Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2000-04-26

LIETUVOS RESPUBLIKOS PAŠARŲ ĮSTATYMAS

2000 m. balandžio 6 d. Nr. VIII-1610

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato prekinių pašarų (toliau – pašarų) gamybos, laikymo, gabenimo, naudojimo, prekybos jais ir jų kokybės kontrolės teisinius pagrindus.

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

Šis įstatymas taikomas visiems pašarus gaminantiems, laikantiems, gabenantiems, naudojantiems ir jais prekiaujantiems ūkio subjektams bei pašarų kokybę kontroliuojančioms institucijoms.

Įstatymas netaikomas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją pašarus gabenantiems ar muitinės sandėliuose, prekių eksporto–importo terminaluose laikinai Lietuvoje juos laikantiems ūkio subjektams, jei pašarai nekelia grėsmės žmonių ir ūkinės paskirties gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Keliančių grėsmę pašarų tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją draudžiamas.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Pašarai – augalinės, gyvūninės, mineralinės ir dirbtiniu (biologiniu, mikrobiologiniu, cheminiu) būdu gautos pašarinės žaliavos, kurios vienos ar jų mišiniai, natūralios ar perdirbtos, su priedais ar be jų vartojamos ūkinės paskirties gyvūnams ir nėra kenksmingos šių gyvūnų bei žmonių sveikatai.

Pašarinės žaliavos – augaliniai, gyvūniniai, mineraliniai ir dirbtiniu (biologiniu, mikrobiologiniu, cheminiu) būdu gauti produktai, naudojami ūkinės paskirties gyvūnams kaip gryni pašarai, kombinuotųjų pašarų sudedamosios dalys ar užpildas pašarų priedams.

Kombinuotieji pašarai – pašarinių žaliavų mišiniai su priedais ar be jų, vartojami kaip visaverčiai pašarai ar pašarų papildai ūkinės paskirties gyvūnams.

Visaverčiai pašarai – suderinti pašarų mišiniai, atitinkantys ūkinės paskirties gyvūnų paros davinį.

Pašarų papildai – pašarų mišiniai, turintys didelį kai kurių medžiagų kiekį ir naudojami ūkinės paskirties gyvūnų paros daviniui papildyti derinant juos su kitais pašarais.

Mineraliniai papildai – mineralinių pašarų mišiniai, turintys ne mažiau kaip 40 procentų žalių pelenų.

Baltyminiai vitamininiai (baltyminiai vitamininiai mineraliniai) papildai – pašarų mišiniai, sudaryti iš baltymingų pašarų (mineralinių), vitaminų, mikroelementų ir kitų pašarų priedų.

Melasos papildai – pašarai iš melasos, turintys ne mažiau kaip 14 procentų cukraus, išreikšto sacharoze.

Pašarai konkretiems mitybos tikslams (tarp jų – dietiniai pašarai) – kombinuotieji pašarai, kurie skirti specifinėms mitybos reikmėms, yra kitokios sudėties ar apdorojimo nei paprastieji pašarai, produktai ir vaistiniai pašarai.

10.

Pieno pakaitalai – gyvūnų jaunikliams skirti kombinuotieji pašarai, kurių maistinės savybės panašios į natūralaus pieno. Jie gali būti visaverčiai ir papildai.

11.

Paros davinys (racionas) – vidutinis 12 procentų drėgnumo pašarų kiekis, kurio reikia įvairių rūšių, veislių, amžiaus grupių ir produktyvumo ūkinės paskirties gyvūnams per parą.

12.

Pašarų priedai – medžiagos ar preparatai, gerinantys pašarų virškinimą, skatinantys ūkinės paskirties gyvūnų produktyvumą ir tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiais auginimo laikotarpiais bei mažinantys žalingą gyvūnų maisto medžiagų apykaitos produktų (ekskrementų) poveikį aplinkai.

13.

Premiksai – vieno ar kelių pašarų priedų pramoninės gamybos mišiniai su užpildu, naudojami pašarams papildyti.

14.

Užpildas – augalinės ir mineralinės pašarinės žaliavos, naudojamos pašarų priedams premiksuose tolygiau paskirstyti.

15.

Ūkinės paskirties gyvūnai – gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.

16.

Ūkio subjektai – fiziniai, juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, gaminantys, laikantys, gabenantys, naudojantys pašarus ir jais prekiaujantys Lietuvos Respublikoje.

17.

Prekiniai pašarai – pašarai, pašarų priedai ar jų mišiniai, skirti parduoti.

18.

Pašaro pateikimas į rinką – pašaro išleidimas į apyvartą, jo realizavimas, importavimas, pardavimas ar kitoks perdavimo būdas.

19.

Saugūs pašarai – bet kokie pašarai, vartojami įprastomis gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nesukeliantys jokios rizikos arba keliantys ūkinės paskirties gyvūnų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leistina bei laikoma atitinkančia tinkamą šių gyvūnų apsaugą, kai įvertinta:

1) pašaro sandara, pakuotė, gamybos ir naudojimo tvarka, priežiūra vartojant;

2) poveikis kitiems pašarams, jei jie bus vartojami su kitais pašarais;

3) pašaro pateikimas vartotojui, vartojimo instrukcija ir kita gamintojo pateikta informacija;

4) poveikis jauniems gyvūnams, kuriems tas pašaras gali būti kenksmingas.

20.

Nesaugūs pašarai – bet kokie pašarai, kurie neatitinka teisės aktuose saugiems pašarams nustatytų reikalavimų.

21.

Pašarų kokybės valstybinė kontrolė – pašarų gamybos, laikymo, gabenimo, naudojimo ir prekybos jais sąlygų bei pašarų kokybės tikrinimo sistema.

22.

Atitikties sertifikatas – pagal sertifikavimo taisykles išduotas dokumentas, liudijantis, kad reikiamu būdu identifikuotas pašaras atitinka tam tikrą normą.

23.

Veterinarijos sertifikatas – Valstybinės veterinarijos tarnybos išduodamas oficialus dokumentas, liudijantis apie gyvūnų užkrečiamų ligų paplitimą (ar nebuvimą) pašarus eksportuojančioje šalyje ar atitinkamoje jos teritorijoje.

24.

Fitosanitarinis sertifikatas – Valstybinės augalų apsaugos tarnybos išduodamas oficialus dokumentas, pažymintis, kad augalų, augalinių produktų fitosanitarinė būklė atitinka juos įvežančios šalies nustatytus reikalavimus.

25.

Kenksmingos (nepageidautinos) medžiagos, produktai, augalinės priemaišos – esantys pašaruose neišvengiami gamtinių teršalų (sunkiųjų metalų, pesticidų, mikotoksinų ir kitų medžiagų), antimitybinių produktų, toksiškų augalinių priemaišų likučiai, kurių tam tikra koncentracija pavojinga ūkinės paskirties gyvūnų sveikatai.

ANTRASIS SKIRSNIS

PAŠARŲ GAMYBOS, LAIKYMO, GABENIMO, NAUDOJIMO, PREKYBOS JAIS TVARKA

4 straipsnis. Pašarų gamybos sąlygos

Ūkio subjektai, gaminantys bei teikiantys į rinką pašarus, privalo Žemės ūkio ministerijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gauti leidimus. Tik leidimus turintys ūkio subjektai gali gaminti ir teikti į rinką:

1) baltymingas pašarines medžiagas, gautas iš mikroorganizmų rūšių – bakterijų, mielių, jūros dumblių, žemesniųjų grupių grybų, taip pat fermentuojant antibiotikus gautus antrinius produktus, aminorūgštis ir jų druskas, aminorūgščių analogus bei aminorūgščių antrinius produktus bei nebaltymines azotines žaliavas – karbamidą ir amonio druskas;

2) pašarų priedus: visus pašariniams antibiotikams priskiriamus priedus, visus kokcidiostatikams ir kitoms vaistinėms medžiagoms priskiriamus priedus, visus augimą stimuliuojančioms medžiagoms priskiriamus priedus, visus vitaminams, provitaminams ir chemiškai aiškiai apibrėžtoms panašaus poveikio medžiagoms priskiriamus priedus; visus mikroelementams priskiriamus priedus, visus fermentams priskiriamus priedus, visus mikroorganizmams priskiriamus priedus, visus karotinoidams ir ksantofilams priskiriamus priedus, priedus su medžiagomis, turinčiomis antioksidacinį poveikį, ir premiksus;

3) kombinuotuosius pašarus, į kuriuos įdedama premiksų, pagamintų iš šios dalies 2 punkte išvardytų pašarų priedų;

4) kombinuotuosius pašarus su baltymingomis pašarinėmis žaliavomis ir nebaltyminėmis azotinėmis žaliavomis, išvardytomis šios dalies 1 punkte;

5) kombinuotuosius pašarus iš pašarinių žaliavų su kenksmingomis (nepageidautinomis) medžiagomis, produktais ir augalinėmis priemaišomis.

Ūkio subjektai, gamindami savo reikmėms kombinuotuosius pašarus su šio straipsnio 1 dalies 2 punkte išvardytais pašarų priedais ir kombinuotuosius pašarus iš pašarinių žaliavų, kuriose yra kenksmingų (nepageidautinų) medžiagų, produktų ir augalinių priemaišų, privalo vadovautis pašarų priedų gamybos, vartojimo ir prekybos jais tvarka bei privalomaisiais pašarų saugos reikalavimais, patvirtintais Žemės ūkio ministerijos.

Pašarai turi būti gaminami pagal veterinarijos ir higienos reikalavimus įrengtose patalpose ir atitikti jiems teisės aktų, standartų, metodikų nustatytus kokybės reikalavimus.

Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine veterinarijos tarnyba nustato:

1) privalomuosius pašarų saugos ir ženklinimo reikalavimus;

2) privalomuosius pašarų kokybės deklaravimo reikalavimus;

3) patalpų veterinarijos ir higienos būklės reikalavimus;

4) draudžiamų naudoti medžiagų, pašarinių žaliavų ir pašarų priedų sąrašą;

5) kenksmingų (nepageidautinų) medžiagų, produktų, augalinių priemaišų ir pašarų priedų didžiausias leistinas normas gaminamuose pašaruose;

6) pašarų priedų gamybos, vartojimo, prekybos jais tvarką.

5 straipsnis. Pašarų laikymo sąlygos

Pašarai turi būti laikomi supakuoti arba palaidi veterinarijos ir higienos reikalavimus atitinkančiuose sandėliuose bei talpyklose, nepažeidžiant pašarų sandėliavimo taisyklių.

Pašarų sandėliavimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.

6 straipsnis. Pašarų gabenimo, naudojimo ir prekybos jais reikalavimai

Pašarai turi atitikti tiekėjų atitikties deklaracijoje arba ženklinimo rekvizituose nurodytus duomenis, privalomuosius pašarų saugos ir ženklinimo reikalavimus.

Pašarų gabenimo priemonės turi būti parengtos taip, kad pašarus gabenant būtų užtikrintas jų kokybės išsaugojimas.

Pašarai turi būti naudojami pagal prekės ženklinimo rekvizituose (ar tiekėjų atitikties deklaracijose) nurodytą paskirtį ir nepažeidžiant galiojimo termino.

7 straipsnis. Atskaitomybė

Pašarų gamybos, prekybos bei atsargų statistinės atskaitomybės tvarką bei duomenų pateikimo periodiškumą nustato Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suderinęs su Žemės ūkio ministerija.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAŠARŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS

8 straipsnis. Pašarų eksporto ir importo reikalavimai

Pašarai eksportuojami ir importuojami vadovaujantis šio įstatymo, Muitinės kodekso, Veterinarijos įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatomis, taip pat tarptautinėmis sutartimis. Importuojami ir eksportuojami pašarai privalo turėti atitikties, veterinarijos ir fitosanitarinį sertifikatus.

Valstybinė veterinarijos tarnyba turi teisę uždrausti įvežti į Lietuvos Respubliką pašarus, jei jie neatitinka pašarams taikomų privalomųjų reikalavimų.

Importuojamų pašarų priedų ir premiksų registravimo ir atitikties įvertinimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŠARŲ KOKYBĖS VALSTYBINĖS KONTROLĖS IR ADMINISTRAVIMO NUOSTATOS

9 straipsnis. Pašarų kokybės valstybinė kontrolė

Pašarų gamybos, laikymo, gabenimo, naudojimo, prekybos jais, jų kokybės bei patalpų veterinarijos ir higienos būklės valstybinę kontrolę atlieka Vyriausybės įgaliota institucija Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Pašarų kokybės valstybinę kontrolę atliekančių institucijų bei pareigūnų funkcijos ir teisės

Pašarų kokybės valstybinę kontrolę atliekančios institucijos gali:

1) kontroliuoti, kaip laikomasi pašarų gamybos, laikymo, gabenimo, naudojimo, prekybos jais, pašarų kokybės bei patalpų veterinarijos ir higienos būklės reikalavimų;

2) laikinai sustabdyti ar uždrausti nesaugių pašarų gamybą bei prekybą jais, kai gaminant pašarus naudojamos draudžiamos medžiagos ir pašarinės žaliavos ar kai pašaruose esančių kenksmingų (nepageidautinų) medžiagų, produktų, augalinių priemaišų arba pašarų priedų kiekis viršija leistinas normas.

Pašarų kokybės valstybinę kontrolę atliekantys pareigūnai turi teisę:

1) nevaržomai patekti į pašarus gaminančių, laikančių, naudojančių, jais prekiaujančių ūkio subjektų patalpas;

2) iš pašarus gaminančių, laikančių, gabenančių, naudojančių, jais prekiaujančių ūkio subjektų gauti visus pašarų kokybės valstybinei kontrolei reikalingus duomenis;

3) prireikus pasitelkti į pagalbą policiją;

4) imti pašarų, valiklių, dezinfekuojančių bei kitų pašarų gamyboje naudojamų medžiagų, kurios gali turėti įtakos pašarų kokybei, bandinius laboratoriniams tyrimams.

Pašarai, Vyriausybės įgaliotos institucijos pripažinti pavojingais žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, nukenksminami arba sunaikinami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Pašarų kokybės valstybinę kontrolę atliekančių pareigūnų atsakomybė

Pašarų kokybės valstybinę kontrolę atliekantys pareigūnai privalo saugoti pašarų gamybos technologines ir komercines paslaptis.

Pašarų kokybės valstybinę kontrolę atliekančių pareigūnų veiksmai bei šią kontrolę atliekančių institucijų ir jų pareigūnų sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Ūkio subjektų, gaminančių, laikančių, gabenančių pašarus, jais prekiaujančių atsakomybė

Ūkio subjektai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus ir padarę žalos kitam ūkio subjektui ar valstybei, atsako ir žalą atlygina įstatymų nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Už šio įstatymo įgyvendinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija.

14 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija numato kitų šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų teisės aktų parengimo eiliškumą bei terminus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

15 straipsnis. Baudos ir įspėjimai už pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda.

Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, už įpareigojimo nutraukti jo tiekimą rinkai nesilaikymą skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda.

Pašarų ūkio subjektams, nevykdantiems Tarnybos sprendimo pašalinti nesaugų pašarą iš rinkos ar jį sunaikinti, skiriama nuo 2 000 iki 6 000 eurų bauda.

Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos gyvūnų sveikatai, skiriama nuo 3 000 iki 6 000 eurų bauda.

Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų sveikatai, skiriama nuo 6 000 iki 12 000 eurų bauda.

Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė gyvūnų žūtį, skiriama nuo 6 000 iki 12 000 eurų bauda.

Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų mirtį, skiriama nuo 12 000 iki 24 000 eurų bauda.

Įspėjimų arba baudų taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti gyvūnų laikytojams ir gyvūninių produktų vartotojams padarytą žalą.

16 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ir atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

Pašarų ūkio subjektas neatsako už nesaugaus pašaro patiekimą rinkai, jeigu jis įrodo, kad:

1) jis nesaugaus pašaro rinkai nepatiekė;

2) pašaras tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) pašarą, dėl kitų nuo pašarų ūkio subjekto valios nepriklausančių priežasčių;

3) tuo metu, kai nesaugus pašaras buvo patiektas rinkai, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką;

4) gyvūnų laikytojas naudojo gyvūnams šerti pašarus, pažeisdamas pašaro gamintojo nustatytas pašaro naudojimo taisykles, dėl kurių nesilaikymo gyvūnams buvo padaryta žalos ar gyvūniniai produktai, gauti iš šiuo pašaru šertų gyvūnų, tapo nesaugūs;

5) pašaro pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga.

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.

Skiriant nuobaudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikomos šios aplinkybės:

1) pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, bendradarbiauja su Tarnyba atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;

2) pašarų ūkio subjektai pašalino pažeidimą;

3) pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, gera valia atlygino gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą;

4) kitos reikšmingos aplinkybės.

Skiriant nuobaudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikomos šios aplinkybės:

1) pašarų ūkio subjektas slėpė padarytą teisės akto pažeidimą;

2) pašarų ūkio subjektas pakartotinai per vienus metus nuo dienos, kurią įsiteisėjo nutarimas skirti nuobaudą už šio įstatymo tos pačios straipsnio dalies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) pašarų ūkio subjektas neatlygino ar vengė atlyginti gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą;

4) pašarų ūkio subjektas nebendradarbiavo su Tarnyba.

17 straipsnis. Baudų ir įspėjimų už pašarų saugos pažeidimus skyrimo terminas

Šio įstatymo 15 ir 21 straipsniuose nustatyta nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

18 straipsnis. Pašarų saugos pažeidimų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo tvarka

Tarnyba nagrinėja pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bylas ir skiria nustatytas nuobaudas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos.

Tarnybos pareigūnai dėl pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų surašo protokolus, kurių vieną egzempliorių įteikia pažeidėjui ir (ar) jo įgaliotam atstovui.

Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka.

Pažeidėjui ir (ar) jo įgaliotam atstovui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios raštu pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.

Pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas iki bylos nagrinėjimo paaiškinimus gali teikti per Tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 darbo dienų nuo dienos, kurią pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą protokolą.

Tarnybos sprendimu į bylą gali būti įtraukti kiti ūkio subjektai, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys.

Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Tarnyba pripažįsta svarbiomis. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas pažeidėjo ir (ar) jo atstovo protokole nurodytu adresu registruotu paštu arba elektroniniu paštu.

Išnagrinėjusi bylą, Tarnyba priima nutarimą. Nutarime nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.

Tarnybos nutarimai ir sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo turi būti skelbiami Tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų priėmimo.

19 straipsnis. Tarnybos nutarimų apskundimas

Pašarų ūkio subjektas Tarnybos nutarimus dėl įspėjimų ar baudų už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.

20 straipsnis. Baudų išieškojimas

Paskirtos baudos, nustatytos šio įstatymo 15 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo. Įvertinusi atsakomybėn traukiamo pašarų ūkio subjekto finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu Tarnyba, kai pašarų ūkio subjektas pateikia finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, priimdama nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo ir atsižvelgdama į gautą rašytinį prašymą dėl baudos mokėjimo dalimis ir skiriamos baudos dydį, gali leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per nustatytą ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį. Po nutarimo dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo tvarkos klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Tarnybos nutarimas dėl baudos už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas dėl baudos už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo gali būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos.

21 straipsnis. Atsakomybė už nesąžiningą pašarų ūkio subjekto veiklą

Tarnyba už nesąžiningą pašarų ūkio subjekto veiklą pašarų ūkio subjektams skiria iki 6 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą. Jeigu pašarų ūkio subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu 100 000 eurų.

Pašarų ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų ar pajamų deklaracijų duomenis.

Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti pašarų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 200 000 eurų, Tarnyba vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytos baudos pašarų ūkio subjektui skiria iki 12 000 eurų baudą.

Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytus baudų dydžius, Tarnyba turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.

Skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą.

Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje.

Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje.

Šiame straipsnyje nurodytas pažeidimas nagrinėjamas, Tarnybos nutarimas dėl paskirtos baudos skundžiamas, baudos išieškomos šio įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Nuobaudų už pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skyrimas

Kai vienas pašarų ūkio subjektas padaro du arba daugiau pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, nuobauda skiriama už kiekvieną pažeidimą atskirai.

Kai pašarų ūkio subjekto vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio įstatymo ir (ar) Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius ar kelias straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam pašarų ūkio subjektui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

pašarų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras.

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje.

2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB.

2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas).

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB.

Pakeitimai: