Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas

@D1=19950502;D2=19960702;D3=19960918

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.06.10)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr.41-991

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632

(96.07.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS

NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4, 6, 7, 8, 9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-516, 97.11.18, Žin., 1997,

Nr.111-2796 (97.12.05)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS

NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-600, 98.01.08, Žin., 1998, Nr.6-114

(98.01.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS

NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1193, 99.05.20, Žin., 1999, Nr.48-1527 (99.06.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS

NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO

TVARKOS

ĮSTATYMAS

1995 m. gegužės 2 d. Nr.I-872

Vilnius

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų

(toliau - teisės aktai) rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos, struktūros,

turinio ir kalbos reikalavimus.

2 straipsnis.

Teisės aktas

Teisės aktas

šiame įstatyme - tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu

priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės

normos.

3 straipsnis.

Teisės akto rengimo stadijos

Teisės akto

rengimo stadijos yra šios:

1) teisės  akto

paskirties  ir jo  rengimo  užduoties nustatymas;

2) rengėjo

nustatymas (parinkimas);

3) teisės akto

teksto parengimas;

4) teisės akto

derinimas ir aprobavimas.

4 straipsnis.

Teisės akto rengimas

dėl teisės akto rengimo turi teisę teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Teisės akto paskirtį ir jo rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys,

turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat valstybės valdžios

institucijos pagal savo kompetenciją.

rengėjais gali būti valstybės valdžios institucijos paskirti ar konkurso tvarka

parinkti asmenys ar jų grupė, taip pat asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė.

aktas yra parengtas, jei jis atitinka šio įstatymo 5 - 12 straipsniuose

nustatytus reikalavimus.

teisės aktas derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas  institucijai,  įgaliotai

jį  priimti,  šios institucijos nustatyta tvarka.

ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti

įvertinamas antikorupciniu požiūriu.

pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei

situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę.

kurias sudaro Seimas, Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė, darbo apmokėjimo

už teisės aktų rengimą ir ekspertizę tvarką tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632

(96.07.19)

Nr. VIII-600, 98.01.08, Žin., 1998, Nr.6-114

(98.01.16)

5 straipsnis.

Teisės akto reikalavimai

aktas turi  atitikti  Lietuvos  Respublikos Konstituciją, taip pat kitus

galiojančius teisės aktus, jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius

teisės aktus.

privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir

kalbos reikalavimus.

6 straipsnis.

Teisės akto forma

turi būti:

1)

institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas;

2) teisės akto

rūšies pavadinimas;

3) teisės akto

pavadinimas (antraštė);

4) teisės akto

priėmimo data, numeris, vieta;

5) teisės akto

tekstas;

6) teisės aktą

pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda

"Projektas".

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632

(96.07.19)

7 straipsnis.

Įstatymo forma

eilės tvarka turi būti:

1) įstatymo

pavadinimas;

2) įstatymo

priėmimo data ir numeris;

3) įstatymo

priėmimo vieta;

4) įstatymo

tekstas;

5) įstatymą

pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

pavadinimas išdėstomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis

"įstatymas" nukeliamas į kitos eilutės centrą.

priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje centre.

priėmimo  vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis raidėmis.

tekstas pradedamas iš naujos eilutės.

pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis eilutės

kairėje, o vardas, pavardė - eilutės dešinėje.

aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632

(96.07.19)

Nr.

VIII-1193, 99.05.20, Žin., 1999, Nr.48-1527 (99.06.02)

8 straipsnis.

Įstatymo struktūra

sudaro:

1) dalys;

2) skyriai;

3) skirsniai;

4) straipsniai.

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įstatymo sudedamosios dalys turi turėti

pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių,  skyrių  ir skirsnių pavadinimai

rašomi didžiosiomis raidėmis  eilutės  centre.  Straipsnių  pavadinimai  rašomi

mažosiomis raidėmis.

dalys  ir  skyriai  žymimi  romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi

žodžiais išreikštais skaitmenimis.  Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis

ir numeruojami iš eilės. Po žodžio "straipsnis" dedamas taškas ir

straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.

straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos

rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės.

Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.

žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais  pagrindinio  ženklo,

žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.

6.

Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame gali būti ne visos

sudedamosios dalys.

gali turėti preambulę, lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kitų

priedų.

pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.

pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai,

kurie netenka galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632

(96.07.19)

9 straipsnis.

Kitų teisės aktų forma ir struktūra

1.

Institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi šio įstatymo 6 ir

11 straipsnių nuostatomis.

nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir

punktai. Straipsniai - be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir

numeruojami iš eilės.  Po skaitmens rašomas žodis "straipsnis" ir

dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių dalys

}ymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi

arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Seimo nutarimais ir Prezidento dekretais

tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi

arabiškais skaitmenimis su  tašku,  o  papunkčiai  žymimi  arabišku  skaitmeniu

su skliausteliu.

ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų

papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po

skaitmens dedamas  taškas.  Punktų  pastraipos  nenumeruojamos. Punktų

papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės

skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po  papunkčio  skaitmens

dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso

teisės akto punktų numeracija yra ištisinė.

apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir

skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632

(96.07.19)

10 straipsnis.

Teisės akto turinio reikalavimai

turinys turi atitikti jo paskirtį.

turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.

neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir

dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini

žodžių sutrumpinimai, išskyrus  atvejus, kai  pateikiama nuoroda į leidinį,

kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali

būti trumpinamas.

11 straipsnis.

Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas

teisės aktas,

reikalavimai

teisės aktą, jei straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma

pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja

redakcija. Jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu),

išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto)

redakcija. Keičiant teisės aktą, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia

išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų

žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę

nurodomas keičiamas straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius)

išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti

naujus žodžius (skaičius) ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja

redakcija. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstamas netekusiu galios,

nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas).

keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau  kaip pusė jo

straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai  dėstomas nauja redakcija arba

parengiamas naujas teisės aktas.

įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jei keičiamas ar pildomas

įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar

pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir

straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo.

kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu  galios kitas

įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma

(atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo

netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų,

kuriais  buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis,  jo

dalis  ar  punktas,  oficialaus paskelbimo šaltiniai.  Kai vienu įstatymu

keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus

paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo.

pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos  įstatymų ir kitų teisės

norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr.41-991) įsigaliojimo, jų

forma ir struktūra nekeičiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632

(96.07.19)

Nr. VIII-516, 97.11.18, Žin., 1997,

Nr.111-2796 (97.12.05)

12 straipsnis.

Teisės akto kalba

Teisės aktai

rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai

žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

13 straipsnis.

Šio įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 dienos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                         ALGIRDAS

BRAZAUSKAS