LegalizeLietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2009-08-04
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 43-1627, i. k. 1071010ISTA00X-1065
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S
2007 m. balandžio 3 d. Nr. X-1065
Vilnius
(Žin., 1997, Nr. 98-2478; 1999, Nr. 64-2073; 2000, Nr. 92-2877; 2006, Nr. 108-4091)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Kompetencijas vertinanti institucija – Vyriausybės nustatyta tvarka akredituoti socialiniai partneriai ir kiti juridiniai asmenys, kuriems suteikta teisė vertinti asmens įgytas kompetencijas.
Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje. Praktinis mokymas gali būti vykdomas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.
Nacionalinė kvalifikacijų sąranga – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema.
Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje.
Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti.
Praktinis mokymas – profesinių įgūdžių ugdymas profesinio mokymo įstaigoje, kitoje įstaigoje ir (arba) įmonėje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.
Profesijos mokytojas – mokytojas, vykdantis teorinį arba (ir) praktinį profesinį mokymą.
Profesinis informavimas – sistemingas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais.
Profesinis konsultavimas – pagalba asmeniui priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą atsižvelgus į jo individualias savybes, darbo rinkos poreikius ir profesinio mokymosi galimybes.
Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti.
Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas.
Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas – sistemos ir procedūros, kurias kuria ir diegia valstybės institucijos ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad profesinio mokymo kokybė atitiktų nustatytus rodiklius.
Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti numatytas kompetencijas.
Profesinio mokymo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška profesinio mokymo programos dalis.
Profesinio mokymo teikėjas – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir kitas profesinio mokymo teikėjas (bendrojo lavinimo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas.
Profesinis orientavimas – profesinį informavimą ir konsultavimą apimantis procesas.
Profesinio orientavimo centras – juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriame teikiamos profesinio orientavimo paslaugos.
Profesinio rengimo standartas – kvalifikacijų įgijimo profesinio mokymo sistemoje reglamentas.
Profesinis standartas – kvalifikacijų, joms įgyti reikalingų kompetencijų, vertinimo kriterijų ir metodų aprašas.
Socialiniai partneriai – darbdavių institucijos (Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija), verslo savivaldos institucijos (Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai) ir darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija) ir kitos Vyriausybės patvirtintos darbdavių, verslo savivaldos institucijos, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas.
Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti.
Žmogiškųjų išteklių plėtra – darbo jėgos, žinių, įgūdžių ir kompetencijų plėtojimas.
3 straipsnis. Profesinio mokymo sistemos tikslai
Profesinio mokymo sistemos tikslai:
1) padėti asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi;
2) sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmenims mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikacijas;
3) užtikrinti profesinio mokymo prieinamumą ir kokybę;
4) užtikrinti kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio poreikiams, kompetencijų vertinimo, kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą;
5) užtikrinti profesinio orientavimo sistemos veiksmingą funkcionavimą.
4 straipsnis. Profesinio mokymo sistemos principai
Profesinio mokymo sistemos principai:
1) lygių galimybių – profesinio mokymo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują;
2) kontekstualumo – profesinio mokymo sistema yra glaudžiai susieta su šalies ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančius darbo rinkos poreikius;
3) veiksmingumo – profesinio mokymo sistema, sumaniai ir taupiai naudodama turimus išteklius remdamasi veiksminga vadyba – tinkamais ir kartu su socialiniais partneriais laiku priimamais sprendimais siekia gerų profesinio mokymo rezultatų;
4) tęstinumo – profesinio mokymo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių mokymo formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS SANDARA
5 straipsnis. Profesinio mokymo sistema
Lietuvos profesinio mokymo sistema apima:
1) pirminį profesinį mokymą;
2) tęstinį profesinį mokymą;
3) profesinį orientavimą.
6 straipsnis. Pirminis profesinis mokymas
Pirminis profesinis mokymas teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:
1) įgijusiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą;
2) neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo;
3) kurie yra mokęsi pagal specialiojo ugdymo programas.
Profesinio mokymo teikėjas mokiniui, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, sudaro sąlygas tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą.
Asmuo, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gali rinktis mokymąsi pagal profesinio mokymo programą arba kartu mokytis ir pagal vidurinio ugdymo programą.
Mokiniui mokantis pagal profesinio mokymo programą, bendrojo lavinimo technologijų dalykų ar profesinio mokymo programų moduliai užskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Mokiniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.
Mokinys, lygiagrečiai su profesinio mokymo programa baigęs pagrindinio ugdymo programą, įgyja pagrindinį išsilavinimą, o baigęs vidurinio ugdymo programą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išlaikęs brandos egzaminus – vidurinį išsilavinimą.
7 straipsnis. Tęstinis profesinis mokymas
Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.
Asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai užskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.
Įvertinus asmens neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta ir su švietimo ir mokslo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos gali būti pripažintos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis.
8 straipsnis. Profesinis orientavimas
Profesinio orientavimo paslaugos teikiamos visiems Lietuvos gyventojams.
Profesinis orientavimas švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka vykdomas bendrojo lavinimo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, profesinio orientavimo centruose, darbo biržose.
Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
KVALIFIKACIJŲ SISTEMA
9 straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara
Kvalifikacijų sistemos paskirtis – užtikrinti kvalifikacijų atitiktį ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą.
Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės ir mokymo institucijų bendradarbiavimu.
Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą ir kvalifikacijos suteikimą.
Kvalifikacijų sistemą tvarko Kvalifikacijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kvalifikacijų tarnyba). Ją steigia ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
10 straipsnis. Kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas
Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis. Kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas.
Kvalifikacijas tvarko Kvalifikacijų tarnyba, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Nacionaline kvalifikacijų sąranga.
Kvalifikacijų tarnyba strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro centrinį profesinį komitetą, profesiniams standartams rengti – sektorinius profesinius komitetus.
Kvalifikacijų tarnybos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
11 straipsnis. Kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
Reikalavimus kompetencijas vertinančioms institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato Vyriausybė.
Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą organizuoja kompetencijas vertinanti institucija, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta ir su švietimo ir mokslo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto.
Asmeniui kvalifikaciją suteikia Kvalifikacijų tarnyba, atsižvelgusi į kompetencijų įvertinimo rezultatus.
Kvalifikacijų suteikimo priežiūrą vykdo Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PROFESINIO MOKYMO ORGANIZAVIMAS IR KOKYBĖ
12 straipsnis. Profesinio mokymo programų rengimas ir įteisinimas
Profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas.
Profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis bei pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas gali tik gavęs Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją.
Profesinio mokymo programas turi teisę rengti profesinio mokymo teikėjas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialai.
Formaliojo profesinio mokymo programa yra skirta įgyti kvalifikacijai, įtrauktai į Profesinių standartų ir kvalifikacijų registrą, kurį steigia Vyriausybė. Formaliosios profesinio mokymo programos įteisinamos suderinus jas su atitinkama kompetencijas vertinančia institucija.
Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru.
Formaliojo profesinio mokymo programa turi atitikti kvalifikaciją aprašantį profesinį standartą ar atitinkamą profesinio rengimo standartą.
Formaliojo profesinio mokymo programos gali būti vykdomos kartu su bendrojo lavinimo programomis arba papildomos kitomis programomis, skiriamomis asmens socializacijai, savirealizacijai, įsitvirtinimui darbo rinkoje.
Formaliojo profesinio mokymo programos ir profesinio rengimo standartai registruojami Studijų ir mokymo programų registre švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Neformaliojo profesinio mokymo programa yra skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti.
Reikalavimus neformaliojo profesinio mokymo programoms ir jų vykdymui gali nustatyti mokymą pagal šią programą užsakanti ar jį finansuojanti institucija.
Neformaliojo profesinio mokymo programos gali būti registruojamos Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registre.
13 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigų steigimas, pabaiga ir pertvarkymas. Tinklo kūrimas
Profesinio mokymo įstaigas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat šių asmenų grupės ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialai.
Profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Civiliniu kodeksu.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.