Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymas. Geležinkelių transporto kodeksas

Neoficialus įstatymo tekstas

Įstatymas skelbtas: Žin.,

2004, Nr. 72-2487

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO

ĮSTATYMAS

2004 m. balandžio 22 d. Nr. IX-2152

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto

kodekso patvirtinimas

Šiuo Įstatymu Seimas patvirtina Lietuvos

Respublikos geležinkelių transporto kodeksą.

2 straipsnis.

Geležinkelių transporto kodekso įsigaliojimas

Geležinkelių transporto kodeksas

įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus Kodekso 23 straipsnio 1 ir 3

dalis bei 24 straipsnio 2 dalį, kurios įsigalioja nuo valstybės įmonės viešajai

geležinkelių infrastruktūrai valdyti įsteigimo dienos.

3 straipsnis.

Kitų įstatymų ir teisės aktų galiojimas

reglamentuojantys kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje

iki Geležinkelių transporto kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek

neprieštarauja Geležinkelių transporto kodeksui, išskyrus atvejus, kai Kodeksas

pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Respublikos dvišaliams ir daugiašaliams susitarimams dėl tarptautinio

susisiekimo geležinkeliais.

4 straipsnis.

Geležinkelių transporto kodekso taikymas

1.

Geležinkelių transporto kodeksas taikomas santykiams, atsirandantiems iš

keleivių, bagažo ir krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių

transportu, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

straipsnyje ir kituose šio Kodekso straipsniuose nustatytas viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, kol bus įsteigta valstybės

įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti, atlieka akcinė bendrovė

„Lietuvos geležinkeliai.

siauriesiems geležinkeliams (600 mm ir 750 mm pločio vėžė).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

5 straipsnis.

Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos

geležinkelių transporto kodeksui, netenka galios Lietuvos Respublikos

geležinkelio transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 59-1402; 1998,

Nr. 105-2896; 2002, Nr. 74-3143).

6 straipsnis.

Pasiūlymas Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija, įsigaliojus šiam Įstatymui, peržiūri geležinkelių transporto

veiklą reglamentuojančius galiojančius teisės aktus, nustato, ar tikslinga juos

pripažinti netekusiais galios, ar keisti, ir, jei reikia, parengia atitinkamų

teisės aktų projektus ar juos patvirtina.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO

PAREIGAS

ARTŪRAS PAULAUSKAS

PATVIRTINTA                                                                                         2004 m. balandžio 22 d.                                                                                         įstatymu Nr. IX-2152

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO

K O D

E K S A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo

administravimo subjektai

viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, Valstybinė

geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Vyriausybė formuoja geležinkelių transporto strategiją, koordinuoja jos

įgyvendinimą ar atlieka kitas šiame Kodekse bei kituose teisės aktuose

nustatytas funkcijas.

1) įgyvendina geležinkelių transporto

politiką;

2) organizuoja geležinkelių transporto

strateginių objektų kūrimo, modernizavimo ir plėtros, eismo saugos ir

aplinkosaugos programų rengimą ir įgyvendinimą;

3) koordinuoja tarptautinius ryšius

geležinkelių transporto srityje, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse organizacijose;

4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės

aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas

institucijas kontroliuoja, kaip šie teisės aktai vykdomi;

5) atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose teisės

aktuose nustatytas funkcijas.

ministerijos:

1) kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys

laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo

saugos klausimus, reikalavimų;

2) išduoda licencijas verstis vežimais geležinkelių

transportu, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus

sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;

3) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus

geležinkelių transporto eismo saugos srityje;

4) atlieka eismo saugos institucijos ir kitas šiame

Kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių

(vežėjų) santykius reguliuoja Vyriausybės paskirta institucija – rinkos

reguliuotojas. Vyriausybės sprendimu rinkos reguliuotoju skiriama institucija

savo organizacine forma, teisine forma ir priimdama sprendimus turi būti

nepriklausoma nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo,

organizacijų, kurios atitinkamai tvirtina rinkliavos už naudojimąsi viešąja

geležinkelių infrastruktūra taisykles, konkretų rinkliavos dydį, renka šią

rinkliavą, skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, ir nuo

geležinkelio įmonės (vežėjo). Rinkos reguliuotojas turi teisę nedelsiant gauti

jam pagal kompetenciją reikalingą informaciją iš viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo).

6.

Rinkos reguliuotojas nagrinėja geležinkelio įmonių (vežėjų) skundus, susijusius

su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo priimtais sprendimais dėl

Tinklo nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos

už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos, šios

rinkliavos dydžio ar struktūros. Šie skundai, kaip ikiteisminiai ginčai,

nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta

tvarka. Sprendimą rinkos reguliuotojas privalo priimti per 2 mėnesius nuo

dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga

medžiaga. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios

geležinkelio infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta

skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, reguliavimo

institucija arba patvirtina, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros

valdytojo sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauja, kad tas

sprendimas būtų pakeistas pagal jos nurodymus.

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra konkretų dydį

būtų laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, prižiūri geležinkelio įmonių

(vežėjų) ar tarptautinių geležinkelio įmonių (vežėjų) grupės ir viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl rinkliavos už naudojimąsi

viešąja geležinkelių infrastruktūra dydžio, keičiasi informacija apie savo

darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką su kitais Europos Sąjungos

valstybių narių rinkos reguliuotojais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

8 straipsnis. Viešosios

geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros finansavimas

Vyriausybės

patvirtintos viešosios geležinkelių infrastruktūros kūrimo, modernizavimo ir

plėtros programos finansuojamos iš valstybės biudžeto, rinkliavos už

naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra, valstybės vardu arba su

valstybės garantija gautų paskolų, lėšų, gautų taikant valstybės ir (ar)

savivaldybių kapitalo partnerystės finansinius mechanizmus iš tarptautinių finansinių institucijų, Europos

Sąjungos fondų, taip pat lėšų, gaunamų kaip parama.

9

straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statyba ir uždarymas

(likvidavimas), jų konservavimas

objektų uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos

priima Vyriausybė.

objektų uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo ir naujų objektų statybos

teikia susisiekimo ministras, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas

ar (ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių

infrastruktūros objektas. Teikime turi būti nurodytos objektų statybos ar (ir)

uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo priežastys, teikiamų pasiūlymų

ekonominis, socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas.

objektų statybai suteikiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Licencija verstis geležinkelių transporto

ūkine komercine veikla

licencijuojama. Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos

Sąjungos valstybėje narėje išduotos licencijos vežti krovinius ir (ar)

keleivius ir bagažą geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais.

transporto ūkine komercine veikla, yra šios:

1) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu

Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu

tarptautiniais maršrutais;

3) vežti krovinius geležinkelių transportu Lietuvos

Respublikos teritorijoje;

4) vežti krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais

maršrutais.

3.

Lietuvos Respublikoje registruota įmonė, kuri pageidauja verstis geležinkelių

transporto ūkine komercine veikla ar kuri verčiasi geležinkelių transporto

ūkine komercine veikla, privalo:

1) atitikti finansinio pajėgumo, geros reputacijos,

profesinės kompetencijos reikalavimus;

2) pateikti dokumentus, įrodančius, kad ji atitinka jai

keliamus civilinės atsakomybės reikalavimus. Šiuos reikalavimus nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

komercine veikla išdavimo, jų galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo,

galiojimo sustabdymo panaikinimo tvarką, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte

nurodytus reikalavimus ir licencijuojamos veiklos sąlygas nustato Keleivių,

bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu licencijavimo taisyklės. Šias

taisykles tvirtina Vyriausybė.

ūkine komercine veikla išdavimo, galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo,

galiojimo sustabdymo panaikinimo priima Valstybinė geležinkelių inspekcija prie

Susisiekimo ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

11

straipsnis. Saugos sertifikatas ir įgaliojimai geležinkelių transporto eismo

saugos srityje

pageidaujančios naudotis geležinkelių infrastruktūra, turi turėti saugos

sertifikatą. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai, prieš pradėdami naudoti

ir valdyti geležinkelių infrastruktūrą, privalo gauti įgaliojimus geležinkelių

transporto eismo saugos srityje.

1) geležinkelio įmonėms (vežėjams), vežančioms

keleivius ir bagažą vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais;

2) geležinkelio įmonėms (vežėjams), vežančioms

krovinius vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais.

3.

Saugos sertifikatą sudaro:

1) liudijimas,

patvirtinantis, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) turi eismo saugos valdymo

sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus, nurodytus Geležinkelių

transporto eismo saugos įstatyme. Ši saugos sertifikato dalis, išduota Lietuvos

Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, galioja Lietuvos

Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse tai geležinkelių

transporto ūkinei komercinei veiklai, kuriai išduotas liudijimas, vykdyti;

2) liudijimas, patvirtinantis,

kad geležinkelio įmonė (vežėjas), naudodamasi geležinkelių tinklu, atitinka

nustatytus geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus. Laikoma, kad

geležinkelio įmonė (vežėjas) atitinka šiame punkte nurodytus reikalavimus,

jeigu ji laikosi Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų

nustatymo ir taikymo taisyklių, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministras, nacionalinių eismo saugos taisyklių ir geležinkelio

įmonės (vežėjo) darbuotojų kvalifikacija atitinka teisės aktų reikalavimus, o

geležinkelių riedmenys atitinka techninius, eksploatacinius ir geležinkelių

transporto eismo saugos reikalavimus. Ši saugos sertifikato dalis išduodama ir galioja tik Lietuvos

Respublikoje.

srityje sudaro:

1) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių

infrastruktūros valdytojas turi eismo saugos valdymo sistemą, atitinkančią

Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nurodytus reikalavimus;

2) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių

infrastruktūros valdytojas atitinka nustatytus geležinkelių transporto eismo

saugos reikalavimus. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas laikosi šiame

punkte nurodytų reikalavimų, jeigu jis privalo užtikrinti saugų geležinkelių

infrastruktūros valdymą, priežiūrą ir naudojimą bei traukinių eismo valdymą ir

organizavimą.

papildomas paslaugas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose

Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse, privalo

gauti saugos sertifikatą, atitinkantį šio straipsnio 3 dalies 2 punkto

reikalavimus.

geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos priima sprendimus:

1) dėl saugos sertifikatų, nurodytų šio straipsnio 3

dalyje, išdavimo Lietuvos Respublikoje registruotoms geležinkelio įmonėms

(vežėjams), šių sertifikatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo

panaikinimo ir jų galiojimo atšaukimo;

2) dėl saugos sertifikatų liudijimų, nurodytų šio

straipsnio 3 dalies 2 punkte, išdavimo kitų valstybių narių geležinkelio

įmonėms (vežėjams), šių liudijimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo

panaikinimo ir jų galiojimo atšaukimo;

3) dėl įgaliojimų

geležinkelių transporto eismo saugos srityje suteikimo, jų galiojimo

sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir jų galiojimo atšaukimo.

transporto eismo saugos srityje išdavimo, atšaukimo, galiojimo sustabdymo,

galiojimo sustabdymo panaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

12 straipsnis. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų

vykdymas

pagrindų įstatymo nustatyta tvarka prisiima vykdyti visuomenės aptarnavimo

įsipareigojimus vežti keleivius geležinkelių transportu Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytais maršrutais bei teikti kitas paslaugas

geležinkelio įmonei (vežėjui) komerciškai nenaudingomis sąlygomis, geležinkelio

įmonės (vežėjo) patirti nuostoliai kompensuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.

pagrindų įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija

sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis, kuriose nurodomi galimi investicinių

programų finansavimo šaltiniai.

3.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), vykdanti visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus,

geležinkelių transporto veiklą ir (ar) eksploatuojanti geležinkelių

infrastruktūrą, privalo tvarkyti atskirą apskaitą pagal nurodytas veiklos

sritis. Lėšos, skirtos visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti, negali

būti perkeliamos prie lėšų, skirtų kitai geležinkelio įmonės (vežėjo) ūkinei

komercinei veiklai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

13 straipsnis. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir

konteinerių registras

registruojami bei duomenys apie geležinkelių

riedmenis ir konteinerius, jų savininkus ir valdytojus tvarkomi Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių

registre įstatymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos

Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatų ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka.

konteinerių registro tvarkymo įstaigai duomenis apie geležinkelių riedmenis ir

konteinerius teikia Lietuvos Respublikos asmenys Lietuvos Respublikos

geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatų nustatyta tvarka.

riedmenų ir konteinerių registro įstaiga yra Susisiekimo ministerija, o

registro tvarkymo įstaigos funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių inspekcija

prie Susisiekimo ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

TREČIASIS SKIRSNIS

GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪRA

14 straipsnis. Viešosios

geležinkelių infrastruktūros objektai

Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie:

1) geležinkelio kelias;

2) inžineriniai įrenginiai ir statiniai, taip pat tuneliai,

tiltai, viadukukai, pralaidos, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos,

perėjos punktai;

3) geležinkelio stotyse, tarpstočiuose, eismo valdymo

centruose esanti saugos, signalinė ir telekomunikacijų įranga ir šiems tikslams

naudojami tarpstočių, geležinkelio stočių įrenginiai bei pastatai ar statiniai;

4) traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su

atitinkama įranga ir pastatai bei statiniai;

5) traukinių eismui valdyti reikalingi elektros energijos

gamybos, transformavimo ir paskirstymo įrenginiai bei įranga, tarp jų

dyzeliniai generatoriai, pastotės;

6) apšvietimo įrenginiai, skirti traukinių eismui ir darbo

saugai užtikrinti;

7) geležinkelio stotys,

pastatai, statiniai ir įrenginiai, reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių

siuntėjams (gavėjams) aptarnauti;

8) kiti objektai, būtini viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai užtikrinti.

15 straipsnis. Geležinkelių linijų skirstymas pagal reikšmę

traukinių eismo intensyvumą, geopolitinę, socialinę ir ekonominę jų reikšmę,

skirstomos į valstybinės reikšmės magistralines geležinkelių linijas ir

regioninės reikšmės geležinkelių linijas.

linijos yra į tarptautinių geležinkelių linijų tinklą įtrauktos geležinkelių

linijos ir kitos reikšmingos šalies ūkiui linijos, kurių sąrašą tvirtina

Vyriausybė.

geležinkelių linijos, skirtos susisiekimui tarp atskirų miestų (gyvenviečių),

kurių sąrašą tvirtina susisiekimo ministras.

16 straipsnis. Lietuvos

Respublikos geležinkelių infrastruktūros registras

apie geležinkelių infrastruktūrą ir registro duomenų teikėjus tvarkomi Lietuvos

Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre įstatymų, Lietuvos

Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Lietuvos

Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro nuostatų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

registro duomenų teikėjai nurodyti Lietuvos Respublikos geležinkelių

infrastruktūros registro nuostatuose.

infrastruktūros registro įstaiga yra Susisiekimo ministerija, o registro

tvarkymo įstaigos funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių inspekcija prie

Susisiekimo ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

17

straipsnis. Geležinkelio stotis

kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės

sklypą ir skirtas traukiniams priimti, skirstyti, formuoti, praleisti ir

išleisti, keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.

Vyriausybės suteiktą pavadinimą.

nustatomi Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose. Šiuos nuostatus

tvirtina susisiekimo ministras.

18 straipsnis. Susisiekimas su

geležinkelio stotimi

susisiekimą su miestu (gyvenviete).

būti išdėstyti taip, kad būtų saugu ir patogu juos pasiekti keleiviams bei privažiuoti

automobilių transportui.

19 straipsnis. Geležinkelio kelių

ir jų įrenginių apsaugos zonos

yra nustatomos apsaugos zonos, kurios skirstomos į viešosios geležinkelių

infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos, privažiuojamųjų geležinkelio

kelių ir jų įrenginių apsaugos bei geležinkelio želdinių apsaugos zonas.

2.

Geležinkelio kelius ir įrenginius aptarnaujančios įmonės techniniai darbuotojai

ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių

apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su

geležinkelių transporto objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, tiesti

vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas. Apie tai ši įmonė turi

informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka

atlyginti jiems padarytus nuostolius. Likviduojant avarijas ir jų padarinius

arba siekiant išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelių

transporto objektų taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar

naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu

geležinkelio apsaugos zonoje ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų

grupės, krūmai kelia pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, jie

nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir

želdinių vertė neatlyginama. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje

augantys medžiai ar krūmai negali būti aukštesni už atstumą nuo medžio ar krūmo

iki pirmojo bėgio.

[Papildyta nuo

2006-06-28]

želdinių apsaugos techniniai darbuotojai turi teisę laisvai vaikščioti

geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, sodinti apsaugines želdinių juostas ir

kirsti želdinius, keliančius pavojų geležinkelių transporto eismo saugai,

įrengti apsaugos nuo sniego, smėlio, vėjo, vandens užtvaras ir sutvirtinti

dirvą. Apie tai turi būti informuoti žemės savininkai ar naudotojai. Padarius

nuostolių, jie atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

[Papildyta nuo

2006-06-28]

paskirties žemėje leidžiama tik suderinus su miško valdytoju ar savininku ir

nustatyta tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Geležinkelio želdinių

apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai

kertami, genimi ar pertvarkomi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešosios geležinkelių infrastruktūros

valdytojo ar savininko, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – be

geležinkelio želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo draudžiama:

1) kasti žemę giliau

kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir

melioravimo darbus;

2) tiesti kelius,

vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas;

3) sodinti ar kirsti

medžius ir krūmus;

4) įrengti pervažas;

5) statyti naujus ir

rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto

reikmėms.

be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio

sutikimo draudžiama:

1) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus;

2) tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir

ryšių linijas;

3) sodinti ar kirsti medžius ir krūmus;

4) įrengti pervažas;

5)

statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus

geležinkelių transporto reikmėms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

20 straipsnis. Pervažos ir perėjos

1.

Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta.

valstybinės reikšmės automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais, turi

būti įrengiamos reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos arba viadukai.

srautai kerta geležinkelio kelius, įrengiamos perėjos.

21 straipsnis. Pervažų ir perėjų

įrengimas ir priežiūra

1) kai tiesiamas naujas geležinkelio

kelias – jo sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais iš

viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo lėšų;

2) kai tiesiami nauji valstybinės reikšmės automobilių

keliai – jų sankirtoje su esamu geležinkelio keliu iš tuos kelius tiesiančių

subjektų lėšų.

sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ar perėjas, suderinę su viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytoju, įrengia ir prižiūri suinteresuoti

fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų.

išduoda viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į technines

galimybes ir eismo saugos reikalavimus.

pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei susisiekimo ministro

patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus.

sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ir perėjas prižiūri viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

asmenų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo susitarimu esamos

pervažos ar perėjos gali būti perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba

panaikintos. Pervažos ir perėjos perkeliamos suinteresuoto asmens lėšomis.

22 straipsnis. Privažiuojamieji

geležinkelio keliai

gali priklausyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir kitiems

fiziniams ar juridiniams asmenims.

tiesimas, rekonstravimas, jų prijungimas prie viešosios geležinkelių

infrastruktūros ir su tuo susiję geležinkelio stočių plėtimo, modernizavimo ir

statybos darbai atliekami iš užsakovo lėšų.

tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros

ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato susisiekimo ministras.

būklei, eksploatacijai, riedmenims ir juos aptarnaujančiam personalui taikomi

atitinkami viešosios geležinkelių infrastruktūros reikalavimai. Kaip jų

laikomasi, kontroliuoja Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo

ministerijos.

jiems priskirti krovimo barai, teritorija turi atitikti Techninio geležinkelių

naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Jų priežiūrą, remontą

savo lėšomis atlieka savininkas arba naudotojas. Už eismo saugą minėtose

vietose atsako atitinkamai savininkas arba naudotojas.

infrastruktūros valdytojo ir privažiuojamojo geležinkelio kelio savininko arba

naudotojo santykiai reguliuojami sutartimi.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ

INFRASTRUKTŪROS VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR

PRIEŽIŪRA

23 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros

valdymas

1.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių

infrastruktūrą ir jos objektų užimamą žemę patikėjimo teise valdo, naudoja, ja

disponuoja ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) teikia su viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojas – valstybės įmonė viešajai geležinkelių

infrastruktūrai valdyti.

2.

Įmonei, kuri įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirta

viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytoja ir patikėjimo teise valdo,

naudoja viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir jos objektų užimamą žemę ir

jomis disponuoja, teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir

priežiūra susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams), netaikomi

kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise

priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos.

geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaikymo išlaidos apmokamos iš

rinkliavų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra.

24

straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pagrindinės

funkcijos

pagrindinės funkcijos:

1) užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių

infrastruktūros priežiūrą;

2) valdyti ir organizuoti traukinių eismą;

3) užtikrinti saugų traukinių eismą;

4) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių

infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektų;

5) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros

modernizavimo ir plėtros programas bei projektus;

6) užtikrinti tinkamą lėšų, skirtų viešajai geležinkelių

infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti, naudojimą;

7) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus

naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) suteikti vienodomis sąlygomis;

8) rengti ir tvirtinti traukinių eismo grafikus;

9) parengti ir išleisti Tinklo nuostatus;

10) rinkti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių

infrastruktūra.

sutartimi ne konkurso tvarka gali pavesti valstybės kontroliuojamai akcinei

bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ šias funkcijas:

1) organizuoti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių

infrastruktūros priežiūrą;

2) organizuoti saugaus traukinių eismo valdymą.

25 straipsnis. Rinkliava už naudojimąsi viešąja

geležinkelių infrastruktūra

privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra.

infrastruktūra nustatymo taisykles tvirtina Vyriausybė.

infrastruktūra konkretų dydį nustato viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

26 straipsnis.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūra ir traukinių eismas

priežiūrą organizuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas

Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

tvarką nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, susisiekimo ministro

patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti teisės aktai.

27 straipsnis. Viešosios

geležinkelių infrastruktūros priežiūros finansavimas

priežiūra finansuojama iš rinkliavų, gautų už naudojimąsi viešąja geležinkelių

infrastruktūra.

užkonservuotos Vyriausybės sprendimu dėl jų socialinės ir (ar) ekonominės

reikšmės, priežiūra finansuojama iš valstybės lėšų.

28 straipsnis. Teisė naudotis viešąja geležinkelių

infrastruktūra

1.

Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota

geležinkelio įmonė (vežėjas), teisės aktų nustatyta tvarka įgijusi licenciją ir

saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju

sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę

naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje

numatytas išimtis.

2.

Išimtinė teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito

geležinkelių transportu paslaugas priklauso geležinkelio įmonėms (vežėjams),

kurios arba kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros

pajėgumų skyrimas

valdytojas skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis

geležinkelio įmonėms (vežėjams). Paskirtus pajėgumus draudžiama perduoti kitai

įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti ar šiuos

pajėgumus parduoti.

pajėgumai geležinkelio įmonėms (vežėjams)

skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo

laikotarpiui.

geležinkelio įmonė (vežėjas) gali prašyti tiek traukinio linijų, kiek ji

pageidauja.

(vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno

tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato

geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl pajėgumų

paskirstymo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.

(vežėjas) gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, nustatantį geležinkelio įmonės

(vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros

valdytojo teises ir pareigas, kai pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno

tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau atnaujinti šio

straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet.

skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirti)

pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta

bei naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo

susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros

pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė.

30 straipsnis. Sąveika su kitų

valstybių geležinkelių transporto objektais

transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiai, sąveikos

sudedamosios dalys ir jų tarpusavio sąsajos turi atitikti esminius reikalavimus

ir kitus optimaliai sąveikai reikšmę turinčius reikalavimus. Optimaliai

sąveikai reikšmę turinčių reikalavimų nustatymo ir taikymo taisykles tvirtina

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Geležinkelių infrastruktūros,

riedmenų ir jų eksploatacinių sistemų parametrai bei juos nustatantys

norminiai, techniniai ir eksploataciniai reikalavimai turi būti derinami su esminiais

reikalavimais ir atitinkamai sričiai privalomomis TSS, kartu išlaikant esamų

Lietuvos geležinkelių transporto objektų tarpusavio suderinamumą.

posistemių, sąveikos sudedamųjų dalių ir jų tarpusavio sąsajų projektavimui,

konstravimui, įdiegimui, modernizavimui, rekonstravimui, naudojimui ir

techninei priežiūrai, taip pat darbuotojų, kurie eksploatuoja Lietuvos

Respublikos teritorijoje transeuropines paprastųjų ir greitųjų geležinkelių

sistemas, kvalifikacijai, sveikatai ir saugos darbe sąlygoms.

taikymo sritis palaipsniui išplečiama, nuo galiojančių TSS pakeitimų ar naujų

TSS įsigaliojimo dienos į ją įtraukiant papildomus posistemius (arba jų dalis),

kol TSS reikalavimai bus taikomi visai paprastųjų geležinkelių sistemai, taip

pat privažiuojamiesiems keliams, vedantiems prie terminalų ir pagrindinės uostų

infrastruktūros ir skirtiems aptarnauti arba galintiems aptarnauti daugiau negu

vieną naudotoją.

optimaliai sąveikai reikšmę turinčių reikalavimų vykdymą,Valstybinė

geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atlieka šias funkcijas:

1) prižiūri sąveikos sudedamųjų dalių tiekimą Lietuvos

rinkai. Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos

teises ir pareigas atliekant sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos rinkai

priežiūrą, jos atlikimo tvarką, sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos

rinkai ribojimo priemones nustato Geležinkelių transporto eismo saugos

įstatymas;

2) kontroliuoja sąveikos sudedamųjų dalių naudojimą

pagal paskirtį, įrengimą ir priežiūrą Geležinkelių transporto eismo saugos

įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

30(1) straipsnis. Tarptautinių, Europos organizacijų ir

užsienio valstybių geležinkelių transporto normatyvinių techninių dokumentų

taikymas

valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų geležinkelių

transporto normatyviniai techniniai dokumentai, nustatantys statinių

reikalavimus, taikomi Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų geležinkelių

transporto normatyviniai techniniai dokumentai, nustatantys kitų geležinkelių

infrastruktūros objektų ir geležinkelių riedmenų reikalavimus, Lietuvos

Respublikoje gali būti taikomi integravus juos į nacionalinę teisę teisės aktų

nustatyta tvarka ir suderinus su esminiais reikalavimais.

TSS yra taikomos tiesiogiai. Priėmus bet kurią TSS, Susisiekimo ministerija

išnagrinėja, kokios priemonės yra reikalingos TSS taikymui Lietuvos

Respublikoje užtikrinti ir, jeigu reikia, parengia atitinkamų Lietuvos

Respublikos teisės aktų projektus ir (ar) inicijuoja kitas reikiamas priemones.

straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, atitinkančių esminius reikalavimus,

tiesioginio taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką šiais atvejais:

1) kai reikia nustatyti Lietuvos Respublikoje retai

pasitaikančių geležinkelių transporto objektų techninius reikalavimus ir todėl

netikslinga rengti geležinkelių transporto normatyvinius techninius dokumentus;

2) kai dėl investicijų į geležinkelių transportą

panaudojimo trumpų terminų nėra galimybės perimti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų

geležinkelių transporto normatyvinių techninių dokumentų;

3) kai

Lietuvos Respublikoje nėra kai kurių geležinkelių transporto objektų techninius

reikalavimus nustatančių geležinkelių transporto normatyvinių techninių

dokumentų, – iki tų dokumentų arba atitinkamos srities TSS parengimo ir

patvirtinimo.

Papildyta

straipsniu:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

PENKTASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO DARBUOTOJAMS

31 straipsnis. Reikalavimai

geležinkelių transporto darbuotojams

reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams, suderinę su Valstybine

geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, nustato atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir

geležinkelio įmonė (vežėjas).

traukinių eismu, nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas.

darbuotojų darbo drausmę reglamentuoja šis Kodeksas, Darbo kodeksas ir

Vyriausybės patvirtintas Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statutas.

32 straipsnis. Geležinkelių

transporto darbuotojų nušalinimas nuo darbo

nušalinamas nuo darbo, jei:

1) nustatytu

laiku nebuvo galima patikrinti, ar jis atitinka suteiktą kvalifikaciją, nes

darbuotojas be pateisinamų priežasčių patikrinime nedalyvavo;

2) pakartotinai neišlaiko privalomo

periodinio kvalifikacinių reikalavimų patikrinimo egzamino;

3) dėl sveikatos būklės negali vykdyti

savo pareigų, susijusių su geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimu

arba geležinkelių infrastruktūros objektų priežiūra ar sauga;

4) padarė drausmės pažeidimą, keliantį

grėsmę eismo saugai, žmonių gyvybei ir sveikatai;

5) padarė šiurkštų darbo pareigų

pažeidimą, numatytą Darbo kodekse, ar kitokį darbo pareigų pažeidimą, numatytą

Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statute;

6) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatytais atvejais.

nušalinamas nuo darbo Darbo kodekso ir Geležinkelių transporto darbuotojų

drausmės statuto nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ,

BAGAŽO IR KROVINIŲ VEŽIMAS

33 straipsnis. Keleivių ir bagažo

vežimas

tvarką, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivio, bagažo siuntėjo

(gavėjo) teises nustato šis Kodeksas, Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys, susisiekimo ministro patvirtintos Keleivių ir bagažo

vežimo geležinkelių transportu taisyklės ir kiti teisės aktai.

sutarčių standartinės sąlygos nustatomos Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių

transportu taisyklėse.

aptarnauti, turi būti pritaikyti neįgaliesiems, kad šie galėtų patogiai ir

saugiai jais naudotis.

34 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis

1.

Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio

įmonė (vežėjas). Didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir

energetikos kontrolės komisija. Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais

tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas).

2.

Keleivių ir bagažo vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais užmokestį nustato

geležinkelio įmonė (vežėjas) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl

tarptautinio susisiekimo nustatyta tvarka.

3.

Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais lengvatas ir dėl šių lengvatų

taikymo geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų kompensavimo (negautų

pajamų atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

35

straipsnis. Krovinių vežimas ir vežimų organizavimas

pat geležinkelio įmonės (vežėjo), krovinio siuntėjo (gavėjo) teises nustato šis

Kodeksas, Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,

susisiekimo ministro patvirtintos Krovinių vežimo geležinkelių transportu

taisyklės ir kiti teisės aktai.

(gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis.

36 straipsnis. Atsiskaitymų su

geležinkelio įmone (vežėju) užtikrinimas

1.

Atsiskaitymas su geležinkelio įmone (vežėju) už krovinių vežimą užtikrinamas

vežamu kroviniu.

neatsiskaito su geležinkelio įmone (vežėju), geležinkelio įmonė (vežėjas) turi

teisę realizuoti krovinį šio Kodekso 55 straipsnyje nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Važtaraštis

privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį ir kitus dokumentus, nurodytus

Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse.

tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės

geležinkelio stoties antspaudą.

38 straipsnis. Važtaraščio

turinys

1) pradinės geležinkelio stoties

pavadinimas;

2) krovinio siuntėjas, adresas, telefono ir fakso

numeriai, krovinio siuntėjo ar jo atstovo pavardė ir parašas;

3) krovinio pavadinimas, kodas;

4) krovinio svoris;

5) krovinio vienetų skaičius, įpakavimo

pobūdis ir krovinio būklė;

6) vagono numeris;

7) Krovinių vežimo geležinkelių transportu

taisyklėse nurodytų dokumentų, kurie turi būti pridedami prie važtaraščio,

sąrašas;

8) ypatingos krovinio savybės ir vežimo

sąlygos;

9) galinės geležinkelio stoties

pavadinimas;

10) krovinio gavėjas, adresas, telefono ir

fakso numeriai;

11) uždėtų plombų skaičius ir jų ženklai.

duomenys.

39 straipsnis. Krovinio

pateikimas vežti

važtaraštį. Pagal vieną važtaraštį taip pat galima pateikti vežti:

1) nedalomus daiktus bei ypatingo dydžio

daiktus, kuriems pakrauti reikia daugiau nei vieno vagono;

2) į kelis vagonus pakrautą krovinių

siuntą, jeigu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės leidžia tai

daryti visame vežimo kelyje.

pakrauta krovinių siunta negali būti išskaidyta, išskyrus atvejus, kai tai

būtina dėl vagono (vagonų) techninio gedimo.

pateikti vežti:

1) krovinių, kurių dalį krauna

geležinkelio įmonė (vežėjas), o dalį – siuntėjas;

2) krovinių, kuriuos vežti kartu su kitais

kroviniais draudžiama pagal Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisykles.

Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

40 straipsnis. Kai kurių krovinių

vežimo ypatingos sąlygos

nustatyti kai kurių krovinių vežimo ypatingas sąlygas.

krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu

įstatymas ir kiti teisės aktai.

41 straipsnis. Krovinių būklė,

įpakavimas ir žymėjimas

yra būtina, siuntėjas turi įpakuoti taip, kad krovinys vežimo metu būtų

apsaugotas nuo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, taip pat kad būtų apsaugoti

nuo galimo sužalojimo žmonės, riedmenys ir kiti kroviniai. Siuntėjo pakrauti

kroviniai, kuriuos vežimo metu reikės perkrauti, turi būti supakuoti taip, kad

juos perkraunant mechanizmais nebūtų pažeista jų pakuotė.

reikalauti, kad to paties tipo smulkios siuntos, kurioms priimti vežti ir

pakrauti reikia daug laiko, būtų surištos ar supakuotos į didesnes siuntas.

atsisakyti vežti krovinį, jei siuntėjas atsisako krovinį įpakuoti pagal

Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių reikalavimus arba įpakavimas

neatitinka šių taisyklių nustatytų reikalavimų.

42 straipsnis. Krovinių pakrovimas

organizavimo sutarties sąlygas, krauna geležinkelio įmonė (vežėjas) arba

siuntėjas. Kroviniai turi būti kraunami pagal susisiekimo ministro patvirtintas

Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles.

vagono krovos normų. Vagonas turi būti uždarytas ir užplombuotas Krovinių

vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Krovinio

tikrinimas

tikrinti, ar krovinys atitinka važtaraštyje pateiktus duomenis, taip pat ar

laikomasi Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir Krovinių krovimo ir

tvirtinimo taisyklių reikalavimų, jei krovinį krovė siuntėjas.

siuntėjui arba gavėjui, vadovaujantis Krovinių vežimo geležinkelių transportu

taisyklėmis arba krovinių vežimo ar vežimų organizavimo sutartimi. Jei

siuntėjas ar gavėjas nustatytu laiku neatvyksta, krovinys tikrinamas jiems

nedalyvaujant. Tikrinimo rezultatai įrašomi į važtaraštį.

pateiktų duomenų arba nesilaikoma Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir

Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų, tikrinimo ir su tuo

susijusios išlaidos tenka krovinio siuntėjui, o geležinkelio įmonė (vežėjas)

turi teisę atsisakyti tokį krovinį vežti.

44 straipsnis. Krovinio svorio ar

siuntos vienetų skaičiaus nustatymas

skaičius pradinėje ir galinėje geležinkelio stotyje turi būti tikrinamas tuo

pačiu metodu ir būdu. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymo

tvarką reglamentuoja Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

skirtumas tarp pradinėje geležinkelio stotyje nustatyto svorio ir svorio

galinėje geležinkelio stotyje neviršija Vyriausybės patvirtintų nuostolio

(natūralaus sumažėjimo) normų, taip pat svarstyklių arba krovinio svėrimo

tikslumo normų. Šios nuostolių, svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo

normos netaikomos šio Kodekso 54 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nustatytais

atvejais.

ir tikrinimo rezultatai įforminami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepatikrintomis matavimo priemonėmis naudotis draudžiama.

45 straipsnis. Vagono krovos

normų viršijimas

pradinėje geležinkelio stotyje nustato, kad siuntėjo pakrauto vagono krovos

normos viršytos, ji nepriima krovinio vežti tol, kol nebus pašalintas

viršsvoris. Jeigu tai nustatoma tarpinėje geležinkelio stotyje, geležinkelio

įmonė (vežėjas) nedelsdama praneša apie tai krovinio siuntėjui, o šis privalo

pašalinti viršsvorį ir padengti nuostolius, jeigu dėl to geležinkelio įmonė

(vežėjas) jų patiria.

dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti nurodymus viršsvorį atsiimti

ar išsiųsti arba sudaryti sutartį su įmone, kad jį saugotų.

saugojimą imamas geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytas atlyginimas.

saugojimo sutartis, geležinkelio įmonė (vežėjas) informuoja siuntėją, iškrauna

viršsvorį sudarantį krovinį, jo nesaugo ir už jo praradimą, trūkumą ar

sužalojimą neatsako.

46 straipsnis. Vagonų ir

konteinerių naudojimas

įmonės pateiktų vagonų ar konteinerių naudojimą moka geležinkelio įmonės

(vežėjo) nustatytą atlyginimą.

(vežėjo) kaltės vagonai ar konteineriai negali būti pateikti siuntėjui

(gavėjui), siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės (vežėjo)

nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą ir krovinių saugojimą

(laikymą).

47 straipsnis. Krovinio pristatymo terminai

Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės, jeigu siuntėjas ir

geležinkelio įmonė (vežėjas) nesusitaria kitaip.

skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po krovinio priėmimo vežti, 00:00 val.

48 straipsnis. Užmokestis už

krovinių vežimą ir kitas paslaugas

1.

Už krovinių vežimą ir geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas

imamas krovinių vežimo arba vežimų organizavimo sutartyje nustatytas

užmokestis. Krovinių vežimo tarifus ir kitų paslaugų įkainius nustato

geležinkelio įmonė (vežėjas).

2.

Neteko galios nuo 2006-06-28.

3.

Už krovinio vežimą moka siuntėjas ar jo įgaliotas asmuo, pateikdamas krovinį

pradinėje geležinkelio stotyje.

4.

Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) sutinka, už krovinio vežimą gali sumokėti ir

gavėjas arba jo įgaliotas asmuo. Apie tai pažymima važtaraštyje.

5.

Už krovinio pakrovimą, iškrovimą, papildomų pavedimų vykdymą, ekspedicijos ir

kitas geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas paslaugas sumoka siuntėjas

(gavėjas) ar jo įgaliotas asmuo.

6.

Atsiskaitymų tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

49 straipsnis. Krovinio siuntėjo

ir gavėjo papildomi pavedimai

neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, gali papildomai pavesti

geležinkelio įmonei (vežėjui):

1) sulaikyti krovinį kelyje;

2) sulaikyti krovinio išdavimą;

3) galinėje geležinkelio stotyje išduoti

krovinį kitam, negu važtaraštyje nurodytas gavėjas, asmeniui;

4) išduoti krovinį kitoje, negu numatyta

važtaraštyje, geležinkelio stotyje;

5) grąžinti krovinį į pradinę geležinkelio

stotį, jei krovinys nesulaikytas ar neareštuotas.

pradinėje geležinkelio stotyje, kol krovinys nėra išsiųstas, apmokėjęs su tuo

susijusias geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas.

papildomus pavedimus geležinkelio įmonei (vežėjui), jeigu gavėjas priėmė

važtaraštį ir krovinį.

pavedimus, jei pagal vežimo sutartį jis privalo sumokėti vežimo išlaidas, taip

pat jei važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas turi teisę duoti papildomus

pavedimus.

kitam asmeniui, tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį tretiesiems

asmenims.

pavedimai negali sudaryti sąlygų krovinių siuntai padalyti.

50 straipsnis. Papildomų pavedimų pateikimo forma

Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo

pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikiami raštu Krovinių

vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai,

pateikti kita forma, negalioja.

51 straipsnis. Atsisakymas

atlikti papildomus pavedimus

atsisakyti atlikti papildomus pavedimus, jei:

1) pavedimas pavėluotai pasiekia

geležinkelio stotį, privalančią jį atlikti;

2) pavedimas prieštarauja geležinkelių

transporto teisės aktams arba jį atliekant sutriktų normali geležinkelių

transporto veikla;

3) pavedimas prieštarauja Lietuvos

Respublikos įstatymams;

4) krovinio vertė mažesnė už visas

krovinio vežimo iki naujos galinės geležinkelio stoties išlaidas, išskyrus

atvejus, kai krovinio siuntėjas arba gavėjas apmoka šias išlaidas ar garantuoja

jų apmokėjimą;

5) dar neįvykdytas ir neatšauktas anksčiau

gautas siuntėjo (gavėjo) papildomas pavedimas.

negali įvykdyti papildomų siuntėjo ar gavėjo pavedimų, ji apie tai praneša pavedimą

davusiam asmeniui.

52 straipsnis. Kliūtys vežimo

metu

kliūtis vežimo metu praneša krovinio siuntėjui arba gavėjui ir pareikalauja iš

jų papildomų nurodymų.

apie kliūtis vežimo metu ir jų priežastis, savo nurodymus dėl gavėjo ar galinės

geležinkelio stoties keitimo privalo įrašyti į važtaraštį kartu su geležinkelio

įmone (vežėju) arba įgalioti tai padaryti geležinkelio įmonę (vežėją).

apie kliūtis vežimo metu, per geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytą terminą

krovinį sulaikiusiai geležinkelio stočiai nepateikia nurodymų, kuriuos galima

atlikti, geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį veža tinkamiausiu maršrutu. Šiuo

atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) laikosi pristatymo terminų, atitinkančių

faktišką vežimo kelią, ir turi teisę imti atlyginimą už faktišką vežimo kelią

bei vagonų naudojimą.

įmonės (vežėjo) kaltės, papildomos išlaidos, susijusios su krovinio pristatymu,

tenka įmonei (vežėjui). Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) už vežimo

termino praleidimą neatleidžiama nuo atsakomybės, numatytos šio Kodekso 59

straipsnyje.

pašalinama, kol negauti siuntėjo nurodymai, krovinys siunčiamas į galinę

geležinkelio stotį ir apie tai pranešama krovinio siuntėjui.

53 straipsnis. Pranešimas apie

krovinio pristatymą

Geležinkelio įmonė (vežėjas) Krovinių

vežimo geležinkelių transportu taisyklių arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ir

siuntėjo (gavėjo) sutartyje nustatyta tvarka privalo pranešti gavėjui apie jo

vardu gautą krovinį. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo gavimo momento.

54 straipsnis. Krovinio išdavimas

1.

Galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) geležinkelio įmonė (vežėjas)

privalo gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Siuntėjas (gavėjas) sumoka nustatytą krovinio vežimo užmokestį bei

užmokestį už geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas prieš gaudamas važtaraštį

ir krovinį, jeigu krovinio vežimo sutartis nenustato kitaip.

atsakingas už tai, kad geležinkelio įmonės (vežėjo) galinėje geležinkelio

stotyje išduoti kroviniai įstatymų nustatytais atvejais būtų pristatyti

tikrinti į tam įgaliotos valstybės institucijos nurodytą vietą per nustatytą

laiką su nepažeistomis transporto priemonių plombomis ir išoriniais paviršiais,

taip pat tvarkingomis krovimo vienetų plombomis ir (arba) identifikavimo

ženklais.

(vežėjas), galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) išduodama krovinį,

privalo patikrinti krovinio svorį, kiekį (vienetų skaičių) ir būklę, jeigu:

1) krovinys atvežtas netvarkingu vagonu,

taip pat vagonu su pažeistomis ar ne pradinės geležinkelio stoties plombomis;

2) krovinys atvežtas neplombuotais vagonais su matomais trūkumo, gedimo ar sužalojimo požymiais;

3) nesilaikyta greitai gendančių krovinių

pristatymo terminų ar temperatūros režimo vagonuose refrižeratoriuose;

4) krovinį iškrovė geležinkelio įmonė

(vežėjas).

dalyje nurodytais atvejais gali atsisakyti priimti krovinį, kol nebus

patenkintas jo reikalavimas krovinį patikrinti.

parašu važtaraštyje.

geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.

55 straipsnis. Padariniai, jeigu

laiku neatsiimamas krovinys

apie krovinio pristatymą, laiku neatsiima krovinio, jis moka geležinkelio

įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už krovinio saugojimą (laikymą) ir vagonų

naudojimą Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.

dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima ir neduoda

pavedimų geležinkelio įmonei (vežėjui) ar nesudaro sutarties dėl krovinio

saugojimo, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti

krovinį ir jį saugoti.

geležinkelio įmonė (vežėjas) apie tai praneša siuntėjui. Per 10 darbo dienų negavusi atsakymo iš siuntėjo,

geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį saugo Krovinių vežimo geležinkelių

transportu taisyklių nustatyta tvarka.

laiką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

neatsiimamas, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę jį realizuoti Vyriausybės

nustatyta tvarka. Gautas lėšas, atskaičius geležinkelio įmonei (vežėjui)

priklausantį užmokestį, geležinkelio įmonė (vežėjas), krovinio siuntėjui

(gavėjui) pareiškus pretenziją, perveda krovinio siuntėjui (gavėjui). Jeigu

krovinio siuntėjas (gavėjas) pretenzijos nepareiškia, gautos lėšos, atskaičius

geležinkelio įmonei (vežėjui) priklausantį užmokestį, pervedamos į valstybės

biudžetą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GELEŽINKELIO ĮMONĖS (VEŽĖJO),

KELEIVIŲ, KROVINIŲ SIUNTĖJŲ IR GAVĖJŲ ATSAKOMYBĖ

56 straipsnis. Geležinkelio įmonės

(vežėjo), keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybės atsiradimo

pagrindai

krovinių siuntėjai ir gavėjai atsako už keleivių ir bagažo, krovinių vežimo ir

(ar) vežimų organizavimo sutarčių pažeidimą.

krovinių siuntėjų ir gavėjų susitarimai dėl šiame Kodekse nustatytos

atsakomybės tvarkos ir dydžio pakeitimo negalioja.

57

straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už krovinio ar bagažo

praradimą, trūkumą ar sužalojimą

Geležinkelio įmonė (vežėjas) visiškai

atsako už priimto vežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo

jų priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam

jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas,

trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės.

58 straipsnis. Atvejai, kai

geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą

ar sužalojimą

Geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už

krovinio praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu:

1) tai įvyko dėl krovinio siuntėjo

(gavėjo) kaltės;

2) tai įvyko dėl natūralių vežamo krovinio

ar bagažo savybių;

3) tai įvyko dėl taros ar įpakavimo

trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti priimant krovinį ar bagažą vežti, jei

nėra taros ar įpakavimo sužalojimo požymių;

4) krovinio ar bagažo

trūkumas neviršija šio Kodekso 44 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostolio

(natūralaus sumažėjimo), svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų ir

krovinys ar bagažas atvežtas techniškai tvarkingu vagonu (konteineriu) su

nepažeistomis siuntėjo plombomis;

5) krovinys pateiktas gavėjui su nepažeistomis siuntėjo

plombomis;

6) krovinys atvežtas tvarkingais atviraisiais

vagonais, jis nebuvo pakeliui perkrautas, nepažeistas

apsauginis ženklinimas, krovinys yra tvarkingai sutvirtintas;

7) krovinys atvežtas lydimas siuntėjo ar

gavėjo palydovo;

8) tai įvyko dėl nenugalimos jėgos.

59

straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybės už krovinio ar bagažo

praradimą, trūkumą ar sužalojimą dydis

bagažą, geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako:

1) krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui –

prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;

2) krovinį ar

bagažą sužalojus – sumos, kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu;

3) praradus krovinį ar bagažą, kurio vertė nurodyta

perduodant vežti, – nurodytosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu. Jeigu

geležinkelio įmonė (vežėjas) įrodo, kad tikroji krovinio ar bagažo vertė yra

mažesnė už nurodytąją, – tikrosios jo vertės dydžiu.

(vežėjas) atsako, krovinio ar bagažo kokybė pasikeitė tiek, kad jo nebegalima

naudoti pagal tiesioginę paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę jo

atsisakyti ir pareikalauti atlyginti už krovinį ar bagažą kaip už prarastą.

krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą geležinkelio įmonė (vežėjas)

sumokėjo atitinkamą atlyginimą, vėliau surandamas, geležinkelio įmonės (vežėjo)

apie tokį suradimą informuotas gavėjas (siuntėjas) per vienus metus turi teisę

pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas. Šiuo atveju jis

turi grąžinti geležinkelio įmonei (vežėjui) atlyginimą, gautą už prarastą ar

trūkstamą krovinį, tačiau turi teisę išreikalauti iš geležinkelio įmonės

(vežėjo) prarasto ar trūkstamo krovinio vertės dydžio nuostolius, padarytus jam

dėl pavėluoto krovinio ar bagažo pristatymo.

60

straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už vežimo termino

praleidimą

krovinio ar bagažo vežimo termino, nustatyto vežimo sutartyje, praleidimą,

jeigu neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės.

pristačiusi krovinį ar bagažą, atlygina padarytus nuostolius.

61

straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už prarastus ar sužalotus

krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą

1.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), praradusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis,

konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, šio siuntėjo (gavėjo)

reikalavimu privalo perduoti jo nuosavybėn savo riedmenis, konteinerius ar

specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Jeigu tokių riedmenų, konteinerių ar

specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos geležinkelio įmonė (vežėjas) neturi,

ji krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina prarastų riedmenų, konteinerių ar specialiosios

krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio nuostolius, jei šalys nesusitaria

kitaip.

2.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), sugadinusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis,

konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti.

3.

Geležinkelio įmonės (vežėjo) sugadintus riedmenis, konteinerius ar specialiąją

krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti krovinio siuntėjas (gavėjas).

Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina

remonto išlaidas.

62

straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už riedmenų, konteinerių ir

specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti nepateikimą

Geležinkelio

įmonė (vežėjas), dėl savo kaltės krovinio vežimo arba vežimo organizavimo

sutartyje nustatytu laiku krovinio siuntėjui nepateikusi riedmenų, konteinerių

ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti, atsako krovinio vežimo arba

vežimo organizavimo sutartyje nustatyta tvarka. Tai neatleidžia geležinkelio

įmonės (vežėjo) nuo pareigos pateikti riedmenis, konteinerius ir specialiąją

įrangą kroviniams tvirtinti, jei šalys nesusitaria kitaip.

63 straipsnis. Keleivių, krovinių

siuntėjų ir gavėjų atsakomybė

Keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti žalą, padarytą

dėl jų kaltės geležinkelio įmonei (vežėjui) arba kitiems fiziniams ar

juridiniams asmenims.

64

straipsnis. Keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už netikslių,

klaidingų, taip pat ne visų reikalingų duomenų pateikimą vežimo dokumentuose

Keleiviai, krovinių siuntėjai (gavėjai),

vežimo dokumentuose pateikę netikslius, klaidingus, taip pat ne visus

reikalingus duomenis, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) dėl to

atsiradusius nuostolius.

65 straipsnis. Krovinių siuntėjų

(gavėjų) atsakomybė už prarastus ar sugadintus geležinkelio įmonės (vežėjo)

riedmenis, konteinerius ar specialiąją

krovinių tvirtinimo įrangą

geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių

tvirtinimo įrangą, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) prarastų riedmenų,

konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio

nuostolius, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių

tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti.

konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti ir

geležinkelio įmonė (vežėjas). Šiuo atveju siuntėjas (gavėjas) geležinkelio

įmonei (vežėjui) atlygina remonto išlaidas.

66 straipsnis. Krovinių siuntėjų

(gavėjų) atsakomybė, jeigu už vežimą, naudojimąsi geležinkelio įmonės (vežėjo)

riedmenimis, konteineriais ar specialiąja

įranga atsiskaito ne laiku

Krovinių siuntėjai (gavėjai), per nustatytą laiką

neatsiskaitę už vežimą ir su tuo susijusias paslaugas, naudojimąsi geležinkelių

riedmenimis, konteineriais ar specialiąja įranga, moka geležinkelio įmonei

(vežėjui) krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Delspinigiai skaičiuojami

nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

67 straipsnis. Pretenzijos ir

ieškiniai dėl vežimo

vežimo sutarties, pareiškiami teismui, jeigu šalių sutartys nenustato kitaip.

Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei

(vežėjui). Pretenzija turi būti išnagrinėta per 3 mėnesius nuo jos pateikimo

geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos.

atsirandančių iš vežimo sutarties, gali būti pareiškiami per vienus metus nuo

dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškinio senaties terminą 3 mėnesiams.

Lietuvos

Respublikos

geležinkelių

transporto kodekso

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių su visuomenės aptarnavimo

įsipareigojimų, vykdomų geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto

srityje, samprata.

1893/91, pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų,

susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, vykdomų geležinkelio, kelių

ir vidaus vandenų transporto srityje, samprata.

dėl Bendrijos geležinkelių plėtros.

pagalbos teikimo geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transportui.

dėl geležinkelio įmonių licencijavimo.

transeuropinės greitųjų traukinių geležinkelių sistemos sąveikos.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2255/96, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EEB)

Nr. 1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų

transportui.

direktyva 2001/12/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl

Bendrijos geležinkelių plėtros.

direktyva 2001/13/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl

geležinkelio įmonių licencijavimo.

Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų

paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir

saugos sertifikavimo.

direktyva 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos

sąveikos.

ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių

licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelio infrastruktūros

pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo

ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva).

Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos

sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl

transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos.

Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros.

Priedo

papildymas:

Nr.

X-653,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-653, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

GELEŽINKELIŲ

TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO, GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 6, 7, 10, 11, 12,

13, 16, 19, 28, 30, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO

PAPILDYMO 30(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušra Bodin (2006-06-29)

ausra.bodin@lrs.lt

24 straipsnis. Viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos

funkcijos:

1) užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių

infrastruktūros priežiūrą;

2) valdyti ir organizuoti traukinių eismą;

3) užtikrinti saugų traukinių eismą;

4) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių

infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektų;

5) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros

modernizavimo ir plėtros programas ir projektus;

6) užtikrinti tinkamą lėšų, skirtų viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, naudojimą;

7) suteikti galimybes geležinkelio įmonėms

(vežėjams) nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis Valstybinės geležinkelio

inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skirtais viešosios geležinkelių

infrastruktūros pajėgumais;

8)

atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių

infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį

vertinimą ir pateikti išvadas Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie

Susisiekimo ministerijos;

9) parengti ir išleisti Tinklo nuostatus;

10) teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Valstybinei

geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos duomenis, būtinus

rinkliavai už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatyti;

11) rinkti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių

infrastruktūra;

12) atlikti kitas teisės aktuose viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

64 straipsnis.

Keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už netikslių, klaidingų, taip

pat ne visų reikalingų duomenų pateikimą vežimo dokumentuose

Keleiviai, krovinių siuntėjai (gavėjai),

vežimo dokumentuose pateikę netikslius, klaidingus, taip pat ne visus

reikalingus duomenis, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) dėl to

atsiradusius nuostolius.

išdėstytas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 331 straipsnis galioja

iki 2014 m. gruodžio 3 d.

Vežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 13, 21,

22, 23, 24 straipsnių nuostatos yra taikomos nuo 2014 m. gruodžio 3 d.

Teikiant keleivių vežimo geležinkelių transportu

tarptautiniais maršrutais paslaugas, kai didelė dalis šių paslaugų, įskaitant

bent vieną sustojimą geležinkelio stotyje pagal tvarkaraštį, suteikiama už

Europos Sąjungos valstybės narės ribų, Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 taikomas nuo 2014 m. gruodžio 3 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1596,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5704 (2011-10-08)

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO,

ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2011-10-10)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

9 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statyba ir uždarymas (likvidavimas), jų konservavimas

101 straipsnis. Civilinės atsakomybės draudimas

TAR pastaba. 101 straipsnio 2 dalis netaikoma draudimo sutartims, sudarytoms iki įstatymo Nr. XII-1555 įsigaliojimo (2015-03-24).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1555, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-23, i. k. 2015-04088

TAR pastaba. 101 straipsnio 3 dalis netaikoma draudimo sutartims, sudarytoms iki įstatymo Nr. XII-1555 įsigaliojimo (2015-03-24).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1555, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-23, i. k. 2015-04088

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XII-235, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2242 (2013-05-07)

11 straipsnis. Saugos sertifikavimas ir įgaliojimai geležinkelių transporto eismo saugos srityje

1) liudijimas, patvirtinantis, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė turi eismo saugos valdymo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus, nurodytus Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme. Ši saugos sertifikato dalis, išduota geležinkelio įmonei (vežėjui) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, galioja Lietuvos Respublikoje keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugai, kuriai išduotas liudijimas, teikti, o išduota šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytai įmonei – Lietuvos Respublikoje;

2) liudijimas, patvirtinantis, kad geležinkelio įmonė (vežėjas), teikianti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas geležinkelių tinkle, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė, kuri naudojasi geležinkelių infrastruktūra, atitinka nustatytus geležinkelių transporto eismo saugos ir sąveikos reikalavimus. Geležinkelio įmonė (vežėjas) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė atitinka šiame punkte nurodytus reikalavimus, jeigu jos laikosi Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijų, nacionalinių eismo saugos taisyklių, posistemių techninių taisyklių ir geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojų kvalifikacija atitinka teisės aktų reikalavimus, o geležinkelių riedmenys atitinka techninius, eksploatacinius ir geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus. Ši saugos sertifikato dalis išduodama ir galioja tik saugos sertifikate nurodytoje Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros dalyje.

1) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi eismo saugos valdymo sistemą, atitinkančią Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytus reikalavimus;

2) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas atitinka nustatytus geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas laikosi šiame punkte nurodytų reikalavimų, jeigu jis užtikrina saugų geležinkelių infrastruktūros projektavimą, valdymą, priežiūrą ir naudojimą bei traukinių eismo valdymą ir organizavimą.

1) dėl saugos sertifikatų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, išdavimo Lietuvos Respublikoje registruotoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), taip pat įmonėms, nurodytoms šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, šių sertifikatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo ir pakeitimo;

2) dėl saugos sertifikatų liudijimų, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte, išdavimo kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelio įmonėms (vežėjams), šių liudijimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo ir pakeitimo;

3) dėl įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje suteikimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo ir pakeitimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

Nr. XI-1595, 2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

Nr. XII-235, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2242 (2013-05-07)

17 straipsnis. Geležinkelio stotis

231 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimas, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XII-235, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2242 (2013-05-07)

251 straipsnis. Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1595, 2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

35 straipsnis. Krovinių vežimas ir vežimų organizavimas

57 straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą

Geležinkelio įmonė (vežėjas) visiškai atsako už priimto vežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo jų priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas, trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės.

59 straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybės už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą dydis

1) krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui – prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;

2) krovinį ar bagažą sužalojus – sumos, kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu;

3) praradus krovinį ar bagažą, kurio vertė nurodyta perduodant vežti, – nurodytosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) įrodo, kad tikroji krovinio ar bagažo vertė yra mažesnė už nurodytąją, – tikrosios jo vertės dydžiu.

60 straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už vežimo termino praleidimą

61 straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už prarastus ar sužalotus krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą

62 straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už riedmenų, konteinerių ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti nepateikimą

Geležinkelio įmonė (vežėjas), dėl savo kaltės krovinio vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatytu laiku krovinio siuntėjui nepateikusi riedmenų, konteinerių ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti, atsako krovinio vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatyta tvarka. Tai neatleidžia geležinkelio įmonės (vežėjo) nuo pareigos pateikti riedmenis, konteinerius ir specialiąją įrangą kroviniams tvirtinti, jei šalys nesusitaria kitaip.

71 straipsnis. Geležinkelių transporto rinkos reguliavimo pagrindai

1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ir užmokesčių už pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaitos atskyrimo priežiūrą;

3) atlikti Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2015/1100, teikti Europos Komisijai geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėjimo ataskaitas;

4) bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos institucijomis, Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų ir grupių veikloje;

5) tvirtinti konsultacijų su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais taisykles;

6) šio Kodekso pagrindu priimti teisės aktus, atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui nustatytas funkcijas;

7) vykdyti šio Kodekso 252 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, laikymosi priežiūrą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2488, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18458

1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną;

2) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;

3) skiriant ūkio subjektui sankciją, atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;

4) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu, arba atlygino nuostolius, arba pašalino padarytą žalą;

5) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą, arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;

6) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurio nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;

7) už pažeidimą, nuo kurio padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcija negali būti skiriama;

8) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.

1) ūkio subjektas rinkos reguliuotojo paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją gavimo dienos;

2) jeigu yra rašytinis ūkio subjekto prašymas pratęsti baudos mokėjimo terminą, kadangi jis dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti baudos, rinkos reguliuotojas turi teisę baudos mokėjimo terminą pratęsti trimis mėnesiais;

3) ūkio subjekto nesumokėta bauda išieškoma į valstybės biudžetą; rinkos reguliuotojo sprendimas priverstinai išieškoti baudą yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją priėmimo dienos; šis terminas pratęsiamas tokiam terminui, kokiam buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas priverstinis baudos išieškojimas.

1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, neatsižvelgiant į šios informacijos konfidencialumą; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 14 dienų; rinkos reguliuotojui teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše;

2) rinkos reguliuotojas, vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo reikalavimų vykdymo priežiūrą, gali inicijuoti minėtų asmenų išorės auditą ir (arba) pats atlikti auditą. Išorės auditas inicijuojamas, jeigu rinkos reguliuotojui nepakanka žmogiškųjų išteklių pačiam atlikti auditą.

1) rinkos reguliuotojas privalo ne rečiau kaip kartą per dvejus metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais, kad būtų atsižvelgiama į jų nuomonę dėl konkurencijos geležinkelių transporto rinkoje;

2) rinkos reguliuotojas privalo savo interneto svetainėje paskelbti savo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas;

3) rinkos reguliuotojas privalo saugoti atliekant šiame straipsnyje nustatytas funkcijas sužinotas komercines ir profesines paslaptis ir gali jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos.

1) ūkio subjektai, norėdami, kad jų komercinės ar profesinės paslaptys nebūtų paviešintos arba nebūtų pateiktos tretiesiems asmenims, teikdami dokumentus ar kitą informaciją rinkos reguliuotojui ar sužinoję, kad rinkos reguliuotojas turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę ar profesinę paslaptį, turi pateikti rinkos reguliuotojui prašymą dėl jų komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos (toliau šioje dalyje – prašymas). Prašyme turi būti nurodyta, kurią informaciją rinkos reguliuotojas turėtų laikyti ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi. Rinkos reguliuotojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl prašymo arba paprašo patikslinti prašymą pagal šio straipsnio 8 dalies 2 punktą ir apie tai praneša ūkio subjektui;

2) jeigu ūkio subjektas pateikia prašymą, bet nenurodo, kuri konkreti informacija turi būti laikoma ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi, rinkos reguliuotojas gali įpareigoti prašymą pateikusį ūkio subjektą ne vėliau kaip per 30 dienų patikslinti prašymą nurodant šią informaciją. Rinkos reguliuotojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo patikslinto prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl prašymo. Jeigu per rinkos reguliuotojo nurodytą terminą ūkio subjektas nenurodo, kuri konkreti informacija turi būti laikoma komercine ar profesine paslaptimi, laikoma, kad ūkio subjektas nėra pateikęs prašymo;

3) jeigu ūkio subjektas nepateikia prašymo, laikoma, kad rinkos reguliuotojo apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija;

4) viešinamas ir tretiesiems asmenims gali būti pateikiamas rinkos reguliuotojo parengtas išrašas be ūkio subjekto komercinę ir profesinę paslaptį sudarančios informacijos;

5) už ūkio subjektų komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimą rinkos reguliuotojas atsako Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

1) rinkos reguliuotojas bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją;

2) rinkos reguliuotojas, suderinęs su geležinkelių transporto eismo saugos institucija, patvirtina rinkos reguliuotojo bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui konkurencijai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje ir geležinkelių transporto eismo saugai tvarkos aprašą, kuriame nustatoma šių institucijų rekomendacijų teikimo viena kitai ir šių institucijų rekomendacijų nagrinėjimo tvarka;

3) rinkos reguliuotojas privalo pateikti Europos Komisijai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams informaciją, jeigu šie pagrįstai jos pareikalauja;

4) rinkos reguliuotojas keičiasi su kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką, atliekamų procedūrų metu sprendžiamus klausimus ir į nacionalinę teisę perkeltų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo problemas rinkos reguliuotojų bendradarbiavimo susitarimuose nustatyta tvarka.

1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų. Geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės (vežėjo) praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais. Šios įmokos dydis yra 5 eurai už vieną milijoną bruto tonkilometrių;

2) geležinkelio įmonės (vežėjai) iki kiekvienų metų kovo 10 dienos apskaičiuoja ir pateikia rinkos reguliuotojui duomenis apie praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais; remdamasis šiais duomenimis, rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas ir iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos (informuojami) ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais gavimo dienos;

3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti po ketvirtadalį šios dalies 2 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas, įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;

4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms (nesumokėjusiems) šios dalies 1 punkte nurodytos įmokos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios (sumokėję) delspinigius, neatleidžiamos (neatleidžiami) nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;

5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir jas tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka;

6) geležinkelio įmonių (vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.

TAR pastaba. 71 straipsnio 10 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2488, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18458

301 straipsnis. Geležinkelių paslaugų įrenginiai

Geležinkelių paslaugų įrenginiai yra šie:

1) keleivių geležinkelio stotys, jų pastatai ir kiti įrenginiai, kelionių informacijos skelbimo ir bilietų įsigijimo paslaugų vietos;

2) krovinių terminalai;

3) kaupiamieji kelynai, traukinių formavimo ir manevravimo įrenginiai;

4) postovio geležinkelio keliai;

5) geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiai, išskyrus įrenginius, skirtus greitųjų traukinių ar kitų rūšių geležinkelių riedmenų, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai, didelio masto geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai atlikti;

6) kiti techniniai įrenginiai, valymo ir plovimo įrenginiai;

7) jūrų ir vidaus vandenų uostų įrenginiai;

8) techninės pagalbos įrenginiai;

9) kuro pildymo įrenginiai;

10) kiti geležinkelių paslaugų įrenginiai, kuriuose teikiamos šio Kodekso 303 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos paslaugos.

302 straipsnis. Prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas ir naudojimas

TAR pastaba. 3 dalis įsigalioja 2017-01-01.

TAR pastaba. 4 dalis įsigalioja 2017-01-01.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2488, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18458

TAR pastaba. 5 dalis įsigalioja 2017-01-01.

TAR pastaba. 6 dalis įsigalioja 2017-01-01.

303 straipsnis. Papildomos ir pagalbinės paslaugos

1) traukos srovės, už kurią sąskaitose faktūrose mokesčiai nurodomi atskirai nuo mokesčių už naudojimąsi elektros energijos tiekimo įrenginiais, teikimas;

2) keleivinių traukinių šildymas prieš kelionę;

3) pavojingųjų krovinių vežimo kontrolė pagal individualų užsakymą;

4) pagalbos, kai traukiniu vežami kroviniai viršija pakrovos gabarito ribas, pagal individualų užsakymą teikimas.

1) prieiga prie telekomunikacijų tinklo;

2) papildomos informacijos suteikimas;

3) geležinkelių riedmenų techninė apžiūra;

4) bilietų pardavimo paslaugos keleivių geležinkelio stotyse;

5) didelio masto geležinkelių riedmenų techninės priežiūros paslaugos, teikiamos geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiuose greitiesiems traukiniams ar kitų rūšių geležinkelių riedmenims, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai.

304 straipsnis. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis

Papildyta skirsniu:

Nr. XII-2488, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18458

PENKTASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO DARBUOTOJAMS

243 straipsnis. Vertikaliosios integracijos įmonių grupė

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

121 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo sutarčių nutraukimas

1) jeigu paaiškėja, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) neatitinka viešąsias paslaugas teikiančiai geležinkelio įmonei (vežėjui) šiame Kodekse nustatytų reikalavimų, geležinkelio įmonės (vežėjo) teikiamos viešosios paslaugos neatitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų viešųjų paslaugų teikimo kokybės reikalavimų ir geležinkelio įmonė (vežėjas) nepašalina šių trūkumų per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą;

2) Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius, kad nebėra poreikio teikti viešųjų paslaugų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1857, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00093

241 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimai

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

242 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo nešališkumo reikalavimai

1) viešosios geležinkelių infrastruktūros vadovo arba jo pavaduotojo ar valdybos nario ir geležinkelio įmonės (vežėjo) vadovo arba jo pavaduotojo ar valdybos nario;

2) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybos ir geležinkelio įmonės (vežėjo) stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nario;

3) vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinio asmens, kontroliuojančio viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), valdybos arba stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nario ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo arba jo pavaduotojo;

4) geležinkelio įmonės (vežėjo) vadovo arba jo pavaduotojo ar valdybos nario ir viešosios geležinkelių infrastruktūros darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą.

1) jokia geležinkelio įmonė (vežėjas) arba bet kuris kitas juridinis asmuo, įskaitant ir sudarančius vertikaliosios integracijos įmonių grupę, nedarytų lemiamos įtakos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, jo vykdomoms esminėms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms ir su jomis susijusiems sprendimams;

2) jokia geležinkelio įmonė (vežėjas) ar vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo nedarytų lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, skyrimo ir atleidimo.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

244 straipsnis. Tinklo nuostatai

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

252 straipsnis. Užmokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų rezervavimą

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

291 straipsnis. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimas ir nagrinėjimas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

292 straipsnis. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

293 straipsnis. Paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nagrinėjimas ir derinimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta

1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurių paprašė kiti pareiškėjai, siekiantys vykdyti veiklą tuo pačiu maršrutu;

2) pareiškėjams preliminariai planuojamus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus taikant prioriteto taisyklę;

3) alternatyvius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie yra siūlomi pareiškėjui vietoj jo paraiškoje nurodytų pajėgumų;

4) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo derinant paraiškas tvarką, prioriteto taisyklę.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

294 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizė ir pajėgumų didinimo planas

1) atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies perpildymo priežastys;

2) numatomos vežimo geležinkelių transportu plėtros kryptys;

3) viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros apribojimai;

4) galimybės padidinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje ir su tuo susijusios išlaidos, taip pat galimybė padidinti užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį;

5) remiantis ekonominės naudos analize, numatomos priemonės, kurių būtina imtis siekiant padidinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat kalendorinis šių priemonių įgyvendinimo planas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

295 straipsnis. Paskutinės minutės paraiškų nagrinėjimas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

296 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas

1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

4) prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai taikant prioriteto taisyklę buvo skirti kitam pareiškėjui;

5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodytų charakteristikų;

6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra nustatęs, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti.

1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paskutinės minutės paraišką skirti pajėgumus, pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) pareiškėjo prašomų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

4) pareiškėjo prašomi skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai vadovaujantis šio Kodekso 295 straipsnio 3 dalimi buvo skirti kitam pareiškėjui;

5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka pareiškėjo pateiktoje paskutinės minutės paraiškoje nurodytų charakteristikų.

1) paaiškėja, kad geležinkelio įmonė (vežėjas), pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;

4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus ir nustačius papildomą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą užtikrinti visišką užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sumokėjimą, per šį terminą šio mokėjimo neužtikrina;

5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas naudoja mažiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, negu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinė norma, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti;

6) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kuriam prašoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, galiojimo laikotarpį.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2254, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10924

297 straipsnis. Bendradarbiavimas, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

298 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykus nenumatytiems atvejams, apribojimai

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

332 straipsnis. Neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų vežimas vietiniais maršrutais

253 straipsnis. Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-772, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27357

299 straipsnis. Skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pakeitimas

1) pareiškėjui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai yra reikalingi viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams, kuriuos vėluojama atlikti, o tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatytas ir (ar) susisiekimo ministro nustatyta tvarka paskelbtas šių darbų atlikimo terminas yra pasibaigęs;

2) pareiškėjui skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų neįmanoma panaudoti atitinkamiems kaimyninių valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančioms įmonėms ar pajėgumus skiriančioms įstaigoms pakeitus suderintą Lietuvos ir atitinkamos kaimyninės valstybės sienos kirtimo laiką;

3) geležinkelių transporto eismas sutriko dėl šio Kodekso 298 straipsnyje nurodytų priežasčių.

1) prašoma skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus panaudoti kariniams kroviniams vežti, jeigu skiriant šiuos pajėgumus nebuvo įvertinta galimybė vežti tokius krovinius;

2) prašoma skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus panaudoti negabaritiniams kroviniams, kurių vežimas yra būtinas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, vežti, jeigu skiriant šiuos pajėgumus nebuvo įvertinta galimybė vežti tokius krovinius.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-772, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27357

2910 straipsnis. Skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo vertinimas ir apskaita

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-772, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27357