LegalizeLietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
1999 m. liepos 7 d. Nr. VIII-1298
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 86-2045; 1997, Nr. 60-1401, Nr. 107-2689; 1998, Nr. 51-1398; 1999, Nr. 21-582)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS SKOLOS
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja santykius, susijusius su valstybės skola ir valstybės reikalavimo teise į skolininkus ir skolininkus, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, pagal paskolos sutartis ir sutartis su valstybės garantija arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Valstybės skola – Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio skolos suma.
Vidaus skola – Lietuvos Respublikos turtinių įsipareigojimų vidaus valiuta pagal paskolos sutartis, sutartis su valstybės garantija arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, pagal kuriuos lėšos gautos, bet dar negrąžintos, materialinės vertybės arba paslaugos gautos, bet dar neapmokėtos, taip pat pagal šį įstatymą įsteigtos garantijų institucijos arba draudimo įmonės įsipareigojimų bankams pagal garantijos ar draudimo sutartis sumos dalies, kuri yra apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus normatyvus, ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų, bet dar neįvykdytų, turtinių įsipareigojimų suma.
Užsienio skola – Lietuvos Respublikos turtinių įsipareigojimų užsienio valiuta pagal paskolos sutartis, sutartis su valstybės garantija arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, pagal kuriuos lėšos gautos, bet dar negrąžintos, materialinės vertybės arba paslaugos gautos, bet dar neapmokėtos, taip pat pagal šį įstatymą įsteigtos garantijų institucijos arba draudimo įmonės įsipareigojimų bankams pagal garantijos ar draudimo sutartis sumos dalies, kuri yra apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus normatyvus, ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų, bet dar neįvykdytų, turtinių įsipareigojimų suma.
Vidaus kreditoriai – Lietuvos Respublikos juridiniai ar fiziniai asmenys arba įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, paskolinę lėšų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
Užsienio kreditoriai – užsienio valstybės, tarptautinės finansinės organizacijos, užsienio bankai, kiti juridiniai arba fiziniai asmenys, paskolinę lėšų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
Užsienio paskola – piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, valstybės vardu gautos iš vidaus arba užsienio kreditorių pagal paskolos sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus ir grąžinamos užsienio valiuta.
Vidaus paskola – piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, valstybės vardu gautos iš vidaus arba užsienio kreditorių pagal paskolos sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus ir grąžinamos vidaus valiuta.
Paskola su valstybės garantija – piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, gautos Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens arba įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, iš vidaus arba užsienio kreditorių pagal paskolos sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kurių sąlygų įvykdymą garantuoja valstybė.
Valstybės garantija – Lietuvos Respublikos turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti kitas su skola susijusias išlaidas vidaus arba užsienio kreditoriui už skolininką, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose numatytus įsipareigojimus.
Valstybės garantija už garantijų institucijos arba draudimo įmonės įsipareigojimus pagal garantijos ar draudimo sutartis – Lietuvos Respublikos turtinis įsipareigojimas įvykdyti visus garantijų institucijos arba draudimo įmonės, už kurios įsipareigojimų pagal garantijos ar draudimo sutartis įvykdymą garantuoja valstybė, įsipareigojimus, jeigu garantijos institucija arba draudimo įmonė neįvykdo arba įvykdo ne visus garantijos ar draudimo sutartyse numatytus įsipareigojimus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai – Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektu, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.
Skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, pagal pasirašytą sutartį su valstybe arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gavę paskolą ir įsipareigoję valstybei dėl jos naudojimo ir grąžinimo.
Skolininkas, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, – Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, gavę paskolą pagal pasirašytą sutartį su vidaus arba užsienio kreditoriumi arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kurių sąlygų įvykdymą garantuoja valstybė.
Garantijų institucija arba draudimo įmonė, už kurios įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris užtikrina bankams pagal garantijos ar draudimo sutartis juridiniams asmenims, įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, fiziniams asmenims teikiamų paskolų grąžinimą ir už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė.
Vidaus valiuta – litas, Lietuvos Respublikos piniginis vienetas.
Užsienio valiuta – bet kurios užsienio valstybės arba dviejų ir daugiau užsienio valstybių bendrai naudojama valiuta, įskaitant eurą (Ekonominės ir pinigų sąjungos bendra valiuta) ir SST (Tarptautinis valiutos fondas, speciali skolinimo teisė).
Paskolos valiuta – užsienio ar vidaus valiuta, kuria skolininkas turi grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir kitas įmokas, numatytas paskolos sutartyje.
3 straipsnis. Valstybės skolinimosi ir garantijų teikimo pagrindinės nuostatos
Sprendimą dėl:
1) valstybės skolos limitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima Seimas, tvirtindamas metinį valstybės biudžetą arba priimdamas kitus įstatymus;
2) valstybės turtinių įsipareigojimų pripažinimo valstybės vidaus ar užsienio skola Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima Seimas. Įstatyme turi būti nurodomi skolos dydis, skolos padengimo terminas ir kitos esminės sąlygos.
Vidaus ir užsienio paskolas Lietuvos Respublikos vardu ima bei valstybės garantijas vidaus ir užsienio paskoloms teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, laikydamasi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų limitų, šio įstatymo 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatyta tvarka.
Valdant valstybės skolą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu:
1) skolinasi finansinius išteklius vidaus ir užsienio rinkose imdama paskolas, išleisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius bei kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
2) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių parametrus bei išleidimo į apyvartą sąlygas;
3) atlieka operacijas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose;
4) iš skolintų lėšų finansuoja valstybės programas;
5) sudaro su akcine bendrove Turto banku pavedimo sutartis dėl Finansų ministerijos perduodamų administruoti paskolų. Paskolas, perduodamas akcinei bendrovei Turto bankui, bei jų administravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pavedimo sutartis su akcine bendrove Turto banku pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas Finansų ministerijos pareigūnas.
Finansų ministerija privalo:
1) tvarkyti valstybės skolos apskaitą ir atskaitomybę;
2) registruoti visas vidaus ir užsienio paskolas, paskolas su valstybės garantija ir kitus skolinius įsipareigojimus;
3) saugoti visų paskolų sutarčių ir visų valstybės garantijų dokumentų originalus;
4) apibendrinti ir planuoti paskolų poreikį, rengti skolinimosi programų projektus;
5) kontroliuoti paskolų išdavimą, grąžinimą, naudojimą ir kitų finansinių įsipareigojimų, susijusių su paskolomis, vykdymą;
6) vykdyti skolininkų arba skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, finansinės būklės analizę;
7) grupuoti paskolas ir kitus turtinius įsipareigojimus, apskaityti specialiųjų atidėjimų poreikį galimiems suteiktų paskolų ir paskolų su valstybės garantija nuostoliams dengti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas specialiųjų atidėjimų abejotinoms paskoloms normas;
8) pasibaigus biudžetiniams metams, įsiskolinimų likučius derinti su kreditoriais.
Su užsienio ir vidaus paskolų aptarnavimu susijusios išlaidos bei pajamos, gautos iš skolininkų pagal sutartinius įsipareigojimus, turi būti įtraukiamos į valstybės biudžetą.
Visiems iš šio įstatymo reglamentuojamų santykių kylantiems valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti naudojami visi galimi valstybės pajamų šaltiniai, įskaitant naujus valstybės turtinius įsipareigojimus.
Valstybės skola gali būti išreikšta paskolų sutartimis, valstybės garantijomis, vertybiniais popieriais bei kitais įsipareigojamaisiais skolos dokumentais.
Esamas ir būsimas valstybės turtas negali būti įkeistas kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė.
Lietuvos banko aukso ir užsienio valiutos rezervai negali būti įkeisti kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė. Lietuvos bankas nėra atsakingas už Lietuvos Respublikos turtinius įsipareigojimus, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos bankas prisiima tokius įsipareigojimus arba kai tokie įsipareigojimai yra numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskolų lėšas gali naudoti tik šiame įstatyme nurodytiems tikslams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės vardu gautas užsienio arba vidaus paskolas turi teisę teikti Lietuvos Respublikos juridiniams ar fiziniams asmenims arba įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, jeigu nėra kitaip numatyta paskolų sutartyse. Paskolos sutartis su skolininkais pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas Finansų ministerijos pareigūnas.
Visi skolininkai arba skolininkai, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, privalo laiku grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus paskolos sutartyje.
Skolininkai arba skolininkai, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, išskyrus komercinius bankus, iki visiško skolos grąžinimo be Finansų ministerijos arba akcinės bendrovės Turto banko, kai akcinė bendrovė Turto bankas administruoja Finansų ministerijos perduotas paskolas, raštiško leidimo ir nesuderinę sąlygų šiems veiksmams atlikti neturi teisės:
1) reorganizuoti įmonės;
2) mažinti įstatinio kapitalo;
3) parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikio turto;
4) laiduoti ar garantuoti savo turtu kitų subjektų prievolių įvykdymo;
5) teikti paskolas (išskyrus trumpalaikį prekinį kreditą);
6) investuoti už gautą paskolą įsigytą turtą į kitus ūkio subjektus.
4 straipsnis. Valstybės skolinimosi ir valstybės garantijų suteikimo tikslai
Vyriausybė Lietuvos Respublikos vardu gali imti paskolas ir teikti valstybės garantijas dėl paskolų, naudojamų šiems tikslams:
1) Valstybės iždo pinigų srautams subalansuoti;
2) valstybės investicijoms finansuoti ir įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti;
3) išlaidoms, susijusioms su valstybės skola, apmokėti ir valstybės skolai dengti;
4) valstybės fondų skoliniams įsipareigojimams dengti bei šių fondų pinigų srautams subalansuoti;
5) kitiems tikslams, kai yra atskiras Lietuvos Respublikos įstatymas.
5 straipsnis. Užsienio paskola
Sprendimą imti didesnę kaip 40 mln. litų užsienio paskolą, išskyrus paskolą Valstybės iždo pinigų srautams subalansuoti ir kitiems tikslams, numatytiems atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatyme, neviršijant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų limitų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima Seimas atskiru įstatymu.
Sprendimą imti 40 mln. litų ar mažesnę užsienio paskolą bei užsienio paskolą Valstybės iždo pinigų srautams subalansuoti ir kitiems tikslams, numatytiems atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatyme, neviršijant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų limitų, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Užsienio paskolų sutartys ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai. Užsienio paskolos sutartį arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas Finansų ministerijos pareigūnas. Finansų ministro siūlymu užsienio paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirašyti kiti valstybės pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu išduodami įgaliojimai.
Teisinę išvadą dėl užsienio paskolos arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas Teisingumo ministerijos pareigūnas.
Visos užsienio paskolų sutartys – ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo ir dėl kurių priimti Lietuvos Respublikos Seimo sprendimai, taip pat neratifikuotos ir be atskiro Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo – yra privalomos vykdyti.
Užsienio paskola paimama, išmokama bei grąžinama per valstybės fiskalinį agentą – Lietuvos banką arba per kitą banką.
Užsienio paskolos teikimo ir grąžinimo tvarka bei institucijų, dalyvaujančių šiame procese, funkcijos ir pareigos nustatomos bendru Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu.
6 straipsnis. Vidaus paskola
Vidaus paskolos sutartį arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas Finansų ministerijos pareigūnas.
Nematerialūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleidžiami vidaus valiuta, yra apskaitomi vertybinių popierių sąskaitose, kurios tvarkomos pagal Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo nustatytą tvarką.
Finansų ministerija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti fiskalinį agentą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo į apyvartą operacijoms vykdyti. Finansų ministerijai sutikus, fiskalinis agentas gali nustatyti šių operacijų vykdymo tvarką.
Vidaus paskolos teikimo ir grąžinimo tvarką bei institucijų, dalyvaujančių šiame procese, funkcijas ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Vidaus paskolų, išreikštų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniais popieriais, išleidimo ir apyvartos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
7 straipsnis. Paskola su valstybės garantija
Sprendimus suteikti valstybės garantiją dėl vidaus ar užsienio kreditoriaus pagal sutartį teikiamos paskolos, kuri yra didesnė kaip 40 mln. litų, priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu.
Sprendimus suteikti valstybės garantiją dėl vidaus ar užsienio kreditoriaus pagal sutartį teikiamos paskolos, kuri yra 40 mln. litų ar mažesnė, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įstatymu arba kitais įstatymais.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.