LegalizeLietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2026-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 77-3043, i. k. 1071010ISTA00X-1207
Nauja redakcija nuo 2026-01-01:
Nr. XIV-3114, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-20, i. k. 2024-20196
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ
ĮSTATYMAS
2007 m. birželio 26 d. Nr. X-1207 Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymas užtikrina tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, sudarant sąlygas sukauptą tradicinių amatų patirtį išsaugoti ir skleisti, suteikus jai reikšmingumą, šiuolaikinėje visuomenėje, apibrėžia tautinio paveldo produktų klasifikavimo, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo ir tradicinių amatininkų pripažinimo tradicinių amatų meistrais tvarką, nustato paramos teikimo tautinio paveldo produktų kūrėjams formas, reglamentuoja tradicinių amatų centrų veiklą, pripažinimą tradicinių amatų centru ir sprendimo dėl pripažinimo tradicinių amatų centru galiojimo panaikinimą, nustato atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Autentiškas tradicinis gaminys – išlikęs natūra arba dokumentuotas etninės kultūros tradicijoje gyvavęs tipiškas gaminys, kuriam būdingas tam tikras sukūrimo būdas ir (arba) kiti kokybiniai ypatumai.
Gamtos gėrybių produktas – tradiciniais būdais surinkti ir paruošti grybai, laukiniai augalai ar jų dalys.
Senoji tradicinio gaminio gamybos technologija – visuma gamybos būdų ir priemonių, įprastai naudotų tradicinio gaminio gamybai iki 1925 m. gruodžio 31 d. visoje Lietuvoje ar jos etnografiniame regione.
Tautinio paveldo produktas – tradicinis gaminys, tradicinės veislės augalas, gyvūnas ar jų produktas, gamtos gėrybių produktas, taip pat tradicinė paslauga, tradicinė mugė, pasižymintys istoriškai Lietuvoje ar jos etnografiniame regione susiklosčiusia forma, sudėtimi ar kitais kokybiniais ypatumais ir sertifikuoti pagal šio įstatymo nuostatas.
Tautinio paveldo produkto ženklas – vaizdinis žymuo, kuriuo žymimas tautinio paveldo produktas.
Tautinio paveldo produktų kūrėjas – tradicinis amatininkas arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas (-ai), kuriantys ar gaminantys sertifikuotus tradicinius gaminius, veisiantys ir auginantys sertifikuotų tradicinių veislių augalus ar gyvūnus, tradiciniais būdais ruošiantys gamtos gėrybių produktus ir (arba) teikiantys sertifikuotas tradicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.
Tautinis paveldas – praeityje tautos sukurtas ir iki šių dienų išlikęs materialusis ir nematerialusis etninės kultūros paveldas.
Tradicinė augalų ar gyvūnų auginimo technologija – tradicinių veislių augalų ar gyvūnų auginimo būdas, taikytas iki 1925 m. gruodžio 31 d. visoje Lietuvoje ar jos etnografiniame regione.
Tradicinė augalų ar gyvūnų veislė – nacionalinė senoji augalų ar gyvūnų veislė.
Tradicinė mugė – istoriškai susiklosčiusias kultūros tradicijas turintis Lietuvos etnografiniame regione organizuojamas renginys, kurio pagrindinis tikslas – demonstruoti ir (arba) realizuoti sertifikuotus tradicinius gaminius, sertifikuotų tradicinių veislių augalus, gyvūnus ar jų produktus, gamtos gėrybių produktus ir teikti sertifikuotas tradicines paslaugas.
Tradicinė paslauga – etnine kultūra grindžiama paslauga, įskaitant folkloro (muzikinio, sakytinio ir kitokio) kūrinių atlikimą, tradicinių renginių (kalendorinių ir šeimos švenčių) organizavimą.
Tradicinės žaliavos – medžiagos, įprastai naudotos tradicinių gaminių gamybai iki 1925 m. gruodžio 31 d. visoje Lietuvoje ar jos etnografiniame regione.
Tradicinis amatas – iš kartos į kartą perduodama patirtimi ir specialiais įgūdžiais grindžiama individuali ar kolektyvinė veikla, skirta tradiciniams gaminiams kurti ar gaminti, tradicinių veislių augalams ar gyvūnams veisti ir auginti, gamtos gėrybių produktams tradiciniais būdais ruošti, tradicinėms paslaugoms teikti.
Tradicinis amatininkas – fizinis asmuo, kuriantis ar gaminantis sertifikuotus tradicinius gaminius, veisiantis ir auginantis sertifikuotų tradicinių veislių augalus ar gyvūnus, tradiciniais būdais ruošiantis gamtos gėrybių produktus ir (arba) teikiantis sertifikuotas tradicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.
Tradicinis gaminys – nemasinės gamybos etninio materialiojo paveldo gaminys, pagamintas iš tradicinių žaliavų rankomis arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį.
Tradicinių amatų centras – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas (-ai), vienijantys tautinio paveldo produktų kūrėjus ir atliekantys kitas šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas.
Tradicinių amatų meistras – tradicinis amatininkas, kuris geba perduoti tradicinių amatų įgūdžius kitiems asmenims ir kuris pagal šio įstatymo nuostatas yra pripažintas tradicinių amatų meistru.
Sąvokos „etninė kultūra“, „etninės kultūros gyvoji tradicija“ ir „etnografinis regionas“ suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme.
3 straipsnis. Tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos teisiniai pagrindai
Tautinio paveldo produktų valstybinė apsauga vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu.
4 straipsnis. Tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos uždaviniai
Tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos uždaviniai yra:
1) užtikrinti tautinio paveldo produktų kūrimo, gamybos, realizavimo ir populiarinimo skatinimą, puoselėjant tradicinius amatus;
2) nustatyti tautinio paveldo produktų klasifikavimo sistemą;
3) užtikrinti tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimą, tradicinių amatininkų pripažinimą tradicinių amatų meistrais;
4) teikti valstybės paramą tautinio paveldo produktams kurti, gaminti, realizuoti ir populiarinti;
5) skatinti tautinio paveldo produktų kūrėjų bendradarbiavimą, dalyvavimą tradicinių amatų centrų veikloje.
II SKYRIUS
TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ VALSTYBINĘ APSAUGĄ UŽTIKRINANČIOS INSTITUCIJOS
5 straipsnis. Tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą užtikrinančios institucijos
Tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą užtikrina:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija;
3) Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra);
4) savivaldybės.
6 straipsnis. Vyriausybės funkcijos tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos srityje
Vyriausybė tvirtina nacionalines plėtros programas, kuriose planuojamos tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos priemonės.
7 straipsnis. Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros funkcijos tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos srityje
Žemės ūkio ministerija:
1) formuoja tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos politiką;
2) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos politikos įgyvendinimą;
3) koordinuoja tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos priemonių įgyvendinimą;
4) bendradarbiauja tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos srityje su etninės kultūros srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis bei savivaldybėmis.
Žemės ūkio ministras, būdamas atsakingas už žemės ir maisto ūkio ir kaimo plėtros valdymo sritį:
1) tvirtina valstybės paramos tautinio paveldo produktams kurti, gaminti, realizuoti ir populiarinti teikimo taisykles;
2) tvirtina tradicinių amatų klasifikaciją, skirtą tautinio paveldo produktams klasifikuoti pagal tradicinius amatus, tautinio paveldo produktų sritis, rūšis, porūšius;
3) tvirtina atitikties Lietuvos etninei kultūrai vertinimo rodiklių sąvadą, kuriame nurodomi kiekvieno tradicinio amato vertinimo rodikliai (savybės);
4) tvirtina tautinio paveldo produktų, būdingų Lietuvos etnografiniam regionui ar konkrečiai vietovei, specifikaciją, kurioje nurodomi būdingi tradicinio amato bruožai pagal etnografinius regionus;
5) tvirtina tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo, tradicinių amatininkų pripažinimo tradicinių amatų meistrais tvarkos aprašą;
6) tvirtina tautinio paveldo produktų ženklus ir jų naudojimo tvarkos aprašą;
7) tvirtina Tautinio paveldo ekspertų komisijos (toliau – Ekspertų komisija) personalinę sudėtį, jos darbo tvarką ir, turėdamas Vyriausybės įgaliojimą bei atsižvelgdamas į Ekspertų komisijos veiklos pobūdį, nustato konkretų Ekspertų komisijos narių atlygio dydį ir mokėjimo tvarką;
8) tvirtina Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jos filialo (-ų) (toliau – juridinis asmuo ar jo padalinys) pripažinimo tradicinių amatų centru ir šio pripažinimo galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą;
9) tvirtina sėkmingiausiai dirbančio tradicinio amatininko ir tradicinio amatų centro apdovanojimų tvarkos aprašą, skiria premijas sėkmingiausiai dirbantiems tradiciniams amatininkams ir tradicinių amatų centrams.
Agentūra:
1) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka priima, tvarko ir saugo prašymus sertifikuoti tautinio paveldo produktus, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programas ir pripažinti tradicinių amatų meistru, konsultuoja prašymus teikiančius asmenis;
2) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka organizuoja Ekspertų komisijos darbą;
3) organizuoja tautinio paveldo produktų atitikties Lietuvos etninei kultūrai, tautinio paveldo produktų kūrėjų ir tradicinių amatų centrų veiklos patikrinimus, kuriuose dalyvauja Ekspertų komisijos nariai, ir administruoja šio įstatymo pažeidimus;
4) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka organizuoja sėkmingiausiai dirbančio tradicinio amatininko ir tradicinių amatų centro apdovanojimus;
5) tvarko tautinio paveldo produktų kūrėjų, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų duomenis, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikatų ir tradicinių amatų meistrų pažymėjimų duomenis suveda į Licencijų informacinę sistemą (toliau – LIS) ir visuomenės informavimo tikslais viešina, kol panaikinamas jų galiojimas;
6) administruoja tautinio paveldo interneto svetainę, joje visuomenės informavimo tikslais skelbia informaciją apie tautinio paveldo produktų kūrėjus (vardą, pavardę, juridinio asmens ar jo padalinio pavadinimą, gyvenamąją ar buveinės vietą ir informaciją ryšiams), jų veiklą ir kuriamus tautinio paveldo produktus, tradicinių amatų centrų veiklą;
7) populiarina tautinio paveldo produktus, tradicinių amatų centrų veiklą, tradicines muges, parodas ir kitus renginius, skirtus tautinio paveldo produktams ir jų kūrėjams populiarinti.
Agentūros direktorius:
1) remdamasis Ekspertų komisijos siūlymais, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo, tradicinių amatininkų pripažinimo tradicinių amatų meistrais, tautinio paveldo produkto sertifikato ir (arba) tradicinių amatų neformaliojo mokymo programos sertifikato ir (arba) tradicinių amatų meistro pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir tvirtina tautinio paveldo produktų, atestuotų tradicinių amatų meistrų ir tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sąrašus;
2) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl juridinio asmens ar jo padalinio pripažinimo tradicinių amatų centru arba šio pripažinimo galiojimo panaikinimo;
3) tvirtina tautinio paveldo produktų atitikties Lietuvos etninei kultūrai, tautinio paveldo produktų kūrėjų ir tradicinių amatų centrų veiklos patikrinimų bei nustatytų šio įstatymo pažeidimų administravimo tvarkos aprašą.
8 straipsnis. Savivaldybių veikla tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos srityje
Savivaldybės:
1) populiarina vietos tradicinius amatus;
2) skatina tradicinių amatų centrų veiklą;
3) sudaro galimybes tautinio paveldo produktų kūrėjams dalyvauti savivaldybių organizuojamuose renginiuose.
III SKYRIUS
EKSPERTŲ KOMISIJA
9 straipsnis. Ekspertų komisija
Ekspertų komisija sudaroma iš:
1) etninės kultūros, istorijos, etnologijos ir antropologijos, švietimo, maisto saugos ir kokybės sričių ekspertų, turinčių ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį etninės kultūros, istorijos, etnologijos ir antropologijos, švietimo, maisto saugos ir kokybės srityse;
2) valstybės institucijų ir valstybės įstaigų, veikiančių etninės kultūros, tautinio paveldo, švietimo, maisto saugos ir kokybės srityse, atstovų.
Ekspertų komisijos narių, turinčių balso teisę, negali būti daugiau kaip 25.
Ekspertų komisijos sudėtis kas 3 metai atnaujinama ne mažiau kaip ketvirtadaliu. Tas pats asmuo Ekspertų komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės (ši nuostata netaikoma valstybės institucijų atstovams).
Ekspertų komisijos narių darbas apmokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu.
10 straipsnis. Ekspertų komisijos funkcijos, teisės ir pareigos
Ekspertų komisija atlieka šias funkcijas:
1) teikia siūlymus žemės ūkio ministrui dėl:
tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo ir tradicinių amatininkų pripažinimo tradicinių amatų meistrais reikalavimų, tradicinių amatų klasifikacijos, tautinio paveldo produktų atitikties Lietuvos etninei kultūrai vertinimo rodiklių ir tautinio paveldo produktų, būdingų Lietuvos etnografiniam regionui ar konkrečiai vietovei, specifikacijos;
sėkmingiausiai dirbančio tradicinio amatininko ir tradicinių amatų centro apdovanojimų;
2) dalyvauja tautinio paveldo produktų atitikties Lietuvos etninei kultūrai, tautinio paveldo produktų kūrėjų ir tradicinių amatų centrų veiklos patikrinimuose;
3) vadovaudamasi šio įstatymo 14–16 straipsnių nuostatomis ir žemės ūkio ministro tvirtinamu tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo, tradicinių amatininkų pripažinimo tradicinių amatų meistrais aprašu, nagrinėja pateiktus prašymus sertifikuoti tautinio paveldo produktus, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programas, pripažinti tradicinių amatų meistrais ir teikia siūlymus Agentūrai dėl tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo, tradicinių amatininkų pripažinimo tradicinių amatų meistrais, tautinio paveldo produktų ir (arba) tradicinių amatų neformaliojo mokymo programos sertifikato ir (arba) tradicinių amatų meistro pažymėjimo galiojimo panaikinimo;
4) teikia siūlymus Agentūrai dėl tradicinių amatų centrų pripažinimo arba sprendimo dėl pripažinimo tradicinių amatų centru galiojimo panaikinimo.
Ekspertų komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę į Ekspertų komisijos posėdžius kviesti patariamojo balso teise dalyvauti suinteresuotų institucijų, įstaigų, organizacijų, mokslo institucijų atstovus, nepriklausomus ekspertus, kitus suinteresuotus visuomenės atstovus.
Ekspertų komisijos nariai savo veikloje turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo, nešališkumo, konfidencialumo ir protingumo principais.
IV SKYRIUS
TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ KLASIFIKAVIMAS IR KATEGORIJOS
11 straipsnis. Tautinio paveldo produktų klasifikavimas
Tautinio paveldo produktai skirstomi į šias pagrindines grupes:
1) I grupė – tradiciniai gaminiai;
2) II grupė – tradicinių veislių augalai ir gyvūnai ar jų produktai, gamtos gėrybių produktai;
3) III grupė – tradicinės paslaugos, tradicinės mugės.
Tautinio paveldo produktai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka klasifikuojami pagal atskirus tradicinius amatus, tautinio paveldo produktų sritis, rūšis, porūšius, atsižvelgiant į tam tikrus produktų požymius.
12 straipsnis. Tautinio paveldo produktų kategorijos
Tautinio paveldo produktai pagal darbo sąnaudas ir pagal tai, kiek jie atitinka autentiškus tradicinius gaminius, priskiriami prie A arba B kategorijos tautinio paveldo produktų.
Prie A kategorijos tautinio paveldo produktų priskiriami:
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.