Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, savininkai arba valdytojai, nustatyta tvarka gali gauti ne ilgiau kaip vieną parą galiojantį leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti.

Maksimalias privalomosios techninės apžiūros kainas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šios kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos, padengti paslaugų sąnaudas ir užtikrinti reikiamą paslaugų kokybę, atsižvelgiant į paslaugų poreikį ir kitus veiksnius, lemiančius kainos dydį. Paslaugų savikaina (išlaidos) nustatoma pagal argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmonės privalo pateikti paslaugų išlaidų skaičiavimus.

Techninį patikrinimą atliekančių pareigūnų, techninės apžiūros kontrolierių atlygis nėra tiesiogiai susijęs su jų atliktų pradinių arba išsamesnių techninių patikrinimų rezultatais. Techninės apžiūros kontrolieriai, atliekantys privalomąją techninę apžiūrą, ir techninį patikrinimą atliekantys pareigūnai turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas.

Kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat kai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnyje nustatyti pagrindai, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę, o transporto priemonės savininko (valdytojo) sutikimu ji gali būti pastatoma ir į kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms stovėti (jeigu tai nepakenks baudžiamajam procesui ar administracinio nusižengimo teisenai).

Nustačius transporto priemonės techninės būklės, krovinių ar keleivių vežimo tvarkos pažeidimų, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimų, kai tolesnis važiavimas kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, taip pat nustačius N2, N3, O3, O4 klasės transporto priemonės didelį ir (ar) pavojingą trūkumą, susijusį su krovinio išdėstymu ir (ar) jo pritvirtinimu, uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, kol pašalinama grėsmė eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Dėl didelio ir (ar) pavojingo trūkumo, susijusio su krovinio išdėstymu ir (ar) jo pritvirtinimu, uždraudus toliau važiuoti N2, N3, O3, O4  klasės transporto priemonei, laikinai paimami transporto priemonės registracijos dokumentai, kol bus pašalinti krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo trūkumai.

Pradinio techninio patikrinimo kelyje ar išsamesnio techninio patikrinimo techninės apžiūros įmonėje metu nustačius didelį ir (ar) pavojingą trūkumą, uždraudžiama M2, M3, N2, N3, O3 ar O4 klasės transporto priemonei, T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b ar T5 kategorijos ratiniam traktoriui, kuris dažniausiai naudojamas viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurio didžiausiasis projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, toliau važiuoti ir laikinai paimami transporto priemonės registracijos dokumentai, kol bus pašalinti nustatyti dideli ir (ar) pavojingi trūkumai. Nustačius Lietuvoje registruotos transporto priemonės pavojingą trūkumą, panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Uždraudus transporto priemonei toliau važiuoti, policijos ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai gali išduoti leidimą transporto priemonei nuvykti iki vienos iš artimiausių remonto vietų, kurioje galima pašalinti nustatytus trūkumus, jeigu pavojingi trūkumai gali būti ištaisyti taip, kad būtų galima nuvažiuoti iki šios remonto vietos nesukeliant tiesioginio pavojaus toje transporto priemonėje esančių asmenų ar kitų eismo dalyvių saugumui.

Transporto priemonė priverstinai gali būti nuvežama į kitą vietą iš vietų, kuriose leidžiama transporto priemonėms stovėti, šiais atvejais:

Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl uždraudimo toliau važiuoti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais gali priimti padarytą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką tirti įgaliotos institucijos pareigūnai. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytais atvejais sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo priima policijos arba savivaldybių administracijų įgalioti pareigūnai, šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais atvejais – policijos arba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, o šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytais atvejais – policijos pareigūnai.

Pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, apie jį praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui).

Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir uždraudimo toliau važiuoti tvarką, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių techninių patikrinimų organizavimo Lietuvos Respublikos keliuose taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais transporto priemonės savininkas ar valdytojas išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu, neatlygina.

Išlaidas, susijusias su išsamesnio techninio patikrinimo atlikimu techninės apžiūros įmonėje, transporto priemonės trūkumų šalinimu, padengia transporto priemonės valdytojas ir (ar) vairuotojas.

Konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, sudaryta 1971 m. gegužės 4 d. Hagoje.

1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendacija 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių.

2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645.

2008 m. kovo 3 d. Tarybos rekomendacija 2008/205/EB, pritaikanti Rekomendaciją 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą.

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1936.

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB.

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/46/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų.

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 29 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2021/1716.

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija.

Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija.

Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registro valdytoja – Krašto apsaugos ministerija.

Administracinių nusižengimų registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija.

Ieškomų transporto priemonių registro valdytojas – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės (toliau – CTADB) duomenis tvarko Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, o techninę apžiūrą atliekančios įmonės informaciją teikia per CTADB.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenis tvarko Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija.

Eismo įvykių informacinės sistemos valdytoja – Susisiekimo ministerija.

Už liudijimų, patvirtinančių, kad asmuo atitinka nustatytus reikalavimus ir jam suteikiama teisė dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi, išskyrus atvejus, kai suteikiama teisė atlikti karinei įrangai priskiriamų taktinių ir logistinių transporto priemonių ar jų junginių su priekabomis vairuotojų mokytojų ir (arba) vairavimo instruktorių funkcijas, išdavimą vairavimo instruktoriams, vairuotojų mokytojams mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.

Už teisės vykdyti vairuotojų mokymą, išskyrus teisę vykdyti karinei įrangai priskiriamų taktinių ir logistinių transporto priemonių ar jų junginių su priekabomis vairuotojų rengimą, ar papildomą vairuotojų mokymą suteikimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija tvarko CTADB duomenis, įskaitant asmens duomenis, be duomenų subjekto sutikimo, siekdama užtikrinti privalomosios techninės apžiūros sistemos funkcionavimą pagal Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Techninę apžiūrą atliekančios įmonės teikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis per CTADB. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, tvarkydama techninės apžiūros, techninės ekspertizės ir techninės apžiūros įmonių vidaus kokybės kontrolės duomenis ir atlikdama kitus duomenų tvarkymo veiksmus, užtikrina šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų rinkimo koordinavimą ir teikimą asmenims, kurie turi teisę duomenis gauti.

CTADB tvarkomi šie duomenys:

Siekdami užtikrinti tinkamą su eismo saugumo sritimi susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių funkcionavimą ir naudojimą, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registro, Administracinių nusižengimų registro, Ieškomų transporto priemonių registro, Eismo įvykių informacinės sistemos, CTADB, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės valdytojai ir tvarkytojai tarpusavyje neatlygintinai keičiasi šiuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir duomenų bazėse esančiais su eismo saugumo sritimi susijusiais duomenimis. Visus reikiamus duomenis apie motorinę transporto priemonę arba jos priekabą, taip pat su jomis susijusius duomenis šioje dalyje nurodytų registrų, valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių valdytojai ir (ar) tvarkytojai neatlygintinai teikia Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Šis registras yra pagrindinis informacijos apie registruotą motorinę transporto priemonę arba jos priekabą šaltinis.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija prireikus teikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis kitoms Europos ekonominės erdvės šalių įgaliotoms institucijoms, taip pat prireikus gauna iš šių institucijų su technine apžiūra susijusius duomenis.

Su eismo saugumo sritimi susiję registrai ir valstybės informacinės sistemos valdomi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu. Su eismo saugumo sritimi susijusiuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir duomenų bazėse kaupiami asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

Kai yra techninės galimybės, tikrinantys pareigūnai, vykdydami eismo priežiūrą, gali vairuotojo pažymėjimo, vairuotojo kvalifikacijos kortelės, vairuotojo liudijimo ir kitų dokumentų galiojimą ir šiuose dokumentuose įrašytus duomenis patikrinti naudodami su eismo saugumo sritimi susijusius registrus, valstybės informacines sistemas, duomenų bazes ir Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimų tinklą.

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, susiejančius transporto priemonės valstybinį registracijos numerį ir transporto priemonės identifikavimo numerį (toliau – VIN), teisėtiems tikslams gali gauti ir kiti duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai. Atskleisti duomenys gali būti naudojami tik tam tikslui, kuriam jie buvo atskleisti. Duomenys gali būti toliau atskleisti ar kitaip perduoti trečiajai šaliai tik įstatymų nustatytais atvejais. Be to, kas numatyta kitų įstatymų, teisėtais tikslais laikomi transporto paslaugų teikimas ir plėtra.

Duomenys apie transporto priemonės draudžiamuosius įvykius pagal tos transporto priemonės VIN yra vieši (skelbiami ir laisvai prieinami Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro interneto svetainėje).

Techninės apžiūros kontrolierius turi atitikti šiuos reikalavimus:

Kvalifikacinis egzaminas laikomas Susisiekimo ministerijoje arba jos įgaliotoje institucijoje.

Techninės apžiūros kontrolierius privalo ne rečiau kaip kartą per 2 kalendorinius metus nuo teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą suteikimo dienos išlaikyti žinių patikrinimo egzaminą Susisiekimo ministerijoje arba jos įgaliotoje institucijoje.

Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūroms taikomi šie reikalavimai:

Prieš patvirtinant kelių infrastruktūros projektą, susisiekimo ministro nustatyta tvarka atliekamas naujo kelio ar svarbaus esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio kelių saugumui vertinimas. Valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą susisiekimo ministro nustatyta tvarka organizuoja planuojamo kelio savininkas (valdytojas). Poveikio kelių saugumui vertinimo išvada privaloma kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su poveikio kelių saugumui vertinimo išvada arba jos dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą pateikusiam subjektui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie poveikio kelių saugumui vertinimo išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą arba jos dalį.

Kelių saugumo auditas yra neatsiejama kelių infrastruktūros projekto dalis. Kelių saugumo auditas atliekamas rengiant projektą, taip pat prieš pradedant eksploatuoti kelią ir pradiniu kelio eksploatavimo etapu. Kelio savininkas (valdytojas) kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti kelių saugumo auditą atlikusio asmens duomenis ir su kelių saugumo auditu susijusią informaciją. Jeigu kelių saugumo auditą atlieka asmenų grupė, bent vienas šios grupės narys turi būti kelių saugumo auditorius.

Reguliarus kelio saugumo patikrinimas atliekamas pagal reguliarių kelio saugumo patikrinimų procedūrą nustatytu periodiškumu ir tvarka. Kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas atliekamas pagal kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūrą nustatytu periodiškumu ir tvarka.

Ne rečiau kaip kas 5 metus atliekamas viso kelių tinklo saugumo vertinimas, juo remiantis parengiamas prioritetinių veiksmų planas. Prioritetinių veiksmų planą įgyvendina kelio savininkas (valdytojas).

Atliekant viso kelių tinklo saugumo vertinimą, pagal poreikį atliekamas tikslinis kelio saugumo patikrinimas, siekiant nustatyti kelio (gatvės) defektus ar problemines vietas, dėl kurių padidėja eismo įvykių ir eismo dalyvių sužeidimo rizika.

Įgyvendinant kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras (poveikio kelių saugumui vertinimą, kelių saugumo auditą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą) atsižvelgiama į pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius.

Kelių saugumo audito išvados privalomos kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su kelių saugumo audito išvadomis arba jų dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia kelių saugumo auditoriui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie kelių saugumo audito išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į kelių saugumo audito išvadą arba jos dalį.

Juodosios dėmės nustatomos, tiriamos ir šalinamos kasmet susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Kelių saugumo auditorius turi atitikti šiuos reikalavimus:

Kelių saugumo auditorius negali dalyvauti audituojamo kelių infrastruktūros projekto rengimo ar įgyvendinimo darbuose, turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas. Kelių saugumo auditorius veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti atliktų kelių saugumo auditų ataskaitas, vykdyti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros nurodymus dėl kelių saugumo auditoriaus veiklos, taip pat sudaryti galimybę viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūrą.

Asmuo, pageidaujantis atlikti kelių saugumo auditą, privalo susisiekimo ministro nustatyta tvarka įgyti kelių saugumo auditoriaus kompetenciją. Kelių saugumo auditoriaus kompetencija įgyjama kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo kursuose; juos išklausius, viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminas. Išlaikiusiam kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminą asmeniui viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo egzamino išlaikymo dienos išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti kelių saugumo auditą. Asmeniui leidžiama atlikti kelių saugumo auditą tik turint galiojantį kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą.

Kelių saugumo auditoriaus kompetencija tobulinama susisiekimo ministro nustatytu periodiškumu kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursuose; juos išklausius, viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzaminas. Vietoj kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų susisiekimo ministro nustatyta tvarka gali būti užskaitytas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje. Kelių saugumo auditoriui, kuris nustatytu periodiškumu neišklausė kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų ir neišlaikė kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzamino, sustabdomas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Pašalinus priežastis, lėmusias kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.

Viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą, kai kelių saugumo auditorius:

Asmuo, kuriam už šio straipsnio 5 dalies 4 arba 5 punkte nurodytus pažeidimus buvo panaikintas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, gali gauti kitą kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros sprendimo panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą.

Asmuo, atliekantis poveikio kelių saugumui vertinimą, privalo atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant poveikio kelių saugumui vertinimą patirtį.

Asmuo, organizuojantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:

Asmuo, dėstantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:

Asmenų atitiktį keliamiems kelių saugumo auditorių, asmenų, atliekančių poveikio kelių saugumui vertinimą, asmenų, dėstančių kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, reikalavimams tikrina viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra.

Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgytą kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Fiziniai asmenys, įgiję kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, gali teikti kelių saugumo auditoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.

Vairuotojo kvalifikacija įgyjama baigus pradinį profesinį vairuotojų mokymą (formaliojo profesinio mokymo programą) ir gavus kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą (išlaikius vairuotojo kvalifikacijos egzaminą). Išlaikiusių kvalifikacijos egzaminą vairuotojų kvalifikacijos įgijimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos profesinio mokymo diplomu, kuris laikomas ir vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimu. Vairuotojų kvalifikacija tobulinama mokantis pagal periodinio profesinio vairuotojų mokymo programą. Periodinio profesinio vairuotojų mokymo (neformaliojo profesinio mokymo programos) baigimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos pažymėjimu, kuris laikomas ir vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimu.

Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi:

Prieš gaudamas vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą, vairuotojas neprivalo įgyti teisės vairuoti tam tikras šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones, bet privalo turėti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones. Vairuotojai kartu su pradiniu profesiniu vairuotojų mokymu gali įgyti teisę vairuoti atitinkamos (atitinkamų) kategorijos (kategorijų) motorinę (motorines) transporto priemonę (priemones).

Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, patvirtinančius kvalifikaciją vežti krovinius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (C1, C1E, C arba CE) transporto priemonę, neprivalo pakartotinai įgyti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimo arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimo, kai siekia įgyti teisę vairuoti kitos kategorijos motorinę transporto priemonę kroviniams vežti. Analogiška nuostata taikoma ir vairuotojams, turintiems vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, patvirtinančius kvalifikaciją vežti keleivius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (D1, D1E, D arba DE) transporto priemonę.

Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai kas 5 metus privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie nuolat gyvena, arba Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje dirba. Jeigu vairuotojas nustatytu laiku neužbaigia periodinio profesinio vairuotojų mokymo, vairuotojui draudžiama verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu tol, kol jis užbaigs šį mokymą.

Vairuotojų, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius arba keleivius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina vairuotojo pažymėjime įrašyti suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija, arba vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Vairuotojų, kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina susisiekimo ministro įgaliotos institucijos išduodami vairuotojo liudijimai. Asmenims, vairuotojo pažymėjimą gavusiems Lietuvos Respublikoje, į vairuotojo pažymėjimą šalia atitinkamų kategorijų įrašomi suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija.

Jeigu Europos Sąjungos kodo (95) negalima nurodyti vairuotojo pažymėjime, vairuotojui išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių išduotos vairuotojų kvalifikacijos kortelės. Akcinė bendrovė „Regitra“, išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelę, patikrina teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones galiojimą, nurodytą vairuotojo pažymėjime.

Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, arba šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai, kurie nustojo verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir kurie neatitinka šio straipsnio 5 dalies reikalavimų, prieš pradėdami vėl verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą.

Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.

Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.). Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalo suteikti elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas.

Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.

Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama:

Su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.

Elektrinių mikrojudumo priemonių statymas yra draudžiamas savivaldybės tarybos nustatytose vietose.

Keliuose gali būti įrengiami stacionarieji greičio matuokliai (toliau – greičio matuokliai). Greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo keliuose tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo padėtį, eismo įvykių, kilusių viršijus nustatytą greitį, aplinkybes, nustatyto greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Greičio matuoklius keliuose įrengia kelio valdytojas.

Greičio matuokliai, stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja motorinės transporto priemonės ar jos junginio su priekaba greitį, ir stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, žymimos skirtingais kelio ženklais.

Prieš visus įrengtus ir eksploatuojamus greičio matuoklius įrengiami (pastatomi) kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys ten leistiną greitį.