Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1999-05-18
Paskutinį kartą atnaujinta 2024-05-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 151
Pakeitimų istorija JSON API
5.

Šio straipsnio 4 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai kolektyvinio administravimo organizacija, vadovaudamasi šio Įstatymo 7225 ir 7226 straipsnių nuostatomis, kolektyviai administruoja teises ir teikia daugiateritores licencijas pagal kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį, jeigu kitaip nenustatyta kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutartyje.

7223 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų santykiai su internetinių muzikos paslaugų teikėjais

1.

Kolektyvinio administravimo organizacija turi stebėti, kaip internetinių muzikos paslaugų teikėjai, kuriems suteikta daugiateritorė licencija, naudoja kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamus muzikos kūrinius, atsižvelgdami į licencinėje sutartyje numatytus muzikos kūrinių naudojimo būdus ir sąlygas.

2.

Internetinių muzikos paslaugų teikėjai turi teikti kolektyvinio administravimo organizacijoms tikslią informaciją apie faktinį muzikos kūrinių naudojimą internete. Kolektyvinio administravimo organizacija turi sudaryti sąlygas internetinių muzikos paslaugų teikėjams tokią informaciją teikti elektroniniu būdu, numatydama tokiems elektroniniams duomenų mainams bent vieną pranešimų teikimo formą.

3.

Kolektyvinio administravimo organizacija sąskaitas internetinių muzikos paslaugų teikėjams turi pateikti elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į šio Įstatymo 7221 straipsnio 2 dalies nuostatas, sąskaitoje turi būti nurodyti kūriniai ar jų dalys ir jų naudojimo teisės, suteiktos daugiateritorėje licencijoje, ir faktinis muzikos kūrinių panaudojimas, kiek tai yra įmanoma pagal internetinių paslaugų teikėjo pateiktą informaciją.

4.

Kolektyvinio administravimo organizacija internetinių muzikos paslaugų teikėjui turi nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjas pateikė informaciją apie faktinį muzikos kūrinių naudojimą internete) pateikti tikslias sąskaitas, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių muzikos paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu.

5.

Internetinių muzikos paslaugų teikėjas kolektyvinio administravimo organizacijos nustatyta tvarka gali pareikšti pretenziją dėl sąskaitos tikslumo, įskaitant atvejus, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjas gauna sąskaitas iš vienos ar kelių kolektyvinio administravimo organizacijų už tų pačių muzikos kūrinių naudojimą internete.

7224 straipsnis. Pagal daugiateritores licencijas surinktų kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas

1.

Kolektyvinio administravimo organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjai praneša apie faktinį muzikos kūrinių panaudojimą, turi paskirstyti pagal daugiateritores licencijas surinktas kolektyvinio administravimo pajamas, nustatydama kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas kiek įmanoma tiksliau ir proporcingai, atsižvelgdama į muzikos kūrinių faktinį naudojimą internete, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu.

2.

Kolektyvinio administravimo organizacija, vykdydama mokėjimą pagal šio straipsnio 1 dalį, turi pateikti teisių turėtojams informaciją apie:

1) muzikos kūrinio naudojimo laikotarpį, už kurį teisių turėtojui paskirtos mokėtinos sumos, ir teritorijas, kuriose tas kūrinys naudotas;

2) kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas kolektyvinio administravimo pajamas už kiekvieną suteiktą teisę naudoti muzikos kūrinius internete, kurią administruoti visiškai ar iš dalies leidimą suteikė teisių turėtojas, atskaitymus iš šių pajamų ir sumas, kurias kolektyvinio administravimo organizacija paskirstė;

3) kolektyvinio administravimo organizacijos iš kiekvieno internetinių muzikos paslaugų teikėjo surinktas kolektyvinio administravimo pajamas, atskaitymus iš šių pajamų ir sumas, kurias kolektyvinio administravimo organizacija paskirstė.

3.

Kai kolektyvinio administravimo organizacija, vadovaudamasi šio Įstatymo 7225 ir 7226 straipsnių nuostatomis, įgalioja kitą kolektyvinio administravimo organizaciją teikti daugiateritores licencijas, įgaliotoji kolektyvinio administravimo organizacija tiksliai ir nedelsdama, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjai praneša apie faktinį muzikos kūrinių panaudojimą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių muzikos paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu, paskirsto šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kolektyvinio administravimo pajamas ir teikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją įgaliojančiajai kolektyvinio administravimo organizacijai. Įgaliojančioji kolektyvinio administravimo organizacija yra atsakinga už tolesnį tokių pajamų paskirstymą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos teikimą teisių turėtojams, jeigu kitaip nenustatyta kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutartyje.

7225 straipsnis. Kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartys dėl įgaliojimo teikti daugiateritores licencijas

1.

Visos kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartys dėl įgaliojimo teikti daugiateritores licencijas turi būti neišimtinės. Įgaliotoji kolektyvinio administravimo organizacija administruoja suteiktas teises ir teikia daugiateritores licencijas laikydamasi teisių turėtojų nediskriminavimo principų.

2.

Kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartyje turi būti numatytos šios sąlygos:

1) pagrindinės sąlygos, kuriomis bus teikiamos daugiateritorės licencijos naudoti įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinius internete (muzikos kūrinių naudojimo internete būdai, taikomi atlyginimo už suteiktas teises naudoti kūrinius tarifai, teikiamų daugiateritorių licencijų galiojimo terminai ir galiojimo teritorijos);

2) visos sąlygos, susijusios su teikiamų atstovavimo paslaugų kaina (kolektyvinio administravimo atskaitymai ir kiti galimi atskaitymai iš kolektyvinio administravimo pajamų, surinktų už įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuaro naudojimą);

3) atstovavimo sutarties galiojimo terminas.

3.

Įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos nariai turi teisę susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis atstovavimo sutarčių sąlygomis.

7226 straipsnis. Pareiga atstovauti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai teikiant daugiateritores licencijas

1.

Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija neteikia ir nesiūlo teikti naudotojams savo muzikos kūrinių repertuaro daugiateritorių licencijų, ji turi pateikti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą sudaryti su ja kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį teikti daugiateritores licencijas. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi sutikti su tokiu prašymu sudaryti atstovavimo sutartį, jeigu ji jau teikia arba siūlo teikti tos pačios kategorijos teisių vienos ar daugiau kolektyvinio administravimo organizacijų muzikos kūrinių repertuaro daugiateritores licencijas.

2.

Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija atsako prašančiajai kolektyvinio administravimo organizacijai raštu ir be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas sudaryti kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį).

3.

Atsižvelgiant į šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija administruoja prašančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuarą tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji administruoja savo pačios kolektyviai administruojamą repertuarą.

4.

Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi įtraukti prašančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuarą į visus savo pasiūlymus, kuriuos ji teikia internetinių muzikos paslaugų teikėjams.

5.

Kolektyvinio administravimo atskaitymai už paslaugą, kurią paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija teikia prašančiajai organizacijai, neturi viršyti kolektyvinio administravimo sąnaudų, kurias pagrįstai patiria paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija.

6.

Prašančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti paprašytajai kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją, susijusią su savo muzikos kūrinių repertuaru, kurios reikia teikiant daugiateritores licencijas. Kai informacijos nepakanka arba ji pateikta tokia forma, kuri neleidžia paprašytajai kolektyvinio administravimo organizacijai vykdyti šio skirsnio nuostatų, paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi teisę imti atlygį už sąnaudas, pagrįstai patirtas vykdant tuos reikalavimus, arba atsisakyti administruoti tuos muzikos kūrinius, apie kuriuos turima informacija yra nepakankama arba netinkama naudoti.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ VEIKLOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS IR VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA

7227 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijoje taikoma skundų nagrinėjimo tvarka

1.

Kolektyvinio administravimo organizacijos turi nustatyti savo nariams, teisių turėtojams ir atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms laiku ir veiksmingai taikomą skundų nagrinėjimo tvarką, kuria būtų nagrinėjami skundai, susiję su leidimais administruoti teises ir tokių leidimų panaikinimu arba atšaukimu, narystės sąlygomis, kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų surinkimu, paskirstymu ir atskaitymų iš šių sumų bei kitais kolektyvinio administravimo klausimais.

2.

Kolektyvinio administravimo organizacija į pateiktus skundus turi atsakyti raštu. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija atmeta skundą kaip nepagrįstą, ji turi nurodyti skundo atmetimo priežastis.

3.

Kolektyvinio administravimo organizacijos priimtas sprendimas atmesti skundą kaip nepagrįstą neatima iš skundą pateikusio asmens teisės kreiptis į teismą.

7228 straipsnis. Valstybinė kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūra

1.

Valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.

2.

Vykdydama kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1) sudaro, nuolat atnaujina ir viešai skelbia Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes), kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje kolektyvinio administravimo veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą, taip pat daugiateritores licencijas siūlančių ir (ar) teikiančių kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą (toliau – kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašai). Kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašuose esančią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie Lietuvos Respublikoje įsisteigusias kolektyvinio administravimo organizacijas Vyriausybės įgaliota institucija teikia Europos Komisijai;

2) vykdo Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes) ir kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumo ir skaidrumo stebėseną ir taiko atitinkamai šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas priemones kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti;

3) organizuoja ir užtikrina šio Įstatymo 7230 straipsnyje numatytą ikiteisminį kolektyvinio administravimo ginčų sprendimą ir tarpininkavimą derybose;

4) rengia ir teikia Europos Komisijos reguliarioms konsultacijoms, organizuojamoms su teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų, naudotojų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų grupių atstovais, informaciją apie daugiateritorių licencijų teikimo praktiką Lietuvos Respublikoje;

5) nagrinėja, apibendrina ir viešai skelbia informaciją, susijusią su šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų Europos Komisijos organizuojamų konsultacijų išvadomis, taip pat su naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų teikiama informacija apie daugiateritorių licencijų teikimo sąlygas ir plėtrą;

6) rengia ir teikia Europos Komisijai daugiateritorių licencijų teikimo veiklos ir šios veiklos plėtros ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikoje siūlomas daugiateritores licencijas, apie kolektyvinio administravimo organizacijų kompetencijos ir veiklos sąlygų atitiktį šio Įstatymo 7221–7226 straipsnių nuostatoms, taip pat informaciją apie naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktus daugiateritorių licencijų plėtros vertinimus;

7) dalyvauja Europos Komisijos kolektyvinio administravimo ekspertų grupės (toliau – ekspertų grupė) veikloje.

3.

Kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai, naudotojai, kolektyvinio administravimo organizacijos ir kiti suinteresuoti asmenys gali pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie veiklą ar aplinkybes, kurios galimai pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus kolektyvinio administravimo veiklai taikomus reikalavimus. Šių asmenų prašymus, pranešimus ir skundus Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

4.

Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, numatytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę gauti visą su kolektyvinių teisių administravimu susijusią jai reikalingą informaciją iš kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų, taip pat informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ir organizacijų, kuri gali būti aktuali kolektyvinio administravimo veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti.

5.

Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje numatytą pranešimą apie kolektyvinio administravimo organizacijos veiklą ar aplinkybes, kurios galimai pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus kolektyvinio administravimo veiklai taikomus reikalavimus, prireikus gali atlikti kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviniu administravimu susijusios veiklos patikrinimą.

6.

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje įsisteigusios kolektyvinio administravimo organizacijos (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes) nesilaiko šiame Įstatyme kolektyvinio administravimo veiklai numatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias priemones:

1) įpareigoja ir nustato terminą per kurį kolektyvinio administravimo organizacijos turi pašalinti kolektyvinio administravimo veikloje nustatytus šio Įstatymo reikalavimų pažeidimus, ir apie priimtas priemones informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;

2) kreipiasi į teismą dėl laikinojo pobūdžio priemonės – kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos sustabdymo taikymo, iki bus ištaisyti kolektyvinio administravimo veiklos pažeidimai, jeigu kolektyvinio administravimo organizacija nevykdo šios dalies 1 punkte numatytų Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimų;

3) viešai skelbia informaciją apie kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos sustabdymą.

7.

Kai Vyriausybės įgaliota institucija mano, kad kitoje valstybėje narėje įsisteigusi, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdanti, kolektyvinio administravimo organizacija galimai nesilaiko tos valstybės narės, kurioje ji įsisteigusi, nacionalinės teisės nuostatų dėl kolektyvinio administravimo ir daugiateritorių licencijų teikimo, ji gali visą atitinkamą informaciją ir prašymą pagal kompetenciją imtis atitinkamų priemonių perduoti valstybės narės, kurioje įsisteigusi kolektyvinio administravimo organizacija, kompetentingai institucijai.

8.

Vyriausybės įgaliota institucija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas) turi atsakyti į kitos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą suteikti informaciją klausimais, susijusiais su kolektyviniu administravimu, daugiateritorių licencijų teikimu ir Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų veikla.

9.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytus klausimus Vyriausybės įgaliota institucija taip pat gali perduoti svarstyti šio straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytai ekspertų grupei.

10.

Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama kolektyvinio administravimo priežiūros funkcijas, turi užtikrinti kolektyvinio administravimo subjektų ir kitų asmenų konfidencialios informacijos apsaugą. Kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista tik įstatymų nustatytais atvejais.

7229 straipsnis. Ginčų sprendimas

Kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų ginčai, susiję su taikomomis ar siūlomomis kolektyvinio administravimo organizacijų licencijų teikimo sąlygomis, licencinių sutarčių pažeidimais, ir kiti ginčai, kilę dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, sprendžiami teisme.

7230 straipsnis. Ikiteisminis ginčų sprendimas ir tarpininkavimas derybose

1.

Kolektyvinio administravimo organizacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai ar naudotojai ginčus, kilusius dėl šio Įstatymo nuostatų, gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai (toliau – Komisija).

2.

Komisija sprendžia:

1) turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojų ginčus su autorių teisių ar gretutinių teisių subjektais, išskyrus elektroninės spaudos leidėjus, – dėl šio Įstatymo 105 ir 106 straipsnių nuostatų taikymo;

2) autorių ar atlikėjų ginčus su kitomis sutarčių šalimis, kylančius dėl informacijos teikimo taikant šio Įstatymo 401 straipsnio nuostatas;

3) autorių ar atlikėjų ginčus su kitomis sutarčių šalimis, kylančius dėl papildomo atlyginimo taikant šio Įstatymo 402 straipsnio nuostatas;

4) Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų, teikiančių ar siūlančių teikti daugiateritores licencijas, ginčus:

a)

su faktiniais ar potencialiais internetinių muzikos paslaugų teikėjais – dėl šio Įstatymo 7212, 7222 ir 7223 straipsnių nuostatų taikymo;

b)

su teisių turėtojais – dėl šio Įstatymo 7222–7226 straipsniuose numatytų nuostatų taikymo;

c)

su kitomis kolektyvinio administravimo organizacijomis – dėl šio Įstatymo 7222–7226 straipsniuose numatytų nuostatų taikymo.

3.

Komisija taip pat atlieka šias funkcijas:

1) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu nagrinėja su valstybine kolektyvinio administravimo veiklos priežiūra susijusius klausimus, numatytus šio Įstatymo 7228 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, ir teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas ir siūlymus;

2) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu teikia siūlymus dėl šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyto kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose dydžio ir jo mokėjimo tvarkos;

3) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu pagal poreikį teikia išvadas, siūlymus ir rekomendacijas dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių srityje nuostatų įgyvendinimo, taikymo ar tobulinimo;

4) kolektyvinio administravimo organizacijų ar naudotojų prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytose kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybose dėl atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokamo atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų kolektyviai administruojant šio Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į atlyginimą už fonogramų transliavimą ir viešą paskelbimą;

5) kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų suderintu prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 7212 straipsnio 5 dalyje numatytose individualiose ar kolektyvinėse derybose dėl licencinių sutarčių sudarymo;

6) šio Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje ir 7213 straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja derybose dėl teisės retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus bei atlyginimo už suteiktą retransliacijos teisę tarifų ir nagrinėja klausimus dėl šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių administravimo;

7) šio Įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja sprendžiant ginčus, susijusius su šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje numatytais techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimais;

8) tarpininkauja derybose dėl teisės teikti užsakomųjų vaizdo programų paslaugas siekiant užtikrinti audiovizualinių kūrinių prieinamumą kompiuterių tinklais (internete).

4.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus ginčus Komisija sprendžia pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą ikiteisminio kolektyvinio administravimo ginčų sprendimo tvarkos aprašą. Šio straipsnio 3 dalies 4–8 punktuose numatytas tarpininkavimo funkcijas Komisija atlieka pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą tarpininkavimo derybose tvarkos aprašą. Šiuose aprašuose numatytos ginčų sprendimo ir tarpininkavimo procedūros turi būti skubios, nepriklausomos ir nešališkos. Ginčo sprendimo ar tarpininkavimo derybose procesas negali trukti ilgiau kaip 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo ginčo sprendimo ar tarpininkavimo proceso pirmojo posėdžio dienos. Komisijos nariai dalyvauja ginčo sprendimo ar tarpininkavimo procese tik pasirašę nešališkumo deklaraciją, kurioje patvirtina savo nešališkumą ir nepriklausomumą nuo ginčo ar derybų šalių.

5.

Komisija sudaroma 2 metams iš 7 narių. Komisijos nariais gali būti fiziniai asmenys, turintys teisinį arba kitą (socialinių ar humanitarinių mokslų) aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų profesinės, ekspertinės ar mokslinės veiklos patirtį autorių teisių ir gretutinių teisių srityje arba ne mažesnę kaip 3 metų civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugų teikimo patirtį.

6.

Komisija neturi juridinio asmens statuso. Komisijos nuostatus, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina, jos veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Komisijos narių darbas Komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

7.

Komisijos sprendimai dėl kolektyvinio administravimo ginčų ir tarpininkavimo derybose pateikti pasiūlymai neatima iš ginčo ar derybų šalių teisės kreiptis į teismą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

7231 straipsnis. Asmens duomenų apsauga

1.

Kolektyvinio administravimo subjektai, šiame skyriuje nustatytais tikslais tvarkydami asmens duomenis, privalo laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir šiame skyriuje numatytų reikalavimų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

2.

Taikydami šiame skyriuje numatytas būtinas priemones teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai nustatyti, kolektyvinio administravimo subjektai turi teisę valstybės registrų ir informacinių sistemų bei asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti šioms priemonėms įgyvendinti būtinus asmens duomenis iš valstybės registrų ir (ar) informacinių sistemų.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894

VI skyriaus pakeitimas:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

VI SKYRIUS

AUTORIŲ TEISIŲ, GRETUTINIŲ TEISIŲ IR SUI GENERIS TEISIŲ GYNIMAS

151 straipsnis. Kilmės šalies principo taikymas internetinėms transliavimo paslaugoms

1.

Kai transliuojančiosios organizacijos teikia internetines transliavimo paslaugas, laikoma, kad kūriniai viešai paskelbiami ir padaromi viešai prieinami visuomenei teikiant radijo ir (ar) televizijos programas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, taip pat atgaminami, kiek tai yra būtina teikiant tų pačių programų internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, tik toje valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos buveinė.

2.

Kilmės šalies principas taikomas tik radijo programoms ar jų laidoms ir toms atskiroms televizijos programų programoms ar jų laidoms, kurios yra naujienų ir aktualijų programos ar jų laidos arba vien savo lėšomis finansuotos transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programos ar jų laidos. Vien savo lėšomis finansuotomis transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programomis ar jų laidomis laikomos tokios programos ar jų laidos, kurias pagamino transliuojančiosios organizacijos savo ar viešosiomis lėšomis, išskyrus iš nepriklausomų gamintojų užsakytas programas ar jų laidas ir bendros gamybos programas ar jų laidas.

3.

Kilmės šalies principas netaikomas sporto renginių televizijos transliacijoms ir į jas įtrauktiems kūriniams.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

152 straipsnis. Programų perdavimas tiesioginio signalų perdavimo būdu

Kai transliuojančioji organizacija tiesiogiai perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programos signalus signalų skleidėjui, o pati transliuojančioji organizacija tiesiogiai neperduoda tos radijo ir (ar) televizijos programos signalų visuomenei, ir signalų skleidėjas tuos radijo ir (ar) televizijos programos signalus perduoda visuomenei, laikoma, kad transliuojančioji organizacija ir signalų skleidėjas vykdo vieną tokios radijo ir (ar) televizijos programos viešą paskelbimą, kuriam jie turi gauti autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

211 straipsnis. Kūrinio panaudojimas karikatūrai, parodijai ar pastišui

Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo panaudoti kūrinį karikatūrai, parodijai ar pastišui sukurti.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

221 straipsnis. Tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais

1.

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo mokslinių tyrimų organizacijoms ir kultūros paveldo įstaigoms leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti kūrinius tam, kad mokslinių tyrimų tikslais jos galėtų atlikti kūrinių, su kuriais jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą. Kūrinių kopijos saugomos užtikrinant tekstų ir duomenų naudojimo ir (ar) platinimo ribojimus ir gali būti išlaikytos mokslinių tyrimų tikslais, be kita ko, siekiant patikrinti mokslinių tyrimų rezultatus.

2.

Autorių teisių subjektams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias kompiuterių tinklų ir duomenų bazių, kuriuose saugomi kūriniai, saugumą ir vientisumą.

3.

Sutarčių sąlygos, kurios neleidžia taikyti šiame straipsnyje numatyto autorių turtinių teisių apribojimo, yra niekinės ir negalioja.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

222 straipsnis. Kūrinių naudojimas tekstų ir duomenų gavybos tikslais

1.

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo leidžiama atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Atgaminta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtinių teisių apribojimas taikomas tik tada, kai autorių teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodo, kad pasilieka teisę naudoti tuos kūrinius.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

402 straipsnis. Teisė reikalauti papildomo atlyginimo

1.

Autorius turi teisę reikalauti iš šalies, su kuria sudarė sutartį dėl jo teisių naudojimo, ar šios šalies teisių perėmėjo papildomo atlyginimo už konkretų kūrinio naudojimo būdą, kai iš pradžių sutartimi sutartas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginti su visomis vėlesnėmis susijusiomis pajamomis.

2.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

1) autorių sutartims su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;

2) sutartims, kai autorius yra kompiuterių programos kūrėjas;

3) sutartims, kuriose numatytas atlygis yra tiesiogiai susietas su pelnu arba pajamomis, gaunamomis iš kūrinio panaudojimo;

4) kai dėl kūrinio sukūrimo ne pats autorius, o autoriui atstovaujanti organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga) yra sudariusi sutartį su kita šalimi, kuri yra naudotojo interesams atstovaujanti organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga).

3.

Sutarčių sąlygos, kuriomis atsisakoma teisės į papildomą atlyginimą, yra niekinės ir negalioja.

4.

Jeigu autoriai nesutaria su kitomis autorinių sutarčių ar autorinių licencinių sutarčių šalimis dėl teisės į papildomą autorinį atlyginimą, bet kuri iš šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją su prašymu išspręsti ginčą, pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminio ginčų sprendimo būdais arba teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

403 straipsnis. Teisė reikalauti nutraukti sutartį, kai kūrinys nenaudojamas

1.

Autorius turi teisę nutraukti sutartį, kuria jis kitai šaliai perdavė autorines turtines teises ar suteikė išimtinę licenciją, arba pakeisti sutartį peržiūrėjęs perduodamų autorinių turtinių teisių apimtį ar atsisakęs išimtinio licencijos pobūdžio, jeigu kūrinys yra nenaudojamas esant visoms šioms sąlygoms:

1) po sutarties sudarymo praėjo ne mažiau kaip 3 metai;

2) autorius kreipėsi į kitą sutarties šalį su prašymu pradėti naudoti kūrinį ir nustatė ne trumpesnį kaip vienų metų terminą pradėti naudoti kūrinį;

3) per nustatytą terminą kita sutarties šalis nepradėjo naudoti kūrinio ir nepateikė autoriui jokių objektyvių priežasčių, kodėl kūrinys nebuvo pradėtas naudoti.

2.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiomis aplinkybėmis:

1) kai autoriaus įnašas kūrinio visumai nėra reikšmingas, kaip tai numatyta šio Įstatymo 401 straipsnio 3 dalies 4 punkte;

2) esant kitam sutartiniam apribojimui, neleidžiančiam naudoti kūrinį;

3) kai kūriniu nesinaudojama daugiausia dėl aplinkybių, kurias autorius arba atlikėjas gali ištaisyti;

4) kai kūrinys susijęs su daugiau kaip vieno audiovizualinių ar muzikos kūrinių autoriaus įnašu, išskyrus atvejį, kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą teikia visi autoriai, įdėję įnašą į audiovizualinį ar muzikos kūrinį;

5) kai autorius suteikė arba perleido turtines teises į ankstesnį kūrinį audiovizualinio kūrinio gamybai;

6) kai autorius yra kompiuterių programos kūrėjas.

3.

Sutarties šalims leidžiama autorinėje sutartyje, autorinėje licencinėje sutartyje ar sutartyje dėl atlikėjų turtinių teisių perdavimo ar suteikimo susitarti netaikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų apribojimų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

571 straipsnis. Elektroninės spaudos leidėjų teisės

1.

Kai elektroninius spaudos leidinius ar jų kopijas internete naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, elektroninės spaudos leidėjai turi išimtines teises leisti arba uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams atlikti šiuos veiksmus:

1) atgaminti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį;

2) padaryti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį viešai prieinamą.

2.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai:

1) atskiri naudotojai naudoja elektroninius spaudos leidinius privačiais ar nekomerciniais tikslais;

2) įterpiami hipersaitai;

3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 125 ar mažiau spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų;

4) elektroniniai spaudos leidiniai pirmą kartą paskelbti iki 2019 m. birželio 6 d.

3.

Naudojimasis šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis negali pažeisti autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių (toliau šiame straipsnyje – saugomos teisės), susijusių su saugomų teisių objektais, įtrauktais į elektroninį spaudos leidinį.

4.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytos teisės negali būti pagrindas siekiant neleisti:

1) saugomų teisių subjektams naudoti savo saugomų teisių objektus, nepriklausomai nuo elektroninio spaudos leidinio, į kurį jie yra įtraukti;

2) kitiems naudotojams naudotis saugomų teisių objektu, kai saugomų teisių objektas įtraukiamas į elektroninį spaudos leidinį remiantis neišimtine licencija;

3) naudotis saugomų teisių objektais, kai saugomų teisių galiojimo terminas jau pasibaigė.

5.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms teisėms mutatis mutandis taikomi šio Įstatymo 221, 222, 23 ir 89–96 straipsniai.

6.

Elektroninės spaudos leidėjai privalo užtikrinti, kad į elektroninius spaudos leidinius įtrauktų kūrinių autoriai gautų tinkamą dalį pajamų, kurias elektroninės spaudos leidėjai gauna už tai, kad elektroninius spaudos leidinius naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Jeigu elektroninės spaudos leidėjas ir į elektroninį spaudos leidinį įtrauktų kūrinių autorius dėl pajamų dalies nesutaria kitaip, pajamos padalijamos į lygias dalis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

651 straipsnis. Išplėstinis kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas

1.

Išplėstinė licencija – licencija, taikoma šiame straipsnyje numatytais atvejais tiems autorių teisių ar gretutinių teisių subjektams (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), kurie nesuteikė įgaliojimo administruoti jų teisių kolektyvinio administravimo organizacijai, sudarančiai licencinę sutartį su naudotojais dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo.

2.

Išplėstinės licencijos gali būti teikiamos tik šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kuriems taikomas šio Įstatymo 97 straipsnis ir kurie šio Įstatymo 100 straipsnyje nustatyta tvarka yra pripažinti kūriniais, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimui, platinimui, viešam paskelbimui ar jų padarymui viešai prieinamų, kai išplėstinės licencijos yra suteikiamos kultūros paveldo įstaigoms;

2) fotografijos kūrinių, tapybos, grafikos, taikomosios dailės ir kitų dailės kūrinių, iliustracijų, brėžinių, eskizų ir kitų vizualiojo meno kūrinių atgaminimui, platinimui, adaptavimui, viešam rodymui, viešam paskelbimui ir jų padarymui viešai prieinamų, kai išplėstinės licencijos yra suteikiamos kultūros paveldo įstaigoms;

3) transliacijoms reikalingų muzikos kūrinių, muzikos ir kitų atlikimų įrašų, fonogramų atgaminimui įrašuose archyvavimo tikslais, kai tokie įrašai saugomi ilgiau negu 30 dienų;

4) dailės kūrinių viešam rodymui.

3.

Išplėstines licencijas gali teikti kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažintos pakankamai atstovaujančiomis atitinkamo tipo kūrinių ar gretutinių teisių objektų teisių subjektams ir teisėms, kurioms taikoma išplėstinė licencija. Kolektyvinio administravimo organizacija gali būti pripažinta pakankamai atstovaujančia, jeigu ji turi didžiausią skaičių narių, esančių atitinkamo tipo kūrinių ar gretutinių teisių objektų teisių turėtojais, arba jeigu ji yra vienintelė, kuri administruoja teises į atitinkamo tipo kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

4.

Išplėstinės licencijos gali būti tik neišimtinės licencijos. Išplėstinės licencijos galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį.

5.

Išplėstinė licencija užtikrina tokias pačias sąlygas visiems teisių turėtojams, įskaitant Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių teisių subjektus, kurių kūriniai ar gretutinių teisių objektai naudojami tokios licencijos pagrindu, ir užtikrina tas pačias teises, numatytas šio Įstatymo 71 straipsnyje.

6.

Išplėstinai kolektyviai administruojamų teisių subjektai, kurie nėra įgalioję kolektyvinio administravimo organizacijos administruoti jų teisių, turi teisę bet kada (prieš įsigaliojant licencijai ar jos galiojimo laikotarpiu) prieštarauti dėl jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo, pateikdami kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą. Pranešime turi būti nurodoma, ar prašoma nustoti administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises, ar tik tam tikrų kategorijų teises, ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus.

7.

Kolektyvinio administravimo organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po teisių subjekto prašymo gavimo dienos, įvertina teisių subjekto pateiktą prašymą ir imasi veiksmų nustoti administruoti kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, nurodytą pranešime, pagal išplėstinę licenciją. Kolektyvinio administravimo organizacija apie tai atskirais pranešimais informuoja:

1) teisių subjektą, pateikusį prašymą;

2) naudotoją, kad jam yra nustojama teikti atitinkama kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdų išplėstinė licencija, teisių subjektui paprieštaravus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pagal išplėstinę licenciją, ir kad naudotojas dėl tolesnio naudojimo turi tartis su teisių subjektu.

8.

Naudotojas, gavęs kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, nutraukia pranešime nurodytą naudojimą per pranešime nustatytą terminą, jeigu po pranešimo gavimo dienos negavo leidimo toliau naudoti iš paties teisių subjekto. Veiksmai, kuriuos naudotojas atliko iki pranešime nurodyto termino, nuo kurio licencija yra nustojama teikti, teisių subjektui paprieštaravus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pagal išplėstinę licenciją, laikomi teisėtais ir nesukelia jam neigiamų padarinių.

9.

Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija turi išplėstinai kolektyviai administruojamų teisių subjektui mokėtinų sumų, surinktų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą pagal išplėstinę licenciją, suteiktą iki administravimo teisės panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo, teisių turėtojo teisės, numatytos šio Įstatymo 727, 728, 729, 7215, 7217, 7224 ir 7227 straipsniuose, lieka galioti iki teisės administruoti panaikinimo ar teisės administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo įsigaliojimo.

10.

Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti išplėstines licencijas, savo interneto svetainėje turi skelbti informaciją apie:

1) išduotas išplėstines licencijas likus 14 dienų iki licencijos įsigaliojimo dienos, nurodydama kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojus, naudojimo būdus ir licencijos galiojimo trukmę;

2) šio straipsnio 6 dalyje nurodytą teisių subjektams suteikiamą teisę prieštarauti dėl jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

98 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudotojai

1.

Kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik kultūros paveldo įstaigos, jeigu naudojami kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, yra jų fonduose.

2.

Kultūros paveldo įstaigos, siekdamos įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo intereso tikslus, susijusius su kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimu tuo atveju, kai tokiems kūriniams ar kitiems objektams taikomas autorių teisių ar kitų turtinių teisių apribojimas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti su kitais asmenimis bendradarbiavimo, jungtinės veiklos (partnerystės), paslaugų ir kitas sutartis.

3.

Asmenys, su kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudotojais sudarę šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis, neįgyja teisės patys naudoti kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, ar kontroliuoti jų naudojimą.

99 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, patikros sąlygos, tvarka ir šaltiniai

1.

Kultūros paveldo įstaigos nustato, ar kūriniais ar kitais objektais arba jų rinkiniais nebeprekiaujama, pagrįstai įvertindamos, ar jie yra viešoje prekyboje, atsižvelgdamos į konkretaus kūrinio ar kito objekto arba konkretaus jų rinkinio ar kolekcijos ypatybes.

2.

Kultūros paveldo įstaigos atlieka kūrinių ar kitų objektų, jų rinkinių ar kolekcijų prieinamumo viešoje prekyboje vertinimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, patikrindamos atitinkamus katalogus ar duomenų bazes, kuriuose kaupiama informacija apie kūrinius, esančius viešoje prekyboje, ir kurių pavyzdinis sąrašas ir patikros tvarka nustatoma pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomendacijas.

3.

Kiekvieno kūrinio ar kito objekto, esančio kultūros paveldo įstaigos fonduose, atskiras vertinimas atliekamas tik tada, kai manoma, kad tai pagrįsta atsižvelgiant į turimą svarbią informaciją, prieinamumo viešoje prekyboje tikimybę ir tikėtiną sandorio kainą.

4.

Patikra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu joje yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, nebent patikra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse laikoma pagrįsta, įskaitant atvejus, kai turima lengvai prieinama informacija, kad kūrinys buvo pirmą kartą paskelbtas kitoje valstybėje narėje tam tikra kalba.

100 straipsnis. Patikros rezultatų viešinimas

1.

Kultūros paveldo įstaigos, atlikusios kūrinių ar kitų objektų patikrą, kuri leidžia daryti išvadą, kad kūriniai ar kiti objektai gali būti laikomi kūriniais ar kitais objektais, kuriais nebeprekiaujama, informaciją apie patikros rezultatus ir informaciją, kokiais būdais ir sąlygomis kultūros paveldo įstaigos naudos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, atsakingai už šios informacijos viešinimą Europos Sąjungos viešame interneto portale (toliau – Europos Sąjungos portalas), administruojamame Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Europos Sąjungos portale paskelbtą informaciją Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka skelbia ir savo administruojamoje duomenų bazėje, taip sudarydama sąlygas šios informacijos viešinimo priemonių plėtrai Lietuvos Respublikoje.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame Europos Sąjungos portale ir 2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje viešinamų duomenų sąrašą tvirtina ir viešinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, Europos Sąjungos portale turi būti paviešinti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki jų naudojimo pradžios.

4.

Kūriniai ar kiti objektai, paviešinti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis, įgyja kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 101 ir 102 straipsniuose nustatytais būdais ir sąlygomis.

101 straipsnis. Leistini kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo būdai ir sąlygos pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktas licencijas

1.

Kultūros paveldo įstaigos turi teisę naudoti savo fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, pagal kolektyvinio administravimo organizacijų joms suteiktas išplėstines licencijas, kurių teikimo sąlygos ir tvarka numatyta šio Įstatymo 651 straipsnio nuostatose.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos yra neišimtinės nekomercinės paskirties licencijos ir suteikia teisę kultūros paveldo įstaigai atgaminti, platinti, viešai paskelbti ar padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete) tik kultūros paveldo įstaigoje nuolat esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama.

3.

Šiame straipsnyje numatytos licencijos suteikia teisę kultūros paveldo įstaigai naudoti kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, Lietuvos Respublikoje ir bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje.

102 straipsnis. Leistini kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo būdai ir sąlygos taikant autorių teisių ar kitų turtinių teisių apribojimus

1.

Kai kultūros paveldo įstaigos neturi sąlygų gauti šio Įstatymo 651 straipsnyje numatytos kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos naudoti turimus kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, (nėra kolektyvinio administravimo organizacijos, atitinkančios šio Įstatymo 651 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, arba ji nevykdo tam tikrų rūšių kūrinių ar kitų objektų kolektyvinio teisių administravimo), kultūros paveldo įstaigos turi teisę nekomerciniais tikslais naudoti savo fondų rinkiniuose ar kolekcijose esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, juos atgaminti, platinti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete), taikydamos šio Įstatymo 19–33, 58 ir 63 straipsniuose numatytus turtinių teisių apribojimus.

2.

Kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis gali būti naudojami tik Lietuvos Respublikoje, jeigu tokiais būdais ir tokiomis sąlygomis naudojanti kūrinius ar kitus objektus kultūros paveldo įstaiga yra įsteigta Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3.

Kultūros paveldo įstaiga turi užtikrinti, kad, naudojant kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis, bus nurodomi, jeigu tai įmanoma, autorių ir (ar) kitų teisių subjektų vardai ir naudojami šaltiniai.

4.

Kultūros paveldo įstaigos, naudodamos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, šiame straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis, gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimo, platinimo, viešo paskelbimo ir jų padarymo viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) išlaidoms padengti.

103 straipsnis. Kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statuso panaikinimas

1.

Kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusas bet kuriuo metu, įskaitant atvejus, kai licencija jau suteikta arba kūrinys ar kitas objektas jau pradėtas naudoti tam tikru būdu, gali būti panaikintas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (toliau šiame skyriuje – teisių turėtojas) iniciatyva.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytu tikslu teisių turėtojas gali pasirinkti šiuos statuso panaikinimo būdus:

1) kultūros paveldo įstaigai pateikti prašymą panaikinti kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą;

2) Europos Sąjungos portale inicijuoti kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statuso panaikinimą, užpildydamas bendrąją atsisakymo užklausą elektronine forma.

3.

Teisių turėtojų prašymus panaikinti kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą nagrinėja:

1) kultūros paveldo įstaiga, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka pateiktas prašymas susijęs su kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimu pagal turtinių teisių apribojimą, numatytą šio Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje; kultūros paveldo įstaiga nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po teisių turėtojo prašymo gavimo dienos, įvertina teisių turėtojo pateiktą prašymą, imasi veiksmų nutraukti kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimą, nurodytą prašyme, ir apie tai informuoja teisių turėtoją;

2) kolektyvinio administravimo organizacija šio Įstatymo 651 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka pateiktas prašymas susijęs su kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimu pagal licenciją, suteiktą laikantis šio Įstatymo 101 straipsnio reikalavimų;

3) tas Europos Sąjungos portalo naudotojas (kultūros paveldo įstaiga ar kolektyvinio administravimo organizacija), kuris yra registruotas portalo naudotoju Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir kuriam portalo sistema pateiks pranešimą, jeigu prašymas pateiktas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu būdu.

104 straipsnis. Teisė gauti atlyginimą ar vienkartinę kompensaciją panaikinus kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą

1.

Panaikinus šio Įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti atlyginimą už faktinį to kūrinio ar kito objekto naudojimą.

2.

Atlyginimą už buvusio kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimą šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais teisių turėtojai gali gauti šio Įstatymo 651 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

3.

Vienkartinę kompensaciją už buvusio kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, naudojimą šio Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais teisių turėtojai gali gauti Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikę prašymus išmokėti šią kompensaciją. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į ekspertų komisijos, nurodytos šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje, rekomendacines išvadas.

4.

Kompensacija negali viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžių sumos. Ši kompensacijos suma paskirstoma ir mokama proporcingai buvusio kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, teisių turėtojams. Kompensacija mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į šioje dalyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo ir jų dydžio.

Papildyta skyriumi:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

IX SKYRIUS

TURINIO DALIJIMOSI INTERNETU PASLAUGŲ TEIKĖJŲ TAM TIKRO NAUDOJIMOSI KŪRINIAIS IR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTAIS SĄLYGOS

105 straipsnis. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų naudojimasis saugomu turiniu

1.

Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjas (toliau šiame skyriuje – paslaugų teikėjas), suteikdamas visuomenei prieigą prie autorių teisių saugomų kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai, išskyrus elektroninius spaudos leidinius, duomenų bazes ir kompiuterių programas (toliau šiame skyriuje – saugomas turinys), atlieka saugomo turinio viešą paskelbimą arba padaro jį viešai prieinamą ir tam turi gauti autorių teisių ar gretutinių teisių subjekto, išskyrus elektroninės spaudos leidėjus, duomenų bazių ar kompiuterių programų autorius (toliau šiame skyriuje – saugomo turinio subjektas), leidimą. Šis leidimas galioja ir turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojams, įkeliantiems saugomą turinį paslaugų teikėjų interneto svetainėse (toliau šiame skyriuje – paslaugų naudotojai), kai jie veikia ne komerciniais tikslais arba kai jų veikla neduoda didelių pajamų (pvz., kai paslaugų naudotojai įkelia mokomuosius įrašus su muzika ar vaizdu ir gauna nedaug reklamos pajamų), tačiau tik saugomo turinio viešo paskelbimo ir jo padarymo viešai prieinamo veiksmams ir tik tokios apimties, kokia buvo suteikta paslaugų teikėjui.

2.

Paslaugų teikėjai saugomo turinio subjektų prašymu turi suteikti jiems, laikydamiesi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrindami tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą, šią informaciją:

1) apie savo praktiką, kaip veikia priemonės, kurias jie taiko siekdami užtikrinti saugomo turinio neprieinamumą (pvz., technologijų tipų (jeigu tokių yra) ar kitų paslaugų teikėjų naudojamų priemonių aprašymą, informaciją apie technologijų teikėjus (trečiąsias šalis), kurių paslaugomis jie gali naudotis, vidutinį šių priemonių veiksmingumo lygį, bet kuriuos priemonių ir (arba) paslaugų pakeitimus (pvz., galimus naujinimus ar trečiųjų šalių paslaugų naudojimo pakeitimus);

2) reguliarias ir tikslias saugomo turinio, kuriam taikomos sutartys, naudojimo ataskaitas, kai paslaugų teikėjai ir saugomo turinio subjektai yra sudarę licencines sutartis.

3.

Paslaugų teikėjai savo nuostatuose ir naudojimosi savo interneto svetainėmis sąlygų apraše turi pranešti paslaugų naudotojams, kad jie gali naudotis saugomu turiniu, kuriam taikomi šiame Įstatyme numatyti autorių turtinių teisių ar gretutinių teisių apribojimai.

4.

Paslaugų teikėjai, teikdami šiame straipsnyje ir šio Įstatymo 106 straipsnyje reglamentuojamas paslaugas ir atlikdami paslaugų naudotojų įkelto saugomo turinio viešo paskelbimo ir jo padarymo viešai prieinamo veiksmus, neturi bendros prievolės stebėti informaciją, kurią paslaugų teikėjai saugo, tvarko ir reklamuoja.

5.

Paslaugų teikėjai nustato ir savo interneto svetainėse paskelbia tvarką apie prieigos prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, apribojimą ar panaikinimą, tokio saugomo turinio pašalinimą iš savo interneto svetainių ir prieigos prie tokio saugomo turinio grąžinimą į savo interneto svetaines.

6.

Paslaugų teikėjai savo veikloje vadovaujasi Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytais veiklos reguliavimo principais, taip pat bendradarbiauja su saugomo turinio subjektais.

106 straipsnis. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų atsakomybė

1.

Paslaugų teikėjai atsako už neteisėtus saugomo turinio viešo paskelbimo ar jo padarymo viešai prieinamo veiksmus, jeigu leidimas, numatytas šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje, nesuteikiamas.

2.

Paslaugų teikėjams atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma, jeigu jie įrodo, kad ėmėsi visų šių veiksmų:

1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;

2) vadovaudamiesi griežtais profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais, dėjo geriausias pastangas užtikrinti, kad saugomas turinys būtų neprieinamas, kai saugomo turinio subjektai pateikė paslaugų teikėjams aktualios ir būtinos informacijos apie saugomą turinį jo neprieinamumui užtikrinti;

3) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą ir šį turinį tiksliai identifikuojantį pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės ir dėjo geriausias pastangas užkirsti kelią to konkretaus saugomo turinio įkėlimui ateityje pagal šios dalies 2 punkto reikalavimus. Pakankamai pagrįstu ir tiksliu pranešimu laikomas toks pranešimas, kuriame išdėstomos priežastys, dėl kurių pranešimo teikėjas tą turinį laiko neteisėtu, aiškiai nurodoma to turinio vieta, ir toks, kad paslaugų teikėjai galėtų priimti pateikta informacija pagrįstą ir nuodugniai apsvarstytą sprendimą dėl turinio, su kuriuo susijęs pranešimas, visų pirma dėl to, ar tas turinys laikytinas neteisėtu ir dėl to turėtų būti pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo.

3.

Vertinant, ar paslaugų teikėjai vadovavosi griežtais profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais ir ėmėsi visų šio straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų, vadovaujamasi proporcingumo principu ir atsižvelgiama į:

1) paslaugos pobūdį, auditoriją ir apimtį;

2) saugomo turinio, kurį įkėlė paslaugų naudotojai, tipą;

3) tinkamų ir veiksmingų priemonių prieinamumą paslaugų teikėjams ir tų priemonių sąnaudas.

4.

Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma naujiems paslaugų teikėjams, kurių paslaugos viešai prieinamos Europos Sąjungos rinkoje trumpiau negu 3 metus ir kurių metinė apyvarta yra mažesnė negu 10 milijonų eurų, apskaičiuota remiantis 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (toliau šiame straipsnyje – nauji paslaugų teikėjai), jeigu nauji paslaugų teikėjai įrodo, kad ėmėsi visų šių veiksmų:

1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;

2) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės.

5.

Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį netaikoma naujiems paslaugų teikėjams, kurių vidutinis mėnesinis pavienių lankytojų skaičius viršija 5 milijonus, skaičiuojant pagal ankstesnių kalendorinių metų duomenis, jeigu jie įrodo, kad ėmėsi šių veiksmų:

1) dėjo geriausias pastangas gauti leidimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje;

2) gavę saugomo turinio subjektų ar kolektyvinio administravimo organizacijos pakankamai pagrįstą pranešimą apie saugomo turinio naudojimą paslaugų teikėjo interneto svetainėje, operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio, apie kurio naudojimą pranešta, arba pašalinti jį iš savo interneto svetainės ir dėjo geriausias pastangas užkirsti kelią to konkretaus saugomo turinio įkėlimui ateityje pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.

6.

Šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalys netaikomos paslaugų teikėjams, kurių pagrindinis tikslas – dalyvauti vykdant autorių teisių ar gretutinių teisių objektų neteisėto naudojimo veiklą arba ją palengvinti, tai nustatoma taikant šio Įstatymo 78 straipsnio 6 dalį.

107 straipsnis. Ginčų sprendimas

1.

Paslaugų teikėjai turi nustatyti ir viešai paskelbti veiksmingo ir operatyvaus ginčų dėl prieigos prie paslaugų naudotojų įkelto saugomo turinio panaikinimo ar jo pašalinimo (toliau šiame straipsnyje – ginčas) nagrinėjimo taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi paslaugų naudotojų prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, įskaitant ir ginčų sprendimą naudojant elektronines priemones, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės, taip pat nustatoma, kad paslaugų naudotojų skundai nagrinėjami nedelsiant. Šiose taisyklėse gali būti nustatomos sankcijos saugomo turinio subjektams, kurie piktnaudžiauja automatinio turinio atpažinimo technologijomis ar teikia piktavališkus ar nepagrįstus skundus.

2.

Saugomo turinio subjektai per paslaugų teikėjo nustatytą terminą turi atsakyti į paslaugų naudotojų skundus, gautus per paslaugų teikėjus, ir tinkamai pagrįsti savo prašymus pašalinti saugomą turinį ar apriboti prieigą prie jo, nurodydami prašymo priežastis. Saugomo turinio subjektai turi peržiūrėti saugomą turinį, dėl kurio pašalinimo ar prieigos prie jo apribojimo ar pašalinimo naudotojas teikia skundą, ir užtikrinti, kad tokią peržiūrą vykdo žmogus. Kai saugomo turinio subjektas per paslaugų teikėjo nustatytą terminą atsiliepia į skundą, tačiau paslaugų naudotojas nesutinka su saugomo turinio subjekto sprendimu, saugomo turinio subjektas gali imtis veiksmų dėl ginčo sprendimo. Kol vyksta ginčas, paslaugų teikėjas apriboja prieigą prie ginčijamo saugomo turinio.

3.

Ginčus tarp saugomo turinio subjektų ir paslaugų naudotojų ne teismo tvarka nagrinėja Komisija šio Įstatymo 7230 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ginčo šalys taip pat gali pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminio ginčų sprendimo būdais ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

4.

Šis straipsnis taikomas paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Papildyta skyriumi:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                             VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

autorių teisių ir gretutinių

teisių įstatymo

1 priedas

TUŠČIOS ANALOGINĖS AR SKAITMENINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ KŪRINIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI

I. Tuščios laikmenos

Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais)

1.

Visų tipų kompaktiniai diskai (CD+R, CD+RW, CD-R, CD-RW) 2. Visų tipų universalieji diskai (DVD+R, DVD+RW, DVD-R, DVD-RW, DVD RAM, HD-DVD, dvisluoksniai DVD) 3. Diskai „Blu-ray“

6 proc.     6 proc. 6 proc.

Pastaba. Kompensacinis atlyginimas skaičiuojamas nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikoje parduodamų civilinėje apyvartoje esančių, Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų įrenginių ir tuščių laikmenų pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių.

4.

Atminties kortelės (neintegruotos): iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 16 GB nuo 16,1 GB iki 32 GB nuo 32,1 GB iki 64 GB nuo 64,1 GB iki 128 GB nuo 128,1 GB iki 256 GB didesnės negu 256 GB

0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur

5.

USB atmintinės: iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 16 GB nuo 16,1 GB iki 32 GB nuo 32,1 GB iki 64 GB nuo 64,1 GB iki 128 GB nuo 128,1 GB iki 256 GB didesnės negu 256 GB

0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur

6.

Išoriniai ir vidiniai neintegruoti asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskai (SSD) ir standieji diskai (HDD): iki  512 GB nuo 512,1 GB iki 1 TB nuo  1,001 TB iki 3 TB didesni negu 3 TB

1,44 Eur 2,31 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur

Pastabos: 1. Kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už stacionarių kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių ir hibridinių kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD), kurie yra į juos integruoti pardavimo metu. 2. Be to, kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už tarnybinėms stotims, duomenų masyvams ir panašioms profesionalioms techninėms reikmėms paprastai naudojamus kompiuterių standžiuosius diskus (HDD) su SCSI, iSCSI, SAS, FC, FATA sąsajomis.

II. Įrenginiai

Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais)

1.

Skaitmeniniai ir analoginiai garso ir vaizdo leistuvai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija (garsajuosčių, vaizdajuosčių leistuvai, CD, DVD, HD-DVD, diskų „Blu-ray“ leistuvai, namų kino sistemos, muzikos centrai, magnetolos, automobilių magnetolos, radijo imtuvai, MP3 leistuvai, MP4 leistuvai, HD medijos leistuvai ir kiti leistuvai) 2. Mobilieji telefonai su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija 3. Televizoriai su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija 4. TV imtuvai (priedėliai) su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija

iki 2 GB nuo 2,1 GB iki 4 GB nuo 4,1 GB iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 16 GB nuo 16,1 GB iki 256 GB nuo 256,1 GB iki 512 GB nuo 512,1 GB iki 768 GB nuo 768,1 GB iki 1 TB nuo 1,001 TB iki 3 TB didesni negu 3 TB

0,43 Eur 1,01 Eur 1,44 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur 5,79 Eur 7,24 Eur 8,69 Eur 10,14 Eur 11,58 Eur

5.

Stacionarūs kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, hibridiniai kompiuteriai

5,79 Eur

6.

Planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės

4,34 Eur

Įstatymas papildytas nauju 1 priedu:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

Priedo pakeitimai:

Nr. XII-1183, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14295

Nr. XII-2237, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-21024

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. XIII-1612, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-19, i. k. 2018-18615

part_db3ace27ca3949fbb0d943c65675fb71_end

Lietuvos Respublikos

autorių teisių ir gretutinių

teisių įstatymo

2 priedas

REPROGRAFIJOS ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS, KOMPENSACINIO ATLYGINIMO UŽ REPROGRAFIJOS ĮRENGINIUS IR UŽ ATGAMINIMO REPROGRAFIJOS BŪDU PASLAUGAS TARIFAI

I. Reprografijos įrenginiai, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas, ir kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius tarifai

Įrenginiai

Įrenginio sparta

Kompensacinio atlyginimo tarifas (procentais)

1.

Nespalviniai kopijuokliai ir skaitytuvai

1,8–2,00

mažos spartos (iki 23 kopijų per minutę)

1,8

vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)

1,9

didelės spartos (nuo 46 kopijų per minutę)

2,00

2.

Spalviniai kopijuokliai ir spalviniai spausdintuvai

2,7–3,00

mažos spartos (iki 23 kopijų per minutę)

2,7

vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)

2,85

didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę)

3,00

3.

Nespalviniai daugiafunkciai kopijuokliai ir nespalviniai spausdintuvai

0,6–0,7

mažos spartos (iki 23 kopijų per minutę)

0,6

vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)

0,65

didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę)

0,7

4.

Spalviniai daugiafunkciai kopijuokliai

0,9–1,00

mažos spartos (iki 23 kopijų per minutę)

0,9

vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)

0,95

didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę)

1,00

Pastaba. Kompensacinio atlyginimo tarifas nustatomas procentais nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikos parduodamų civilinėje apyvartoje esančių Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų reprografijos įrenginių pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių.

II. Kompensacinio atlyginimo už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas tarifai (eurais)

Reprografijos įrenginio galingumas

Už paslaugas, teikiamas bibliotekose, švietimo įstaigose, mokslo ir studijų institucijose ar netoli švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų

Už paslaugas, teikiamas toli nuo švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų

Už paslaugas, teikiamas vietovėse, kuriose nėra švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų

Mažiau kaip 6 kopijos per minutę

17,37

11,58

8,68

Nuo 6 iki 19 kopijų per minutę

34,75

23,16

17,37

Nuo 20 iki 39 kopijų per minutę

52,13

37,65

26,06

Nuo 40 iki 59 kopijų per minutę

81,09

55,02

34,75

Nuo 60 iki 89 kopijų per minutę

98,47

75,30

49,23

Daugiau kaip 89 kopijos per minutę

115,84

92,67

57,92

Pastabos: 1. Reprografijos paslaugas teikiantys asmenys kompensacinį atlyginimą, skaičiuojamą už reprografijos paslaugas, moka vieną kartą per metus, pasibaigus kalendoriniams metams, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas. 2. Laikoma, kad reprografijos paslaugos teikiamos netoli švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, jeigu švietimo įstaiga, mokslo ir studijų institucija yra ne toliau kaip už 500 metrų nuo reprografijos paslaugų teikimo vietos. 3. Tais atvejais, kai reprografijos paslaugoms naudojami reprografijos įrenginiai, darantys spalvotas kopijas, kompensacinio atlyginimo tarifai didinami 25 procentais.

Įstatymas papildytas 2 priedu:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

Priedo pakeitimai:

Nr. XII-2238, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00367

Nr. XIII-1612, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-19, i. k. 2018-18615

part_38ae0bec3f8d4e2bb38cbf9e447fe492_end

Lietuvos Respublikos

autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo

3 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo.

2.

1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos.

3.

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo.

4.

2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai.

5.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.

6.

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija).

7.

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (kodifikuota redakcija).

8.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija).

9.

2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų.

10.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo.

11.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje.

12.

2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo.

13.

2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1563 dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui.

14.

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB.

15.

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB.

Priedo pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

part_8c96b05ff48543d1a0d2b7c6dc28518e_end

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1886, 2000 07 20, Žin., 2000, Nr. 66-1985 (2000 08 04)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1355, 2003-03-05, Žin., 2003, Nr. 28-1125 (2003-03-21)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas taikomas autoriams bei gretutinių teisių subjektams, jeigu jo įsigaliojimo metu nėra pasibaigę iki šio Įstatymo įsigaliojimo galioję jų teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius ar gretutinių teisių objektus apsaugos terminai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

Kai fonogramų gamintojų teisių apsaugos, suteiktos pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 60-1985) 50 straipsnio 2 dalį, terminas pasibaigia 2002 m. gruodžio 22 d., fonogramų gamintojų teisių apsauga pagal šį Įstatymą iš naujo nesuteikiama.

Bet kokie veiksmai, padaryti iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir nepažeidę tuo metu galiojusių įstatymų nuostatų, nelaikomi teisės pažeidimu ir nėra pagrindas atsirasti pagal šį Įstatymą suteikiamai teisei į autorinį ar kitą atlyginimą.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.

Šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 2, 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1454, 2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 35-1243 (2008-03-27)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-656, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-621 (2010-02-02)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 17, 71 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 2, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 39, 58, 75 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20(1) STRAIPSNIU IR 1, 2 PRIEDAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4, 5, 10, 15, 17, 18 straipsniai įsigalioja 2012 m. kovo 1 d.

Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 straipsnio 3 punktas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomi tik tų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atžvilgiu, kurie išleisti ar kitaip viešai paskelbti po šio įstatymo įsigaliojimo.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 35, 59 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 59-1, 59-2 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

401 straipsnis. Informacijos apie kūrinio panaudojimą teikimas

1.

Autoriai kartą per metus jų prašymu turi teisę gauti naujausią, aktualią ir išsamią rašytinę informaciją iš šalių, kurioms autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises, apie jų sukurtų kūrinių panaudojimą, įskaitant duomenis apie jų panaudojimo būdus, pajamas, gautas už kūrinių panaudojimą, ir priklausantį atlygį.

2.

Pareiga teikti informaciją taip pat taikoma, kai autoriai su prašymu kreipiasi į sublicencijos turėtojus dėl papildomos informacijos, kai yra suteiktos sublicencijos ir pirmoji su autoriumi sutartį sudariusi šalis neturi visos reikalingos informacijos. Bet koks prašymas suteikti informaciją sublicencijų turėtojams gali būti pateikiamas tiesiogiai arba per sutartį su autoriumi sudariusią šalį. Kai paprašoma papildomos informacijos, pirmoji su autoriumi sutartį sudariusi šalis suteikia informaciją apie tuos sublicencijų turėtojus.

3.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiais atvejais:

1) autorius yra sudaręs sutartį su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;

2) autorius yra kompiuterių programos kūrėjas;

3) autorius yra organizacijos, atstovaujančios jo interesams (pvz., asociacijos ar sąjungos), narys, autoriui atstovaujanti organizacija yra sudariusi su naudotojo interesams atstovaujančia organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga) sutartį ir taikomos joje nustatytos skaidrumo taisyklės;

4) autoriaus įnašas nėra reikšmingas, išskyrus atvejus, kai autorius įrodo, kad jam ši informacija reikalinga tam, kad jis galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal šio Įstatymo 402 straipsnio 1 dalį. Nustatant, ar autoriaus asmeninis įnašas yra reikšmingas, atsižvelgiama į tai:

a)

ar autoriaus įnašas turėjo tiesioginės įtakos bendrai kūrinio komercinei sėkmei;

b)

ar autoriaus įnašas galėjo būti pakeistas kito autoriaus įnašu, nedarant poveikio kūrinio komercinei sėkmei.

4.

Jeigu nesutariama dėl informacijos teikimo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytais atvejais, bet kuri iš sutarties šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją su prašymu išspręsti ginčą, pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais ikiteisminio ginčų sprendimo būdais arba teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

5.

Sutarčių sąlygos, kuriomis atsisakoma teisės į informaciją, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, yra niekinės ir negalioja.

6.

Informacija autoriams teikiama laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrinant tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą. Autoriui ir šaliai, kuriai autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises, ar kitai informaciją teikiančiai šaliai susitarus dėl informacijos atskleidimo, šalis gali reikalauti, kad prieš atskleidžiant informaciją autorius būtų įpareigojamas neatskleisti komercinės paslapties ir užtikrinti tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-970, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06306

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).