Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1997-11-13
Paskutinį kartą atnaujinta 2022-02-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 71
Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2022-02-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 108-2731, i. k. 0971010ISTAVIII-512

Nauja redakcija nuo 2010-12-28:

Nr. XI-1205, 2010-12-07, Žin. 2010, Nr. 153-7780 (2010-12-28), i. k. 1101010ISTA0XI-1205

LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMAS

1997 m. lapkričio 13 d. Nr. VIII-512

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas

1.

Šis įstatymas nustato jūros aplinkos apsaugos pagrindinius principus ir priemones, teises ir pareigas asmenų, kurie verčiasi ūkine veikla, darančia ar galinčia daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį jūros aplinkai, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją ir pagrindines funkcijas jūros aplinkos apsaugos valdymo srityje.

2.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šis įstatymas taikomas:

1) su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantiems laivams, Lietuvos Respublikos jūros rajone esantiems užsienio laivams;

2) asmenims, kurie Lietuvos Respublikos sausumos ir jūros rajone verčiasi ūkine veikla, darančia ar galinčia daryti poveikį jūros aplinkai;

3) valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurių kompetencija ar pagrindinės funkcijos, susijusios su jūros aplinkos apsauga, nustatytos šiame įstatyme.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Atliekų deginimas jūroje (toliau – atliekų deginimas) – sąmoningas atliekų ar kitų medžiagų naikinimas jūroje ugnimi, išskyrus deginimą, būdingą laivų arba kitų jūros įrenginių įprastam naudojimui.

2.

Atliekų šalinimas į jūrą (toliau – atliekų šalinimas) – atliekų atsikratymas jūroje iš laivų, jūros įrenginių ar lėktuvų ir pačių laivų, jūros įrenginių arba lėktuvų palikimas jūroje, išskyrus išmetimą atliekų arba kitų medžiagų, būdingų arba susidarančių įprastai naudojant laivus, jūros įrenginius, ir lėktuvų, įrangos arba medžiagų palikimą jūroje kitiems tikslams, neprieštaraujantiems šio įstatymo reikalavimams.

3.

Baltijos jūros rajonas – Baltijos jūra ir įplauka į Baltijos jūrą, kuri matuojama nuo lygiagretės, einančios per Skageno iškyšulio Skagerake tašką, kurio koordinatės – 57° 44? 43? šiaurės platumos.

4.

Gera jūros aplinkos būklė – jūros aplinkos būklė, kai įprastomis sąlygomis jūros vandenys yra švarūs, sveiki, gyvybingi, jūros ekosistemos naudojamos saikingai ir išsaugomas potencialas ateities kartoms:

1) jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir susiję geomorfologiniai, geografiniai, geologiniai ir klimato veiksniai sudaro sąlygas toms ekosistemoms tinkamai funkcionuoti, palaiko jų atsparumą žmonių sukeliamiems aplinkos pokyčiams. Jūrinės rūšys ir buveinės yra apsaugotos, užkirstas kelias žmonių sukeliamam biologinės įvairovės nykimui, o įvairių biologinių komponentų funkcionavimas yra subalansuotas;

2) ekosistemų hidromorfologinės, fizinės ir cheminės savybės, įskaitant dėl žmonių veiklos atsiradusias savybes, palaiko tas ekosistemas. Antropogeninis medžiagų ir energijos, įskaitant triukšmą, patekimas į jūros aplinką nesukelia taršos poveikio.

5.

Helsinkio komisija – 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (toliau – Helsinkio konvencija) tikslams įsteigta Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija.

6.

Jūros aplinka – gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, esantys jūroje, virš jūros ir žemės gelmėse po jūra (oras, vanduo, dugnas ir žemės gelmės po jūros dugnu, jų gamtos ištekliai).

7.

Jūros aplinkos būklė – bendra Lietuvos Respublikos jūros rajono būklė, apimanti ekosistemų struktūrą, funkcijas ir procesus, natūralias ir dėl žmogaus veiklos tame rajone ar už jo ribų susidarančias geomorfologines, geografines, biologines, geologines, klimatines, fizines, akustines ir chemines sąlygas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1656, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06590

8.

Jūros aplinkos apsaugos tikslai – kokybiniai ar kiekybiniai teiginiai apie pageidaujamą įvairių jūros aplinkos komponentų būklę, kuriais vadovaujantis siekiama geros jūros aplinkos būklės atsižvelgiant į galimus pavojus ir žmogaus veiklos poveikį jūros aplinkai. Jūros aplinkos apsaugos tikslai nustatomi remiantis atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu ir Direktyvos 2008/56/EB IV priede pateiktu orientacinių savybių sąrašu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2315, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12188

9.

Jūros aplinkos būklės įvertinimas – jūros aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio jūros aplinkai nustatymas, kurį sudaro:

1) jūros rajono pagrindinių savybių ir esamos jūros aplinkos būdingų savybių analizė;

2) vyraujančių pavojų ir žmogaus veiklos poveikio jūros aplinkos būklei analizė, apimanti kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais išreiškiamą pavojų, pastebimų tendencijų, pagrindinio kaupiamojo ir sąveikiojo  žmogaus veiklos poveikio apibūdinimą;

3) ekonominė ir socialinė jūros rajono naudojimo ir dėl jūros aplinkos blogėjimo atsirandančių išlaidų analizė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2315, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12188

10.

Jūros įrenginys (toliau – įrenginys) – jūroje esantis stacionarus ar plūdrus įrenginys, konstrukcija ar platforma, išskyrus laivą.

11.

Jūros tarša – dėl žmogaus veiklos kylantis tiesioginis arba netiesioginis medžiagų ar energijos, taip pat žmogaus sukeliamo jūrų povandeninio triukšmo patekimas į jūros aplinką, kuris daro arba gali daryti neigiamą poveikį, žalą gyviesiems ištekliams ir jūros ekosistemoms, įskaitant biologinės įvairovės nykimą, pavojų žmogaus sveikatai, ir kuris trukdo arba gali trukdyti veiklai jūroje, įskaitant žvejybą, turizmą, rekreaciją ir kitą naudojimąsi jūros aplinka, ir blogina ar gali bloginti naudojimąsi jūros vandeniu, kelia ar gali kelti nepatogumų tausiai naudotis jūros prekėmis ir paslaugomis.

12.

Jūros teršimo incidentas (toliau – teršimo incidentas) – įvykis arba įvykiai, dėl kurių išmesta arba gali būti išmesta naftos ar kitų teršiančių medžiagų ir kurie kelia arba gali kelti pavojų jūros aplinkai ar pakrantei arba kenkti kaimyninių valstybių interesams.

13.

Kenksmingieji ir ligas sukeliantys vandens organizmai – vandens organizmai, kurie patekę į vandens telkinius gali kelti pavojų aplinkai, žmonių sveikatai, turtui ir ištekliams, pakenkti biologinei įvairovei ar kitaip trukdyti naudoti šiuos telkinius.

131.

Laivų atliekos – visos į Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau – MARPOL konvencija) I, II, IV, V ir VI priedų taikymo sritį patenkančios atliekos, įskaitant laivų krovinių liekanas, susidarančios eksploatuojant arba pakraunant, iškraunant ir valant laivus, taip pat į žvejybos tinklus patenkančios atliekos (atsitiktinai sužvejotos atliekos).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

14.

Laivų krovinių liekanos – pakrovus ar iškrovus laivus, deniuose arba krovinių triumuose ar cisternose likusios krovinių medžiagų liekanos, įskaitant pakrovos ar iškrovos perteklių arba skysčių sankaupas. Šios liekanos gali būti šlapios, sausos ar patekusios į plovimo nuotekas ir neapima po valymo denyje likusių krovinio dulkių arba dulkių ant laivo išorės paviršių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

15.

Neteko galios nuo 2021-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

16.

Lietuvos Respublikos išskirtinė ekonominė zona (toliau – išskirtinė ekonominė zona) – už teritorinės jūros ribų esanti Baltijos jūros dalis, kurioje Lietuvos Respublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdikciją ir pareigas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninėmis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautiniai susitarimai ir visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai ir normos.

17.

Lietuvos Respublikos jūros rajonas – Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų, Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos vanduo, jūros dugnas ir po juo esantis gruntas.

18.

Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenys (toliau – jūros rajono vidaus vandenys) – vandenys, esantys į sausumos pusę nuo bazinės linijos, nuo kurios išskiriama teritorinė jūra, iki sausumos. Lietuvos Respublikos jūros uostų akvatorijos yra jūros vidaus vandenų dalis.

19.

Lietuvos Respublikos teritorinė jūra (toliau – teritorinė jūra) – Lietuvos Respublikos pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros vandenų juosta, išskiriama nuo bazinės linijos, jungiančios labiausiai į jūrą nutolusius jūrų uostų molų taškus, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teritorijos dalis ir kurios ribas su kaimyninėmis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai ir normos.

20.

Nafta – bet kokio pavidalo nafta, įskaitant gryną naftą, naftos kurą, naftos nuosėdas, naftos atliekas ir naftos produktus.

21.

Regioninis šalių bendradarbiavimas – Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir, kai įmanoma, Baltijos jūros baseino trečiųjų šalių bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, siekiant parengti ir įgyvendinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos planavimo dokumentus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3113, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15324

22.

Teršiančios medžiagos – į jūros aplinką patekusios medžiagos, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai, daryti žalos gyviesiems ištekliams, jūros gyvūnijai ir augalijai ar kitaip sukliudyti teisėtai naudotis jūros aplinka.

23.

Teršiančių medžiagų išmetimas į jūrą – teršiančių medžiagų arba nuotekų, turinčių tokių medžiagų, išleidimas iš laivo, jūros įrenginio, įskaitant bet kokį ištekėjimą, pašalinimą, išliejimą, prasisunkimą, išpumpavimą, išsiskyrimą arba ištuštinimą, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių tai įvyko. Teršiančių medžiagų išmetimas į jūrą neapima atliekų šalinimo į jūrą.

24.

Uosto priėmimo įrenginys – stacionarusis, plūdrusis arba mobilusis uosto įrenginys laivų atliekoms priimti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

25.

Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3113, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15324

ANTRASIS SKIRSNIS

BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XIII-3113, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15324

4 straipsnis. Baltijos jūros aplinkos apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas

1.

Atsižvelgiant į Baltijos jūros rajono aplinkos būklę, Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemonės suplanuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose. Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemonėmis siekiama:

1) saugoti jūros aplinką, neleisti jai blogėti ir, jei įmanoma, atkurti jūros ekosistemas akvatorijose, kuriose ši aplinka neigiamai paveikta;

2) užkirsti kelią patekti į jūros aplinką taršai ar ją mažinti, užtikrinant, kad jūros biologinei įvairovei, jūros ekosistemoms, žmogaus sveikatai ar teisėtam naudojimuisi jūromis nebūtų poveikio ar didelės rizikos.

2.

Nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemonės, rengia, organizuoja, koordinuoja ir jų įgyvendinimą kontroliuoja Aplinkos ministerija.

3.

Nacionalinėse plėtros programose, kuriose suplanuojamos Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemonės, turi būti:

1) jūros aplinkos būklės įvertinimas;

2) nustatytos Baltijos jūros rajono geros jūros aplinkos būklės savybės;

3) nustatyti jūros aplinkos apsaugos tikslai;

4) numatyta jūros aplinkos būklės stebėsenos programos parengimas ir vykdymas.

4.

Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti rengiamas Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame detalizuojamos šios priemonės ir nustatomi veiksmai gerai jūros aplinkos būklei pasiekti ar išlaikyti.

5.

Baltijos jūros rajono geros jūros aplinkos būklės kriterijus, jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros rajono geros jūros aplinkos būklės savybių nustatymo, jūros aplinkos apsaugos tikslų, priemonių Baltijos jūros rajono gerai aplinkos būklei pasiekti ar išlaikyti nustatymo reikalavimus tvirtina aplinkos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3113, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15324

5 straipsnis. Stebėsenos programa

1.

Aplinkos būklei ir pokyčiams stebėti Lietuvos Respublikos jūros rajone atliekama stebėsena pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinę aplinkos stebėsenos programą. Remiantis atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu, su jūrų vandenimis susijusių ekosistemų elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių orientaciniais sąrašais, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, šio įstatymo 2 priede nurodytais stebėsenos programos reikalavimais ir vadovaujantis nustatytais jūros aplinkos apsaugos tikslais, papildoma stebėsenos programa, skirta nuolat vertinti jūros aplinkos būklę.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2315, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12188

2.

Valstybinė aplinkos stebėsenos programa rengiama vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymu, šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir atsižvelgiant į atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. Valstybinės aplinkos stebėsenos programą tvirtina Vyriausybė.

6 straipsnis. Regioninis šalių bendradarbiavimas

1.

Planuodama Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemones, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija bendradarbiauja su kitomis Baltijos jūros valstybėmis, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir koordinavimas su kitų Baltijos jūros valstybių aplinkos apsaugos planavimo dokumentais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3113, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15324

2.

Rengiant jūros aplinkos būklės įvertinimą ir šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytą valstybinę aplinkos stebėsenos programą, siekiama užtikrinti, kad vertinimo metodai būtų suderinti su kitų Baltijos jūros valstybių vertinimo metodais ir būtų lengviau palyginti stebėsenos rezultatus, atsižvelgti į atitinkamą tarpvalstybinį poveikį ir veiksnius.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas bendradarbiavimas ir derinimas vykdomas per Helsinkio komisiją ar kitą Baltijos jūros rajone veikiančią tarptautinę organizaciją. Bendradarbiaujant remiamasi esamomis programomis ir veikla, plėtojama pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus.

4.

Siekiant geros jūros aplinkos būklės, prireikus Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemonių rengimas ir įgyvendinimas koordinuojamas ir bendradarbiaujama su Baltijos jūros baseine esančiomis sausumos valstybėmis. Šis koordinavimas ir bendradarbiavimas vyksta per šio straipsnio 3 dalyje nurodytas organizacijas arba bendradarbiaujama tarpvalstybinių susitarimų dėl tarpvalstybinių upių baseinų rajonų, nurodytų Vandens įstatyme, pagrindu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3113, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15324

TREČIASIS SKIRSNIS

TARŠOS PREVENCIJOS REIKALAVIMAI

7 straipsnis. Taršos iš laivų prevencijos reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka

Susisiekimo ministras, vadovaudamasis šiuo įstatymu, Saugios laivybos įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių taršos iš laivų prevenciją, nuostatomis, nustato taršos iš laivų prevencijos reikalavimus ir tokių reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarką.

8 straipsnis. Tarptautinių reikalavimų vykdymo užtikrinimas

Laivai, plaukiojantys su Lietuvos Respublikos valstybės vėliava, turi būti eksploatuojami laikantis MARPOL konvencijos, Helsinkio konvencijos ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių bei Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių taršos iš laivų prevenciją, šio įstatymo ir šio įstatymo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

9 straipsnis. Teršiančių medžiagų išmetimas

1.

Lietuvos Respublikos jūros rajone ar už jo ribų teršiančios medžiagos gali būti išmetamos tik vadovaujantis šio įstatymo, MARPOL konvencijos ir Helsinkio konvencijos reikalavimais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

2.

Užterštumui likviduoti ar užterštumui mažinti naudojamos teršiančios medžiagos negali būti išmetamos be Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išduoto leidimo. Leidimų likviduoti užterštumą ar leidimų mažinti užterštumą išdavimo tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras.

10 straipsnis. Apsauga nuo kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų

Susisiekimo ministras kartu su aplinkos ministru ir sveikatos apsaugos ministru, atsižvelgdami į tarptautinius reikalavimus ir rekomendacijas, nustato laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės priemones, skirtas išvengti kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų.

11 straipsnis. Taršos iš įrenginių prevencija

Lietuvos Respublikos jūros rajone esantys įrenginiai turi būti eksploatuojami taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio jūros aplinkai. Angliavandenilių ir kitų žemės gelmių išteklių tyrimo (paieškos ir žvalgybos) ir naudojimo (gavybos) metu įrenginiuose susidarančios atliekos ir nuotekos turi būti tvarkomos sausumoje ar įrenginiuose vadovaujantis geriausiais prieinamais gamybos būdais ir praktika, MARPOL konvencijos reikalavimais, išvengiant teršiančių medžiagų išmetimo į jūros aplinką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

12 straipsnis. Atliekų šalinimas ir deginimas

1.

Su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantiems laivams Baltijos jūros rajone atliekas šalinti ir deginti draudžiama.

2.

Lietuvos Respublikos jūros rajone atliekas šalinti ir deginti draudžiama.

3.

Lietuvos Respublikos jūros rajone iškastam gruntui šalinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai netaikomi.

13 straipsnis. Grunto kasimas ir šalinimas jūroje

1.

Lietuvos Respublikos jūros rajone gruntas gali būti šalinamas tik turint tam teisę (turint aplinkos ministro nustatyta tvarka Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduotą leidimą šalinti gruntą, neviršijant leidime šalinti gruntą nustatyto grunto kiekio ir šalinant leidime šalinti gruntą nurodytoje vietoje). Prieš išduodant leidimą šalinti gruntą išskirtinėje ekonominėje zonoje, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija konsultuojasi su Helsinkio komisija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2303, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10408

2.

Leidimų kasti gruntą jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir šalinti iškastą gruntą jūroje išdavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras.

14 straipsnis. Pranešimai apie teršiančių medžiagų išmetimą, atliekų šalinimą ir deginimą jūroje

1.

Laivų kapitonai ir (ar) valdytojai privalo nedelsdami pranešti artimiausios pakrantės valstybės kompetentingai institucijai, jeigu plaukia Lietuvos Respublikos jūros rajone, – Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui (toliau – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras) apie visus įvykius, susijusius su teršiančių medžiagų išmetimu ar galimu išmetimu, jeigu jie pažeidžia šio įstatymo nuostatas, apie kitus teršimo incidentus, taip pat apie kiekvieną susidūrimą ar užplaukimą ant seklumos.

2.

Laivų kapitonai ir (ar) valdytojai ir orlaivių vadai, įrenginių valdytojai privalo nedelsdami pranešti artimiausios pakrantės valstybės kompetentingai institucijai apie pastebėtą teršiančių medžiagų išmetimą, atliekų šalinimą ir deginimą, Lietuvos Respublikos jūros rajone – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, uosto akvatorijoje – to uosto administracijai.

3.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras privalo nedelsdamas pranešti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai apie visus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus įvykius ir taršos incidentus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LAIVŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

15 straipsnis. Uosto priėmimo įrenginiai

1.

Uostų administracijos, krovos kompanijos, laivų remonto ir statybos įmonės privalo užtikrinti, kad uostuose būtų prieinami laivų atliekų priėmimo įrenginiai, kurie turėtų atitikti laivų, kurie naudojasi uostais, reikmes, ir kad laivai, kurie naudojasi šiais įrenginiais, nebūtų nepagrįstai gaišinami.

2.

Uosto priėmimo įrenginiai turi būti tinkami, kad iš laivų, kurie naudojasi uostu, galėtų priimti reikiamą kiekį atitinkamų rūšių laivų atliekų, atsižvelgiant į uosto naudotojų veiklos reikmes, uosto dydį ir geografinę padėtį, į uostą užsukančių laivų tipus ir šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytas išimtis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

16 straipsnis. Laivų atliekų pristatymas

1.

Į uostą atplaukusio laivo kapitonas, laikydamasis MARPOL konvencijoje laivų atliekų išmetimo į jūrą normoms nustatytų reikalavimų, prieš išplaukdamas iš uosto pristato visas laivo atliekas į uosto priėmimo įrenginius, išskyrus atvejus, kai iš pateikiamos informacijos paaiškėja, kad laivo atliekoms skirtos talpyklos tūris yra pakankamas visoms laivo atliekoms, susikaupusioms ir susikaupsiančioms laivui plaukiant numatomu maršrutu iki pristatymo uosto, laikyti, arba laivo įplaukimo į inkaravimo vietą trukmė yra trumpesnė kaip 24 valandos ar įplaukiama nepalankiomis oro sąlygomis (šis reikalavimas netaikomas, kai inkaravimo vieta nepriskiriama uostui).

2.

Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad numatomame pristatymo uoste tinkami uosto priėmimo įrenginiai neprieinami, arba jeigu tas uostas nežinomas, uosto administracija imasi priemonių užkirsti kelią jūros aplinkos teršimui reikalaudama, kad prieš išplaukdamas iš uosto laivo kapitonas pristatytų laivo atliekas į uosto priėmimo įrenginius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

17 straipsnis. Rinkliava už laivų atliekų priėmimo, tvarkymo paslaugas ir išlaidos už laivų krovinių liekanų ir išmetamųjų dujų valymo sistemų atliekų pristatymą

1.

Rinkliava už laivų atliekų, išskyrus laivų krovinių liekanas ir išmetamųjų dujų valymo sistemų atliekas, priėmimo, tvarkymo paslaugas yra įskaitoma į jūrų uosto sanitarinę rinkliavą, neatsižvelgiant į tai, ar laivas pristatė atliekas, ar ne.

2.

Visas laivų krovinių liekanų ir išmetamųjų dujų valymo sistemų atliekų pristatymo į uosto priėmimo įrenginius išlaidas sumoka uosto priėmimo įrenginių naudotojas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

18 straipsnis. Uosto administracijų suteikiamos išimtys

Jeigu laivai plaukioja pagal tvarkaraštį, dažnai ir reguliariai įplaukia į uostus, jeigu yra pakankamai įrodymų dėl priemonių, užtikrinančių, kad laivų atliekos bus pristatomos ir rinkliavos bus mokamos viename iš laivo maršrute esančių uostų, ir jeigu uosto administracijų suteikiamos išimtys nedaro neigiamo poveikio saugiai laivybai, laivo įgulos ir (ar) keleivių sveikatai, gyvenimo ar darbo laive sąlygoms arba jūros aplinkai, uostų administracijos gali atleisti tokius laivus nuo šio įstatymo 151, 16 straipsniuose ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

19 straipsnis. Neteko galios nuo 2021-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

20 straipsnis. Laivų atliekų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimas

Šio įstatymo 15–18 straipsniuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato susisiekimo ministras kartu su aplinkos ministru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

PENKTASIS SKIRSNIS

TERŠIMO INCIDENTŲ LIKVIDAVIMAS

21 straipsnis. Teršimo incidentų likvidavimas Lietuvos Respublikos jūros rajone ir Kuršių mariose

1.

Teršimo incidentų likvidavimo darbus Lietuvos Respublikos jūros rajone organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja Lietuvos kariuomenė. Šiuos darbus Lietuvos kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja per Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą.

2.

Teršimo incidentų likvidavimo darbus Lietuvos Respublikos jūros rajone, išskyrus jūros rajono vidaus vandenis, vykdo Lietuvos kariuomenė, Kuršių mariose – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, prireikus pasitelkdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pajėgas ir priemones, jūrų uostų akvatorijose – uostų administracijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-892, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00749

3.

Teršimo incidentų likvidavimo darbams vykdyti Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovo prašymu gali būti pasitelkiamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, jūrų uostų administracijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgos ir priemonės, priskirtos šiems darbams vykdyti pagal Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų planą (toliau – Planas). Šį planą tvirtina krašto apsaugos, aplinkos ir vidaus reikalų ministrai. Jeigu teršimo incidentų likvidavimo darbams vykdyti pagal Planą priskirtų pajėgų ir priemonių neužtenka, turi būti pasitelkiamos papildomos, pagal Planą nurodytoms institucijoms nepriskirtos pajėgos ir priemonės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-892, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00749

4.

Šiame straipsnyje nurodytų institucijų pareigas ir įgaliojimus organizuojant, koordinuojant, vadovaujant ir vykdant teršimo incidentų likvidavimo darbus Lietuvos Respublikos jūros rajone nustato Vyriausybė. Šie darbai organizuojami, koordinuojami, jiems vadovaujama ir jie vykdomi remiantis Planu.

22 straipsnis. Teršimo incidentų likvidavimas pakrantėse

Nafta ar kitomis teršiančiomis medžiagomis užterštų Lietuvos Respublikos jūros rajono pakrančių valymą ir atkūrimą organizuoja savivaldybių administracijos.

23 straipsnis. Teršimo incidentų likvidavimo lokaliniai planai

Įrenginiai, naftos ir cheminių medžiagų terminalai, kiti potencialūs teršimo šaltiniai, jūrų uostų administracijos ir savivaldybių administracijos privalo turėti su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis suderintus teršimo incidentų likvidavimo lokalinius planus. Institucijų ir objektų, kurie privalo turėti teršimo incidentų likvidavimo lokalinius planus, sąrašą tvirtina aplinkos ministras. Teršimo incidentų likvidavimo lokalinių planų rengimo reikalavimai nustatomi Plane.

24 straipsnis. Pasirengimas likviduoti teršimo incidentus

Šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos ir objektų, išvardytų šio įstatymo 23 straipsnyje, valdytojai privalo būti nuolat pasirengę reaguoti į teršimo incidentus. Pasirengimas reaguoti į teršimo incidentus – apsirūpinimas Plane numatytais įrenginiais, laivais, kvalifikuota darbo jėga ir kita.

25 straipsnis. Prevencinės priemonės

Laivų kapitonai ir (ar) valdytojai, jūrų uostų administracijos, kitos šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos ir objektų, išvardytų šio įstatymo 23 straipsnyje, valdytojai privalo įgyvendinti būtinas priemones avarijoms išvengti arba sumažinti jų tikimybę iki minimumo.

26 straipsnis. Ypatingos priemonės, taikomos teršimo incidento metu

1.

Kai Lietuvos Respublikos jūros rajone įvykusi laivo avarija ar teršimo incidentas kelia rimtą ir neišvengiamą grėsmę žmonėms, pakrantei ir su tuo susijusiems interesams, gali būti imamasi ypatingų priemonių (laivas pašalinamas, sudeginamas, paskandinamas), jeigu tai vienintelė išeitis pavojaus išvengti, jį sumažinti ar likviduoti. Sprendimas taikyti ypatingas priemones priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Ypatingas priemones vykdo Lietuvos kariuomenė Lietuvos Respublikos jūros rajone, išskyrus jūros rajono vidaus vandenis, Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos – Kuršių mariose, jūrų uostų administracijos – jūrų uostų akvatorijose. Ypatingoms priemonėms vykdyti atitinkamai Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro, Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos arba jūrų uosto administracijos vadovo prašymu gali būti pasitelkiamos kitų institucijų pajėgos ir priemonės.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KITOS VEIKLOS VALDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS RAJONE

27 straipsnis. Lietuvos Respublikos jūros rajone vykdomos veiklos reglamentavimas

1.

Gamtos išteklių apsaugą, naudojimą ir kitą veiklą Lietuvos Respublikos jūros rajone nustato šis įstatymas, Aplinkos apsaugos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai.

2.

Hidrotechnikos statinių, vėjo elektrinių, žuvų fermų, uostų ar kitų infrastruktūros statinių statyba, rekonstrukcija, taip pat kasimo, gręžimo, sprogdinimo darbai, seisminiai tyrimai, karinės pratybos ir kita planuojama veikla, galinti turėti neigiamo poveikio jūros aplinkai, atliekama tik Aplinkos apsaugos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

28 straipsnis. Informavimas apie planuojamą veiklą

Jeigu Lietuvos Respublikos jūros rajone planuojama veikla gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos Baltijos jūros aplinkai, apie tai Aplinkos ministerija informuoja Helsinkio komisiją ir kaimynines valstybes, kurioms tokia veikla gali daryti neigiamą poveikį.

29 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimas

Lietuvos Respublikos jūros rajono vertingiems arba būdingiems gamtiniams kompleksams, natūralioms buveinėms ar rūšims, gyvūnų migracijos, žiemojimo, sezoninio susikaupimo, dauginimosi vietoms išsaugoti Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigiamos saugomos teritorijos.

30 straipsnis. Lietuvos Respublikos jūros rajono tyrimai

1.

Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija koordinuoja Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų mokslinius tyrimus, susijusius su Lietuvos Respublikos jūros rajono gamtos ištekliais, jų naudojimu ir aplinkos apsauga, o suderinusi su Užsienio reikalų ministerija pagal Jūrų teisės konvencijos nuostatas nustato sąlygas ir išduoda leidimus užsienio valstybių fiziniams asmenims, juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms arba šių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams atlikti Lietuvos Respublikos jūros rajone mokslinius tyrimus. Jeigu tyrimai susiję su Helsinkio komisijos vykdoma Baltijos jūros stebėsenos programa išskirtinėje ekonominėje zonoje, leidimų tyrimams nereikia.

2.

Leidimų užsienio valstybių fiziniams asmenims, juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, šių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams atlikti Lietuvos Respublikos jūros rajone mokslinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras ir užsienio reikalų ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2303, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10408

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ

31 straipsnis. Taršos prevencijos reikalavimų vykdymo kontrolė

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir pareigūnai Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja, ar asmenys vykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus taršos iš laivų prevencijos ir kitus jūros aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimus.

32 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Pažeidus šio įstatymo reikalavimus, atsakomybė taikoma įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO TAIKYMO YPATUMAI

33 straipsnis. Šio įstatymo 7–13 straipsnių taikymo išimtys

Šio įstatymo 7–13 straipsnių nuostatos netaikomos, kai teršiančių medžiagų išmetimo ar šalinimo tikslas yra žmonių gyvybės gelbėjimas ar laivų, įrenginių saugumo užtikrinimas.

34 straipsnis. Leidimų, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnyje, 30 straipsnyje, sustabdymo ir panaikinimo sąlygos

1.

Leidimų, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnyje, 30 straipsnyje, (toliau – leidimai) galiojimas sustabdomas leidimą išduodančios institucijos sprendimu. Sprendime nurodomi leidimo galiojimo sustabdymo motyvai, leidimo galiojimo sustabdymo data ir laikotarpis, per kurį turėtų būti pašalinti nurodyti veiklos sąlygų pažeidimai. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu:

1) išdavus leidimą, paaiškėja, kad prašyme išduoti leidimą pateikti klaidingi duomenys, ir per leidimą išduodančios institucijos nurodytą laikotarpį leidimą turintis asmuo nepateikia patikslintų duomenų;

2) leidimą turintis asmuo pažeidžia veiklos, kuriai išduotas leidimas, sąlygas ir po įspėjimo per leidimą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų;

3) kyla pagrįstų įtarimų, kad veikla, kuriai išduotas leidimas, teršia jūros aplinką ar kitaip kenkia jūros gyviesiems ištekliams ar ekosistemoms ir apie tai nebuvo žinoma išduodant leidimą.

2.

Kai asmuo nustatyta tvarka pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, leidimą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos leidimus išduodančioje institucijoje leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.

3.

Leidimų galiojimas panaikinamas leidimą išduodančios institucijos spendimu, jeigu:

1) asmuo, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, per leidimą išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas;

2) asmuo, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą;

3) asmuo, kurio leidimo galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo jam išduoto leidimo galiojimo sustabdymo dienos pažeidžia veiklos, kuriai išduotas leidimas, sąlygas;

4) pasitvirtina įtarimai, kad veikla, kuriai išduotas leidimas, teršia jūros aplinką ar kitaip kenkia jūros gyviesiems ištekliams ar ekosistemoms ir apie tai nebuvo žinoma išduodant leidimą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS

1 priedas. Neteko galios nuo 2019-07-25

Priedo naikinimas:

Nr. XIII-2315, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12188

Lietuvos Respublikos

jūros aplinkos apsaugos

įstatymo

2 priedas

STEBĖSENOS PROGRAMOS REIKALAVIMAI

Stebėsenos programos (toliau – Programa) nuostatos turi būti tokios, kad:

1) stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją, kuri būtina jūros aplinkos būklei įvertinti ir nustatyti, kokia pažanga padaryta ir kokią dar reikia padaryti siekiant geros jūros aplinkos būklės;

2) Programos įgyvendinimo metu gauta informacija būtų pakankama nustatyti jūros aplinkos apsaugos tikslams ir rodikliams;

3) pagal stebėsenos rezultatus būtų galima įvertinti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytų priemonių poveikį;

4) remiantis stebėsenos rezultatais, būtų galima nustatyti aplinkos būklės pokyčio priežastį ir galimas korekcines priemones, kurių reikėtų siekiant atkurti gerą aplinkos būklę, nustačius nuokrypius nuo siekiamos būklės;

5) stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją apie cheminius teršalus žmonių maistui skirtose rūšyse komercinės žvejybos zonose;

6) pagal stebėsenos rezultatus būtų galima patvirtinti korekcinių priemonių sukeliamus pageidaujamus pokyčius, o ne žalingą šalutinį poveikį;

7) Programos įgyvendinimas padėtų kaupti informaciją apie Baltijos jūros rajono aplinkos būklę;

8) įgyvendinant Programą naudojami jūros aplinkos būklės vertinimo būdai ir metodai būtų palyginami Baltijos jūros rajone ir Europos Sąjungoje;

9) užtikrintų esamų regioniniu ir tarptautiniu lygiu parengtų stebėsenos programų suderinamumą, siekiant skatinti šių programų nuoseklumą ir išvengti veiklos, susijusios su jūros aplinkos būklės stebėsena dubliavimo, naudojant tuos stebėsenos būdus ir metodus, kurie yra aktualiausi Baltijos jūros rajonui.

Lietuvos Respublikos

jūros aplinkos apsaugos įstatymo

3 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/123/EB.

2.

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/845.

3.

2019  m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/65/ES ir panaikinama Direktyva 2000/59/EB.

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1017, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3092 (2002-07-19), i. k. 1021010ISTA0IX-1017

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 53, 54, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-118, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 31-976 (2005-03-05), i. k. 1051010ISTA000X-118

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 46 ir 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1560, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2459 (2008-06-07), i. k. 1081010ISTA00X-1560

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 30, 32, 35, 37, 38, 39, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 33 ir 43 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1205, 2010-12-07, Žin., 2010, Nr. 153-7780 (2010-12-28), i. k. 1101010ISTA0XI-1205

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1656, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06590

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2303, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10408

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 13 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2315, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12188

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 4, 5 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo 1 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3113, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15324

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 4 ir 6 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 8, 9, 11, 15, 16, 17, 18, 20 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 3 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-892, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00749

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 21 straipsnio pakeitimo įstatymas

35 straipsnis. Pasirengimas likviduoti teršimo incidentus

Institucijos ir objektai, išvardyti šio įstatymo 30–32 straipsniuose, privalo būti nuolat pasirengę reaguoti į teršimų incidentus. Šis pasirengimas – tai apsirūpinimas Plane numatytais įrenginiais, laivais, kvalifikuota darbo jėga ir kita.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1560, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2459 (2008-06-07), i. k. 1081010ISTA00X-1560

36 straipsnis. Prevencinės priemonės

Lietuvos Respublikos jūros uostų administracijos, laivų savininkai ar valdytojai, laivų kapitonai privalo įgyvendinti būtinas priemones avarijoms išvengti arba sumažinti jų tikimybę iki minimumo, didinti laivybos saugumą bei tobulinti jūros transporto eismą.

37 straipsnis. Ypatingos priemonės

1.

Kai jūros rajone įvykusi avarija ar teršimo incidentas kelia rimtą ir neišvengiamą grėsmę žmonėms, pakrantei ir su tuo susijusiems interesams, gali būti imamasi ypatingų priemonių (laivas pašalinamas, sudeginamas, paskandinamas ir kt.), jeigu tai vienintelė išeitis pavojui išvengti, sumažinti ar likviduoti. Sprendimas taikyti ypatingas priemones priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Ypatingas priemones vykdo Lietuvos kariuomenė jūros rajone, išskyrus vidaus vandenis, Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos Kuršių mariose, jūrų uostų administracijos jūrų uostų akvatorijose. Ypatingoms priemonėms vykdyti atitinkamai Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro, Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos arba jūrų uosto administracijos vadovo prašymu gali būti pasitelkiamos kitų institucijų pajėgos ir priemonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1560, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2459 (2008-06-07), i. k. 1081010ISTA00X-1560

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PRANEŠIMAI

38 straipsnis. Privalomi pranešimai apie neteisėtus išmetimus

Laivų savininkai ar valdytojai, kapitonai ar kiti pareigūnai, atsakingi už laivus, privalo tuojau pat pranešti artimiausios pakrantės valstybės kompetentingai institucijai, jei plaukia jūros rajone, – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui apie visus įvykius, susijusius su kenksmingų medžiagų išmetimais ar galimais išmetimais, jeigu jie pažeidžia šio įstatymo ketvirtojo ir šeštojo skirsnių nuostatas, apie kitus teršimo incidentus, įskaitant ir atvejus, nurodytus 69 straipsnyje, taip pat apie kiekvieną susidūrimą ar užplaukimą ant seklumos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1560, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2459 (2008-06-07), i. k. 1081010ISTA00X-1560

39 straipsnis. Privalomi pranešimai apie pastebėtus išmetimus

38 straipsnyje nurodyti asmenys ir orlaivių vadai privalo tuojau pat pranešti artimiausios pakrantės valstybės kompetentingai institucijai, jei plaukia jūros rajone ar skrenda virš jūros rajono, – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, o jei yra uosto akvatorijoje ar skrenda virš uosto akvatorijos, – to uosto administracijai apie pastebėtus išmetimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1560, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2459 (2008-06-07), i. k. 1081010ISTA00X-1560

40 straipsnis. 38 ir 39 straipsnių taikymas užsienio laivams

38 ir 39 straipsnių sąlygos turi būti taikomos jūros rajone esantiems užsienio laivams.

41 straipsnis. Privalomi pranešimai apie neteisėtą šalinimą ir deginimą

Laivų valdytojai, kapitonai ar kiti už laivus atsakingi pareigūnai, orlaivių vadai, įrenginių valdytojai privalo tuojau pat pranešti apie kiekvieną neteisėtą šalinimą ir deginimą jūros rajone Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1560, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2459 (2008-06-07), i. k. 1081010ISTA00X-1560

42 straipsnis. Privalomi pranešimai

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras privalo nedelsdamas pranešti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai apie visus 38–41 straipsniuose nurodytus įvykius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

Nr. X-1560, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2459 (2008-06-07), i. k. 1081010ISTA00X-1560

43 straipsnis. Neteko galios nuo 2009-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. X-1560, 2008-05-22, Žin. 2008, Nr. 65-2459 (2008-06-07), i. k. 1081010ISTA00X-1560

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

44 straipsnis. Informacija apie kraunamas ir vežamas medžiagas

Jeigu Aplinkos ministerija reikalauja, prekybos agentai, importuotojai, eksportuotojai, krovinio gavėjai, siuntėjai, jūros uostų administracijos turi pateikti informaciją apie Lietuvos jūros uostuose pakraunamų, iškraunamų medžiagų sudėtį ir kiekį, kenksmingas medžiagas vežančius laivus dar prieš jų atvykimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

DEVINTASIS SKIRSNIS

KITOS VEIKLOS VALDYMAS JŪROS RAJONE

45 straipsnis. Veiklos jūros rajone reglamentavimas

Gamtos išteklių apsaugą ir naudojimą bei kitą veiklą jūros rajone nustato šis įstatymas, Aplinkos apsaugos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymai bei kiti įstatymai ir teisės aktai.

46 straipsnis. Neteko galios nuo 2005-03-05

Straipsnio naikinimas:

Nr. X-118, 2005-02-15, Žin. 2005, Nr. 31-976 (2005-03-05), i. k. 1051010ISTA000X-118

47 straipsnis. Neteko galios nuo 2005-03-05

Straipsnio naikinimas:

Nr. X-118, 2005-02-15, Žin. 2005, Nr. 31-976 (2005-03-05), i. k. 1051010ISTA000X-118

48 straipsnis. Kitos veiklos reguliavimas

Hidrotechnikos statinių, žuvų fermų, uostų statyba, rekonstrukcija, taip pat kasimo, gręžimo, sprogdinimo darbai, seisminiai tyrimai, karinės pratybos ir kita planuojama veikla, galinti turėti neigiamo poveikio jūros rajono aplinkai, atliekama tik Aplinkos apsaugos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. gavus teigiamą Aplinkos ministerijos sprendimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

49 straipsnis. Informavimas apie planuojamą veiklą

Jeigu jūros rajone planuojama veikla gali turėti didelės neigiamos įtakos Baltijos jūros aplinkai, apie tai Aplinkos ministerija informuoja Helsinkio komisiją ir kaimynines valstybes, kurioms tokia veikla gali turėti įtakos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

50 straipsnis. Jūros rajono tyrimai

Aplinkos ministerija koordinuoja Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų mokslinius tyrimus, susijusius su jūros rajono gamtos ištekliais, jų naudojimu ir aplinkos apsauga, bei per Užsienio reikalų ministeriją pagal Jūrų teisės konvencijos nuostatas nustato sąlygas ir išduoda leidimus užsienio šalių fiziniams ir juridiniams asmenims arba Lietuvos ir užsienio šalių asmenims atlikti jūros rajone bendrus tyrimus. Jeigu tyrimai susiję su Helsinkio komisijos vykdoma Baltijos jūros stebėsenos programa išskirtinėje ekonominėje zonoje, leidimų užsienio asmenims arba Lietuvos ir užsienio asmenims atlikti bendrus tyrimus gauti nereikia.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

51 straipsnis. Apleistų arba nuskendusių objektų tvarkymas

Laivų, įrenginių, krovinių valdytojai arba savininkai, jų įgalioti asmenys privalo garantuoti, kad apleisti, nebenaudojami, atsitiktinai sudužę ar nuskendę laivai, įrenginiai bei pamesti kroviniai, kurie kelia grėsmę jūros aplinkai ar laivybos saugumui, būtų visiškai pašalinti iš jūros rajono ir atgabenti į krantą, o nenaudojami gręžiniai būtų likviduoti.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

JŪROS RAJONO PAKRANTĖS APSAUGA

52 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimas

Jūros rajono pakrantės vertingiems arba būdingiems kompleksams bei rūšims, paukščių migracijos, žiemojimo, rinkimosi, žuvų neršto vietoms išsaugoti Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos saugomos teritorijos.

53 straipsnis. Pajūrio juostos ir jūros kranto zonos nustatymas

Kad būtų išsaugota jūros rajono pakrantės aplinka, nustatomos dvi skirtingo apsaugos režimo teritorijos – pajūrio juosta ir jūros kranto zona. Jūros kranto zona gali būti nustatoma ir pakrantės akvatorijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1017, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3092 (2002-07-19), i. k. 1021010ISTA0IX-1017

54 straipsnis. Pajūrio juostos naudojimo režimas

Jūros rajono pajūrio juostos naudojimo bei apsaugos režimą nustato Pajūrio juostos įstatymas, kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1017, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3092 (2002-07-19), i. k. 1021010ISTA0IX-1017

55 straipsnis. Įrenginių apsaugos juostos ir zonos

Gali būti formuojamos įrenginių, esančių jūros rajone ar jos pakrantėje, apsaugos juostos ir zonos, kurių režimą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

56 straipsnis. Jūros kranto zonos tvarkymo reglamentavimas

Jūros kranto zonos tvarkymą reglamentuoja Krantų apsaugos ir naudojimo nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1017, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3092 (2002-07-19), i. k. 1021010ISTA0IX-1017

57 straipsnis. Pajūrio juostos ir jūros kranto zonos žymėjimas

Pajūrio juostos ir jūros kranto zonos ribos pažymimos bei jų naudojimo ir apsaugos, kranto tvarkymo priemonės nustatomos visų lygių ir visų rūšių teritorijų planavimo dokumentuose, patvirtintuose Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1017, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3092 (2002-07-19), i. k. 1021010ISTA0IX-1017

58 straipsnis. Kitos veiklos pakrantėje reglamentavimas

Šiame įstatymo skirsnyje neaptartą ūkinę veiklą jūros pakrantės rajone reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, kiti teisės aktai.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

JŪROS APLINKOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

59 straipsnis. Jūros rajono aplinkos būklės įvertinimas

Jūros rajono aplinkos būklei įvertinti Aplinkos ministerija privalo:

1) sukurti ir įgyvendinti nacionalinę jūros stebėsenos programą;

2) įgyvendindama nacionalinę ir Baltijos jūros tarptautinę stebėsenos programą, bendradarbiauti su Helsinkio konvencijos šalimis, kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis;

3) pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Helsinkio komisijai ir kitoms kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms duomenis ir metinį pranešimą apie jūros rajono būklę;

4) vykdyti patvirtintus tarptautinius nurodymus stebėsenos duomenų kokybei užtikrinti ir dalyvauti atliekant tarptautinius kalibravimus;

5) skatinti tyrimus, kurie būtini jūros rajono aplinkos būklei įvertinti, žinioms apie jūros aplinką plėsti ir moksliniam supratimui formuoti;

6) atsižvelgti į mokslo pažangą, kuri gali būti naudinga jūros būklei įvertinti remiantis individualių tyrinėtojų ir tyrimo institucijų laimėjimais ir nacionalinių bei tarptautinių programų rezultatais;

7) įvertinti kenksmingų medžiagų pobūdį ir kiekį, kuris patenka į juros rajoną iš sausumos šaltinių, įskaitant taršą iš atmosferos ir iškasto grunto šalinimą, sukurti ankstyvojo įspėjimo apie kritinę jūros aplinkos būklę sistemą;

8) prieš išduodama leidimus, įvertinti planuojamos veiklos poveikį aplinkai ir kontroliuoti leistos veiklos poveikį;

9) tirti ekologines ir ekonomines didelių avarinių naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išmetimų pasekmes;

10) atsižvelgdama į vandens, priekrančių ir pakrančių ekosistemų dinaminius procesus, tobulinti stebėsenos programą ir plėtoti tobulesnę, kompleksinę stebėjimo sistemą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

60 straipsnis. Jūros stebėsenos programos vykdymas

Jūros stebėsenos programą gali vykdyti tik atestuotos laboratorijos. Laboratorijų atestavimo tvarką tvirtina Aplinkos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

TARPŽINYBINĖ KONSULTACINĖ JŪROS APLINKOS APSAUGOS TARYBA

61 straipsnis. Tarpžinybinės konsultacinės jūros aplinkos apsaugos tarybos sudarymas

Jūros aplinkos ir pakrantės naudojimo ir apsaugos klausimams spręsti prie Aplinkos ministerijos sudaroma tarpžinybinė konsultacinė jūros aplinkos apsaugos taryba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

62 straipsnis. Tarpžinybinės konsultacinės jūros aplinkos apsaugos tarybos funkcijos

Tarpžinybinės konsultacinės jūros aplinkos apsaugos tarybos svarbiausios funkcijos yra rengti ir analizuoti su jūros ir pakrančių aplinkos apsauga bei gamtos išteklių naudojimu susijusią medžiagą, kurią reikia aptarti tarptautinėse komisijose ir kitose pagal jūros aplinkos apsaugos susitarimus įkurtose organizacijose, taip pat teikti rekomendacijas.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ

63 straipsnis. Taršos iš laivų reikalavimų vykdymo kontrolė

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir pareigūnai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja, ar asmenys vykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus jūros aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

64 straipsnis. Kontroliuojančių pareigūnų teisės

1.

Neteko galios nuo 2007-05-19

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin. 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

65 straipsnis. Neteko galios nuo 2007-05-19

Straipsnio naikinimas:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin. 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

66 straipsnis. Neteko galios nuo 2007-05-19

Straipsnio naikinimas:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin. 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

67 straipsnis. Neteko galios nuo 2007-05-19

Straipsnio naikinimas:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin. 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

68 straipsnis. Neteko galios nuo 2007-05-19

Straipsnio naikinimas:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin. 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO TAIKYMO YPATUMAI

69 straipsnis. Ketvirtojo ir šeštojo skirsnių taikymo išlygos

Šio įstatymo ketvirtojo ir šeštojo skirsnių nuostatos netaikomos, kai kenksmingų medžiagų išmetimo ar šalinimo tikslas yra žmonių gyvybės gelbėjimas ar laivų, įrenginių saugumo užtikrinimas.

70 straipsnis. Leidimų keitimo ar panaikinimo sąlygos

Leidimai, kurie išduodami pagal šį įstatymą ar pagal normatyvinius dokumentus, išleistus remiantis šiuo įstatymu, gali būti keičiami ar panaikinami, jeigu tai daryti verčia jūros aplinkos apsaugos motyvai.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos

apsaugos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL 2005 L 225, p. 11).

Papildyta priedu:

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1017, 2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3092 (2002-07-19), i. k. 1021010ISTA0IX-1017

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 53, 54, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-118, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 31-976 (2005-03-05), i. k. 1051010ISTA000X-118

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 46 ir 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1109, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2125 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1109

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1560, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2459 (2008-06-07), i. k. 1081010ISTA00X-1560

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 30, 32, 35, 37, 38, 39, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 33 ir 43 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

151 straipsnis. Laivo teikiami pranešimai

Prieš laivui atplaukiant į uostą, jo valdytojas, agentas ar kapitonas privalo pateikti išankstinį pranešimą apie laivo atliekas to uosto administracijai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-440, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14610

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).