Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

Įstatymas netenka galios 2003-01-01:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1078, 2002-09-17, Žin., 2002, Nr. 95-4087 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1078

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

Suvestinė redakcija nuo 1997-07-16 iki 2002-12-31

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 251-0; Žin. 1991, Nr.36-977, i. k. 0911010ISTA00I-2072

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS

ĮSTATYMAS

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai

Lietuvos Respublikos piliečiai yra:

1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai ar vaikaičiai nerepatrijavo iš Lietuvos);

2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d.–1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;

3) lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse, jeigu jie išvyko iš Lietuvos teritorijos iki 1918 m. vasario 16 d. ir neįgijo kitos valstybės pilietybės;

4) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą, galiojusį iki Pilietybės įstatymo priėmimo 1991 m. gruodžio 5 dieną;

5) kiti asmenys, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. VIII-391, 1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1668 (1997-07-16), i. k. 0971010ISTAVIII-391

Asmenims, nurodytiems šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, jų pageidavimu išduodami Lietuvos Respublikos piliečio pasai arba pagal šio įstatymo 17 straipsnį teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai.

Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu negali būti kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatai.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis

Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką

Lietuvos Respublikos piliečio ar pilietės santuokos sudarymas su asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokios santuokos nutraukimas savaime nekeičia sutuoktinių pilietybės.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.

Lietuvos piliečius už Lietuvos Respublikos ribų gina ir globoja Lietuvos valstybė.

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas

Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išduotas kitai valstybei.

II. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:

1) gimus;

2) įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio įstatymo numatytais pagrindais.

8 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo to, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu:

1) jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) jis gimė už Lietuvos Respublikos ribų, bet tėvų arba vieno iš jų nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir jeigu tuo metu abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė iki jam sukaks 18 metų, nustatoma pagal tėvų susitarimą.

Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos.

10 straipsnis. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas

Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

11 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvoje ir yra Lietuvos

Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškės aplinkybių, dėl kurių jis įgytų kitokį statusą.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui pagal jo prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:

1) išlaikė lietuvių kalbos egzaminą (moka kalbėti ir skaityti lietuviškai);

2) turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;

3) turi nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

5) yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.

Asmenims, sukakusiems 65 metus, I ir II grupių invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichinėmis ligomis, netaikomi šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

13 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama natūralizacija asmenims, kurie:

1) padarė tarptautinės teisės numatytų nusikaltimų žmogiškumui ar vykdė genocidą;

2) dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę;

3) iki atvykimo gyventi į Lietuvą kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo teisti Lietuvoje už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;

4) yra chroniški narkomanai, alkoholikai ar toksikomanai;

5) serga ypač pavojingomis infekcinėmis ligomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu

Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir gyvenančiam šioje santuokoje pastaruosius trejus metus Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jis atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas sąlygas.

Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ir jų vaikais, gimusiais tremtyje – Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie gyvena šioje santuokoje pastaruosius trejus metus, persikelia nuolat gyventi į Lietuvą kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 4, 5 punktuose nustatytas sąlygas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-3067, 1992-11-19, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 232-0 (1992-11-26); Žin., 1992, Nr. 34-1031 (1992-11-30), i. k. 0921010ISTA00I-3067

15 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai

Asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos ar optavimo būdu, taip pat pagal šio įstatymo 16 straipsnį, prisiekia taip:

„Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratinę valstybę.“

Lietuvos Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai. Pilietybę įgyjantis asmuo lietuviškai perskaito priesaikos tekstą ir jį pasirašo.

16 straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka

Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvai užsienio valstybių piliečiams išimties tvarka – netaikant jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

III. TEISĖS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ATSTATYMAS. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

17 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams ir vaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai ar vaikaičiai nerepatrijavo iš Lietuvos), gyvenantiems kitose valstybėse;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. VIII-391, 1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1668 (1997-07-16), i. k. 0971010ISTAVIII-391

2) lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1199, 1996-02-06, Žin., 1996, Nr. 16-415 (1996-02-21), i. k. 0961010ISTA00I-1199

Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir pats asmuo pripažįsta, kad laiko save lietuviu.

Asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal jų prašymą išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.

Šie asmenys su savo šeimos nariais gali atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų, gyventi Lietuvoje netaikant jiems Imigracijos įstatymo reikalavimų bei iš jos išvykti. Įstatymai gali nustatyti ir kitas šių asmenų teises.

Asmenys, nurodyti šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina pagal šio įstatymo 1 straipsnį.

Asmenys, nurodyti šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės ir grįžta nuolat gyventi į Lietuvą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

18 straipsnis. Neteko galios nuo 1995-10-20

Straipsnio naikinimas:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin. 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

19 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:

1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) įgijus kitos valstybės pilietybę;

3) nutraukus faktinius ryšius su Lietuvos valstybe;

4) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.

20 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės

Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas, jeigu to prašantis asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaltinamuoju arba jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, asmeniui nutraukus faktinius ryšius su Lietuvos valstybe

Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis nutraukia faktinius ryšius su Lietuvos valstybe:

1) ilgiau kaip trejus metus be pertraukos gyvena užsienyje su negaliojančiu Lietuvos Respublikos piliečio pasu;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

2) stoja kitos valstybės karinėn tarnybon ar pareigūnu valstybinėn tarnybon be Lietuvos Respublikos kompetentingų organų leidimo.

22 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas

Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1199, 1996-02-06, Žin., 1996, Nr. 16-415 (1996-02-21), i. k. 0961010ISTA00I-1199

23 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu natūralizuotas asmuo arba optantas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu, arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to padarė tarptautinės teisės numatytų nusikaltimų žmogiškumui, vykdė genocidą arba padarė nusikaltimų Lietuvos Respublikai.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu taip pat ir tuo atveju, kai teismas nustatys, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose, nukreiptuose prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.

Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-332, 1993-12-14, Žin., 1993, Nr. 71-1327 (1993-12-22), i. k. 0931010ISTA000I-332

Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto, rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo neteisėtai ar nepagrįstai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

IV. VAIKŲ PILIETYBĖ, PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI

24 straipsnis. Vaikų pilietybės pasikeitimas, pasikeitus abiejų tėvų pilietybei

Jeigu abu tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14 metų, pilietybė.

Įtėviai prilyginami tėvams, o įvaikiai – vaikams.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

25 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas, kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo vienas iš tėvų

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-3067, 1992-11-19, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 232-0 (1992-11-26); Žin., 1992, Nr. 34-1031 (1992-11-30), i. k. 0921010ISTA00I-3067

26 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, vienam iš tėvų netekus Lietuvos Respublikos pilietybės

Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14 metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.

27 straipsnis. Vaikų sutikimo būtinumas, pakeičiant jų pilietybę

14–18 metų vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista, tik remiantis raštišku vaikų sutikimu.

V. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA

28 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, atsisakymo ir grąžinimo klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens raštišką prašymą.