Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2011-11-17
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ RINKOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS PERTVARKOS

ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2011 m. lapkričio 17 d. Nr. XI-1670

Vilnius

(Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2004, Nr. 120-4434, Nr. 156-5688; 2005, Nr. 18-571, Nr. 130-4664; 2006, Nr. 78-3059, Nr. 87-3409; 2007, Nr. 61-2342, Nr. 125-5092; 2008, Nr. 131-5039; 2009, Nr. 38-1439, Nr. 154-6956; 2010, Nr. 137-6993)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili.

2.

Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinius šios veiklos valstybinio reglamentavimo principus, reglamentuoja šią veiklą ir ypatumus, kuriuos privalo atitikti akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė (Societas Europaea), vykdanti draudimo, perdraudimo veiklą ar nepriklausomo draudimo tarpininkavimo veiklą. Be to, šis įstatymas reglamentuoja draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus ir kitus Įstatyme nurodytus santykius.

3.

Šio įstatymo nuostatos netaikomos:

1) valstybinio socialinio draudimo santykiams;

2) Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reglamentuojamiems santykiams;

3) perdraudimo veiklai, kurią vykdo arba visiškai užtikrina valstybė dėl viešųjų visuomenės interesų kraštutiniais atvejais veikdama kaip perdraudikas, įskaitant atvejus, kuriais tokį vaidmenį ji turi prisiimti dėl rinkoje susidariusios situacijos, kai joje negalima gauti adekvačios komercinio draudimo teikiamos apsaugos.

4.

Subjektų, turinčių teisę verstis valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo veikla, steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, bankroto ir valstybinės priežiūros ypatumus nustato kiti įstatymai.

5.

Tam tikrų draudimo įmonių draudimo veiklos ir perdraudimo įmonių perdraudimo veiklos ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.

6.

Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą pensijų kaupimo veiklą reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

7.

Šio įstatymo nuostatos, taikytinos perdraudimo veiklai, taip pat turi būti taikomos ir tuo atveju, kai perdraudikas vykdo subjektų, pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą turinčių teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, rizikų perėmimą.

8.

Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

9.

Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti Įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Aktuaras – draudimo matematikas.

2.

Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami; turto draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami.

3.

Būtinoji mokumo atsarga – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuojamas mokumo atsargos dydis, kuris privalo atitikti draudiko veiklos apimtį ir specifiką.

4.

Civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje.

5.

Dalyvaujanti įmonė yra:

1) patronuojanti įmonė;

2) įmonė, šio straipsnio 6 dalyje nurodytais būdais dalyvaujanti kitoje įmonėje;

3) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 53 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo sandoriuose ar įstatuose esamomis nuostatomis;

4) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 53 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau jos ir kitos ar kitų įmonių dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotosios finansinės atskaitomybės sudarymo yra tie patys asmenys.

6.

Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis 20 procentų ar daugiau visų balsavimo teisių įmonės aukščiausiojo organo susirinkime ar 20 procentų ar daugiau įmonės akcinio (pajinio ir pan.) kapitalo valdymas, taip pat kitokia reali ir ilgalaikė galimybė tiek būnant įmonės akcininku (dalyviu), tiek turint kitų su akciniu (pajiniu ir pan.) kapitalu susijusių teisių daryti poveikį sprendimams dėl įmonės veiklos.

7.

Didelė draudimo rizika – draudimo rizika, atitinkanti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus kriterijus.

8.

Draudėjas – asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.

9.

Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.

10.

Draudiko pelno dalis – draudėjui ir (ar) naudos gavėjui gyvybės draudimo su kapitalo kaupimu sutartyje numatytais atvejais tenkanti draudiko pelno dalis, apskaičiuojama ir išmokama draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

11.

Draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui.

12.

Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą.

13.

Draudimo įmonė – įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją.

14.

Draudimo interesas – nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui.

15.

Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma.

16.

Draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ir kurios pagrindinis veiklos tikslas – dalyvauti dukterinių įmonių, kurios išimtinai ar daugiausia yra draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar užsienio valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės, valdyme, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.

17.

Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu.

18.

Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas.

19.

Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.

20.

Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui.

21.

Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus.

22.

Draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos.

23.

Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą.

24.

Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma draudiko ar jo darbuotojų dėl šio draudiko draudimo sutarčių, nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. Draudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį. Be to, draudimo tarpininkavimu nelaikomas vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su draudiku pagrindu, taip pat žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas.

25.

Draudimo techniniai atidėjiniai – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti draudiko įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių ar susiję su jomis.

26.

Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Šio įstatymo prasme draudimo veikla yra ir veikla, nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „draudimo veikla“ apima perdraudimo veiklą.

27.

Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

28.

Dukterinė įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų;

2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo sandorio, įstatų nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį;

4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su akcininkais (dalyviais) sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų (dalyvių) balsų;

5) įmonė, kuriai, kompetentingos institucijos nuomone, kita įmonė daro lemiamą poveikį;

6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra dukterinės įmonės dukterinė įmonė. Tokiu atveju ji laikoma patronuojančios įmonės, kurios dukterinė įmonė turi dukterinę įmonę, dukterine įmone.

29.

Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

30.

Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje:

1) yra turtas, kai draudimo sutartis susijusi su pastatais ar su pastatais ir juose esančiu turtu, jei šis turtas draudžiamas ta pačia draudimo sutartimi;

2) yra registruota bet kurios rūšies transporto priemonė, su kuria susijusi draudimo sutartis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju pagal šį punktą Europos Sąjungos valstybe nare, kurioje yra draudimo rizika, taip pat laikoma ta Europos Sąjungos valstybė narė, į kurią įvežama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, 30 dienų laikotarpiu nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta;

3) draudėjas ne ilgesniam kaip 4 mėnesių terminui sudarė draudimo nuo kelionės ar atostogų draudimo rizikų sutartį, nesvarbu, kuriai draudimo grupei priklausytų šios draudimo rizikos;

4) yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba draudėjo buveinė, filialas ar atstovybė, su kuriais draudimo sutartis yra susijusi, tačiau tik visais kitais atvejais, neaptartais šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

31.

Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, ar įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė, jei draudimo sutartį dėl šios rizikos ar įsipareigojimo sudaro ne šios Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, ne šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas draudimo įmonės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialas.

32.

Finansinis perdraudimas – perdraudimo veikla, kai tiesioginiai didžiausi tikėtini nuostoliai (suprantami kaip didžiausia perduota ekonominė rizika, kurią lemia tiek apdraustos rizikos reikšmingumas, tiek pasirinktas rizikos perdavimo laikas) visą finansinio perdraudimo sutarties galiojimo laiką ribotu dydžiu, bet gerokai viršija draudimo įmoką. Šiai perdraudimo veiklai būdinga finansinio perdraudimo sutarties nuostatos, kuriomis siekiama nuosekliai subalansuoti šalių tarpusavio ekonominę patirtį, kad būtų pasiektas pageidaujamas rizikos perdavimas, arba tai, kad pinigų vertės kitimas laikui bėgant yra reikšmingas.

33.

Garantinis iždas – draudikų, Lietuvos Respublikoje vykdančių šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), asociacijos iždas arba analogiškas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nustatytas darinys.

34.

Gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl draudžiamųjų įvykių – apdraustojo mirties, draudimo sutartyje nustatyto termino pabaigos ar kitokio draudžiamojo įvykio – mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos.

35.

Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jei asmuo kontroliuoja du ar daugiau asmenų, laikoma, kad pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais.

36.

Įmonių grupė – įmonių grupė, į kurią įeina patronuojanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose patronuojanti įmonė ar jos dukterinės įmonės dalyvauja šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais.

37.

Intervencinės priemonės – teismo ar Lietuvos banko taikomos priemonės, kurių paskirtis – išsaugoti ar atkurti draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo finansinę būklę, apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus ar įgyvendinti Civilinio kodekso 2.124 straipsnyje nurodytus tikslus ir kurios dėl savo pobūdžio turi įtakos ne tik draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, bet ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

38.

Įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra nuolatinė draudėjo gyvenamoji vieta, arba, jeigu draudėjas yra juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra jo buveinė, su kuria susijusi gyvybės draudimo sutartis.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.