Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 42-1927
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIDAUS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538
Vilnius
1 straipsnis.
Vidaus tarnybos statuto patvirtinimas
Patvirtinti Vidaus tarnybos statutą
(pridedamas).
2
straipsnis. Netekę galios teisės aktai
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 3-34; 1995, Nr. 92-2056) I, II,
III, V ir VI skirsniai;
2) Lietuvos
Respublikos policijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 2-22);
3) Lietuvos
Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 47
straipsnio dalinio pakeitimo“ (Žin., 1991, Nr. 16-410);
4) Lietuvos
Respublikos policijos įstatymo 12, 13, 37, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo
16(3), 16(4), 16(5), 21(2), 39(2)
straipsniais įstatymas (Žin., 1997, Nr. 69-1734);
5) Lietuvos
Respublikos policijos įstatymo 5, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymas (Žin., 1998, Nr. 20-505);
6) Lietuvos Respublikos
policijos įstatymo 48 straipsnio pakeitimo ir papildymo 48(1)
straipsniu įstatymas (Žin., 1998, Nr. 57-1579);
7) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 12, 13, 25 straipsnių pakeitimo,
16(1), 16(2), 21(1) straipsnių, 27 straipsnio
5 dalies ir 39(1) straipsnio pripažinimo netekusiais galios
įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2868);
8) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 12, 13, 25 straipsnių
pakeitimo, 16(1), 16(2), 21(1) straipsnių, 27
straipsnio 5 dalies ir 39(1) straipsnio pripažinimo netekusiais
galios įstatymo 1 ir 2 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, 7 straipsnio
pakeitimo bei papildymo 8(1) straipsniu įstatymas (Žin., 2000, Nr. 109-3478);
9) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 8(1) straipsnio
pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 60-2139);
10) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 8(1) straipsnio
pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4091);
11) Lietuvos
Respublikos policijos įstatymo 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
įstatymas (Žin., 2002, Nr. 54-2117).
3
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
PATVIRTINTA
Lietuvos
Respublikos
2003 m. balandžio 29 d.
įstatymu
Nr. IX-1538
VIDAUS TARNYBOS
S T A T U T A S
I SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Statuto paskirtis
Šis Statutas
nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą,
priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir
kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse
įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą
vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus.
2
straipsnis. Pagrindinės šio Statuto sąvokos
Vidaus
tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo
ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių
teisinių santykių visuma.
Vidaus
tarnybos sistema – Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities
vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma
bei ryšiai tarp jų.
Vidaus
reikalų statutinė įstaiga (toliau – vidaus reikalų įstaiga)
– valstybės politiką visuomenės saugumo srityje įgyvendinantis Vidaus
reikalų ministerijos valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio pareigūnų
tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais.
Vidaus
tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) –
statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo
įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims.
Pareigūno
statusas – pareigūno teisinė padėtis.
Tarnybinis
nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos
tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas,
padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Pareigūno
vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar
nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus
tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga
arba ją kompromituojantis.
Nelaimingas
atsitikimas tarnyboje ar susijęs su tarnyba – įvykis tarnybos metu,
įskaitant eismo įvykį tarnybos metu, įvykis pertraukos pailsėti ir pavalgyti
metu, jei pareigūnas šios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su
pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas
patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba
ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar
sveikatos sutrikdymas.
9.
Nelaimingas atsitikimas vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos – įvykis,
kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio,
biologinio, fizinio ar ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys
yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas, įvykęs pareigūnui vykstant į
tarnybos ar komandiruotės vietą ar grįžtant iš jos, taip pat pareigūno darbo
dienomis kelyje tarp tarnybos vietos ir:
1) pareigūno
gyvenamosios vietos;
2) ne tarnybos
vietoje esančios vietos, kurioje pareigūnui išmokamas darbo užmokestis;
3) vietos,
esančios ne tarnybos vietos teritorijoje, kurioje pareigūnas būna pertraukos
pailsėti ir pavalgyti metu.
Nelaimingas
atsitikimas profesinio ar įvadinio mokymo metu – įvykis, įvykęs profesinio
ar įvadinio nustatytų mokymo formų (paskaita, seminaras, pratybos, egzaminas ir
kt.) mokymo pagal patvirtintas profesinio ar įvadinio mokymo programas metu,
taip pat profesinio ar įvadinio mokymo vietoje profesinio ar įvadinio mokymo
metu atsitikęs įvykis, kurio metu kursantas patiria rizikos veiksnio (cheminio,
fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį,
kurio padarinys yra kursanto mirtis ar sveikatos sutrikdymas.
Tarnybos
vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra vidaus reikalų įstaigos,
kurioje pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (jei padalinio
buveinė nesutampa su vidaus reikalų įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina
pareigas, buveinė.
Kursantas
– asmuo, kuris mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose.
Rotacija – pareigūno
perkėlimas įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje
arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje, pasibaigus įstatymuose nustatytam jo
tarnybos šiose pareigose laikotarpiui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
Nr. X-1705,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)
3
straipsnis. Pagrindiniai vidaus tarnybos principai
Vidaus
tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės,
lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų
kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir
pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų
pareigūno pareigų vykdymo principais.
Pagal įstatymo viršenybės principą pareigūno statusas,
reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu
įstatymu.
Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos
pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl pareigūno lyties, rasės,
tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar
pažiūrų.
Pagal politinio neutralumo principą pareigūnas privalo nešališkai
tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nepaisydamas asmeninių
politinių pažiūrų, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje. Keičiantis politinei valdžiai
užtikrinamas pareigūnų tarnybinės veiklos tęstinumas.
Pagal skaidrumo principą bet kokia pareigūno veikla
vykdant pareigas turi būti vieša ir atvira, išskyrus įstatymų nustatytus
atvejus.
Pagal karjeros principą skyrimas į aukštesnes pareigas
grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos metu įvertinant jų
profesionalumą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant
konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.
7.
Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai
(padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis
darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame
Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.
Pagal teisėtų
lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys,
pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo
pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį
Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras
socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.
Pagal
nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo
vykdyti šias pareigas:
1) gerbti ir
ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves;
2) sužinojęs
apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju,
imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės
pažeidimui;
3) gavęs žinių
apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba
kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių
įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems
neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą;
4) imtis
priemonių fizinių, juridinių asmenų ar valstybės turtui gelbėti stichinių
nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų
ekstremalių situacijų atvejais;
5) saugoti jam
patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei
komercines paslaptis;
6) įstatymai
pareigūnams gali nustatyti ir kitų pareigų.
4
straipsnis. Vidaus reikalų įstaigos
Vidaus reikalų
įstaigos yra:
1) vidaus
reikalų centrinės įstaigos (Policijos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos (toliau – Policijos departamentas); Valstybės sienos apsaugos
tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos
tarnyba); Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamentas); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų
ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba); Vadovybės
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės
apsaugos departamentas); Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų
ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba);
2)
kitos vidaus reikalų įstaigos (vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžios
teritorinės, specializuotos ir kt. įstaigos);
3)
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2002,
2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-873 (2004-02-21)
Nr.
IX-2263,
2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3625 (2004-06-24)
Nr.
IX-2504,
2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5942 (2004-11-09)
Nr.
X-590,
2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 57-2022 (2006-05-20)
Nr.
X-814,
2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 102-3936 (2006-09-26)
5
straipsnis. Statuto taikymas
Vidaus
reikalų įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai bei
darbuotojai.
Pareigūnų
tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą
reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
3.
Kitų valstybės tarnautojų, tarnaujančių vidaus reikalų įstaigose, tarnybą
reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Šiems
valstybės tarnautojams taip pat taikomos šio Statuto 7 straipsnio 3 dalies 2
punkto ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatos.
4.
Darbuotojų darbą reglamentuoja darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
II SKYRIUS
VIDAUS TARNYBA
PIRMASIS
SKIRSNIS
PRIĖMIMAS
Į VIDAUS TARNYBĄ
6
straipsnis. Reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą
1.
Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi:
1) būti Lietuvos
Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;
2) būti
nepriekaištingos reputacijos, sukakęs ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip
30 metų (asmuo, turintis aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį
išsilavinimą – ne daugiau kaip 35 metus). Asmuo laikomas nepriekaištingos
reputacijos, jei nėra šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 2–4, 6 punktuose ir 2
dalyje nurodytų aplinkybių;
3) turėti ne
žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;
4) būti tokios
sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Sveikatos būklės
reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;
5) būti tokio
bendro fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Bendro
fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras;
6)
būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą
arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus.
2.
Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų
vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems
tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Papildomi reikalavimai
siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais,
sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas
atitinkamuose padaliniuose.
3.
Vidaus reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų įstaigų
poreikius ir gavęs vidaus reikalų ministro sutikimą, turi teisę priimti į
vidaus tarnybą asmenis, kurių amžius viršija šio straipsnio 1 dalies 2 punkte
nustatytą maksimalią amžiaus ribą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
7
straipsnis. Asmens tikrinimas ir siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo
įstaigą ar kitą švietimo įstaigą išdavimas
Asmuo,
pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis į
vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą) dėl
siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o asmuo, pageidaujantis
mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – dėl siuntimo į kitą švietimo įstaigą.
2.
Asmuo privalo pateikti vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl
siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą,
personalo tarnybai ar valstybės tarnautojui (pareigūnui), atliekančiam
personalo tvarkymo funkcijas, anketinius ir biografinius duomenis apie save,
duomenis apie savo gyvenamąją aplinką, siekio tarnauti motyvaciją ir lūkesčius.
Asmens,
pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo
įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo
kursuose, tikrinimas:
1) Centrinė
medicinos ekspertizės komisija patikrina sveikatą ir pateikia išvadą dėl asmens
sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai;
2) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas pagal
vidaus reikalų įstaigų įskaitas (jei būtina – pagal kitų operatyvinės veiklos
subjektų įskaitas);
3) bendras fizinis pasirengimas tikrinamas atitinkamai atrankos į
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas metu ar šio straipsnio 6 dalyje
nurodytos atrankos metu.
4.
Asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo
įstaigoje
ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose,
tikrinimo, nustatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, procedūrą teisės
aktų nustatyta tvarka koordinuoja vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis
kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą
švietimo įstaigą, personalo tarnyba arba valstybės tarnautojas (pareigūnas),
atliekantis personalo tvarkymo funkcijas.
Nustačiusi,
kad asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje,
kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio
mokymo kursuose, atitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose
nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą
į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o Vidaus reikalų ministerija
išduoda siuntimą į kitą švietimo įstaigą:
1) asmeniui,
turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, – siuntimą dalyvauti atrankoje
į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą;
2) asmeniui,
turinčiam aukštąjį universitetinį, aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba
iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, – siuntimą į įvadinio
mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje;
3) asmeniui,
pageidaujančiam mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – siuntimą stoti į kitą švietimo įstaigą.
5 dalies redakcija nuo 2012-04-01:
5.
Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo
įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo
įstaigos įvadinio mokymo kursuose, atitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies
1–4 punktuose nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam
asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas,
atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytą pareigūnų rengimo pagal
atitinkamas studijų programas poreikį, išduoda siuntimą į kitą švietimo
įstaigą:
1)
asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, – siuntimą dalyvauti
atrankoje į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą;
2)
asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį, aukštąjį neuniversitetinį,
aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, –
siuntimą į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje;
3)
asmeniui, pageidaujančiam mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – siuntimą stoti į
kitą švietimo įstaigą.
Asmenims
siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje
ar į kitą švietimo įstaigą
išduodami atrankos būdu. Šių atrankų atlikimo tvarką nustato vidaus reikalų
ministras.
Siuntimų į
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir į kitas švietimo įstaigas
išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
Nr.
XI-1853,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7751 (2011-12-31)
8
straipsnis. Priėmimas į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymasis
Į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigą gali būti priimami asmenys, pateikę vidaus
reikalų įstaigos siuntimą į tą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą.
Į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir
įrašomi į šios įstaigos kursantų sąrašus asmenys:
1) laimėję
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką į šią įstaigą ir
pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;
2) turintys ne
žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba aukštesnįjį, arba iki 1995 metų
įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą
sutartis.
Asmenų
priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato vidaus
reikalų ministras.
Į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, jeigu jis
neatitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų
reikalavimų ir yra šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos
aplinkybės.
Jei šio
Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ar 6 punktuose arba 2 dalyje nustatytos
aplinkybės atsirado po asmens priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo
įstaigą, asmuo iš jos pašalinamas ir išbraukiamas iš kursantų sąrašų.
Ginčai, kilę
dėl priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, sprendžiami teisės
aktų nustatyta tvarka.
Kursantui
mokymosi metu šaunamieji ginklai, specialiosios priemonės ir sprogmenys
išduodami tik išlaikius atitinkamus egzaminus.
Kursanto
tinkamumą tarnybai vertina vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kurioje
atliekamas kursanto profesinis ar įvadinis mokymas, atestavimo komisija.
Kursanto tinkamumas tarnybai turi būti įvertintas ne vėliau kaip prieš 5 darbo
dienas iki to kursanto profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpio pabaigos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
9
straipsnis. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis
Stojimo į
vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų
centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja
laikytis šio Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų,
atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo
įstaigą, – šios įstaigos nustatytų reikalavimų, vidaus reikalų profesinio
mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas
mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti,
kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo
įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias
pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos
sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas šiame
Statute ir kituose įstatymuose.
Privaloma
stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:
1) sudarant
stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus
mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus
pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi
atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo
paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio
mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas;
2) sudarant
stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, – šio asmens įsipareigojimas
mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o
jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi
atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš
vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
13 straipsnis.
Pareigūnų laipsniai
Pareigūnų
tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams,
vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi specialūs pareigūnų
nekariniai laipsniai (toliau – laipsniai).
Laipsnius
turi pareigūnai, einantys statutines pareigas vidaus reikalų įstaigose, taip
pat pareigūnai, įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.
Laipsniai
skirstomi į vidaus tarnybos ir policijos laipsnius.
4.
Vidaus tarnybos laipsniai suteikiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos,
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos bei
jiems pavaldžių įstaigų, padalinių ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų
pareigūnams.
Vidaus
tarnybos laipsniai yra:
1) pirminės grandies
pareigūnų;
2) vidurinės
grandies pareigūnų;
3)
aukštesniosios grandies pareigūnų;
4)
aukščiausiosios grandies pareigūnų.
Pirminės
grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:
1) vidaus
tarnybos grandinis;
2) vidaus
tarnybos jaunesnysis puskarininkis;
3) vidaus
tarnybos puskarininkis;
4) vidaus
tarnybos vyresnysis puskarininkis.
Vidurinės
grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:
1) vidaus
tarnybos leitenantas;
2) vidaus
tarnybos vyresnysis leitenantas;
3) vidaus
tarnybos kapitonas.
8.
Aukštesniosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:
1) vidaus
tarnybos majoras;
2) vidaus
tarnybos pulkininkas leitenantas;
3) vidaus
tarnybos pulkininkas.
9.
Aukščiausiosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsnis yra vidaus tarnybos
generolas.
Policijos
laipsniai suteikiami policijos pareigūnams.
Policijos
laipsniai yra:
1) pirminės
grandies pareigūnų;
2) vidurinės
grandies pareigūnų;
3)
aukštesniosios grandies pareigūnų;
4)
aukščiausiosios grandies pareigūnų.
Pirminės
grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:
1) jaunesnysis
policininkas;
2) policininkas;
3) vyresnysis
policininkas;
4) viršila.
Vidurinės
grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:
1) inspektorius;
2) vyresnysis
inspektorius;
3) komisaras
inspektorius.
14.
Aukštesniosios grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:
1) komisaras;
2) vyresnysis
komisaras;
3) vyriausiasis
komisaras.
15.
Aukščiausiosios grandies pareigūnų policijos laipsnis yra generalinis
komisaras.
Pareigūnas
laipsnio gali netekti tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.
Netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai. Duomenys
apie tai, kokius laipsnius turi šie pareigūnai, įtraukiami į Vidaus reikalų
pareigūnų registrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2002,
2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-873 (2004-02-21)
Nr.
IX-2263,
2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3625 (2004-06-24)
Nr.
IX-2504,
2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5942 (2004-11-09)
Nr.
X-590,
2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 57-2022 (2006-05-20)
Nr.
X-814,
2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 102-3936 (2006-09-26)
14
straipsnis. Laipsnių suteikimas
Vidaus
tarnybos majoro ir vidaus tarnybos pulkininko leitenanto bei komisaro ir
vyresniojo komisaro laipsnius suteikia vidaus reikalų ministras vidaus reikalų
centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo teikimu.
Vidaus
tarnybos grandinio ar jaunesniojo policininko laipsnis suteikiamas įgijus
pirminį profesinį parengimą arba po įvadinio mokymo kursų baigimo vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigoje vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar
jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu, paskyrus
pareigūną į atitinkamas pareigas.
Aukštesnis
pirminės grandies pareigūnų laipsnis, atsižvelgiant į kvalifikaciją ir
nuopelnus, suteikiamas pareigūnui, einančiam atitinkamas pareigas ir
ištarnavusiam:
1) vidaus
tarnybos grandiniu, jaunesniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus;
2) vidaus
tarnybos jaunesniuoju puskarininkiu, policininku – ne mažiau kaip 3 metus;
3) vidaus
tarnybos puskarininkiu, vyresniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus.
Aukštesnį
pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės įstaigos
vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas. Vidaus
tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti
suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir
yra paskiriami į atitinkamas pareigas.
Vidaus
tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar
profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas
einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją,
atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus.
Aukštesnis
vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno
kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja:
1) vidaus
tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus;
2) vidaus
tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2
metus.
Aukštesnį
vidurinės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės ar
profesinio mokymo įstaigos vadovas.
Vidaus
tarnybos majoro ar komisaro laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno
kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir kai jis ne mažiau kaip
3 metus ištarnauja vidaus tarnybos kapitonu ar komisaru inspektoriumi.
Aukštesnis
aukštesniosios grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į
pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir kai jis
ištarnauja:
1) vidaus
tarnybos majoru, komisaru – ne mažiau kaip 4 metus;
2) vidaus
tarnybos pulkininku leitenantu, vyresniuoju komisaru – ne mažiau kaip 4 metus.
Vidaus
tarnybos pulkininko ar vyriausiojo komisaro laipsnis suteikiamas Ministro
Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu.
Vidaus
tarnybos generolo laipsnis gali būti suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu
vidaus reikalų ministro teikimu. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas
turinčiam vidaus tarnybos pulkininko laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos vadu,
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybos ar Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi ir šias
pareigas eina ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
Generalinio
komisaro laipsnis gali būti suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus
reikalų ministro teikimu. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas turinčiam
vyriausiojo komisaro laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas policijos generaliniu
komisaru ir šias pareigas eina ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
Už ypač
didelius nuopelnus tarnyboje aukštesnis laipsnis anksčiau už nustatytą terminą
arba viena pakopa aukštesnis (negu priklausytų pagal einamas pareigas) laipsnis
suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą.
Pareigūnui,
turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.
Laipsnis
gali būti pažemintas, skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą – laipsnio
pažeminimą viena pakopa. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų centrinės įstaigos
vadovo ar jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo, pažemina
vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus
reikalų įstaigos vadovas. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų ministro, pažemina
vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės ar vidaus reikalų profesinio
mokymo įstaigos vadovo teikimu. Laipsnį, suteiktą Ministro Pirmininko, pažemina
(įskaitant vidaus tarnybos pulkininko laipsnio pažeminimą iki vidaus tarnybos
pulkininko leitenanto laipsnio ir vyriausiojo komisaro laipsnio pažeminimą iki
vyresniojo komisaro laipsnio) Ministras Pirmininkas vidaus reikalų ministro
teikimu. Buvęs laipsnis gali būti grąžinamas ne anksčiau kaip po vienų metų
bendra laipsnių suteikimo tvarka.
Pareigūnų
laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų pareigų, pareigūnų laipsnių
suteikimo ir pervardijimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Perkelto į
policijos įstaigą iš kitos vidaus reikalų įstaigos arba į kitą vidaus reikalų
įstaigą iš policijos įstaigos pareigūno arba atšaukto iš Vidaus reikalų
ministerijos kadrų rezervo pareigūno iki perkėlimo turėtas vidaus tarnybos ar
policijos laipsnis pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar
vidaus tarnybos laipsniu. Atšauktam iš Vidaus reikalų ministerijos kadrų
rezervo pareigūnui aukštesnis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į šio Statuto
20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Grąžinto į
vidaus tarnybą buvusio pareigūno turimas atsargos laipsnis nuo pareigūno
grąžinimo į vidaus tarnybą dienos tampa pareigūno laipsniu arba pervardijamas
atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
Nr.
X-1127,
2007-05-15, Žin., 2007, Nr. 59-2282 (2007-05-29)
TREČIASIS
SKIRSNIS
PAREIGŪNO
KARJERA
15
straipsnis. Pareigūno pareigų paaukštinimas
Atrankoje į
laisvas aukštesnes pareigūno pareigas gali dalyvauti aukštesnių pareigų
siekiantys, žemesnes pareigas einantys tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus
reikalų įstaigos pareigūnai.
Atrankos metu atsižvelgiama į pretendentų
profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus
tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną
naujoms pareigoms eiti.
Pareigūnus iš vienų pareigų į kitas
savo įsakymu perkelia vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Vidaus reikalų
centrinių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų
atleidžia vidaus reikalų ministras, jei kiti įstatymai nenustato kitaip.
Draudžiama pareigūną perkelti į
pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis,
sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs
svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas
pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.
Duomenys apie laisvas pareigūno
pareigas vidaus reikalų įstaigose skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje.
Duomenys apie
laisvas pareigas viešai neskelbiami komplektuojant operatyvinę veiklą
vykdančius struktūrinius padalinius. Šiuose padaliniuose einančių pareigas
pareigūnų karjeros tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Atrankos į
laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Atrankai vykdyti
vidaus reikalų įstaigoje veikia atrankos į laisvas aukštesnes pareigas
komisija. Vienu šios komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos atstovas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1705,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)
16
straipsnis. Tarnybinis kaitumas
Pareigūnas jo
prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas.
Du
pareigūnai, einantys lygiavertes pareigas, jų prašymu gali būti sukeičiami
pareigomis – perkeliami į kitas pareigas.
Pareigūnas
gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais
atvejais, jei turi privalomą išsilavinimą, atitinkantį siekiamas pareigas, ir
atitinka siekiamos pareigybės aprašymo reikalavimus. Jis perkeliamas:
1) toje pačioje
vidaus reikalų įstaigoje – vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu;
2) kitoje vidaus
reikalų įstaigoje – vidaus reikalų įstaigos, iš kurios jis perkeliamas, ir
vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis perkeliamas, vadovams suderinus.
Esant
Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad pareigūnas dėl sveikatos
būklės negali eiti savo pareigų, vidaus
reikalų įstaigos vadovas turi teisę perkelti pareigūną į kitas lygiavertes
pareigas, kurias pareigūnas gali eiti pagal savo sveikatos būklę toje pačioje
vidaus reikalų įstaigoje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje
atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje.
Esant tarnybiniam būtinumui, vidaus reikalų
įstaigos vadovas turi teisę laikinai perkelti pareigūną į kitas lygiavertes ar
aukštesnes pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje.
Esant tarnybiniam būtinumui ir vidaus reikalų įstaigų vadovams
suderinus, pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar
aukštesnes pareigas kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, esančioje
toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.
Šio straipsnio 5
ir 6 dalyse nustatytais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas
galima tik turint jo raštišką sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios
padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejus.
Pareigūno
laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti
ilgiau nei vienus metus. Laikino perkėlimo metu pareigūnui mokamas visas darbo
užmokestis pagal pareigas, iš kurių jis buvo perkeltas į kitas pareigas, o
jeigu perkeliama į aukštesnes pareigas – mokamas darbo užmokestis pagal tas
pareigas, į kurias pareigūnas perkeltas.
Šio
straipsnio 1–6 dalyse nurodytais atvejais pareigūnas perkeliamas į kitas
pareigas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
Esant
tarnybiniam būtinumui, vidaus reikalų įstaigų (išskyrus vidaus reikalų
centrinių įstaigų) vadovai (taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardų
vadai) ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų pareigūnai be jų sutikimo
gali būti perkeliami į kitas lygiavertes ar aukštesnes pareigas toje pačioje ar
kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje,
esančioje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.
Šio
straipsnio 4, 6 ir 10 dalyse nustatytais atvejais pareigūną galima perkelti į
kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje tik tuo atveju, kai atsižvelgiant
į šeimos sudėtį suteikiamos teisės aktų nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios
patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios vietos nuomos išlaidos) ir teisės
aktų nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto pergabenimo išlaidos. Šie
reikalavimai netaikomi karo padėties, nepaprastosios
padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejais.
Pareigūnas
jo raštišku sutikimu gali būti perkeltas eiti pareigas Lietuvos diplomatinėse
atstovybėse bei konsulinėse įstaigose užsienyje. Paskyrimo laikotarpiui
pasibaigus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pareigūnas grąžinamas į savo buvusias
arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes pareigas. Šių pareigūnų skyrimo į
pareigas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose ir
atleidimo iš pareigų tvarką, darbo užmokesčio ir socialinių garantijų tarnybos
užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Draudžiama pareigūną perkelti į
pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis,
sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs
svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas
pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.
Ginčai, kilę
dėl tarnybinio kaitumo, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
161
straipsnis. Pareigūnų rotacija
Pareigūnams rotacija taikoma įstatymų nustatytais
atvejais.
Jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, vidaus
reikalų centrinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į tarnybinį būtinumą, gali
pratęsti pareigūno, kuriam taikoma rotacija, tarnybos šiose pareigose
laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams.
3.
Pareigūnui, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas
kitoje tarnybos vietovėje, netaikoma šio Statuto 47 straipsnio 1 dalyje
nustatyta sąlyga dėl nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius
reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies perleidimo per pastaruosius 5
metus, apribojanti teisę būti aprūpintam tarnybiniu butu ar tarnybine
gyvenamąja patalpa.
Draudžiama
pareigūną rotacijos tvarka perkelti į kitas lygiavertes pareigas vidaus reikalų
įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris),
asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję
tiesioginio pavaldumo santykiais.
Pareigūno,
kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas, ir jo šeimos
narių kelionės ir turto pergabenimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Rotacijos
sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1705,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)
17
straipsnis. Pareigūno perkėlimas į žemesnes pareigas
Perkelti
pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas galima:
1)
kai panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar struktūrinio padalinio
darbo organizavimo pakeitimo, pertvarkymo, reorganizavimo arba likvidavimo;
2)
įsigaliojus neigiamai atestacijos išvadai;
3)
paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas.
Perkelti
pareigūną į žemesnes pareigas dėl pareigybės panaikinimo galima tik tuo atveju,
jeigu nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas ir jei pareigūnas
pateikia raštišką sutikimą.
18
straipsnis. Pareigūno atestavimas
Pareigūno
tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu
įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija.
Pareigūnas,
priimtas į vidaus tarnybą, pirmą kartą atestuojamas po priėmimo praėjus ne
mažiau kaip 6 mėnesiams. Vėliau jis atestuojamas ne rečiau kaip kartą per 4
metus.
Prireikus
vidaus reikalų ministras, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar vidaus
reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių
pareigūnų atestaciją.
Pareigūnų
atestavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Ginčai dėl
pareigūnų atestavimo rezultatų sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
19
straipsnis. Tarnyba užsienyje
Teisės aktų
nustatyta tvarka pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti siunčiamas į
užsienio valstybes atlikti patarėjo, stebėtojo ir kitų funkcijų tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje,
Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos
įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių
kartu įsteigtoje organizacijoje (konsorciume) (toliau – tarptautinė
institucija), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar užsienio
valstybės institucijoje arba tarptautinės institucijos ar humanitarinės
pagalbos teikimo misijoje, taip pat specialiojoje misijoje paprastai ne
ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nustato kitaip.
Pareigūno
dalyvavimo tarptautinėje institucijoje, civilinėje
tarptautinėje operacijoje
ar užsienio valstybės institucijoje arba tarptautinės institucijos ar
humanitarinės pagalbos teikimo misijoje, taip pat specialiojoje misijoje
laikotarpis pareigūno sutikimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 metams
teisės aktų nustatyta tvarka.
Vidaus
reikalų centrinės įstaigos vadovo nustatyta ir su užsienio reikalų ministru
suderinta tvarka pareigūnas jo
sutikimu vienų metų laikotarpiui gali būti siunčiamas saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių,
konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų. Pareigūno,
nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių
organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis gali būti pratęstas teisės
aktų nustatyta tvarka. Bendras pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių,
konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos
užsienyje laikotarpis negali viršyti vienų metų ir šešių mėnesių. Tokia
pareigūno tarnyba užsienyje nelaikoma tarnybine komandiruote.
Į
humanitarinės pagalbos teikimo misijas pareigūnai siunčiami kaip tarptautinės
pagalbos teikimo komandos nariai.
Sprendimą
pareigūną išsiųsti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas priima
Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-68,
2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7000 (2004-12-31)
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
20
straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervas
Esant
tarnybinei būtinybei, atsižvelgus į pareigūno profesinį pasirengimą,
išsilavinimo lygį, kompetenciją, pareigūnas jo sutikimu ir vidaus reikalų
ministro įsakymu gali būti perkeliamas į lygiavertes arba viena kategorija
aukštesnes nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas (toliau – nestatutinės
pareigos) Vidaus reikalų ministerijoje arba siunčiamas eiti lygiavertes arba
viena kategorija aukštesnes pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir
įtraukiamas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.
Pareigūno,
esančio Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve ir einančio nestatutines
pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministerijos valdymo
srities įstaigoje, tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir kiti teisės aktai.
Pareigūnas,
esantis Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve ir einantis nestatutines
pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministerijos valdymo
srities įstaigoje, vykdo bendrąsias pareigūno pareigas ir specialiąsias
nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas, nurodytas jo pareigybės aprašyme.
Šiuo atveju pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas su nurodytu pareigūno
laipsniu, šalia įrašius „VRM kadrų rezervas“, ir nurodomas einamų nestatutinių
pareigų pavadinimas. Pažymėjimas galioja, kol einamos nurodytos nestatutinės
pareigos.
Pareigūnui
nustojus eiti nestatutines pareigas, vidaus reikalų ministras sprendžia dėl
tolesnės pareigūno tarnybos eigos. Esant būtinumui pareigūnas gali būti
perkeliamas į kitas nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba
perkeliamas tarnauti į kitas valstybės institucijas ar įstaigas einant
nestatutines pareigas ir paliekamas Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve.
Nesant būtinumo, pareigūnas grąžinamas į statutines pareigas. Tokiu atveju pareigūnas
grąžinamas į jo eitoms nestatutinėms pareigoms lygiavertes arba aukštesnes
pareigūno pareigas. Skiriamas į aukštesnes pareigas pareigūnas atestuojamas ir
jeigu atestacijos išvada teigiama, į jas paskiriamas. Nesant laisvų pareigų
pareigūnas laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, gali būti
skiriamas į viena pakopa žemesnes pareigas ir jam mokamas pagal paskutinių jo
eitų nestatutinių pareigų pareiginę algą nustatytas darbo užmokestis.
Pareigūnui,
esančiam Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, aukštesnis pareigūno
laipsnis nesuteikiamas, tačiau grąžinant pareigūną į statutines pareigas
aukštesnis pareigūno laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno ištarnautą
laiką.
Pareigūnas
Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau
kaip 5 metus. Atsižvelgdamas į vidaus tarnybos sistemos poreikius, esant
būtinybei, vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti pareigūno buvimo Vidaus
reikalų ministerijos kadrų rezerve laiką, tačiau bendras pareigūno buvimo Vidaus
reikalų ministerijos kadrų rezerve laikas per visą jo tarnybą negali viršyti 8
metų.
Vidaus
reikalų ministerijos kadrų rezervo sudarymo, panaudojimo, reorganizavimo,
panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato vidaus reikalų ministras.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ
PROFESINIS RENGIMAS IR KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS
21
straipsnis. Pareigūnų profesinis rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas
Pareigūnų
profesinis rengimas vykdomas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose ir
Vidaus reikalų ministerijos siuntimu kitose švietimo įstaigose. Pirminis
profesinis parengimas įgyjamas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus
III profesinio išsilavinimo lygio profesinio rengimo standartus.
Asmenys,
turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba iki 1995
metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesijas, įgytas ne vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti, turi baigti
įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, baigusius kitas švietimo įstaigas
Vidaus reikalų ministerijos siuntimu) vidaus reikalų profesinio mokymo
įstaigose.
1 ir 2 dalių redakcija nuo 2012-04-01:
1.
Pareigūnų profesinis rengimas vykdomas vidaus reikalų profesinio mokymo
įstaigose ir vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu kitose švietimo
įstaigose. Pirminis profesinis parengimas įgyjamas pagal švietimo ir mokslo
ministro patvirtintus III profesinio išsilavinimo lygio profesinio rengimo
standartus.
2.
Asmenys, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba
iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesijas, įgytas ne
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti, turi baigti
įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, baigusius kitas švietimo įstaigas
Vidaus reikalų ministerijos arba vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu)
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose.
Pareigūnai
privalo nuolat tobulinti turimą kvalifikaciją – mokytis arba studijuoti, kai po
mokymo baigimo neįgyjama profesinė kvalifikacija, nurodyta Lietuvos švietimo
klasifikacijoje. Kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato vidaus reikalų
ministras.
Pareigūnai
privalo nuolat būti einamoms pareigoms būtinos parengties. Pareigūnų fizinio
pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką
nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministras pareigūnams gali
nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su fiziniais ir praktiniais
gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų
padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką.
5.
Pareigūnai, siekiantys eiti aukštesnes pareigas, privalo baigti atitinkamus
mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo kursus. Duomenys apie tokius kursus
baigusius asmenis įtraukiami į Vidaus reikalų pareigūnų registrą.
Pareigūnų
profesinis rengimas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose finansuojamas
atitinkamai iš Vidaus reikalų ministerijos arba iš vidaus reikalų centrinių
įstaigų ir vidaus reikalų įstaigų asignavimų, skirtų pareigūnų mokymui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
Nr.
XI-1853,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7751 (2011-12-31)
22
straipsnis. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos
Vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigos yra vidaus reikalų ministrui ar vidaus
reikalų centrinių įstaigų vadovams pavaldžios įstaigos, kuriose vyksta
pareigūnų profesinis rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas bei kursantų
profesinis ir įvadinis mokymas.
Vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigos steigiamos įstatymų nustatyta tvarka.
Pareigūnų rengimo sistemą, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų valdymo
struktūrą, pareigybes ir biudžeto lėšų paskirstymą nustato vidaus reikalų
ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.
Pareigūnų
rengimo užduotis ir reikalavimus vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų
teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras. Pareigūnų rengimo užduotis ir
reikalavimus vidaus reikalų ministras gali pavesti nustatyti vidaus reikalų
centrinių įstaigų vadovams.
Į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigas priimami vidurinį išsilavinimą turintys
asmenys, atitinkantys priėmimo į šias įstaigas sąlygas. Į vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigas priimti asmenys atlieka būtinuosius karinius
mokymus.
Kursantų
statusą, mokymosi sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų profesinio mokymo
įstaigų nuostatai ir kiti teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
PENKTASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ
ATSAKOMYBĖ IR JIEMS TAIKOMI PASKATINIMAI BEI APRIBOJIMAI
23
straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai
Už
nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti
skatinami ir apdovanojami:
1) padėka;
2) ne didesne
kaip pareigūno vidutinis darbo užmokestis (išskyrus šio straipsnio
2 dalyje nustatytus atvejus) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta
tvarka;
3) vardine
dovana;
4) žinybiniu
ženklu;
5) vardiniu
ginklu;
6) suteikiant
aukštesnį laipsnį šio Statuto 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pareigūnai,
tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus
teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala
valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami ne didesne kaip
pareigūno keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio vienkartine pinigine
išmoka.
Pareigūnai už
ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatomi valstybės
apdovanojimui gauti.
Vidaus
reikalų ministras turi teisę skatinti ir apdovanoti visais šio straipsnio 1 ir
2 dalyse išvardytais paskatinimais ir apdovanojimais, vidaus reikalų įstaigos
vadovas – šio straipsnio 1 dalies 1–4, 6 punktuose ir 2 dalyje išvardytais
paskatinimais ir apdovanojimais.
Pareigūnai,
turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami.
Pareigūnų
skatinimo ir apdovanojimo tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų
skyrimą ir mokėjimą, nustato vidaus reikalų ministras.
Duomenys apie
pareigūno paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jo tarnybos bylą ir
pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1549,
2008-05-20, Žin., 2008, Nr. 63-2385 (2008-06-03)
Nr. XI-1424,
2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3474 (2011-06-14)
24
straipsnis. Pareigūnui taikomi apribojimai
Pareigūnui
draudžiama:
1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus
atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas vidaus reikalų įstaigai
įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą,
išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas
(paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos
išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šiam pareigūnui, pasiųstam į tarnybinę
komandiruotę, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios
išlaidos;
2) vidaus reikalų įstaigos, kurioje jis eina pareigas,
vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis
bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats
arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs
svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis
bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar
asmuo, susijęs su pareigūnu svainystės (partnerystės) ryšiais, turi ar valdo
pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba
akcijų;
3) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar
konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės
įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams
įstatymų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių
rinkimų, referendumo komisijose ir už darbą pagal sutartis su rinkimų arba
referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose
ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį
suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija
nenurodyta pareigūno pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo
valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu,
Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės
aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra
intelektinės nuosavybės teisių objektai;
4) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje;
5) būti
politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų
veikloje;
6) streikuoti;
7) darbo laiku
vykdyti profesinių sąjungų veiklą.
25
straipsnis. Pareigūnų atsakomybė
Pareigūnai už
tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į
baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.
Už vidaus
reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą
pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.
26
straipsnis. Tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimas
Už
tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis,
nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas
aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas
papeikimas;
4) laipsnio
pažeminimas viena pakopa;
5) perkėlimas į
viena pakopa žemesnes pareigas;
6) atleidimas iš
vidaus tarnybos.
Tarnybinė
nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:
1) šio Statuto
24 straipsnyje pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą;
2) Viešųjų ir
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų
pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;
3) nebuvimą
tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
4) buvimą darbo
metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų
medžiagų;
5) tarnybinį
nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo
taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.
Tarnybinė
nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio
nusižengimo išaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo
tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus,
kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 7 dalyje
numatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant
auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos
institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė
nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio
nusižengimo padarymo dienos.
Į šio
straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas laikas, kai
pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogų, taip pat laikas, per kurį
įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės
sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo
pareigūnui.
Už vieną
tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
Esant duomenų
apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis
patikrinimas. Vidaus
reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą,
gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui,
atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys),
atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo.
Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje
pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus
reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti
tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje
nebeatliekamas. Vidaus reikalų ministras gali pavesti tyrimų padaliniui
įvertinti vidaus reikalų įstaigose atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų
teisėtumą ir pagrįstumą. Pareigūną į pareigas skiriantis vadovas, priimdamas
sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, atsižvelgia į vidaus
reikalų ministro patvirtintą tyrimų padalinio atlikto tarnybinio patikrinimo
išvadą arba į vidaus reikalų įstaigose atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų
teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą, kuriam pritarė vidaus reikalų ministras.
Jeigu
paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar
administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra
sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai
institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl
šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl
administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį
tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia
baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena,
tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti
paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai
pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį
nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės
pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas
neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės
pažeidimo teisenos eigą.
Tarnybines
nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.
Duomenys apie
pareigūnui paskirtas tarnybines nuobaudas įrašomi į tarnybos bylą, kaupiami ir
pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.
Tarnybinių
patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką
nustato vidaus reikalų ministras.
11.
Ginčai, kilę dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, gali būti sprendžiami teisės
aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
Nr. XI-1424, 2011-05-26,
Žin., 2011, Nr. 72-3474 (2011-06-14)
27
straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas
Pareigūnas
laikomas nebaustu tarnybine nuobauda po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos
praėjus vieniems metams.
Tarnybinė
nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu
anksčiau, nei sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.
Panaikinus
tarnybinę nuobaudą pirma laiko, apie tai padaroma žyma pareigūno tarnybos
byloje bei Vidaus reikalų pareigūnų registre.
*28
straipsnis. Pareigūno nušalinimas nuo pareigų
Tarnybos metu
apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų
pareigūną jo tiesioginis vadovas nušalina nuo pareigų tos dienos likusiam darbo
laikui.
Tarnybinio
patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio
teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą
neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas.
Jeigu pradedamas
ikiteisminis tyrimas, pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo
proceso kodekso nustatyta tvarka.
Jei
pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai
nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo
pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas. Šiais atvejais
pareigūnui netaikomi šio Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti
apribojimai.
Šio
straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka nušalintas nuo pareigų
pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų
ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis
vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip
pat perduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo
priemones.
Tarnybinio
patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad
nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės
pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai
nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei
nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas
ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas
darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat
delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Laikotarpis,
kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą
neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama,
kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo
nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar
nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad
pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti
yra pasibaigęs senaties terminas.
Žymos apie
sprendimus nušalinti pareigūną nuo pareigų įtraukiamos į pareigūno tarnybos
bylą.
*Pastaba.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo
35 straipsnis. Pareigūnų pareiginės algos priedų už
turimus laipsnius koeficientai
Pareigūnams
nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus laipsnius, nustatytus šio
Statuto 13 straipsnyje, apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį
(toliau – bazinis dydis) koeficientai:
1) grandinis,
jaunesnysis policininkas – 0,1 bazinio dydžio;
2) jaunesnysis
puskarininkis, policininkas – 0,15 bazinio dydžio;
3)
puskarininkis, vyresnysis policininkas – 0,2 bazinio dydžio;
4) vyresnysis
puskarininkis, viršila – 0,3 bazinio dydžio;
5) leitenantas,
inspektorius – 0,4 bazinio dydžio;
6) vyresnysis
leitenantas, vyresnysis inspektorius – 0,5 bazinio dydžio;
7) kapitonas,
komisaras inspektorius – 0,6 bazinio dydžio;
8) majoras,
komisaras – 0,7 bazinio dydžio;
9) pulkininkas
leitenantas, vyresnysis komisaras – 0,8 bazinio dydžio;
10) pulkininkas,
vyriausiasis komisaras – 0,9 bazinio dydžio;
11) generolas,
generalinis komisaras – 1 bazinio dydžio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-791,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3402 (2006-08-08)
36
straipsnis. Pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir priedai už jas
Pareigūnų
profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija. Pagal pareigūnų dalykines
savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos
rezultatus ir vidaus tarnybos stažą nustatomos 3-ioji, 2-oji ir 1-oji
kvalifikacinės kategorijos. 3-ioji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta
pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip dvejų metų vidaus tarnybos stažą. 2-oji
kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį
kaip penkerių metų vidaus tarnybos stažą. 1-oji kvalifikacinė kategorija gali
būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip dešimties metų vidaus
tarnybos stažą.
Pareigūnui
suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai.
Duomenys apie
pareigūnui suteiktą ar patvirtintą kvalifikacinę kategoriją įrašomi į jo
tarnybos bylą ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.
Konkrečius
reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kvalifikacinių kategorijų
suteikimo ir patvirtinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Pareigūnams
nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas:
1) už 3-iąją –
10 procentų pareiginės algos;
2) už 2-ąją – 20
procentų pareiginės algos;
3) už 1-ąją – 30
procentų pareiginės algos.
Neteko galios
nuo 2009 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-1820,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5369 (2008-11-29)
37
straipsnis. Vidaus tarnybos stažas
Vidaus tarnybos stažas pareigūnui
skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į
vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius
iki 1990 m. kovo 11 d.):
1) faktinį
tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros
sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo
ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos
muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo
dienos;
2) darbo
įstaigose bei organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į
jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo
departamento ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą bei Specialiųjų
tyrimų tarnybos personalo rezervą;
3) nuteisto
pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau šis asmuo
reabilituotas;
4) faktinį
tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus
reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir
batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) darbo
policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos,
valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laiką Darbo
sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno
pareigoms;
6) darbo laiką,
išdirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais,
operatyviniais budinčiais, profilaktikos instruktoriais, sargybos viršininkais,
skyrininkais, ugniagesiais (gaisrininkais), vairuotojais, dispečeriais,
dujų-dūmų apsaugos tarnybos meistrais (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos
meistrais) Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai
buvo paskirti statutiniais priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;
7) vieną
tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento
struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. įskaitant kaip tris tarnybos dienas;
8) pareigūnams,
pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje,
ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos
nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
9) mokymosi
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose
vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų),
saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose
laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta
tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose
aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į
vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir
gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar
dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos
įvadinio mokymo kursų trukme;
10) pareigūno
laikinojo nedarbingumo laiką, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo,
tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, persikėlimo ir nemokamų atostogų laiką,
priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laiką, taip pat buvimo Vidaus
reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;
11) vieną
tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu į vidaus
tarnybos stažą įskaitant: taikos įvedimo misijose – kaip tris dienas, taikos
palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip dvi dienas.
Pagal šio
straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą pareigūnui nustatoma šio
Statuto 32 straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė, suteikiama galimybė
įgyti kvalifikacinę kategoriją.
Priedo už tarnybos
Lietuvos valstybei stažą dydis pareigūnui nustatomas pagal šio straipsnio 1
dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės
tarnybos įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-665,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2681 (2006-06-28)
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
Nr. X-1705,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)
38 straipsnis. Priemokos ir apmokėjimas
pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį
darbą ir budėjimą
Pareigūnams priemokos mokamos ir už
darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą
apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Pareigūnams, tarnaujantiems šio
Statuto 19 straipsnio 1 dalyje nurodytose misijose už Lietuvos Respublikos
ribų, mokama priemoka. Jos dydį nustato Vyriausybė.
Valstybės
tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemokų pareigūnams
mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
Nr.
X-1820,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5369 (2008-11-29)
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ
SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR SU TUO SUSIJUSIOS SOCIALINĖS GARANTIJOS
40 straipsnis. Kompensacijos pareigūno ar kursanto
mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais
Žuvus
tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas
buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar
sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra
susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas
buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar
sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių
pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, neatsižvelgiant į draudimo išmokas jo
šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties),
kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta
tvarka įregistruotų švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24
metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir
nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną
turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties
lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio
vienkartinė kompensacija.
Žuvęs
pareigūnas ar kursantas laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems
išmokama 40 minimalių gyvenimo lygių dydžio piniginė kompensacija laidotuvių
išlaidoms padengti. Pareigūno ar kursanto,
kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu,
palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka
valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
Pareigūnui,
kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant
tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su
padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba
kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo
tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su
padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba
kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno
statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių)
jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios
kompensacijos:
1) netekusiems
75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių
vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems
60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio
darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems
45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio
darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems
iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to
pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo
užmokesčio dydžio;
5) sunkaus
sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio
sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos
sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo ar jo sveikatos
sutrikdymo per profesinį ar įvadinį mokymą atvejais kompensacijos mokamos šio
straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad
kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu Vyriausybės nustatytą
minimalią mėnesinę algą.
Ar pareigūno
mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su
tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar
įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar
įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika
pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo
sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta
tvarka.
Šiame
straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
1) darydamas
tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, pareigūnas ar kursantas
žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta;
2) pareigūno
mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su
tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių,
psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų, o kursanto mirties, sužalojimo,
susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo nesusijusi su jo
profesiniu ar įvadiniu mokymu;
3) pareigūnas ar
kursantas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo
sveikata buvo sutrikdyta eismo įvykio metu, jei šis pareigūnas ar kursantas
vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė ją
vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar
kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;
5) pareigūno ar
kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių
pareigų atlikimu arba profesiniu ar įvadiniu mokymu;
6) pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo
sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.
Ginčai dėl atsisakymo mokėti kompensaciją nagrinėjami teisės aktų
nustatyta tvarka.
Pareigūno ar
kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos
ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos
sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų
bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
Nr.
XI-122,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6042 (2008-12-30)
41
straipsnis. Pareigūnų laikinasis nedarbingumas ir jo apmokėjimo tvarka
Pareigūnams
ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos atveju išduodamas nedarbingumo
pažymėjimas, o nėščioms ir gimdyvėms pareigūnėms išduodamas nėštumo ir gimdymo
atostogų pažymėjimas. Jų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos
institucijos. Apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą pareigūnas turi raštu ar
žodžiu pranešti savo tiesioginiam vadovui.
Pareigūnų
laikinojo nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę,
pareigūnių nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, tėvystės atostogų trukmę,
apmokėjimo sąlygas (išskyrus išimtis, nustatytas šio straipsnio 3 dalyje), taip
pat laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja valstybinio
socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Laikinojo
nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe
(tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat
dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės
ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos
vykdymo), nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros
atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba
jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio arba jo dalies dydis, maksimalus
kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.
Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo
atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo
vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų
(tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju pareigūnams mokama
100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus
kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis
dėl ligos pašalpos skaičiavimo.
Pastaba. 3 dalies nuostatos
taikomos apskaičiuojant ligos išmokas nuo 2012 m. sausio 1 d.
Neteko galios
nuo 2011 m. liepos 1 d.
Neteko galios
nuo 2011 m. liepos 1 d.
Pareigūnų,
kai jų laikinojo nedarbingumo trukmė atitinka nedarbingumo pažymėjimų išdavimo
tvarkoje nustatytus maksimalius terminus arba anksčiau, nei šie terminai
nustatyti, jeigu yra neįgalumo požymių, sveikata tikrinama Centrinėje medicinos
ekspertizės komisijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2526,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6105 (2004-11-17)
Nr. IX-2536,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
Nr.
X-665,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2681 (2006-06-28)
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
Nr.
X-1344,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5352 (2007-12-15)
Nr.
X-1621,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2867 (2008-06-30)
Nr. XI-985,
2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4536 (2010-07-20)
Nr.
XI-1855,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7753 (2011-12-31)
42 straipsnis. Pareigūnų medicininės reabilitacijos,
sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidų apmokėjimas
Iš valstybės
biudžeto Vidaus reikalų ministerijai ar atitinkamų vidaus reikalų centrinėms
įstaigoms skirtų lėšų apmokama:
1) pareigūnų
medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas po
sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
2) pareigūnų
medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas,
prevencinė medicininė ir psichologinė reabilitacija, vykdoma asmenims sveikatos
priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija.
Pareigūnų
medicininės reabilitacijos, prevencinės medicininės ir psichologinės
reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo, kai jis
apmokamas iš dalies arba neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto, tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
DEVINTASIS SKIRSNIS
PROFESINIŲ
SĄJUNGŲ VIDAUS REIKALŲ ĮSTAIGOSE VEIKLOS YPATUMAI
43
straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos ypatumai
Pareigūnai
įstatymų bei šio Statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar
stoti į jas savo interesams ginti.
Vidaus
reikalų įstaigos vadovas ir jo pavaduotojas negali būti vidaus reikalų
įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariais.
Profesinių
sąjungų veikla vidaus reikalų įstaigoje šios vidaus reikalų įstaigos vadovo
teikimu įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu jos
vykdoma veikla prieštarauja įstatymams ir trukdo įgyvendinti funkcijas siekiant
užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą.
Profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio
straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali
būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų
narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų
profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines
nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat
reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos
profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši
profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį.
Profesinių
sąjungų nariai, atleisti iš vidaus tarnybos dėl išrinkimo į renkamąsias
pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus renkamųjų pareigų
įgaliojimams, jų prašymu grąžinami į iki jų išrinkimo eitas pareigas, o jeigu
jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens sutikimu
kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Šie asmenys grąžinami į vidaus tarnybą, jei
atitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, išskyrus
reikalavimą dėl didžiausios amžiaus ribos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
44
straipsnis. Vidaus reikalų įstaigos vadovai ir profesinės sąjungos
Profesinės
sąjungos veiklai vidaus reikalų įstaigoje sudaromos sąlygos, nustatytos jos
susitarime su vidaus reikalų įstaigos vadovu.
Profesinės
sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo.
Pareigūnui,
išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus ir
tarnaujančiam vidaus tarnyboje, skiriant tarnybines nuobaudas (išskyrus
tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos) reikalingas išankstinis tos
profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų
atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius
bei socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.
Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką
mokamas darbo užmokestis.
45 straipsnis. Draudimai vidaus reikalų įstaigoje
veikiančioms profesinėms sąjungoms
Vidaus reikalų įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms draudžiama:
1) organizuoti
streikus ir juose dalyvauti;
2) organizuoti
piketus ar mitingus, kurie tiesiogiai trukdytų vidaus reikalų įstaigos veiklai
ar atlikti pareigūno tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti;
3) organizuoti
(vadovauti) profesinių sąjungų narių susirinkimus darbo laiku, naudoti
profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones
be vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimo.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ
MATERIALINIS APRŪPINIMAS, PENSIJA IR KITOS SOCIALINĖS GARANTIJOS
46
straipsnis. Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma
1.
Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų
centrinių įstaigų vadovų nustatytas
normas.
2.
Pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina
Vyriausybė. Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo
tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Pareigūnų rikiuotės ir
ceremonijų tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
3.
Pareigūnams leidžiama nešioti užsienio valstybių apdovanojimus, pasižymėjimo ir
mokslo įstaigų baigimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato vidaus reikalų
ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
47
straipsnis. Aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis
1.
Pareigūnas, kuris pats, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris) vaikai ir
įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio,
techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir
pastaruosius 5 metus nėra jo perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos
nutraukimo), iš Vidaus reikalų ministerijos ar atitinkamos vidaus reikalų
centrinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo
aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, techninius ir
higienos reikalavimus atitinkančiu ir suremontuotu tarnybiniu butu (viengungis
arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietą –
atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (gyvenamąsias
patalpas) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą
gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energijos, ryšių bei visas
komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.
Pareigūnas,
perėjęs tarnauti į kitą vidaus reikalų įstaigą, dėl šios priežasties
negali būti iškeldinamas iš anksčiau suteikto tarnybinio buto.
3.
Pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol,
kol turi pareigūno statusą. Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo tarnybinį butą
(tarnybinę gyvenamąją patalpą) atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo
atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Vyriausybės nustatytais atvejais,
sąlygomis ir tvarka šį terminą vidaus reikalų ministras gali pratęsti. Atsisakęs atlaisvinti tarnybinį butą pareigūnas kartu su
tame bute gyvenančiais asmenimis teisės aktų nustatyta tvarka iš jo
iškeldinamas.
Pareigūnui,
kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka
(viengungis – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamosios patalpos
tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Vidaus reikalų
ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami
Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
48 straipsnis. Pareigūnų, vykdančių specialias
tarnybines užduotis ar dirbančių lauko sąlygomis, aprūpinimas maistu
Pareigūnai specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu
palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat atliekantys tarnybą
lauko sąlygomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama
Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
Aprūpinimo maistu tvarką ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos
mokėjimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
49
straipsnis. Pareigūnų ir kursantų draudimas ir pareigūnų pensijos
Pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų
tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų
atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo
nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareigūnų
sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam
draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, ir negali būti didesnė už 48
Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas.
Kursantų sveikata ir gyvybė visam jų
profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpiui valstybės biudžeto lėšomis
privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo
metu. Kursanto sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi draudiminio įvykio
mėnesį Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš 12.
Pareigūnų ir kursantų sveikatos ir
gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarką, draudimo išmokų dydžio
nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų
tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų
vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų
profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato vidaus
reikalų ministras.
Draudimo išmokos nemokamos šio
Statuto 40 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais.
Pareigūnai Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami valstybinių
socialinio draudimo pensijų draudimu.
Pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų
valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių
valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.
Pareigūnai Nedarbo socialinio
draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami nedarbo socialiniu
draudimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
50
straipsnis. Pareigūnams valstybės garantuojama teisinė pagalba
Pareigūnui,
vykdžiusiam pavestus vidaus tarnybos uždavinius ir funkcijas bei viršijusiam
tarnybinės rizikos ribas ir tuo padariusiam nusikalstamą veiką ar kitokį teisės
pažeidimą arba nukentėjusiam vykdant tarnybines funkcijas ar dėl vidaus
tarnybos, iš vidaus reikalų įstaigai darbo
užmokesčiui skirtų lėšų gali būti kompensuojamos teisinės pagalbos
išlaidos ar jų dalis. Kompensaciją skiria
vidaus reikalų įstaigos vadovas iš vidaus reikalų įstaigai darbo užmokesčiui
skirtų lėšų. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo
vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
54 straipsnis.
Pareigūnų vidaus tarnybos trukmė
Pareigūnai
gali tarnauti:
1) pirminės
grandies pareigūnai – kol sukaks 50 metų;
2) vidurinės
grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metus;
3)
aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų;
4) aukščiausiosios
grandies pareigūnai – kol sukaks 65 metus.
Pareigūno
prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi
teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki penkerių metų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-795,
2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2810 (2010-05-18)
55 straipsnis.
Atleidimas iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu
Pareigūnas
turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1
dalies 1 ir 12 punktai). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į
pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Pareigūnas
turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto
termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir
nepasibaigus šiam terminui.
Pareigūnas
turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo
prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik vidaus reikalų
įstaigos vadovo sutikimu.
56
straipsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos kitais pagrindais tvarka
Esant šio
Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems
atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po
to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas
nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš
vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.
Esant šio
Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytam pagrindui, pareigūnas
atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą jo atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius
iki atleidimo dienos. Nėščia moteris (kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama),
moteris ar vyras, vieni auginantys vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmuo,
kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie galimą jų atleidimą turi būti įspėti raštu ne
vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas apie galimą
atleidimą netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau
kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų
laiko.
Pareigūnas
šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamas iš
vidaus tarnybos kitą darbo dieną, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai, ir
prieš 30 kalendorinių dienų iki šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte
nurodyto termino suėjimo pareigūną jo laikinojo nedarbingumo metu raštu įspėjus
apie galimą atleidimą.
Negalima
atleisti iš vidaus tarnybos nėščios moters, taip pat motinos arba tėvo, vienų
auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių pareigūnų kaltės (išskyrus atvejus,
kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama).
5.
Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies
11, 16 ir 18 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į
lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1705, 2008-07-15,
Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)
57 straipsnis. Išeitinė kompensacija atleidžiant
pareigūną iš vidaus tarnybos
Atleidžiant
pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15
ir 16 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio
išeitinė kompensacija.
Šio
straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai
ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10
metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
58
straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu
Su atleidžiamu
iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo
dieną.
Atleidžiamas
iš vidaus tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip jo atleidimo dieną privalo
atiduoti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį
ginklą, specialiąsias priemones bei sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti
į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoti jam patikėtus
tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.
59
straipsnis. Neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimas į vidaus tarnybą
Teismui
grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už
visą priverstinės pravaikštos laiką.
Teismui
grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno
grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios
pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių
pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis
atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11
punktą.
III SKYRIUS
VIDAUS TARNYBOS
VALDYMAS
60 straipsnis. Vidaus tarnybos valdymas
1.
Vidaus tarnybos valdymą įgyvendina vidaus reikalų ministras.
2.
Vidaus reikalų ministerijoje yra sudaromas Vidaus reikalų pareigūnų registras.
Šio registro pagrindu išduodami pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai, teikiama
informacija valdymui, analizei, statistinei vidaus tarnybos personalo
apskaitai, pareigybių komplektavimui ir poreikio nustatymui.
Vidaus
reikalų pareigūnų registras steigiamas ir tvarkomas Lietuvos Respublikos
valstybės registrų, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymų, kitų teisės aktų
nustatyta tvarka. Vidaus reikalų pareigūnų registro paskirtį, jo objektus,
registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą,
reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Vidaus reikalų pareigūnų registro
nuostatai. Šiuos nuostatus vidaus reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2002,
2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-873 (2004-02-21)
VIDAUS
TARNYBOS STATUTO 4 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2263,
2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3625 (2004-06-24)
VIDAUS
TARNYBOS STATUTO 4 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2504,
2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5942 (2004-11-09)
VIDAUS
TARNYBOS STATUTO 4 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2526,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6105 (2004-11-17)
VIDAUS
TARNYBOS STATUTO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2536,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO,
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO
TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-68, 2004-12-22,
Žin., 2004, Nr. 188-7000 (2004-12-31)
VIDAUS
TARNYBOS STATUTO 19, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-163,
2005-04-21, Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)
DARBO
KODEKSO, ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO, BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO,
SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, SVEIKATOS DRAUDIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-590, 2006-05-02,
Žin., 2006, Nr. 57-2022 (2006-05-20)
VIDAUS
TARNYBOS STATUTO 4 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-665, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2681 (2006-06-28)
VIDAUS
TARNYBOS STATUTO 37 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
Įsigaliojus
šiam įstatymui, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros,
kol jam sueis vieni metai, atostogų, apskaičiuotos sumos perskaičiuojamos
vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir mokamos nuo šio įstatymo nuostatų
įsigaliojimo dienos.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-756, 2006-07-11,
Žin., 2006, Nr. 82-3255 (2006-07-27)
VIDAUS
TARNYBOS STATUTO 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19 straipsnis papildomas 4 dalimi
nuo 2005 m. sausio 1 d.:
Vidaus
reikalų centrinės įstaigos vadovo nustatyta ir su užsienio reikalų ministru
suderinta tvarka pareigūnas jo
sutikimu vienų metų laikotarpiui gali būti siunčiamas saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių,
konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų. Pareigūno,
nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių
organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis gali būti pratęstas teisės
aktų nustatyta tvarka. Bendras pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių,
konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos
užsienyje laikotarpis negali viršyti vienų metų ir šešių mėnesių. Tokia
pareigūno tarnyba užsienyje nelaikoma tarnybine komandiruote.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-68,
2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7000 (2004-12-31)
20
straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervas
Esant
tarnybinei būtinybei, atsižvelgus į pareigūno profesinį pasirengimą,
išsilavinimo lygį, kompetenciją, pareigūnas jo sutikimu ir vidaus reikalų
ministro įsakymu gali būti perkeliamas į lygiavertes arba viena kategorija
aukštesnes nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas (toliau – nestatutinės
pareigos) Vidaus reikalų ministerijoje arba siunčiamas eiti lygiavertes arba
viena kategorija aukštesnes pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir
įtraukiamas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.
Pareigūno,
esančio Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve ir einančio nestatutines
pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministerijos valdymo
srities įstaigoje, tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir kiti teisės aktai.
Pareigūnas,
esantis Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve ir einantis nestatutines
pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministerijos valdymo
srities įstaigoje, vykdo bendrąsias pareigūno pareigas ir specialiąsias
nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas, nurodytas jo pareigybės aprašyme.
Šiuo atveju pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas su nurodytu pareigūno
laipsniu, šalia įrašius „VRM kadrų rezervas“, ir nurodomas einamų nestatutinių
pareigų pavadinimas. Pažymėjimas galioja, kol einamos nurodytos nestatutinės
pareigos.
Pareigūnui
nustojus eiti nestatutines pareigas, vidaus reikalų ministras sprendžia dėl
tolesnės pareigūno tarnybos eigos. Esant būtinumui pareigūnas gali būti
perkeliamas į kitas nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba
perkeliamas tarnauti į kitas valstybės institucijas ar įstaigas einant
nestatutines pareigas ir paliekamas Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve.
Nesant būtinumo, pareigūnas grąžinamas į statutines pareigas. Tokiu atveju
pareigūnas grąžinamas į jo eitoms nestatutinėms pareigoms lygiavertes arba
aukštesnes pareigūno pareigas. Skiriamas į aukštesnes pareigas pareigūnas atestuojamas
ir jeigu atestacijos išvada teigiama, į jas paskiriamas. Nesant laisvų pareigų
pareigūnas laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, gali būti
skiriamas į viena pakopa žemesnes pareigas ir jam mokamas pagal paskutinių jo
eitų nestatutinių pareigų pareiginę algą nustatytas darbo užmokestis.
Pareigūnui,
esančiam Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, aukštesnis pareigūno
laipsnis nesuteikiamas, tačiau grąžinant pareigūną į statutines pareigas
aukštesnis pareigūno laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno ištarnautą
laiką.
Pareigūnas
Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau
kaip 5 metus. Atsižvelgdamas į vidaus tarnybos sistemos poreikius, esant
būtinybei, vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti pareigūno buvimo Vidaus
reikalų ministerijos kadrų rezerve laiką, tačiau bendras pareigūno buvimo
Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve laikas per visą jo tarnybą negali
viršyti 8 metų.
Vidaus
reikalų ministerijos kadrų rezervo sudarymo, panaudojimo, reorganizavimo,
panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato vidaus reikalų ministras.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ
PROFESINIS RENGIMAS IR KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS
21
straipsnis. Pareigūnų profesinis rengimas ir kvalifikacijos kėlimas
Pareigūnų
profesinis rengimas vykdomas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose ir
Vidaus reikalų ministerijos siuntimu kitose mokymo įstaigose. Bazinis
profesinis parengimas įgyjamas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus
III profesinio išsilavinimo lygio valstybinius rengimo standartus.
Asmenys,
turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir profesijas,
įgytas ne vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti,
turi baigti įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, baigusius kitas mokymo
įstaigas vidaus reikalų ministro siuntimu) vidaus reikalų profesinio mokymo
įstaigose.
Pareigūnai
privalo nuolat kelti turimą kvalifikaciją – mokytis arba studijuoti, kai po
mokymo baigimo neįgyjama profesinė kvalifikacija, apibrėžta nacionalinėje
išsilavinimo lygių, kvalifikacinių laipsnių sistemoje. Kvalifikacijos kėlimo
tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Pareigūnų
karjera grindžiama vidaus reikalų ministro nustatytais kvalifikaciniais
reikalavimais konkrečioms pareigoms eiti.
Pareigūnai,
siekiantys eiti aukštesnes pareigas, privalo baigti atitinkamus mokymo ar
kvalifikacijos kėlimo kursus. Duomenys apie tokius kursus baigusius asmenis
įtraukiami į Vidaus reikalų pareigūnų registrą.
Pareigūnų
profesinis rengimas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose finansuojamas iš
Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų įstaigų asignavimų, skirtų
pareigūnų mokymui.
22
straipsnis. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos
Vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigos yra vidaus reikalų ministrui pavaldžios
pareigūnų profesinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo bei įvadinio
mokymo įstaigos.
Vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigas steigia ir jų nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Pareigūnų rengimo sistemą, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų valdymo
struktūrą, pareigybes ir biudžeto lėšų paskirstymą nustato vidaus reikalų
ministras.
Pareigūnų
rengimo užduotis ir reikalavimus vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų
teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras.
Į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigas priimami vidurinį išsilavinimą turintys
asmenys, atitinkantys priėmimo į jas sąlygas. Į vidaus reikalų profesinio
mokymo įstaigas priimti asmenys atlieka būtinuosius karinius mokymus.
Vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų statusą, studijų sąlygas ir tvarką
nustato jų nuostatai ir kiti teisės aktai.
PENKTASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ
ATSAKOMYBĖ IR JIEMS TAIKOMI PASKATINIMAI BEI APRIBOJIMAI
23
straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai
Už
nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti
skatinami ir apdovanojami:
1) padėka;
2) vienkartine
(iki 5 minimaliųjų gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;
3) vardine
dovana;
4) žinybiniu
ženklu;
5) vardiniu
ginklu;
6) suteikiant
aukštesnį laipsnį šio Statuto 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pareigūnai už
ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatomi valstybės
apdovanojimui gauti.
Vidaus
reikalų ministras turi teisę skatinti ir apdovanoti visais šio straipsnio 1
dalyje išvardytais paskatinimais ir apdovanojimais, vidaus reikalų įstaigos
vadovas – šio straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6 punktuose išvardytais paskatinimais
ir apdovanojimais.
Pareigūnai,
turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami.
Pareigūnų
skatinimo ir apdovanojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Duomenys apie
pareigūno paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jo tarnybos bylą ir
pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.
24
straipsnis. Pareigūnui taikomi apribojimai
Pareigūnui
draudžiama:
1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus
atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas vidaus reikalų įstaigai
įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario
veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas
(paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos
išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šiam pareigūnui, pasiųstam į tarnybinę
komandiruotę, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios
išlaidos;
2) vidaus reikalų įstaigos, kurioje jis eina pareigas,
vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis
bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats
arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs
svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis
bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo,
susijęs su pareigūnu svainystės (partnerystės) ryšiais, turi ar valdo pagal
kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar
konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės
įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams
įstatymų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių
rinkimų, referendumo komisijose ir už darbą pagal sutartis su rinkimų arba
referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose
ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį
suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija
nenurodyta pareigūno pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo
valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu,
Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės
aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra
intelektinės nuosavybės teisių objektai;
4) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje;
5) būti
politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų
veikloje;
6) streikuoti;
7) darbo laiku
vykdyti profesinių sąjungų veiklą.
25
straipsnis. Pareigūnų atsakomybė
Pareigūnai už
tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į
baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.
Už vidaus
reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą
pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.
26
straipsnis. Tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimas
Už
tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis,
nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas
aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas
papeikimas;
4) laipsnio
pažeminimas viena pakopa;
5) perkėlimas į
viena pakopa žemesnes pareigas;
6) atleidimas iš
vidaus tarnybos.
Tarnybinė
nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:
1) šio Statuto
24 straipsnyje pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą;
2) Viešųjų ir
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų
pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;
3) nebuvimą
tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
4) buvimą darbo
metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų
medžiagų;
5) tarnybinį
nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo
taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.
Tarnybinė
nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio
nusižengimo išaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo
nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai.
Į šio
straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas laikas, kai
pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogų.
Už vieną
tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
Esant duomenų
apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis
patikrinimas.
Jei paaiškėja,
kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės
pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir
tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai.
Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės
pažeidimo teiseną arba asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon ar administracinėn
atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra
tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei po ikiteisminį tyrimą atlikti ar
administracinę bylą tirti kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo
nepraėjo daugiau kaip vieni metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės
nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.
Tarnybines
nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.
9.
Duomenys apie pareigūnui paskirtas nuobaudas įrašomi į tarnybos bylą, kaupiami
ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.
Tarnybinių
patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką
nustato vidaus reikalų ministras.
11.
Ginčai, kilę dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, gali būti sprendžiami teisės
aktų nustatyta tvarka.
27
straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas
Pareigūnas
laikomas nebaustu tarnybine nuobauda po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos
praėjus vieniems metams.
Tarnybinė
nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu
anksčiau, nei sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.
Panaikinus tarnybinę
nuobaudą pirma laiko, apie tai padaroma žyma pareigūno tarnybos byloje bei
Vidaus reikalų pareigūnų registre.
28
straipsnis. Pareigūno nušalinimas nuo pareigų
Tarnybos metu
apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų
pareigūną jo tiesioginis vadovas nušalina nuo pareigų tos dienos likusiam darbo
laikui.
Tarnybinio
patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio
teisę skirti į pareigas, įsakymu.
Jei
pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai
nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo
pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas. Šiais atvejais
pareigūnui netaikomi šio Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai.
Šio
straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka nušalintas nuo pareigų pareigūnas
nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį
šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam
teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoda jam
patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.
Tarnybinio
patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad
nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės
pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai
nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei
nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas
ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas
darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat
delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Laikotarpis,
kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą
neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama,
kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo
nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar
nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad
pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti
yra pasibaigęs senaties terminas.
Žymos apie
sprendimus nušalinti pareigūną nuo pareigų įtraukiamos į pareigūno tarnybos
bylą.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
DARBO LAIKAS IR
ATOSTOGOS
29
straipsnis. Pareigūnų darbo laikas
Pareigūnų,
išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma
negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant šio
Statuto 30 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vidaus reikalų įstaigos vadovas
savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės
darbo laiko norma.
Pareigūnui
negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną.
Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos.
Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti,
apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Vieno pareigūno
viršvalandžiai per metus negali viršyti 250 valandų.
Nustatytas
funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras
pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės
įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų
pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per
savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų
per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas,
kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko
normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių
sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato
Vyriausybė.
Šio
straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima
pavesti tik šio Statuto 30 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokiais atvejais
pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos,
o vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 164 valandų.
Šio
straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams, į kurių pareigas įeina nuolat
pasikartojantis darbas nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, priemokos mokamos
šio Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
30
straipsnis. Atvejai, kai privalomas viršvalandinis darbas
Pareigūnas
privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą
dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina:
1) gelbėti
žmonių gyvybę ar sveikatą;
2) užkirsti
kelią stichinėms nelaimėms, gaisrams, avarijoms ar katastrofoms, taip pat
likviduoti jų padarinius;
3) užkirsti
kelią masinėms riaušėms ar jas nutraukti;
4) užtikrinti
viešąją tvarką masinių renginių metu;
5) įvykdyti
tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar
nutrauktas;
6) sustiprinti
valstybės sienos apsaugą;
7) ruoštis
ginkluotai krašto gynybai;
8) sustiprinti
strateginių objektų apsaugą;
9) kai būtina
užtikrinti oficialių užsienio svečių saugumą;
10) kitais
įstatymų nustatytais atvejais.
Vidaus reikalų įstaigos vadovas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais
atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.
31
straipsnis. Budėjimo laikas
1.
Pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis turi būti iš anksto aptartoje
vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar
budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.
Budėjimo
laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Už 32 budėjimo
valandas kompensuojama suteikiant papildomą poilsio dieną.
32
straipsnis. Kasmetinės atostogos
Pareigūnams
kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos
stažą:
1) iki 10 metų –
30 kalendorinių dienų;
2) nuo 10 iki 15
metų – 35 kalendorinės dienos;
3) nuo 15 iki 20
metų – 40 kalendorinių dienų;
4) 20 metų ir
daugiau – 45 kalendorinės dienos.
2.
Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos
metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse kalendorinės dienos už kiekvieną
visą dirbtą mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šių atostogų
trukmė mažesnė negu 10 kalendorinių dienų, pareigūno prašymu jos gali būti
suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis atostogomis.
Pareigūnui
kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su
vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis, iš kurių viena negali būti
trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.
Pareigūnui,
kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos
suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį.
Pareigūnui, ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių
atostogų metu atveju gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos
formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui
(arba pranešusiam kitu būdu), kasmetinės atostogos pratęsiamos ar perkeliamos
visam laikinojo nedarbingumo laikui.
33
straipsnis. Kasmetinių atostogų nutraukimas
Pareigūno
sutikimu kasmetinės atostogos gali būti nutrauktos ir jis vadovo, turinčio
teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti iškviestas tęsti tarnybos ne daugiau
kaip du kartus per vienas atostogas.
Šio Statuto
30 straipsnio 1 dalies nustatytais atvejais pareigūną iš atostogų be jo
sutikimo gali atšaukti vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu.
34
straipsnis. Kitos atostogos
Paskatinimo
tvarka, taip pat esant svarbioms priežastims vidaus reikalų ministras bei
vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali suteikti iki 10 kalendorinių
dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų iki 5 kalendorinių
dienų gali suteikti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų įgalioti
pareigūnai.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
DARBO UŽMOKESTIS
IR KITOS IŠMOKOS
52 straipsnis papildomas 6 dalimi
nuo 2005 m. sausio 1 d.:
Pareigūnams,
nusiųstiems saugoti Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių
organizacijų, visą jų tarnybos užsienyje laikotarpį mokama su tarnyba
užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, apmokamos įsikūrimo, kelionių,
draudimo ir patalpų nuomos išlaidos. Šių išlaidų ir kompensacijos dydį, jų
mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-68,
2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7000 (2004-12-31)
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
ATLEIDIMAS IŠ
VIDAUS TARNYBOS
53
straipsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai
Pareigūnas
atleidžiamas iš vidaus tarnybos:
1) jo paties
prašymu;
2) sukakus šio
Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui;
3)
esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai;
4) kai negali tarnauti dėl sveikatos
būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai;
5) jei neteko
Lietuvos Respublikos pilietybės;
6) jei atsisako
priesaikos;
7) jei savo
poelgiu pažemino pareigūno vardą;
8) jei
įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį
nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti
teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo
pareigų;
9) jei paaiškėjo
šio Statuto 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į
vidaus tarnybą metu nebuvo žinomos;
10) jei
įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl
pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą;
11)
jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio
padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir
jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų;
12)
jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;
13)
išrinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus,
jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį;
14)
jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos;
15) jei dėl
laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų
iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių,
jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos
ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu
sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas;
16) jeigu jis
nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo
sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;
17) kai jam
įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo
tiesioginių pareigų atlikimu.
Atleidimo iš
vidaus tarnybos pagrindas įrašomas į atleisto pareigūno socialinio draudimo
pažymėjimą. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos gali vidaus reikalų įstaigos
vadovas.
3.
Ginčai, kilę dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, sprendžiami teisės aktų
nustatyta tvarka.
39 straipsnis.
Sveikatos priežiūra
Pareigūnai
turi teisę į šio Statuto ir kitų įstatymų nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens
sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka
apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių
biudžetų lėšų.
Pareigūnų
sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę
medicinos pagalbą, šio Statuto 42 straipsnyje numatytą asmens sveikatos
priežiūrą, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių
taikymą, taip pat neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja
yra Vidaus reikalų ministerija, papildomai per programas remiama iš valstybės
biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Papildomai per programas iš
valstybės biudžeto remiamos pareigūnų sveikatos priežiūros mastą nustato vidaus
reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
Vidaus
reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 2
dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros
įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, ir naudodamasi
pareigūnų tarnybos arba (ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos
priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.
Pareigūnų
specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių
sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su
sveikatos apsaugos ministru.
Į pareigūnams
teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens
sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija,
turi teisę ir buvę pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-756,
2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3255 (2006-07-27)
7 straipsnis. Asmens tikrinimas ir siuntimo į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą išdavimas
Asmuo,
pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis į
vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą) dėl
siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o asmuo, pageidaujantis
mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – dėl siuntimo į kitą švietimo įstaigą.
2.
Asmuo privalo pateikti vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl
siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą,
personalo tarnybai ar valstybės tarnautojui (pareigūnui), atliekančiam
personalo tvarkymo funkcijas, anketinius ir biografinius duomenis apie save,
duomenis apie savo gyvenamąją aplinką, siekio tarnauti motyvaciją ir lūkesčius.
Asmens,
pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje
švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo
kursuose, tikrinimas:
1) Centrinė
medicinos ekspertizės komisija patikrina sveikatą ir pateikia išvadą dėl asmens
sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai;
2) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas pagal
vidaus reikalų įstaigų įskaitas (jei būtina – pagal kitų operatyvinės veiklos
subjektų įskaitas);
3) bendras fizinis pasirengimas tikrinamas atitinkamai atrankos į
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas metu ar šio straipsnio 6 dalyje
nurodytos atrankos metu.
4.
Asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo
įstaigoje
ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose,
tikrinimo, nustatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, procedūrą teisės
aktų nustatyta tvarka koordinuoja vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis
kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą
švietimo įstaigą, personalo tarnyba arba valstybės tarnautojas (pareigūnas),
atliekantis personalo tvarkymo funkcijas.
Nustačiusi,
kad asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje,
kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio
mokymo kursuose, atitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose
nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą
į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o Vidaus reikalų ministerija
išduoda siuntimą į kitą švietimo įstaigą:
1) asmeniui,
turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, – siuntimą dalyvauti atrankoje
į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą;
2) asmeniui,
turinčiam aukštąjį universitetinį, aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba
iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, – siuntimą į įvadinio
mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje;
3) asmeniui,
pageidaujančiam mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – siuntimą stoti į kitą švietimo įstaigą.
Asmenims
siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje
ar į kitą švietimo įstaigą
išduodami atrankos būdu. Šių atrankų atlikimo tvarką nustato vidaus reikalų
ministras.
Siuntimų į
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir į kitas švietimo įstaigas
išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
8
straipsnis. Priėmimas į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymasis
Į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigą gali būti priimami asmenys, pateikę vidaus
reikalų įstaigos siuntimą į tą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą.
Į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir
įrašomi į šios įstaigos kursantų sąrašus asmenys:
1) laimėję
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką į šią įstaigą ir
pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;
[Punkto redakcija iki 2006-11-01]
2) turintys ne
žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą,
nusiųsti atrankai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo
įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.
[Punkto redakcija nuo 2006-11-01]
2) turintys ne
žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba aukštesnįjį, arba iki 1995 metų
įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą
sutartis.
Asmenų
priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato vidaus
reikalų ministras.
Į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, jeigu jis neatitinka
šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų reikalavimų ir yra
šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos aplinkybės.
[Dalies redakcija iki 2006-11-01]
Jei šio
Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ar 6 punktuose nustatytos aplinkybės
atsirado po asmens priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, asmuo
iš jos pašalinamas ir išbraukiamas iš kursantų sąrašų.
[Dalies redakcija nuo 2006-11-01]
Jei šio
Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ar 6 punktuose arba 2 dalyje nustatytos
aplinkybės atsirado po asmens priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo
įstaigą, asmuo iš jos pašalinamas ir išbraukiamas iš kursantų sąrašų.
Ginčai, kilę
dėl priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, sprendžiami teisės
aktų nustatyta tvarka.
Kursantui
mokymosi metu šaunamieji ginklai, specialiosios priemonės ir sprogmenys
išduodami tik išlaikius atitinkamus egzaminus.
Kursanto
tinkamumą tarnybai vertina vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kurioje
atliekamas kursanto profesinis ar įvadinis mokymas, atestavimo komisija.
Kursanto tinkamumas tarnybai turi būti įvertintas ne vėliau kaip prieš 5 darbo
dienas iki to kursanto profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpio pabaigos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
[Straipsnio redakcija iki
2006-11-01]
9
straipsnis. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis
Stojimo į
vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos mokymo įstaigos bei vidaus reikalų
centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja laikytis
šio Statuto ir kitų teisės aktų vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantams
nustatytų reikalavimų, vykdyti jam pavestas pareigas, vidaus reikalų profesinio
mokymo įstaiga ar kita mokymo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas
profesinio ar įvadinio mokymo sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga
įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą
kursantas ar kitą mokymo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą
ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje,
sudaryti jam tinkamas tarnybai sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines
garantijas, nustatytas šiame Statute ir kituose įstatymuose.
Privaloma
stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:
1) sudarant
stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigą – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus
mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus
pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar atleistas iš vidaus
tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas;
2) sudarant
stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į įvadinio mokymo kursus
– šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus
tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar
dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai
visas su jo mokymu susijusias išlaidas.
[Straipsnio redakcija nuo
2006-11-01]
9
straipsnis. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis
Stojimo į
vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų
centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja
laikytis šio Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų,
atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą,
– šios įstaigos nustatytų reikalavimų, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga
ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi
sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą
baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias
pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos
sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas šiame
Statute ir kituose įstatymuose.
Privaloma
stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:
1) sudarant
stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus
mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus
pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi
atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo
paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio
mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas;
2) sudarant
stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, – šio asmens įsipareigojimas
mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o
jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi
atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš
vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
[Straipsnio redakcija iki
2006-11-01]
10
straipsnis. Asmens, baigusio vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, įvadinio
mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą, priėmimas į vidaus tarnybą
Asmeniui, baigusiam vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigą, įvadinio mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą,
teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir
atsižvelgiant į jo įgytą profesiją vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar
kitos mokymo įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę
įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Vidaus
reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų
įstaigos vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio
mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo
įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje.
Su įsakymu
dėl paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai.
Asmenys,
paskirti į pareigas ir prisiekę, įgyja pareigūno statusą.
Jei paskirtas
į pareigas asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo
paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaus tarnybą.
Skyrimo į
pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
[Straipsnio redakcija nuo
2006-11-01]
10 straipsnis. Asmens, baigusio vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigą, kitą švietimo įstaigą ar vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, priėmimas į
vidaus tarnybą
Asmeniui,
baigusiam vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, kitą švietimo įstaigą ar
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, teisės aktų
nustatyta tvarka išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir, atsižvelgiant į
įgytą profesiją, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo
įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę įstaigą, su
kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Vidaus reikalų
centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos
vadovas, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas
po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo
priėmimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus
reikalų įstaigoje.
Su įsakymu dėl paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas
pasirašytinai.
Asmuo,
paskirtas į pareigas ir prisiekęs, įgyja pareigūno statusą, jam išduodamas
pareigūno tarnybinis pažymėjimas ir sudaroma pareigūno tarnybos byla.
Jei paskirtas
į pareigas asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo
paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaus tarnybą.
Skyrimo į
pareigas tvarką, pareigūno tarnybos bylos aprašą, pareigūno tarnybinio
pažymėjimo privalomosios formos aprašą ir pareigūno tarnybinio pažymėjimo
išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu tvarką
nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
Nr. X-1705,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)
11
straipsnis. Priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai
Priimti į
vidaus tarnybą draudžiama:
1) esant
Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus
tarnybai dėl sveikatos;
2) jeigu asmuo
buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo,
taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį
nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
3) jeigu asmuo
anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru,
advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už
pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės
etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato
profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto
apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus;
4) jeigu asmuo
buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir jei nuo šio
atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 5 metai;
5) jeigu
asmuo skiriamas į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas
asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar
asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu
jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
6) asmenį, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos
narys;
7) jei yra
aplinkybių, nustatytų šio Statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 punktuose.
2.
Jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį
kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus
reikalų centrinės įstaigos vadovas.
3.
Ginčai, kilę dėl priėmimo į vidaus tarnybą, sprendžiami teisės aktų nustatyta
tvarka.
12
straipsnis. Pareigūno priesaika
Asmuo prisiekia
iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą.
Asmuo
prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei šiais žodžiais:
„Aš, (vardas,
pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti
jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (-a) žmogaus teises ir
laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas
pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
Tepadeda man
Dievas“.
Prisiekti galima
ir be paskutinio sakinio.
Pasirašyti
lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigūno tarnybos byloje.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ
SPECIALŪS LAIPSNIAI IR JŲ SUTEIKIMO TVARKA
34 straipsnis. Kitos atostogos
Paskatinimo
tvarka, taip pat esant svarbioms priežastims vidaus reikalų ministras bei
vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali suteikti iki 10 kalendorinių
dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų iki 5 kalendorinių
dienų gali suteikti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų įgalioti
pareigūnai.
Pareigūnui,
kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas, suteikiamos
iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos. Už šį laikotarpį pareigūnui
mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1705,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
DARBO UŽMOKESTIS
IR KITOS IŠMOKOS
51 straipsnis. Grąžinimas į vidaus tarnybą
Pareigūnas,
atleistas iš vidaus tarnybos vidaus reikalų įstaigoje dėl pareigybės
panaikinimo, atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu, atleistas iš
vidaus tarnybos dėl atsisakymo eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka
ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją, jo
prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą. Grąžinimo į vidaus tarnybą
tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1705,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)
52
straipsnis. Kompensacijos, pašalpos ir kitos išmokos
Už pareigūnui
ir jo šeimos nariams padarytą materialinę žalą, kurią jie patyrė dėl pareigūno
vidaus tarnybos ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada,
atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2.
Pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos narių
ligos, šeimos narių mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra
pareigūno raštiškas prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys
dokumentai, gali būti suteikiama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio
pašalpa. Pašalpą skiria vidaus reikalų
įstaigos vadovas iš vidaus
reikalų įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Vidaus reikalų įstaigos vadovui
pašalpa skiriama iš jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos darbo užmokesčiui
skirtų lėšų.
3.
Pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Vežimo
tvarką ir sąlygas nustato vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus
reikalų centrinių įstaigų vadovai.
4.
Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu
transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos,
kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Važiavimo išlaidų
kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5.
Šiame Statute nustatytos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant
iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos vidaus reikalų įstaigos.
Pareigūnams,
nusiųstiems saugoti Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių
organizacijų, visą jų tarnybos užsienyje laikotarpį mokama su tarnyba
užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, apmokamos įsikūrimo, kelionių,
draudimo ir patalpų nuomos išlaidos. Šių išlaidų ir kompensacijos dydį, jų
mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-68,
2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7000 (2004-12-31)
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
ATLEIDIMAS IŠ
VIDAUS TARNYBOS
53
straipsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai
Pareigūnas
atleidžiamas iš vidaus tarnybos:
1) jo paties
prašymu;
2) sukakus šio
Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui;
3)
esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai;
4) kai negali tarnauti dėl sveikatos
būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai;
5) jei neteko
Lietuvos Respublikos pilietybės;
6) jei atsisako
priesaikos;
7) jei savo
poelgiu pažemino pareigūno vardą;
8) jei
įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį
nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti
teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo
pareigų;
9) jei paaiškėjo
šio Statuto 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į
vidaus tarnybą metu nebuvo žinomos;
10) jei
įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl
pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą;
11)
jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio
padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir
jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų;
12)
jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;
13)
išrinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus,
jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį;
14)
jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos;
15) jei dėl
laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų
iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių,
jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos
ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu
sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas;
16) jeigu jis
nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo
sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;
17) kai jam
įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo
tiesioginių pareigų atlikimu;
18) atsisakius
eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka.
Atleisti
pareigūną iš vidaus tarnybos gali vidaus reikalų įstaigos vadovas.
3.
Ginčai, kilę dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, sprendžiami teisės aktų
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-163, 2005-04-21,
Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)
Nr. X-1705,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3465 (2008-07-31)
įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis
(2007 m. gegužės 15 d. redakcija) (Žin., 2007, Nr. 59-2282)
tiek, kiek jame nėra nustatyti vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į
pareigas, įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, kurioms eiti būtinas
leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo
pažymėjimas, tuo atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už
tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar
operatyvinis tyrimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis
sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48
straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti
darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-07-07,
Žin., 2011, Nr. 84-4106 (2011-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-1127,
2007-05-15, Žin., 2007, Nr. 59-2282 (2007-05-29)
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
DARBO LAIKAS IR
ATOSTOGOS
29
straipsnis. Pareigūnų darbo laikas
Pareigūnų,
išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma
negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant šio
Statuto 30 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vidaus reikalų įstaigos vadovas
savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės
darbo laiko norma.
Pareigūnui
negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną.
Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos.
Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti,
apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Vieno pareigūno
viršvalandžiai per metus negali viršyti 250 valandų.
Nustatytas
funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras
pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų
centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24
valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40
valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip
48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų
darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo
laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų
pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus
nustato Vyriausybė.
Šio
straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima
pavesti tik šio Statuto 30 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokiais atvejais
pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos,
o vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 164 valandų.
Neteko galios
nuo 2009 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-1820,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5369 (2008-11-29)
30
straipsnis. Atvejai, kai privalomas viršvalandinis darbas
Pareigūnas privalo
vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą dirbti
viršvalandinį darbą, kai būtina:
1) gelbėti
žmonių gyvybę ar sveikatą;
2) užkirsti
kelią stichinėms nelaimėms, gaisrams, avarijoms ar katastrofoms, taip pat
likviduoti jų padarinius;
3) užkirsti
kelią masinėms riaušėms ar jas nutraukti;
4) užtikrinti
viešąją tvarką masinių renginių metu;
5) įvykdyti
tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar
nutrauktas;
6) sustiprinti
valstybės sienos apsaugą;
7) ruoštis
ginkluotai krašto gynybai;
8) sustiprinti
strateginių objektų apsaugą;
9) kai būtina
užtikrinti oficialių užsienio svečių saugumą;
10) kitais
įstatymų nustatytais atvejais.
Vidaus reikalų įstaigos vadovas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais
atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.
31
straipsnis. Budėjimo laikas
Pareigūno
budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš
anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo
tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba
galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.
Budėjimo
laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo
laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto
aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.
Už budėjimą,
kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo
būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas
arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie
kasmetinių atostogų, arba apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta
tvarka.
Nėščios
moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys,
pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir pareigūnai, vieni auginantys vaiką
iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys pareigūnai
budėti gali būti skiriami tik jų sutikimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-804,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3412 (2006-08-08)
Nr.
X-1820,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5369 (2008-11-29)
32
straipsnis. Kasmetinės atostogos
Pareigūnams
kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos
stažą:
1) iki 10 metų –
30 kalendorinių dienų;
2) nuo 10 iki 15
metų – 35 kalendorinės dienos;
3) nuo 15 iki 20
metų – 40 kalendorinių dienų;
4) 20 metų ir
daugiau – 45 kalendorinės dienos.
2.
Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos
metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse kalendorinės dienos už kiekvieną
visą dirbtą mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šių atostogų
trukmė mažesnė negu 10 kalendorinių dienų, pareigūno prašymu jos gali būti
suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis atostogomis.
Pareigūnui
kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su
vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis, iš kurių viena negali būti
trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.
Pareigūnui,
kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos
suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį.
Pareigūnui, ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių
atostogų metu atveju gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos
formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui
(arba pranešusiam kitu būdu), kasmetinės atostogos pratęsiamos ar perkeliamos
visam laikinojo nedarbingumo laikui.
33
straipsnis. Kasmetinių atostogų nutraukimas
Pareigūno
sutikimu kasmetinės atostogos gali būti nutrauktos ir jis vadovo, turinčio
teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti iškviestas tęsti tarnybos ne daugiau
kaip du kartus per vienas atostogas.
Šio Statuto
30 straipsnio 1 dalies nustatytais atvejais pareigūną iš atostogų be jo
sutikimo gali atšaukti vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu.