Dėl Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo

Kodeksas skelbtas: Žin., 1961,

Nr. 18-147

Neoficialus Kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMASIS KODEKSAS

BENDROJI DALIS

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų

paskirtis

Lietuvos Respublikos baudžiamieji

įstatymai turi tokią paskirtį:

1) uždrausti veikas, kurios padaro esminę

žalą asmens, valstybės ar visuomenės interesams arba kelia grėsmę tokiai žalai

atsirasti;

2) tiksliai apibrėžti, kokios veikos

pripažįstamos nusikaltimais;

3) nustatyti nusikalstamų veikų pavojingumo

pobūdį bei laipsnį ir jas atitinkančias bausmes;

4) saugoti asmenis ir visuomenę nuo

nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis bausmėmis ir nustatyti

pagrindus, kuriais remiantis baudžiami nusikaltusieji asmenys norint juos

pataisyti.

2 straipsnis. Neteko galios.

3 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės

pagrindai

Asmuo gali būti baudžiamas tik tuo

atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas įstatymo,

įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo.

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir

baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra

tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką.

Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali

būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu šios veikos

padarymo metu galima buvo iš jo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio.

Niekas negali du kartus būti baudžiamas už vieną ir tą

patį nusikaltimą.

Niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo

padarymu, taip pat negali būti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo

nuosprendžiu pagal įstatymą.

4 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų

galiojimas Lietuvos Respublikoje padarytų veikų

atžvilgiu

Visi asmenys, padarę nusikaltimus

Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius

įstatymus. Lietuvos teritorija suprantama visa teritorija ir gelmės valstybės

sienų ribose, taip pat teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų.

Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo

veikė ar galėjo ir privalėjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo

įstatymo numatytos pasekmės. Bendrininkų nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kur

buvo šis nusikaltimas padarytas, o jeigu bendrininkas veikė kitoje vietoje -

tai jo veikimo vieta.

Padarius tą patį nusikaltimą Lietuvos teritorijoje ir

kitos valstybės teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu Lietuvos

teritorijoje, jeigu Lietuvos teritorijoje nusikaltimas buvo pradėtas ar baigtas

arba jam užkirstas kelias.

Pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus atsako taip

pat asmenys, padarę nusikaltimus orlaiviuose, jūrų ar upių laivuose, kurie buvo

su Lietuvos vėliava ar Lietuvos skiriamaisiais ženklais už Lietuvos Respublikos

ribų.

Užsienio valstybių diplomatinių atstovų ir kitų jiems

prilygintų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems asmenims padarius

nusikaltimą Lietuvos teritorijoje, sprendžiamas diplomatiniu būdu.

5 straipsnis. Neteko galios.

6 straipsnis. Patraukimas baudžiamojon

atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus

užsienyje

Lietuvos piliečiai ir nuolatos Lietuvoje

gyvenantys asmenys be pilietybės už nusikaltimus, padarytus užsienyje, atsako

pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.

Kiti asmenys, padarę užsienyje

nusikaltimus, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama

nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos

Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą

užsienyje, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius

įstatymus, tačiau abiejose šalyse šis nusikaltimas baudžiamas skirtingai,

nusikaltusiam asmeniui skiriama bausmė, numatyta švelnesnio įstatymo.

Padaręs nusikaltimą užsienyje, asmuo

netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis:

1) visiškai atliko užsienyje teismo

paskirtą bausmę;

2) užsienio valstybės įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės

arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje šalyje numatytais

teisiniais pagrindais.

7 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų

galiojimas laiko atžvilgiu

Veikos nusikalstamumą ar baudžiamumą nustato

įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu. Nusikalstamos veikos padarymo

laiku pripažįstamas veikimo (neveikimo) laikas. Nusikaltimo padarymo laiku pripažįstamas

baudžiamojo įstatymo numatytų pasekmių atsiradimo laikas tuo atveju, jei

kaltininkas norėjo, kad pasekmės atsirastų kitu laiku.

Įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą,

sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo

asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims,

padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat

atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

Įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą,

griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis veiką padariusio asmens teisinę

padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Medicininio ir auklėjamojo poveikio priemonės

skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo priėmimo metu.

7(1) straipsnis. Asmenų

išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija)

Lietuvos Respublikos pilietis arba

užsienietis, padaręs nusikaltimą, gali būti išduotas užsienio valstybei tik

remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.

Lietuvos Respublikos piliečių ir

užsieniečių, padariusių nusikaltimus, išdavimo užsienio valstybei sąlygas ir

tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.

Asmenys, kuriems pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus yra suteiktas prieglobstis, už nusikaltimus, dėl kurių

jie buvo persekiojami užsienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius

įstatymus nebaudžiami ir užsienio valstybėms neišduodami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-737, 2002-01-25,

Žin., 2002, Nr. 15-555 (2002-02-13)

ANTRASIS SKYRIUS

NUSIKALTIMAS

privalomai skiriama už šiuos nusikaltimus: genocidas (71 straipsnis),

piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais (74(2) straipsnis),

8 straipsnis. Nusikaltimo sąvoka

Nusikaltimu laikoma baudžiamojo įstatymo

numatyta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), kuria kėsinamasi į

Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, jos politinę ir ekonominę sistemas,

nuosavybę, į piliečių asmenybę, politines, darbines, turtines ir kitas jų

teises ir laisves, taip pat kitokia baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga

veika, kuria kėsinamasi į Lietuvoje nustatytą teisėtvarką.

Nėra nusikaltimas toks veikimas arba

neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo

numatytos veikos požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas.

8(1) straipsnis. Sunkaus

nusikaltimo sąvoka

Sunkiais nusikaltimais laikomos šio

straipsnio antrojoje dalyje išvardytos tyčinės veikos, sukeliančios padidintą

pavojų visuomenei.

Sunkūs nusikaltimai yra: itin pavojingi

valstybiniai nusikaltimai (62–71 straipsniai), piktnaudžiavimas oficialiais

81 straipsnis. Neteko galios.

742 straipsnis.

Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais

Pareigūno, įgalioto atstovauti Lietuvos

Respublikai santykiuose su kita valstybe ar jos organizacija, tyčinis atlikimas

veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės interesams ir kurie

padarė ar galėjo padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikai, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki

aštuonerių metų ir bauda ar be jos, arba bauda.

masinės riaušės (78 straipsnis), neteisėtas užsieniečių gabenimas per Lietuvos

Respublikos valstybės sieną arba neteisėtai valstybės sieną perėjusių

užsieniečių slėpimas ar gabenimas (82(1) straipsnio 2 ir 3 dalys),

Lietuvos Respublikos piliečių gabenimas į užsienį nelegaliai ten jiems

pasilikti ar palikti be pagalbos (82(2 )straipsnio 2 dalis),

susisiekimo kelių ir transporto priemonių sužalojimas (85 straipsnio 2 ir 3

dalys), tyčinis nužudymas (104–106 straipsniai), tyčinis sunkus kūno

sužalojimas (111 straipsnis), išžaginimas (118 straipsnis), įkaitų paėmimas

(131(1) straipsnis), prekyba žmonėmis (131(3)

straipsnis), itin piktybinis chuliganizmas (225 straipsnio 3 dalis),

nusikalstamas susivienijimas (227(1 )straipsnis), teroro aktas (227(3)

straipsnis), neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimas,

įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas

sunkinančiomis aplinkybėmis (232(1) straipsnio 3, 4 ir 5 dalys),

psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimas sunkinančiomis aplinkybėmis (232(2)

straipsnio 2 ir 3 dalys), lindynių psichotropinėms ar narkotinėms medžiagoms

vartoti organizavimas ar laikymas (232(4) straipsnis), lenkimas

vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas sunkinančiomis aplinkybėmis (232(5)

straipsnio 2 ir 3 dalys), neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir

sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas

(234 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų

medžiagų grobimas (234(1) straipsnis), nusikalstamų grupių

ginklavimas (234(4) straipsnis), orlaivių nuvarymas (249(2)

straipsnis), įsakymo nevykdymas sunkinančiomis aplinkybėmis (251 straipsnio 2

paėmimą (1311 straipsnis), kėsinimąsi į policininko ar policijos

2271 straipsnis.

Nusikalstamas susivienijimas

Susivienijimo iš trijų ar daugiau asmenų

bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius nusikaltimus - kūrimas, taip pat

dalyvavimas jo veikloje -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki

dešimties metų.

Tie patys veiksmai, kai nusikalstamas

susivienijimas ginkluotas šaunamuoju ginklu ar sprogstamosiomis medžiagomis, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki

penkiolikos metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės

asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, numatyto šio straipsnio

pirmojoje ir antrojoje dalyse, daromuose nusikaltimuose arba priklausė tokiam

susivienijimui, tačiau prisipažinęs teisėsaugos organams suteikė vertingos

informacijos, kurios pagrindu buvo užkirstas kelias nusikalstamo susivienijimo

veiklai arba jo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ši dalis

netaikoma asmeniui, dalyvavusiam darant tyčinį nužudymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-983,

98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3238 (98.12.31)

227(2) straipsnis. Žmogaus

terorizavimas

Žmogaus bauginimas grasinant jam sprogdinimu,

padegimu ar kitokia pavojinga žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui veika, taip

pat sistemingas žmogaus bauginimas naudojant kitokią psichinę prievartą -

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų

ir bauda arba be jos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-744,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1396 (98.06.03)

227(3) straipsnis. Teroro aktas

Sprogmenų padėjimas turint tikslą sukelti

sprogimą, taip pat sprogdinimas ar padegimas, jeigu tai padaryta žmonių

gyvenamojoje, darbo, susibūrimo ar viešoje vietoje, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties

metų.

Ta pati veika, sukėlusi nukentėjusiajam kūno

sužalojimą, arba jei dėl to buvo sunaikinti ar sužaloti transporto priemonė

arba statinys ar statinyje buvusi įranga, arba teroro aktas, padarytas

organizuotos grupės, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki

dvylikos metų.

Teroro aktas, sukėlęs apysunkį ar sunkų kūno

sužalojimą trims ar daugiau asmenų arba nukentėjusiojo mirtį, taip pat sprogdinimas

ar padegimas, nukreiptas prieš valstybės valdžios ar valdymo instituciją ar

strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę ar įrenginį, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki

dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-744,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1396 (98.06.03)

Nr. VIII-983,

98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3238 (98.12.31)

priemonėms vartoti organizavimas ar laikymas (2324 straipsnis),

lenkimas vartoti narkotines priemones sunkinančiomis aplinkybėmis (2325

straipsnio 2 ir 3 dalys), neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų

medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas, realizavimas ir perdavimas

sunkinančiomis aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo,

šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas (2341 straipsnis),

nusikalstamų grupių ginklavimas (2344 straipsnis), orlaivių

straipsnis), orlaivio nuvarymą (2492 straipsnis), plėšimą

sunkinančiomis aplinkybėmis (272 straipsnio 2 ir 3 dalys), netikrą pinigų ar

vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba paleidimą apyvarton sunkinančiomis

aplinkybėmis (327 straipsnio 2 dalis) ir vėl padarė kurį nors iš šių

nusikaltimų, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu ne mažiau kaip penkeriems

metams;

2) asmuo, kuris pirmiau buvo bet kuria eile du kartus

nuteistas laisvės atėmimu už itin pavojingą valstybinį nusikaltimą (62-71

straipsniai), piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais (74(2)

pavaldinį (254 straipsnis), krašto apsaugos tarnybos statutuose numatytų

taisyklių pažeidimas itin sunkinančiomis aplinkybėmis (256 straipsnio 3 dalis),

neteisėtas įsakymas (257 straipsnis), tyčinis krašto apsaugos turto

261 straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-776, 98.06.09, Žin., 1998,

Nr.57-1580 (98.06.24)

sunaikinimas ar sužalojimas sunkinančiomis aplinkybėmis (264 straipsnis),

žūvančio karo laivo palikimas sunkinančiomis aplinkybėmis (268 straipsnio 2

dalis), vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą, ir vagystė,

padaryta stambiu mastu (271 straipsnio 3 ir 4 dalys), plėšimas (272

straipsnis), plėšimą (272 straipsnis), turto sunaikinimą ir sužalojimą tyčia

sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-617, 98.02.03, Žin., 1998,

Nr.17-397 (98.02.19)

11(1) straipsnis.

Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė

Juridinis asmuo atsako pagal

straipsnis), turto prievartavimas (273 straipsnis), sukčiavimas stambiu mastu

(274 straipsnio 3 dalis), turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu

(275 straipsnio 3 dalis), turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia

sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis), kyšio priėmimas (282

straipsnis), kišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo

antstolio veiklą sunkinančiomis aplinkybėmis (298 straipsnio 3 dalis), laisvės

atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (303

straipsnio 2 dalis), naminės degtinės, brogos, kitų namų gamybos stiprių

alkoholinių gėrimų gaminimas, laikymas, gabenimas, realizavimas, nedenatūruoto

etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų

skiedinių, aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas

(310 straipsnio 5 ir 6 dalys), apmokestinamų prekių neteisėtas laikymas,

gabenimas ar realizavimas (310(1) straipsnio 2 dalis), kontrabanda

baudžiamuosius įstatymus tik už kyšio priėmimą (282 straipsnis), papirkimą (284

pinigų plovimas (326 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių

pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton (327 straipsnis), tarptautinės

9 straipsnis. Nusikaltimo padarymas

tyčia

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia,

jeigu jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba

neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir jų norėjo.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia ir tuo atveju,

kai jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba

neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir, nors nenorėjo

šių pasekmių, sąmoningai leido joms kilti.

10 straipsnis. Nusikaltimo padarymas

dėl neatsargumo

Nusikaltimas laikomas padarytu dėl

neatsargumo, jeigu jį padariusis asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas

gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad

jų bus išvengta.

Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo

atveju, kai jį padariusis asmuo nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors

turėjo ir galėjo jas numatyti.

11 straipsnis. Nepilnamečių atsakomybė

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako

asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję šešiolika metų.

Asmenys, kurie padaro nusikaltimą

turėdami nuo keturiolikos iki šešiolikos metų amžiaus, atsako pagal

baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio

katastrofą (85 straipsnis), nužudymą (104-107, 109 straipsniai), tyčinius kūno

sužalojimus, sutrikdžiusius sveikatą (111-113 straipsniai ir 116 straipsnio 2

dalis), išžaginimą (118 straipsnis), piktybinį arba itin piktybinį chuliganizmą

(225 straipsnio 2 ir 3 dalys), psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimą

(232(2) straipsnis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar

sprogstamųjų medžiagų grobimą (234(1) straipsnis), vagystę (271

271 straipsnis. Vagystė

Slaptas ar atviras svetimo turto

pagrobimas (vagystė) -

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių

metų arba pataisos darbais, arba bauda.

Vagystė,

padaryta pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba

įsibraunant į negyvenamąją patalpą, -

baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių

metų su bauda ar be baudos.

Vagystė, padaryta įsibraunant į

gyvenamąją patalpą, taip pat automobilio vagystė –

baudžiama

laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

Vagystė, padaryta stambiu mastu, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki

dešimties metų su bauda ar be baudos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1439,

99.11.25, Žin., 1999, Nr.106-3059 (99.12.15)

Nr. IX-800,

2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 38-1356 (2002-04-10)

271(1) straipsnis.

Neteisėtas naudojimasis energija ar vandeniu

Neteisėtas naudojimasis elektros ar

šilumos energija, dujomis arba vandeniu, padaręs didelės turtinės žalos, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių

metų arba pataisos darbais, arba bauda.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-800,

2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 38-1356 (2002-04-10)

12 straipsnis. Nepakaltinamumas

Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus

toks asmuo, kuris, darydamas pavojingą visuomenei veiką, buvo nepakaltinamumo

būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl

chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės