Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-11-18

@D1=19950502;D2=19960702;D3=19960918

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1997.12.04)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1995,

Nr.41-991

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4,

6, 7, 8, 9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-516, 97.11.18, Žin., 1997, Nr.111-2796 (97.12.05)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 11

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO

TVARKOS

ĮSTATYMAS

1995 m. gegužės 2 d. Nr.I-872

Vilnius

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių

aktų (toliau - teisės aktai) rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos,

struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.

2

straipsnis. Teisės aktas

Teisės

aktas šiame įstatyme - tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba

referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba

naikinamos teisės normos.

3

straipsnis. Teisės akto rengimo stadijos

Teisės

akto rengimo stadijos yra šios:

1)

teisės  akto paskirties  ir jo  rengimo  užduoties nustatymas;

2)

rengėjo nustatymas (parinkimas);

3)

teisės akto teksto parengimas;

4)

teisės akto derinimas ir aprobavimas.

4

straipsnis. Teisės akto rengimas

1.

Pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi teisę teikti visi fiziniai ir

juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo rengimo užduotį turi teisę

nustatyti asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat

valstybės valdžios institucijos pagal savo kompetenciją.

2.

Teisės akto rengėjais gali būti valstybės valdžios institucijos paskirti ar

konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų grupė, taip pat asmuo arba asmenų

iniciatyvinė grupė.

3.

Teisės aktas yra parengtas, jei jis atitinka šio įstatymo 5 - 12 straipsniuose

nustatytus reikalavimus.

4.

Parengtas  teisės aktas derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas  institucijai,

įgaliotai  jį  priimti,  šios institucijos nustatyta tvarka.

5.

Derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti

įvertinamas antikorupciniu požiūriu.

6.

Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką

kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę

ekspertizę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

5

straipsnis. Teisės akto reikalavimai

1.

Teisės  aktas turi  atitikti  Lietuvos  Respublikos Konstituciją, taip pat

kitus galiojančius teisės aktus, jeigu tame akte nėra normų, keičiančių

galiojančius teisės aktus.

2.

Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros,

turinio ir kalbos reikalavimus.

6

straipsnis. Teisės akto forma

1.

Teisės akte turi būti:

1)

institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas;

2)

teisės akto rūšies pavadinimas;

3)

teisės akto pavadinimas (antraštė);

4)

teisės akto priėmimo data, numeris, vieta;

5)

teisės akto tekstas;

6)

teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

2.

Teisės akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje turi būti

nuoroda "Projektas".

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

7

straipsnis. Įstatymo forma

1.

Įstatyme eilės tvarka turi būti:

1)

įstatymo pavadinimas;

2)

įstatymo priėmimo data ir numeris;

3)

įstatymo priėmimo vieta;

4)

įstatymo tekstas;

5)

įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

2.

Įstatymo pavadinimas išdėstomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis

"įstatymas" nukeliamas į kitos eilutės centrą.

3.

Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje centre.

4.

Įstatymo  priėmimo  vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis raidėmis.

5.

Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės.

6.

Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis

eilutės kairėje, o vardas, pavardė - eilutės dešinėje.

7.

Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos

Seimo statuto 140 straipsnio nuostatas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

8

straipsnis. Įstatymo struktūra

1.

Įstatymą sudaro:

1)

dalys;

2)

skyriai;

3)

skirsniai;

4)

straipsniai.

2.

Visos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įstatymo sudedamosios dalys

turi turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių,  skyrių  ir skirsnių

pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis  eilutės  centre.  Straipsnių

pavadinimai  rašomi mažosiomis raidėmis.

3.

Įstatymo  dalys  ir  skyriai  žymimi  romėniškais skaitmenimis iš eilės.

Skirsniai žymimi žodžiais išreikštais skaitmenimis.  Straipsniai žymimi

arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio "straipsnis"

dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.

4.

Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys

pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku

iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su

skliausteliu.

5.

Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais  pagrindinio

ženklo,  žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.

6.

Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame gali būti ne visos

sudedamosios dalys.

7.

Įstatymas gali turėti preambulę, lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir

kitų priedų.

8.

Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios

nuostatos.

9.

Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti

įstatymai, kurie netenka galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

9

straipsnis. Kitų teisės aktų forma ir struktūra

1.

Institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi šio įstatymo 6 ir

11 straipsnių nuostatomis.

2.

Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys

ir punktai. Straipsniai - be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir

numeruojami iš eilės.  Po skaitmens rašomas žodis "straipsnis" ir

dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių dalys

}ymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi

arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Seimo nutarimais ir Prezidento

dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi

arabiškais skaitmenimis su  tašku,  o  papunkčiai  žymimi  arabišku  skaitmeniu

su skliausteliu.

3.

Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir

punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš

eilės. Po skaitmens dedamas  taškas.  Punktų  pastraipos  nenumeruojamos.

Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo

eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po  papunkčio

skaitmens  dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami

punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė.

4.

Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius.

Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

10

straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai

1.

Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.

2.

Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.

3.

Tekste  neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių,

pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose.

Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus  atvejus, kai  pateikiama nuoroda į

leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas

pavadinimas negali būti trumpinamas.

11

straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas

teisės aktas, reikalavimai

1.

Keičiant teisės aktą, jei straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės,

išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto

nauja redakcija. Jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar

punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar

punkto) redakcija. Keičiant teisės aktą, kurio straipsnyje (jo dalyje ar

punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius),

vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant

pakeitimų esmę nurodomas keičiamas straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius

žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių

(skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius) ir išdėstoma straipsnio (jo dalies

ar punkto) nauja redakcija. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstamas

netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas).

2.

Jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau  kaip pusė jo

straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai  dėstomas nauja redakcija arba

parengiamas naujas teisės aktas.

3.

Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jei keičiamas ar

pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti

keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į

skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš

naujo.

4.

Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu  galios kitas

įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma

(atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo

netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų,

kuriais  buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis,  jo

dalis  ar  punktas,  oficialaus paskelbimo šaltiniai.  Kai vienu įstatymu

keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus

paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo.

5.

Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos  įstatymų ir

kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr.41-991) įsigaliojimo,

jų forma ir struktūra nekeičiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

Nr.

VIII-516, 97.11.18, Žin., 1997, Nr.111-2796 (97.12.05)

12

straipsnis. Teisės akto kalba

Teisės

aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos.

Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių

atitikmenų.

13

straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 dienos.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir

kitų teisės

norminių aktų  (toliau -  teisės aktai)  rengimą, jo

stadijas, teisės

aktų  formos,  struktūros,  turinio  ir  kalbos

reikalavimus.

2 straipsnis.

Teisės aktas

Teisės  aktas

šiame  įstatyme  -  tai  įgaliotos  valstybės

valdžios

institucijos  arba referendumu  priimamas teisės  aktas,

kuriame nustatomos,

keičiamos arba naikinamos teisės normos.

3 straipsnis.

Teisės akto rengimo stadijos

Teisės akto

rengimo stadijos yra šios:

1)  teisės

akto  paskirties   ir  jo   rengimo   užduoties

nustatymas;

2) rengėjo

nustatymas (parinkimas);

3) teisės akto

teksto parengimas;

4) teisės akto

derinimas ir aprobavimas.

4 straipsnis.

Teisės akto rengimas

1.

Pasiūlymus

dėl  teisės  akto  rengimo turi teisę teikti

visi  fiziniai  ir

juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo

rengimo  užduotį

turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų

leidybos

iniciatyvos  teisę  Seime,  taip pat valstybės valdžios

institucijos pagal

savo kompetenciją.

2.

Teisės

akto  rengėjais  gali  būti  valstybės  valdžios

institucijos

paskirti  ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų

grupė, taip pat

asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė.

3.

Teisės

aktas  yra  parengtas,  jei  jis  atitinka  šio

įstatymo 5 - 12

straipsniuose nustatytus reikalavimus.

4.

Parengtas   teisės  aktas  derinamas,  aprobuojamas  ir

pateikiamas

institucijai,    įgaliotai    jį   priimti,   šios

institucijos

nustatyta tvarka.

5.

Derinamas

ekonominius  santykius  reguliuojančio teisės

akto projektas turi

būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu.

6.

Jeigu  yra

pagrindo  manyti,  kad priimtas teisės aktas

gali  daryti įtaką

kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota

institucija skiria

kriminologinę ekspertizę.

Straipsnio

pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;}

Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

5 straipsnis.

Teisės akto reikalavimai

1.

Teisės

aktas  turi   atitikti   Lietuvos   Respublikos

Konstituciją, taip

pat kitus  galiojančius teisės  aktus,  jeigu

tame akte nėra

normų, keičiančių galiojančius teisės aktus.

2.

Teisės

aktas privalo  atitikti šiame įstatyme nustatytus

formos, struktūros,

turinio ir kalbos reikalavimus.

6 straipsnis.

Teisės akto forma

1.

Teisės akte

turi būti:

1)

institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas;

2) teisės akto

rūšies pavadinimas;

3) teisės akto

pavadinimas (antraštė);

4) teisės akto

priėmimo data, numeris, vieta;

5) teisės akto

tekstas;

6) teisės aktą

pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

2.

Teisės

akto  projekte  prieš  akto pavadinimą, dešinėje

lapo pusėje turi

būti nuoroda "Projektas".

Straipsnio

pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;}

Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

7 straipsnis.

Įstatymo forma

1.

Įstatyme

eilės tvarka turi būti:

1) įstatymo

pavadinimas;

2) įstatymo

priėmimo data ir numeris;

3) įstatymo

priėmimo vieta;

4) įstatymo

tekstas;

5) įstatymą

pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

2.

Įstatymo

pavadinimas  išdėstomas  didžiosiomis raidėmis

eilutės  centre,  o

žodis "įstatymas" nukeliamas į kitos eilutės

centrą.

3.

Įstatymo

priėmimo  data  ir  numeris  išdėstomi vienoje

eilutėje centre.

4.

Įstatymo

priėmimo   vieta  išdėstoma  eilutės  centre

mažosiomis raidėmis.

5.

Įstatymo

tekstas pradedamas iš naujos eilutės.

6.

Įstatymą

pasirašančiojo  pareigos  išdėstomos po tekstu

didžiosiomis

raidėmis  eilutės  kairėje,  o  vardas,  pavardė  -

eilutės dešinėje.

7.

Kartu  su

įstatymo  projektu  pateikiamas  aiškinamasis

raštas  pagal

Lietuvos  Respublikos Seimo statuto 140 straipsnio

nuostatas.

Straipsnio

pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;}

Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

8 straipsnis.

Įstatymo struktūra

1.

Įstatymą

sudaro:

1) dalys;

2) skyriai;

3) skirsniai;

4) straipsniai.

2.

Visos šio

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įstatymo

sudedamosios  dalys

turi turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo

dalių,   skyrių

ir  skirsnių  pavadinimai  rašomi  didžiosiomis

raidėmis

eilutės   centre.   Straipsnių   pavadinimai   rašomi

mažosiomis raidėmis.

3.

Įstatymo   dalys   ir   skyriai   žymimi   romėniškais

skaitmenimis  iš

eilės.  Skirsniai  žymimi  žodžiais išreikštais

skaitmenimis.

Straipsniai  žymimi  arabiškais  skaitmenimis  ir

numeruojami  iš

eilės.  Po žodžio "straipsnis" dedamas taškas ir

straipsnio

pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.

4.

Įstatymo

straipsnį  sudaro  dalys  ir  dalių  punktai.

Įstatymo  straipsnių

dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir

žymimos  arabiškais

skaitmenimis  su  tašku iš eilės. Straipsnio

dalių punktai žymimi

arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.

5.

Novelos

žymimos  papildomais  arabiškais  skaitmenimis,

rašomais

pagrindinio   ženklo,   žyminčio  akto  teksto  dalies

eiliškumą, dešinės

pusės viršuje.

6.

Atsižvelgiant  į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame

gali būti ne visos

sudedamosios dalys.

7.

Įstatymas

gali  turėti  preambulę,  lentelių,  grafikų,

tarifų, schemų,

sąrašų ir kitų priedų.

8.

Įstatymo

pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis

ir kitos bendrosios

nuostatos.

9.

Įstatymo

pabaigoje  paprastai  nurodoma jo įsigaliojimo

tvarka, taip pat

kiti įstatymai, kurie netenka galios.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;}

Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

9 straipsnis.

Kitų teisės aktų forma ir struktūra

1.

Institucijos,  priimančios  teisės  aktus,  juos  rengia

remdamosi šio

įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.

2.

Seimo

nutarimus  ir  Respublikos  Prezidento  dekretus

sudaro

straipsniai,  jų  dalys  ir  punktai.  Straipsniai  -  be

pavadinimų,  žymimi

arabiškais  skaitmenimis  ir  numeruojami iš

eilės.   Po

skaitmens  rašomas  žodis  "straipsnis"  ir  dedamas

taškas,  straipsnio

tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių

dalys  }ymimos

arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių

punktai  žymimi

arabiškais  skaitmenimis  su skliausteliu. Seimo

nutarimais  ir

Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi

punktus  ir

papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis

su   tašku,   o

papunkčiai   žymimi   arabišku   skaitmeniu  su

skliausteliu.

3.

Vyriausybės  ir  kitų  institucijų  teisės  aktus sudaro

punktai,  jų

pastraipos  ir  punktų  papunkčiai.  Punktai žymimi

arabiškais

skaitmenimis  ir  numeruojami  iš eilės. Po skaitmens

dedamas   taškas.

Punktų   pastraipos   nenumeruojamos.  Punktų

papunkčiai  žymimi

arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto

ir  savo  eilės  skaitmenį.

Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir

po   papunkčio

skaitmens   dedami  taškai.  Atskirai  numeruoti

papunkčiai  gali

būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų

numeracija yra

ištisinė.

4.

Didesnės

apimties  teisės  aktas gali būti skirstomas į

skyrius  ir

skirsnius.  Skyriai  ir skirsniai žymimi romėniškais

skaitmenimis iš

eilės.

Straipsnio

pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;}

Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

10 straipsnis.

Teisės akto turinio reikalavimai

1.

Teisės akto

turinys turi atitikti jo paskirtį.

2.

Teisės  akto

turinys  turi  būti  logiškas,  glaustas  ir

aiškus.

3.

Tekste

neturi  būti  nereikalingų  arba  netaisyklingų

žodžių, žodžių

junginių,  pastabų  ir  dviprasmybių.  Straipsnio

tekstas

nekartojamas  kituose  straipsniuose.  Neleistini  žodžių

sutrumpinimai,

išskyrus   atvejus,  kai   pateikiama  nuoroda  į

leidinį, kuriame

šis aktas  oficialiai paskelbtas.  Pirmą  kartą

minimas pavadinimas

negali būti trumpinamas.

11 straipsnis.

Teisės akto, kuriuo keičiamas ar

papildomas kitas teisės aktas, reikalavimai

1.

Keičiant

ar  pildant  teisės  aktą, išdėstoma pakeitimų

esmė  ir

pateikiama  atitinkamo  straipsnio, jo dalies ar punkto

nauja redakcija.

2.

Jei

keičiamajame  teisės akte keičiama ar buvo pakeista

daugiau   kaip

pusė  jo  straipsnių,  keičiamasis  teisės  aktas

paprastai

dėstomas  nauja  redakcija  arba  parengiamas  naujas

teisės aktas.

3.

Vienu

įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas.

Jei  keičiamas ar

pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų

pakeitimais,  jie

gali  būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu.

Šiuo  atveju

įstatymas  skirstomas  į  skirsnius ir straipsnius.

Kiekviename

skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo.

4.

Įstatymo,

kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas

netekusiu   galios

kitas  įstatymas,  pradžioje  po  nuorodos  į

įstatymo  priėmimo

vietą  turi  būti  nurodoma  (atskira eilute,

skliausteliuose)

keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu

galios  kito

įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų,

kuriais   buvo

keičiamas  ar  pildomas  atitinkamo  to  įstatymo

straipsnis,   jo

dalis   ar   punktas,   oficialaus  paskelbimo

šaltiniai.   Kai

vienu  įstatymu  keičiami  keli  įstatymai  (jų

straipsniai,  dalys

ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai

nurodomi po

keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo.

5.

Keičiant

ar  pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos

Respublikos

įstatymų  ir  kitų  teisės  norminių  aktų  rengimo

tvarkos  įstatymo

(Žin., 1995, Nr.41-991) įsigaliojimo, jų forma

ir struktūra

nekeičiama.

Straipsnio

pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;}

Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

12 straipsnis. Teisės

akto kalba

Teisės aktai

rašomi  laikantis  bendrinės  lietuvių  kalbos

normų ir teisinės

terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik

tada, kai lietuvių

kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

13 straipsnis.

Šio įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 dienos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_