Lietuvos Respublikos valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymas

Šis įstatymas reglamentuoja valstybės specialiųjų garantijų teikimą draudėjams, sudariusiems eksporto kredito draudimo sutartis su draudimo įmonėmis.

Garantijų institucijos veiklai, suteikiančiai specialiąsias garantijas draudėjams, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) nuostatos netaikomos.

Administravimo sutartis – draudimo įmonės ir garantijų institucijos sutartis, kurioje nustatyta paraiškų suteikti garantiją teikimo draudimo įmonėms ir paraiškų perdavimo garantijų institucijai tvarka, jų administravimo tvarka, mokesčio už garantiją dydis, pirkėjo neatsiskaitymo su draudėju sutartyje nustatytais terminais atveju – išmokų ir susigrąžintų sumų paskirstymo eiliškumo tvarka, garantijai įsigaliojus – jos atšaukimo ir (arba) garantijos dydžio keitimo tvarka, draudimo įmonei mokamo administracinio mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka, kitos nuostatos.

Atidėto mokėjimo terminas – draudėjo ir pirkėjo sutartyje nustatytas terminas, iki kurio turi būti apmokėta (atlyginta) už parduotas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, ir (arba) atliktus darbus.

Draudėjas – Lietuvos ūkio subjektas, parduodantis prekes ir (arba) paslaugas, ir (arba) darbus už Lietuvos Respublikos ribų, sudaręs su draudimo įmone eksporto kredito draudimo sutartį.

Draudimo įmonė – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigta draudimo įmonė (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ir Europos bendrovė (Societas Europaea), Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių narių draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ir (arba) teisę teikti paslaugas, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavęs leidimą filialo draudimo veiklai, kurie turi teisę vykdyti kredito draudimo veiklą, turi investicinį kredito reitingą ir yra sudarę eksporto kredito draudimo sutartis su draudėjais.

Eksporto kreditas – pagal prekių pirkimo–pardavimo ir (arba) paslaugų teikimo, ir (arba) darbų vykdymo sutartis pirkėjo (pirkėjų) mokėtinos piniginės lėšos, kai jų mokėjimo terminas atidedamas pirkėjui (pirkėjams) įsipareigojus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Institucija, už kurios įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė (toliau – garantijų institucija), – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įsteigtas juridinis asmuo, kuris pagal šio juridinio asmens išduotą garantiją, pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais, užtikrina draudėjui pirkėjo skolos dalies apmokėjimą ir už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė.

Investicinis kredito reitingas – tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas kredito reitingas, ne žemesnis kaip Baa3 Moody’s ir (arba) BBB-Standard&Poor’s, ir (arba) BBB-Fitch Ratings.

Laikinai neparduotina rizika – draudimo rizika, kurios neprisiima privačios draudimo įmonės, susijusi su pirkėjais iš Europos Sąjungos valstybių narių ir iš šalių, kurios yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės.

Neparduotina rizika – draudimo rizika, kurios neprisiima privačios draudimo įmonės, susijusi su pirkėjais ne iš Europos Sąjungos valstybių narių ir iš šalių, kurios nėra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės.

Pirkėjas – ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre registruotas ūkio subjektas, su kuriuo draudėjas yra sudaręs prekių pirkimo–pardavimo ir (arba) paslaugų teikimo, ir (arba) darbų vykdymo sutartį, taikydamas atidėto mokėjimo terminą.

Pirkėjo kredito limitas (komercinis kredito limitas) – didžiausia draudžiama vieno pirkėjo skolų suma, nustatyta draudimo įmonės sprendime dėl pirkėjo eksporto kredito draudimo limito.

Pirkėjo skola – pirkėjo piniginė prievolė draudėjui, kurią pirkėjas privalo apmokėti atitinkamoje pirkimo–pardavimo ir (arba) paslaugų teikimo, ir (arba) darbų vykdymo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Sprendimas dėl pirkėjo eksporto kredito draudimo limito – draudimo įmonės išduotas dokumentas, kuriame nurodomas pirkėjo eksporto kredito draudimo limitas.

Valstybės remiamas eksporto kredito draudimas – draudimo įmonių vykdomas eksporto kredito draudimas ir specialiųjų garantijų administravimas, kai valstybė, suteikdama draudėjui valstybės specialiąją garantiją, perima dalį pirkėjo skolos rizikos.

Valstybės specialioji garantija (papildomas kredito limitas) – valstybės turtinis įsipareigojimas sumokėti draudėjui pirkėjo skolos dalį pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais.

Valstybės specialioji garantija už garantijų instituciją (toliau – garantija) – valstybės turtinis įsipareigojimas įvykdyti garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų pagal šios garantijų institucijos išduotą garantiją sumokėti draudėjui pirkėjo skolos dalį įvykdymą garantuoja valstybė, įsipareigojimus, jeigu garantijų institucija neįvykdo arba įvykdo ne visus jos išduotoje garantijoje numatytus įsipareigojimus.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Draudimo įstatyme.

Garantijos teikiamos, kai valstybė prisiima įsipareigojimą padengti dalį draudėjo nuostolių dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, jeigu privačios draudimo įmonės neprisiima dalies eksporto kredito draudimo rizikos.

Garantijas draudėjams dėl dalies pirkėjo skolos apmokėjimo eksporto kredito draudimo atvejais, pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais, jeigu tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatyta lėšų tų metų valstybės biudžete ar valstybės fonduose, suteikia garantijų institucija.

Už garantijų institucijos įsipareigojimų draudėjams pagal garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Draudimo įmonė neatsako už garantijų institucijos įsipareigojimus draudėjams.

Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatomas garantijų institucijos (institucijų) išduodamų garantijų pagal valstybės remiamo eksporto kredito draudimo sutartis limitas.

Garantijų institucija su draudimo įmone sudaro administravimo sutartį. Šioje sutartyje nustatomos draudimo įmonės ir garantijų institucijos teisės ir pareigos. Dėl administravimo sutarties sudarymo į garantijų instituciją gali kreiptis bet kuri šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkanti draudimo įmonė. Draudėjo, kuriam suteikta garantija, eksporto kredito draudimo sutartis vykdoma šioje draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir draudimo įmonė turi visas draudimo sutartyje nustatytas teises ir pareigas (įskaitant ir teisę perimti apdraustosios pirkėjo skolos dalies dydžio draudėjo reikalavimą į pirkėją) tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Neparduotinas ir laikinai neparduotinas rizikas, dėl kurių garantijų institucija gali išduoti draudėjams garantiją pagal šį įstatymą, nustato Vyriausybė pagal Komisijos komunikatą valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui ir (arba) Komisijos komunikatą – Bendrijos laikinąją valstybės pagalbos priemonių sistemą siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis.

Garantijos teikiamos draudėjui, kai jis yra sudaręs eksporto kredito draudimo sutartį su draudimo įmone, turinčia investicinį kredito reitingą, ir draudimo rizikos laikotarpis yra trumpesnis negu dveji metai. Prašymus dėl garantijų suteikimo administruoja draudimo įmonė.

Garantijos teikiamos ir administruojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Garantija draudėjui teikiama, jeigu draudėjas prisiima ne mažiau kaip 20 procentų pirkėjo skolos rizikos ir yra tenkinama viena iš šių sąlygų:

Jeigu draudimo įmonė sumažina pirminį pirkėjo kredito limitą 50 procentų arba mažiau kaip 50 procentų, garantijų institucija turi teisę suteikti garantiją ne didesnei sumai kaip iki sumažinimo buvusio pirkėjo kredito limito ir sumažinto pirkėjo kredito limito skirtumas.

Jeigu draudimo įmonė sumažina pirminį pirkėjo kredito limitą daugiau kaip 50 procentų, garantijų institucija turi teisę suteikti garantiją ne didesnei sumai negu sumažintas pirkėjo kredito limitas.

Jeigu draudimo įmonė sumažina pirkėjo kredito limitą 100 procentų, garantija nesuteikiama.

Garantijos, kai draudimo įmonė suteikia naują, tačiau mažesnį, negu draudėjas pageidavo, pirkėjo eksporto kredito limitą, išduodamos ne didesnei sumai negu pirkėjo kredito limitas.

Garantijos dydis priklauso nuo pirkėjo kredito limito dydžio. Garantijos atšaukimo ir sumažinimo tvarką kintant pirkėjo kredito limitui nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Garantijų institucijos suteikta garantija užtikrina pirkėjo skolos dalies sumokėjimą proporcingai prisiimtai atsakomybei.

Garantijų institucija turi teisę teisės aktų numatyta tvarka ir pagrindais užtikrinti draudėjams, pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais, pagal garantijas pirkėjo skolos dalies apmokėjimą, kai draudėjas yra sudaręs eksporto kredito draudimo sutartį su draudimo įmone.

Garantijų institucijos prisiimamų įsipareigojimų draudėjams suma kiekvienais metais negali viršyti atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatomo garantijų institucijos išduodamų garantijų limito.

Garantijų institucijos garantijos pasirašomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Garantijų institucija, įgyvendindama valstybės vykdomas programas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priima sprendimą dėl garantijų suteikimo, dėl pirkėjo skolos dalies mokėjimo draudėjui, tvarko suteiktų garantijų apskaitą, atlieka kitas teisės aktų priskirtas funkcijas.

Garantijų institucija išmoką pagal garantiją moka tiesiogiai draudėjui.

Visus skolos išieškojimo iš pirkėjo veiksmus pagal eksporto kredito draudimo sutartį ir garantiją vykdo draudimo įmonė. Išieškotos lėšos paskirstomos tarp draudimo įmonės ir garantijų institucijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Garantijų institucija garantijų, suteiktų draudėjams, apskaitą tvarko atskirai nuo kitų garantijų, jeigu Vyriausybė tokiai garantijų institucijai yra pavedusi kitų negu šiame įstatyme reglamentuojamų funkcijų.

Garantijų institucijai subrogacijos pagrindais proporcingai prisiimtos rizikos daliai pereina teisės į pirkėjo skolos dalį, palūkanas (delspinigius), taip pat į prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones.

Garantijos atlyginimas garantijų institucijai, kai teikiamos garantijos draudėjams, nustatomas ir mokamas priežiūrą atliekančios institucijos nustatyta tvarka.

Draudėjas moka eksporto kredito draudimo įmoką ir garantijos atlyginimą draudimo įmonei. Draudimo įmonė, gavusi iš draudėjo sumokėtą garantijos atlyginimą, jį perveda garantijų institucijai.

Draudimo įmonė iš garantijų institucijai pervedamo garantijos atlyginimo turi teisę išskaičiuoti administravimo sutartyje nustatytą administravimo mokestį.

Garantijų institucijos priežiūrą, teikiant garantijas draudėjams, atlieka Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – priežiūrą atliekanti institucija).

Priežiūrą atliekanti institucija, prižiūrėdama garantijų instituciją, vadovaujasi šiuo įstatymu, garantijų institucijos steigimą ir veiklą, garantijų teikimą draudėjams reglamentuojančiais teisės aktais.

Priežiūrą atliekanti institucija: