DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO

92

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodeksą ir įvesti jį nuo 1965 metų sausio 1 dienos.

2 straipsnis. Pavesti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekso įvedimo tvarką ir patvirtinti sąrašą Lietuvos TSR įstatyminių aktų, kurie netenka galios ryšium su Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekso įvedimu.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas

J. PALECKIS

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius

S. NAUJALIS

Vilnius, 1964 m. liepos 7 d.

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

Pirmasis skirsnis

Pagrindiniai nuostatai

1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai

Civilinių bylų proceso tvarką visuose Lietuvos TSR teismuose nustato TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos įstatymai bei Lietuvos TSR Civilinio proceso kodeksas.

Civilinio proceso įstatymai nustato tvarką, kuria nagrinėjamos bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo ir kolūkinių teisinių santykių, bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylos. Bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendras proceso taisykles, išskyrus atskiras išimtis, kurias nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

2 straipsnis. Civilinio proceso uždaviniai

Tarybinio civilinio proceso uždaviniai yra teisingai ir greitai išnagrinėti bei išspręsti civilines bylas, siekiant saugoti TSRS visuomeninę ir valstybinę santvarką, socialistinę ūkio sistemą ir socialistinę nuosavybę, ginti piliečių politines, darbo, buto ir kitas asmenines bei turtines teises ir įstatymo saugomus jų interesus, taip pat valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų teises ir įstatymo saugomus jų interesus.

Civilinis procesas turi padėti stiprinti socialistinį teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai vykdytų tarybinius Įstatymus ir gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles.

3 straipsnis. Civilinio procesinio įstatymo galiojimas laiko atžvilgiu

Civilinių bylų procesas vyksta pagal civilinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu.

4 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja.

5 straipsnis. Civilinės bylos iškėlimas teisme

Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą:

1) asmens, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas jo interesas, pareiškimu;

2) prokuroro pareiškimu;

3) valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių pareiškimu – tais atvejais, kada pagal įstatymą jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir interesai.

6 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas, vadovaudamasis piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą

Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis visų piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą, nepaisydamas jų socialinės, turtinės ir tarnybinės padėties, tautinio ir rasinio priklausomumo, tikėjimo.

7 straipsnis. Liaudies tarėjų dalyvavimas ir kolegialumas nagrinėjant bylas

Civilines bylas visuose teismuose nagrinėja teisėjai ir liaudies tarėjai, išrinkti įstatymo nustatyta tvarka.

Visuose teismuose civilinės bylos pirmąja instancija nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi.

Liaudies tarėjai turi tokias pat teises, kaip ir pirmininkaujantysis teismo posėdyje, sprendžiant visus klausimus, kylančius, nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.

Kasacine tvarka teismai bylą nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi.

8 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas ir jų klausymas tik įstatymo

Vykdydami teisingumą civilinėse bylose, teisėjai ir liaudies tarėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjai ir liaudies tarėjai sprendžia civilines bylas, remdamiesi įstatymu, sutinkamai su socialistine teisine sąmone, tokiomis sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies.

9 straipsnis. Proceso kalba

Civilinių bylų procesas vyksta lietuvių kalba arba vietos gyventojų daugumos kalba.

Asmenims, nemokantiems tos kalbos, kuria vyksta procesas, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti paaiškinimus ir parodymus, kalbėti teisme ir pareikšti prašymus gimtąja kalba ar ta kalba, kurią jie moka, taip pat naudotis vertėjo patarnavimais įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo dokumentai, sutinkamai su įstatymo nustatyta tvarka, įteikiami dalyvaujantiems byloje asmenims išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.

10 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas

Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tat prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams.

Neviešas teisminis nagrinėjimas, be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi, siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias dalyvaujančių byloje asmenų gyvenimo puses.

Nagrinėjant bylą neviešame teismo posėdyje, gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai, kuriems leista dalyvauti teisminiame nagrinėjime, o reikiamais atvejais – taip pat liudytojai, ekspertai ir vertėjai.

Į teismo posėdžio salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus piliečiai, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys ar liudytojai.

Teismų sprendimai visais atvejais paskelbiami viešai.

11 straipsnis. Bylų sprendimas, remiantis galiojančiais įstatymais

Teismas privalo spręsti bylas, remdamasis TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų įstatymais, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų Aukščiausiųjų Tarybų Prezidiumų įsakais, TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų aukščiausiųjų valstybinio valdymo organų nutarimais. Teismas taiko taip pat aktus, kuriuos yra išleidę kiti valstybinės valdžios ir valdymo organai jiems suteiktos kompetencijos ribose.

Teismas sutinkamai su įstatymu taiko užsienio teisės normas.

Jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o tokio įstatymo nesant, teismas vadovaujasi bendraisiais tarybinių įstatymų pradmenimis ir jų prasmę.

12 straipsnis. TSRS Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veiklos priežiūra

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 13 straipsniu. Lietuvos TSR teismo organų teisminę veiklą prižiūri įstatymo nustatytose ribose TSRS Aukščiausiasis: Teismas.

Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas prižiūri Lietuvos TSRS teismo organų teisminę veiklą.

13 straipsnis. Prokurorinė priežiūra civiliniame procese

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 14 straipsniu, TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų įstatymą vykdymo civiliniame procese tikslumą prižiūri TSRS Generalinis Prokuroras tiek tiesiogiai, tiek ir per Lietuves TSR Prokurorą bei kitus jam pavaldžius prokurorus.

Prokuroras privalo visose civilinio proceso stadijose laiku imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems įstatymo pažeidimams, kad ir kas juos būtų padaręs.

Savo įgaliojimus civiliniame procese prokuroras vykdo nepriklausomai nuo jokių organų ir pareigūnų, klausydamas tik įstatymo ir vadovaudamasis TSRS Generalinio Prokuroro nurodymais.

14 straipsnis. Teismo sprendimo, nutarties ir nutarimo privalomumas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 15 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams ir turi būti vykdomi visoje TSRS teritorijoje. Sprendimo, nutarties ir nutarimo privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų galimumo kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymo saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.

15 straipsnis. Tikrųjų bylos aplinkybių, šalių teisių ir pareigų išaiškinimas teisme

Teismas privalo, neapsiribodamas pateikta medžiaga ir paaiškinimais, imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos tikrosios bylos aplinkybės, šalių teisės ir pareigos.

Teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises.

Antrasis skirsnis

Teismo sudėtis. Nušalinimai

16 straipsnis. Teismo sudėtis

Civilinės bylos visuose pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi, kasacinėje instancijoje – trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi.

Tais atvejais, kada šis Kodeksas suteikia teisėjui teisę vienasmeniškai spręsti atskirus klausimus, teisėjas veikia teismo vardu.

Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę spręsti vienasmeniškai, gali taip pat spręsti teismas kolegialiai.

17 straipsnis. Tvarka, kuria teismas sprendžia klausimus

Visus klausimus, kurie kyla, nagrinėjant bylą, teisėjai sprendžia balsų dauguma. Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas iš teisėjų neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Pirmininkaujantysis balsuoja paskutinis.

Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę.

18 straipsnis. Teisėjo, prokuroro ir kitų proceso dalyvių nušalinimas

Teisėjas, liaudies tarėjas, prokuroras, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti, nagrinėjant bylą, ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu.

19 straipsnis. Pagrindai teisėjui ir liaudies tarėjui nušalinti

Teisėjas ir liaudies tarėjas negali dalyvauti bylos nagrinėjime:

1) jeigu jis, pirmiau nagrinėjant tą bylą, dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžio sekretorius;

2) jeigu jis yra šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis;

3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Nagrinėjančio civilinę bylą teismo sudėtyje negali būti asmenys, kurie tarpusavyje yra giminaičiai.

20 straipsnis. Pagrindai prokurorui, ekspertui, vertėjui, teismo posėdžio sekretoriui nušalinti

Nušalinimo pagrindai, nurodyti šio Kodekso 19 straipsnio 2 ir 3 punktuose, taikomi taip pat prokurorui, ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui.

Ekspertas, be to, negali dalyvauti bylos nagrinėjime:

1) jeigu jis yra tarnybiškai ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų;

2) jeigu jis darė reviziją, kurios medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti;

3) kada paaiškėja, jog jis yra nekompetentingas.Jeigu prokuroras, ekspertas, vertėjas ir teismo posėdžio sekretorius dalyvavo, pirmiau nagrinėjant tą bylą, atitinkamai kaip prokuroras, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, tat nėra pagrindas jiems nušalinti,.

21 straipsnis. Pagrindai visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovui nugalinti

Visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovas (169 straipsnis) gali būti nušalinamas nuo dalyvavimo byloje, jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

22 straipsnis. Pareiškimai dėl nušalinimų

Esant aplinkybėms, nurodytoms šio Kodekso 19–21 ir 25 straipsniuose, teisėjas, liaudies tarėjas, prokuroras, visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys. nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą,gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas, prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės.

23 straipsnis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka

Pareiškus nušalinimą, teismas turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės, taip pat asmens, kuriam pareikštas nušalinimas, paaiškinimo, jeigu šis asmuo nori paaiškinti. Nušalinimo klausimą teismas sprendžia pasitarimo kambaryje.

Vieno iš teisėjų nušalinimo klausimą sprendžia į kiti teisėjai, nesant nušalinamajam. Jeigu balsų už nušalinimą ir prieš nušalinimą yra po lygiai, tai teisėjas laikomas nušalintu.

Jeigu nušalinimas pareikštas dviem teisėjams ar visai teismo sudėčiai, nušalinimo klausimą sprendžia teismas, nagrinėjantis tą bylą, visa sudėtimi balsų dauguma.

Prokuroro, visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovo, eksperto, vertėjo ir teismo posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimą sprendžia nagrinėjantis bylą teismas.

24 straipsnis. Pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo pasekmės

Kai nušalintas liaudies teisėjas, liaudies tarėjas ar visa teismo sudėtis, nagrinėjant bylą rajono (miesto) liaudies teisme, byla nagrinėjama tame pačiame teisme, bet kita teisėjų sudėtimi, arba pasiunčiama Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą rajono (miesto) liaudies teismą, jeigu tame rajono (miesto) liaudies teisme, kuriame nagrinėjama byla, pakeisti liaudies teisėjo negalima.

Kai nušalinamas teismo narys ar visa teismo sudėtis, nagrinėjant bylą Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminėje civilinių bylų kolegijoje, byla nagrinėjama toje pačioje kolegijoje, bet kita teisėjų sudėtimi.

25 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti, nagrinėjant bylą

Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą kasacinės instancijos teisme ir teisminės priežiūros tvarka, taip pat dalyvauti, iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas, jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ir teisminės priežiūros tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą pirmosios ir kasacinės instancijos teisme.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nario dalyvavimas, nagrinėjant bylą pirmosios, kasacinės ar priežiūrinės instancijos teisme, neatima iš jo teisės dalyvauti, nagrinėjant šią bylą, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo sudėtyje. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nario dalyvavimas, nagrinėjant bylą, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo sudėtyje neatima iš jo teisės dalyvauti, iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios ir kasacinės instancijų teisme, taip pat priežiūros tvarka.

Trečiasis skirsnis

Žinybingumas

26 straipsnis. Civilinių bylų žinybingumas teismo organams

Teismams žinybingos:

1) bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo ir kolūkinių teisinių santykių, jeigu bent viena iš ginčo šalių yra pilietis arba kolūkis, išskyrus tuos atvejus, kada įstatymas tokių ginčų sprendimą priskiria administracinių ar kitokių organų žiniai;

2) bylos dėl ginčų, kylančių iš krovinių pervežimo tiesioginiame tarptautiniame geležinkelių ir oro susisiekime sutarčių tarp valstybinių įstaigų bei įmonių, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų,iš vienos pusės, ir geležinkelių arba oro transporto organų, iš antros pusės, išplaukiančios iš atitinkamų tarptautinių susitarimų;

3) bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, išvardytos šio Kodekso 257 straipsnyje;

4) ypatingosios teisenos bylos, išvardytos šio Kodekso 270 straipsnyje.

Teismams žinybingos visos kitos bylos, įstatymo priskirtos teismo organų kompetencijai.

Teismai taip pat nagrinėja bylas, kuriose dalyvauja užsienio piliečiai arba užsienio įmonės ir organizacijos.

27 straipsnis. Civilinių bylų žinybingumas draugiškiesiems teismams

Lietuvos TSR Draugiškųjų teismų nuostatų numatytais atvejais civilines bylas nagrinėja draugiškieji teismai.

28 straipsnis. Ginčų perdavimas sprąsti trečiųjų teismams

Įstatymo ar tarptautinių susitarimų numatytais atvejais ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, šalių susitarimu, gali būti perduodamas spręsti trečiųjų teismui, Jūrų arbitražo komisijai arba Užsienio prekybos arbitražo komisijai prie Visasąjunginių prekybos rūmų.

29 straipsnis. Kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų žinybingumas

Jeigu sujungiami kėli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni žinybingi teismui, kiti – arbitražo organams, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

Ketvirtasis skirsnis

Dalyvaujantys byloje asmenys, jų teisės ir pareigos

30 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, prokuroras, taip pat valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, Įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai, dalyvaujantys byloje šio Kodekso 5 ir 55 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami taip pat pareiškėjai ir suinteresuotieji piliečiai, valstybinio valdymo organai, valstybinės Įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos šio Kodekso 257 ir 270 straipsniuose išvardytose bylose.

31 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išsirašyti iš jos išrašus, pasidaryti nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias jiems suteikia šis Kodeksas;

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

32 straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas