Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.01.30)

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1080, 95.10.31, Žin., 1995, Nr.92-2056

(95.11.10)

DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ

TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU "DĖL VAŽIAVIMO

KELEIVINIU TRANSPORTU LENGVATŲ IR KAI KURIŲ KATEGORIJŲ PAREIGŪNŲ, TARNAUTOJŲ

BEI KITŲ ASMENŲ VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO

TVARKOS", PAKEITIMO IR PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVANORIŠKOSIOS KRAŠTO

APSAUGOS TARNYBOS

Į S T A T Y M A S

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Savanoriškoji krašto

apsaugos tarnyba (toliau vadinama tarnyba) yra nuolat veikianti, piliečių

savanoriškumo principu formuojama sudėtinė krašto apsaugos sistemos dalis.

Ši tarnyba taip pat

yra pagrindinis krašto apsaugos tarnybų rezervas.

2 straipsnis.

Savanoriškosios krašto

apsaugos tarnybos tikslai:

1) rengti krašto

apsaugos specialistus;

2) saugoti svarbius

valstybinius, ūkio objektus;

3) padėti  likviduoti

ekologinių  katastrofų, stichinių nelaimių padarinius;

4) esant būtinybei,

padėti pasienio apsaugos tarnyboms saugoti pasienį,  o policijai - užtikrinti

viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rimtį ir saugumą;

5) gresiant valstybės

saugumui, vykdyti teritorinę krašto gynybą;

6) pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės atskirus nutarimus atlikti valstybines užduotis.

3 straipsnis.

vidaus tvarką nustato Savanoriškosios krašto apsaugos  tarnybos statutas,  kurį

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

krašto apsaugos  tarnybos  statutas nustato, kiek savanoriai vadovaujasi šio

įstatymo 2 straipsnyje išvardytų tarnybų veiklą reguliuojančiais teisiniais aktais.

4 straipsnis.

Savanoriai dėvi

uniformą su šios tarnybos skiriamaisiais ženklais, o  jų padaliniai turi savo

vėliavas, ženklus ir pavadinimus.

5 straipsnis.

Savanoriškoji krašto

apsaugos tarnyba finansuojama iš krašto apsaugai skirto valstybės biudžeto.

II. SAVANORIAI

6 straipsnis.

tarnybą  atliekantys  asmenys  vadinami savanoriais.

gali atlikti tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkai ir atsargos

tarnyboje esantys asmenys.

7 straipsnis.

Savanoriai skirstomi į

rikiuotės, nerikiuotės ir garbės savanorius.

8 straipsnis.

Savanoriais negali

būti:

1) asmenys, teisti už

sunkius nusikaltimus;

2) asmenys, kurių

veiksnumą apriboja teismas.

9 straipsnis.

Rikiuotės savanoriais

gali būti  Lietuvos  Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 18 metų, kurių

sveikatos būklė atitinka reikalavimus,  sudarę sutartis  su Krašto apsaugos

departamentu bei  dalyvaujantys  šios  tarnybos  teritorinių padalinių

veikloje.

10 straipsnis.

Nerikiuotės savanoriai

yra asmenys dėl sveikatos būklės netinkantys rikiuotės  tarnybai, tačiau

norintys  dalyvauti savanoriškoje krašto apsaugos veikloje.

11 straipsnis.

Garbės savanoriais

Krašto apsaugos departamento nustatyta tvarka įrašomi ypač pasižymėję tarnyboje

ir kovoje asmenys.

III. VALDYMAS IR STRUKTŪRA

12 straipsnis.

tiesiogiai  pavaldi  Krašto  apsaugos departamento generaliniam direktoriui.

štabas, veikiantis Krašto apsaugos departamento skyriaus teisėmis.

štabo viršininkas, kurį skiria Krašto apsaugos departamento generalinis

direktorius.

Kitus šio  štabo

pareigūnus  skiria štabo  viršininkas teritorinių krašto rinktinių vadų

teikimu.

13 straipsnis.

komplektuojama teritoriniu principu.

rinktines, kuopas ir būrius.

štabo viršininko teikimu skiria Krašto apsaugos departamento generalinis

direktorius.

Kuopų ir būrių vadus

skiria štabo viršininkas.

14 straipsnis.

savanoriškosios tarnybos padaliniai yra pavaldūs štabui.  Jų veikla  suderinta

su  Krašto apsaugos departamento teritoriniais padaliniais.

padalinių veiklą miestuose ir rajonuose organizuoja štabo paskirti etatiniai

darbuotojai.

IV. SAVANORIŲ RENGIMAS

15 straipsnis.

organizuoja šios tarnybos teritorinių padalinių vadovybė,  padedant Krašto

apsaugos  departamento teritorinių padalinių pareigūnams.

pagal programas per kasmetinius dvidešimties parų trumės apmokymus, atsitraukus

nuo darbo.

štabas, o tvirtina Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius.

organizuojami  pagal  Krašto  apsaugos departamento generalinio direktoriaus

įsakymą.

savanoriams, atsitraukusiems nuo darbo, tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

organizacijų administracijos apmokymo laikotarpiu privalo atleisti savanorius

nuo darbo.

16 straipsnis.

katastrofų, stichinių  nelaimių, avarijų atvejais visuomenės rimties ir saugumo

palaikymo interesais savanorius šaukia  Krašto apsaugos departamento

generalinius direktorius Vyriausybės nustatyta tvarka.

saugumui, savanoriai mobilizuojami mobilizacijos įstatymo nustatyta tvarka.

V. TARNYBA

17 straipsnis.

tarnybą,  savanoris prisiekia  Lietuvos Respublikai, jeigu to nepadarė

atlikdamas tarnybą prieš tai kitose krašto apsaugos struktūrose.

nustato Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos statutas.

18 straipsnis.

šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytas tarnybas, taip  pat  paklūsta  tų

tarnybų  norminių  aktų reikalavimams ir naudojasi tų aktų suteiktais

įgaliojimais, taikomais žemesniesiems pareigūnams.

straipsnyje nustatytų tarnybinių užduočių atlikimo trukmę nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė Krašto apsaugos departamento teikimu.

19 straipsnis.

Tarnybos ginkluotės

įsigijimą, laikymą, apskaitą, išdavimą ir panaudojimą reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

20 straipsnis.

Krašto  apsaugos

departamentas,  rinktinės   vadui tarpininkaujant, gali savanoriui išduoti

leidimą įsigyti ir laikyti asmeninį ginklą ne tarnybos metu Savanoriškosios

krašto apsaugos tarnybos statuto nustatyta tvarka.

21 straipsnis.

Už  nuopelnus

Lietuvos  Respublikai  Krašto  apsaugos departamento  generalinio

direktoriaus  teikimu  savanoriai apdovanojami valstybiniais arba kitokiais

apdovanojimais.

22 straipsnis.

Už  tarnybinius

nusikaltimus,  priesaikos  sulaužymą, neleistiną ginklo panaudojimą savanoriai

atsako pagal Krašto apsaugos tarnybos drausmės statutą bei Lietuvos Respublikos

įstatymus.

V. SOCIALINĖS

GARANTIJOS

23 straipsnis.

Apmokymo ir tarnybinių

užduočių vykdymo metu savanoriui paliekama darbo vieta, iš krašto apsaugai

skirto biudžeto mokamas atlyginimo darbovietėje vidurkis.

24 straipsnis.

vykdydamas tarnybines užduotis, tapo laikinai nedarbingu, išmokama 100 procentų

darbo užmokesčio pašalpa nepriklausomai nuo darbo stažo.

vykdydamas tarnybines užduotis, tapo pastoviai nedarbingu,  skiriama tokio

dydžio pensija, kokia skiriama darbininkams ir tarnautojams, netekusiems

darbingumo dėl gamybinės traumos arba profesinio susirgimo.

vykdydamas tarnybines užduotis, žuvo, šeimos nariams taikomos Lietuvos

Respublikos 1991 m. sausio 16 d. įstatymo Nr. I-954 nustatytos papildomos

socialinės garantijos.

25 straipsnis.

žuvo vykdydamas tarnybines užduotis, jo šeimai per penkerius metus Vyriausybės

nustatyta tvarka išmokamos pašalpos, kurių visa suma turi sudaryti savanorio

paskutinėje darbovietėje gauto darbo užmokesčio dešimties metų (120 mėnesių)

sumą.

tarnybines užduotis žuvęs savanoris laidojamas valstybės lėšomis.

26 straipsnis.

[ 26 straipsnio redakcija iki 1996 m. sausio 1

d. ]

Savanoriai tarnybos ir

apmokimo metu nemokamai aprūpinami maistu, reikalinga technika ir naudojasi

susisiekimo priemonėmis (išskyrus taksi).

[ 26 straipsnio redakcija nuo 1996 m. sausio 1

d. ]

Savanoriai tarnybos ir

apmokimo metu nemokamai aprūpinami maistu, reikalinga technika.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1080, 95.10.31, Žin., 1995, Nr.92-2056

(95.11.10)

27 straipsnis.

Savanorių tarnybos,

štabo, miestų ir rajonų etatiniams darbuotojams atlyginimas mokamas, pensijos

ir pašalpos skiriamos tokia pat tvarka ir tokio dydžio, kaip ir tikrąją krašto

apsaugos tarnybą atliekantiems etatiniams darbuotojams.

28 straipsnis.

Savanorių gydymo ie

reabilitacijos išlaidos apmokamos iš krašto apsaugai skirtų lėšų.

29 straipsnis.

Krašto apsaugos

departamentas turi teisę savanorį pasiųsti į mokslo įstaigas, kad jis nemokamai

įsigytų reikiamą specialybę arba pakeltų kvalifikaciją.

30 straipsnis.

Savanoriams,

ištarnavusiems daugiau kaip aštuoneris metus ir negavusiems atlyginimo Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tavrka gali būti apmokėta buto statybos

vertės dalis ar paskirta paskola gyvenamojo namo (buto) statybai lengvatine

tvarka.

VI. LĖŠOS IR TURTAS

31 straipsnis.

lėšas sudaro:

1) iš valstybės

biudžeto skirtos lėšos;

2) juridinių,  fizinių

asmenų  savanoriškai  perduotos, paaukotos lėšos.

turtas taip pat gali būti įgytas pagal civilinius įstatymus.

VII. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

32 straipsnis.

Savanorių tarnyba

likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.

33 straipsnis.

Priėmus

Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos statutą, šio įstatymo 18 straipsnio 1

dalis netenka galios.

34 straipsnis.

Įstatymas įsigalioja

nuo jo priėmimo dienos.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkas                    V.LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m. sausio 17 d.

Nr. I-958