Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 56-1639
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. birželio 20 d. Nr. VIII-1741
Vilnius
(Žin., 1995, Nr.20-449, Nr.106-2353)
1
straipsnis. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą ir jį
išdėstyti taip:
„LIETUVOS
RESPUBLIKOS
DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ
BENDRIJŲ
Į S T A T Y M A
S
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato
daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą
ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą.
2
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1.
Gyvenamasis namas - gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė
naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Daugiabutis
namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali
būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir
kitos.
Butas -
daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų,
atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar
negyvenamųjų patalpų.
Patalpos -
gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios
daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos žemės ir Nekilnojamojo
turto registre.
Bendrojo
naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė.
Tai yra:
1) bendrosios
konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos,
perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių
konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys);
2) bendroji
inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų,
šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros,
vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos
kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo
įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga
bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti
atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise
priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės
įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;
3) bendrojo
naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos,
palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės
teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
3
straipsnis. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir jos statusas
Daugiabučio
namo savininkų bendrija (toliau - bendrija) yra ne pelno organizacija,
įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir
interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta
tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Bendrija yra
juridinis asmuo.
Bendrijos
veiklą nustato šis įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai.
Bendrija
negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla, nesusijusia su daugiabučio
namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo
naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Bendrija veikia
vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos
principais.
4 straipsnis. Daugiabučio
namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybė, nuosavybės
teisių įgyvendinimas bei naudojimosi jomis tvarka
Daugiabučio namo bendrojo
naudojimo objektai priklauso šio namo patalpų savininkams (bendrasavininkiams)
bendrosios dalinės nuosavybės teise. Patalpų savininko dalis bendrojoje
nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir
gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
Daugiabučio
namo bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama
daugiabučio namo patalpų savininkų (bendrasavininkių) sutarimu. Kai yra
nesutarimų, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine
tvarka pagal bet kurio iš daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių)
ieškinį.
Jeigu daugiabučio namo
bendrojo naudojimo objektą įgalioti daugiabučio namo savininkų valdo ir naudoja
ne visi daugiabučio namo patalpų savininkai (bendrasavininkiai), tai
įgaliojusieji daugiabučio namo patalpų savininkai (bendrasavininkiai) turi
teisę kasmet gauti iš valdančiųjų ir naudojančiųjų ataskaitą. Ataskaita taip
pat pateikiama iš karto po to, kai jie nustojo valdyti bei naudoti daugiabučio
namo bendrojo naudojimo objektą.
Daugiabučio
namo patalpų savininkai (bendrasavininkiai) privalo proporcingai savo daliai
bendrojoje nuosavybėje dalyvauti darant išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti,
mokesčiams ir rinkliavoms, taip pat nustatant reguliarius atskaitymus kaupti
lėšoms namui atnaujinti, jeigu patalpų savininkai (bendrasavininkiai)
nesusitaria kitaip.
5.
Daugiabučio namo patalpų savininkai (bendrasavininkiai), atsižvelgdami į savo
dalį bendrojoje nuosavybėje, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis,
turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi atskiromis izoliuotomis
šio namo patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis tvarką.
Jeigu šis susitarimas patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto
registre, jis lieka privalomas ir pasikeitus patalpų savininkams.
Sprendimai
dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami
daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) balsų dauguma, jeigu daugiabučio
namo savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ar
kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kitos patalpos
nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja
vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
Daugiabučio
namo savininkų (bendrasavininkių) sprendimai priimami susirinkime, prieš dvi
savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę. Susirinkimus šaukia daugiabučio namo
savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba daugiabučio namo savininkų
(bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba
daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės
administratorius.
Daugiabučio namo
savininkų (bendrasavininkių) sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems
butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo
nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.
Sprendimai negali apriboti daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) ir
trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, išskyrus įstatymų numatytus
atvejus.
5
straipsnis. Daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) teisės ir pareigos
naudojantis
bendrojo naudojimo objektais bei juos išlaikant
Kiekvienas iš
daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) proporcingai savo daliai
bendrojoje nuosavybėje turi teisę į bendro naudojimo objektų duodamas pajamas,
atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendro naudojimo
nuosavybe, taip pat privalo dalyvauti darant išlaidas jai išlaikyti ir išsaugoti,
taip pat mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams, susijusiems su
daugiabučio namo privaloma priežiūra. Jeigu vienas iš daugiabučio namo
savininkų (bendrasavininkių) nevykdo savo pareigos dalyvauti tvarkant ir
išlaikant bendrą objektą, tai kiti daugiabučio namo savininkai
(bendrasavininkiai) turi teisę į dėl to susidariusių nuostolių atlyginimą.
Daugiabučio
namo savininkai (bendrasavininkiai) turi teisę naudotis daugiabučio namo
bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų
patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
Daugiabučio
namo savininkai (bendrasavininkiai) taip pat turi teisę:
1) be kitų
savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta
grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų daugiabučio namo
savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų daliai bendrojoje
dalinėje nuosavybėje;
2) reikalauti iš
kitų butų ir kitų patalpų savininkų, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo
objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų
savininkų teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų
savininkų interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių
nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas,
gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas
bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
Daugiabučio namo
savininkai (bendrasavininkiai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti,
tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo
naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia daugiabučių
namų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.
Daugiabučio
namo savininkas (bendrasavininkis) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis
nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Daugiabučio
namo savininkas (bendrasavininkis) privalo leisti tam tikslui paskirtiems
asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią
bendrojo naudojimo mechaninę, elektrotechninę ir kitokią įrangą.
Daugiabučio
namo savininkas (bendrasavininkis) turi teisę į bendrojo naudojimo objektų
duodamas pajamas proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
6
straipsnis. Daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) teisė perleisti savo
dalį
bei
pirmenybės teisė įsigyti dalį bendrosios nuosavybės
Kiekvienas iš daugiabučio
namo savininkų (bendrasavininkių) turi teisę perleisti kitam asmeniui
nuosavybėn, išnuomoti, kitokiu būdu perduoti naudotis ar įkeisti visą savo dalį
ar dalį dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, išskyrus gyvenamojo namo
bendrąsias konstrukcijas, bendrąją inžinerinę įrangą bei bendrojo naudojimo
patalpas, kurios negali būti atidalytos iš bendrosios nuosavybės.
Daugiabučio namo
savininkai (bendrasavininkiai) turi pirmenybės teisę įsigyti perleidžiamos
bendrosios nuosavybės dalį.
Daugiabučio namo
savininkas (bendrasavininkis), norintis perleisti savo dalį bendrojoje dalinėje
nuosavybėje, privalo per notarą pranešti kitiems daugiabučio namo savininkams
(bendrasavininkiams) apie ketinimą perleisti savąją dalį ir kartu nurodyti
perleidimo sąlygas. Jeigu kiti daugiabučio namo savininkai (bendrasavininkiai)
atsisako pasinaudoti pirmenybės teise arba šios teisės į perleidžiamą bendrąją
dalinę nuosavybę neįgyvendina per vieną mėnesį ir jeigu daugiabučio namo
savininkų (bendrasavininkių) susitarimu nenustatyta kitaip, tai bendrosios
dalinės nuosavybės savininkas turi teisę perleisti ją bet kuriam asmeniui.
Jeigu dalis perleista pažeidžiant pirmenybės teisę ją įsigyti, kitas bendrosios
nuosavybės bendrasavininkis turi teisę per tris mėnesius teismine tvarka
reikalauti, kad jam būtų perkeltos naujo ginčijamos dalies savininko teisės ir
pareigos. Įsigytos bendrosios dalies savininkas yra atsakingas už prievoles,
kurios atsirado iki šio sandorio, jeigu tai nurodyta perleidimo sutartyje.
Žemės sklypo priskyrimo
daugiabučiui namui, šio sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir
sąlygas nustato žemės santykius nustatantys įstatymai.
7
straipsnis. Patalpų daugiabučiame name paskirties keitimas
Patalpos
daugiabučiame name gali būti remontuojamos, rekonstruojamos ir naudojamos
prekybos, viešojo maitinimo, teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo,
buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai
neprieštarauja teritorijos bendrojo plano reikalavimams.
Keičiant
gyvenamųjų patalpų paskirtį, jos turi būti rekonstruotos taip, kad būtų
įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis rekonstravimas atitiktų
gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkos
apsaugos ir statybos techninius reikalavimus.
Patalpų
paskirties keitimo projektas rengiamas ir statybos darbai vykdomi laikantis
Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų.
Pasiūlymas
keisti patalpų paskirtį iki projektavimo sąlygų išdavimo Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti viešai aptartas su
daugiabučio namo patalpų savininkais. Viešam aptarimui turi būti pateikta
patalpų rekonstravimo ir namo aplinkos pakeitimo schema. Viešo aptarimo
rezultatai įvertinami išduodant patalpų paskirties keitimo projektavimo
sąlygas. Ši norma netaikoma, kai negyvenamosios patalpos keičiamos į
gyvenamąsias, taip pat kai naujai negyvenamųjų patalpų paskirčiai, palyginti su
esama, netaikomi griežtesni aplinkos apsaugos, higienos, priešgaisrinės saugos
ir kiti privalomi reikalavimai.
Patalpų
paskirties keitimo projektas turi būti suderintas su daugiabučio namo patalpų
savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku) arba su daugiabučio namo
savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotu
atstovu, arba su daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės
administratoriumi, nurodytu šio įstatymo 10 straipsnyje.
Priėmimo
naudoti patalpas, rekonstruotas pagal šio straipsnio 1-5 dalių sąlygas,
komisijos sudėtyje turi būti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos
valdybos įgaliotas asmuo (bendrijos pirmininkas) arba daugiabučio namo patalpų
savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. Patalpų priėmimo naudoti
aktas nustatyta tvarka registruojamas Nekilnojamojo turto registre.
Ginčai dėl
daugiabučio namo patalpų rekonstravimo, keičiant jų paskirtį, sprendžiami
teismine tvarka.
8
straipsnis. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimas
Sprendimą dėl
daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo (palėpių, rūsių ir
kitų bendrojo naudojimo patalpų esminio pertvarkymo ir(ar) paskirties keitimo,
papildomų aukštų statybos, sienų apšiltinimo, telekomunikacijų įrangos ir kitų
darbų, nesusijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais
statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais) priima bendrijos narių
susirinkimas ar bendrijos valdyba bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Jei
bendrija neįsteigta, sprendimą priima daugiabučio namo patalpų savininkų
susirinkimas daugiau kaip pusės patalpų savininkų balsų dauguma. Susirinkimą
šaukia daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos
sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo
objektų administratorius, vadovaudamasis šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta
susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka. Sprendimas taip pat gali būti
priimtas patalpų savininkų apklausos būdu. Apklausa atliekama pagal šio
įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus daugiabučio namo patalpų savininkų
bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus.
Sprendimas rekonstruoti
daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus šio namo patalpų savininkams,
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.