Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1999-01-14
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Projektas XXXX XX XX Nr. –––––

Suvestinė redakcija nuo 2024-11-07

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 13-308, i. k. 0991010ISTAIII-1029

Nauja redakcija nuo 2016-07-01:

Nr. XII-2399, 2016-06-02, paskelbta TAR 2016-06-15, i. k. 2016-16849

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMAS

1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1029

Vilnius

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

PAGRINDINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką.

2.

Nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo.

3.

Atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai.

2.

Asmuo – fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kita organizacija.

3.

Tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo.

4.

Neteko galios nuo 2021-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-3049, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13617

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2399, 2016-06-02, paskelbta TAR 2016-06-15, i. k. 2016-16849

3 straipsnis. Ginčai dėl teisės

1.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

2.

Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

4 straipsnis. Įstatymų taikymas nagrinėjant administracines bylas

1.

Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).

2.

Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

3.

Taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

4.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

5.

Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu.

6.

Jeigu yra prieštaravimų tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis šio įstatymo normomis.

7.

Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

(Civilinio kodekso 485 straipsnis);

4) mokesčių,

kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo,

finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;

5) tarnybinių

ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas,

turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų

vadovus);

6) Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos

santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

7)

Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės

tarnautojais nutraukimo;

8) ginčų tarp

nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar

įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios

kompetencijos teismams;

9) rinkimų ir

Referendumo įstatymų pažeidimo;

10) nutarimo

administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;

11) viešųjų

įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo

administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo

srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai

priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

12) visuomeninių

organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų

priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;

13) užsieniečių

skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio

leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.

2.

Įstatymu

administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2572,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)

16

straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai

1.

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio

Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba

kitiems specializuotiems teismams.

2.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

3.

Bylas dėl

administracinių teisės pažeidimų pirmąja instancija pagal Administracinių

teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai. Šio kodekso numatytas

atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir kitos įstatymų

įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1430,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1675 (2003-04-24)

17

straipsnis. Administracinių bylų priskyrimas teismams

1.

Jeigu

sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini

teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi

reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

2.

Jeigu yra

abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo,

ginčas nagrinėjamas teisme.

3.

Kai byloje

yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus

apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams

teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame

teisme.

4.

Kai byloje

atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų

teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal

aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo

subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus

nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas.

18

straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija

1.

Apygardos administracinis teismas yra

pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15

straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio

administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas,

nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose.

2.

Netaikant

išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis

teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:

1) dėl norminių

administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo

subjektai, teisėtumo;

2) pagal

savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra

teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;

3) pagal

Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų

pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir

Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų

ir organizacijų teises, teisėtumo;

4) dėl turtinės

ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių

valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų,

einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo

5 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą

1.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

2.

Teisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja.

3.

Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą:

1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą;

2) įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;

3) pagal savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų prašymą dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo;

4) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų prašymą dėl administracinių ginčų sprendimo.

6 straipsnis. Teismas kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija

Teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

7 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

1.

Vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies.

2.

Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių organizacijų ir asociacijų ar fizinių asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę.

3.

Mitingai, piketai ir kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, laikomi kišimusi į teisėjo ar teismo veiklą ir yra draudžiami.

4.

Kai kišamasi į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi reaguoti įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisme viešumas

1.

Administraciniuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Į teismo posėdžių salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra proceso dalyviai arba liudytojai.

2.

Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą nutartį. Uždarame teismo posėdyje gali būti proceso dalyviai, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, specialistai, ekspertai, vertėjai.

3.

Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip.

9 straipsnis. Teismo proceso kalba

1.

Administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba.

2.

Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jeigu toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos, – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į vieną iš šioje dalyje nurodytų kalbų.

3.

Bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas.

4.

Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu mokama iš valstybės biudžeto.

10 straipsnis. Tyrimo ir betarpiškumo principai

1.

Prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio. Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų.

2.

Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

3.

Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.

4.

Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

5.

Proceso dalyviai baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.

11 straipsnis. Proceso operatyvumas ir ekonomiškumas

1.

Teismas imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.