Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymas

Autentiškumo patvirtinimo procedūra – kredito įstaigos arba kredito įstaigos ir kliento susitarimu numatyta procedūra, kurios metu nustatoma, ar tikrai mokėjimo nurodymą, mokėjimo nurodymo pakeitimą arba mokėjimo nurodymo atšaukimą pateikė asmuo, kuris mokėjimo nurodyme yra įvardytas kaip mokėtojas arba gavėjas. Elektroninėmis mokėjimo priemonėmis sudarytų mokėjimo nurodymų autentiškumas nustatomas naudojant tapatybės patvirtinimo priemones.

Banko darbo diena – diena, kurios metu kredito įstaiga vykdo mokėjimo nurodymus.

Debeto pervedimas – gavėjo inicijuotas sandoris, kai mokėtojo arba gavėjo kredito įstaigai pateiktas mokėjimo nurodymas vykdomas mokėtojo lėšoms pervesti gavėjui į jo sąskaitą kredito įstaigoje. Gavėjas turi teisę pateikti mokėjimo nurodymą, jeigu turi rašytinį mokėtojo sutikimą nurašyti lėšas iš jo sąskaitos ir šis sutikimas yra pateiktas mokėtojo kredito įstaigai.

Elektroninės mokėjimo priemonės – nuotolinės prieigos mokėjimo priemonės ir elektroniniai pinigai.

Elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas (toliau – naudotojas) – kredito įstaigos klientas, kuriam kredito įstaiga suteikia elektroninę mokėjimo priemonę.

Elektroniniai pinigai – piniginė vertė, kaip naudotojo reikalavimo kredito įstaigai išraiška, saugoma kredito įstaigos išleistoje priemonėje (kortelės, kompiuterio ar kitos įrangos atmintyje). Panaudojus tapatybės patvirtinimo priemonę, jie gali būti panaudoti mokėjimams bet kuriam gavėjui, galinčiam priimti tokius mokėjimus, ir (ar) naudotojui gryniesiems pinigams gauti.

Finansinis padengimas – mokėjimo nurodymui įvykdyti reikalingų lėšų buvimas mokėtojo sąskaitoje, esančioje mokėtojo kredito įstaigoje, arba grynųjų pinigų įmokėjimas kredito įstaigai ir (ar) mokėtojo kredito įstaigos įsipareigojimas suteikti mokėtojui kreditą mokėjimo nurodymui įvykdyti.

Gavėjas – asmuo, kuriam mokėtojas perduoda lėšas.

Gavėjo kredito įstaiga – kredito įstaiga, kuri į mokėjimo nurodyme nurodyto gavėjo sąskaitą, tvarkomą toje kredito įstaigoje, turi įskaityti mokėtojo lėšas.

Klientas – mokėtojas arba gavėjas.

Komisinis atlyginimas – už mokėjimo nurodymų vykdymą mokėtinas kliento atlyginimas kredito įstaigai.

Kredito pervedimas – mokėtojo inicijuotas sandoris, kai mokėtojo kredito įstaigai pateiktas mokėjimo nurodymas vykdomas mokėtojo lėšoms pervesti gavėjui į jo sąskaitą kredito įstaigoje.

Mokėjimas – mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas. Pervedant lėšas mokėtojas ir gavėjas gali būti tas pats asmuo. Lėšos apima tiek grynuosius, tiek negrynuosius pinigus.

Mokėjimo nurodymas (mokėjimo pavedimas) – mokėtojo arba gavėjo raštu arba elektroninėmis mokėjimo priemonėmis sudarytas nurodymas kredito įstaigai pervesti lėšas gavėjui.

Mokėjimo nurodymo pateikėjas – mokėtojas arba gavėjas, kuris mokėjimo nurodymą pateikia tiesiogiai mokėtojo kredito įstaigai, arba gavėjo kredito įstaiga, kuri gavėjo mokėjimo nurodymą persiunčia mokėtojo kredito įstaigai ar pagal gavėjo nurodymą sudaro mokėjimo nurodymą ir pateikia jį mokėtojo kredito įstaigai.

Mokėjimo nurodymo priėmimas – momentas, kai mokėtojo kredito įstaiga prisiima įsipareigojimą vykdyti mokėjimo nurodymą.

Mokėjimo sistema – sistema, apibrėžta Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.

Mokėtojas – asmuo, kuris perduoda lėšas gavėjui.

Mokėtojo kredito įstaiga – kredito įstaiga, kuriai mokėtojas paveda įvykdyti savo arba gavėjo pateiktą mokėjimo nurodymą.

Naudotojo inicijuota operacija – operacija, inicijuota elektronine mokėjimo priemone, panaudojus tapatybės patvirtinimo priemonę (-es), arba inicijuota be elektroninės mokėjimo priemonės pateikimo ir neatsižvelgiant į tai, ar buvo panaudota tapatybės patvirtinimo priemonė, operacija, dėl kurios įvykdymo naudotojas nepateikė prieštaravimų naudotojo ir kredito įstaigos sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais arba kredito įstaiga įrodo, kad tai naudotojo inicijuota operacija.

Nuotolinės prieigos mokėjimo priemonės – priemonės, leidžiančios naudotojui elektroniniu būdu sudaryti nurodymus kredito įstaigai dėl disponavimo toje kredito įstaigoje jo sąskaitoje turimomis lėšomis. Naudojantis šiomis priemonėmis (naudotojo kompiuteryje įdiegta kredito įstaigos programine įranga, programine įranga, esančia kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje, telefono ryšio įranga, kredito įstaigos išleista kortele (debeto, kredito ar kt.) ir kitomis priemonėmis), paprastai reikia tapatybės patvirtinimo.

Palūkanų norma – Lietuvos banko kas mėnesį skelbiamas rezidentams komercinių bankų suteiktų paskolų nacionaline valiuta aritmetinis svertinis metinių palūkanų normų vidurkis.

Tapatybės patvirtinimo priemonės – elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo parašas, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas (PIN) arba kredito įstaigos suteiktos kitos priemonės (slaptažodžiai, slapti kodai, raktai, biometrinės priemonės ir pan.), skirtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybei patvirtinti.

Tarpininkas – kredito įstaiga, kuri nėra nei mokėtojo kredito įstaiga, nei gavėjo kredito įstaiga, bet dalyvauja vykdant mokėjimo nurodymus.

Tarptautinis kredito pervedimas – kredito pervedimas, kai lėšos per tam tikroje valstybėje esančią kredito įstaigą arba jos skyrių pervedamos gavėjui į kredito įstaigą arba jos skyrių kitoje valstybėje.

Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė.

Vartotojas – fizinis asmuo, kuris su kredito įstaiga sudaro sutartį, kad ši teiks paslaugas asmeniniams, šeimos arba namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo profesija ar verslu, tenkinti.

Šio Įstatymo 5 straipsnis, 7 straipsnio 7 ir 9 dalys bei 10 ir 12 straipsniai netaikomi vykdant tarptautinius kredito pervedimus. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis netaikoma vykdant kredito ir debeto pervedimus Lietuvos Respublikoje. Jeigu kredito įstaiga klientui suteikia galimybę sudaryti mokėjimo nurodymus elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, vykdant kredito ir debeto pervedimus bei tarptautinius kredito pervedimus, kredito įstaigoms papildomai taikomi šio Įstatymo 17–21 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos atliekant tarptautinius kredito pervedimus valstybių narių nacionalinėmis valiutomis ir eurais, kai ekvivalento sumos ne didesnės kaip 50000 eurų. Šie pervedimai atliekami norint pervesti lėšas gavėjui per vienos valstybės narės kredito įstaigą arba jos skyrių į kredito įstaigą arba jos skyrių kitoje valstybėje narėje. Pervedimus atlikti paveda kiti asmenys, o ne kredito įstaigos, draudimo įmonės, investicinės bendrovės ir finansų maklerio įmonės. Taikant šio Įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnių reikalavimus, valstybės narės kredito įstaigos skyriai, teikiantys paslaugas skirtingose valstybėse narėse, laikomi savarankiškomis kredito įstaigomis.

Šio Įstatymo nuostatos, išskyrus 13–16 straipsnius, taikomos atliekant ir kitus, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, tarptautinius kredito pervedimus. Šio Įstatymo 13–16 straipsnių nuostatos taikomos tada, kai kliento ir kredito įstaigos sutartis arba kredito įstaigos veiklos taisyklės nenustato ko kita.

Šio Įstatymo 17–21 straipsniuose nustatyti reikalavimai kredito įstaigoms netaikomi, kai jos elektronines mokėjimo priemones suteikia kitoms kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir finansų maklerio įmonėms.

Šis Įstatymas netaikomas, kai Civilinio proceso kodekso ir (arba) kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas priverstinis lėšų išieškojimas (nurašymas) iš kredito įstaigoje esančios mokėtojo sąskaitos.

Mokėjimai grynaisiais pinigais atliekami mokėtojo ir gavėjo susitarimu nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Mokėjimai negrynaisiais pinigais atliekami šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Kredito įstaigos savo klientams privalo sudaryti sąlygas susipažinti su raštu išdėstytomis aiškiomis ir lengvai suprantamomis mokėjimo nurodymų vykdymo sąlygomis, o jei yra galimybė, skelbti jas elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šiose sąlygose turi būti nurodyta:

Kredito įstaigos apie įvykdytą mokėjimo nurodymą aiškiai ir lengvai suprantamai informuoja savo klientus raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis, jei klientas raštu tokios informacijos neatsisako. Į šią informaciją įeina:

Jeigu mokėtojas į mokėtojo kredito įstaigą įmoka grynuosius pinigus, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją kredito įstaigos teikia kliento pareikalavimu.

Kredito įstaigos ir klientai privalo laikytis autentiškumo patvirtinimo procedūros.

Jeigu mokėjimo nurodymo, mokėjimo nurodymo pakeitimo, mokėjimo nurodymo atšaukimo autentiškumas patikrintas remiantis autentiškumo patvirtinimo procedūra, laikoma, kad nurodymą pateikė klientas.

Šio straipsnio 2 dalis netaikoma, jeigu klientas įrodo, kad kredito įstaigos gautą mokėjimo nurodymą, mokėjimo nurodymo pakeitimą, mokėjimo nurodymo atšaukimą pateikė kitas asmuo, o ne:

Kai kredito įstaiga įrodo, kad dėl kliento kaltės autentiškumo patvirtinimo procedūra pasinaudojo tokios teisės neturintis asmuo, kredito įstaigos gautas mokėjimo nurodymas, mokėjimo nurodymo pakeitimas, mokėjimo nurodymo atšaukimas laikomi kliento pateiktais ir šio straipsnio 3 dalis nėra taikoma.

Mokėjimo nurodymo pateikėjas atsako už kredito įstaigai pateikto mokėjimo nurodymo rekvizitų teisingumą. Jeigu kredito įstaiga ir klientas susitarė dėl klaidų mokėjimo nurodymo rekvizituose nustatymo procedūros ir kredito įstaiga pagal šią procedūrą privalėjo nustatyti klaidas mokėjimo nurodymo rekvizituose, kredito įstaiga atsako už klaidingo mokėjimo nurodymo įvykdymo padarinius.

Mokėtojas įsipareigoja pateikti mokėtojo kredito įstaigai finansinį padengimą mokėjimo nurodymui įvykdyti ne vėliau kaip mokėjimo nurodyme nurodytą mokėjimo nurodymo įvykdymo datą.

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nustatytu atveju mokėjimo nurodymas priimamas, nors mokėtojas ir nepateikė finansinio padengimo.

Mokėtojo kredito įstaiga negali imti atlyginimo už tai, kad mokėjimo nurodymui įvykdyti mokėtojas įmoka grynuosius pinigus.

Mokėtojo kredito įstaiga negali išskaičiuoti komisinio atlyginimo už mokėjimo nurodymo vykdymą iš mokėjimo nurodymo sumos. Jeigu mokėtojo kredito įstaiga pažeidė šį reikalavimą, ji mokėtojo reikalavimu privalo pervesti visą išskaičiuotą sumą gavėjui, jeigu mokėtojas nepareikalauja, kad ta suma būtų perduota jam arba įskaityta į jo sąskaitą.

Atlikdama debeto pervedimus, gavėjo kredito įstaiga, gavusi gavėjo mokėjimo nurodymą, privalo įsitikinti, ar mokėjimo nurodymas turi visus būtinus rekvizitus, ar įvykdytos kitos gavėjo kredito įstaigos sąlygos, jeigu jos yra nustatytos.

Atlikdama debeto pervedimus, gavėjo kredito įstaiga, jeigu gavėjo ir mokėtojo kredito įstaigos nesutampa, gautą gavėjo mokėjimo nurodymą privalo pateikti mokėtojo kredito įstaigai gavėjo kredito įstaigos ir gavėjo sutartais terminais. Gavėjo kredito įstaiga gali įsipareigoti pranešti gavėjui, kad mokėjimo nurodymą gavo.

Atlikdama debeto pervedimus, gavėjo kredito įstaiga, kuri gavo gavėjo mokėjimo nurodymą, neatitinkantį šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, privalo apie tai pranešti gavėjui ir nurodyti priežastį tą pačią banko darbo dieną, išskyrus atvejį, kai nepakanka turimos informacijos gavėjui atpažinti.

Mokėtojo arba gavėjo mokėjimo nurodymas laikomas mokėtojo kredito įstaigos priimtu, kai mokėjimo nurodymas, gautas mokėtojo kredito įstaigos, turi visus rekvizitus, būtinus jį įvykdyti, mokėtojas pateikė finansinį padengimą (išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį) ir mokėtojo kredito įstaiga šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nepranešė mokėjimo nurodymo pateikėjui, kad atsisako priimti mokėjimo nurodymą. Mokėtojo kredito įstaiga gali įsipareigoti pranešti mokėtojui apie mokėjimo nurodymo priėmimą.

Mokėtojo kredito įstaiga, kuri atsisako priimti mokėjimo nurodymą, privalo su mokėjimo nurodymo pateikėju sutarta forma pranešti mokėjimo nurodymo pateikėjui apie mokėjimo nurodymo atmetimą ir nurodyti priežastį tą pačią banko darbo dieną, išskyrus atvejį, kai nepakanka turimos informacijos nurodymo pateikėjui atpažinti.

Mokėtojo kredito įstaiga, kuri gauna mokėjimo nurodymą vėliau negu toje kredito įstaigoje nustatytas laikas priimti tokius nurodymus, turi teisę laikyti, kad mokėjimo nurodymas gautas kitą banko darbo dieną.