Lietuvos Respublikos Alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymas
Redaguota: 1994
Redaguota:
1994.11.21.
Pakeitimai:
1.Parlamentas, Įstatymas,
Nr.1-648,
priimtas 94.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1721
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS ALTERNATYVIOS (DARBO) TARNYBOS
PRIEVOLĖS
ĮSTATYMO PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ALTERNATYVIOS (DARBO) TARNYBOS PRIEVOLĖS
Į S T A T Y M A S
I. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis.
Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 19 iki 27
metų - krašto
apsaugos prievolininkai, kurie dėl savo įsitikinimų
negali atlikti
tikrosios krašto apsaugos tarnybos, atlieka
alternatyvią (darbo)
tarnybą.
2
straipsnis. Alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės
įstatymą įgyvendina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
II.
Šaukimas į alternatyvią (darbo) tarnybą
3
straipsnis. Šaukimą į alternatyvią (darbo) tarnybą
reglamentuoja
Lietuvos Respublikos laikinasis krašto apsaugos
prievolės įstatymas
ir šis įstatymas.
4 straipsnis.
Krašto apsaugos preivolininkai, pageidaujantys
atlikti
alternatyvią (darbo) tarnybą, motyvuotu pareiškimu raštu
kreipiasi į
miesto (rajono) savivaldybių naujokų šaukimo
komisiją.
5 straipsnis.
Miesto (rajono) savivaldybės naujokų šaukimo
komisija piliečio
pareiškimą dėl alternatyvios (darbo) tarnybos
privalo
apsvarstyti ir pateikti išvadas per 20 dienų nuo
pareiškimo gavimo.
Į komisijos
posėdį kviečiamas ir pareiškėjas. Jeigu jis
neatvyksta be
pateisinamų priežasčių, komisija gali priimti
sprendimą ir
pareiškėjui nedalyvaujant.
Naujokų
šaukimo komisija išduoda siuntimą į alternatyvią
(darbo) tarnybą.
6
straipsnis. Preiškėjas, gavęs naujokų šaukimo komisijos
sprendimą ir
nesutinkantis su juo, turi teisę per 15 dienų nuo
sprendimo gavimo
kreiptis į apylinkės teismą. Teismo sprendimas
gali būti apskųstas
Lietuvos Respublikos aukščiausiajam teismui,
kurio sprendimas yra
galutinis.
Pakeitimai:
1.Nr.1-648;
1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1721.
7 straipsnis.
Alternatyvi (darbo) tarnyba atidedama Lietuvos
Respublikos
laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 23, 24
ir 25 straipsniuose
numatytais atvejais.
Mokslui
baigti alternatyvią (darbo) tarnybą atideda miesto
(rajono)
savivaldybių naujokų šaukimo komisija.
8
straipsnis. Anksčiau laiko iš alternatyvios (darbo)
tarnybos
atleidžiami piliečiai, jeigu atsiranda nors viena
Lietuvos Respublikos
laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo
23 straipsnio
"a" papunktyje ar 25 straipsnyje numatyta sąlyga.
9
straipsnis. Piliečiai, atlikę alternatyvią (darbo)
tarnybą, į krašto
apsaugos mokymus ir pratybas nešaukiami.
10 straipsnis.
Alternatyvios (darbo) tarnybos prievolininkai
ekologinių
katastrofų, stichinių ir gamybinių nelaimių atvejais
ar gresiant
valstybės saugumui gali būti mobilizuojami Lietuvos
Respublikos įstatymų
numatyta tvarka.
11
straipsnis. Piliečiai iki 45 metų pakartotinai į
alternatyvią (darbo)
tarnybą šaukiami tik mobilizacijos atvejais.
III.
Alternatyvios (darbo) tarnybos atlikimas
12 straipsnis.
Alternatyvią (darbo) tarnybą piliečiai atlieka
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytose vietose bei
objektuose. Krašto
apsaugos departamentas sudaro alternatyvios
(darbo) tarnybos
atlikimo sutartis su savivaldybėmis, įmonėmis,
įstaigomis ir
organizacijomis.
13
straipsnis. Piliečiams, atliekantiems alternatyvią
(darbo) tarnybą,
draudžiama eiti vadovaujančias pareigas ar būti
bet kokios
kategorijos pareigūnu, vykdyti administracines
funkcijas.
14 straipsnis.
Alternatyvi (darbo) tarnyba, atsižvelgiant į
valstybės
interesus ir šaukiamiesiems sutikus, atskiru
Vyriausybės
nutarimu gali būti atliekama ne Lietuvos
Respublikoje.
Šiuo atveju
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti
tarnybos laiko
sutrumpinimo tvarką.
15
straipsnis. Alternatyvios (darbo) tarnybos trukmė - 24
mėnesiai.
Piliečiams,
baigusiems aukštąsias mokyklas, tarnybos trukmė
- 12 mėnesių.
Viena
tikrosios krašto apsaugos tarnybos diena prilygsta
dviem alternatyvios
(darbo) tarnybos dienoms.
16 straipsnis.
Siuntimą gavęs asmuo atvyksta nurodytu laiku
į konkrečią tarnybos
vietą. Kelionės išlaidas apmoka valstybė.
Alternatyvi
(darbo) tarnyba prasideda pirmąją piliečio
įdarbinimo
įstaigoje, įmonėje, organizacijoje dieną.
17
straipsnis. Įmonė, įstaiga, organizacija apie piliečių,
atliekančių
alternatyvią (darbo) tarnybą, atvykimą bei įdarbinimą
per penkias
dienas praneša Krašto apsaugos departamento
teritoriniam
skyriui.
18
straipsnis. Alternatyvios (darbo) tarnybos eigą
kontroliuoja Krašto
apsaugos departamento teritoriniai skyriai.
19
straipsnis. Likus 30 dienų iki alternatyvios (darbo)
tarnybos pabaigos,
Krašto apsaugos departamento teritoriniai
skyriai apie tai
informuoja įstaigas, įmones ir organizacijas,
kuriose dirba
prievolininkai.
20
straipsnis. Piliečių, atliekančių alternatyvią (darbo)
tarnybą, ir
įmonių, įstaigų, organizacijų darbo santykius
reguliuoja Lietuvos
Respublikos darbo įstatymai, išskyrus šiame
įstatyme numatytus
atvejus.
21
straipsnis. Alternatyvią (darbo) tarnybą piliečiai
atlieka Krašto
apsaugos departamento sudarytų sutarčių sąlygomis.
Sutartys negali
būti nutrauktos piliečio, įmonės, įstaigos,
organizacijos
administracijos iniciatyva be Krašto apsaugos
departamento
sutikimo.
22
straipsnis. Be pateisinamos priežasties praleista
alternatyvioje
(darbo) tarnyboje darbo diena pratęsia šią tarnybą
dviem darbo
dienomis.
Asmenys,
vengiantys atlikti alternatyvią (darbo) tarnybą,
atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
23
straipsnis. Piliečiams, atliekantiems alternatyvią
(darbo) tarnybą,
kasmet suteikiamos 12 darbo dienų atostogos.
Piliečio
pageidavimu atostogos gali būti pratęstos dar 12 darbo
dienų, tačiau šios
dienos neįskaitomos į alternatyvios (darbo)
tarnybos laiką.
24
straipsnis. Piliečiai, atliekantys alternatyvią (darbo)
tarnybą, norėdami
pereiti į tikrąją krašto apsaugos tarnybą,
raštu kreipiasi
į Krašto apsaugos departamento vyriausiąją
naujokų šaukimo
komisiją. Ji privalo pareiškėjui atsakyti per 10
dienų.
IV. Baigiamieji nuostatai
25
straipsnis. Piliečiams, alternatyvios (darbo) tarnybos
metu tapusiems
nedarbingais, valstybė garantuoja socialinį
aprūpinimą.
26
straipsnis. Valstybė garantuoja tarnaujančių pagal šį
įstatymą asmenų
draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
27
straipsnis. Piliečiams, atliekantiems alternatyvią
(darbo) tarnybą,
mokama 85 procentai darbo užmokesčio, bet ne
mažiau kaip
valstybės nustatytas minimalus pragyvenimo lygis.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOIOS
TARYBOS
PIRMININKAS
V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m.
spalio 16 d.
Nr.I-681
_
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.