LegalizeLietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Suvestinė redakcija nuo 2011-05-03
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 12-557; Žin. 2010, Nr.15-0, i. k. 1101010ISTA00XI-642
LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2010 m. sausio 14 d. Nr. XI-642
Vilnius
(Žin., 2004, Nr. 4-27; 2006, Nr. 42-1505)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ transporto EISMO SAUGOS įstatyMas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Agentūra – Europos geležinkelių agentūra.
Bendrieji geležinkelių transporto eismo saugos būdai (toliau – bendrieji eismo saugos būdai) – būdai, kuriais nustatoma, kaip turi būti vertinamas geležinkelių transporto eismo saugos lygis, siekiama bendrųjų geležinkelių transporto eismo saugos tikslų ir laikomasi geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų.
Bendrieji geležinkelių transporto eismo saugos tikslai (toliau – bendrieji eismo saugos tikslai) – pavojaus priimtinumo kriterijais išreikšti geležinkelių transporto eismo saugos lygiai, kuriuos turi atitikti bent jau skirtingos geležinkelių sistemos dalys ir visa geležinkelių sistema.
Europos bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija – dokumentas, parengtas Lietuvos Respublikos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir atitinkamomis Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijomis, įrodantis sąveikos sudedamosios dalies atitiktį esminiams reikalavimams. Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje išduota Europos bendrijos (EB) atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija.
Europos bendrijos patikros deklaracija – dokumentas, parengtas Lietuvos Respublikos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir atitinkamomis Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijomis, įrodantis geležinkelių sistemos posistemio atitiktį esminiams reikalavimams. Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje išduota Europos bendrijos (EB) patikros arba tinkamumo naudoti deklaracija.
Eismo įvykio ar rikto priežastys – teisėta ar neteisėta veika, įvykiai, sąlygos arba jų visuma, dėl kurių įvyko eismo įvykis ar riktas.
Eismo įvykio ar rikto tyrimas – procedūra, atliekama įvykus eismo įvykiui ar riktui siekiant užkirsti kelią kitam eismo įvykiui ar riktui, apimanti informacijos apie eismo įvykį ar riktą rinkimą ir analizę, išvadų pateikimą ir įvertinimą, eismo įvykio ar rikto priežasčių ir (ar) asmenų, pažeidusių geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus, nustatymą ir geležinkelių transporto eismo saugos rekomendacijų pateikimą.
Eismo saugos valdymo sistema – geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą šiems asmenims vykdant savo veiklą.
Esminiai reikalavimai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti geležinkelių sistema, jos posistemiai, sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos.
Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijos (toliau – TSS) – kiekvienam posistemiui ar jo daliai taikomi detalūs reikalavimai, būtini esminiams reikalavimams įvykdyti ir geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtos ir įsigaliojusios TSS yra taikomos tiesiogiai. Kai yra patvirtintos tam tikro posistemio ar jo dalies TSS, Lietuvos Respublikos teisės aktai tam posistemiui ar jo daliai netaikomi, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
Geležinkelių riedmenys – geležinkelių transporto priemonės, važiuojančios geležinkelių keliais, naudojančios trauką arba jos nenaudojančios. Geležinkelių riedmenis sudaro vienas ar keli struktūriniai ir funkciniai posistemiai ar tokių posistemių dalys.
Geležinkelių riedmenų valdymas – traukinio mašinisto, turinčio teisę valdyti geležinkelių riedmenis, veiksmai, kuriais valdomi važiuojantys geležinkelių riedmenys.
Geležinkelių riedmenų techninė priežiūra – atitinkamuose geležinkelių riedmenų naudojimo ir priežiūros teisės aktuose ir gamintojo pateiktose geležinkelių riedmenų techninės priežiūros taisyklėse ir (ar) instrukcijose nustatyta techninių paslaugų, teisinių ir organizacinių priemonių (geležinkelių riedmenų techninės būklės tikrinimai, remontas ir kiti veiksmai), skirtų užtikrinti, kad naudojami geležinkelių riedmenys būtų saugūs ir nekeltų pavojaus žmonėms, geležinkelių infrastruktūrai, turtui ir aplinkai, visuma.
Geležinkelių sistema – struktūrinių ir funkcinių posistemių visuma ir visos sistemos valdymas ir eksploatavimas.
Geležinkelių transporto eismas – traukinių eismas ir manevrai (geležinkelių riedmenų judėjimas geležinkelių keliais).
Geležinkelių transporto eismo įvykis (toliau – eismo įvykis) – nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba tokių įvykių virtinė, sukelianti žalingus padarinius, kai geležinkelių riedmenys susiduria su kitais geležinkelių riedmenimis, statiniais ar įrenginiais; geležinkelių riedmenys nurieda nuo bėgių; geležinkelių riedmenys pervažose susiduria su pervažą kertančiomis transporto priemonėmis, pėsčiaisiais ar pervažoje esančiais objektais; dėl judančių geležinkelių riedmenų nukenčia bent vienas žmogus; kyla gaisras geležinkelių riedmenyse.
Geležinkelių transporto eismo sauga (toliau – eismo sauga) – visuma techninių ir organizacinių priemonių, kurios užtikrina, kad keleiviai, kiti geležinkelių transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys bei vežami kroviniai ir bagažas būtų apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.
Katastrofa – tai bet kokie geležinkelių riedmenų susidūrimai ar geležinkelių riedmenų nuriedėjimai nuo bėgių, kai žūva vienas ar daugiau žmonių arba sužalojami penki ar daugiau žmonių arba dėl to, katastrofų tyrimų vadovo išankstiniu vertinimu, padaryta ne mažesnė kaip 2 milijonų eurų žala geležinkelių infrastruktūrai, geležinkelių riedmenims, aplinkai arba asmenų turtui, taip pat bet kuris kitas panašus riedmenų susidūrimas ar geležinkelių riedmenų nuriedėjimas nuo bėgių, padaręs akivaizdų poveikį eismo saugos kontrolei ar valdymui.
Mokymo centras – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka eismo saugos institucijos pripažintas asmuo, turintis teisę mokyti ir egzaminuoti traukinio mašinistus.
Mokymo pajėgumai – traukinio mašinistų ir traukinius lydinčio personalo mokymo priemonės ir mokymai apie geležinkelių kelius, jų eksploatavimą, signalizacijos ir kontrolės komandų sistemą, taip pat kiti teisės aktuose nustatyti mokymai.
Nacionalinės eismo saugos taisyklės – Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys eismo saugos reikalavimus ir taikomi daugiau negu vienai geležinkelio įmonei (vežėjui).
Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga – įstaiga, paskirta atsakinga už sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą arba už posistemių EB patikros procedūros atlikimą.
Posistemio eismo saugos auditas – teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas išsamus techninis posistemio eismo saugos užtikrinimo charakteristikų patikrinimas visais posistemio projekto rengimo ir įgyvendinimo etapais, nuo planavimo iki posistemio priežiūros darbų, taip pat eksploatuojamo posistemio būklės įvertinimas eismo saugos užtikrinimo požiūriu.
Posistemis – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatytos geležinkelių sistemos struktūrinės ar funkcinės dalys (geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys, geležinkelių transporto eismo organizavimas, valdymas ir kt.).
Riktas – bet koks įvykis, kuris kilo dėl geležinkelių riedmenų eksploatavimo, turėjo neigiamą poveikį eismo saugos kontrolei ir valdymui, bet nesukėlė katastrofos ir eismo įvykių padarinių.
Sąveika – geležinkelių sistemos gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam geležinkelių transporto eismui. Šis gebėjimas priklauso nuo visų norminių, techninių ir eksploatacinių sąlygų, kurių turi būti laikomasi, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai.
Sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika. Ši sąvoka apima ir materialiuosius, ir nematerialiuosius objektus.
Traukinių eismas – traukinių važiavimas geležinkelių linijomis.
Traukinio mašinistas – asmuo, turintis traukinio mašinisto pažymėjimą, traukinio mašinisto sertifikatą ir valdantis geležinkelių riedmenis.
Traukinio mašinisto pažymėjimas – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama traukinio mašinisto sveikatos, išsilavinimo ir profesinių įgūdžių atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
Traukinio mašinisto sertifikatas – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama traukinio mašinisto teisė valdyti sertifikate nurodytus geležinkelių riedmenis nurodytoje geležinkelių infrastruktūroje.
Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.
Kitos šio įstatymo sąvokos vartojamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir kituose įstatymuose.
3 straipsnis. Eismo saugos užtikrinimo principai
Eismo saugos užtikrinimo principai yra šie:
1) užtikrinti asmenų sveikatą ir gyvybę yra svarbiau negu siekti ūkinės komercinės veiklos ekonominių rezultatų;
2) bendros geležinkelių sistemos plėtros skatinimas teisės aktų nustatyta tvarka, eismo saugos reikalavimus ta pačia veikla užsiimantiems asmenims taikant nediskriminacinėmis sąlygomis;
3) eismo saugos valdymas, nuolat gerinant eismo saugą pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir mokslo bei technikos vystymąsi ir teikiant pirmenybę katastrofų prevencijai;
4) priemonės, kuriomis siekiama gerinti eismo saugą, nustatomos vadovaujantis sisteminiu požiūriu, t. y. atsižvelgiant į visos geležinkelių sistemos, o ne į vienos ar kelių jos dalių, eismo saugą;
5) geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) bendradarbiavimas siekiant užtikrinti saugų geležinkelių infrastruktūros naudojimą, priežiūrą, modernizavimą ir plėtrą;
6) geležinkelių riedmenų gamintojų, eksploatavimo paslaugų teikėjų, geležinkelių riedmenų valdytojų, įmonių, atliekančių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, ir perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad geležinkelių riedmenys, įranga, priedai, įtaisai ir teikiamos paslaugos atitiktų geležinkelių riedmenims nustatytus reikalavimus ir jų naudojimo sąlygas taip, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) ir (ar) geležinkelių infrastruktūros valdytojai galėtų saugiai juos naudoti.
4 straipsnis. Nacionalinės eismo saugos taisyklės ir posistemių techninės taisyklės
Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija šį sąrašą pateikia Europos Komisijai. Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąraše nurodytos taisyklės turi būti paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nedelsdama praneša Europos Komisijai apie priimtas naujas nacionalines eismo saugos taisykles ar jų pakeitimus, išskyrus atvejus, kai naujai priimtos nacionalinės eismo saugos taisyklės ar padaryti jų pakeitimai yra susiję tik su TSS įgyvendinimu.
Europos Komisijai patvirtinus ar pakeitus bendruosius eismo saugos būdus ar bendruosius eismo saugos tikslus, atitinkamai keičiamos nacionalinės eismo saugos taisyklės.
Jeigu patvirtinus ar pakeitus bendruosius eismo saugos tikslus ketinama priimti nacionalines eismo saugos taisykles, kuriose nustatomas aukštesnis eismo saugos lygis negu reikalingas siekiant bendrųjų eismo saugos tikslų ar kurios gali turėti įtakos kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklai Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija teikia nagrinėti Europos Komisijai nacionalinių eismo saugos taisyklių projektus, nurodydama šių projektų inicijavimo priežastis, prieš tai pasikonsultavusi su visomis suinteresuotomis šalimis teisės aktų nustatyta tvarka.
Tuo atveju, kai gaunamas Europos Komisijos pranešimas, kuriame išreiškiamos jos abejonės dėl nacionalinių eismo saugos taisyklių suderinamumo su bendraisiais eismo saugos būdais arba dėl galimybės siekti bendrųjų eismo saugos tikslų, arba Europos Komisija mano, kad šios taisyklės yra diskriminuojančios, arba nustato vežimų geležinkelių transportu tarp Europos Sąjungos valstybių narių veiklos apribojimus, priimamas sprendimas sustabdyti nacionalinių eismo saugos taisyklių patvirtinimą, įsigaliojimą ar įgyvendinimą iki tol, kol bus priimtas atitinkamas Europos Komisijos sprendimas.
Kiekvieno posistemio ar jo dalies, kuriai netaikoma TSS (reikiama TSS dar nėra patvirtinta, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka yra pranešta Europos Komisijai apie išlygą dėl TSS taikymo arba numatytas specifinis atvejis), detalūs reikalavimai, būtini esminiams reikalavimams vykdyti ir geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti, nustatomi posistemio techninėse taisyklėse.
Posistemių techninėms taisyklėms priskiriama:
1) posistemių techniniai reglamentai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos priimti teisės aktai, kuriuose nustatomi posistemių, jų projektavimo, konstravimo, įdiegimo, modernizavimo, rekonstravimo, statybos, naudojimo ir priežiūros techniniai reikalavimai tiesiogiai arba nuorodos į standartus ar posistemių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles;
2) posistemių taisyklės, posistemių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės – teisės aktais įgaliotų viešojo administravimo subjektų ar juridinių asmenų dokumentai, kuriuose nurodyti posistemių techninių reglamentų įgyvendinimo būdai ir metodai;
3) teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos parengti ir priimti posistemių srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat perimti Europos ir tarptautiniai standartai;
4) bendros techninės specifikacijos – techninės specifikacijos, paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5) Europos techniniai liudijimai – posistemio tinkamumo pagal jo paskirtį techninio įvertinimo dokumentai, parengti kompetentingų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų, pagrįsti tuo, kad posistemio savitos charakteristikos ir apibrėžtos jo taikymo ir naudojimo sąlygos atitinka esminius statybos darbų reikalavimus;
6) techniniai liudijimai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti posistemių tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai. Jie rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar Europos standartų arba kai neplanuojama šių standartų rengti;
7) metodiniai nurodymai ir rekomendacijos – projektavimo ir statybos įmonių, mokslo ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kuriuose nurodyti posistemių techninių reglamentų įgyvendinimo būdai ir metodai.
Posistemių techniniai reglamentai yra privalomi visiems asmenims, kuriems taikomas šis įstatymas. Tuo atveju, kai posistemių techniniuose reglamentuose nustatytus klausimus reglamentuoja TSS, taikomos TSS.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.