 dalies 1–4, 6 punktuose ir 2 dalyje išvardytais

paskatinimais ir apdovanojimais.

turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami.

skatinimo ir apdovanojimo tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų

skyrimą ir mokėjimą, nustato vidaus reikalų ministras.

pareigūno paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jo tarnybos bylą ir

pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1549,

2008-05-20, Žin., 2008, Nr. 63-2385 (2008-06-03)

Nr. XI-1424,

2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3474 (2011-06-14)

24

straipsnis. Pareigūnui taikomi apribojimai

Pareigūnui

draudžiama:

1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus

atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas vidaus reikalų įstaigai

įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą,

išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas

(paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos

išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šiam pareigūnui, pasiųstam į tarnybinę

komandiruotę, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios

išlaidos;

2) vidaus reikalų įstaigos, kurioje jis eina pareigas,

vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis

bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats

arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs

svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis

bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar

asmuo, susijęs su pareigūnu svainystės (partnerystės) ryšiais, turi ar valdo

pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba

akcijų;

3) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar

konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės

įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams

įstatymų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių

rinkimų, referendumo komisijose ir už darbą pagal sutartis su rinkimų arba

referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose

ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį

suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija

nenurodyta pareigūno pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo

valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu,

Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės

aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra

intelektinės nuosavybės teisių objektai;

4) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje;

5) būti

politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų

veikloje;

6) streikuoti;

7) darbo laiku

vykdyti profesinių sąjungų veiklą.

25

straipsnis. Pareigūnų atsakomybė

tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į

baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą

pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.

26

straipsnis. Tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimas

tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis,

nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas

aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas

papeikimas;

4) laipsnio

pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į

viena pakopa žemesnes pareigas;

6) atleidimas iš

vidaus tarnybos.

nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:

1) šio Statuto

24 straipsnyje pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą;

2) Viešųjų ir

privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų

pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;

3) nebuvimą

tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

4) buvimą darbo

metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų

medžiagų;

5) tarnybinį

nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo

taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.

nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio

nusižengimo išaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo

tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus,

kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 7 dalyje

numatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant

auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos

institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė

nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio

nusižengimo padarymo dienos.

straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas laikas, kai

pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogų, taip pat laikas, per kurį

įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės

sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo

pareigūnui.

tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis

patikrinimas. Vidaus

reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą,

gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui,

atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys),

atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo.

Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje

pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus

reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti

tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje

nebeatliekamas. Vidaus reikalų ministras gali pavesti tyrimų padaliniui

įvertinti vidaus reikalų įstaigose atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų

teisėtumą ir pagrįstumą. Pareigūną į pareigas skiriantis vadovas, priimdamas

sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, atsižvelgia į vidaus

reikalų ministro patvirtintą tyrimų padalinio atlikto tarnybinio patikrinimo

išvadą arba į vidaus reikalų įstaigose atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų

teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą, kuriam pritarė vidaus reikalų ministras.

paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar

administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra

sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai

institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl

šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl

administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį

tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia

baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena,

tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti

paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai

pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį

nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės

pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas

neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės

pažeidimo teisenos eigą.

nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.

pareigūnui paskirtas tarnybines nuobaudas įrašomi į tarnybos bylą, kaupiami ir

pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.

patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką

nustato vidaus reikalų ministras.

11.

Ginčai, kilę dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, gali būti sprendžiami teisės

aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

Nr. XI-1424, 2011-05-26,

Žin., 2011, Nr. 72-3474 (2011-06-14)

27

straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

laikomas nebaustu tarnybine nuobauda po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos

praėjus vieniems metams.

nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu

anksčiau, nei sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

tarnybinę nuobaudą pirma laiko, apie tai padaroma žyma pareigūno tarnybos

byloje bei Vidaus reikalų pareigūnų registre.

*28

straipsnis. Pareigūno nušalinimas nuo pareigų

apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų

pareigūną jo tiesioginis vadovas nušalina nuo pareigų tos dienos likusiam darbo

laikui.

patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio

teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą

neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas.

ikiteisminis tyrimas, pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo

proceso kodekso nustatyta tvarka.

pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai

nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo

pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas. Šiais atvejais

pareigūnui netaikomi šio Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti

apribojimai.

straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka nušalintas nuo pareigų

pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų

ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis

vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip

pat perduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo

priemones.

patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad

nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės

pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai

nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei

nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas

ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas

darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat

delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą

neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama,

kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo

nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar

nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad

pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti

yra pasibaigęs senaties terminas.

sprendimus nušalinti pareigūną nuo pareigų įtraukiamos į pareigūno tarnybos

bylą.

*Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo

35 straipsnis. Pareigūnų pareiginės algos priedų už

turimus laipsnius koeficientai

Pareigūnams

nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus laipsnius, nustatytus šio

Statuto 13 straipsnyje, apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį

(toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) grandinis,

jaunesnysis policininkas – 0,1 bazinio dydžio;

2) jaunesnysis

puskarininkis, policininkas – 0,15 bazinio dydžio;

3)

puskarininkis, vyresnysis policininkas – 0,2 bazinio dydžio;

4) vyresnysis

puskarininkis, viršila – 0,3 bazinio dydžio;

5) leitenantas,

inspektorius – 0,4 bazinio dydžio;

6) vyresnysis

leitenantas, vyresnysis inspektorius – 0,5 bazinio dydžio;

7) kapitonas,

komisaras inspektorius – 0,6 bazinio dydžio;

8) majoras,

komisaras – 0,7 bazinio dydžio;

9) pulkininkas

leitenantas, vyresnysis komisaras – 0,8 bazinio dydžio;

10) pulkininkas,

vyriausiasis komisaras – 0,9 bazinio dydžio;

11) generolas,

generalinis komisaras – 1 bazinio dydžio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-791,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3402 (2006-08-08)

36

straipsnis. Pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir priedai už jas

profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija. Pagal pareigūnų dalykines

savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos

rezultatus ir vidaus tarnybos stažą nustatomos 3-ioji, 2-oji ir 1-oji

kvalifikacinės kategorijos. 3-ioji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta

pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip dvejų metų vidaus tarnybos stažą. 2-oji

kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį

kaip penkerių metų vidaus tarnybos stažą. 1-oji kvalifikacinė kategorija gali

būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip dešimties metų vidaus

tarnybos stažą.

suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai.

pareigūnui suteiktą ar patvirtintą kvalifikacinę kategoriją įrašomi į jo

tarnybos bylą ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.

reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kvalifikacinių kategorijų

suteikimo ir patvirtinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas:

1) už 3-iąją –

10 procentų pareiginės algos;

2) už 2-ąją – 20

procentų pareiginės algos;

3) už 1-ąją – 30

procentų pareiginės algos.

nuo 2009 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1820,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5369 (2008-11-29)

37

straipsnis. Vidaus tarnybos stažas

skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į

vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius

iki 1990 m. kovo 11 d.):

1) faktinį

tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros

sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo

ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos

muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo

dienos;

2) darbo

įstaigose bei organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į

jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo

departamento ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą bei Specialiųjų

tyrimų tarnybos personalo rezervą;

3) nuteisto

pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau šis asmuo

reabilituotas;

4) faktinį

tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus

reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir

batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) darbo

policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos,

valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laiką Darbo

sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno

pareigoms;

6) darbo laiką,

išdirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais,

operatyviniais budinčiais, profilaktikos instruktoriais, sargybos viršininkais,

skyrininkais, ugniagesiais (gaisrininkais), vairuotojais, dispečeriais,

dujų-dūmų apsaugos tarnybos meistrais (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos

meistrais) Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai

buvo paskirti statutiniais priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;

7) vieną

tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento

struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. įskaitant kaip tris tarnybos dienas;

8) pareigūnams,

pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje,

ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos

nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

9) mokymosi

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose

vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų),

saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose

laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta

tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose

aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į

vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir

gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar

dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos

įvadinio mokymo kursų trukme;

10) pareigūno

laikinojo nedarbingumo laiką, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo,

tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, persikėlimo ir nemokamų atostogų laiką,

priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laiką, taip pat buvimo Vidaus

reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;

11) vieną

tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu į vidaus

tarnybos stažą įskaitant: taikos įvedimo misijose – kaip tris dienas, taikos

palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip dvi dienas.

straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą pareigūnui nustatoma šio

Statuto 32 straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė, suteikiama galimybė

įgyti kvalifikacinę kategoriją.

Lietuvos valstybei stažą dydis pareigūnui nustatomas pagal šio straipsnio 1

dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės

tarnybos įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-665,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2681 (2006-06-28)

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

Nr. X-1705,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)

38 straipsnis. Priemokos ir apmokėjimas

pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį

darbą ir budėjimą

darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą

apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Statuto 19 straipsnio 1 dalyje nurodytose misijose už Lietuvos Respublikos

ribų, mokama priemoka. Jos dydį nustato Vyriausybė.

tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemokų pareigūnams

mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

Nr.

X-1820,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5369 (2008-11-29)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR SU TUO SUSIJUSIOS SOCIALINĖS GARANTIJOS

40 straipsnis. Kompensacijos pareigūno ar kursanto

mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais

tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas

buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar

sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra

susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas

buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar

sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių

pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, neatsižvelgiant į draudimo išmokas jo

šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties),

kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta

tvarka įregistruotų švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24

metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir

nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną

turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties

lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio

vienkartinė kompensacija.

pareigūnas ar kursantas laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems

išmokama 40 minimalių gyvenimo lygių dydžio piniginė kompensacija laidotuvių

išlaidoms padengti. Pareigūno ar kursanto,

kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu,

palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka

valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant

tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su

padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba

kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo

tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su

padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba

kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno

statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių)

jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios

kompensacijos:

1) netekusiems

75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių

vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) netekusiems

60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio

darbo užmokesčio dydžio;

3) netekusiems

45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio

darbo užmokesčio dydžio;

4) netekusiems

iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to

pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo

užmokesčio dydžio;

5) sunkaus

sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) apysunkio

sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

7) lengvo sveikatos

sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

sutrikdymo per profesinį ar įvadinį mokymą atvejais kompensacijos mokamos šio

straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad

kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu Vyriausybės nustatytą

minimalią mėnesinę algą.

mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su

tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar

įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar

įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika

pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo

sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta

tvarka.

straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

1) darydamas

tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, pareigūnas ar kursantas

žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta;

2) pareigūno

mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su

tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių,

psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų, o kursanto mirties, sužalojimo,

susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo nesusijusi su jo

profesiniu ar įvadiniu mokymu;

3) pareigūnas ar

kursantas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;

4) pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo

sveikata buvo sutrikdyta eismo įvykio metu, jei šis pareigūnas ar kursantas

vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė ją

vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar

kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;

5) pareigūno ar

kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių

pareigų atlikimu arba profesiniu ar įvadiniu mokymu;

6) pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo

sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.

nustatyta tvarka.

kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos

ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos

sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų

bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

Nr.

XI-122,

2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6042 (2008-12-30)

41

straipsnis. Pareigūnų laikinasis nedarbingumas ir jo apmokėjimo tvarka

ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos atveju išduodamas nedarbingumo

pažymėjimas, o nėščioms ir gimdyvėms pareigūnėms išduodamas nėštumo ir gimdymo

atostogų pažymėjimas. Jų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos

institucijos. Apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą pareigūnas turi raštu ar

žodžiu pranešti savo tiesioginiam vadovui.

laikinojo nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę,

pareigūnių nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, tėvystės atostogų trukmę,

apmokėjimo sąlygas (išskyrus išimtis, nustatytas šio straipsnio 3 dalyje), taip

pat laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja valstybinio

socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe

(tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat

dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės

ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos

vykdymo), nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros

atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba

jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio arba jo dalies dydis, maksimalus

kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo

atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo

vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų

(tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju pareigūnams mokama

100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus

kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis

dėl ligos pašalpos skaičiavimo.

Pastaba. 3 dalies nuostatos

taikomos apskaičiuojant ligos išmokas nuo 2012 m. sausio 1 d.

nuo 2011 m. liepos 1 d.

nuo 2011 m. liepos 1 d.

kai jų laikinojo nedarbingumo trukmė atitinka nedarbingumo pažymėjimų išdavimo

tvarkoje nustatytus maksimalius terminus arba anksčiau, nei šie terminai

nustatyti, jeigu yra neįgalumo požymių, sveikata tikrinama Centrinėje medicinos

ekspertizės komisijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2526,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6105 (2004-11-17)

Nr. IX-2536,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)

Nr.

X-665,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2681 (2006-06-28)

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

Nr.

X-1344,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5352 (2007-12-15)

Nr.

X-1621,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2867 (2008-06-30)

Nr. XI-985,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4536 (2010-07-20)

Nr.

XI-1855,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7753 (2011-12-31)

42 straipsnis. Pareigūnų medicininės reabilitacijos,

sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidų apmokėjimas

biudžeto Vidaus reikalų ministerijai ar atitinkamų vidaus reikalų centrinėms

įstaigoms skirtų lėšų apmokama:

1) pareigūnų

medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas po

sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

2) pareigūnų

medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas,

prevencinė medicininė ir psichologinė reabilitacija, vykdoma asmenims sveikatos

priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija.

medicininės reabilitacijos, prevencinės medicininės ir psichologinės

reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo, kai jis

apmokamas iš dalies arba neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto, tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

DEVINTASIS SKIRSNIS

PROFESINIŲ

SĄJUNGŲ VIDAUS REIKALŲ ĮSTAIGOSE VEIKLOS YPATUMAI

43

straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos ypatumai

įstatymų bei šio Statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar

stoti į jas savo interesams ginti.

reikalų įstaigos vadovas ir jo pavaduotojas negali būti vidaus reikalų

įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariais.

sąjungų veikla vidaus reikalų įstaigoje šios vidaus reikalų įstaigos vadovo

teikimu įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu jos

vykdoma veikla prieštarauja įstatymams ir trukdo įgyvendinti funkcijas siekiant

užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą.

straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali

būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų

narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų

profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines

nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat

reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši

profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį.

sąjungų nariai, atleisti iš vidaus tarnybos dėl išrinkimo į renkamąsias

pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus renkamųjų pareigų

įgaliojimams, jų prašymu grąžinami į iki jų išrinkimo eitas pareigas, o jeigu

jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens sutikimu

kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Šie asmenys grąžinami į vidaus tarnybą, jei

atitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, išskyrus

reikalavimą dėl didžiausios amžiaus ribos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

44

straipsnis. Vidaus reikalų įstaigos vadovai ir profesinės sąjungos

sąjungos veiklai vidaus reikalų įstaigoje sudaromos sąlygos, nustatytos jos

susitarime su vidaus reikalų įstaigos vadovu.

sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo.

išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus ir

tarnaujančiam vidaus tarnyboje, skiriant tarnybines nuobaudas (išskyrus

tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos) reikalingas išankstinis tos

profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius

bei socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.

Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką

mokamas darbo užmokestis.

45 straipsnis. Draudimai vidaus reikalų įstaigoje

veikiančioms profesinėms sąjungoms

Vidaus reikalų įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms draudžiama:

1) organizuoti

streikus ir juose dalyvauti;

2) organizuoti

piketus ar mitingus, kurie tiesiogiai trukdytų vidaus reikalų įstaigos veiklai

ar atlikti pareigūno tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti;

3) organizuoti

(vadovauti) profesinių sąjungų narių susirinkimus darbo laiku, naudoti

profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones

be vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimo.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

MATERIALINIS APRŪPINIMAS, PENSIJA IR KITOS SOCIALINĖS GARANTIJOS

46

straipsnis. Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma

1.

Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų

centrinių įstaigų vadovų nustatytas

normas.

2.

Pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina

Vyriausybė. Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo

tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Pareigūnų rikiuotės ir

ceremonijų tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

3.

Pareigūnams leidžiama nešioti užsienio valstybių apdovanojimus, pasižymėjimo ir

mokslo įstaigų baigimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato vidaus reikalų

ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

47

straipsnis. Aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

1.

Pareigūnas, kuris pats, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris) vaikai ir

įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio,

techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir

pastaruosius 5 metus nėra jo perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos

nutraukimo), iš Vidaus reikalų ministerijos ar atitinkamos vidaus reikalų

centrinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo

aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, techninius ir

higienos reikalavimus atitinkančiu ir suremontuotu tarnybiniu butu (viengungis

arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietą –

atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (gyvenamąsias

patalpas) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą

gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energijos, ryšių bei visas

komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.

perėjęs tarnauti į kitą vidaus reikalų įstaigą, dėl šios priežasties

negali būti iškeldinamas iš anksčiau suteikto tarnybinio buto.

3.

Pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol,

kol turi pareigūno statusą. Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo tarnybinį butą

(tarnybinę gyvenamąją patalpą) atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo

atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Vyriausybės nustatytais atvejais,

sąlygomis ir tvarka šį terminą vidaus reikalų ministras gali pratęsti. Atsisakęs atlaisvinti tarnybinį butą pareigūnas kartu su

tame bute gyvenančiais asmenimis teisės aktų nustatyta tvarka iš jo

iškeldinamas.

kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka

(viengungis – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamosios patalpos

tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Vidaus reikalų

ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami

Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

48 straipsnis. Pareigūnų, vykdančių specialias

tarnybines užduotis ar dirbančių lauko sąlygomis, aprūpinimas maistu

Pareigūnai specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu

palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat atliekantys tarnybą

lauko sąlygomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama

Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

Aprūpinimo maistu tvarką ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos

mokėjimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

49

straipsnis. Pareigūnų ir kursantų draudimas ir pareigūnų pensijos

tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų

atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo

nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareigūnų

sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam

draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, ir negali būti didesnė už 48

Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas.

profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpiui valstybės biudžeto lėšomis

privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo

metu. Kursanto sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi draudiminio įvykio

mėnesį Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš 12.

gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarką, draudimo išmokų dydžio

nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų

tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų

vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų

profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato vidaus

reikalų ministras.

Statuto 40 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais.

draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami valstybinių

socialinio draudimo pensijų draudimu.

valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių

valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami nedarbo socialiniu

draudimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

50

straipsnis. Pareigūnams valstybės garantuojama teisinė pagalba

Pareigūnui,

vykdžiusiam pavestus vidaus tarnybos uždavinius ir funkcijas bei viršijusiam

tarnybinės rizikos ribas ir tuo padariusiam nusikalstamą veiką ar kitokį teisės

pažeidimą arba nukentėjusiam vykdant tarnybines funkcijas ar dėl vidaus

tarnybos, iš vidaus reikalų įstaigai darbo

užmokesčiui skirtų lėšų gali būti kompensuojamos teisinės pagalbos

išlaidos ar jų dalis. Kompensaciją skiria

vidaus reikalų įstaigos vadovas iš vidaus reikalų įstaigai darbo užmokesčiui

skirtų lėšų. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo

vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

54 straipsnis.

Pareigūnų vidaus tarnybos trukmė

gali tarnauti:

1) pirminės

grandies pareigūnai – kol sukaks 50 metų;

2) vidurinės

grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metus;

3)

aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų;

4) aukščiausiosios

grandies pareigūnai – kol sukaks 65 metus.

prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi

teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki penkerių metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-795,

2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2810 (2010-05-18)

55 straipsnis.

Atleidimas iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu

turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1

dalies 1 ir 12 punktai). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į

pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto

termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir

nepasibaigus šiam terminui.

turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo

prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik vidaus reikalų

įstaigos vadovo sutikimu.

56

straipsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos kitais pagrindais tvarka

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems

atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po

to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas

nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš

vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytam pagrindui, pareigūnas

atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą jo atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius

iki atleidimo dienos. Nėščia moteris (kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama),

moteris ar vyras, vieni auginantys vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmuo,

kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie galimą jų atleidimą turi būti įspėti raštu ne

vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas apie galimą

atleidimą netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau

kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų

laiko.

šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamas iš

vidaus tarnybos kitą darbo dieną, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai, ir

prieš 30 kalendorinių dienų iki šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte

nurodyto termino suėjimo pareigūną jo laikinojo nedarbingumo metu raštu įspėjus

apie galimą atleidimą.

atleisti iš vidaus tarnybos nėščios moters, taip pat motinos arba tėvo, vienų

auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių pareigūnų kaltės (išskyrus atvejus,

kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama).

5.

Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies

11, 16 ir 18 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į

lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1705, 2008-07-15,

Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)

57 straipsnis. Išeitinė kompensacija atleidžiant

pareigūną iš vidaus tarnybos

pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15

ir 16 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio

išeitinė kompensacija.

straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai

ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10

metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

58

straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu

iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo

dieną.

iš vidaus tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip jo atleidimo dieną privalo

atiduoti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį

ginklą, specialiąsias priemones bei sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti

į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoti jam patikėtus

tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

59

straipsnis. Neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimas į vidaus tarnybą

grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už

visą priverstinės pravaikštos laiką.

grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno

grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios

pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių

pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis

atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11

punktą.

III SKYRIUS

VIDAUS TARNYBOS

VALDYMAS

60 straipsnis. Vidaus tarnybos valdymas

1.

Vidaus tarnybos valdymą įgyvendina vidaus reikalų ministras.

2.

Vidaus reikalų ministerijoje yra sudaromas Vidaus reikalų pareigūnų registras.

Šio registro pagrindu išduodami pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai, teikiama

informacija valdymui, analizei, statistinei vidaus tarnybos personalo

apskaitai, pareigybių komplektavimui ir poreikio nustatymui.

reikalų pareigūnų registras steigiamas ir tvarkomas Lietuvos Respublikos

valstybės registrų, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymų, kitų teisės aktų

nustatyta tvarka. Vidaus reikalų pareigūnų registro paskirtį, jo objektus,

registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą,

reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Vidaus reikalų pareigūnų registro

nuostatai. Šiuos nuostatus vidaus reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2002,

2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-873 (2004-02-21)

VIDAUS

TARNYBOS STATUTO 4 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2263,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3625 (2004-06-24)

VIDAUS

TARNYBOS STATUTO 4 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2504,

2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5942 (2004-11-09)

VIDAUS

TARNYBOS STATUTO 4 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2526,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6105 (2004-11-17)

VIDAUS

TARNYBOS STATUTO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2536,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO,

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO

TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-68, 2004-12-22,

Žin., 2004, Nr. 188-7000 (2004-12-31)

VIDAUS

TARNYBOS STATUTO 19, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-163,

2005-04-21, Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)

DARBO

KODEKSO, ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO, BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO,

SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, SVEIKATOS DRAUDIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-590, 2006-05-02,

Žin., 2006, Nr. 57-2022 (2006-05-20)

VIDAUS

TARNYBOS STATUTO 4 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-665, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2681 (2006-06-28)

VIDAUS

TARNYBOS STATUTO 37 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

Įsigaliojus

šiam įstatymui, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros,

kol jam sueis vieni metai, atostogų, apskaičiuotos sumos perskaičiuojamos

vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir mokamos nuo šio įstatymo nuostatų

įsigaliojimo dienos.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-756, 2006-07-11,

Žin., 2006, Nr. 82-3255 (2006-07-27)

VIDAUS

TARNYBOS STATUTO 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19 straipsnis papildomas 4 dalimi

nuo 2005 m. sausio 1 d.:

reikalų centrinės įstaigos vadovo nustatyta ir su užsienio reikalų ministru

suderinta tvarka pareigūnas jo

sutikimu vienų metų laikotarpiui gali būti siunčiamas saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių,

konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų. Pareigūno,

nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių

organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis gali būti pratęstas teisės

aktų nustatyta tvarka. Bendras pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių,

konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos

užsienyje laikotarpis negali viršyti vienų metų ir šešių mėnesių. Tokia

pareigūno tarnyba užsienyje nelaikoma tarnybine komandiruote.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-68,

2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7000 (2004-12-31)

20

straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervas

tarnybinei būtinybei, atsižvelgus į pareigūno profesinį pasirengimą,

išsilavinimo lygį, kompetenciją, pareigūnas jo sutikimu ir vidaus reikalų

ministro įsakymu gali būti perkeliamas į lygiavertes arba viena kategorija

aukštesnes nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas (toliau – nestatutinės

pareigos) Vidaus reikalų ministerijoje arba siunčiamas eiti lygiavertes arba

viena kategorija aukštesnes pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir

įtraukiamas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.

esančio Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve ir einančio nestatutines

pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministerijos valdymo

srities įstaigoje, tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir kiti teisės aktai.

esantis Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve ir einantis nestatutines

pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministerijos valdymo

srities įstaigoje, vykdo bendrąsias pareigūno pareigas ir specialiąsias

nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas, nurodytas jo pareigybės aprašyme.

Šiuo atveju pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas su nurodytu pareigūno

laipsniu, šalia įrašius „VRM kadrų rezervas“, ir nurodomas einamų nestatutinių

pareigų pavadinimas. Pažymėjimas galioja, kol einamos nurodytos nestatutinės

pareigos.

nustojus eiti nestatutines pareigas, vidaus reikalų ministras sprendžia dėl

tolesnės pareigūno tarnybos eigos. Esant būtinumui pareigūnas gali būti

perkeliamas į kitas nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba

perkeliamas tarnauti į kitas valstybės institucijas ar įstaigas einant

nestatutines pareigas ir paliekamas Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve.

Nesant būtinumo, pareigūnas grąžinamas į statutines pareigas. Tokiu atveju

pareigūnas grąžinamas į jo eitoms nestatutinėms pareigoms lygiavertes arba

aukštesnes pareigūno pareigas. Skiriamas į aukštesnes pareigas pareigūnas atestuojamas

ir jeigu atestacijos išvada teigiama, į jas paskiriamas. Nesant laisvų pareigų

pareigūnas laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, gali būti

skiriamas į viena pakopa žemesnes pareigas ir jam mokamas pagal paskutinių jo

eitų nestatutinių pareigų pareiginę algą nustatytas darbo užmokestis.

esančiam Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, aukštesnis pareigūno

laipsnis nesuteikiamas, tačiau grąžinant pareigūną į statutines pareigas

aukštesnis pareigūno laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno ištarnautą

laiką.

Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau

kaip 5 metus. Atsižvelgdamas į vidaus tarnybos sistemos poreikius, esant

būtinybei, vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti pareigūno buvimo Vidaus

reikalų ministerijos kadrų rezerve laiką, tačiau bendras pareigūno buvimo

Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve laikas per visą jo tarnybą negali

viršyti 8 metų.

reikalų ministerijos kadrų rezervo sudarymo, panaudojimo, reorganizavimo,

panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato vidaus reikalų ministras.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

PROFESINIS RENGIMAS IR KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS

21

straipsnis. Pareigūnų profesinis rengimas ir kvalifikacijos kėlimas

profesinis rengimas vykdomas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose ir

Vidaus reikalų ministerijos siuntimu kitose mokymo įstaigose. Bazinis

profesinis parengimas įgyjamas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus

III profesinio išsilavinimo lygio valstybinius rengimo standartus.

turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir profesijas,

įgytas ne vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti,

turi baigti įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, baigusius kitas mokymo

įstaigas vidaus reikalų ministro siuntimu) vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigose.

privalo nuolat kelti turimą kvalifikaciją – mokytis arba studijuoti, kai po

mokymo baigimo neįgyjama profesinė kvalifikacija, apibrėžta nacionalinėje

išsilavinimo lygių, kvalifikacinių laipsnių sistemoje. Kvalifikacijos kėlimo

tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

karjera grindžiama vidaus reikalų ministro nustatytais kvalifikaciniais

reikalavimais konkrečioms pareigoms eiti.

siekiantys eiti aukštesnes pareigas, privalo baigti atitinkamus mokymo ar

kvalifikacijos kėlimo kursus. Duomenys apie tokius kursus baigusius asmenis

įtraukiami į Vidaus reikalų pareigūnų registrą.

profesinis rengimas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose finansuojamas iš

Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų įstaigų asignavimų, skirtų

pareigūnų mokymui.

22

straipsnis. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos

reikalų profesinio mokymo įstaigos yra vidaus reikalų ministrui pavaldžios

pareigūnų profesinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo bei įvadinio

mokymo įstaigos.

reikalų profesinio mokymo įstaigas steigia ir jų nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Pareigūnų rengimo sistemą, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų valdymo

struktūrą, pareigybes ir biudžeto lėšų paskirstymą nustato vidaus reikalų

ministras.

rengimo užduotis ir reikalavimus vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų

teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras.

reikalų profesinio mokymo įstaigas priimami vidurinį išsilavinimą turintys

asmenys, atitinkantys priėmimo į jas sąlygas. Į vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaigas priimti asmenys atlieka būtinuosius karinius mokymus.

reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų statusą, studijų sąlygas ir tvarką

nustato jų nuostatai ir kiti teisės aktai.

PENKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

ATSAKOMYBĖ IR JIEMS TAIKOMI PASKATINIMAI BEI APRIBOJIMAI

23

straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai

nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti

skatinami ir apdovanojami:

1) padėka;

2) vienkartine

(iki 5 minimaliųjų gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;

3) vardine

dovana;

4) žinybiniu

ženklu;

5) vardiniu

ginklu;

6) suteikiant

aukštesnį laipsnį šio Statuto 14 straipsnyje nustatyta tvarka.

ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatomi valstybės

apdovanojimui gauti.

reikalų ministras turi teisę skatinti ir apdovanoti visais šio straipsnio 1

dalyje išvardytais paskatinimais ir apdovanojimais, vidaus reikalų įstaigos

vadovas – šio straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6 punktuose išvardytais paskatinimais

ir apdovanojimais.

turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami.

skatinimo ir apdovanojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

pareigūno paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jo tarnybos bylą ir

pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.

24

straipsnis. Pareigūnui taikomi apribojimai

Pareigūnui

draudžiama:

1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus

atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas vidaus reikalų įstaigai

įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario

veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas

(paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos

išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šiam pareigūnui, pasiųstam į tarnybinę

komandiruotę, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios

išlaidos;

2) vidaus reikalų įstaigos, kurioje jis eina pareigas,

vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis

bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats

arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs

svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis

bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo,

susijęs su pareigūnu svainystės (partnerystės) ryšiais, turi ar valdo pagal

kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar

konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės

įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams

įstatymų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių

rinkimų, referendumo komisijose ir už darbą pagal sutartis su rinkimų arba

referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose

ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį

suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija

nenurodyta pareigūno pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo

valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu,

Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės

aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra

intelektinės nuosavybės teisių objektai;

4) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje;

5) būti

politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų

veikloje;

6) streikuoti;

7) darbo laiku

vykdyti profesinių sąjungų veiklą.

25

straipsnis. Pareigūnų atsakomybė

tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į

baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą

pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.

26

straipsnis. Tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimas

tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis,

nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas

aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas

papeikimas;

4) laipsnio

pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į

viena pakopa žemesnes pareigas;

6) atleidimas iš

vidaus tarnybos.

nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:

1) šio Statuto

24 straipsnyje pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą;

2) Viešųjų ir

privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų

pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;

3) nebuvimą

tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

4) buvimą darbo

metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų

medžiagų;

5) tarnybinį

nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo

taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.

nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio

nusižengimo išaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo

nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai.

straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas laikas, kai

pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogų.

tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis

patikrinimas.

kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės

pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir

tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai.

Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės

pažeidimo teiseną arba asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon ar administracinėn

atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra

tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną

mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei po ikiteisminį tyrimą atlikti ar

administracinę bylą tirti kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo

nepraėjo daugiau kaip vieni metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės

nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.

nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.

9.

Duomenys apie pareigūnui paskirtas nuobaudas įrašomi į tarnybos bylą, kaupiami

ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.

patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką

nustato vidaus reikalų ministras.

11.

Ginčai, kilę dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, gali būti sprendžiami teisės

aktų nustatyta tvarka.

27

straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

laikomas nebaustu tarnybine nuobauda po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos

praėjus vieniems metams.

nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu

anksčiau, nei sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

nuobaudą pirma laiko, apie tai padaroma žyma pareigūno tarnybos byloje bei

Vidaus reikalų pareigūnų registre.

28

straipsnis. Pareigūno nušalinimas nuo pareigų

apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų

pareigūną jo tiesioginis vadovas nušalina nuo pareigų tos dienos likusiam darbo

laikui.

patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio

teisę skirti į pareigas, įsakymu.

pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai

nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo

pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas. Šiais atvejais

pareigūnui netaikomi šio Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai.

straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka nušalintas nuo pareigų pareigūnas

nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį

šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam

teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoda jam

patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad

nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės

pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai

nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei

nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas

ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas

darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat

delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą

neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama,

kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo

nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar

nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad

pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti

yra pasibaigęs senaties terminas.

sprendimus nušalinti pareigūną nuo pareigų įtraukiamos į pareigūno tarnybos

bylą.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

DARBO LAIKAS IR

ATOSTOGOS

29

straipsnis. Pareigūnų darbo laikas

išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma

negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant šio

Statuto 30 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vidaus reikalų įstaigos vadovas

savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės

darbo laiko norma.

negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną.

Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos.

Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti,

apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Vieno pareigūno

viršvalandžiai per metus negali viršyti 250 valandų.

funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras

pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės

įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų

pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per

savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų

per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas,

kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko

normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių

sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato

Vyriausybė.

straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima

pavesti tik šio Statuto 30 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokiais atvejais

pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos,

o vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 164 valandų.

straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams, į kurių pareigas įeina nuolat

pasikartojantis darbas nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, priemokos mokamos

šio Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

30

straipsnis. Atvejai, kai privalomas viršvalandinis darbas

privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą

dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina:

1) gelbėti

žmonių gyvybę ar sveikatą;

2) užkirsti

kelią stichinėms nelaimėms, gaisrams, avarijoms ar katastrofoms, taip pat

likviduoti jų padarinius;

3) užkirsti

kelią masinėms riaušėms ar jas nutraukti;

4) užtikrinti

viešąją tvarką masinių renginių metu;

5) įvykdyti

tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar

nutrauktas;

6) sustiprinti

valstybės sienos apsaugą;

7) ruoštis

ginkluotai krašto gynybai;

8) sustiprinti

strateginių objektų apsaugą;

9) kai būtina

užtikrinti oficialių užsienio svečių saugumą;

10) kitais

įstatymų nustatytais atvejais.

atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.

31

straipsnis. Budėjimo laikas

1.

Pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis turi būti iš anksto aptartoje

vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar

budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Už 32 budėjimo

valandas kompensuojama suteikiant papildomą poilsio dieną.

32

straipsnis. Kasmetinės atostogos

kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos

stažą:

1) iki 10 metų –

30 kalendorinių dienų;

2) nuo 10 iki 15

metų – 35 kalendorinės dienos;

3) nuo 15 iki 20

metų – 40 kalendorinių dienų;

4) 20 metų ir

daugiau – 45 kalendorinės dienos.

2.

Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos

metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse kalendorinės dienos už kiekvieną

visą dirbtą mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šių atostogų

trukmė mažesnė negu 10 kalendorinių dienų, pareigūno prašymu jos gali būti

suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis atostogomis.

kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su

vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis, iš kurių viena negali būti

trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos

suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį.

atostogų metu atveju gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos

formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui

(arba pranešusiam kitu būdu), kasmetinės atostogos pratęsiamos ar perkeliamos

visam laikinojo nedarbingumo laikui.

33

straipsnis. Kasmetinių atostogų nutraukimas

sutikimu kasmetinės atostogos gali būti nutrauktos ir jis vadovo, turinčio

teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti iškviestas tęsti tarnybos ne daugiau

kaip du kartus per vienas atostogas.

30 straipsnio 1 dalies nustatytais atvejais pareigūną iš atostogų be jo

sutikimo gali atšaukti vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu.

34

straipsnis. Kitos atostogos

Paskatinimo

tvarka, taip pat esant svarbioms priežastims vidaus reikalų ministras bei

vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali suteikti iki 10 kalendorinių

dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų iki 5 kalendorinių

dienų gali suteikti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų įgalioti

pareigūnai.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

DARBO UŽMOKESTIS

IR KITOS IŠMOKOS

52 straipsnis papildomas 6 dalimi

nuo 2005 m. sausio 1 d.:

nusiųstiems saugoti Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių

organizacijų, visą jų tarnybos užsienyje laikotarpį mokama su tarnyba

užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, apmokamos įsikūrimo, kelionių,

draudimo ir patalpų nuomos išlaidos. Šių išlaidų ir kompensacijos dydį, jų

mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-68,

2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7000 (2004-12-31)

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

ATLEIDIMAS IŠ

VIDAUS TARNYBOS

53

straipsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai

atleidžiamas iš vidaus tarnybos:

1) jo paties

prašymu;

2) sukakus šio

Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui;

3)

esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai;

4) kai negali tarnauti dėl sveikatos

būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai;

5) jei neteko

Lietuvos Respublikos pilietybės;

6) jei atsisako

priesaikos;

7) jei savo

poelgiu pažemino pareigūno vardą;

8) jei

įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį

nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti

teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo

pareigų;

9) jei paaiškėjo

šio Statuto 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į

vidaus tarnybą metu nebuvo žinomos;

10) jei

įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl

pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą;

11)

jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio

padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir

jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų;

12)

jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;

13)

išrinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus,

jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį;

14)

jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos;

15) jei dėl

laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų

iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių,

jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos

ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu

sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas;

16) jeigu jis

nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo

sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;

17) kai jam

įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo

tiesioginių pareigų atlikimu.

vidaus tarnybos pagrindas įrašomas į atleisto pareigūno socialinio draudimo

pažymėjimą. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos gali vidaus reikalų įstaigos

vadovas.

3.

Ginčai, kilę dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, sprendžiami teisės aktų

nustatyta tvarka.

39 straipsnis.

Sveikatos priežiūra

turi teisę į šio Statuto ir kitų įstatymų nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens

sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka

apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių

biudžetų lėšų.

sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę

medicinos pagalbą, šio Statuto 42 straipsnyje numatytą asmens sveikatos

priežiūrą, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių

taikymą, taip pat neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja

yra Vidaus reikalų ministerija, papildomai per programas remiama iš valstybės

biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Papildomai per programas iš

valstybės biudžeto remiamos pareigūnų sveikatos priežiūros mastą nustato vidaus

reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 2

dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros

įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, ir naudodamasi

pareigūnų tarnybos arba (ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių

sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su

sveikatos apsaugos ministru.

teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens

sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija,

turi teisę ir buvę pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-756,

2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3255 (2006-07-27)

7 straipsnis. Asmens tikrinimas ir siuntimo į vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą išdavimas

pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis į

vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą) dėl

siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o asmuo, pageidaujantis

mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – dėl siuntimo į kitą švietimo įstaigą.

2.

Asmuo privalo pateikti vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl

siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą,

personalo tarnybai ar valstybės tarnautojui (pareigūnui), atliekančiam

personalo tvarkymo funkcijas, anketinius ir biografinius duomenis apie save,

duomenis apie savo gyvenamąją aplinką, siekio tarnauti motyvaciją ir lūkesčius.

pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje

švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo

kursuose, tikrinimas:

1) Centrinė

medicinos ekspertizės komisija patikrina sveikatą ir pateikia išvadą dėl asmens

sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai;

2) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas pagal

vidaus reikalų įstaigų įskaitas (jei būtina – pagal kitų operatyvinės veiklos

subjektų įskaitas);

3) bendras fizinis pasirengimas tikrinamas atitinkamai atrankos į

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas metu ar šio straipsnio 6 dalyje

nurodytos atrankos metu.

4.

Asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo

įstaigoje

ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose,

tikrinimo, nustatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, procedūrą teisės

aktų nustatyta tvarka koordinuoja vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis

kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą

švietimo įstaigą, personalo tarnyba arba valstybės tarnautojas (pareigūnas),

atliekantis personalo tvarkymo funkcijas.

kad asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje,

kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio

mokymo kursuose, atitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose

nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą

į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o Vidaus reikalų ministerija

išduoda siuntimą į kitą švietimo įstaigą:

1) asmeniui,

turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, – siuntimą dalyvauti atrankoje

į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą;

2) asmeniui,

turinčiam aukštąjį universitetinį, aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba

iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, – siuntimą į įvadinio

mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje;

3) asmeniui,

pageidaujančiam mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – siuntimą stoti į kitą švietimo įstaigą.

siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje

ar į kitą švietimo įstaigą

išduodami atrankos būdu. Šių atrankų atlikimo tvarką nustato vidaus reikalų

ministras.

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir į kitas švietimo įstaigas

išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

8

straipsnis. Priėmimas į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymasis

reikalų profesinio mokymo įstaigą gali būti priimami asmenys, pateikę vidaus

reikalų įstaigos siuntimą į tą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą.

reikalų profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir

įrašomi į šios įstaigos kursantų sąrašus asmenys:

1) laimėję

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką į šią įstaigą ir

pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;

[Punkto redakcija iki 2006-11-01]

2) turintys ne

žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą,

nusiųsti atrankai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.

[Punkto redakcija nuo 2006-11-01]

2) turintys ne

žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba aukštesnįjį, arba iki 1995 metų

įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą

sutartis.

priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato vidaus

reikalų ministras.

reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, jeigu jis neatitinka

šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų reikalavimų ir yra

šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos aplinkybės.

[Dalies redakcija iki 2006-11-01]

Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ar 6 punktuose nustatytos aplinkybės

atsirado po asmens priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, asmuo

iš jos pašalinamas ir išbraukiamas iš kursantų sąrašų.

[Dalies redakcija nuo 2006-11-01]

Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ar 6 punktuose arba 2 dalyje nustatytos

aplinkybės atsirado po asmens priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigą, asmuo iš jos pašalinamas ir išbraukiamas iš kursantų sąrašų.

dėl priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, sprendžiami teisės

aktų nustatyta tvarka.

mokymosi metu šaunamieji ginklai, specialiosios priemonės ir sprogmenys

išduodami tik išlaikius atitinkamus egzaminus.

tinkamumą tarnybai vertina vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kurioje

atliekamas kursanto profesinis ar įvadinis mokymas, atestavimo komisija.

Kursanto tinkamumas tarnybai turi būti įvertintas ne vėliau kaip prieš 5 darbo

dienas iki to kursanto profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpio pabaigos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

[Straipsnio redakcija iki

2006-11-01]

9

straipsnis. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis

vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos mokymo įstaigos bei vidaus reikalų

centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja laikytis

šio Statuto ir kitų teisės aktų vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantams

nustatytų reikalavimų, vykdyti jam pavestas pareigas, vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaiga ar kita mokymo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas

profesinio ar įvadinio mokymo sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga

įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą

kursantas ar kitą mokymo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą

ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje,

sudaryti jam tinkamas tarnybai sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines

garantijas, nustatytas šiame Statute ir kituose įstatymuose.

stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:

1) sudarant

stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigą – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus

mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus

pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar atleistas iš vidaus

tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas;

2) sudarant

stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į įvadinio mokymo kursus

– šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus

tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar

dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai

visas su jo mokymu susijusias išlaidas.

[Straipsnio redakcija nuo

2006-11-01]

9

straipsnis. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis

vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų

centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja

laikytis šio Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų,

atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą,

– šios įstaigos nustatytų reikalavimų, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga

ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi

sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą

baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias

pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos

sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas šiame

Statute ir kituose įstatymuose.

stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:

1) sudarant

stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus

mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus

pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi

atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo

paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas;

2) sudarant

stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, – šio asmens įsipareigojimas

mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o

jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi

atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš

vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

[Straipsnio redakcija iki

2006-11-01]

10

straipsnis. Asmens, baigusio vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, įvadinio

mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą, priėmimas į vidaus tarnybą

profesinio mokymo įstaigą, įvadinio mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą,

teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir

atsižvelgiant į jo įgytą profesiją vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar

kitos mokymo įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę

įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Vidaus

reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų

įstaigos vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo

įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje.

dėl paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai.

paskirti į pareigas ir prisiekę, įgyja pareigūno statusą.

į pareigas asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo

paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaus tarnybą.

pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

[Straipsnio redakcija nuo

2006-11-01]

10 straipsnis. Asmens, baigusio vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigą, kitą švietimo įstaigą ar vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, priėmimas į

vidaus tarnybą

baigusiam vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, kitą švietimo įstaigą ar

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, teisės aktų

nustatyta tvarka išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir, atsižvelgiant į

įgytą profesiją, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo

įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę įstaigą, su

kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Vidaus reikalų

centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos

vadovas, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo

priėmimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus

reikalų įstaigoje.

pasirašytinai.

paskirtas į pareigas ir prisiekęs, įgyja pareigūno statusą, jam išduodamas

pareigūno tarnybinis pažymėjimas ir sudaroma pareigūno tarnybos byla.

į pareigas asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo

paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaus tarnybą.

pareigas tvarką, pareigūno tarnybos bylos aprašą, pareigūno tarnybinio

pažymėjimo privalomosios formos aprašą ir pareigūno tarnybinio pažymėjimo

išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu tvarką

nustato vidaus reikalų ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

Nr. X-1705,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)

11

straipsnis. Priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai

vidaus tarnybą draudžiama:

1) esant

Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus

tarnybai dėl sveikatos;

2) jeigu asmuo

buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo,

taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį

nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

3) jeigu asmuo

anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru,

advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už

pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės

etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato

profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto

apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus;

4) jeigu asmuo

buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir jei nuo šio

atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 5 metai;

5) jeigu

asmuo skiriamas į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas

asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar

asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu

jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

6) asmenį, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos

narys;

7) jei yra

aplinkybių, nustatytų šio Statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 punktuose.

2.

Jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį

kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus

reikalų centrinės įstaigos vadovas.

3.

Ginčai, kilę dėl priėmimo į vidaus tarnybą, sprendžiami teisės aktų nustatyta

tvarka.

12

straipsnis. Pareigūno priesaika

iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą.

prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei šiais žodžiais:

„Aš, (vardas,

pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti

jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (-a) žmogaus teises ir

laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas

pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Tepadeda man

Dievas“.

ir be paskutinio sakinio.

lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigūno tarnybos byloje.

ANTRASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SPECIALŪS LAIPSNIAI IR JŲ SUTEIKIMO TVARKA

34 straipsnis. Kitos atostogos

tvarka, taip pat esant svarbioms priežastims vidaus reikalų ministras bei

vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali suteikti iki 10 kalendorinių

dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų iki 5 kalendorinių

dienų gali suteikti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų įgalioti

pareigūnai.

kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas, suteikiamos

iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos. Už šį laikotarpį pareigūnui

mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1705,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

DARBO UŽMOKESTIS

IR KITOS IŠMOKOS

51 straipsnis. Grąžinimas į vidaus tarnybą

Pareigūnas,

atleistas iš vidaus tarnybos vidaus reikalų įstaigoje dėl pareigybės

panaikinimo, atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu, atleistas iš

vidaus tarnybos dėl atsisakymo eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka

ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją, jo

prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą. Grąžinimo į vidaus tarnybą

tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1705,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)

52

straipsnis. Kompensacijos, pašalpos ir kitos išmokos

ir jo šeimos nariams padarytą materialinę žalą, kurią jie patyrė dėl pareigūno

vidaus tarnybos ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada,

atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2.

Pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos narių

ligos, šeimos narių mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra

pareigūno raštiškas prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys

dokumentai, gali būti suteikiama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio

pašalpa. Pašalpą skiria vidaus reikalų

įstaigos vadovas iš vidaus

reikalų įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Vidaus reikalų įstaigos vadovui

pašalpa skiriama iš jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos darbo užmokesčiui

skirtų lėšų.

3.

Pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Vežimo

tvarką ir sąlygas nustato vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus

reikalų centrinių įstaigų vadovai.

4.

Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu

transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos,

kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Važiavimo išlaidų

kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5.

Šiame Statute nustatytos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant

iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos vidaus reikalų įstaigos.

nusiųstiems saugoti Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių

organizacijų, visą jų tarnybos užsienyje laikotarpį mokama su tarnyba

užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, apmokamos įsikūrimo, kelionių,

draudimo ir patalpų nuomos išlaidos. Šių išlaidų ir kompensacijos dydį, jų

mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-68,

2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7000 (2004-12-31)

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

ATLEIDIMAS IŠ

VIDAUS TARNYBOS

53

straipsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai

atleidžiamas iš vidaus tarnybos:

1) jo paties

prašymu;

2) sukakus šio

Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui;

3)

esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai;

4) kai negali tarnauti dėl sveikatos

būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai;

5) jei neteko

Lietuvos Respublikos pilietybės;

6) jei atsisako

priesaikos;

7) jei savo

poelgiu pažemino pareigūno vardą;

8) jei

įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį

nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti

teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo

pareigų;

9) jei paaiškėjo

šio Statuto 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į

vidaus tarnybą metu nebuvo žinomos;

10) jei

įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl

pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą;

11)

jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio

padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir

jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų;

12)

jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;

13)

išrinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus,

jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį;

14)

jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos;

15) jei dėl

laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų

iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių,

jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos

ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu

sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas;

16) jeigu jis

nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo

sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;

17) kai jam

įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo

tiesioginių pareigų atlikimu;

18) atsisakius

eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka.

pareigūną iš vidaus tarnybos gali vidaus reikalų įstaigos vadovas.

3.

Ginčai, kilę dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, sprendžiami teisės aktų

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-163, 2005-04-21,

Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)

Nr. X-1705,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)

įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis

(2007 m. gegužės 15 d. redakcija) (Žin., 2007, Nr. 59-2282)

tiek, kiek jame nėra nustatyti vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į

pareigas, įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, kurioms eiti būtinas

leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo

pažymėjimas, tuo atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už

tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar

operatyvinis tyrimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos

33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis

sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48

straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti

darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-07-07,

Žin., 2011, Nr. 84-4106 (2011-07-12)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1127,

2007-05-15, Žin., 2007, Nr. 59-2282 (2007-05-29)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

DARBO LAIKAS IR

ATOSTOGOS

29

straipsnis. Pareigūnų darbo laikas

išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma

negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant šio

Statuto 30 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vidaus reikalų įstaigos vadovas

savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės

darbo laiko norma.

negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną.

Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos.

Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti,

apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Vieno pareigūno

viršvalandžiai per metus negali viršyti 250 valandų.

funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras

pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų

centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24

valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40

valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip

48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų

darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo

laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų

pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus

nustato Vyriausybė.

straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima

pavesti tik šio Statuto 30 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokiais atvejais

pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos,

o vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 164 valandų.

nuo 2009 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1820,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5369 (2008-11-29)

30

straipsnis. Atvejai, kai privalomas viršvalandinis darbas

vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą dirbti

viršvalandinį darbą, kai būtina:

1) gelbėti

žmonių gyvybę ar sveikatą;

2) užkirsti

kelią stichinėms nelaimėms, gaisrams, avarijoms ar katastrofoms, taip pat

likviduoti jų padarinius;

3) užkirsti

kelią masinėms riaušėms ar jas nutraukti;

4) užtikrinti

viešąją tvarką masinių renginių metu;

5) įvykdyti

tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar

nutrauktas;

6) sustiprinti

valstybės sienos apsaugą;

7) ruoštis

ginkluotai krašto gynybai;

8) sustiprinti

strateginių objektų apsaugą;

9) kai būtina

užtikrinti oficialių užsienio svečių saugumą;

10) kitais

įstatymų nustatytais atvejais.

atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.

31

straipsnis. Budėjimo laikas

budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš

anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo

tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba

galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo

laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto

aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo

būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas

arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie

kasmetinių atostogų, arba apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta

tvarka.

moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys,

pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir pareigūnai, vieni auginantys vaiką

iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys pareigūnai

budėti gali būti skiriami tik jų sutikimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-804,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)

Nr.

X-1820,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5369 (2008-11-29)

32

straipsnis. Kasmetinės atostogos

kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos

stažą:

1) iki 10 metų –

30 kalendorinių dienų;

2) nuo 10 iki 15

metų – 35 kalendorinės dienos;

3) nuo 15 iki 20

metų – 40 kalendorinių dienų;

4) 20 metų ir

daugiau – 45 kalendorinės dienos.

2.

Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos

metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse kalendorinės dienos už kiekvieną

visą dirbtą mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šių atostogų

trukmė mažesnė negu 10 kalendorinių dienų, pareigūno prašymu jos gali būti

suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis atostogomis.

kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su

vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis, iš kurių viena negali būti

trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos

suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį.

atostogų metu atveju gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos

formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui

(arba pranešusiam kitu būdu), kasmetinės atostogos pratęsiamos ar perkeliamos

visam laikinojo nedarbingumo laikui.

33

straipsnis. Kasmetinių atostogų nutraukimas

sutikimu kasmetinės atostogos gali būti nutrauktos ir jis vadovo, turinčio

teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti iškviestas tęsti tarnybos ne daugiau

kaip du kartus per vienas atostogas.

30 straipsnio 1 dalies nustatytais atvejais pareigūną iš atostogų be jo

sutikimo gali atšaukti vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu.