Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas

@D1=19900212;D2=19931012;D3=19940103

@D1=19900212;D2=19931012;D3=19940103

Pakeitimai:

Įstatymas

Nr. 1-115,

priimtas 90.04.05, Žin., 1990, Nr. 11-355

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

Įstatymas

Nr. 1-394,

priimtas 90.07.19, Žin., 1990, Nr. 22-538

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

Įstatymas

Nr. 1-429,

priimtas 90.07.30, Žin., 1990, Nr. 23-562

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

15 STRAIPSNIO

ANTROJO PUNKTO PAKEITIMO

Įstatymas

Nr. 1-796,

priimtas 90.11.20, Žin., 1990, Nr. 34-823

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

21 STRAIPSNIO

PIRMOSIOS DALIES PAPILDYMO

Įstatymas

Nr. 1-1794,

priimtas 91.09.12, Žin., 1991, Nr. 27-736

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

Įstatymas

Nr. 1-3071,

priimtas 92.11.19, Žin., 1992, Nr. 34-1035

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

Įstatymas

Nr. 1-239,

priimtas 93.07.16, Žin., 1993, Nr. 32-732

(93.07.28)

DĖL RAJONŲ

VALDYBŲ ŽEMĖS ŪKIO SKYRIŲ ŽEMĖS REFORMOS

LAIKOTARPIU

Įstatymas

Nr. 1-273,

priimtas 93.10.12, Žin., 1993, Nr. 54-1050

(93.10.20)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

23 STRAIPSNIO 8

DALIES PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

I

skyrius. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Vietos savivaldos samprata ir savivaldos

teisinis reguliavimas

savivalda - tai Respublikos

administracinių-teritorinių

vienetų gyventojų ir jiems

atskaitingų vietos

savivaldybės organų savarankiška veikla

Lietuvos TSR

įstatymų nustatytose ribose spręsti savo reikalus ir

įgyvendinti priimtus

sprendimus.

• tai administracinio-teritorinio vieneto

gyventojų visuma su

jų formojamais valstybinės valdžios ir

valdymo organais.

savivaldą Respublikoje reguliuoja Lietuvos TSR

Konstitucija, šis

įstatymas, taip pat Lietuvos TSR apylinkės,

gyvenvietės

(valsčiaus), Lietuvos TSR rajono (apskrities),

Lietuvos TSR miesto

savivaldos įstatymai ir kiti Lietuvos TSR

įstatymai.

2 straipsnis.

Vietos savivaldos principai

Vietos savivaldos

principai yra šie:

1) tiesioginis

Lietuvos TSR piliečių dalyvavimas rengiant,

svarstant, priimant

ir realizuojant sprendimus jiems

reikšmingais

visuomeninio gyvenimo klausimais;

2)

atstovaujamųjų valstybinės valdžios organų viršenybė

prieš kitus

savivaldybės organus;

3) savivaldybės

organų bei jų pareigūnų atskaitingumas

gyventojams ir

gyventojų vykdoma kontrolė. Savivaldybės

tarnautojai laikosi

etikos;

4) ekonominis

savarankiškumas;

5) viešumas ir

reagavimas į visuomenės nuomonę;

6) socialinis

teisingumas;

7) teisėtumas

ir jo užtikrinimas;

8) sutartinių

santykių savivaldybės organų veikloje

taikymo pirmenybė.

3 straipsnis.

Vietos savivaldybės teritorinis

pagrindas

organizavimo pagrindas yra

Lietuvos TSR

administraciniai- teritoriniai vienetai, kuriuos

nustato ir keičia

Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

dvi savivaldybių pakopos: žemesnioji ir

aukštesnioji:

Žemesniosios

pakopos savivaldybėms priskiriamos apylinkės,

gyvenvietės

(valčiai), taip pat rajono (apskrities) miestai.

Aukštesniosios

pakopos savivaldybėms priskiriami rajonai

(apskritys) ir

respublikos miestai.

3.

Atsižvelgdamos į gyventojų interesus bei pageidavimus,

atitinkamų

savivaldybių Liaudies deputatų tarybos (toliau -

savivaldybių Tarybos

arba Tarybos) Lietuvos TSR Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo

leidimu gali savo teritoriją padalyti į

smulkesnius vienetus

ir organizuoti jų valdymą.

4 straipsnis.

Vietos savivaldos įgyvendinimo

mechanizmas

savivalda įgyvendinama tiesioginės ir

atstovaujamosios

demokratijos formomis.

tiesioginės demokratijos formos, kuriomis

įgyvendinama

savivalda, yra pilietinė iniciatyva, gyventojų

dalyvavimas

svarstant ir sprendžiant jiems reikšmingus

klausimus,

atstovaujamųjų organų rinkimai, dalyvavimas

įgyvendinant

priimtus sprendimus ir galimybė kontroliuoti

savivaldybės organų

veiklą.

savivaldos atstovaujamosios demokratijos

pagrindą sudaro

savivaldybių Tarybos, renkamos Lietuvos TSR

vietinių Liaudies

deputatų tarybų deputatų rinkimų įstatymo

nustatyta tvarka.

Savivaldybių

Tarybos formuoja joms pavaldžius ir

atskaitingus valdymo

organus, jiems vadovauja ir kontroliuoja

jų veiklą.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė skiria savo atstovą

regione ir tvirtina

jo veiklos nuostatus.

II skyrius.

VIETOS SAVIVALDYBIŲ VALSTYBINĖS

VALDŽIOS ORGANAI

5 straipsnis.

Liaudies deputatų taryba

savivaldybės atstovaujamasis valstybinės

valdžios organas yra

Liaudies deputatų taryba. Taryba savo

teritorijoje jungia

ir koordinuoja kitų savivaldybės organų

veiklą, vadovauja

valstybiniam, ūkiniam ir

socialiniam-kultūriniam

darbui, rūpinasi racionaliu gamtos

išteklių naudojimu

ir aplinkos apsauga, užtikrina įstatymų

laikymąsi ir

Vyriausybės sprendimų vykdymą, viešąją tvarką,

taip pat piliečių

teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

savivaldybė turi juridinio asmens teises.

6 straipsnis.

Tarybos sesija

Tarybos darbo forma yra sesija.

naujai išrinktos Tarybos sesiją sušaukia

atitinkama rinkiminė

komisija ne vėliau kaip per dvi savaites

po rinkimų, jeigu

išrinkti ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos

deputatų. Ją pradeda

rinkiminės komisijos pirmininkas ir

pirmininkauja iki

Tarybos pirmininko išrinkimo.

Kitas Tarybos

sesijas šaukia Tarybos pirmininkas savo

iniciatyva arba kaip

to raštu, nurodydami svarstytinus

klausimus, reikalauja

ne mažiau kaip trečdalis Tarybos

deputatų, taip pat

savivaldybės valdymo organui pasiūlius.

Ne vėliau kaip

per dvi savaites nuo deputatų reikalavimų

gavimo Tarybos

pirmininkas privalo sušaukti sesiją. Jeigu per

nustatytą laiką

sesija nesušaukiama, ją gali sukviesti ne

mažiau kaip

trečdalis Tarybos deputatų savo sprendimu.

Jeigu

nedalyvauja Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas,

Tarybai nusprendus,

sesiją pradeda ir jos posėdžiams

pirmininkauja vienas

iš deputatų.

yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne

mažiau kaip du

trečdaliai Tarybos deputatų.

Jeigu sesija

neįvyko arba neapsvarstė visų klausimų dėl

to, kad nebuvo

kvorumo, tai pakartotinė sesija ankstesniąja

darbotvarke arba

posėdžiai neapsvarstytais klausimais yra

teisėti, kai juose

dalyvauja Tarybos deputatų dauguma.

Tarybos

sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos

deputatų balsų

dauguma, kai yra kvorumas, arba visų Tarybos

deputatų dauguma,

išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta

įstatymo.

7 straipsnis.

Tarybos kompetencija

Taryba

svarsto ir sprendžia šiuos klausimus:

1) deputatų

įgaliojimų pripažinimas ir jų nutraukimas

prieš terminą

įstatymų numatytais atvejais;

2) Tarybos

pirmininko ir jo pavaduotojo išrinkimas ir

atleidimas iš

pareigų;

3) Tarybos

nuolatinių ir kitų komisijų, deputatų grupių

bei kitų Tarybos

organų sudarymas ir jų sudėties keitimas;

4) revizijos

komisijos sudarymas ir jos sudėties keitimas;

5) Tarybai

pavaldžių valdymo organų sudarymas ir jų

nuostatų

tvirtinimas;

6) Tarybos

sudaromų organų darbo ataskaitų svarstymas;

7) deputatų

paklausimų svarstymas ir sprendimų dėl jų

priėmimas;

8) Tarybos

reglamento tvirtinimas;

9) savivaldybės

ekonominės ir socialinės raidos

pagrindinių krypčių

nustatymas ir veiklos rezultatų

įvertinimas;

10) biudžeto ir

jo įvykdymo apyskaitos tvirtinimas;

nebiudžetinių lėšų

naudojimo sąmatų ir ataskaitų tvirtinimas;

11)

savivaldybės nuosavybės klausimų sprendimas;

12) (išbrauktas)

13) mokesčių,

rinkliavų ir atskaitymų į savąjį biudžetą

lengvatų nustatymas

fiziniams bei juridiniams asmenims;

14)

Vyriausybės nustatyta tvarka vietinių rinkliavų ėmimas,

vietinių savanoriškų

paskolų skelbimas;

15)

savivaldybės simbolių tvirtinimas;

16) įstatymų

nustatyta tvarka savivaldybės valdymo organų

sudaromų sutarčių

(susitarimų) su kitomis savivaldybėmis,

juridiniais ir

fiziniais asmenimis, užsienio firmomis bei

vietinės valdžios ir

valdymo organais tvirtinimas;

17) pasiūlymų

dėl administracinio-teritorinio suskirstymo

teikimas ir

sprendimas įstatymų nustatyta tvarka;

18) kiti

Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti klausimai.

8 straipsnis.

Tarybos pirmininkas

darbą organizuoja Tarybos pirmininkas ar jo

pavaduotojas.

pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami Tarybos

sesijoje slaptu

balsavimu Tarybos įgaliojimų laikui, bet ne

ilgiau kaip dviem

kadencijoms iš eilės.

Tarybos

pirmininkas:

1) atstovauja

Tarybai santykiuose su valstybės organais,

visuomeninėmis

organizacijomis, kitais kolektyvais ir

piliečiais;

2) oraganizuoja

Tarybos sesijos ir klausimų, pateikiamų

jai svarstyti,

rengimą bei Tarybos sprendimų įgyvendinimo

kontrolę;

3) praneša

deputatams ir visuomenei apie sesijos sušaukimo

vietą ir laiką,

pateikiamus svarstyti klausimus;

4) koordinuoja

nuolatinių ir kitų Tarybos sudaromų

komisijų bei

deputatų grupių darbą;

5) pasirašo

Tarybos sesijos protokolą, Tarybos sprendimus

ir su jais

supažindina visuomenę;

6) vykdo kitus

Tarybos pavedimus bei įstatymų nustatytus

įgaliojimus;

7) skiria ir

atleidžia sekretoriato darbuotojus, suderinęs

su taryba, nustato

tarybos sekretoriato struktūrą ir etatus.

Tarybos

pirmininkas pirmininkauja Tarybos sesijoje.

Už savo veiklą

jis atsakingas Tarybai. Jeigu Tarybos

pirmininkas negali

eiti savo pareigų arba jo nėra, jo pareigas

eina Tarybos

pirmininko pavaduotojas.

Tarybos

pirmininkas savo kompetencijos klausimais priima

potvarkius. Taryba

turi teisę panaikinti pirmininko potvarkius.

Tarybos

pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti Tarybos

sprendimu

atleidžiami iš šių pareigų prieš terminą.

Tarybos

pirmininko ar jo pavaduotojo atleidimas iš pareigų

svarstomas Tarybos

sesijoje, jeigu to pageidauja jis pats arba

reiklauja ne mažiau

kaip trečdalis Tarybos deputatų.

Tarybos

sprendimai dėl Tarybos pirmininko ar jo

pavaduotojo

atleidimo iš pareigų priimami slaptu balsavimu.

Tarybos

sprendimus dėl Tarybos pirmininko ar jo

pavaduotojo rinkimo,

atleidimo iš pareigų pasirašo Tarybos

sesijoje

pirmininkavęs deputatas (pirmojoje naujai išrinktos

Tarybos sesijoje

renkant Tarybos pirmininiką - rinkiminės

komisijos

pirmininkas).

9 straipsnis.

Tarybos komisijos ir deputatų grupės

komisijos ir deputatų grupės sudaromos

preliminariai

nagrinėti bei rengti klausimams, taip pat padėti

įgyvendinti Tarybos

sprendimus, kontroliuoti, kaip savivaldybės

teritorijoje

esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo

įstatymus ir Tarybos

sprendimus. Taryba gali sudaryti

nuolatines ir kitas

komisijas, deputatų grupes ar kitokius

organus.

kompetenciją, neviršijančią pačios Tarybos

kompetencijos,

nustato Taryba. Jie yra atsakingi ir atskatingi

juos išrinkusiai Tarybai.

III skyrius.

ŽEMESNIOSIOS PAKOPOS SAVIVALDYBĖ

10 straipsnis.

Žemesniosios pakopos savivaldybės

organai

Žemesniosios

pakopos savivaldybės organai yra šie:

valdžios

organas - Liaudies deputatų taryba;

valdymo organas

• apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)

viršaitis ir rajono

(apskrities) miesto meras;

revizijos

komisija.

Šių

savivaldybės organų kompetenciją ir veiklos

organizavimą nustato

šis įstatymas, Lietuvos TSR apylinkės,

gyvenvietės (valsčiaus)

ir Lietuvos TSR miesto savivaldos

įstatymai.

11 straipsnis.

Žemesniosios pakopos savivaldybės Taryba

Apylinkės,

gyvenvietės (valsčiaus) ir rajono (apskrities)

miesto taryba vykdo

šio įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus

įgaliojimus.  Be to,

tik sesijoje svarstomi ir sprendžiami taip

pat šie klausimai:

1) viršaičio,

mero rinkimas ir jų pavaduotojų skyrimas ir

atleidimas iš

pareigų, atlyginimų šiems pareigūnams, taip pat

priemokos Tarybos

pirmininkui ar pavaduotojui nustatymas pagal

Lietuvos TSR

Ministrų Tarybos patvirtintas schemas ir

neviršijant

nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

2) rajono

(apskrities) valdybos reikalavimas prieš terminą

atleisti iš pareigų

rinktą, skirtą ar tvirtintą pareigūną,

jeigu jis nevykdo

Lietuvos Respublikos įstatymų,

Aukščiausiosios

Tarybos nutarimų ar Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, taip

pat aukštesniosios pakopos savivaldybės

Tarybos ir jos

valdybos sprendimų arba juos šiurkščiai

pažeidžia.

Sprendimą šiuo

klausimu Taryba priima per septynias dienas

nuo reikalavimo

gavimo dienos ir apie tai praneša rajono

(apskrities)

valdybai;

3) viršaičio,

mero, jų pavaduotojų ir aparato bendros

asignavimų sumos

nustatymas;

4) žemės

skyriams juridiniams ir fiziniams asmenims

įstatymo numatytais

atvejais ir tvarka.

12 straipsnis.

Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir

rajono (apskrities) miesto savivaldybių

valdymo organai

gyvenvietės (valsčiaus) viršaitį ir miesto

merą renka

atitinkama Tarybu slaptu balsavimu Tarybos

įgaliojimų laikui.

Viršaičio, mero teikimu Taryba skiria

viršaičio, mero

pavaduotoją.

meru ir jų pavaduotojais gali būti ne

jaunesni kaip 21

metų amžiaus Lietuvos TSR piliečiai, kurie

moka valstybinę kalbą.

Viršaitis, meras ir jų pavaduotojai

negali būti šios

Tarybos deputatai.

valdymo organai veikia vadovaudamiesi

Lietuvos TSR

įstatymais, Respublikos Vyriausybės bei

atitinkamos tarybos

sprendimais ir užtikrina savivaldybės

valdymo funkcijų

įgyvendinimą.

meras ir jų pavaduotojai atsakingi ir

atskaitingi juos

išrinkusiai Tarybai.  Klausimą dėl šių

pareigūnų atleidimo

iš pareigų prieš terminą trečdalio deputatų

pasiūlymu Taryba

turi svarstyti sesijoje.

Tais atvejais,

kai viršaitis, meras ar jų pavaduotojai

nevykdo Lietuvos

Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos nutarimų, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, taip

pat aukštesniosios pakopos savivaldybės

Tarybos ir jos

valdymo organų sprendimų arba juos šiurkščiai

pažeidžia, rajono

(apskrities) valdyba gali reikalauti atleisti

šiuos pareigūnus iš

pareigų, o atitinkama apylinkės,

gyvenvietės

(valsčiaus), miesto Taryba ne vėliau kaip per

septynias dienas nuo

reikalavimo gavimo sprendžia klausimą dėl