Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

Šis Įstatymas nustato:

Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.

Atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.

Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Šiame Įstatyme atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas.

Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys.

Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.

Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).

Citata – trumpa kito kūrinio ar gretutinių teisių objekto ištrauka, skirta paties autoriaus ar gretutinių teisių subjekto teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus ar gretutinių teisių subjekto požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti.

Elektroninės spaudos leidėjas – ekonominę veiklą paslaugų teikimo srityje vykdantys fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė ar pagrindinė verslo buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kurių iniciatyva bei kuriems vadovaujant buvo išleistas elektroninis spaudos leidinys, įskaitant naujienų leidėjus ar naujienų agentūras, kai jie skelbia elektroninius spaudos leidinius.

Elektroninis spaudos leidinys – elektroninėje laikmenoje įrašytas bet kurioje laikmenoje anksčiau paskelbtas bendro pobūdžio ar specializuotas laikraštis, žurnalas, įskaitant prenumeruojamus žurnalus, ar kitoks bendrą pavadinimą turintis periodinis ar reguliariai atnaujinamas daugiausia iš publicistikos kūrinių sudarytas rinkinys, taip pat žinių svetainė, kurių paskirtis yra plačiajai visuomenei teikti naujienas ir informaciją įvairiomis temomis ir kurie yra išleisti elektroninės spaudos leidėjo iniciatyva, jam prisiimant redakcinę atsakomybę ir jam kontroliuojant. Elektroninius spaudos leidinius gali sudaryti kūriniai (pvz., literatūros ar fotografijos kūriniai), gretutinių teisių objektai (pvz., vaizdo įrašai) ar sui generis teisių objektai. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiami periodiniai leidiniai (įskaitant mokslo populiarinimo ir mokslo periodikos žurnalus) nelaikomi elektroniniais spaudos leidiniais.

Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. Šiame Įstatyme fonogramos atžvilgiu numatytoms teisėms neturi įtakos fonogramos įtraukimas į kitas laikmenas ar kūrinius.

Fonogramos gamintojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas.

Fotografijos kūrinys – vaizdas, užfiksuotas šviesos ar bet kokio kito spinduliavimo būdu ant šviesai jautraus paviršiaus ir nepaisant fiksavimo technologijos (cheminės, elektroninės ar kitokios) pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Atskiras audiovizualinio kūrinio kadras nėra fotografijos kūrinys, o tik to kūrinio dalis.

Gretutinių teisių objektas – tiesioginis (gyvas) arba į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija, elektroninis spaudos leidinys.

Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, elektroninės spaudos leidėjas, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines gretutines teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas).

Informacija apie teisių valdymą – autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teikiama informacija, pagal kurią identifikuojamas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas, šių teisių subjektai, arba informacija apie kūrinio, gretutinių ar sui generis teisių objekto naudojimo nuostatas ir sąlygas, taip pat bet kokius numerius, grafinius žymenis ar kodus, žyminčius tokią informaciją.

Internetinės transliavimo paslaugos – internetu teikiamos paslaugos, kurias sudaro radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų teikimas visuomenei, už kurio vykdymą arba jo vykdymo priežiūrą yra atsakinga transliuojančioji organizacija, ir kurios teikiamos tuo pačiu metu, kai vyksta transliuojančiosios organizacijos perduodama transliacija (linijiniu būdu), arba ribotą laiką po to (laidų įrašų paslaugos), taip pat teikimas visuomenei visos tokią transliaciją papildančios medžiagos (t. y. medžiagos, kuria paįvairinamas ar kitaip papildomas televizijos ir radijo programų turinys, be kita ko, suteikiant galimybę apžvelgti atitinkamos programos turinį). Internetines transliavimo paslaugas transliuojančioji organizacija naudotojams teikia kartu su transliavimo paslauga, taip pat prie šių paslaugų naudotojai gali prisijungti nepriklausomai nuo transliavimo paslaugos (nenumatant išankstinės sąlygos, kad naudotojai turėtų prieigą prie transliavimo paslaugos, pvz., tapdami abonentais).

Išleidimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu.

Įgaliotasis subjektas – juridinis asmuo ar kitas subjektas, kuris valstybės įgaliotas nesiekiant pelno teikti neįgaliesiems naudos gavėjams švietimo, mokymo, adaptuoto skaitymo ar susipažinimo su informacija paslaugas. Įgaliotasis subjektas taip pat gali būti viešoji įstaiga arba kitą juridinio asmens teisinę formą turinti ne pelno organizacija, kuriai šių paslaugų teikimas yra viena iš pagrindinių jos veiklos sričių, institucinių įsipareigojimų ar dalis jos viešojo intereso uždavinių (pvz., bet kokio tipo biblioteka, švietimo įstaiga, kita ne pelno organizacija).

Kolektyviai administruojama daugiateritorė licencija – kolektyvinio administravimo organizacijos suteikta licencija naudoti kūrinius, galiojanti daugiau negu vienos valstybės narės teritorijoje.

Kolektyviai administruojamas repertuaras – visuma kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų, teises į kuriuos administruoja kolektyvinio administravimo organizacija.

Kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas (toliau – kolektyviai administruojamų teisių turėtojas) – asmuo, išskyrus kolektyvinio administravimo organizaciją, kuriam priklauso kolektyviai administruojamos autorių teisės ar gretutinės teisės arba kuris pagal kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sutartį ar pagal šį Įstatymą turi teisę į dalį kolektyvinio administravimo pajamų.

Kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojas – asmuo, kuris naudoja kūrinius ir (ar) gretutinių teisių objektus pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktą licenciją ir moka kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams atlyginimą arba kompensaciją, tačiau nėra kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas.

Kolektyvinio administravimo organizacijos narys – autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas arba šių teisių turėtojams atstovaujantis asmuo, taip pat kita kolektyvinio administravimo organizacija ar šių teisių turėtojų asociacija, atitinkanti narystės reikalavimus ir kolektyvinio administravimo organizacijos priimta į organizaciją.

Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atskaitymai (toliau – kolektyvinio administravimo atskaitymai) – kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitoma dalis iš pajamų, gautų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, arba iš investuotų pajamų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuria padengiamos organizacijos patiriamos autorių teisių arba gretutinių teisių administravimo sąnaudos.

Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atstovavimo sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis) – kolektyvinio administravimo organizacijų tarpusavio sutartis, kuria viena organizacija įgalioja kitą organizaciją administruoti jos atstovaujamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų teises, įskaitant atstovavimo sutartis dėl daugiateritorių licencijų teikimo.

Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomas subjektas (toliau – kolektyvinio administravimo nepriklausomas subjektas) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises ar gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis ar pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris nėra valdomas ar kontroliuojamas teisių turėtojų ir yra įsteigtas kaip pelno siekiantis asmuo.

Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija (toliau – kolektyvinio administravimo organizacija) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis arba pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris atitinka vieną ar abu šiuos kriterijus: jį valdo ar kontroliuoja jo paties nariai per kolektyvinio administravimo organizacijos organus; jis įsteigtas kaip pelno nesiekiantis asmuo.

Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo pajamos (toliau – kolektyvinio administravimo pajamos) – kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas atlyginimas už suteiktas išimtines teises naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir atlyginimas, gautas įgyvendinus teisę į atlyginimą arba teisę į kompensaciją.

Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai.

Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.

Kultūros paveldo įstaiga – biblioteka, muziejus, archyvas (įskaitant viešai prieinamą visuomeninio transliuotojo archyvą), kino ar garso paveldo įstaiga, kurie yra viešai prieinami.

Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.

Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui.

Licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtine licencija licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – tokia licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje.

Mokslinių tyrimų organizacija – universitetas (įskaitant jo bibliotekas), mokslinių tyrimų institutas, taip pat kitas pelno nesiekiantis arba visą pelną į savo mokslinius tyrimus reinvestuojantis juridinis asmuo arba su viešuoju interesu susijusius uždavinius įgyvendinantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra vykdyti švietimo veiklą, apimančią ir mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų organizacija nelaikoma organizacija, kuriai pelno siekiantis juridinis asmuo daro esminę, galimybe kontroliuoti pasireiškiančią įtaką, atsirandančią dėl savo kaip akcininkų ar narių vaidmens arba kitų struktūros ypatumų, galinčių suteikti pirmenybę susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais.

Neįgalusis naudos gavėjas – aklasis; asmuo, dėl regėjimo sutrikimo, kurio neįmanoma sumažinti, nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintys asmenys; asmuo, dėl suvokimo negalios ar skaitymo sutrikimų nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios ar sutrikimų neturintys asmenys; asmuo, dėl fizinės negalios nepajėgiantis laikyti ar vartyti leidinio arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kad galėtų skaityti.

Negalia – sveikatos sutrikimas, dėl kurio asmuo negali savarankiškai naudotis tokios formos autorių teisių ir gretutinių teisių objektais, kokios jie buvo teisėtai išleisti ar viešai paskelbti. Negalia šiame Įstatyme apima visišką ir dalinę regos ar klausos negalią, galūnių negalią, varžančią galėjimą laikyti knygą ar kitą leidinį ir jais manipuliuoti, suvokimo (mokymosi) negalią.

Nenustatytų teisių turėtojų kūrinys – kūrinys ar fonograma, kurių nė vienas iš teisių turėtojų nenustatytas arba, jeigu vienas ar daugiau iš jų nustatyti, nė vienas iš jų nebuvo surastas nepaisant kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos ir įregistruotos šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Neteisėta kopija – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą.

Nuoma – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.

Panauda – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose.

Prieinamos formos kopija – alternatyviu būdu ar forma pateikta kūrinio ar kito objekto kopija, suteikianti galimybę neįgaliajam naudos gavėjui susipažinti su kūriniu ar kitu objektu taip, kaip su juo susipažintų negalios neturintis asmuo, bet nepažeidžianti kūrinio ar kito objekto vientisumo.

Retransliavimo paslaugos – visuomenei skirtų nesutrumpintų ir nepakeistų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų perdavimas visuomenei tuo pačiu metu, kai vyksta pirminė programų transliacija, nepriklausomai nuo techninių ir programinių perdavimo priemonių, jeigu pirminė transliacija nėra vykdoma internetu, o programas perduoda ne ta transliuojančioji organizacija, kuri vykdo pirminę transliaciją, ją prižiūri ir prisiima atsakomybę už ją. Programų perdavimas internetu laikomas retransliavimo paslauga, jeigu naudojant interneto prieigos paslaugas, kaip jos apibrėžiamos 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje, 2 straipsnio antrosios pastraipos 2 punkte, programos yra perduodamos retransliuotojo administruojamoje aplinkoje, kurioje jis teikia saugias programų perdavimo paslaugas teisėtą prieigą turintiems naudotojams.

Retransliavimą papildančios paslaugos – paslaugos (išskyrus internetines transliavimo paslaugas ir retransliavimo paslaugas), kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamų šių paslaugų teikėjo (retransliuotojo) administruojamoje saugioje aplinkoje taip, kad teisėtą prieigą turintys šių paslaugų naudotojai galėtų jas pasiekti savo pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku ribotą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo. Interaktyviosios televizijos žiūrėjimo atidėjimo ar sustabdymo paslaugos laikomos retransliavimą papildančiomis paslaugomis.

Retransliuotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, teikiantys retransliavimo paslaugas.

Signalų skleidėjas – retransliuotojas, kuris perduoda savo naudotojams radijo ir (ar) televizijos programos signalus, jam tiesiogiai perduodamus transliuojančiosios organizacijos, taip suteikdamas visuomenei prieigą prie programų signalų ir sudarydamas jai galimybę žiūrėti programas ar jų klausytis.

Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės.

Taikomosios dailės kūrinys – rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui.

Tekstų ir duomenų gavyba – automatizuotas skaitmeninės formos tekstų ir duomenų analizės metodas, kuriuo gaunama informacija.

Tiesioginis signalų perdavimas – techninis programų signalų perdavimo procesas, kai transliuojančioji organizacija perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programų signalus kitai organizacijai, išskyrus transliuojančiąją organizaciją, nesuteikdama visuomenei prieigos prie perduodamų programų signalų.

Transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti.

Transliuojančioji organizacija – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurie rengia ir transliuoja radijo ir (ar) televizijos programas, taip pat retransliuotojas, rengiantis ir transliuojantis savo radijo ir (ar) televizijos programas.

Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, teikiantys Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme apibrėžtą informacinės visuomenės paslaugą, kurių pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra saugoti didelį kiekį naudotojų įkeliamų autorių teisių ar gretutinių teisių objektų, kuriuos jie tvarko ir reklamuoja tiesioginiais ar netiesioginiais pelno tikslais, ir suteikti prieigą prie jų visuomenei. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais nelaikomi ne pelno internetinės enciklopedijos, ne pelno švietimo ir mokslinių duomenų saugyklos, atvirojo kodo programinės įrangos kūrimo ir dalijimosi platformos paslaugų teikėjai, elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, taip pat elektroninės prekyvietės ir verslo įmonių viena kitoms teikiamos debesijos paslaugos ir debesijos paslaugos, kuriomis naudotojams suteikiama galimybė įkelti savo turinį savoms reikmėms, teikėjai.

Viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiesiogiai (gyvas atlikimas) arba pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kurioje tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.

Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamo tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimų, išskyrus transliaciją.

Viešas rodymas – kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kurioje dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos:

Šio Įstatymo nuostatos dėl sui generis teisių taikomos duomenų bazių gamintojams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje.

Šio Įstatymo nuostatos taip pat taikomos autoriams, gretutinių teisių subjektams ir duomenų bazių gamintojams, kurių teisės Lietuvos Respublikoje ginamos pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis bei kitus teisės aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius įsipareigojimus.

Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo.

Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo.

Kai kūrinyje yra nurodytas autoriaus pseudonimas, keliantis abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo, arba kūrinyje nenurodytas autoriaus vardas, leidėjas, kurio vardas nurodytas kūrinyje, laikomas, jeigu neįrodyta kitaip, autoriaus atstovu, turinčiu teisę ginti autorių teises ir užtikrinti jų įgyvendinimą tol, kol to kūrinio autorius atskleis savo vardą ir pareikš apie savo kūrinio autorystę.

Kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių.

Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį.

Kiekvienas bendraautoris turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje.

Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį.

Turtinės autorių teisės į kolektyvinį kūrinį (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslo kūrinių rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam arba juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas.

Kūrinių, įtrauktų į kolektyvinius kūrinius, autoriai išsaugo išimtines teises naudoti savo kūrinius atskirai nuo kolektyvinio kūrinio, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį.

Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterių programa saugoma pagal šį Įstatymą, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai.

Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Autorių teisės į audiovizualinį kūrinį priklauso jį sukūrusiems autoriams, kuriais laikomi režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, dailininkas, operatorius ir muzikos (su tekstu arba be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam kūriniui, autorius. Anksčiau sukurtų kūrinių, kurie yra perdirbti arba įtraukti į audiovizualinį kūrinį, autoriai turi autorių teises į savo kūrinius.

Audiovizualinio kūrinio autoriai (išskyrus muzikos kūrinių, specialiai sukurtų audiovizualiniam kūriniui ar įtrauktų į audiovizualinį kūrinį, autorius), sudarydami su audiovizualinio kūrinio gamintoju audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartį, taip pat anksčiau sukurtų kūrinių autoriai, suteikdami teisę perdirbti savo kūrinius ar įtraukti juos į audiovizualinį kūrinį, kartu perduoda prodiuseriui šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines autorių teises, taip pat teisę subtitruoti ar dubliuoti audiovizualinį kūrinį, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis. Autorinio atlyginimo dydis turi būti tinkamas ir proporcingas.

Audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą. Šį atlyginimą moka fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę naudoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis audiovizualinių kūrinių bendraautoriai atsisako teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą) ir neperleidžiama (audiovizualinių kūrinių bendraautoriai negali perduoti teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).

Audiovizualinio kūrinio gamintojas autoriaus arba kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytai teisei įgyvendinti reikalingą informaciją.

Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kompiuterių programų ir duomenų bazių autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti naudojamos tokiu būdu, kuris nepagrįstai suvaržytų autorių turtinių teisių į šias kompiuterių programas ir duomenų bazes turėtojo teises, tarp jų ir teisę savo nuožiūra adaptuoti, keisti ir platinti šiuos kūrinius, išskyrus atvejus, kai tokie veiksmai pažeistų autoriaus garbę ar reputaciją.

Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus).

Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus). Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo tvarka nustatoma sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.

Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti kūrinį, įrašytą į fonogramą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti fonogramas ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per kolektyvinio administravimo organizaciją.

Fonogramų gamintojas autoriaus arba kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytai teisei įgyvendinti reikalingą informaciją.

Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kompiuterių programos nėra pagrindinis platinimo objektas (kompiuterių programos buitinėje technikoje ir kt.).

Išimtinė teisė nuomoti ar teikti panaudai kūrinio originalą ar jo kopiją netaikoma pastatams ir taikomosios dailės kūriniams.

Autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje kūrinio originalą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos išimtinei teisei nuomoti ar teikti panaudai parduotą ar kitaip perduotą nuosavybėn kūrinį ar jo kopijas.

Teikiant panaudai knygas ir vaizduojamojo meno leidinius (dailės ir fotografijų albumus) bibliotekose, jų autoriai arba jų teisių paveldėtojai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Šio kompensacinio atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose.

Apriboti turtines teises leidžiama specialiais šio Įstatymo numatytais atvejais. Turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų.

Šio Įstatymo nustatytais atvejais, kai turtinių teisių apribojimai gali būti taikomi tik nekomerciniais tikslais, nustatant, ar kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas buvo panaudotas nekomerciniais tikslais, turi būti atsižvelgiama į naudojimo paskirtį. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojo teisinė forma, organizacinė struktūra ir finansavimo būdas šiuo atveju nėra lemiami veiksniai.

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, kultūros paveldo įstaigoms ar jų vardu ir atsakomybe veikiantiems tretiesiems ar kitiems asmenims leidžiama atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančius kūrinius bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.

Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto autorių turtinių teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja.

Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą:

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos išimtinei autorių teisei sudaryti arba leisti sudaryti tokių kūrinių rinkinius.

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos, kai architektūros kūrinys ar skulptūra yra pagrindinis vaizdavimo objektas reprodukcijoje ir kai tai daroma siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nesuteikia teisės atgaminti architektūros kūrinius pastatų ar kitų statinių pavidalu ir daryti skulptūrų kopijas.

Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programą, be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę pasidaryti kompiuterių programos kopijas ar adaptuoti programą, jei tos kopijos ar programos adaptavimas būtini tam, kad:

Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programos kopiją, be autoriaus ar kito programos autorių teisių subjekto leidimo turi teisę išbandyti, nagrinėti ar patikrinti, kaip programa veikia, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis ir principais pagrįsti bet kurie programos elementai, jeigu jis tai daro atlikdamas veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti (įdiegia programą, rodo ekrane, perduoda ar išsaugo programos duomenis).

Jokia kompiuterių programos kopija ar adaptuota programa negali būti be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo naudojama kitokiems tikslams, negu nustatyti šio straipsnio 1 dalyje.

Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksmus.

Autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimas nebūtinas, kai reikia atgaminti kompiuterių programos kodą ar jį išversti tam, kad būtų galima gauti informaciją, užtikrinančią savarankiškai sukurtos kompiuterių programos ir kitų programų suderinamumą, jeigu:

Draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas gautą informaciją:

Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datą.

Autorių asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

Autorių turtinės teisės į kūrinį, sukurtą bendraautorystės pagrindu, galioja visą bendraautorių gyvenimą ir 70 metų po paskutinio bendraautorio mirties.

Autorių turtinės teisės į kūrinį, kuriame nenurodytas autoriaus vardas arba nurodytas autoriaus pseudonimas, galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Jei tokio kūrinio autoriaus tapatybė nekelia abejonių arba per nurodytą terminą paaiškėja autoriaus tikrasis vardas, autorių turtinės teisės į tokį kūrinį galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties.

Autorių turtinės teisės į kolektyvinį kūrinį galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Kai kūrinį sukūrusių fizinių asmenų tapatybė viešai prieinamame kūrinyje nekelia abejonių, taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

Autorių turtinės teisės į audiovizualinį kūrinį galioja, kol gyvi režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius, dailininkas, operatorius bei specialiai audiovizualiniam kūriniui sukurtos muzikos autorius ir 70 metų po paskutiniojo iš jų mirties.

Autorių turtinės teisės į muzikos kūrinį su žodžiais galioja visą muzikos kūrinio su žodžiais autorių (kompozitoriaus ir žodžių autoriaus) gyvenimą ir 70 metų po ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys laikomi bendraautoriais, ar ne, su sąlyga, kad jų sukurtos kūrinio dalys (muzika ir žodžiai) buvo specialiai kuriamos tam muzikos kūriniui su žodžiais.

Fizinis arba juridinis asmuo, pirmą kartą teisėtai išleidęs ar kitaip teisėtai viešai paskelbęs anksčiau neišleistą kūrinį, pasibaigus jo autorių teisių galiojimo terminui, įgyja šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas autorių išimtines turtines teises į kūrinį.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės galioja 25 metus po kūrinio pirmojo teisėto išleidimo ar viešo paskelbimo datos.

Šio Įstatymo 34–36 straipsniuose nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada buvo juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti terminas.

Autorių teisių į kūrinį, išleistą atskirais vienetais (tomais, dalimis, laidomis, epizodais), galiojimo terminas skaičiuojamas kiekvienam vienetui atskirai nuo to vieneto teisėto išleidimo datos.

Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka.

Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis.

Negali būti perduodamos teisės į visus būsimus arba aiškiai neidentifikuotus autoriaus kūrinius. Autorių turtinių teisių perdavimas negali būti taikomas kūrinio panaudojimo būdams, kurie autoriaus turtinių teisių perdavimo metu neegzistuoja ar yra nežinomi.

Autorių asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autorių turtinių teisių, lieka jiems ir tais atvejais, kai turtinės teisės perduodamos kitiems asmenims.

Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Nuosavybės teisė į dailės kūrinį, sukurtą pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, pereina užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu. Rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose.

Kai materialiose laikmenose užfiksuotos kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis kompiuterių programomis ar elektroninėmis duomenų bazėmis suteikiama pagal licencinę sutartį, kuri pirkėjui pateikiama kompiuterių programos ar duomenų bazės pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės naudotojui yra privalomos, jeigu naudotojui suteikiama galimybė susipažinus su paketo licencijos sąlygomis per protingą laiką atsisakyti sutarties ir grąžinti įsigytas kompiuterių programas ar elektronines duomenų bazes. Kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės turi būti pateikiamos laikantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. Kai kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais (internete), teisė naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine sutartimi, kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę.

Autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą.

Leidybos sutartimi autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti.

Kūrinio rankraštis, jo kopija ar kita laikmena, iš kurių kūrinys atgaminamas, priklauso autoriui nuosavybės teise, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos netaikomos periodiniams leidiniams ir kitiems kolektyviniams kūriniams.

Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos taikomos ir literatūros, mokslo ar meno kūrinio užsakymo atvejais.

Leidybos sutartis turi būti sudaroma raštu.

Leidybos sutartyje, be šio Įstatymo 40 ir 41 straipsniuose nurodytų sąlygų, turi būti nustatyta kūrinio pateikimo tvarka ir (ar) būdas, kūrinio aprobavimo tvarka ir terminai, autorių teisės ir pareigos rengiant kūrinį spaudai (kūrinio pakeitimas, redagavimas, korektūros skaitymas ir kita), didžiausias ir (ar) mažiausias išleidžiamų kūrinio kopijų (egzempliorių) skaičius, jų platinimo tvarka, autoriui perduodamų išleisto kūrinio kopijų (autorinių egzempliorių, kuriais laikomi ne daugiau kaip dešimt išleidžiamo kūrinio kopijų) skaičius ir kitos sąlygos.

Kai kūrinys išleidžiamas knyga, be šio Įstatymo 40 ir 44 straipsniuose nustatytų sąlygų, leidybos sutartyje turi būti nurodyta:

Jeigu leidybos sutartyje nenurodyta kalba ar kalbos, kuriomis kūrinys turi būti išleistas, leidėjas turi teisę išleisti kūrinį tik originalo kalba.

Jeigu leidėjas per penkerius metus nuo kūrinio perdavimo neišleido kūrinio visomis leidybos sutartyje nurodytomis kalbomis, autorius gali nutraukti sutartį dėl kūrinio išleidimo likusiomis kalbomis.

Šio straipsnio 3 dalis taikoma ir užsienio autorių kūrinių vertimams į lietuvių bei kitas kalbas.

Pagal autorinę sutartį mokamo autorinio atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.

Autorinis atlyginimas autorinėje sutartyje nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, konkrečia pinigų suma arba kitu nurodytu būdu. Šalys autorinėje sutartyje gali numatyti autorinio atlyginimo ar jo dalies mokėjimą avansu.

Jeigu autorinio atlyginimo dydis nustatytas procentais nuo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, autorius ar kitas autorių teisių subjektas turi teisę gauti informaciją apie kūrinio panaudojimo mastą, naudotojo sudarytas sutartis bei jo pajamas, gautas naudojant kūrinį.

Autoriaus teisė gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kūrinio panaudojimą, kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).

Autorių turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą.

Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.

Gretutinės teisės įgyvendinamos nepažeidžiant šio Įstatymo II skyriuje nustatytų autorių teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius.

Fonogramos gamintojas ir (ar) atlikėjas, informuodamas apie savo gretutines teises, turi teisę ant kiekvieno fonogramos egzemplioriaus arba ant kiekvienos fonogramos pakuotės naudoti užrašą, kurį sudaro apskritime įrašyta lotyniška raidė P, išimtinių gretutinių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir pirmieji fonogramos išleidimo metai.

Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma ir gretutinių teisių subjektams.

Šio Įstatymo 151 ir 152 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir gretutinių teisių objektų naudojimui.

Atlikėjas, nepaisant jo išimtinių turtinių teisių, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitiems asmenims, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą. Atlikėjas turi teisę reikalauti, kad naudojant atlikimą ar jo įrašą jis būtų įvardytas kaip atlikėjas, ir prieštarauti dėl atlikimo ar jo įrašo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl atlikėjo garbei ar reputacijai galinčio padaryti žalos bet kokio kito kėsinimosi į atlikimą ar jo įrašą.

Atlikėjo asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po atlikėjo mirties asmeninės neturtinės teisės saugomos šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Atlikėjas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta teisė padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą apima jo perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais).

Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti atlikimo įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai atlikimo įrašą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į atlikėjo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį atlikimo įrašą ar jo kopijas.

Su audiovizualinio kūrinio gamintoju sudarydamas sutartį dėl audiovizualinio atlikimo įrašo, atlikėjas perduoda gamintojui šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytas teises, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną perduotą turtinę teisę (atlikimo audiovizualinio įrašo naudojimo būdą). Atlikėjas, perdavęs audiovizualinio kūrinio gamintojui teisę nuomoti atlikimo audiovizualinio įrašo originalą ar jo kopijas, turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą atlyginimą už atlikimo audiovizualinio įrašo ar jo kopijos nuomą.

Atlikėjas, kuris sudarydamas sutartį su fonogramos gamintoju perdavė fonogramos gamintojui teisę nuomoti į fonogramą įrašytą atlikimą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą atlyginimą už fonogramos ar jos kopijos nuomą.

Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos teisės į atlyginimą paprastai įgyvendinamos per kolektyvinio administravimo organizaciją. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos ar audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti tas fonogramas, audiovizualinius įrašus ar jų kopijas.

Audiovizualinio kūrinio gamintojas atlikėjo ar kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti atlikėjui ar kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 dalyje numatytoms teisėms įgyvendinti reikalingą informaciją.

Atlikėjas turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlyginimą, kuris mokamas už kiekvieną atlikimo naudojimo būdą, susijusį su atlikėjų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai atlikėjo teises ar jo teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis atlikėjas jos atsisako) ir neperleidžiama (atlikėjas negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).

Fonogramos gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta teisė padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą apima jų perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais).

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti fonogramą ar jos kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai fonogramą ar jos kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į fonogramos gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esančią fonogramą ar jos kopijas.

Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant atvejus, kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu jų tarpusavio sutartyje nenustatyta kitaip.

Jeigu fonogramų naudotojai ir kolektyvinio administravimo organizacijos nesutaria dėl atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų, bet kuri iš šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją arba į kitą tarpininką prašydama tarpininkauti derybose. Jeigu šalys nepriima derybose tarpininkaujant pateikto pasiūlymo, atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas nustato teismas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atlyginimą renka bei paskirsto atlikėjams ir fonogramų gamintojams kolektyvinio administravimo organizacijos, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojančios tokio pobūdžio teises, atsižvelgdamos į šio Įstatymo V skyriaus nuostatas.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinamos nepažeidžiant autorių teisės gauti autorinį atlyginimą už fonogramose įrašytų kūrinių naudojimą.

Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas.

Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Atlikėjų turtinės teisės galioja 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, atlikėjų turtinės teisės galioja:

Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį:

Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.

Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį audiovizualinis kūrinys (filmas) teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, gamintojo teisės saugomos 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

Elektroninės spaudos leidėjo teisės į jo iniciatyva ir jam vadovaujant sukurtą elektroninį spaudos leidinį nustoja galioti praėjus 2 metams po to, kai elektroninis spaudos leidinys yra išleidžiamas. Terminas, kada nustoja galioti elektroninės spaudos leidėjo teisės į elektroninį spaudos leidinį, yra skaičiuojamas nuo tų metų, einančių po dienos, kai elektroninis spaudos leidinys yra paskelbiamas, sausio 1 dienos. Termino suėjimas nepanaikina elektroninės spaudos leidėjo turimų autorių turtinių teisių.

Šiame straipsnyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada buvo juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti terminas.

Jeigu praėjus 50 metų po to, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba neišleista fonograma buvo viešai teisėtai paskelbta, fonogramos gamintojas ar jo teisių perėmėjas neišleidžia į apyvartą pakankamo visuomenės poreikiams patenkinti parduoti skirtų fonogramų kopijų skaičiaus arba nepadaro fonogramų viešai prieinamų laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, atlikėjas gali šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį.

Teisių perdavimo ar suteikimo sutartis gali būti nutraukta, jeigu per vienus metus nuo atlikėjo rašytinio pranešimo apie ketinimą nutraukti sutartį išsiuntimo dienos fonogramų gamintojas ar jo teisių perėmėjas nepradeda naudoti fonogramos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Kai fonogramoje įrašytas kolektyvo (choro, ansamblio, orkestro ir pan.) atlikimas, teisę nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį įgyvendina kolektyvo įgaliotas atstovas, o kai įgaliojimo nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį nėra, – kolektyvo vadovas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlikėjų teisė nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja.