Dėl UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų ratifikavimo

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1997, Nr. 8-139

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL UNIDROIT KONVENCIJOS DĖL PAVOGTŲ AR NETEISĖTAI IŠVEŽTŲ KULTŪROS

OBJEKTŲ RATIFIKAVIMO

1997 m. sausio 14 d. Nr. VIII-72

Vilnius

1 straipsnis. Konvencijos ratifikavimas

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir 138 straipsniu bei

atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 1996 m. spalio 18 d. dekretą Nr.1078,

ratifikuoja 1995 m. Romoje pasirašytą UNIDROIT konvenciją dėl pavogtų ar

neteisėtai išvežtų kultūros objektų.

2

straipsnis. Lietuvos Respublikos pareiškimas

Lietuvos Respublika pareiškia, kad pagal

Konvencijos 16 straipsnį ieškiniai dėl nuosavybės teisės į pavogtus kultūros

objektus atkūrimo arba neteisėto išvežtų kultūros objektų grąžinimo tiesiogiai

reiškiami Lietuvos Respublikos teismams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1399,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3226 (2011-06-04)

3 straipsnis.

Konvencijos 17 straipsnio vykdymas

Lietuvos Respublikos kultūros

ministerija ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo Konvencijos ratifikavimo

dienos raštu pateikia Italijos Respublikos Vyriausybei kuria nors oficialia

Konvencijos kalba Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės norminius

aktus, reglamentuojančius kultūros vertybių išvežimą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

1997

m. sausio 14 d.

įstatymo

Nr.VIII-72

priedėlis

UNIDROIT

KONVENCIJA DĖL PAVOGTŲ AR NETEISĖTAI IŠVEŽTŲ KULTŪROS OBJEKTŲ

Šalys, šios Konvencijos narės,

susirinkusios Italijos

Respublikos Vyriausybės kvietimu Romoje 1995 metų birželio 7-24 dienomis į

diplomatinę konferenciją UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų

kultūros objektų tarptautinio grąžinimo projektui priimti,

būdamos įsitikinusios, kaip svarbu saugoti

kultūros paveldą, skatinti kultūrinius mainus, kad tautos geriau suprastų viena

kitą, skleisti kultūrą, kad kiltų žmonijos gerovė, progresuotų civilizacija,

būdamos susirūpinusios dėl nelegalios

prekybos kultūros objektais ir jos daromos nepataisomos žalos tiek šiems

objektams, tiek tautų, genčių, vietinių ir kitų bendruomenių kultūrai, taip pat

visų tautų paveldui, ypač susirūpinusios dėl archeologinių vietų plėšimo, nes

negrįžtamai prarandama archeologinė, istorinė ir mokslinė informacija,

būdamos pasiryžusios efektyviai

prisidėti prie kovos su nelegalia prekyba kultūros objektais - nustatydamos

bendras minimalias juridines taisykles Susitariančiųjų šalių kultūros objektų

grąžinimui ir nuosavybės teisės atkūrimui, kad būtų pagerintas kultūros paveldo

išsaugojimas ir apsauga,

pabrėždamos, kad šia

Konvencija siekiama palengvinti kultūros objektų grąžinimą ir nuosavybės teisės

atkūrimą ir kad bet koks nuostolių atlyginimas, pavyzdžiui, kompensacija,

taikomas vienose šalyse, nebūtinai taikomas kitose,

teigdamos, kad

Konvencijos nuostatos ateityje nepatvirtins ir neįteisins jokio nelegalaus

sandorio, kuris galėjo būti sudarytas prieš įsigaliojant Konvencijai,

suprasdamos, kad pati

Konvencija neišspręs problemų, kylančių dėl nelegalios prekybos, o tik pradeda

procesą, kuriuo bus  stiprinamas tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas,

palaikomas legalios prekybos ir tarpvalstybinių kultūrinių mainų sutarčių

vaidmuo,

pripažindamos, kad,

įgyvendinant šią Konvenciją, turėtų būti imamasi kitų efektyvių kultūros objektų

apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sąrašų sudarymo, fizinės archeologinių objektų

apsaugos ir techninės kooperacijos,

pripažindamos įvairių

institucijų veiklą saugant kultūros vertybes, ypač 1970 metų UNESCO konvenciją

dėl nelegalaus kultūros vertybių judėjimo ir etikos kodeksų, taikomų privačiame

sektoriuje, plėtojimąsi,

susitarė:

I

SKYRIUS

TAIKYMAS IR

SĄVOKA

2 straipsnis

Pagal šią Konvenciją kultūros objektais

laikomi tie objektai, kurie religiniu ar pasaulietiniu požiūriu svarbūs

archeologijai, priešistorijai, istorijai, literatūrai, menui ar mokslui ir

kurie priklauso vienai iš kategorijų, išvardytų šios Konvencijos priede.

II

SKYRIUS

NUOSAVYBĖS

TEISĖS Į PAVOGTUS KULTŪROS

OBJEKTUS

ATKŪRIMAS

4 straipsnis

iš kurio pareikalauta grąžinti šį objektą, nuosavybės teisės atkūrimo metu turi

teisę gauti teisingą ir priimtiną kompensaciją, jei jis nei žinojo, nei galėjo

žinoti, kad objektas vogtas, ir jei gali įrodyti, kad buvo reikiamai atsargus

objektą įsigydamas.

minėtą kompensaciją, bus stengiamasi rasti žmogų, kuris perdavė objektą

savininkui, arba kokį kitą ankstesnį perdavėją, kad sumokėtų kompensaciją, jei

tai leidžia ieškinį pateikusios šalies įstatymai.

sumokėtų kompensaciją savininkui, tai nepažeidžia ieškovo teisės atgauti tą

kompensaciją iš bet kurio kito asmens.

atsargus įsigydamas objektą, atsižvelgiama į visas objekto įsigijimo

aplinkybes, tarp jų ir į suinteresuotųjų asmenų savybes, sumokėtą kainą, ar

savininkas pasitikslino kokiame nors prieinamame pavogtų kultūros vertybių

sąraše arba kitokioje informacijoje ar dokumentuose, kuriuos jis galėjo gauti,

ar kreipėsi patarimo į prieinamas agentūras arba kompetentingą asmenį.

palankesnė negu to asmens, iš kurio jis paveldėjo ar kitaip nemokamai įsigijo

kultūros objektą.

III

SKYRIUS

NETEISĖTAI

IŠVEŽTŲ KULTŪROS OBJEKTŲ GRĄŽINIMAS

5 straipsnis

pareikalauti, kad teismas ar kita kompetentinga kitos Susitariančiosios šalies

institucija įsakytų grąžinti kultūros objektą, neteisėtai išvežtą iš

reikalavimą pateikusios šalies.

reikalavimą pateikusios šalies laikinai- parodai, ištyrimui ar restauravimui, -

gavus leidimą pagal šios šalies įstatymus, reguliuojančius kultūros vertybių

išvežimą siekiant apsaugoti kultūros paveldą, ir nustatytu terminu negrąžintas,

jis laikomas išvežtu neteisėtai.

į kurią kreipiamasi, institucija turi įsakyti grąžinti neteisėtai išvežtą

kultūros objektą, jei reikalavimą pateikusi šalis nustato, kad išvežant objektą

iš jos teritorijos pažeista viena ar daugiau šių sąlygų:

išsaugojimas;

ar istorinės, išsaugojimas;

naudoja papročių ir ritualinėse apeigose, arba jei nustatoma, kad objektas

šalyje, pateikusioje reikalavimą, yra ypatingos kultūrinės reikšmės.

šio straipsnio 1 dalyje, arba prie jo turi būti tokia faktinė ar teisinė

informacija, kuri padėtų teismui ar kitai kompetentingai šalies, į kurią

kreipiamasi, institucijai nustatyti, ar nepažeisti 1-3 dalių reikalavimai.

kultūros objektą turi būti pateiktas per trejus metus nuo to laiko, kai

reikalaujanti šalis sužinojo, kur yra objektas ir kas jo savininkas, ir bet

kuriuo atveju - per penkiasdešimt metų nuo tos dienos, kurią objektas buvo

išvežtas, arba nuo tos dienos, kurią objektas pagal 2 dalyje nurodytą leidimą

turėjo būti grąžintas.

6 straipsnis

įsigijo po to, kai tas objektas buvo neteisėtai išvežtas, objekto grąžinimo

metu turės teisę gauti teisingą ir priimtiną kompensaciją iš reikalavimą

pateikusios šalies, jei jį įsigydamas, jis nei žinojo, nei galėjo žinoti, kad

objektas išvežtas neteisėtai.

galėjo žinoti, kad kultūros objektas išvežtas neteisėtai, bus atsižvelgiama į

objekto įsigijimo aplinkybes, įskaitant tai, kad neturėta leidimo išvežti,

kurio reikia pagal reikalavimą pateikusios šalies įstatymus.

grąžinti kultūros objektą, pagal susitarimą su reikalavimą pateikusia šalimi

gali nuspręsti vietoj kompensacijos:

nuosavybės teisę paties pasirinktam žmogui, kuris gyvena reikalavimą

pateikusioje šalyje ir kuris davė būtinas garantijas.

straipsnį išlaidas apmoka reikalavimą pateikusi šalis, išsaugodama savo teisę

atgauti išlaidas iš bet kurio kito asmens.

palankesnė negu to asmens, iš kurio jis paveldėjo ar kitaip nemokamai įsigijo

kultūros objektą.

7 straipsnis

jei:

a)reikalaujant grąžinti kultūros

objektą, jo išvežimas jau nelaikomas neteisėtu;

autoriui arba nepraėjus daugiau kaip penkiasdešimt metų nuo autoriaus mirties.

punkto nuostatų, šio skyriaus nuostatos taikomos, jei kultūros objektas

sukurtas genties ar vietinės bendruomenės nario arba narių papročių ar

ritualinėms apeigoms, ir objektas grąžinamas tai bendruomenei.

IV

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

8 straipsnis

ir reikalavimas pagal III skyriaus nuostatas gali būti pateiktas

Susitariančiosios šalies, kurioje yra objektas, teismams ar kitoms

kompetentingoms institucijoms, taip pat teismams ar kitoms kompetentingoms

institucijoms, paprastai turinčioms juridinę galią Susitariančiosiose šalyse.

ginčo į teismą, kitą kompetentingą instituciją ar arbitražą.

apsaugos priemonių, numatytų Susitariančiosios šalies, kurioje yra objektas,

įstatymuose, net jei ieškinys nuosavybės teisei atkurti arba reikalavimas grąžinti

objektą pateiktas kitos Susitariančiosios šalies teismams ar kitoms

kompetentingoms institucijoms.

9 straipsnis

nedraudžia Susitariančiajai šaliai taikyti taisykles, palankesnes nuosavybės

teisei atkurti, pavogtam ar neteisėtai išvežtam kultūros objektui susigrąžinti,

negu šioje Konvencijoje numatytos.

interpretuojamas kaip įpareigojantis pripažinti ar taikyti kitos

Susitariančiosios šalies teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimą,

kuris nukrypsta nuo šios Konvencijos nuostatų.

10 straipsnis

tiems kultūros objektams, kurie pavogti šiai Konvencijai įsigaliojus šalyje,

kurioje ieškinys pateiktas, jeigu:

Susitariančiosios šalies teritorijoje įsigaliojus Konvencijai toje šalyje;

įsigaliojus joje Konvencijai.

neteisėtai išvežtiems kultūros objektams įsigaliojus Konvencijai ir reikalavimą

pateikusioje šalyje, ir toje šalyje, kuriai jis pateiktas.

jokių nelegalių sandorių, kurie sudaryti iki Konvencijos įsigaliojimo arba

kuriuos atmeta šio straipsnio 1 ir 2 dalys. Taip pat ji neapriboja jokių šalies

ar asmens teisių pateikti ieškinį nuostoliams atlyginti, nors kultūros objektas

buvo pavogtas ar neteisėtai išvežtas iki Konvencijos įsigaliojimo.

V

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

11 straipsnis

Romoje diplomatinės konferencijos  dėl Unidroit

konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros vertybių

tarptautinio grąžinimo projekto priėmimo baigiamajame posėdyje, taip pat - iki

1996 metų birželio 30 dienos.

pasirašė, turi ją ratifikuoti, priimti ar patvirtinti.

gali prisijungti ir tos šalys, kurios jos nepasirašė.

priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami saugyklai.

12 straipsnis

pirmą dieną po datos, kai buvo deponuotas penktas Konvencijos ratifikavimo,

priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jos dokumentas.

priima, patvirtina šią Konvenciją arba prie jos prisijungia jau penkioms šalims

deponavus Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo

prie jos dokumentus, Konvencija įsigalioja šešto mėnesio pirmą dieną po datos,

kai ji deponavo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus

saugyklai.

13 straipsnis

tarptautiniam dokumentui, kuris juridiškai įpareigoja bet kurią Susitariančiąją

šalį ir kuriame yra nuostatų dėl šios Konvencijos reguliuojamų dalykų, nebent

šalys, kuriose galioja tas tarptautinis dokumentas, būtų pareiškusios

priešingai.

pasirašyti sutartis su viena ar daugiau Susitariančiųjų šalių, siekdama

tobulinti abipusį šios Konvencijos taikymą. Šalys, pasirašiusios tokią sutartį,

jos kopiją turi perduoti saugyklai.

ekonominės integracijos ar regioninių organizacijų narės, gali pareikšti, kad

bendraudamos tarpusavyje laikysis šių organizacijų taisyklių ir netaikys

Konvencijos nuostatų, kurios sutampa su tų organizacijų taisyklėmis.

14 straipsnis

daugiau teritorinių vienetų, turinčių arba neturinčių skirtingas teisės

sistemas, taikomas šios Konvencijos reguliuojamiems dalykams, tai ji,

pasirašydama Konvenciją arba deponuodama ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo

ar prisijungimo prie jos dokumentus, gali pareikšti, kad Konvencija galioja

visuose jos teritoriniuose vienetuose, viename ar daugiau teritorinių vienetų,

taip pat bet kuriuo metu gali vietoj tokio pareiškimo paskelbti naują.

deponuoti saugyklai ir juose turi būti aiškiai nurodyti teritoriniai vienetai,

kuriuose Konvencija galioja.

nurodytą pareiškimą Konvencija galioja viename ar daugiau, bet ne visuose

Susitariančiosios šalies teritoriniuose vienetuose:

šalies teritorija laikomas tos šalies teritorinis vienetas;

į kurią kreipiamasi, teismu ar kita kompetentinga institucija laikomi tos

šalies teritorinio vieneto teismas arba kita kompetentinga institucija;

kultūros objektas, pagal 8 straipsnio 1 dalį laikomas tos šalies teritorinis

vienetas, kuriame yra objektas;

objektas, įstatymais pagal 8 straipsnio 3 dalį laikomi tos šalies, kurioje yra

objektas, teritorinio vieneto įstatymai;

straipsnį laikomas tos šalies teritorinis vienetas.

straipsnio 1 dalį nepaskelbia jokio pareiškimo, Konvencija galioja visuose

šalies teritoriniuose vienetuose.

15 straipsnis

paskelbti ją pasirašant, turi būti patvirtinami Konvenciją ratifikuojant, priimant

ar patvirtinant.

būti pateikiami raštu  ir oficialiai deponuojami saugyklai.

su Konvencija. Pareiškimas, kurio oficialaus paskelbimo raštą saugykla gauna po

Konvencijos įsigaliojimo, įsigalioja šešto mėnesio pirmą dieną po to pareiškimo

deponavimo datos.

paskelbusi pareiškimą, gali bet kuriuo metu jį atšaukti oficialiu raštu,

deponuotu saugyklai. Atšaukimas įsigalioja šešto mėnesio pirmą dieną po rašto

deponavimo datos.

16 straipsnis

pasirašydama, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama Konvenciją ar prie jos

prisijungdama, turi pareikšti, kad pagal 8 straipsnį šalies pateikti ieškiniai

nuosavybės teisei atkurti arba reikalavimai grąžinti kultūros objektus gali

būti jai pateikti pagal vieną ar kelias iš šių procedūrų:

kompetentingai institucijai;

šalies paskirtas tokiems ieškiniams ar reikalavimams priimti ir jiems pateikti

šalies teismams ar kitoms kompetentingoms institucijoms;

kanalais.

pat gali paskirti teismus ar kitas kompetentingas institucijas, turinčias teisę

pareikalauti atkurti nuosavybės teisę arba grąžinti kultūros objektus pagal II

ir III skyrių nuostatas.

straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, gali būti bet kuriuo metu pakeisti naujais.

neturi įtakos Susitariančiųjų šalių dvišalėms ar daugiašalėms sutartims dėl

teisinės pagalbos civiliniais ir komerciniais klausimais.

17 straipsnis

Kiekviena Susitariančioji šalis ne

vėliau kaip per šešis mėnesius po Konvencijos ratifikavimo, priėmimo,

patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumento deponavimo dienos turi raštu

pateikti saugyklai informaciją kuria nors oficialia Konvencijos kalba apie

įstatymus, reglamentuojančius kultūros vertybių išvežimą. Ši informacija turi

būti periodiškai atnaujinama.

18 straipsnis

Negalimos jokios išlygos, išskyrus tas,

kurias numato Konvencija.

19 straipsnis

denonsuoti bet kuriuo metu nuo tos dienos, kurią ji įsigaliojo toje šalyje,

denonsavimo dokumentą deponuodama saugyklai.

šešto mėnesio pirmą dieną po denonsavimo dokumento deponavimo saugyklai datos.

Kai denonsavimo dokumente nurodomas ilgesnis denonsavimo terminas, denonsavimas

įsigalioja pasibaigus šiam terminui po dokumento deponavimo saugyklai.

taikoma tiems ieškiniams nuosavybės teisei atkurti arba reikalavimams  kultūros

objektams grąžinti, kurie buvo pateikti prieš denonsavimo įsigaliojimą.

20 straipsnis

Tarptautinio privatinės teisės

unifikavimo instituto (Unidroit)

prezidentas gali periodiškai arba bet kuriuo metu, penkioms Susitariančiosioms

šalims pareikalavus, sudaryti specialų komitetą praktiniam Konvencijos taikymui

nagrinėti.

21 straipsnis

Respublikos Vyriausybei.

pasirašiusias ar prie jos prisijungusias šalis bei Tarptautinio privatinės

teisės unifikavimo instituto (Unidroit)

prezidentą apie:

deponuotas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas ir

jo deponavimo datą,

ii) kiekvieną pareiškimą, paskelbtą

pagal šią Konvenciją,

iii) bet kurio pareiškimo atšaukimą,

iv) Konvencijos įsigaliojimo datą,

vi) tai, kad deponuotas Konvencijos

denonsavimo dokumentas, deponavimo datą ir denonsavimo įsigaliojimo datą;

kopijas visoms ją pasirašiusioms ir prie jos prisijungusioms šalims bei

Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (Unidroit) prezidentui;

funkcijas.

Patvirtindami tai, kas

pasakyta, šią Konvenciją pasirašė įgaliotieji atstovai.

Pasirašyta Romoje

tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktų metų birželio dvidešimt ketvirtą

dieną vienu egzempliorium anglų ir prancūzų kalbomis; abu tekstai yra

autentiški.

UNIDROIT

konvencijos

dėl

pavogtų ar neteisėtai

išvežtų

kultūros objektų

priedėlis

retos kolekcijos ir egzemplioriai bei paleontologinės reikšmės objektai;

įskaitant mokslo ir technologijos istoriją, karybos istoriją, visuomenės

istoriją, susijusios su nacionalinių vadų, mąstytojų, mokslininkų ir menininkų

gyvenimu, su nacionalinės reikšmės įvykiais;

slaptos) arba archeologiniai radiniai;

archeologinių vietų elementai;

vertybės, pavyzdžiui, įrašai, monetos, raižyti spaudai;

ranka ant bet kokio pagrindo bet kokia medžiaga (išskyrus ranka dekoruotus

pramoninius brėžinius ir gaminius),

ii) originalios statulos ir skulptūros

kūriniai iš bet kokios medžiagos,

iii) originalūs raižiniai, atspaudai,

litografijos,

iv) originalūs meno asambliažai ir

montažai iš bet kokios medžiagos;

senos knygos, dokumentai ir specialios paskirties leidiniai (istoriniai,

meniniai, moksliniai, literatūriniai ir t.t.) - jų vienetai ir kolekcijos;

antspaudai - jų vienetai ir kolekcijos;

fotografijos ir kinematografijos archyvus;

ir seni muzikos instrumentai.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1399, 2011-05-19,

Žin., 2011, Nr. 68-3226 (2011-06-04)

ĮSTATYMO

"DĖL UNIDROIT KONVENCIJOS DĖL PAVOGTŲ AR NETEISĖTAI IŠVEŽTŲ KULTŪROS

OBJEKTŲ RATIFIKAVIMO" 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2011-06-06)

aubodi@lrs.lt