Legalize / Lietuva / Įstatymas

Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų

Tipas Įstatymas

Publikavimas 1991-06-18

Paskutinį kartą atnaujinta 1997-01-16

Būsena Panaikintas

Ministerija LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

Šaltinis TAR

straipsniai 24

Pakeitimų istorija JSON API

Redaguota : 1997

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1997.01.29)

Neoficialus įstatymo

tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2200, 92.01.14,

Žin., 1992, Nr. 3-40

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2305, 92.02.11,

Žin., 1992, Nr. 7-155

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" DALINIO PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2417, 92.03.24,

Žin., 1992, Nr. 11-278

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 10 STRAIPSNIO PIRMOSIOS

DALIES PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2566, 92.05.07,

Žin., 1992, Nr. 15-405

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-44, 93.01.12,

Žin., 1993, Nr. 5-83

DĖL

ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-366, 94.01.11,

Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-388, 94.02.15,

Žin., 1994, Nr. 14-229 (94.02.23)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 10 STRAIPSNIO PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-482, 94.05.31,

Žin., 1994, Nr. 43-778 (94.06.08)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-882, 95.05.04,

Žin., 1995, Nr. 39-965 (95.05.12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-986, 95.07.03,

Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1054,

95.10.03, Žin., 1995, Nr. 85-1916 (95.10.18)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1106,

95.11.30, Žin., 1995, Nr. 103-2299 (95.12.20)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAPILDYMO

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1272,

96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 8, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR PAPILDYMO 21-1 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

KONSTITUCINIO

TEISMO NUTARIMAI:

Konstitucinis

teismas, Nutarimas

Nr.

12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 M. LIEPOS 15 D. ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAPILDYMO IR

PAKEITIMO" ATITIKIMO KONSTITUCIJAI

Konstitucinis

teismas, Nutarimas

94.06.15,

Žin., 1994, Nr. 47-889 (94.06.22)

DĖL

1991 M. BIRŽELIO 18 D. ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" KAI KURIŲ PAKEITIMŲ

ATITIKIMO LR KONSTITUCIJAI

Konstitucinis

teismas, Nutarimas

Nr.

20-21/94, 95.03.08, Žin., 1995, Nr. 22-516 (95.03.11)

Dėl

Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo "Dėl Lietuvos

Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" papildymo ir

pakeitimo" 8 punkto, kuriuo iš naujo išdėstytas įstatymo "Dėl

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir

sąlygų" 12 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas, ir Lietuvos Respublikos

1993 m. liepos 15 d. įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo

papildymo ir pakeitimo" 23 punkto, kuriuo iš naujo išdėstytas Lietuvos

Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio septintasis punktas,

atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

95.10.26,

Žin., 1995, Nr.89-2007 (95.11.02)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

96.11.12,

Žin., 1996, Nr.112-2558 (96.11.21)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 8 STRAIPSNIO PENKTOSIOS

DALIES IR 19 STRAIPSNIO PIRMOSIOS DALIES NORMŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI

Pastaba:

ženklai ">>" ir "<<" reiškia, kad tekstas tarp

jų yra pripažintas neatitinkančiu Konstitucijos.

ĮSTATYMO

GALIOJIMO SUSTABDYMAS:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-76,

97.01.16, Žin., 1997, Nr.6-89 (97.01.22)

ĮSTATYMO

"DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO

TVARKOS IR SĄLYGŲ" GALIOJIMO SUSTABDYMO LAIKINASIS ĮSTATYMAS

*( Laikinai, kol bus priimtas naujas

įstatymas,

įstatymo galiojimas sustabdomas)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-76, 97.01.16,

Žin., 1997, Nr.6-89 (97.01.22)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

Dėl piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį

turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų

I. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių,

kurių pagal TSRS

(LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip

neteisėtai

suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, šio įstatymo

priėmimo dieną

esantis valstybinių, visuomeninių, kooperatinių

organizacijų

(įmonių) ar kolūkių žinioje arba šių organizacijų

yra perleistas

nuosavybėn fiziniams asmenims, nuosavybės teisių

atstatymo tvarką ir

sąlygas.

Nuosavybės

teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:

1) grąžinant

nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra

arba kita natūra;

suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems

asmenims

vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos

perimti atitinkamą

dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio)

turto, arba

išduodant valstybei priklausančias akcijas;

gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iš šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytų

asmenų (savininkų) išperkant pinigais ir(ar)

vertybiniais

popieriais, o žemės ūkio paskirties žemę ir miškus -

pinigais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-44, 93.01.12,

Žin., 1993, Nr. 5-83

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-366, 94.01.11,

Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-986, 95.07.03,

Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

2 straipsnis.

Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės

teisės atstatymą

Nuosavybės

teisė į iškilusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:

1) buvusiam

turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos

Respublikos

įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi šią pilietybę

patvirtinantį

dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;

2) mirus

buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams, tėvams

(įtėviams) ir

sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui

(įvaikiui),

nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusio

nekilnojamojo turto

dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams,

jeigu jie pagal

Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos

piliečiai ir

turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą

bei nuolat

gyvena Lietuvos Respublikoje. Buvusieji turto

savininkai arba šio

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodyti

asmenys teisę į

išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės

atstatymą gali

perleisti notariškai patvirtinta sutartimi

savo vaikams

(įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui

bei vaikaičiams.

Mirus šio

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims,

kurie nustatytu

laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių

atstatymo, nuosavybės

teisės atstatomos mirusiojo vardu, o

grąžintinas

turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka.

Atstatant

nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą

mirusiojo vardu,

mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių

perėmėjai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-2200, 92.01.14,

Žin., 1992, Nr. 3-40

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

3 straipsnis.

Turtas, į kurį atstatoma nuosavybės teisė

Šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytiems asmenims atstatoma

nuosavybės teisė į šį

išlikusį nekilnojamąjį turtą:

1) žemę;

2) miškus;

ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais;

gyvenamuosius namus su priklausiniais.

Išlikusiu

laikomas ir turtas, kuris buvo šio įstatymo

įsigaliojimo dieną,

nors po to jo neliko (nugriauti ar sugriauti

pastattai

iškirstas miškas ir nebelikęs kitas nekilnojamasis

turtas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-882, 95.05.04,

Žin., 1995, Nr. 39-965 (95.05.12)

II.

Nuosavybės teisės atstatymo sąlygos ir tvarka

4 straipsnis.

Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje

esančią žemę atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į žemės ūkio

paskirties žemę atstatoma šią žemę grąžinant

pagal nustatyta

tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos

projektus arba

ją išperkant šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytais išpirkimo

būdais.

Iki žemės

grąžinimo žemės ūkio paskirties žemė Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama naudotis arba

išnuomojama

fiziniams ir juridiniams asmenims.

Žemė, kuri

pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta

valstybės

išperkamai žemei, taip pat žemė, kurios šio įstatymo 2

straipsnyje

nurodyti asmenys nepageidauja susigrąžinti turėtoje

vietoje,

valstybės išperkama arba vietoj jos suteikiamas

lygiavertis žemės

sklypas iš laisvos valstybinio žemės fondo

žemės (žemė

sugrąžinama ekvivalentine natūra).

Laisva

valstybinio žemės fondo žeme laikomi tie toje

vietovėje esantys

žemės plotai, kurie nepriskirti valstybės

išperkamai žemei, jų

nepretenduoja susigrąžinti nuosavybėn natūra

šio įstatymo 2

straipsnyje nurodyti asmenys ir kuriuos galima

parduoti privatinėn

nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės

reformos įstatymą.

Atstatant

nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama:

asmenims, kuriantiems ūkininko ūkį; žemės ūkio

bendrovių ar

bendrijų nariams; asmenims, numatantiems

susigrąžintą žemę

naudoti asmeninio ūkio poreikiams bei kitai

žemės ūkio

veiklai; asmenims, kurie susigrąžintą žemę išnuomos

kitiems žemės ūkiu

besiverčiantiems fiziniams ir juridiniams

asmenims.

Atstatant

nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama tik

nustačius šios žemės naudotoją. Juo gali būti:

1) šią žemę

susigrąžinantis asmuo, jeigu jis kuria ūkininko

ūkį arba šią žemę

naudos asmeninio ūkio poreikiams;

2) žemės

nuomininkas (ūkininkas, pasirengęs ūkininkauti

asmuo arba žemės

ūkio bendrovė), sutinkantis šią žemę arba jos

dalį, nereikalingą

žemės savininko šeimos poreikiams, išsinuomoti

ne trumpesniam kaip

3 metų laikotarpiui. Išankstinis sutikimas

išsinuomoti

žemėtvarkos projekte suformuotus žemės ūkio

paskirties žemės

sklypus turi būti notariškai patvirtintas.

Pirmumą išsinuomoti

žemę turi dabartinis jos naudotojas.Tarp šalių

kilę ginčai dėl

nuomos sutarties ir jos sąlygų nagrinėjami

teisme.

Ūkininko ūkį

gali kurti tik asmuo, turintis atitinkamą

kvalifikacinį

pasirengimą ūkininkauti, kurį įvertina apskrities

valdytojo

administracija Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka,

arba praktinę darbo

žemės ūkyje patirtį.

Nuosavybės

teisė atstatoma į visą turėtos žemės plotą, bet

ne daugiau kaip į

80 ha. Gražinamas buvusio savininko turėto

dydžio arba

lygiavertis turėtajam žemės sklypas, bet ne didesnis

kaip 80 ha bendro

ploto ir 50 ha žemės ūkio naudmenų.

Žemės ploto

lygiavertiškumas nustatomas pagal Žemės ūkio

ministerijos

patvirtintą metodiką. Žemės, suteiktos gyventojų

asmeniniam ūkiui,

lygiaverčiu plotu laikomas atitinkamo dydžio

žemės ūkio

naudmenų, užstatytos teritorijos, kelių ir miško

plotas buvusios

žemės valdos vietoje. Kitų žemės naudmenų plotas

perskaičiuojamas

taikant koeficientą 0,1.

Pretendentams,

sudarantiems vieną šeimą, grąžinamos žemės

plotas neturi būti

didesnis kaip 80 ha bendro ploto (įskaitant

mišką, vandens telkinius

ir kitas naudmenas) ir 50 ha žemės ūkio

naudmenų.

Grąžinamas

natūra buvusios žemės valdos žemės sklypas

ūkininko ūkiui

kurti gali būti padalintas šio įstatymo 2

straipsnyje

nurodytiems asmenims jų tarpusavio susitarimu, jeigu

šie asmenys gyvena

kaimo vietovėje arba kiekvienam iš jų tenka ne

mažiau kaip 3 ha

žemės ūkio naudmenų. Kitais atvejais žemė

ūkininko ūkiui

kurti grąžinama natūra tik asmenims, sudariusiems

notariškai

patvirtintą susitarimą dėl sugrąžintos žemės valdymo

bendrosios

nuosavybės teise.

Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų

draustiniuose,

išskyrus memorialinius, urbanistinius bei

etnokultūrinius,

taip pat valstybinių parkų teritorijų

rekreacinėse ir apsaugos

zonose žemė grąžinama natūra ir

ekvivalentine

natūra tik šiose teritorijose gyvenantiems

piliečiams, o

kitiems piliečiams žemė grąžinama natūra neskaidant

buvusios žemės

valdos į dalis.

Šie

apribojimai netaikomi grąžinant žemę valstybinių parkų

gyvenamosiose,

ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose,

urbanistiniuose ir

etnokultūriniuose draustiniuose, taip pat

grąžinant

gyventojams asmeninio ūkio žemę.

Valstybiniuose

draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei

apsaugos zonose,

išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą

valstybės išperkamą

žemę, šiame straipsnyje nustatyta tvarka žemė

grąžinama

piliečiams sutikus su specialiosiomis žemės naudojimo

sąlygomis ir

veiklos apribojimais, nustatytais vadovaujantis

Saugomų

teritorijų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės patvirtintais norminiais dokumentais.

Piliečiams,

kuriems žemė saugomose teritorijose negrąžinama

natūra šiame

straipsnyje nustatyta tvarka, kompensuojama šio

įstatymo 16

straipsnyje nurodytais būdais.

Į grąžinamą

žemę įtraukiamas žemės plotas, pretendentui

nustatyta tvarka

skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas

(nuomos pagrindu)

privačių namų valdai kaimo vietovėje. Pretendentui

mirus teisę

susigrąžinti ekvivalentine natūra jo naudotą

asmeniniam ūkiui

žemę įgyja toje vietovėje gyvenantys asmenys,

paveldėję

pretendento nekilnojamąjį turtą (jo dalį).

Grąžinamas

natūra arba ekvivalentine natūra žemės sklypas

formuojamas

laikantis žemėtvarkos projektavimo reikalavimų

privačių žemėnaudų

išdėstymui ir jų ribų nustatymui.

Grąžintas arba

vietoj jo suteiktas žemės sklypas turi būti

naudojamas pagal

tikslinę paskirtį. Už nenaudojamas, apleistas

bei nualintas

žemės ūkio naudmenas žemės savininkams ir

nuomininkams

taikomos įstatymų nustatytos ekonominės ir

administracinės

sankcijos.

Žemė

grąžinama natūra arba ekvivalentine natūra šio

įstatymo 2

straipsnyje nurodytiems asmenims, jei jie sutinka su

žemės reformos

žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės

servitutais ir

specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Nuosavybės

teisė į kaimo vietovėje turėtą ne žemės ūkio ir

ne miškų ūkio

paskirties žemę atstatoma sugrąžinant ją natūra

arba, jeigu

pretendentai nepageidauja susigrąžinti žemės natūra

arba ši žemė

priskirta valstybės išperkamai žemei, išperkant ją

šio įstatymo 16

straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais išskyrus

kompensavimą

pinigais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-2200, 92.01.14,

Žin., 1992, Nr. 3-40

Nr. I-2566, 92.05.07,

Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

5 straipsnis.

Nuosavybės teisės į miestų žemę

atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo

2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į žemę, šio

įstatymo įsigaliojimo dieną buvusią miestams

nustatyta tvarka

priskirtose teritorijose, atstatoma šia tvarka:

1) asmenims,

norintiems susigrąžinti turėtą žemės ūkio

paskirties žemę

ekvivalentine natūra, ji suteikiama kaimo

vietovėje iš

laisvos valstybinio žemės fondo žemės šio įstatymo

4 straipsnyje

nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

2) kitiems asmenims,

suteikiant neatlygintinai nuosavybėn

(išskyrus Neringos

miestą) kiekvienam pretendentui jo naudojamą

mieste žemės

sklypą, pagal tai vietovei parengtus teritorinio

planavimo

dokumentus nenumatytą panaudoti miesto ūkio ar

visuomenės

poreikiams bei individualiai statybai, arba

suteikiant

neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui

naują žemės

sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai

tame mieste,

kuriame buvo turėtoji žemė, arba šių asmenų

pageidavimu

mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus,

Kauno, Klaipėdos,

Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės,

Druskininkų,

Palangos, Birštono ir Neringos miestus). Miestų

teritorijų

dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos

nekilnojamųjų

kultūros vertybių registrą (Kultūrinių vietovių

sąrašą),

neatlygintinai suteikiami nuosavybėn naudojami žemės

sklypai tik

asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse

nuosavybės teise

priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.

Suteikiamo

neatlygintinai žemės sklypo dydį miesto

administracinėse

ribose nustato miesto (rajono) savivaldybė,

atsižvelgdama į

turimos individualiai statybai skirtinos žemės

plotą ir jo

poreikį. Minimalus neatlygintinai suteikiamo naujo

žemės sklypo

dydis - 0,04 ha. Maksimalus naujo žemės sklypo

plotas neturi

būti didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune,

Klaipėdoje,

Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,

Druskininkuose,

Palangoje ir Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha

kituose miestuose.

Nuosavybės

teisė atstatoma į visą turėtos žemės plotą, bet

ne daugiau kaip

80 ha. Kai mieste ar šiam miestui Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtoje

teritorijoje

nėra pakankamai žemės, galimos suteikti

individualiai

statybai bei kitai paskirčiai, turėta žemė arba,

kai suteikiamos

neatlygintinai žemės plotas yra mažesnis už

turėtą žemės

plotą, negrąžinta žemės sklypo dalis iš šio

įstatymo 2

straipsnyje nurodytų asmenų išperkama šio įstatymo 16

straipsnyje

nurodytais išpirkimo būdais, išskyrus kompensavimą

pinigais.

Nuosavybės

teisė į žemę, esančią Vilniaus, Kauno,

Klaipėdos,

Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės,

Druskininkų,

Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių

teritorijų

administracinėse ribose, kuri buvo priskirta šių

miestų

savivaldybių teritorijoms po šio įstatymo įsigaliojimo,

atstatoma šio

įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka ją

grąžinant

natūra, išperkant šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytais

išpirkimo būdais (jeigu žemė pagal šio įstatymo 12

straipsnį

priskirta valstybės išperkamai žemei arba to

pageidauja šio

įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys) arba

grąžinant

ekvivalentine natūra piliečiams jų naudojamus

asmeniniam ūkiui

žemės sklypus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-1054, 95.10.03,

Žin., 1995, Nr. 85-1916 (95.10.18)

Nr. I-1106, 95.11.30,

Žin., 1995, Nr. 103-2299 95.12.20)

6 straipsnis.

Nuosavybės teisės į buvusius privačius

miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į miško

plotus atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus

žemės reformos

žemėtvarkos projektus. Vienai šeimai Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinama iki 25 ha

miško buvusioje

arba kitoje vietoje, formuojant privačių miškų

masyvus.

Vietoj

buvusių privačių miško plotų, kurie pagal šio

įstatymo 13

straipsnį priskirti valstybės išperkamiems miškams

arba kurie buvo

paversti žemės ūkio naudmenomis bei kita žeme,

šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytiems asmenims jų pageidavimu

gali būti

sugrąžinamas kitoje vietoje (ekvivalentine natūra)

miško plotas arba

žemės ūkio paskirties žemės plotas.

Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas,

negrąžinta žemės

ūkio paskirties žemė gali būti kompensuojama

miško plotu arba

turėtas miškas - žemės ūkio paskirties žeme.

Urėdijų miškų

masyvuose, didesniuose kaip 200 ha, miškas

grąžinamas arba

suteikiamas ekvivalentine natūra tik asmenims,

kurie jį naudos ir

valdys bendrosios nuosavybės teise. Šis

reikalavimas

netaikomas toje vietoje nuolat gyvenantiems

asmenims,

susigrąžinantiems žemę ir mišką.

Atskirais

atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra

netaisyklingos

konfigūracijos, suderinus su Miškų ūkio

ministerija, miškai

gali būti grąžinami arba suteikiami privačion

nuosavybėn ir

didesniuose kaip 200 ha miškų masyvuose.

Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų

draustiniuose, išskyrus

memorialinius, urbanistinius bei

etnokultūrinius,

taip pat valstybinių parkų rekreacinėse zonose

miškas grąžinamas

natūra neskaidant buvusios valdos į dalis tik

piliečiams,

gyvenantiems šiose teritorijose arba kaimuose bei

miesteliuose,

kurie ribojasi su saugoma teritorija. Šiose

teritorijose

ekvivalentine natūra miškas grąžinamas tik ten

gyvenantiems

piliečiams.

Šie

apribojimai netaikomi grąžinant mišką valstybinių parkų

gyvenamosiose,

ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose,

urbanistiniuose ir

etnokultūriniuose draustiniuose.

Valstybiniuose

draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei

jų apsaugos zonose,

išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą

valstybės išperkamą

žemę, miškas grąžinamas piliečiams sutikus su

specialiosiomis

žemės naudojimo sąlygomis ir veiklos

apribojimais,

nustatytais Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų

įstatymo, kitų

įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintų norminių

dokumentų.

Piliečiams,

kuriems miškas saugomose teritorijose

negrąžinamas

natūra šiame įstatyme nustatyta tvarka,

kompensuojama šio

įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.

Miškas

grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra šio

įstatymo 2

straipsnyje nurodytiems asmenims, jei jie sutinka su

žemės reformos

žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės

servitutais ir

specialiosiomis miško naudojimo sąlygomis.

Saugomose

teritorijose sugrąžintas miškas turi būti tvarkomas,

naudojamas ir

atkuriamas pagal miškotvarkos projektą visose miško

valdose, nesvarbu,

koks jų dydis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

7 straipsnis.

Nuosavybės teisės į ūkinės-komercinės

paskirties pastatus su priklausiniais

atstatymo tvarka

Šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į

ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais

atstatoma

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

grąžinant

ūkinės-komercinės paskirties pastatus natūra arba

išduodant

vertybinius popierius (akcijas). Nuosavybės teisė į

turėtą žemės

sklypą atstatoma suteikiant neatlygintinai

nuosavybėn

suformuotą žemės sklypą prie sugrąžinamo pastato ir už

negrąžintą dalį

turėto žemės sklypo, priskirto valstybės

išperkamai žemei,

kompensuojant šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytais išpirkimo

būdais (išskyrus kompensavimą pinigais).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-906, 95.05.30, Žin.,

1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

8 straipsnis.

Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus

(jų dalis, butus) atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į

gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atstatoma grąžinant

gyvenamuosius

namus, jų dalis, butus natūra arba išperkant juos

lygiaverte natūra,

kita natūra, pinigais ir (ar) vertybiniais

popieriais.

Gyvenamieji

namai, jų dalys, butai grąžinami natūra

kiekvienu iš šių

atvejų, jeigu:

1) jie yra

tušti;

2) jie

pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir nėra

perduoti mokslo,

sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir

ryšių įstaigoms;

3) jie

perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros,

švietimo ir ryšių

įstaigoms, tačiau nenaudojami pagal tikslinę

paskirtį, numatytą

patalpų pertvarkymo projektuose arba perdavimo

dokumentuose;

grąžintinuose namuose, jų dalyse, butuose gyvenantiems

nuomininkams yra

suteiktos kitos gyvenamosios patalpos,

atitinkančios

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 358

straipsnio

reikalavimus;

grąžintiname name gyvena šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodyti asmenys -

jiems grąžinama ta namo dalis, butas, kuriame

jie gyvena;

6) grąžintini

namai yra pertvarkyti, perstatyti taip, kad jų

bendrasis plotas

padidėjo daugiau kaip trečdaliu, bet naujai

sukurtą plotą

galima atskirti nuo buvusiojo, nors jų pagrindinės

konstrukcijos buvo

pakeistos daugiau kaip 50 procentų, tačiau

1995 m. liepos 1

d. jie yra tušti arba išnuomoti ūkinei

komercinei veiklai

grąžinama namo dalis, atitinkanti buvusio

gyvenamojo namo

dalį;

7) fiziniai

asmenys, įsigiję nuosavybėn grąžintinus namus,

jų dalis ar

butus, sutinka (sutikimas išreiškiamas notarine

forma) persikelti

į jiems suteikiamas kitas gyvenamąsias

patalpas.

Grąžinus namus

natūra, nuosavybės teisė į žemę, ant kurios

yra sugrąžinti

namai, atstatoma šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose

nustatyta tvarka.

Piliečiai, kuriems sugrąžinti gyvenamieji

namai, turi teisę

atsistatyti nuosavybės teisę į namų valdos

žemės sklypą,

nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas

dėl šios žemės

grąžinimo.

Visais

kitais atvejais, nenurodytais šio straipsnio

antrojoje

dalyje, gyvenamieji namai (jų dalys, butai)

negrąžinami

natūra, o nuosavybės teisė atstatoma valstybei

išperkant juos iš

šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų šių

pasirinkimu tokiais

būdais:

perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio

(savivaldybių) ar

visuomeninio butų fondo butus;

suteikiant butus nuosavybėn Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirmenybė suteikiama

asmenims, kurie

turi teisę į valstybės paramą pagal Gyventojų

apsirūpinimo

gyvenamosiomis patalpomis įstatymą;

suteikiant nuosavybėn žemės sklypus individualiam

gyvenamajam namui

statyti;

4) perduodant

nuosavybėn kitus tuščius nenuomojamus ir

neeksploatuojamus

pastatus, kitus statinius arba jų dalis. Šių

pastatų,

statinių arba jų dalių perdavimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė;

panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei,

atsiradusias po

nekilnojamojo turto atėmimo iki sprendimo dėl

nuosavybės

teisių atstatymo priėmimo dienos, Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;

suteikiant miško plotą ar kitą turtą Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;

7) išperkant

(išmokant kompensaciją) pinigais ir (ar)

vertybiniais

popieriais.

Miesto

(rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės

institucija

priima sprendimą atstatyti nuosavybės teisę į

gyvenamąjį namą

(jo dalį, butą) vienu iš šiame straipsnyje

nurodytų būdų pagal

piliečio, kuriam atstatoma nuosavybės teisė,

rašytinį prašymą.

Jeigu pilietis pageidauja atstatyti nuosavybės

teisę į

gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) natūra, o pagal šio

straipsnio antrąją

dalį šis gyvenamasis namas (jo dalis, butas)

negali būti

grąžintas natūra, meras (valdyba) ar valstybės

institucija apie

tai raštu informuoja pilietį ir pasiūlo

pasirinkti šio

straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą išpirkimo

būdą. Jeigu

pilietis per tris mėnesius nuo pasiūlymo gavimo

dienos nepasirenka

gyvenamojo namo (jo dalies, buto) išpirkimo

būdo, meras

(valdyba) ar valstybės institucija priima sprendimą

išpirkti

gyvenamąjį namą, jo dalį (butą) už pinigus ir

vertybinius

popierius.

Pinigai

sumokami, o vertybiniai popieriai išduodami

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant už

nuosavybę rinkos

kaina, bet ne vėliau kaip per 10 metų.

Nuosavybės

teisė į natūra sugrąžintą ar perduotą nuosavybėn

kitą

nekilnojamąjį turtą atsiranda tuo metu, kai įstatymų

nustatyta tvarka

turto registro įstaigoje įregistruojamas miesto

(rajono)

savivaldybės mero (valdybos), kitos institucijos ar

įsiteisėjęs teismo

sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo

natūra.

Tais

atvejais, kai gyvenamasis namas, jo dalis ar butas

natūra

negrąžinami, miesto meras (valdyba) ar kita institucija,

priimdama

sprendimą dėl jų išpirkimo, taip pat priima sprendimą

dėl šio namo, buto

teisinės registracijos valstybės,

savivaldybės,

kooperatinės ar visuomeninės organizacijos vardu.

Šis sprendimas

per dvi savaites nuo jo priėmimo dienos

įregistruojamas

turto registro įstaigoje. Nuosavybės teisė į

juos atsiranda

nuo sprendimo įregistravimo turto registro

įstaigoje.

Grąžinus

gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba

suteikus nuosavybėn

kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias

Gyventojų

apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 14

straipsnio

reikalavimus, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti

asmenys kartu su

savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo

per 2 mėnesius

patuštinti nuomojamas valstybinio (savivaldybių)

ar visuomeninio butų

fondo gyvenamąsias patalpas.

Gyvenamąjį

namą, jo dalį ar butą atgaunantys piliečiai

privalo kompensuoti

juos turėjusiems savo žinioje fiziniams arba

juridiniams asmenims

ar nuomininkams sugrąžintų namų, jų dalių ar

butų pagerinimo

kaštus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Šio įstatymo

2 straipsnyje nurodytiems asmenims, kai

nuosavybės teisė į

gyvenamąjį namą natūra atstatoma tik į namo

dalį, butą arba

kai nuosavybėn suteiktas butas kitame name ar

kitas turtas

neatitinka turėto gyvenamojo namo vertės, savininkų

teisės

realizuojamos išmokant kompensacijas pinigais,

vertybiniais

popieriais ar dengiant vertės skirtumą kitais šiame

straipsnyje

nurodytais turto išpirkimo būdais. Kompensacijų dydį

ir išmokėjimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Šio įstatymo

nuostatos netaikomos asmenims, savo noru

persikėlusiems iš

jiems priklausiusių gyvenamųjų namų į

valstybinio ar

visuomeninio butų fondo butus.

Pastaba: 8

straipsnio penktosios dalies normos ta apimtimi,

kuria yra paneigta

šio įstatymo 8 straipsnio antrosios dalies

punkte nustatyta

buvusių savininkų galimybė natūra susigrąžinti

gyvenamuosius

namus, jų dalis, butus, kai juose gyvena

nuomininkai,

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23

ir 29 straipsniams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-2566, 92.05.07,

Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-44, 93.01.12, Žin.,

1993, Nr. 5-83

Nr. I-986, 95.07.03,

Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

Nr. I-1272, 96.04.02,

Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

96.11.12, Žin.,

1996, Nr.112-2558 (96.11.21)

9 straipsnis.

Nuosavybės teisę patvirtinantys

dokumentai

Nuosavybės

teisę patvirtinančiais dokumentais gali būti

išrašai iš ipotekos

knygų, turto perleidimo sutartys, teismų

sprendimai, turto

nacionalizacijos aktai, taip pat valstybinių

archyvų išduoti

pažymėjimai ir kiti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyti dokumentai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-2200, 92.01.14,

Žin., 1992, Nr. 3-40

10 straipsnis.

Prašymų dėl turto sugrąžinimo pateikimo

tvarka.

Leisti

piliečiams, turintiems teisę į žemės nuosavybės

teisės atstatymą

miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose (pagal

šio įstatymo 5

straipsnį), prašymus dėl nuosavybės teisės

atstatymo paduoti

iki 1992 m. kovo 31 dienos. Leisti piliečiams

prašymus dėl

nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę

atstatymo (pagal

šio įstatymo 4 straipsnį) paduoti iki 1992 metų

gegužės 31 dienos.

Prašymus dėl

nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius

namus su

priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško

žemėje, ir į mišką

piliečiai pateikia iki 1992 m. gegužės 31

dienos.

Asmenys,

nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, prašymus dėl

nuosavybės teisės

į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) su

priklausiniais, į

ūkinės komercinės paskirties pastatus, kurie

įstatymo

įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausė fiziniams

asmenims,

atstatymo turi teisę paduoti iki 1994 m. balandžio 30

dienos.

Piliečiai,

praleidę šį terminą, netenka teisės į nuosavybės

teisių atstatymą

pagal šį įstatymą, išskyrus asmenis, neturinčius

Lietuvos Respublikoje

nuolatinės gyvenamosios vietos dėl

ištrėmimo ar

įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams.

Kartu su

prašymu pateikiamas pilietybę patvirtinantis

dokumentas ir

pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė gali pratęsti nuosavybę

patvirtinančių

dokumentų pateikimo laiką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis

ąlygomis <<

nuosavybės teisė į žemę ar mišką atstatoma asmenims,

urie pateikė

prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo ne vėliau

kaip iki 1993 m.

rugsėjo 10 dienos.

Piliečiams,

praleidusiems nustatytus terminus paduoti

prašymus dėl

nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, jeigu į

jiems priklausantį

turėtos žemės ar miško valdos (jos dalies)

plotą nuosavybės

teisė neatstatyta kitiems asmenims, Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka jų pageidavimu

neatlygintinai

nuosavybėn suteikiamas laisvos valstybinio žemės

fondo žemės ar

miško plotas arba kompensuojama šio įstatymo 16

straipsnyje

nustatytais būdais, išskyrus kompensavimą pinigais.

Tokia pat tvarka

ir sąlygomis atstatoma nuosavybės teisė į žemę

ir mišką buvusių

Lietuvos piliečių (jiems mirus - jų vaikų ir

įvaikių) notariškai

patvirtintu sutikimu jų vaikams (įvaikiams),

tėvams (įtėviams)

ir sutuoktiniui, jeigu šie buvę žemės

savininkai (jiems

mirus - jų vaikai ir įvaikiai) negyvena

Lietuvos

Respublikoje (išskyrus asmenis, neturinčius Lietuvos

Respublikoje

gyvenamosios vietos dėl ištrėmimo ar įkalinimo už

pasipriešinimą

okupaciniams režimams) ir nėra gavę kompensacijos

už paliekamą

nekilnojamąjį turtą išvykdami gyventi į kitą

valstybę.

Piliečiai,

kurie praleido nustatytus terminus paduoti

prašymus dėl

nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, o

nuosavybės teisė į

visą turėtos žemės ar miško plotą jau yra

atstatyta kitiems

pretendentams, turi teisę iš šių asmenų gauti

kompensaciją už

nesugrąžintos žemės ar miško plotą teismine

tvarka.

Pastaba: nuostata

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytomis

sąlygomis << prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 23

straipsnio antrajai daliai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-2305, 92.02.11,

Žin., 1992, Nr. 7-155

Nr. I-2417, 92.03.24,

Žin., 1992, Nr. 11-278

Nr. I-2566, 92.05.07,

Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-388, 94.02.15,

Žin., 1994, Nr. 14-229 (94.02.23)

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-986, 95.07.03,

Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

Nr. I-1054, 95.10.03,

Žin., 1995, Nr. 85-1916 (95.10.18)

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. , 95.10.26,

Žin., 1995, Nr.89-2007 (95.11.02)

11 straipsnis.

Prašymų turinys

Prašyme dėl išlikusio

nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar

kompensacijos už

jį sumokėjimo nurodoma: piliečio vardas,

pavardė, gyvenamoji

vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys,

dydis, buvimo

vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas,

dabartinis turto

valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir

būdas.

Prašyme

nurodomi kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys

teisę į šio

turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, taip pat

pageidaujamas

nekilnojamojo turto išpirkimo būdas

Mirus piliečiui,

padavusiam nustatytu laiku prašymą dėl

nuosavybės teisės

atstatymo, nuosavybės teisės atstatymo būdą

pasirenka jo teisių

perėmėjai, išskyrus tuos atvejus, kai miręs

pretendentas

pageidavo, kad turtas būtų išpirktas pinigais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-986, 95.07.03,

Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

III.

Sąlygos, dėl kurių išlikusį nekilnojamąjį

turtą išperka valstybė

12 straipsnis.

Išperkama žemė

Valstybės

reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo

2 straipsnio

nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo

16 straipsnyje

numatytus išpirkimo būdus, jeigu:

1) užimta

kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat

reikalinga

valstybinės sienos apsaugai.

Požeminių

ryšių kabelių bei vamzdynų užimta žemė gali būti

grąžinama ribotam

tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka

šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytieji asmenys. Pasienio ruožo

(išskyrus pasienio

juostą) žemė ir miškas, suderinus su Vidaus

reikalų

mininisterijos Pasienio apsaugos tarnyba, grąžinami

natūra ir

ekvivalentine natūra;

2) joje

biudžeto lėšomis įrengti vandens telkiniai, yra

užveisti sodininkų

bendrijų sodai ir specializuotų sodininkystės

valstybinių

įmonių sodai, uogynai ir medelynai, jei jų

žemėnaudos buvo

suformuotos pagal pramoninių sodų įveisimo

projektus;

3) pagal

galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui

steigti bei asmenims,

statantiems ūkininko sodybas ir

gyvenamuosius

namus; žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų

valdos (sodybos)

ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims

nuosavybės teise

priklausantys pastatai kaimo vietovėje; žemė,

suteikta gyventojų

asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės

daloms, išskyrus

asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius iki 3 ha

žemės ūkio

naudmenų plotuose prie vienkiemių, kuriuos šiuose

vienkiemiuose

gyvenantys gyvenamųjų namų savininkai pageidauja

susigrąžinti natūra;

4) ji šio

įstatymo įsigaliojimo dieną buvo miestams

nustatyta tvarka

priskirtose teritorijose, taip pat žemė, pagal

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimus priskirta miesto

gyventojų

rekreaciniams poreikiams. Žemė, kuri Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestams

iki 1995 m.

birželio 1 d. po šio įstatymo įsigaliojimo dienos,

iš šio

įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkama

kompensuojant šio

įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais;

5) ji yra

nustatyta tvarka suteikta mokslo ir mokymo

įstaigoms

naudotis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės

priskirta

eksperimentams bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms

žemės ūkio

paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje;

6) ji yra

ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų

naudingųjų iškasenų

telkinių teritorijoje.

Tokie

sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam

naudojimui, jeigu

su tuo sutinka šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodytieji asmenys;

7) ji yra

valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių

parkų rezervatų,

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija.

Kitose saugomose

teritorijose žemė gali būti grąžinama tik

ribotam tiksliniam

naudojimui, jeigu šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodyti asmenys

sutinka su Lietuvos Respublikos kultūros

paveldo

inspekcijos arba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

departamento

nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis.

Esamų ir

projektuojamų pagal patvirtintą kompleksinę gamtos

apsaugos schemą

draustinių, nacionalinių parkų teritorija,

gamtos kultūros

ir istorijos paminklų apsauginė žemė gali būti

grąžinama ribotam

tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka

šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytieji asmenys, Lietuvos

Respublikos

kultūros paveldo inspekcija bei Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos

departamentas;

8) ji yra

valstybinių socialinės globos ir rūpybos įstaigų

užimta arba šių

įstaigų naudojama žemės ūkio paskirties žemė ar

miškas, taip pat

žemė, kurioje yra pastatyti arba pradėti

projektuoti iki

šio įstatymo įsigaliojimo dienos valstybinės

nuosavybės

objektai, bei žemė, pagal šiuos projektus Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta naudotis

valstybinėms

įstaigoms ir organizacijoms. Žemė, kuri šio

įstatymo

įsigaliojimo dieną buvo nustatyta tvarka suteikta

neterminuotai

naudotis ne žemės ūkio paskirties įmonėms,

įstaigoms ir

organizacijoms, tačiau ten niekas nebuvo pastatyta

ar kitaip

nepanaudota pagal paskirtį, taip pat žemė, kuri buvo

numatyta skirti

šioms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms pagal

su rajono

savivaldybe suderintą vietos parinkimo brėžinį,

priskiriama

valstybės išperkamai žemei tik Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

įgaliotai institucijai nustačius šios žemės skyrimo

tikslingumą;

9) sklype yra

gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių

neįmanomas

technologinio komplekto funkcionavimas, ir jiems

eksploatuoti

reikalingi žemės ūkio naudmenų plotai pagal Žemės

ūkio ministerijos

patvirtintus normatyvus.

Buvusių

sėklininkystės ūkių bei veislynų gamybinių pastatų,

kuriuos įsigis

nuosavybėn specializuotos sėklininkystės ir

veislininkystės žemės

ūkio įmonės, eksploatavimui reikalingas

plotas

nustatomas atsižvelgiant į juose laikomų gyvulių

aprūpinimą visų

rūšių pašarais ir žemės poreikį labai gerų

reprodukcijų

veislinei sėklai bei kitai prekinei augalininkystės

produkcijai

išauginti. Kitų žemės ūkio įmonių pastatų

eksploatavimui

reikalingas žemės plotas nustatomas atsižvelgiant

į juose laikomų

gyvulių aprūpinimą žoliniais pašarais pagal

Žemės ūkio

ministerijos patvirtintus normatyvus.

Šio punkto pirmojoje

ir antrojoje dalyse nurodyti žemės

plotai, išskyrus

gamybinių pastatų užimamą teritoriją, grąžinami

nuosavybėn natūra

asmenims, sudarantiems su žemės ūkio įmonėmis

ar kitais

gamybinių pastatų savininkais privačios žemės nuomos

sutartis iki šių

žemės ūkio įmonių ar kitų ūkių veiklos

nutraukimo. Žemės

ūkio įmonei ar kitam ūkiui nutraukus savo

veiklą, pirmumo

teisę įsigyti arba išsinuomoti jų naudotą

sugrąžintą

(privačią) arba laisvos valstybinės žemės fondo žemę

turi šiuos

gamybinius pastatus įsigiję asmenys, naudojantys juos

žemės ūkio veiklai.

Likusi

nesugrąžinta natūra žemė ją naudojančių žemės ūkio

įmonių nariams

gali būti grąžinama ekvivalentine natūra,

nekeičiant jos

naudojimo pobūdžio, jeigu šie asmenys sudaro su

žemės ūkio

įmonėmis privačios žemės nuomos sutartis iki šių

žemės ūkio įmonių

veiklos nutraukimo.

Žemės

savininkai, išnuomoję žemę žemės ūkio įmonėms, gali

naudotis

kreditoriaus teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos

įmonių bankroto

įstatyme.

Jeigu žemės

ūkio gamybinius pastatus įsigyja vienas asmuo,

tai žemė,

reikalinga jų eksploatavimui, jam gali būti grąžinta

natūra arba

ekvivalentine natūra ūkininko ūkiui steigti;

10) žemė,

kurioje yra buvusių specializuotų žemės ūkio

įmonių pagrindu

įsteigtų žemės ūkio bendrovių, akcinių bendrovių

ir uždarųjų

akcinių bendrovių sodai, uogynai bei medelynai,

suformavus jų

žemėnaudas pagal pramoninių sodų įveisimo

projektus, taip pat

specializuotų žemės ūkio įmonių daržai su

įrengtomis

drėkinimo sistemomis. Šie plotai >>gali būti<<

grąžinami

nuosavybėn natūra, nekeičiant žemės naudojimo

pobūdžio,

asmenims, kurie šią žemę išnuomoja ją naudojančioms

žemės ūkio įmonėms

šio straipsnio 9 punkte nurodytomis

sąlygomis;

11) žemė,

kurioje yra įrengtos drėkinimo sistemos pašarinių

plotų lietinimui

gyvulininkystės kompleksų nutekamaisiais

vandenimis;

12) žemė

kaimo vietovėje, suteikta individualiai statybai,

užimta

visuomeninės paskirties statiniais ir įrenginiais, bei

žemė, kurioje

įveisti parkai ir įrengti tvenkiniai; kita

visuomenės

poreikiams naudojama žemė;

13) žemė,

paimta į valstybinį žemės fondą valstiečio ūkiui

steigti, jeigu ją

šiuo metu nuomoja faktiškai ūkininkaujantys ir

turintys

gamybinius pastatus asmenys, negalintys šios žemės

susigrąžinti natūra.

* Pastaba:

nuostata >>gali būti<< prieštarauja Lietuvos

Respublikos

Konstitucijos 23 straipsniui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-2566, 92.05.07,

Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Konstitucinio

teismo Nutarimas, Nr.12/93, 1994 05 27, Žin., 1994, r.42-771

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

13 straipsnis.

Išperkami miškai

Miškai iš

šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų

išperkami šio

įstatymo 16 straipsnyje nustatytais išpirkimo

(kompensavimo)

būdais, jeigu jie yra priskirti:

valstybiniams rezervatams, valstybinių parkų rezervatams

ir rezervatinėms

apyrubėms;

2) kurortų

sanitarinės apsaugos I ir II zonoms;

3) miestų

miškams ir miško parkams;

4) miško

genetiniams rezervatams, miško medelynams ir

sėklininkystės

plantacijoms;

5) Baltijos

jūros ir Kuršių marių apsauginėms juostoms iki 7

km pločio, ypač

vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių

ar gyvenviečių

esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir

mokymo bei

selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus

tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė;

6) valstybinių

parkų ir valstybinių draustinių miškams,

išskyrus miškus,

sugrąžinamus natūra ir ekvivalentine natūra

pagal šio įstatymo 4

ir 6 straipsnius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-2566, 92.05.07,

Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

14 straipsnis.

Neteko galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-44, 93.01.12,

Žin., 1993, Nr. 5-83

Nr. I-366, 94.01.11,

Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-986, 95.07.03,

Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

15 straipsnis.

Išperkami ūkinės-komercinės paskirties

pastatai

Iš esmės

perstatyti (rekonstruoti) ūkinės-komercinės

paskirties pastatai

iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų

asmenų valstybės

išperkami taikant šio įstatymo 16 straipsnyje

numatytus išpirkimo

(kompensavimo) būdus.

IV.

Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas

16 straipsnis.

Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo

būdai

Valstybė

išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus

gyvenamuosius namus,

jų dalis ar butus, šiais būdais:

1) tokios pat

rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn

neatlygintinai

(ekvivalentine natūra);

2) suteikiant

vienkartines valstybės išmokas arba išduodant

akcijas;

3) įskaitymu

panaikinant piliečio pinigines prievoles

valstybei,

atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo.

4) suteikiant

lygiavertį miško ar rekultivuoto durpyno

plotą (išperkant

žemę ir mišką) Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka;

5) suteikiant

sklypą individualiai statybai (išperkant

žemę) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) pinigais

(išperkant turėtos žemės ūkio paskirties žemės

ir miško

sklypus, esančius kaimo vietovėje ir priskirtus

valstybės

išperkamai žemei) Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Kompensacija pinigais taip pat išmokama

pageidaujantiems

gauti kompensaciją pinigais asmenims, kuriems

šio įstatymo 19

straipsnyje nurodytos institucijos iki 1995 m.

birželio 1 d.

priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemės

ūkio paskirties

žemę ir mišką atstatymo, šią žemę (mišką)

išperkant;

7) suteikiant

galimybę įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią

sumą apmokėjimui už

statomus butus.

Išpirkimo būdą

pasirenka pilietis, išskyrus šio įstatymo 7

ir 15 straipsniuose

nurodytus atvejus.

Jeigu asmuo

neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar

mišką būdų iki

Vyriausybės nustatyto termino, su juo

atsiskaitoma

valstybės vienkartinėmis išmokomis arba pinigais

po to, kai bus

patenkinti kitų asmenų prašymai gauti

kompensaciją už

valstybės išperkamą žemę ar mišką pinigais.

Už kaimo

vietovėje esančius žemės ūkio paskirties žemės ir

miško plotus,

kurių negalima grąžinti natūra, piliečiams

kompensuojama

visais šio straipsnio pirmosios dalies 1-7

punktuose

nurodytais būdais, už kitą valstybės išperkamą žemę

ir mišką - 1, 2, 4

ir 5 punktuose nurodytais būdais. Pilietis

turi teisę

pasirinkti vieną arba kelis kompensavimo būdus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-366, 94.01.11,

Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-986, 95.07.03,

Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

17 straipsnis.

Išmokų bei kompensacijų dydis

Valstybei

išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą,

perduodamas natūra

turtas savo realia verte išpirkimo momentu

turi būti

lygiavertis išperkamam turtui.

Vienkartinių

valstybės išmokų dydis, pinigų suma, išduodamų

akcijų skaičius,

suteikiamo neatlygintinai žemės ar miško sklypo

bei kito turto

vertė nustatoma atsižvelgiant į realią išlikusio

nekilnojamojo

turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo

pagerinimo išlaidas.

Nustatant

išmokų dydį, išduodamų akcijų rūšis ir skaičių bei

perduodant turtą

natūra, turi būti gaunamas šio įstatymo 2

straipsnyje nurodyto

asmens sutikimas.

Išmokų

išmokėjimo bei kompensacijų išdavimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-44, 93.01.12,

Žin., 1993, Nr. 5-83

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

V. Prašymų dėl

nuosavybės teisės atstatymo nagrinėjimas. Ginčų

nagrinėjimo tvarka

18 straipsnis.

Institucijos, nagrinėjančios piliečių

prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo

Piliečių

prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką

atstatymo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

nagrinėja

apskrities valdytojas, jo įgaliotas apskrities

valdytojo

administracijos padalinio vadovas arba Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės įgaliota ministerija.

Piliečių

prašymus dėl gyvenamųjų namų, ūkinės-komercinės

paskirties

pastatų, taip pat juose išlikusių įrengimų grąžinimo

nagrinėja miesto

(rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar

valstybės

institucija.

valdyba, kurios

reguliavimo sferai jie

priskirti,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Piliečių

prašymus dėl ūkinės-komercinės paskirties pastatų,

namų, priklausančių

mokslo, gydymo, kultūros, švietimo ir ryšių

įstaigoms,

grąžinimo nagrinėja ministerija ar tarnyba, kurios

reguliavimo sferoje

yra šie objektai.

Piliečių

prašymus dėl gyvenamųjų namų (arba jų dalių),

ūkinės komercinės

paskirties pastatų, taip pat juose išlikusių

įrengimų, kurie

yra perleisti nuosavybėn fiziniams asmenims,

nagrinėja teismai.

Institucijos,

nagrinėjančios piliečių prašymus dėl

nuosavybės teisės

atstatymo, šiame įstatyme numatytais atvejais

nustato

kompensacijos dydį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės

įkainius.

Piliečiai,

pageidaujantys susigrąžinti žemę ir mišką kaimo

vietovėje, savo prašymuose

pareikštą valią gali keisti iki

apskrities

valdytojo sprendimu nustatyto termino užbaigti šioje

vietovėje

kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto

parengiamuosius

darbus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-366, 94.01.11,

Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-986, 95.07.03,

Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

straipsnis.Sprendimų dėl nuosavybės teisės atstatymo

priėmimas

Šio

įstatymo 18 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir

trečiojoje

dalyse nurodytos institucijos turi išnagrinėti

piliečių prašymus

ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės

atstatymo

(išskyrus dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę ir

mišką) per 3

mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę,

pateikimo dienos.

Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į

kaimo vietovėje

esančią žemę ir mišką priimami ne vėliau kaip

per 3 mėnesius nuo

žemės reformos žemėtvarkos projektų, parengtų

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, apsvarstymo

apskrities

valdytojo administracijos padalinyje ir šio padalinio

išvados dėl

nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo

priėmimo.

Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į miestuose

esančią žemę ir

mišką priimami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

suteikiamo

neatlygintinai žemės sklypo vietos arba žemės (miško)

išpirkimo būdo

suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti

nuosavybės teisę į

žemę ar mišką.

Sprendimas

nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl

nuosavybės teisės

atstatymo būdo, išskyrus sprendimus dėl teisės

atstatymo į

gyvenamuosius namus (jų dalis, butus), kurie

priimami šio

įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimu piliečių prašymų

dėl nuosavybės

teisės atstatymo nagrinėjimo terminai gali būti

pratęsiami.

Sprendimai

dėl nuosavybės teisės atstatymo į kaimo

vietovėje esančią

žemę ir mišką, pagal šio įstatymo 12 ir 13

straipsnius

priskirtus valstybės išperkamai žemei (miškui),

priimami

pirmiausiai. Kartu su sprendimu piliečiams išduodama

pažyma apie

valstybės išperkamos žemės ir miško vertę. Šių

dokumentų pagrindu

piliečiams kompensuojama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka, šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytais išpirkimo

būdais.

Priimamuose

sprendimuose dėl žemės ar miško grąžinimo arba

žemės ir miško

sklypų suteikimo neatlygintinai turi būti nurodyta

šiems sklypams

nustatyti žemės servitutai ir specialiosios žemės

ir miško naudojimo

sąlygos.

Sprendimuose

dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo

gali būti

numatoma pakeisti anksčiau priimtus sprendimus

papildant sugrąžinamos,

suteikiamos neatlygintinai arba valstybės

išperkamos žemės

plotą iki įstatymų leistų dydžių, taip pat

patikslinant

anksčiau priimtų sprendimų įrašų tekstą, jeigu

nekeičiamas

bendras žemės ir miško, į kuriuos atstatoma

nuosavybės teisė,

plotas.

Pastaba: 19

straipsnio pirmosios dalies normos ta apimtimi,

uria yra paneigta

šio įstatymo 8 straipsnio antrosios dalies

punkte nustatyta

buvusių savininkų galimybė natūra susigrąžinti

gyvenamuosius

namus, jų dalis, butus, kai juose gyvena

nuomininkai,

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23

ir 29 straipsniams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-2566, 92.05.07,

Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-366, 94.01.11,

Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-986, 95.07.03,

Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

Nr. I-1272, 96.04.02,

Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. , 95.10.26,

Žin., 1995, Nr.89-2007 (95.11.02)

19-1

straipsnis. Prašymų dėl nuosavybės teisių

atstatymo nagrinėjimas teisme

Piliečių

prašymus dėl turto, nurodyto šio įstatymo 18

straipsnio

ketvirtojoje dalyje, grąžinimo nagrinėja turto buvimo

vietos apylinkės

teismas pagal buvusio savininko ieškinį to turto

perdavėjui,

įgijėjui ir institucijai, nurodytai šio įstatymo 18

straipsnio antrojoje

dalyje.

Nagrinėdamas

tokią bylą, teismas vadovaujasi šiuo įstatymu,

taip pat

patikrina, ar perleidžiant turtą fiziniam asmeniui

nuosavybėn nebuvo

pažeisti tuo metu galioję sandorių sudarymą

reguliuojantys

įstatymai.

Tenkindamas

ieškinį, teismas gali priimti sprendimą dėl

turto grąžinimo

natūra. Kitu atveju teismas įpareigoja šio

įstatymo 18

straipsnio antrojoje dalyje nurodytą instituciją

priimti sprendimą

dėl nuosavybės teisės atstatymo kitais šiame

įstatyme numatytais

būdais.

Šiose bylose

šalys atleidžiamos nuo valstybinio mokesčio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-366, 94.01.11,

Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

20 straipsnis.

Sprendimų apskundimo tvarka

Šio įstatymo

18 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai

dėl nuosavybės

teisių atstatymo gali būti apskųsti teismui. Dėl

šių institucijų

sprendimų dėl nuosavybės teisių atstatymo į

gyvenamuosius

namus, jų dalis, butus kreiptis į teismą gali ir

šių namų

nuomininkai.

Sprendimai

dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius

namus (jų dalis,

butus) gali būti apskųsti teismui ne vėliau

kaip per 30 dienų

nuo sprendimo įteikimo pretendentui dienos.

Šiose bylose

šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-366, 94.01.11,

Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-986, 95.07.03,

Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

Nr. I-1272, 96.04.02,

Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

21 straipsnis.

Garantijos nuomininkams, gyvenantiems

buvusiems

savininkams grąžintuose

gyvenamuosiuose namuose

Nuomininkai,

gyvenantys buvusiam savininkui sugrąžintame

name, mokestį už

naudojimąsi gyvenamąja patalpa moka pagal šalių

susitarimą, tačiau

neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytų maksimalių

dydžių.

Mokestis už

komunalines paslaugas mokamas papildomai prie

mokesčio už

naudojimąsi gyvenamąja patalpa pagal nustatyta tvarka

patvirtintus

tarifus.

Mokesčio už

naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir komunalines

paslaugas mokėjimo

terminai nustatomi šalių susitarimu.

Grąžinto

namo ar buto savininkui draudžiama keldinti

nuomininkus tol,

kol jiems nesuteiktos ar jie neįsigijo kitų

lygiaverčių

gyvenamųjų patalpų.

Gyvenamąją

patalpą asmeniui, kuris gyvena grąžinamame

savininkui

gyvenamajame name (jo dalyje ar bute), suteikia

atitinkamo miesto,

rajono savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

parengtą ir įgyvendinamą programą. Kiekvienų metų

valstybės

biudžete numatomos lėšos tokioms programoms

įgyvendinti.

Nuomininkai,

gyvenantys buvusiems savininkams sugrąžintuose

gyvenamuosiuose

namuose, turi teisę neatlygintinai gauti

nuosavybėn žemės

sklypą gyvenamojo namo statybai, įstoti į

gyvenamųjų namų

statybos kooperatyvą, gauti kreditus šiems

tikslams

lengvatinėmis sąlygomis.

Gyvenamojo

namo savininkui parduodant sugrąžintą gyvenamąjį

namą ar jo dalį,

nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti.

Naujajam savininkui

galioja šio straipsnio ketvirtojoje dalyje

numatytas

apribojimas.

Bet kokie

veiksmai siekiant priversti nuomininką išsikelti

iš grąžinamo

gyvenamojo namo, pažeidžiantys šio įstatymo

nustatytas sąlygas,

yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal

įstatymus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-44, 93.01.12,

Žin., 1993, Nr. 5-83

Nr. I-986, 95.07.03,

Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

Nr. I-1272, 96.04.02,

Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

21-1

straipsnis. Garantijos nuomininkams,

perkeltiems iš savininkams sugrąžintų ar

grąžintinų gyvenamųjų patalpų ir

likusiems gyventi valstybės išpirktose

gyvenamosiose patalpose

Nuomininkai,

perkelti iš savininkams sugrąžintų ar

grąžintinų

gyvenamųjų patalpų į kitas gyvenamąsias patalpas,

turi teisę

išsipirkti jas panaudodami deponuotas valstybės

vienkartines

išmokas (investicinius čekius) pagal Butų

privatizavimo

įstatymą.

Nuomininkai,

likę gyventi valstybės išperkamose iš

savininkų

gyvenamosiose patalpose, įgyja teisę išsipirkti šias

patalpas pagal

Butų privatizavimo įstatymą nuo sprendimo dėl

gyvenamojo namo

(jo dalies, buto) teisinės registracijos

savivaldybės,

valstybės, kooperatinės ar visuomeninės

organizacijos vardu

įregistravimo turto registro įstaigoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1272, 96.04.02,

Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

VI. Baigiamieji nuostatai

22 straipsnis.

Garantijos asmenims, kurių turtą išperka

valstybė

Išmokėjimai

už valstybės išpirktą nekilnojamąjį turtą

valstybės

vienkartinėmis išmokomis ar vertybiniais popieriais

turi būti atlikti ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl

išpirkimo priėmimo

dienos.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimu šis terminas gali

būti pratęstas.

Lygiaverčiu

žemės ar miško plotu kompensuojama suderinus su

šios kompensacijos

pageidaujančiu asmeniu žemėtvarkos projekte

suformuotą žemės ar

miško sklypą. Kompensacija už žemės ūkio

paskirties

žemę ir mišką išmokama pinigais Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip

per 15 metų, o už

gyvenamuosius namus (arba jų dalis) - ne

vėliau kaip per

10 metų, laikantis nuostatos, kad praėjus

pusei numatyto

termino, būtų išmokėta ne mažiau kaip pusė

priskaičiuotos

pinigų sumos.

Asmenys, dėl

kurių priimti sprendimai atstatyti nuosavybės

teisę į žemę, ją

išperkant, ir ne vėliau kaip iki 1993 m. liepos

1 d. išmokėtos

valstybės vienkartinės išmokos, turi teisę šias

išmokas grąžinti ir

pasirinkti kitus šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytus

kompensavimo būdus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-229, 93.07.15,

Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-366, 94.01.11,

Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

23 straipsnis.

Draudimas naudoti biudžeto lėšas

Biudžeto lėšas

naudoti išmokėjimams už valstybės išperkamą

turtą, išskyrus

gyvenamuosius namus (arba jų dalis),

bei mokėjimams už

valstybės išperkamą žemę ir mišką

draudžiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-482, 94.05.31,

Žin., 1994, Nr. 43-778 (94.06.08)

Nr. I-906, 95.05.30,

Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius,

1991 m. birželio 18

Nr. I-1454

19 straipsnis.Sprendimų dėl nuosavybės teisės atstatymo

priėmimas

Šio įstatymo 18 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir

trečiojoje

dalyse nurodytos institucijos turi išnagrinėti

piliečių

prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės

atstatymo

(išskyrus dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę ir

mišką)

per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę,

pateikimo

dienos. Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į

kaimo

vietovėje esančią žemę ir mišką priimami ne vėliau kaip

per

3 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projektų, parengtų

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, apsvarstymo

apskrities

valdytojo administracijos padalinyje ir šio padalinio

išvados

dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo

priėmimo.

Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į miestuose

esančią

žemę ir mišką priimami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

suteikiamo

neatlygintinai žemės sklypo vietos arba žemės (miško)

išpirkimo

būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti

nuosavybės

teisę į žemę ar mišką.

Sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl

nuosavybės

teisės atstatymo būdo, išskyrus sprendimus dėl teisės

atstatymo

į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus), kurie

priimami

šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu piliečių prašymų

dėl

nuosavybės teisės atstatymo nagrinėjimo terminai gali būti

pratęsiami.

Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į kaimo

vietovėje

esančią žemę ir mišką, pagal šio įstatymo 12 ir 13

straipsnius

priskirtus valstybės išperkamai žemei (miškui),

priimami

pirmiausiai. Kartu su sprendimu piliečiams išduodama

pažyma

apie valstybės išperkamos žemės ir miško vertę. Šių

dokumentų

pagrindu piliečiams kompensuojama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka, šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytais

išpirkimo būdais.

Priimamuose sprendimuose dėl žemės ar miško grąžinimo arba

žemės

ir miško sklypų suteikimo neatlygintinai turi būti nurodyta

šiems

sklypams nustatyti žemės servitutai ir specialiosios žemės

miško naudojimo sąlygos.

Sprendimuose dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo

gali

būti numatoma pakeisti anksčiau priimtus sprendimus

papildant

sugrąžinamos, suteikiamos neatlygintinai arba valstybės

išperkamos

žemės plotą iki įstatymų leistų dydžių, taip pat

patikslinant

anksčiau priimtų sprendimų įrašų tekstą, jeigu

nekeičiamas

bendras žemės ir miško, į kuriuos atstatoma

nuosavybės

teisė, plotas.

Pakeitimai:

{#92DFAA2566

;} Nr. 1-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405

{#93FNAA0229

;} Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

{#94@JAA0366

;} Nr. 1-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

{#95D]AA0906

;} Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

{#95FBAA0986

;} Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

{#96CAAA1272

;} Nr. 1-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).