Lietuvos Respublikos miškų įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1996

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 96-1872

Nauja

įstatymo redakcija skelbta: Žin., 2001, Nr. 35-1161

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

M I Š K Ų

ĮSTATYMAS

1994 m. lapkričio 22 d. Nr.I-671

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2001

m. liepos 1 d.:

Nr. IX-240, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.

35-1161 (2001 04 25)

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų

atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų

nuosavybės formų miškai būtų

tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant

racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava, biologinės

įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio

stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines,

ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos

amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs

ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės,

degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose

vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio –

medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo

vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių

priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija

yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais

skiriasi nuo gretimų miško dalių.

3.

Miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės,

žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir

žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami

tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir

priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių

užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė,

skirta miškui įveisti.

4.

Miškų grupė – miško žemės plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai

ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo režimas.

5.

Miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai.

6.

Miško parkai – intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesnio kaip 3

hektarų ploto miškai su atitinkama rekreacine įranga bei infrastruktūra.

7.

Miško ištekliai – nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai,

medžių žievė, karnos ir tošis, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos

dekoratyvinės miško medžiagos, šakelės, vytelės, grybai, riešutai, uogos,

vaisiai, vaistažolės ir vaistinės žaliavos, miško paklotė ir lapai bei miško

augalija.

8.

Nenukirstas miškas – augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos,

vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.

9.

Miško valda – privačios arba valstybinės nuosavybės teise valdomas miško

žemės sklypas.

10.

Miško savininkai – valstybė ir Lietuvos Respublikos piliečiai, įstatymo

nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miškus.

11.

Miško valdytojai – miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos,

nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, kitos valstybės įmonės bei

organizacijos, kurioms įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta

valstybinių miškų valdymo teisė.

12.

Miško naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo miško ir

miško

išteklių naudojimo teisę.

13.

Valstybiniai miškų pareigūnai – miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų

kontrolės įstaigų tarnautojai ir miškų urėdijų miško apsaugos darbuotojai,

turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Valstybinių miškų pareigūnų

pareigybių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija.

14.

Miškų urėdija – valstybės įmonė, turto patikėjimo teise valdanti,

naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka,

taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose

numatytą veiklą.

valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija,

organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir

miško išteklių naudojimą.

16.

Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą ir

prekybą mediena bei miško ištekliais.

17.

Miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų

inventorizaciją ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę

bei miškų ūkio organizavimo ir plėtros projektų rengimą.

3

straipsnis. Miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas

ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį

miškai skirstomi į grupes.

rezervatiniai miškai. Tai valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei

biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių

miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Miško kirtimai,

išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus

atvejus, neatliekami.

grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:

1) A –

ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių,

botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ir šių

rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo

teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų, priešeroziniai ir kiti

miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar

atskirus jų komponentus. Stichinių arba biotinių veiksnių sudarkyti, blogos

sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais

kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais

neplynais kirtimais;

2)

B – rekreaciniai miškai. Tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų

rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti

miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.

Blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai

kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę

medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Leidžiami visų

rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Kertama ne

poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus

medynus.

4.

III grupė – apsauginiai miškai. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių,

kultūrinių draustinių, šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose

bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai.

Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti

dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.

Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni, ugdymo bei

sanitariniai kirtimai.

5.

IV grupė – ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų

grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti

produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai.

Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 8 hektarų.

6.

II, III ir IV grupių miškuose plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas.

7.

Atskiros draustinių miškų dalys, vadovaujantis teritorijų planavimo

dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms.

8.

Miškų priskyrimo grupėms tvarką ir normatyvus nustato bei miškus grupėms

priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu.

4

straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai

1.

Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei

ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Lietuvos

Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė.

nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui, medžioklei ar kitiems tikslams,

išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.

3.

Privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė

kaip 5 hektarų.

4.

Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės

miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1)

miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir

rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2)

miestų miškai;

3)

valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos;

4)

miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai,

kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5)

valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į

kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

6)

kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

5.

Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų

savininko teises ir pareigas.

6.

Valstybinius miškus turto patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių

rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, kitos

valstybės įmonės ir organizacijos, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteikta

valstybinių miškų valdymo teisė.

5

straipsnis. Miškų valstybinis valdymas ir Miškų įstatymo vykdymo priežiūra

Seimas, priimdamas įstatymus.

2.

Valstybės miškų ūkio

strategiją formuoja bei valstybines miškų ūkio programas rengia Aplinkos

ministerija. Aplinkos ministerija, atlikdama miškų ūkio valstybinio valdymo

funkcijas:

1) organizuoja miškų ūkio strategijos bei valstybinių

miškų ūkio plėtros programų rengimą;

2)

organizuoja miškingumo didinimo, miško genofondo, kraštovaizdžio ir biologinės

įvairovės miškuose išsaugojimo, selekcijos ir sėklininkystės, miško išteklių

naudojimo, kitų programų projektų rengimą ir koordinuoja šių programų

įgyvendinimą;

3) rengia teisės aktų miškų ūkio klausimais projektus;

4) organizuoja ir koordinuoja visų šalies miškų

inventorizaciją, miškų tvarkymo (miškotvarkos) projektų rengimą, koordinuoja

miškų monitoringą;

5) organizuoja valstybinę šalies miškų apskaitą ir

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sudarymą;

6) rengia metinių miško kirtimo normų valstybiniuose

miškuose projektus;

7) organizuoja su miškų ūkiu susijusį tarptautinį

bendradarbiavimą.

aplinkos apsaugos inspekcija ir jos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai

atlieka visų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės

funkcijas:

1)

kontroliuoja, kaip laikomasi Miškų įstatymo, ir atlieka valstybinę visų

nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;

2) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda

leidimus miškui kirsti valstybinių miškų valdytojams ir privačių miškų

savininkams;

3) kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę;

4) konsultuoja privačių miškų savininkus miško

naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais.

atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir

koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias

funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos:

1) atlieka miškų urėdijų steigėjo funkcijas ir

koordinuoja jų veiklą;

2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško

atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;

3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir

sanitarinės miško apsaugos sistemą;

4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo,

apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų

įgyvendinimą.

privačių miškų savininkai, laikydamiesi šio įstatymo, taip pat Vyriausybės

ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos atsižvelgiant į privačių miškų savininkų

organizacijų siūlymus tvirtinamų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų

ir kitų miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Privačių miškų

savininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jungtis į asociacijas ir

kooperatyvus, steigti įmones ir organizacijas. Valstybė skatina ir remia

privataus miškų ūkio plėtrą, privačių miškų savininkų savivaldos organizacijas,

teikiančias miško savininkams konsultavimo ir ūkines paslaugas. Miško savininkų

kooperatyvams taikomas žemės ūkio kooperatyvų statusas.

3 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir

neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai,

miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas.

Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai ir

sausinimo grioviai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos

sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrengimų užimti plotai, poilsio

aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, pelkės, smėlynai, taip pat žemė, skirta

miškui įveisti.

Miško žemė gali būti miškų ūkio arba

konservacinės paskirties.

Miškas - ne mažesnis kaip 0,1 ha, apaugęs

medžiais ir kita miško augalija arba laikinai jos netekęs (kirtavietės,

degimvietės), žemės plotas.

Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių,

miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros - iki 10

m pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir

miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku.

Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Miško valda - privačios arba valstybinės

nuosavybės teise valdomas miško žemės sklypas.

Miško savininkai - valstybė ir Lietuvos

Respublikos piliečiai, įstatymo nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į

miškus.

Valstybinio miško valdytojai - miškų urėdijos,

rezervatai, valstybiniai parkai, įmonės bei organizacijos, kurioms įstatymų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta miškų valdymo teisė.

Miško naudotojai - miško valdytojai ir

privataus miško savininkai bei miško nuomininkai, naudojantys miško išteklius,

taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie įgijo miško išteklių

naudojimo teisę.

Miškų urėdija - valstybinių miškų valdymo ir tvarkymo

institucija, nustatyta tvarka jai suteiktoje valdyti valstybinėje žemėje

atkurianti, prižiūrinti, sauganti mišką bei naudojanti miško išteklius. Miškų

urėdijų tipinius nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Miško ištekliai - mediena, techninė žaliava,

vaistažolės, grybai, uogos, riešutai, miško augalai, numesti ragai, miško

gyvūnai.

Miškų grupė - miško plotai, kuriuose panašūs

pagrindiniai ūkio tikslai, ūkininkavimo režimas ir miškų funkcinė paskirtis.

Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai - miškų

ūkio valdymo, valstybinės miškų kontrolės institucijų ir valstybinių parkų

darbuotojai, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras.

Kompleksinis miškų ūkio tvarkymas - miškų

urėdijos veikla: visų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų miškų

administravimas ir ūkinių veiksmų valstybiniuose miškuose visuma, užtikrinanti

miškų atkūrimą, ugdymą, miško ir jo produkcijos apsaugą, racionalų miškų

naudojimą bei prekybą miško produkcija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-759,

98.06.02, Žin., 1998, Nr.56-1542 (98.06.19)

4 straipsnis. Miškų grupės

Miškai skirstomi į keturias grupes.

I grupė - rezervatiniai miškai. Valstybinių

rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių

rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai.

Ūkininkavimo tikslas - palikti miškus

natūraliai augti. Jokie miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų

teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami.

II grupė - specialios paskirties miškai. Joje

skiriami du pogrupiai.

A - ekosistemų apsaugos miškai.

Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių,

botaninių-zoologinių draustinių ir draustinių, esančių valstybiniuose parkuose

bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų

bei priešeroziniai ir kiti miškai.

Ūkininkavimo tikslas - išsaugoti arba atkurti

miško ekosistemas. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose

medynuose bei tokie kirtimai atitinkamų saugomų teritorijų nuostatuose

numatytais atvejais ir kitos brandos amžiaus medynuose, visų rūšių ugdymo ir

sanitariniai kirtimai.

B - rekreaciniai miškai. Miško parkai,

kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai

miško sklypai ir kiti miškai.

Ūkininkavimo tikslas - formuoti ir išsaugoti

rekreacinę miško aplinką. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą

pasiekusiuose medynuose, visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio

formavimo kirtimai.

III grupė - apsauginiai miškai. Tai

geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kartografinių ir kultūrinių

draustinių bei šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei

biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai.

Ūkininkavimo tikslas - formuoti produktyvius

medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus gyvenamosios

aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 6 ha)

plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai.

IV grupė - ūkiniai miškai. Tai visi kiti

miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms, tarp jų valstybinių parkų ūkinių zonų

miškai.

Ūkininkavimo tikslas - laikantis gamtosaugos

reikalavimų formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.

Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 10

hektarų.

Paskiros draustinių ir rekreacinių miškų

dalys, remiantis teritorinio planavimo dokumentais, gali būti priskirtos

skirtingoms miškų grupėms.

Miškų skirstymo į grupes tvarką nustato, o kitus miškus nustatytoms

grupėms priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-759,

98.06.02, Žin., 1998, Nr.56-1542 (98.06.19)

5 straipsnis. Miškų nuosavybė

Pagal nuosavybės formas miškai skirstomi į

valstybinius ir privačius.

Miškų nuosavybės santykius reguliuoja šis

įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei kiti įstatymai.

Privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei

valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha. Saugomose teritorijose tai reguliuoja

Saugomų teritorijų įstatymas.

Pirkti mišką tomis pačiomis sąlygomis turi

pirmenybę:

1) gretimų valdų savininkai;

2) asmenys, turintys aukštąjį arba specialųjį

vidurinį miškininkystės išsilavinimą.

Miško žemė visuomenės poreikiams iš miško

valdytojų ir savininkų gali būti paimama (išperkama) Žemės įstatymo nustatyta

tvarka.

Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise

priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti:

1) valstybiniams rezervatams, nacionalinių ir

regioninių parkų rezervatams;

2) Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;

3) apsauginiams miškams iki 7 km pločio juostoje

nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, ypač vertingiems rekreaciniams miškams,

miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams,

kurortų sanitarinės apsaugos I - II zonoms, miestų miškams, miško parkams,

miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir miško sėklinėms

plantacijoms.

Valstybinės

reikšmės miškams taip pat priskiriami kiti pagal Lietuvos Respublikos žemės

reformos ir kitus įstatymus neprivatizuotini miškai, išskyrus miškus, kurie

įstatymų nustatyta tvarka grąžinami privatinėn nuosavybėn.

6 straipsnis. Valstybinių miškų pareigūnų

teisės ir pareigos

1)

turėti ir nešioti nustatyto pavyzdžio uniformą ir skiriamuosius ženklus;

2) stabdyti transportą,

gabenantį medieną ar kitą miško produkciją, tikrinti transporto priemonėse

esančius medienos ar kitos miško produkcijos įsigijimo dokumentus, taip pat,

įtarus neteisėtą šios produkcijos įsigijimą, tikrinti ją gabenančių asmenų

dokumentus, naudoti transporto priemonių priverstinio stabdymo priemones;

3)

reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų pažymų apie miško išteklių įsigijimą

ir naudojimą, o jeigu jų nėra, – reikalauti žodinių ir raštiškų pasiaiškinimų

dėl veiksmų, susijusių su miško išteklių naudojimu;

4)

įstatymų nustatyta tvarka paimti iš pažeidėjų neteisėtai įsigytą medieną ir

kitą miško produkciją, brakonieriavimo priemones, kitus daiktinius pažeidimų

įrodymus;

5) pristatyti pažeidėjus

į policiją arba į patalpas savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje asmenybei

nustatyti, protokolams, aktams surašyti;

6)

sustabdyti arba uždrausti neteisėtą ūkinę veiklą miško valdoje, jeigu šia

veikla pažeidžiamas šis įstatymas, kitų teisės aktų reikalavimai ir daroma žala

miškui;

7)

įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus,

skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo ir kitų teisės aktų

reikalavimų pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse;

8) Ginklų ir šaudmenų kontrolės bei kitų įstatymų nustatyta

tvarka saugoti, nešioti ir šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje

nurodytais atvejais naudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias

priemones. Jeigu atsisakoma vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, pareigūnas

turi teisę panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek to reikia tarnybinei

pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos

priemonės nebuvo veiksmingos;

9)

valstybiniai miškų pareigūnai turi ir kitų įstatymų suteiktų teisių.

panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, kai

tai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu saugant mišką:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar

tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas miško pažeidėją ar nusikaltimą

padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo

neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti

teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų,

jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;

3) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą ar kai būtina atremti

saugomų objektų užpuolimą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei.

panaudoti fizinę prievartą bei specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą

prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei

akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas

pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi

pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė

ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. Draudžiama panaudoti

šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti

pašaliniai asmenys.

4.

Valstybiniai miškų

pareigūnai ir miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės dirbti samdos

pagrindais, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais,

nariais, dalininkais ir pan.) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo,

prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse bei vykdyti kitą įstatymų

draudžiamą veiklą.

5.

Valstybinių miškų

pareigūnų uždavinius, funkcijas bei pareigas nustato Valstybinių miškų

pareigūnų nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė.

7 straipsnis. Ekonominis valstybinio miškų

ūkio reguliavimas

įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose,

Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda

pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Įvertinant

miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą

neįtraukiami.

tvarka miškų urėdijoms nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į

valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.

Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami

Vyriausybės patvirtintai specialiajai Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo

programai finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų

miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos,

valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti,

stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams

likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams

konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms

kurtis, miško propagandai organizuoti, miškų ūkį aptarnaujančių organizacijų

vykdomoms programoms bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti).

8 straipsnis. Asmenų lankymasis miške

miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona,

kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti

įstatymai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą,

išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti,

uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir

bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės

aktų reikalavimų.

2.

Savivaldybių vykdomosios

institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar privačių miškų

savininkų teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių

priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio

plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir

pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei

vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.

teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų

nuostatai, tvirtinami Vyriausybės

ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos.

miško valdytojo, savininko ar naudotojo pastatyti informaciniai ženklai.

II SKYRIUS

MIŠKO NAUDOJIMAS

9 straipsnis. Miško valdytojų, savininkų ir

naudotojų pareigos

kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta

metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto.

saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir

tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų

mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje

(miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti

miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti

miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų.

miškuose privalo laikytis Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo

taisyklių. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė. Valstybiniuose miškuose medienos

ruošėjai per miško naudojimo leidime nustatytus terminus, įskaitant pratęstus

terminus, privalo iškirsti mišką ir išvežti pagamintą medieną. Miško kirtimo ir

pagamintos medienos išvežimo terminai, jeigu medienos ruošėjai pageidauja,

pratęsiami iki 6 mėnesių. Per nustatytą terminą, įskaitant ir pratęstąjį,

neiškirstas miškas ir neišvežta žaliavinė mediena neatlygintinai pereina miško

valdytojui. Miško kirtimo ir pagamintos medienos išvežimo terminų nustatymą

reglamentuoja Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklės.

įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų,

taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių –

pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos

reikalavimų.

atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka

išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

7.

Privačių miškų savininkai Aplinkos ministerijos ir Statistikos departamento

nustatyta tvarka teikia informaciją ir statistikos duomenis apie miškų ūkio

veiklą savo valdose.

8.

Apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarką nustato Aplinkos

ministerija.

10 straipsnis. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisė naudotis

mišku bei jo

ištekliais

1.

Privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku

įgyja gavę žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Privačių miškų

tvarkymo ir naudojimo nuostatus tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į privačių miškų

savininkų organizacijų siūlymus.

2.

Miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos

ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius

(medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui,

bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems

įstatymams neprieštaraujantiems tikslams). Pagal šią tvarką numatytais atvejais

teisė vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą įgyjama gavus nustatytos

formos leidimus. Ši teisė baigiasi, kai gavęs leidimą asmuo miršta,

reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį pasibaigia leidimo galiojimo laikas

ar nustatyta tvarka leidimas pripažįstamas negaliojančiu.

3.

Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises saugo įstatymai. Pažeistos

teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų

teisės aktų nustatyta tvarka. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisės

gali būti apribotos įstatymų nustatyta tvarka visuomenės, aplinkos bei miško

apsaugos interesais.

11 straipsnis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis

tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės,

miško savininko ir visuomenės interesus.

ūkio reikmėms (daigynams įrengti, miško ūkiniams keliams tiesti,

priešgaisrinėms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aikštelėms ir

medienos sandėliams įrengti, nustatyta tvarka žvyrui bei smėliui kasti ūkio

reikmėms ir kt.) nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

12 straipsnis. Miško žemės

sausinimas, tręšimas ir kelių per miško žemę tiesimas

cheminių medžiagų miško žemėje naudojimas negali prieštarauti Aplinkos apsaugos

įstatymui ir atitinkamiems teisės aktams.

miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą privalo atlikti tų

valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka.

keliai tiesiami miško valdytojų, savininkų, naudotojų, savivaldybės,

Kelių fondo ir kitomis lėšomis.

III

SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS MIŠKŲ VALSTYBĖS KADASTRAS IR

MIŠKOTVARKOS

PROJEKTAS

13 straipsnis. Valstybinė miškų

inventorizacija, miškų apskaita ir miškų kadastras

1.

Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško

išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę.

Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visose miško valdose. Miškų

urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose

inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne

miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.).

2.

Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama

ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio

ministerijos nustatyta tvarka.

3.

Valstybinės miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visas miško

valdas, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją jiems

atlikti.

4.

Lietuvos Respublikoje valstybinė miškų inventorizacija atliekama atrankos

metodu. Ji skirta strateginiam miškų sektoriaus planavimui valstybės lygmeniu.

Miškų sklypų inventorizacija atliekama miško ūkiui organizuoti miško valdos

lygmeniu ir miškotvarkos projektams rengti.

5.

Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tvarką, turinį ir

periodiškumą nustato Aplinkos ministerija.

6.

Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų

apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis

kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių

kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato

Vyriausybė.

7.

Valstybinė miškų inventorizacija ir apskaita valstybiniuose ir privačiuose

miškuose atliekama valstybės lėšomis. Inventorizacijos ir apskaitos duomenys

miškų savininkams ir valdytojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka

teikiami nemokamai. Miškų sklypai inventorizuojami ir miškotvarkos projektai

rengiami valstybės, miško valdytojų ir savininkų lėšomis.

14 straipsnis.

Miškotvarkos projektas

specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų

ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo

darbai. Jis

sudaromas visoms miško valdoms. Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir

atkuriami pagal miškotvarkos projektą.

1) miškų tvarkymo schemos – rengiamos miško valdytojų bei regionų

teritorijoms ir skiriamos bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti,

jų tvarkymo koncepcijai parengti;

2) vidinės miškotvarkos projektai –

rengiami miško valdytojų bei privačioms miškų valdoms ir skiriami konkrečių

tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas šių projektų rengimo

taisykles bei metodiką ir jose nustatytus kriterijus. Sudėtinės miškotvarkos

projekto dalys yra šios:

1) pagrindžiamoji – apima esamos miško žemių

naudojimo, apsaugos, miškotvarkos problemų analizę, ankstesnių miškotvarkos

projektų įgyvendinimo rezultatų įvertinimą ir socialinių bei ekonominių

poreikių prognozę;

2) projektinė – apima sprendinių parengimą planuojamos

miškų teritorijos naudojimo tikslų ir tvarkymo koncepcijos (miškų tvarkymo

schemos) arba tvarkymo priemonių sistemos (vidinės miškotvarkos projektai)

klausimais;

3) baigiamoji – apima planavimo dokumento sprendinių

pasekmių numatymą, svarstymą, derinimą ir tvirtinimą.

dydį, nustato miškotvarkos projekto turinį ir kitus rodiklius, taip pat medynų

kirtimo amžių visuose miškuose. Pagrindiniai miško kirtimai atliekami

brandžiuose, perbrendusiuose miškuose, šių kirtimų taisyklėse numatytais

atvejais ir pribręstančiuose medynuose. Tarpiniai miško kirtimai atliekami

medynų produktyvumo didinimo, sanitarinės miškų būklės gerinimo, biologinės

įvairovės išsaugojimo, medienos išteklių panaudojimo, medynų rekonstrukcijos ir

kitais teisės aktų numatytais tikslais. Metinė pagrindinių miško kirtimų norma

nustatoma kiekvienam miško valdytojui bei savininkui pagal Aplinkos

ministerijos patvirtintą metodiką.

5.

Metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose tvirtina

Vyriausybė. Nustatyta metinė pagrindinių miško kirtimų norma negali būti

viršijama, išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai šalies mastu išdžiūvusių,

išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau

kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį. Bendra visų rūšių metinė

miško kirtimų norma šalyje negali viršyti metinio medienos prieaugio.

6.

Tarpinių miško kirtimų mastą šalies valstybiniuose miškuose nustato Aplinkos

ministerija.

7.

Miško valdytojai, turintys daugiau kaip 500 hektarų miško, privalo neviršyti

metinės pagrindinių miško kirtimų normos. Stichinių nelaimių atvejais ir jeigu

ši norma nebuvo įvykdyta ankstesniais metais, skaičiuojant nuo jos patvirtinimo

metų, metinė pagrindinių miško kirtimų norma gali būti didinama Aplinkos

ministerijos nustatyta tvarka. Kiti miško valdytojai ir savininkai,

nepažeisdami miško kirtimo taisyklių reikalavimų, gali nukrypti nuo metinės

miško kirtimų normos, bet privalo laikytis dešimtmečio miško kirtimų normos.

8.

Miškotvarkos projektus rengia bei miškų inventorizaciją atlieka fiziniai ir

juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Laikantis šios

tvarkos, centralizuotai kaupiami ir tvarkomi miškotvarkos duomenys, rengiami,

derinami ir tvirtinami miškotvarkos projektai.

IV

SKYRIUS

MIŠKO

ATKŪRIMAS, AUGINIMAS IR KIRTIMAS

15

straipsnis. Miško atkūrimas ir įveisimas

1.

Mišką privalo atkurti jo valdytojai, savininkai bei naudotojai savo lėšomis.

2.

Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas turi būti didinamas įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka įveisiant mišką ne miško žemėje.

3.

Miškas ne miško žemėje įveisiamas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio

ministerijos nustatyta tvarka valstybės, žemės bei miško valdytojų ir savininkų

lėšomis.

miško žemėje, šiam plotui taikomas Miškų įstatymas.

dirbtiniu būdu miškas atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus po jų

atsiradimo. Miškas dirbtiniu būdu įveisiamas ir atkuriamas ekologiniu pagrindu;

iškirsti ąžuolynai, klevai, liepynai, uosynai ir pušynai, augę jiems tinkamose

augavietėse, turi būti atkurti tomis pačiomis medžių rūšimis. Valstybiniai

miškų pareigūnai gali uždrausti miško valdytojams, savininkams ir naudotojams

tolesnius pagrindinius miško kirtimus, kol bus atkurtas iškirstasis miškas.

Išimtys leidžiamos, kai dėl stichinių nelaimių žūva dideli miško plotai.

rekonstrukciją, želdinių ir žėlinių papildymą, priežiūrą ir apsaugą, kol

susiformuoja jaunuolynas. Žuvę želdiniai ir žėliniai atkuriami ne vėliau kaip

per dvejus metus.

7.

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus tvirtina Aplinkos ministerija.

15 straipsnis. Tarnybinės žemės dalos

Miškų

urėdijos ir valstybiniai parkai turi teisę jiems suteiktose žemėse skirti savo

darbuotojams tarnybines žemės dalis. Jų skyrimo normas ir tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši žemė neprivatizuojama.

III. VALSTYBINIS MIŠKŲ KADASTRAS IR MIŠKOTVARKOS

PROJEKTAS

16 straipsnis.

Medynų auginimas ir kirtimas

1.

Medynų auginimo ir priežiūros priemonėmis siekiama formuoti augavietės sąlygas

atitinkančius, našius miškus, pirmenybę teikiant vietinėms medžių ir kitų

augalų rūšims, mišriems miško želdiniams ir mišriems medynams. Medynų augimą ir

priežiūrą reguliuojančios priemonės, pagrindiniai ir tarpiniai miško kirtimai

atliekami pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamus normatyvus ir taisykles.

2.

Miško ugdymo kirtimai atliekami nebrandžiuose medynuose jų našumui bei

stabilumui didinti ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šiais miško kirtimais

reguliuojamas medynų tankumas ir rūšinė sudėtis. Sanitariniai miško kirtimai atliekami miško

sveikatingumui palaikyti ir gerinti.

3.

Taip pat gali būti atliekami miško kirtimai kraštovaizdžiui formuoti,

biotechninėms priemonėms vykdyti, priešgaisrinėms juostoms įrengti,

technologinių įrenginių vietoms paruošti ir kitiems miško ūkio tikslams.

V SKYRIUS

MIŠKO

APSAUGA

17 straipsnis. Miško apsaugos uždaviniai

Miško apsaugos uždaviniai – saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų

veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško

išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių

daromos žalos; taip pat saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų,

kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių

pažeidimų.

18 straipsnis.

Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių

1.

Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma

bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo,

profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią bendrą valstybinę

priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos

ministerijos,

miškų urėdijos bei valstybinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis. Miško

valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais

patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.

2.

Miškų urėdijos bei

valstybiniai parkai ir savivaldybės skiria lėšų bendrai valstybinei

priešgaisrinio stebėjimo ir gaisrų gesinimo sistemai visose miško valdose.

Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines

priešgaisrines priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo

užšlemštą mišką ir kita).

3.

Stichinių nelaimių miškuose atvejais Aplinkos ministerija turi teisę nustatyti

specialias apsaugos ir nelaimių padarinių šalinimo priemones, kurios yra

privalomos visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams.

19 straipsnis.

Miško apsauga nuo ligų ir kenkėjų

1.

Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais

patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti

iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių

medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti miškų urėdijoms bei valstybinių parkų

direkcijoms apie medžių ligų ir kenkėjų židinius.

2.

Dideli kenkėjų ir ligų židiniai lokalizuojami ir likviduojami valstybės, miško

valdytojų ir savininkų lėšomis.

20 straipsnis.

Miško apsauga nuo naminių gyvulių ir žvėrių daromos žalos

1.

Naminių gyvulių ganiava valstybinėje miško žemėje draudžiama, išskyrus Aplinkos

ministerijos numatytus atvejus. Privačiuose miškuose gyvulių ganiava draudžiama

kirtavietėse ir 20 metų neturinčiuose jaunuolynuose.

2.

Medžiojamų žvėrių skaičius miško žemėje turi būti palaikomas toks, kad būtų

garantuotas ekosistemos stabilumas. Reguliuojant žvėrių skaičių miške,

laikomasi Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

21 straipsnis.

Miško apsauga nuo taršos

Miško

apsaugą nuo taršos, leistiną taršą ir žalos miškams atlyginimą nustato Aplinkos

apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai. Žuvę ar pažeisti miškai turi būti

atkuriami kaltininkų lėšomis, o jei kaltininkai nenustatyti, – valstybės, miško

valdytojų ir savininkų bei kitomis lėšomis.

VI SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

UŽ MIŠKŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

22 straipsnis. Atsakomybė

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus,

traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Neteisėta veika padarytos žalos

atlyginimas

savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui,

kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė,

atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato

įstatymai ir kiti teisės aktai.

konfiskuojama miško valdytojo arba savininko ir naudotojo naudai įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nuostolių sumos išieškomos nukentėjusios

šalies naudai.

ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę:

1) miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių

miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala;

2) valstybiniai miškų pareigūnai, kai žala yra

padaroma miškui, kaip aplinkos objektui.

VII SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

MIŠKŲ

ŪKIO SRITYJE

24 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis

bendradarbiavimas miškų ūkio

klausimais

Lietuvos

Respublika, vadovaudamasi tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, sudaro

tarptautines sutartis miškų ūkio klausimais, dalyvauja tarptautinių miškų ūkio

organizacijų veikloje.

25

straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių taikymas

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys

nustato kitokius miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos reikalavimus nei šis

įstatymas, yra taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                            ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1608,

96.11.05, Žin., 1996, Nr.110-2507 (96.11.15)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-434,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2426 (97.10.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-759,

98.06.02, Žin., 1998, Nr.56-1542 (98.06.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 1, 3, 4, 7, 11, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1498, 99.12.23, Žin., 1999,

Nr.110-3203 (99.12.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-87, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr.

111-3566 (2000 12 29)

MIŠKŲ ĮSTATYMO 8, 10, 14, 16, 17, 18, 22, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-240, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.

35-1161 (2001 04 25)

MIŠKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja 2001 m. liepos 1 d.:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-241,

2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1162 (2001 04 25)

MIŠKŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 04 26)

autrap@lrs.lt

25 straipsnis. Atsakomybė

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Miškų

įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Neteisėta veika padarytos

žalos atlyginimas

Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą miško

valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ir interesams, privalo visiškai

ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atstatyti iki pažeidimo buvusią būklę.

Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

Mediena, įgyta pažeidžiant šį įstatymą,

konfiskuojama valstybės arba savininko naudai įstatymų nustatyta tvarka.

Nuostolių sumos išieškomos nukentėjusios šalies naudai.

Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos

žalos turi teisę:

1) miško valdytojai, savininkai ir naudotojai,

kurių miškui, turtui ar interesams padaryta žala;

2) miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos

valstybinę kontrolę vykdančios institucijos bei jų pareigūnai už šio įstatymo

pažeidimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-87, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr.

111-3566 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

VII. ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMAS

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos miškų įstatymui,

netenka galios Lietuvos Respublikos miškų kodeksas (Žin., 1979, Nr. 19- 241).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                            ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1608,

96.11.05, Žin., 1996, Nr.110-2507 (96.11.15)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-434,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2426 (97.10.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-759,

98.06.02, Žin., 1998, Nr.56-1542 (98.06.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 1, 3, 4, 7, 11, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1498, 99.12.23, Žin., 1999,

Nr.110-3203 (99.12.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-87, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr.

111-3566 (2000 12 29)

MIŠKŲ ĮSTATYMO 8, 10, 14, 16, 17, 18, 22, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 01 23)

autrap@lrs.lt

1 straipsnis. Pagrindinės miškų politikos

kryptys

Miškas

yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir

piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę,

tvarkomas pagal nenutrūkstamo ir daugiatikslio naudojimo principus, laiduojant

nuosavybės formų įvairovę. Lietuvoje dominuoja valstybinė miškų nuosavybė.

Miškuose turi būti efektyviai ūkininkaujama,

nepažeidžiami valstybės ekonominiai ir ekologiniai interesai.

Miškuose turi būti užtikrinta aplinkos, augalijos

ir gyvūnijos įvairovės, kraštovaizdžio, gamtinių, kultūrinių vertybių apsauga

ir jų harmoninga sąveika.

Lietuvos teritorijos miškingumas turi būti

didinamas, jo didinimo galimybės nustatomos rengiant teritorinio planavimo

(kraštotvarkos) dokumentus.

Valstybės miškų politiką formuoja Lietuvos

Respublikos Seimas, o ją įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota

Aplinkos ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-759,

98.06.02, Žin., 1998, Nr.56-1542 (98.06.19)