Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

1996 m. liepos 9 d. Nr. I-1445

Vilnius

(Žin., 1964, Nr. 19-139; 1994, Nr. 93-1809; 1995, Nr. 19-435, Nr. 51-1244, Nr. 55-1353, Nr. 107-2412; 1996, Nr. 4-90)

1 straipsnis. 12 straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teismai, taikydami įstatymus, turi atsižvelgti į Aukščiausiojo Teismo senato išnagrinėtose bylose priimtus sprendimus, Aukščiausiojo Teismo senato aprobuotus teismų sprendimus, taip pat į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje skelbiamą Senato aprobuotą metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką.“

2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Teismo sudėtis

Apylinkių teismuose teisėjas civilines bylas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu.

Apygardų teismuose civilines bylas, išskyrus šio Kodekso 136(1) straipsnio pirmosios dalies 1–5 ir 8–13 punktuose nurodytąsias, pirmąja instancija nagrinėja vienas teisėjas. Kitas civilines bylas pirmąja instancija ir civilines bylas apeliacine bei kasacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Lietuvos apeliaciniame teisme civilines bylas apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilines bylas kasacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas.

Civilines bylas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimus nagrinėja Aukščiausiojo Teismo senatas.

Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat gali spręsti teisėjų kolegija, Senatas.“

3 straipsnis. 25 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme neatima iš jo teisės dalyvauti nagrinėjant šią bylą Aukščiausiojo Teismo senato sudėtyje.“

4 straipsnis. 33 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę, tai yra aštuoniolika metų amžiaus, ir įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tiek turinčioms juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčioms.“

5 straipsnis. 58 straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka, teismas pasiūlo šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus.“

6 straipsnis. 104 straipsnio papildymas

„Už prašymus teikti kasacinius teikimus žyminis mokestis imamas tokio pat dydžio kaip už kasacinius skundus.“

7 straipsnis. 128 straipsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti 128 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„128 straipsnis. Teismo šaukimai ir pranešimai“

8 straipsnis. 128 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 128 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Dalyvaujantiems byloje asmenims ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai, ekspertai ir vertėjai.“

9 straipsnis. 128 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimas

Pakeisti 128 straipsnio ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu dalyvaujančio byloje asmens gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos arba tapo nežinomos, taip pat bylose, kuriose yra daugiau kaip 10 dalyvaujančių asmenų, teismas dalyvaujančių byloje asmenų (asmens) prašymu ir sąskaita gali apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti spaudoje. Skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame ir centriniame laikraščiuose ne vėliau kaip likus 14 dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Skelbimo išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.“

10 straipsnis. 128 straipsnio papildymas

Papildyti 128 straipsnį penktąja ir šeštąja dalimis:

„Jeigu dalyvaujančių byloje asmenų adresai yra žinomi ir šie asmenys dalyvavo teismo posėdyje, tai, atidėjus bylos nagrinėjimą, apie kitų teismo posėdžių laiką ir vietą šiems dalyvaujantiems byloje asmenims gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintino teismui parašo apie pranešimo įteikimą. Pranešimo turinys turi atitikti Civilinio proceso kodekso 129 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimas turi būti išsiųstas taip, kad jie turėtų pakankamai laiko atvykti į teismą ir pasiruošti bylai. Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius. Šiuo atveju pranešimo išsiuntimas prilyginamas šaukimo įteikimui ir laikoma, kad minėtiems dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, iš anksto nurodyti priežastis ir pateikti įrodymus bei informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.“

11 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti 136 straipsnio 1 punktą, papildyti straipsnį 10 punktu ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:

1) kurių ieškinio kaina didesnė kaip 100 tūkstančių litų, išskyrus visų Lietuvos subjektų ūkines bylas, kylančias iš ūkinės-komercinės veiklos;

2) Seimo kontrolierių siūlymus atleisti iš pareigų valstybės ir savivaldybės pareigūnus, išskyrus teisėjus, dėl jų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo;

3) pagal savivaldybių tarybų ieškinius dėl jų teisių pažeidimo;

4) kurių viena šalis yra užsienio valstybė, užsienio valstybės juridiniai asmenys;

5) dėl žalos, nuostolio ar kitų turtinių reikalavimų užsienio valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims, jei jos teismingos Lietuvos Respublikos teismams;

6) dėl įmonių bankroto;

7) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus turi nagrinėti apygardos teismai kaip pirmoji instancija;

8) pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ieškinius;

9) pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo;

10) pagal suinteresuotų asmenų skundus, paduotus Civilinio proceso kodekso 241 skirsnio tvarka, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitų centrinių valstybės institucijų ne norminio pobūdžio aktų (sprendimų, nutarimų, potvarkių ir kt.).“

12 straipsnis. 143 straipsnio išdėstymas

143 straipsnį išdėstyti taip:

„143 straipsnis. Bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui

Siekiant, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, visapusiškiau ir objektyviau, išimtiniais atvejais byla gali būti perduota kitam tos pačios rūšies teismui.

Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio teritorijoje yra apylinkės teismai, pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam išsprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.“

13 straipsnis. 221 straipsnio trečiosios dalies pakeitimas

Pakeisti 221 straipsnio trečiąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu byla, kurioje yra atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine tvarka, tai sprendimui įsiteisėjus ir suėjus trijų mėnesių kasacinio apskundimo terminui, byla su atskirąja teisėjo nuomone siunčiama kasacinės instancijos teismui, kurio pirmininkas arba skyriaus pirmininkas nusprendžia dėl kasacinio teikimo padavimo.“

14 straipsnis. 245 straipsnio papildymas

Papildyti 245 straipsnio 8 ir 9 punktais ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„245 straipsnis. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai

Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą:

1) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka;

2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus asmuo;

3) jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgalintas vesti bylą asmuo;

4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

5) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, gavusis šaukimą, bet neprašiusis nagrinėti bylą jam nesant, pakartotinai neatvyko į teismo posėdį ir jeigu atsakovas nereikalauja nagrinėti bylą iš esmės;

6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą joms nesant, antrą kartą šaukiamos, neatvyko be svarbių priežasčių, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą;

7) jeigu ieškovas ištuokos byloje, gavusis šaukimą, bet neprašiusis nagrinėti bylą jam nesant, pakartotinai neatvyko į teismo posėdį;

8) jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio;

9) jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, – neapmokėtų reikalavimų dalyje.“

15 straipsnis. 246 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 246 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio kodekso 245 straipsnio 1, 2, 3, 8 ir 9 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą.“

16 straipsnis. 269 straipsnio papildymas

Papildyti 269 straipsnį ketvirtąja dalimi:

„Apylinkės teismo sprendimas (nutartis), priimtas išnagrinėjus skundą dėl paskirtų administracinių nuobaudų panaikinimo, gali būti skundžiamas apygardos teismui apeliacine tvarka, o šio teismo sprendimas (nutartis) yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas. Įsiteisėjęs apylinkės teismo sprendimas, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, gali būti skundžiamas apygardos teismui kasacine tvarka.“

17 straipsnis. 2695 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 2695 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) skundą patenkinti ir įpareigoti atitinkamą valstybės valdžios ar valdymo instituciją arba pareigūną pašalinti padarytą pažeidimą;

2) skundą patenkinti ir panaikinti atitinkamą valstybės valdžios ar valdymo institucijos arba pareigūno aktą;

3) atsisakyti skundą patenkinti.“

18 straipsnis. 2695 straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 2695 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas valstybės valdžios ar valdymo institucijos vadovui arba pareigūnui, kurių veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti. Jeigu valstybės valdžios ar valdymo institucija arba pareigūnas, kurių veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, per teismo nurodytą terminą neįvykdo šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodyto teismo sprendimo, pareiškėjo prašymu išduodamas vykdomasis raštas.“

19 straipsnis. 316 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 316 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apeliacinis skundas gali būti paduodamas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.“

20 straipsnis. 332 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 332 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„332 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal byloje esančią ir šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų papildomai pateiktą medžiagą, kolegija patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo nepadavusių skundo asmenų atžvilgiu teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.“

21 straipsnis. 341 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 341 straipsnio pirmosios dalies 4 punktą ir šią dalį išdėstyti taip:

„Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;

3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu nustatomi šio kodekso 342 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte numatyti pagrindai arba šio kodekso 343 straipsnyje numatyti procesinės teisės pažeidimai;

5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytos aplinkybės.“

22 straipsnis. 342 straipsnio pakeitimas

„Apeliacinės instancijos teismas panaikina arba pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jeigu:

1) apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškėja naujos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės, kurios nebuvo aiškinamos pirmosios instancijos teisme, o joms išsamiai išaiškinti reikia rinkti ir papildomai tikrinti įrodymus atidedant bylos nagrinėjimą;

2) apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis, yra neįrodytos, arba naujai pateiktų įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padaro priešingą išvadą;

3) pirmosios instancijos teismas netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti;

4) pirmosios instancijos teismas taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti;

5) pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino įstatymą.“

23 straipsnis. 343 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 343 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šios pažaidos buvo neteisingai išspręsta byla.“

24 straipsnis. 351 straipsnio papildymas

Papildyti 351 straipsnį antrąja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„Kasacine tvarka neskundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl bylos perdavimo iš naujo nagrinėti žemesniems teismams.“

25 straipsnis. 3511 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3511 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3511 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas kasacine tvarka

Civilines bylas dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų nagrinėja apygardos teismai.

Civilines bylas dėl apygardos teismų sprendimų ir nutarčių, priimtų apeliacine tvarka, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Civilines bylas dėl įsiteisėjusių apygardos teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų, priimtų nagrinėjant pirmąja instancija, ir Apeliacinio teismo sprendimų ir nutarčių, priimtų nagrinėjant apeliacine tvarka, nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.“

26 straipsnis. 352 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 352 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„352 straipsnis. Kasacinio apskundimo objektai

Dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų gali būti paduodami kasaciniai skundai apygardos teismams, dėl apygardos teismų sprendimų ir nutarčių, priimtų nagrinėjant apeliacine tvarka, – Lietuvos apeliaciniam teismui, o dėl apygardos teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų, priimtų nagrinėjant pirmąja instancija, bei Apeliacinio teismo sprendimų ir nutarčių, priimtų nagrinėjant apeliacine tvarka, – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Dėl apylinkių, apygardų ir Apeliacinio teismų sprendimų ir nutarčių, nenagrinėtų kasacine tvarka, gali būti pateiktas kasacinis teikimas šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.“

27 straipsnis. 353 straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 353 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas turi teisę pateikti kasacinį teikimą bet kuriai kasacinei instancijai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas turi teisę pateikti kasacinį teikimą to paties teismo kolegijai ar apygardos teismams, o apygardos teismų pirmininkai, skyrių pirmininkai turi teisę pateikti to paties teismo kolegijai kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių kasacine tvarka neperžiūrėtų sprendimų, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimo. Kasaciniai teikimai nagrinėjami tokia pat tvarka, kaip ir kasaciniai skundai.“

28 straipsnis. 354 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 354 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„354 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo tvarka

Kasacinis skundas dėl įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų paduodamas:

1) apygardos teismui – apylinkių teismų išnagrinėtose bylose;

2) Apeliaciniam teismui – apygardos teismų apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose;

3) Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – apygardos teismų pirmąja instancija išnagrinėtose bylose ir Apeliacinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose.“

29 straipsnis. 3542 straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 3542 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Kasacinį skundą pasirašo paduodantis jį asmuo. Prie atstovo paduodamo kasacinio skundo turi būti pridedamas įgaliojimas arba kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgalinimą.“

30 straipsnis. 354 2 straipsnio papildymas

Papildyti 3542 straipsnį trečiąja ir ketvirtąja dalimis ir jas išdėstyti taip:

„Kasacinis skundas pateikiamas teismui su tiek nuorašų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.

Prie kasacinio skundo turi būti pridėti skundžiamo ir su juo susijusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų nuorašai bei nauja rašytinė medžiaga.“

31 straipsnis. 3544 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3544 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3544 straipsnis. Atsisakymas priimti kasacinį skundą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, apygardos teismų pirmininkai, skyrių pirmininkai atsisako priimti kasacinį skundą, jeigu:

1) už skundą nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis;

2) skundas paduotas nesilaikant šio kodekso 3542 straipsnio reikalavimų;

3) skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti.

Jeigu atsisakoma priimti kasacinį skundą, jis grąžinamas padavusiajam.

Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi.

Šio straipsnio nustatyta tvarka priimta nutartis, tarp jų ir su žyminiu mokesčiu susijusiais klausimais, yra galutinė ir neskundžiama.“

32 straipsnis. 355 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 355 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„355 straipsnis. Kasacinio skundo perdavimas teisėjui ir kolegijos sudarymas