Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO DALINIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1993 m. kovo 16 d. Nr. I-99

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

Padaryti šiuos pakeitimus ir papildymus 1992 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (Žin., 1992, Nr. 22-635, Nr. 24-710, Nr. 29-845):

„2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Seimo nariais negali būti renkami asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.

Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties ir nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.“

„Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Seimo narius.“

„11 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymas

Vyriausioji rinkimų komisija yra aukščiausia rinkimų organizavimo institucija.

Vyriausiąją rinkimų komisiją, iki eilinių Seimo rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 90 dienų, sudaro Seimas.

Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma ketveriems metams iš:

komisijos pirmininko;

trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš teisingumo ministro pasiūlytų šešių kandidatų;

trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų šešių kandidatų.

Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į Vyriausiąją rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau kandidatų.

Burtų traukimą Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.

Politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į Vyriausiąją rinkimų komisiją po vieną atstovą iki komisijos sudarymo.

Seimas negali pasiūlytų kandidatų atmesti.

Visais atvejais asmenys, paskirti į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, turi sudaryti daugiau kaip 1/2 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka traukiant burtus po lygiai iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, kurių turi būti dvigubai daugiau, negu reikia papildomai paskirti narių į Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat komisijos nariai, burtais paskirti į komisiją, jeigu jie yra politinių partijų, politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo narystę šiose partijose ir politinėse organizacijose ir darbo komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partijų ir organizacijų veikloje bei vykdyti jų pavedimų.

Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje išsirenka pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių. Pirmininko pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių politinėms partijoms, politinėms organizacijoms.“

„12 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai

Vyriausioji rinkimų komisija:

1) suskirsto Lietuvos teritoriją į vienmandates rinkimų apygardas ir nustato jų ribas;

2) sudaro apygardų rinkimų komisijas;

3) priima kandidatų į Seimo narius iškėlimo pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatus ir skelbia rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų, politinių organizacijų ir koalicijų iškeltų kandidatų sąrašus, jiems suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus;

4) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;

5) tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas;

6) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;

7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, apylinkių rinkimų komisijų sprendimų;

8) vykdo ir daugiamandatės apygardos rinkimų komisijos funkcijas;

9) nustato ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus;

10) išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos Seimo nario pažymėjimą;

11) perduoda Valstybės archyvui saugoti rinkėjų sąrašus, balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus;

12) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka.“

„13 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas

Apygardų rinkimų komisijas sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pastarosios sudarymo.

Jei rinkimai vyksta vienoje ar keliose apygardose, tų apygardų rinkimų komisijos sudaromos ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo paskelbti rinkimus priėmimo datos.

Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:

dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo teisingumo ministras;

dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija.

Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali siūlyti ir daugiau kandidatų.

Politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po du savo atstovus. Vyriausioji rinkimų komisija šių kandidatų atmesti negali. Jei kandidatų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoje jų gali papildomai skirti komisijos nariais kandidatus, pasiūlytus teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos.

Visais atvejais asmenys, paskirti į apygardų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų.

Apygardos rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

Apygardos rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“

„131 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai

Apygardos rinkimų komisija:

1) suskirsto rinkimų apygardos teritoriją į rinkimų apylinkes, nustato jų ribas ir apylinkių numeraciją;

2) informuoja rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, jų buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;

3) prižiūri, kaip rinkimų apygardoje vykdomas šis įstatymas;

4) surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą;

5) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų, priima dėl jų sprendimus;

6) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.“

„14 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

Apylinkių rinkimų komisijas sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pastarųjų sudarymo.

Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatų, kuriuos pasiūlo politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės partijos ir politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į apylinkių rinkimų komisiją iki trijų savo atstovų. Jeigu kandidatų nebuvo pasiūlyta, apygardų rinkimų komisijos gali proporcingai padidinti nurodytųjų politinių jėgų atstovavimo normą.

Apygardų rinkimų komisijos negali atmesti šiame straipsnyje nurodytų kandidatų, pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją.

Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria apygardų rinkimų komisijos.

Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“

„141 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų komisija:

1) iš savivaldybių valdymo institucijų gauna rinkėjų sąrašus, juos tikslina ir tvirtina;

2) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) likus iki rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, pateikia apylinkės rinkėjų sąrašą apygardos rinkimų komisijai;

4) įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo pažymėjimus;

5) garantuoja, kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų įrengtos balsavimo patalpos ir balsadėžės;

6) rinkimų dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;

7) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

8) svarsto tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo klausimais ir priima dėl jų sprendimus;

9) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.“

„15 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo.

Pasibaigus balsavimui, apylinkės rinkimų komisijos, apygardų rinkimų komisijos gali priimti sprendimus tik dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo.

Visų rinkimų komisijų visi posėdžiai yra vieši. Juose turi teisę dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų bei kandidatų į Seimo narius stebėtojai, visų masinės informacijos priemonių atstovai.

Niekas neturi teisės rengti neviešų rinkimų komisijų posėdžių.

Nuo rinkimų komisijų sudarymo jų pirmininkams ir nariams draudžiama bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią. Asmenys, pažeidę šį reikalavimą, gali būti atleisti iš komisijos.“

„16 straipsnis.     Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

Politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius, jų įgaliotiniai, stebėtojai rinkimų komisijų sprendimus, priimtus iki balsavimo pabaigos, gali apskųsti:

1) apylinkių rinkimų komisijų - apygardos rinkimų komisijai;

2) apygardų rinkimų komisijų - Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios rinkimų komisijos - Aukščiausiajam Teismui.

Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.“

„Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą.“

„55 straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs, ar balsadėžė yra tuščia, ją antspauduoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės gautų biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą, tuo skelbdamas rinkimų pradžią.“

„56 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas

Atvykęs į balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir pasirašo rinkėjų sąraše. Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Tik po to, kai rinkėjas pasirašo, jam išduodami rinkimų biuleteniai. Balsuojant paštu, balsavimo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir balsavimo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

Išduoti rinkėjui kurio nors kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal įstatymus.“

„58 straipsnis. Balsavimas paštu

Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 7 diena iki rinkimų ir baigiant likus 1 dienai iki rinkimų, jei rinkėjas yra įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas nėra įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.

Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.

Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu skiriamas atsakingas pareigūnas (pareigūnai).

Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką.

Balsavimas paštu vyksta šio įstatymo 56 ir 57 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus biuletenių įmetimą į balsadėžę. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami vokai balsavimui paštu.

Rinkėjas užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo voką, jį užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu įdeda į išorinį voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas antspauduojamas ryšių skyriaus antspaudu.

Vokai balsavimui paštu adresuojami tos apylinkės rinkimų komisijai, į kurios apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įtrauktas.

Išorinius vokus, balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius paštininkas atneša į namus negalintiems vaikščioti rinkėjams likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 2 dienoms. Negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal duomenis, miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų pateiktus raštu. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti išorinių vokų, balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašą.

Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu balsavimo pažymėjimu, balsavimo voku ir ten esančiais biuleteniais) rinkėjas gali:

1) įteikti pašto skyriaus pareigūnui;

2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

3) įmesti į pašto dėžutę.“

„Paštas vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.“

„66 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenka nepanaudotus rinkimų biuletenius, viešai juos suskaičiuoja, įrašo jų skaičių į balsų skaičiavimo protokolą ir pagal parašus rinkėjų sąraše bei balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.