Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2005-06-16

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2005 m. birželio 16 d. Nr. X-251

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 86-2045; 1999, Nr. 66-2117; 2004, Nr. 4-31)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS SKOLOS

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) skolinimąsi valstybės vardu, valstybės garantijų teikimą, santykius, susijusius su valstybės reikalavimo teise į skolininkus ir skolininkus, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Valdžios sektorius – sektorius, kuris apima centrinės valdžios (Vyriausybė ir kiti šiam sektoriui priskirti subjektai), vietos valdžios (savivaldybės ir kiti šiam sektoriui priskirti subjektai) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti šiam sektoriui priskirti subjektai) sektorius. Subjektų priskyrimą ir jų klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.

Vidaus skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti vidaus kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.

Užsienio skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti užsienio kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suma.

Vidaus kreditoriai – finansų įstaigos ir kiti asmenys, turintys ekonominių interesų Lietuvoje, besiverčiantys ūkine ar kuria kita įstatymų nedraudžiama ekonomine veikla ir nuolat arba laikinai, bet ilgiau kaip vienus metus, veikiantys ar gyvenantys Lietuvoje, įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių, suteikę paskolas valstybei pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

Užsienio kreditoriai – užsienio valstybės, tarptautinės finansinės organizacijos, užsienio bankai ir kiti asmenys, turintys ekonominių interesų Lietuvoje, tačiau nuolat veikiantys ar gyvenantys užsienio valstybėse arba veikiantys ar gyvenantys Lietuvoje trumpiau kaip vienus metus, įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių, suteikę paskolas valstybei pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

Valstybės garantija – valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti už grąžinamą skolą ar jos dalį palūkanas vidaus arba užsienio kreditoriui už skolininką, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose numatytus įsipareigojimus.

Valstybės garantija už garantijų instituciją – valstybės turtinis įsipareigojimas įvykdyti garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų pagal šios institucijos išduotą garantiją grąžinti visą skolą arba jos dalį ir už grąžinamą skolą ar jos dalį apmokėti palūkanas įvykdymą garantuoja valstybė, įsipareigojimus kredito įstaigoms, jeigu garantijų institucija neįvykdo arba įvykdo ne visus garantijoje numatytus įsipareigojimus.

Vyriausybės vertybiniai popieriai – valstybės vardu vidaus ar užsienio rinkose Vyriausybės išleidžiami vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų turėtojo teisę numatytais terminais gauti jų nominalią vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą.

10.

Skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių juridinio asmens filialas ar Lietuvos Respublikos pilietis, ar nuolatinis Lietuvos gyventojas, pagal sutartį, sudarytą su valstybe, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gavęs paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir įsipareigojęs valstybei dėl jos naudojimo ir grąžinimo.

11.

Skolininkas, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių juridinio asmens filialas ar Lietuvos Respublikos pilietis, ar nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs paskolą pagal sutartį, sudarytą su vidaus arba užsienio kreditoriumi, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kurių sąlygų įvykdymą grąžinti visą skolą ar jos dalį ir už grąžinamą skolą ar jos dalį apmokėti palūkanas garantuoja valstybė.

12.

Garantijų institucija, už kurios įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė – Vyriausybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris užtikrina kredito įstaigoms pagal garantijas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių juridinių asmenų filialams ar Lietuvos Respublikos piliečiams, ar nuolatiniams Lietuvos gyventojams teikiamų paskolų grąžinimą ir už kurio įsipareigojimų įvykdymą grąžinti visą skolą arba jos dalį ir už grąžinamą skolą ar jos dalį apmokėti palūkanas garantuoja valstybė.

13.

Finansinė priemonė – kiekvienas sandoris, kuris sąlygoja vienos sandorio šalies finansinio turto sukūrimą, o kitos sandorio šalies – finansinio įsipareigojimo sukūrimą.

14.

Kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai – tai skolinantis prisiimtas įsipareigojimas (neapimantis įsipareigojimų, prisiimtų išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis, suteikus valstybės garantijas) grąžinti dokumentuose nurodytą pinigų sumą šiuose dokumentuose sutartomis (nustatytomis) sąlygomis (komerciniai popieriai, paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai ir pan.).

15.

Valstybės vardu pasiskolintos lėšos – Vyriausybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) Vyriausybės nustatyta tvarka pasiskolintos lėšos, gautos išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

3 straipsnis. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir valstybės garantijų teikimo pagrindinės nuostatos

Sprendimą dėl Vyriausybės grynojo skolinimosi limito Vyriausybės siūlymu priima Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), tvirtindamas atitinkamų metų valstybės biudžetą.

Vyriausybės vertybinius popierius leidžia, paskolas valstybės vardu ima, valstybės garantijas teikia ir įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus prisiima Vyriausybė, laikydamasi įstatymuose nustatytų limitų, šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka.

Skolinantis valstybės vardu, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Ši ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) skolinasi finansinius išteklius vidaus ir užsienio rinkose imdama paskolas, išleisdama Vyriausybės vertybinius popierius bei kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;

2) nustato Vyriausybės vertybinių popierių charakteristikas bei išleidimo į apyvartą sąlygas;

3) atlieka operacijas su Vyriausybės vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose.

Valdant Vyriausybės valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Ši ministerija Vyriausybės sprendimu ir jos nustatyta tvarka:

1) sudaro su akcine bendrove Turto banku pavedimo sutartis dėl Finansų ministerijos perduodamų administruoti paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų. Paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, perduodamus akcinei bendrovei Turto bankui, bei jų administravimo tvarką nustato Vyriausybė;

2) nurašo šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytas beviltiškomis pripažintas paskolas arba skolas;

3) atlygintinai perleidžia reikalavimą grąžinti paskolas arba skolas ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus;

4) kai skolininkas arba skolininkas, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, didina įstatinį kapitalą papildomais įnašais, gali įsigyti šių skolininkų akcijų už emisijos kainą, įskaitydama jų įsiskolinimus valstybei;

5) vykdo kitas teisės aktų nustatytas valstybės, kaip kreditoriaus, teises, pagal paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų sutartis ir pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

Finansų ministerija:

1) tvarko valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir prisiimtų įsipareigojimų, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, apskaitą ir rengia atskaitomybę;

2) sistemina, kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie išleistus Vyriausybės vertybinius popierius, valstybės vardu gautas paskolas, paskolas su valstybės garantija ir kitus įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;

3) saugo valstybės vardu gautų paskolų sutarčių, valstybės garantijų, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susijusių bei kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų originalus;

4) planuoja skolinimosi poreikį;

5) pasibaigus biudžetiniams metams, derina su kreditoriais įsipareigojimų, prisiimtų išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pagal valstybės vardu gautų paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, likučius;

6) naudoja finansines priemones (tarp jų ir išvestines) Vyriausybės valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti;

7) skelbia duomenis apie skolininkus ir skolininkus, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymų nuostatoms.

Finansų ministerija arba akcinė bendrovė Turto bankas, kai ši bendrovė administruoja Finansų ministerijos perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus:

1) kontroliuoja paskolų teikimą, paskirstymą, grąžinimą, naudojimą ir kitų finansinių įsipareigojimų, susijusių su paskolomis, vykdymą;

2) analizuoja skolininkų arba skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, finansinę būklę;

3) grupuoja paskolas ir kitus turtinius įsipareigojimus, apskaičiuoja specialiųjų atidėjinių poreikį galimiems suteiktų paskolų ir paskolų su valstybės garantija nuostoliams dengti pagal Vyriausybės nustatytas specialiųjų atidėjinių abejotinoms paskoloms normas ir Finansų ministerijos patvirtintas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų ir paskolų su valstybės garantija grupavimo taisykles;

4) turi teisę Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka peržiūrėti paskolos arba skolos grąžinimo sąlygas ir pasirašyti su skolininku arba skolininku, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, paskolos sąlygų pakeitimo sutartį arba skolos grąžinimo sutartį, jeigu ekonominiu požiūriu inicijuoti bankroto bylos iškėlimą arba skolos išieškojimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka yra netikslinga.

Visiems iš šio įstatymo reglamentuojamų santykių atsirandantiems Vyriausybės prisiimtiems turtiniams įsipareigojimams vykdyti naudojami visi galimi valstybės finansiniai ištekliai, tarp jų ir nauji valstybės turtiniai įsipareigojimai.

Esamas ir būsimas valstybės turtas negali būti įkeistas kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės vertybiniai popieriai įkeičiami sudarant atpirkimo sandorius.

Lietuvos banko aukso ir užsienio valiutos rezervai negali būti įkeisti kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė.

10.

Vyriausybė valstybės vardu pasiskolintas lėšas gali naudoti tik šiame įstatyme nurodytiems tikslams.

11.

Vyriausybė turi teisę iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų teikti paskolas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ar Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių juridinių asmenų filialams, išskyrus atvejus, kai lėšos yra gautos pagal paskolų sutartis, kuriose numatyta kitaip. Paskolų sutartis su skolininkais pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas asmuo.

12.

Paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir valstybės garantijų teikimo bei suteiktų paskolų grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.

13.

Skolininkai arba skolininkai, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, išskyrus kredito įstaigas ir savivaldybes, kol nėra visiškai įvykdyti turtiniai įsipareigojimai, be Finansų ministerijos arba akcinės bendrovės Turto banko, kai ši bendrovė administruoja Finansų ministerijos perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, raštiško leidimo ir nesuderinę sąlygų šiems veiksmams atlikti neturi teisės:

1) reorganizuoti juridinio asmens;

2) mažinti įstatinio kapitalo;

3) parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikio turto;

4) laiduoti ar garantuoti savo turtu kitų subjektų prievolių įvykdymo;

5) teikti paskolų (išskyrus vartojimo kreditą);

6) investuoti turto į kitus ūkio subjektus;

7) prisiimti naujų įsipareigojimų išplatinant skolos vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

14.

Šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams netaikomi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyti apribojimai, kurie yra susiję su draudimu bendrovėms skolinantis iš akcininkų įkeisti akcininkams savo turtą bei su metinių palūkanų normos apribojimu.

4 straipsnis. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir valstybės garantijų suteikimo tikslai

Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis šiems tikslams:

1) valstybės biudžeto deficitui finansuoti bei valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti;

2) valstybės investicijoms finansuoti;

3) valstybės skolai dengti;

4) valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti bei šių fondų pinigų srautams subalansuoti;

5) kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas.

Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantijas dėl paskolų, naudojamų valstybės investicijoms finansuoti.

5 straipsnis. Skolinimasis valstybės vardu

Sprendimą skolintis valstybės vardu didesnę kaip 40 mln. litų sumą neviršijant įstatymų nustatytų limitų Vyriausybės siūlymu priima Seimas atskiru įstatymu.

Sprendimą skolintis valstybės vardu ne didesnę kaip 40 mln. litų sumą neviršijant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų limitų priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Sprendimą skolintis valstybės vardu neviršijant įstatymu nustatyto Vyriausybės grynojo skolinimosi limito, neatsižvelgdama į skolinimosi sumos dydį, priima Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija, kai skolinamasi:

1) valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti;

2) valstybės skolai dengti;

3) kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas.

Valstybės vardu gaunamų paskolų sutartys, dokumentai, susiję su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu, ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai. Valstybės vardu gaunamų paskolų sutartis, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susijusius arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus pasirašo finansų ministras. Finansų ministro siūlymu valstybės vardu gaunamų paskolų sutartis, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susijusius dokumentus ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirašyti valstybės tarnautojai, kuriems Vyriausybės nutarimu suteikti įgaliojimai.

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.