LegalizeLietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
1998 m. birželio 11 d. Nr. VIII-785
Vilnius
(Žin., 1995, Nr. 18-400; 1997, Nr. 65-1545)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ
Į S T A T Y M A S
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato visuomeninių organizacijų steigimo, veiklos ir veiklos pasibaigimo pagrindus.
Įstatymas netaikomas politinėms partijoms, kitoms politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, taip pat tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims, toms bendrijoms, organizacijoms ar asociacijoms, labdaros organizacijoms, labdaros ir paramos fondams, kurių steigimo ir veiklos tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
2 straipsnis. Visuomeninės organizacijos samprata
Visuomeninė organizacija – tai Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti.
Visuomeninė organizacija yra ne pelno organizacija. Jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas.
3 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos pagrindai
Visuomeninės organizacijos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savo veiklą grindžia šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotais visuomeninės organizacijos įstatais.
Draudžiama steigtis ir veikti visuomeninėms organizacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, kurstyti rasinę, religinę, socialinę nesantaiką, varžyti žmogaus teises ir laisves bei atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, veikti dėl kitų valstybių interesų, jeigu jie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams.
Neleidžiama steigti visuomeninių organizacijų, kurių nariai vienijasi organizacijų, veikusių prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą, pagrindu.
Visuomeninės organizacijos valdymo organai ir buveinė turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Visuomeninių organizacijų raštvedyba tvarkoma pagal įstatymą.
ANTRASIS SKIRSNIS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ STEIGIMAS IR VEIKLOS PAGRINDAI
4 straipsnis. Visuomeninių organizacijų steigimas
Visuomeninių organizacijų steigėjais gali būti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų.
Visuomeninės organizacijos steigimo iniciatoriai sušaukia steigiamąjį suvažiavimą, konferenciją ar susirinkimą, kuriame priimami įstatai ir išrenkami valdymo organai.
Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami tarptautinių visuomeninių organizacijų, kurių tikslai, veikimo būdai ir įstatai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms, Lietuvos skyriai (padaliniai). Tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių (padalinių) steigimui, registravimui ir veiklai Lietuvoje taikomos visos šio įstatymo nuostatos.
Visuomeninė organizacija laikoma įsteigta nuo jos įstatų įregistravimo dienos.
5 straipsnis. Visuomeninių organizacijų padalinių steigimas
Visuomeninių organizacijų padalinių, taip pat ir turinčių juridinio asmens teises, steigimo tvarką nustato visuomeninės organizacijos įstatai.
Visuomeninės organizacijos padalinys laikomas įsteigtu nuo tada, kai visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka priimamas sprendimas įsteigti padalinį.
Visuomeninė organizacija, įsteigusi padalinį, turintį juridinio asmens teises, ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia prašymą vietos savivaldos vykdomajai institucijai pagal padalinio buveinės vietą įregistruoti įstatus (nuostatus). Padalinio, turinčio juridinio asmens teises, registravimui taikomos visos šio įstatymo nuostatos, papildomai pateikiant visuomeninės organizacijos registravimo dokumento kopiją ir sprendimą įsteigti padalinį. Visuomeninė organizacija, įsteigusi tokį padalinį, apie jo įregistravimą ne vėliau kaip per 15 dienų praneša valstybės institucijai, įregistravusiai šios organizacijos įstatus.
6 straipsnis. Visuomeninių organizacijų sąjungos
Visuomeninės organizacijos turi teisę vienytis į visuomeninių organizacijų sąjungas.
Visuomeninių organizacijų sąjungą gali steigti dvi ar daugiau visuomeninių organizacijų.
Visuomeninių organizacijų sąjungos steigiamos ir veikia šio įstatymo nustatyta tvarka.
Visuomeninės organizacijos, norėdamos įsteigti visuomeninių organizacijų sąjungą, turi savo įstatuose nustatyta tvarka priimti sprendimą vienytis į sąjungą ir įgalioti organizacijos valdymo organą ar savo narį (narius) dalyvauti visuomeninių organizacijų sąjungos steigiamajame suvažiavime, konferencijoje ar susirinkime.
7 straipsnis. Visuomeninės organizacijos pavadinimas ir simbolika
Naujai steigiamų visuomeninių organizacijų, jų sąjungų pavadinimas ir simbolika turi skirtis nuo Lietuvos Respublikoje jau įregistruotų politinių partijų ir politinių organizacijų, kitų visuomeninių organizacijų, jų sąjungų pavadinimų ir simbolikos.
8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai
1.Visuomeninės organizacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir (ar) užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kuriems yra sukakę 18 metų.
Visuomeninių organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys.
Visuomeninių organizacijų nariai turi lygias teises, nesvarbu, kokio dydžio jie moka įstatuose nustatytą stojamąjį ir nario mokestį ar teikia paramą.
Visuomeninės organizacijos nariai gali bet kada išstoti iš visuomeninės organizacijos. Tokiu atveju nario mokesčiai ar kitaip organizacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
Visuomeninei organizacijai atstovauja jos įstatuose nurodytas ir įstatuose nustatyta tvarka išrinktas asmuo.
Visuomeninės organizacijos įstatuose nurodytas jos valdymo organo paskirtas asmuo ar jos vadovas turi tvarkyti organizacijos narių sąrašą, kuris turi būti laisvai prieinamas kiekvienam organizacijos nariui.
9 straipsnis. Visuomeninės organizacijos įstatai
Visuomeninės organizacijos įstatuose turi būti numatyta:
1) pavadinimas, simbolika ir buveinės adresas;
2) veiklos teisiniai pagrindai, tikslai, uždaviniai, veiklos teritorija;
3) priėmimo į visuomeninės organizacijos narius ir išstojimo, pašalinimo iš jos sąlygos bei tvarka;
4) narių teisės ir pareigos;
5) padalinių steigimo, reorganizavimo bei veiklos nutraukimo tvarka, padalinių santykiai su visuomeninės organizacijos valdymo organais ir padalinių teisės;
6) aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sušaukimo tvarka ir periodiškumas, jo kompetencija;
7) kitų valdymo organų ir jų vadovų rinkimo tvarka, jų kompetencija;
8) valdymo organų ir jų vadovų atskaitomybės visuomeninės organizacijos aukščiausiajam valdymo organui ir jų veiklos kontrolės tvarka;
9) lėšų ir pajamų šaltiniai, lėšų ir pajamų naudojimo kontrolės tvarka;
10) įstatų pakeitimo ir papildymo tvarka;
11) veiklos pasibaigimo ir turto sunaudojimo tvarka.
Įstatuose gali būti numatytos ir kitos visuomeninės organizacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams.
Jeigu priėmus naujus įstatymus visuomeninės organizacijos įstatai neatitinka šių įstatymų, visuomeninė organizacija privalo savo įstatus suderinti su priimtais įstatymais artimiausiame įgalioto valdymo organo susirinkime, konferencijoje, suvažiavime. Kol visuomeninės organizacijos įstatai nesuderinti su naujai priimtais įstatymais, visuomeninė organizacija vadovaujasi (yra taikomos) įstatymų, o ne įstatų normomis.
10 straipsnis. Visuomeninių organizacijų teisės
Visuomeninių organizacijų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti visuomeninės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:
1) nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti organizacijos tikslus ir uždavinius;
2) steigti visuomenės informavimo priemones, užsiimti leidyba;
3) organizuoti susirinkimus: mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius beginklius susirinkimus ir masinius renginius;
4) pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti;
5) samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai;
6) gauti lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių visuomeninių organizacijų, nevalstybinių organizacijų, fondų, taip pat asmenų;
7) steigti (būti steigėju) įmones, registruojamas ir veikiančias pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
8) steigti fondus.
Visuomeninės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka gali užsiimti ir kitokia jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti reikalinga veikla, išskyrus tą, kurią draudžia įstatymai.
11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos
Valstybės institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į visuomeninių organizacijų veiklą ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų. Ginčus tarp visuomeninės organizacijos narių, tarp visuomeninės organizacijos ir jos narių, tarp visuomeninių organizacijų ir kitų juridinių ar fizinių asmenų sprendžia teismas.
12 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos apribojimai
Visuomeninėms organizacijoms neleidžiama:
1) vykdyti valstybės, jos institucijų ar pareigūnų funkcijų;
2) vykdyti profesinės sąjungos funkcijų;
3) ginkluoti savo narių, organizuoti jiems karinių mokymų ir steigti karinių būrių, išskyrus įstatymų numatytais atvejais;
4) gauti lėšų ar kito turto, kurį skiria kitų valstybių valdžios ir valdymo institucijos ar valstybinės organizacijos, išskyrus lėšas ar kitokį turtą mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui, sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai.
13 straipsnis. Visuomeninių organizacijų tarptautiniai ryšiai
Visuomeninės organizacijos pagal savo įstatus gali įstoti į tarptautines visuomenines (nevalstybines) organizacijas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams, palaikyti ryšius su kitų valstybių visuomeninėmis, taip pat tarptautinėmis organizacijomis, sudaryti su jomis susitarimus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams.
14 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nuosavybė
Visuomeninėms organizacijoms nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrenginiai, leidyklos, spaustuvės, transporto priemonės, socialiniai ir labdaros objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kuris gali būti įgytas už visuomeninei organizacijai priklausančias lėšas, taip pat dovanojimo, paveldėjimo ar kitokiu teisėtu būdu.
Visuomeninių organizacijų lėšas sudaro:
1) įstatuose numatyti narių mokesčiai;
2) fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos) lėšos;
3) nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos;
4) kredito įstaigų palūkanos už saugomas visuomeninių organizacijų lėšas;
5) skolinto kapitalo lėšos;
6) kitos teisėtai gautos lėšos.
Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų visuomeninėms organizacijoms tik konkrečioms kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms bei kitiems tikslams, kuriems įgyvendinti buvo skirtos lėšos, ir tik pagal lėšas skyrusios valstybės institucijos patvirtintą sąmatą. Už lėšų panaudojimą turi būti atsiskaitoma jas skyrusios valstybės institucijos reikalavimu, pateikiant jų panaudojimą patvirtinančius dokumentus.
Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos nariams.
Pasibaigus visuomeninės organizacijos veiklai, likęs turtas ir lėšos, patenkinus visų likviduojamos visuomeninės organizacijos kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, perduodami kitai ar kitoms visuomeninėms organizacijoms, kurių tikslai artimi likviduojamos organizacijos įstatuose deklaruotiems tikslams, o jei tokių organizacijų nėra, – kitoms visuomeninėms organizacijoms arba labdaros organizacijoms bei labdaros ir paramos fondams.
15 straipsnis. Visuomeninių organizacijų atsakomybė
Visuomeninė organizacija atsako už savo prievoles visu jai priklausančiu turtu.
Visuomeninė organizacija neatsako už savo narių prievoles, o nariai neatsako už visuomeninės organizacijos prievoles.
Visuomeninė organizacija, padariusi žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, privalo ją atlyginti savo turtu įstatymų nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Visuomeninėse organizacijose dirbančių asmenų darbo teisinis reguliavimas
Su visuomeninių organizacijų samdomais darbuotojais sudaroma darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka.
Asmenys, dirbantys visuomeninėse organizacijose pagal darbo sutartį, turi teisę į socialinį draudimą bei kitas teises ir garantijas, kurios įstatymų nustatytos asmenims, dirbantiems valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Šiems tikslams visuomeninės organizacijos į valstybinį socialinio draudimo fondą iš savo pajamų moka tokias pat įmokas kaip ir valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos.
TREČIASIS SKIRSNIS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATŲ REGISTRAVIMAS
17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritoriją, ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių įstatus registruoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurios buveinė yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje – miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities viršininkas.
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima vieno rajono ar miesto teritoriją, įstatus registruoja savivaldybės vykdomoji institucija.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.