Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1997.02.06)

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

1-1400, 91.06.04, Žin., 1991, Nr. 17-454

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

---

Pabaiga ***

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

94.02.14,

Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 53 STRAIPSNIO

IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO

TREČIOSIOS

DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga **

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS

Į S T A T Y M A S

I  s k i r s n i s

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Prokuratūra ir jos uždaviniai

Lietuvos Respublikos  prokuratūra yra savarankiškas Lietuvos

Respublikos

teisėsaugos organas, kuris turi:

1) prižiūrėti,  kad ministerijos, departamentai, valstybinės

tarnybos,

inspekcijos,  vietinės valstybinės  valdžios ir valdymo

organai,

komercinės    ūkinės   veiklos   dalyviai,   partijos,

visuomeninės

organizacijos  ir judėjimai,  pareigūnai,  taip  pat

piliečiai

laikytųsi įstatymų;

2) ginti piliečių socialines-ekonomines, politines ir asmens

teises

bei laisves;

3)  vykdyti   nusikaltimus  padariusių   asmenų  baudžiamąjį

persekiojimą;

4)  derinti   visų   teisėsaugos   organų   veiksmus   prieš

nusikalstamumą.

• 2 straipsnis. Prokurorinės veiklos kryptys

2.1. Bendroji Prokuratūros kompetencija:

1) siekia  užtikrinti, kad  visų ministerijų,  departamentų,

kontrolės

organų,   valstybinių  tarnybų,  inspekcijų,  vietinės

valstybinės

valdžios ir valdymo organų, komercinės ūkinės veiklos

dalyvių,

kitokių   valdymo  organų,   visuomeninių  organizacijų

pareigūnų

priimami   teisiniai  aktai   neprieštarautų  Lietuvos

Respublikos

Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, kitiems įstatymams

ir

tarptautiniams susitarimams;

2) nagrinėja piliečių ir juridinių asmenų pareiškimus, kurių

sprendimo

tvarka nereglamentuota;

3) prižiūri įstatymų vykdymą.

2.2. Specialioji Prokuratūros kompetencija:

1) palaiko  valstybinį kaltinimą  baudžiamosiose bylose  bei

gina

valstybės  ir piliečių interesus civilinėse bylose. Prižiūri

teismų

ir arbitražo priimamų aktų teisėtumą;

2)  užtikrina   teisėtumą  kvotos   ir  parengtinio  tardymo

procese;

3)  prižiūri   teismo  paskirtų   bausmių  ir  priverčiamojo

pobūdžio

priemonių vykdymą;

4) atlieka parengtinį tardymą.

*

Pastaba: 2   straipsnio    normos,   įtvirtinančios   prokurorų

įgaliojimus

tikrinti valdymo aktų teisėtumą ir vykdyti prokurorinę

priežiūrą

civiliniame   procese, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos

5, 109 ir 118 straipsniams.

Straipsnio

pakeitimai:

*

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

94.02.14, Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

3 straipsnis. Prokurorinės veiklos pagrindiniai principai

Prokurorai ir tardytojai priima sprendimus vienasmeniškai ir

savo

įgaliojimus   vykdo  nepriklausomai  nuo  kitų  valstybinės

valdžios

bei  valdymo organų,  pareigūnų įtakos  ir  laikydamiesi

nekaltumo

prezumpcijos  bei  piliečių  lygybės  prieš  įstatymą,

nežiūrint

jo  socialinės padėties,  pareigų, partiškumo,  kilmės,

rasės

ir  tautybės, kalbos,  išsilavinimo, santykio  su religija,

užsiėmimo.

Parengtinio tardymo,  jo teisėtumo priežiūros ir valstybinio

kaltinimo

funkcijų vykdymas yra atskiras.

Prokuratūra

apie   savo   veiklą   informuoja   visuomenę.

Prokurorai

bendradarbiauja  su valstybinės  valdžios  ir  valdymo

organais,

informuoja  juos  ir  pagal  savo  kompetenciją  teikia

pasiūlymus.

Parengtinio tardymo  duomenys  spaudoje  ir  kitose  masinės

informacijos

priemonėse  gali būti  skelbiami  tik  prokuroro  ar

tardytojo,

atliekančio parengtinį tardymą, raštišku leidimu.

4 straipsnis. Draudimas kištis į prokuratūros

veiklą

Valstybės valdžios  ir valdymo  organams bei jų pareigūnams,

politinėms

partijoms,    visuomeninėms    organizacijoms    bei

judėjimams,

spaudos,  radijo, televizijos darbuotojams draudžiama

kištis

į  prokuratūros darbą  vykdant bylų  tyrimą ir prokurorinę

priežiūrą.

Bet koks poveikis prokurorui ar tardytojui, siekiant priimti

neteisėtą

sprendimą, užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.

5 straipsnis. Prokuroro reikalavimų vykdymo

būtinumas

Įstatymu pagrįsti prokuroro reikalavimai yra privalomi.

Už

teisėtų  prokuroro reikalavimų  nevykdymą  pareigūnai  ir

piliečiai

atsako įstatymų nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Generalinio prokuroro įstatymų

leidybos iniciatyvos teisė

Lietuvos Respublikos  generalinis prokuroras  turi  įstatymų

leidybos

iniciatyvos teisę.

7 straipsnis. Prokuroro teisė dalyvauti valstybinės

valdžios ir valdymo organų darbe

Lietuvos  Respublikos   generalinis  prokuroras  turi  teisę

dalyvauti

Lietuvos  Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesijose,

jos

Prezidiumo,  Vyriausybės,  ministerijų  ir  žinybų  kolegijų

posėdžiuose,

o   teritorijų  prokurorai  -  savivaldybių  Tarybų

sesijose

ir valdymo organų posėdžiuose.

2  s k i r s n i s

PROKURATŪROS SISTEMA

8 straipsnis. Prokuratūros sistema

Lietuvos Respublikos  prokuratūros sistemą sudaro Generalinė

prokuratūra

ir jai pavaldžios teritorinės prokuratūros.

Lietuvos   Respublikos   prokuratūrai   vadovauja   Lietuvos

Respublikos

generalinis prokuroras.

Prokuratūros vidaus  struktūrą ir etatus nustato Respublikos

generalinis

prokuroras.

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinė

prokuratūra

Lietuvos Respublikos  generalinę prokuratūrą sudaro Lietuvos

Respublikos

generalinis   prokuroras,   jo   pavaduotojai   bei

padėjėjai,

departamentai, skyriai  bei grupės.

Struktūriniams padaliniams  vadovauja vyriausieji  padalinių

prokurorai.

Prie  Lietuvos   Respublikos  generalinės  prokuratūros  yra

Nusikaltimo

tyrimo   departamentas,  kuris   atlieka  parengtinį

tardymą

baudžiamosiose    bylose,   tardymingose   Prokuratūros

tardytojams.

Departamentui   vadovauja   generalinio   prokuroro

pavaduotojas.

10 straipsnis. Generalinis prokuroras

Lietuvos  Respublikos   generalinis   prokuroras   vadovauja

Lietuvos

Respublikos   generalinės   prokuratūros,   teritorinių

prokuratūrų

veiklai ir ją kontroliuoja.

Generalinio  prokuroro   įsakymai  ir   nurodymai  privalomi

visiems

pavaldiems  prokurorams. Jis  turi  teisę  atšaukti  visų

pavaldžių

prokurorų   reagavimo  aktus,   panaikinti  įstatymams

prieštaraujančius

jų sprendimus.

Generalinis prokuroras duoda privalomus išaiškinimus tardymo

ir

kvotos klausimais.

11 straipsnis. Prokuratūros kolegija

Prie Lietuvos  Respublikos generalinio  prokuroro  sudaromas

patariamasis

organas  - kolegija.  Kolegijos  sudėtį  generalinio

prokuroro

teikimu  tvirtina  Lietuvos  Respublikos  Aukščiausioji

Taryba.

Kolegija   nagrinėja   svarbiausius   prokuratūros   veiklos

klausimus,

svarsto  padalinių vadovų,  teritorinių  prokurorų  ir

kitų

prokuratūros  darbuotojų ataskaitas, darbuotojų parinkimo ir

atleidimo,

drausminės   atsakomybės,  paskatinimų   ir  laipsnių

suteikimo

klausimus.

Prokuratūros   kolegija    gali   išklausyti    ministerijų,

departamentų,

žinybų,   įmonių,  įstaigų,   organizacijų  vadovų

informacijas

apie  įstatymų vykdymą,  teisėsaugos  organų  vadovų

ataskaitas

apie veiksmus prieš nusikalstamumą.

Kolegijos  sprendimai  įgyvendinami  generealinio  prokuroro

įsakymais

ir reikalavimais.

12 straipsnis Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų

skyrimo ir atleidimo tvarka

Lietuvos  Respublikos   generalinį   prokurorą   skiria   ir

atleidžia

Lietuvos  Respublikos Aukščiausioji  Taryba, kuriai jis

yra

atsakingas ir atskaitingas.

Lietuvos  Respublikos   generalinio  prokuroro  pavaduotojus

generalinio

prokuroro   teikimu  skiria  ir  atleidžia  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausioji Taryba.

13 straipsnis. Teritorinės prokuratūros

Teritorines   prokuratūras    kolegijos   nutarimu   steigia

generalinis

prokuroras. Joms vadovauja vyriausieji miestų, rajonų

(apskričių)

prokurorai.

14 straipsnis. Prokurorų ir tardytojų skyrimas

bei atleidimas

Teritorinių  prokuratūrų   vyriausiuosius   prokurorus,   jų

pavaduotojus

ir  padėjėjus, prokurorus ir tardytojus, Respublikos

prokuratūros

departamentų,   skyrių  ir   grupių  vyriausiuosius

prokurorus,

jų  pavaduotojus ir padalinių prokurorus, generalinio

prokuroro

padėjėjus  bei tardytojus  skiria ir atleidžia Lietuvos

Respublikos

generalinis prokuroras.

Prokuratūros  darbuotojų   darbo   santykius   prokuratūroje

reglamentuoja

Darbo   įstatymai  bei   Prokuratūros   darbuotojų

skatinimo

ir  drausminės atsakomybės  nuostatai, kuriuos tvirtina

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba.

15 straipsnis. Prokurorų įgaliojimų terminas.

Lietuvos Respublikos  generalinio prokuroro,  jo pavaduotojų

ir

teritorinių   prokuratūrų  vyriausiųjų  prokurorų  įgaliojimų

laikas

• penkeri metai.

16 straipsnis. Reikalavimai asmenims, skiriamiems

prokurorais, jų pavaduotojais,

padėjėjais ir tardytojais

Generaliniu  prokuroru,  jo  pavaduotojais,  vyriausiaisiais

prokurorais,

jų   pavaduotojais,  padėjėjais,   prokurorais   ir

tardytojais

gali  būti skiriami  Lietuvos Respublikos  piliečiai,

turintys

aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotojais gali būti asmenys,

ne

jaunesni  kaip 35  metų ir  turintys ne  mažesnį kaip  10 metų

teisinių

darbo stažą.

Vyriausiaisiais prokurorais  gali būti  asmenys, ne jaunesni

kaip

25  metų ir  turintys ne  mažesnį kaip 5 metų teisinių darbo

stažą.

Asmenys, baigę aukštąsias mokyklas, bet neturintys praktinio

darbo

patyrimo, vienerius metus stažuojasi.

Prokuratūros  darbuotojas  negali  būti  politinės  partijos

nariu,

visuomeninio-politinio judėjimo dalyviu.

Prokuratūros darbuotojai  negali dirbti kito apmokamo darbo,

išskyrus

pedagoginę ir kūrybinę veiklą.

17 straipsnis. Prokurorų ir tardytojų neliečiamumas

Prokurorai ir  tardytojai gali  būti patraukti  baudžiamojon

atsakomybėn,

suimti, arba kitaip apribota jų asmens laisvė, jiems

gali

būti  skiriama administracinė  nuobauda teismine  tvarka tik

gavus

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sutikimą.

Baudžiamąją bylą prokurorams ir tardytojams gali iškelti tik

Lietuvos

Respublikos   generealinis  prokuroras.   Tokios  bylos

teismingos

Lietuvos Respublikos aukščiausiajam teismui.

18 straipsnis. Prokuratūros darbuotojų laipsniai, apranga

Prokuratūros darbuotojams, atsižvelgiant į užimamas pareigas

ir

darbo stažą, suteikiami laipsniai.

Darbuotojams, kuriems suteikti laipsniai, nustatoma priemoka

prie

pareiginės algos, atsižvelgiant į laipsnį.

Prokuratūros darbuotojų  laipsnius ir skiriamuosius ženklus,

laipsnių

suteikimo  tvarką, priemonių  už laipsnį  bei ištarnautą

laiką

dydį nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Atlikdami pareigas,  laipsnius  turintys  darbuotojai  vilki

aprangą

su atitinkamais skiriamaisiais ženklais.

• 19 straipsnis. Prokuroro teisės

Prokurorai pagal savo kompetenciją turi teisę:

1) reikalauti  iš  Vyriausybės,  ministerijų,  departamentų,

kontrolės

organų,   valstybinių  tarnybų,  inspekcijų,  vietinės

vasltybinės

valdžios ir valdymo organų, komercinės ūkinės veiklos

dalyvių,

kitokių   valdymo  organų,   profsąjunginių   ir   kitų

visuomeninių

organizacijų   pateikti   potvarkius,   nutarimus,

instrukcijas,

įsakymus, kitus teisinius aktus ir tikrinti, ar jie

neprieštarauja

Laikinajam  Pagrindiniam  Įstatymui  bei  kitiems

įstatymams;

2)  tikrinti,  ar  vietinės  valstybinės  valdžios,  valdymo

organai,

komercinės   ūkinės  veiklos   dalyviai,   visuomeninės

(politinės)

organizacijos,   kontrolės  organai,  pareigūnai  ir

piliečiai

vykdo įstatymus;

3)   pavesti    ministerijų,   žinybų,    įmonių,   įstaigų,

organizacijų

vadovams,   valstybės  kontrolieriui   ir   kitiems

pareigūnams

atlikti   patikrinimus,  revizijas   ar  ekspertizes

įmonėse,

įstaigose bei organizacijose;

4) šaukti  pareigūnus bei  piliečius ir  reikalauti, kad jie

paaiškintų

įstatymų pažeidimų aplinkybes;

5)  nagrinėti   piliečių  pasiūlymus,  skundus,  pareiškimus

(išskyrus

tuos,  kurių nagrinėjimui  nustatyta kita tvarka), taip

pat

įmonių,  įstaigų, organizacijų  bei visuomeninių organizacijų

pareiškimus,

priimti piliečius.

*

Pastaba: 19  straipsnio    normos,   įtvirtinančios   prokurorų

įgaliojimus

tikrinti valdymo aktų teisėtumą ir vykdyti prokurorinę

priežiūrą

civiliniame   procese, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos

5, 109 ir 118 straipsniams.

Straipsnio

pakeitimai:

*

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

94.02.14, Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

• 20 straipsnis. Prokuroro pareigos

Prokuroras, nustatęs įstatymo pažeidimus, privalo:

1) pareikšti protestą;

2) pareikalauti pašalinti įstatymo pažeidimą;

3)

iškelti baudžiamąją, administracinę ar drausminę bylą.

*

Pastaba: 20  straipsnio    normos,   įtvirtinančios   prokurorų

įgaliojimus

tikrinti valdymo aktų teisėtumą ir vykdyti prokurorinę

priežiūrą

civiliniame   procese, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos

5, 109 ir 118 straipsniams.

Straipsnio

pakeitimai:

*

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

94.02.14, Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

• 21 straipsnis. Prokuroro protestas

Nustatęs  neteisėtus  ministerijų,  departamentų,  kontrolės

organų,

žinybų,  inspekcijų, vietinės valdžios ir valdymo organų,

valstybinių

tarnybų,   komercinės   ūkinės   veiklos   dalyvių,

profsąjunginių

ir   kitų  visuomeninių  organizacijų,  pareigūnų

teisinius

aktus,  neatitinkančius Lietuvos  Respublikos Laikinojo

Pagrindinio

Įstatymo  ir kitų  galiojančių  įstatymų,  prokuroras

paduoda

protestą  betarpiškai teisinį aktą išleidusiam organui ar

pareigūnui.

Tokia pat tvarka protestuojami ir pareigūno neteisėti

veiksmai.

Prokuroro   protestas   turi  būti   išnagrinėtas  ir   apie

rezultatus

pranešta prokurorui per 7 dienas nuo jo gavimo dienos.

Jeigu

protestas  adresuotas kolegialiam  organui, prokuroras gali

nustatyti

ilgesnį protesto nagrinėjimo terminą.

Protesto nepatenkinus arba negavus į jį atsakymo, prokuroras

turi

teisę per 10 dienų nuo pranešimo termino pabaigos kreiptis į

teismą

dėl  neteisėto akto  panaikinimo ar  pakeitimo.  Prokuroro

pareiškimo

teismui padavimas sustabdo užprotestuoto teisinio akto

veikimą

nuo pareiškimo įteikimo teismui dienos.

Šios  bylos   nagrinėjamos  Lietuvos  Respublikos  civilinio

proceso

kodekso nustatyta tvarka.

Tais  atvejais,  kai  generalinis  prokuroras  nustato,  kad

priimti

Respublikos  Vyriausybės  teisiniai  aktai  prieštarauja

Lietuvos