LegalizeLietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymas
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją periodiškai būtina papildyti kita svarbia informacija apie avarinės situacijos eigą, įskaitant jos numatomą ar jau įvykusią pabaigą. Vyriausybės įgaliota institucija, teikianti atitinkamą informaciją, turi teisę nurodyti, kad teikiama konfidenciali informacija, kuri sudaro tarnybos paslaptį ir kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės interesams arba padaryti žalos valstybės institucijų veiklai ar sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui, ir nustatyti, kad tokia informacija privalo būti naudojama teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinant jos apsaugą nuo neteisėto perleidimo ar kitokio atskleidimo.
Valstybinį reglamentavimą ir priežiūrą vykdančių institucijų ir (ar) kitų subjektų pareiga teikti informaciją apie Lietuvos Respublikoje įvykusią branduolinę ir radiologinę avariją ar padidėjusį jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje nustatoma šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse sutartyse bei kituose teisės aktuose.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAI BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS SRITYJE
41 straipsnis. Atsakomybė už branduolinę žalą
Licencijos turėtojas atsako už veiklos, kuriai išduota licencija, ar su ta veikla susijusios veiklos metu padarytą branduolinę žalą.
42 straipsnis. Žalos nustatymas
Nustatant branduolinės žalos dydį, vadovaujamasi Civiliniu kodeksu ir 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą (toliau – Vienos konvencija) bei jos pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą ir bendro protokolo dėl Vienos konvencijos bei Paryžiaus konvencijos taikymo įsigaliojimo“.
Branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos materialinės atsakomybės dydis už branduolinę žalą, padarytą kiekvienos branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos ar branduolinio incidento metu, apribojamas suma Lietuvos Respublikos litais, ekvivalentiška minimaliam atsakomybės dydžiui, nustatytam Vienos konvencijos V straipsnyje. Atsakomybės dydis apskaičiuojamas pagal oficialų Lietuvos Respublikos lito ir Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio kursą, paskelbtą Lietuvos banko žalos padarymo dieną.
Ginčus, kilusius dėl žalos dydžio nustatymo ar jos atlyginimo tvarkos, sprendžia teismas.
43 straipsnis. Branduolinės energetikos objekto netiesiogiai padarytos žalos atlyginimas
Jeigu kartu su branduolinės energetikos objekto padaryta branduoline žala atsiranda ir kitų nuostolių, kurių kilmės priežasties negalima aiškiai atskirti nuo branduolinės energetikos objekto padarytos žalos, jie atlyginami šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka.
44 straipsnis. Žalos atlyginimo garantijos
Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo apdrausti jos valdomą objektą ar kitaip užtikrinti lėšas, reikalingas branduolinei žalai atlyginti.
Jeigu draudimo ir kitų turimų lėšų nepakanka branduolinei žalai atlyginti, trūkstamos sumos išmokėjimą garantuoja valstybė, laikydamasi Lietuvos Respublikos prisiimtų įsipareigojimų pagal Vienos konvenciją.
45 straipsnis. Asmenų, dalyvavusių likviduojant branduolinę avariją ar šalinant jos padarinius, socialinės garantijos
Asmenims, dalyvavusiems likviduojant branduolinę avariją ar šalinant jos padarinius ir nukentėjusiems nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, suteikiamos socialinės garantijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatomas socialinių garantijų sąlygas.
46 straipsnis. Ieškinio senatis
Ieškinys dėl žalos, padarytos jonizuojančiosios spinduliuotės, pasklidusios iš branduolinės energetikos objekto ar iš vežamų branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų, gali būti pareikštas teismui ne vėliau kaip per 10 metų nuo žalos atsiradimo momento.
DEVINTASIS SKIRSNIS
EKONOMINĖS IR FINANSINĖS BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ VEIKLOS SĄLYGOS
47 straipsnis. Branduolinės energetikos objekto veiklos finansavimas
Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija privalo turėti būtinų materialinių, organizacinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių savo funkcijoms atlikti.
Valstybė remia ir finansuoja branduolinės ir radiacinės saugos mokslo ir technikos programų įgyvendinimą.
48 straipsnis. Eksploatavimo nutraukimo fondas
Pagrindinis eksploatavimo nutraukimo fondo tikslas – kaupti lėšas, reikalingas saugiai nutraukti branduolinės energetikos objekto eksploatavimą ir saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, įskaitant panaudotą branduolinį kurą. Eksploatavimo nutraukimo fondas (ar fondai) steigiami įstatymu. Įstatymas dėl eksploatavimo nutraukimo fondo, be kita ko, nustato:
1) fondo lėšų kaupimo šaltinius;
2) užduotis, kurioms kaupiamos lėšos;
3) lėšų kaupimo ir naudojimo valdymo ir kontrolės principus;
4) lėšų panaudojimo iki branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo pradžios principus, nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindinio eksploatavimo nutraukimo fondo tikslo ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos;
5) priemones lėšų kaupimo tęstinumui, kai branduolinės energetikos objekto eksploatavimas nutraukiamas dėl nenumatytų aplinkybių.
Eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos gali būti naudojamos tik toms priemonėms ir tiems uždaviniams, kuriems buvo kaupiamos pagal lėšų tikslinę paskirtį, įgyvendinti.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
DARBO SANTYKIŲ YPATUMAI BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS SRITYJE
49 straipsnis. Darbo santykių teisiniai pagrindai
Darbo santykius branduolinės energetikos objektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai ir šis įstatymas.
50 straipsnis. Darbo sutarties apribojimai
Licencijos turėtojo vadovaujančiais darbuotojais (organizacijos vadovais, administracijos vadovais, padalinių vadovais ir jų pavaduotojais) gali dirbti Europos Sąjungos valstybių narių, kitų Europos laisvosios prekybos asociacijos susitarimą pasirašiusių, taip pat Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių narių ir (ar) kitų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti svarbių valstybių, plėtojančių saugumo ryšius su Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybėmis narėmis, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis.
Padalinio, branduolinės energetikos objekte atsakingo už fizinę saugą, vadovą ir jo pavaduotoją (ar pavaduotojus) skiria ir atleidžia licencijos turėtojo vadovas, suderinęs su Valstybės saugumo departamentu.
Branduolinės energetikos objektuose negali dirbti asmenys:
1) piktnaudžiaujantys alkoholiu, vartojantys narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas;
2) sergantys ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
3) jaunesni kaip 18 metų;
4) užsieniečiai, teisės aktuose nustatyta tvarka neturintys teisės gyventi Lietuvos Respublikoje;
5) teisti už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavę Valstybės saugumo departamento neigiamą išvadą;
7) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nesutinkantys būti tikrinami Valstybės saugumo departamento.
Asmenys, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, negali dirbti branduolinės energetikos objektuose, jeigu neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant leidimą ar suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Asmenų atitiktį nustatytiems reikalavimams teisės aktų nustatyta tvarka nustato Valstybės saugumo departamentas.
51 straipsnis. Draudimas streikuoti ir susirinkimų apribojimai
Darbuotojams, dirbantiems branduolinės energetikos objektuose, streikuoti draudžiama.
Branduolinės energetikos objekto apsaugos zonose draudžiama rengti mitingus, demonstracijas, protesto renginius ir susirinkimus.
Asmenys, nesilaikantys šio straipsnio apribojimų, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIAI SANTYKIAI
52 straipsnis. Tarptautinių sutarčių sudarymo pagrindai
Tarptautinės sutartys, reglamentuojančios santykius Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos srityje, sudaromos vadovaujantis tarptautinės teisės principais bei normomis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais tarptautinių sutarčių sudarymą.
Rengiant ir sudarant tarptautines sutartis, susijusias su branduolinės energijos naudojimu, privalo dalyvauti Energetikos ministerijos įgalioti asmenys, o susijusias su branduoline sauga, radiacine sauga, fizine sauga, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų apskaita ir kontrole, – Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įgalioti atstovai.
53 straipsnis. Užsienio valstybių laivų su branduoliniais reaktoriais ar užsienio valstybių laivų, vežančių radioaktyviųjų medžiagų krovinį, įplaukimo į Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis sąlygos
Užsienio valstybių laivai su branduoliniais reaktoriais ar užsienio valstybių laivai, vežantys radioaktyviųjų medžiagų krovinį, gali įplaukti į Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis tik gavę leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL 2009 L 172, p. 18).“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).