← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymas. Geležinkelių transporto kodeksas

Galiojantis tekstas a fecha 2011-10-08

Įstatymas skelbtas: Žin.,

2004, Nr. 72-2489

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO

ĮSTATYMAS

2004 m. balandžio 22 d. Nr. IX-2152

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto

kodekso patvirtinimas

Šiuo Įstatymu Seimas patvirtina Lietuvos

Respublikos geležinkelių transporto kodeksą.

2 straipsnis.

Geležinkelių transporto kodekso įsigaliojimas

Geležinkelių transporto kodeksas

įsigalioja 2004 m. gegužės 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1596,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5704 (2011-10-08)

3 straipsnis.

Kitų įstatymų ir teisės aktų galiojimas

1.

Geležinkelių transporto veiklą

reglamentuojantys kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje

iki Geležinkelių transporto kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek

neprieštarauja Geležinkelių transporto kodeksui, išskyrus atvejus, kai Kodeksas

pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

2.

Šis straipsnis netaikomas Lietuvos

Respublikos dvišaliams ir daugiašaliams susitarimams dėl tarptautinio

susisiekimo geležinkeliais.

4 straipsnis.

Geležinkelių transporto kodekso taikymas

1.

Geležinkelių transporto kodeksas taikomas santykiams, atsirandantiems iš

keleivių, bagažo ir krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių

transportu, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

2.

(Neteko galios nuo 2011-10-08)

3.

Geležinkelių transporto kodeksas netaikomas

siauriesiems geležinkeliams (600 mm ir 750 mm pločio vėžė).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

Nr. XI-1596,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5704 (2011-10-08)

5 straipsnis.

Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos

geležinkelių transporto kodeksui, netenka galios Lietuvos Respublikos

geležinkelio transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 59-1402; 1998,

Nr. 105-2896; 2002, Nr. 74-3143).

6 straipsnis.

Pasiūlymas Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija, įsigaliojus šiam Įstatymui, peržiūri geležinkelių transporto

veiklą reglamentuojančius galiojančius teisės aktus, nustato, ar tikslinga juos

pripažinti netekusiais galios, ar keisti, ir, jei reikia, parengia atitinkamų

teisės aktų projektus ar juos patvirtina.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO

PAREIGAS

ARTŪRAS PAULAUSKAS

PATVIRTINTA                                                                                         2004 m. balandžio 22 d.                                                                                         įstatymu Nr. IX-2152

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO

K O D

E K S A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo

administravimo subjektai

1.

Geležinkelių transporto viešąjį administravimą

vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, Valstybinė geležinkelių inspekcija

prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

2.

Vyriausybė formuoja geležinkelių transporto

politiką, užtikrindama efektyvią geležinkelių transporto sąveiką su kitomis

transporto rūšimis, koordinuoja jos įgyvendinimą ar atlieka kitas šiame Kodekse

ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

3.

Susisiekimo ministerija:

1) įgyvendina geležinkelių transporto

politiką;

2) organizuoja geležinkelių transporto

strateginių objektų kūrimo, modernizavimo ir plėtros, eismo saugos ir

aplinkosaugos programų rengimą ir įgyvendinimą;

3) koordinuoja tarptautinius ryšius

geležinkelių transporto srityje, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse organizacijose;

4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės

aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas

institucijas kontroliuoja, kaip šie teisės aktai vykdomi;

5) atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose teisės

aktuose nustatytas funkcijas.

4.

Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo

ministerijos:

1) kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys

laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos

klausimus, reikalavimų;

2) išduoda licencijas verstis vežimais geležinkelių

transportu, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus

sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;

3) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus

geležinkelių transporto eismo saugos srityje;

4) skiria viešosios geležinkelių

infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams);

5) nustato rinkliavos už naudojimąsi viešąja

geležinkelių infrastruktūra dydį;

6) atlieka eismo saugos institucijos ir kitas šiame

Kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5.

Konkurencijos taryba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas (toliau –

rinkos reguliuotojas), kuris atlieka konkurencijos geležinkelių transporto

sektoriuje stebėseną ir reguliuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros

valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius. Rinkos reguliuotojas turi

teisę nedelsiant gauti jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš

viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo),

Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos,

institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis

(vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų

teikimo sutartis.

6.

Rinkos reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal geležinkelio įmonės (vežėjo)

skundą nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio

įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų priimtus sprendimus dėl

teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų apribojimo, Tinklo

nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos

už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos, šios

rinkliavos dydžio ar struktūros. Geležinkelio įmonių (vežėjų) skundai, kaip

ikiteisminiai ginčai, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis

Vyriausybės patvirtinta tvarka. Rinkos reguliuotojas per 2 mėnesius nuo dienos,

kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga,

privalo priimti sprendimą ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis šių

veiksmų padėčiai ištaisyti: reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą

sprendimą ar jo dalį, o jeigu reikalavimai nevykdomi – kreiptis į teismą su

prašymu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį. Jeigu

pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių

infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti

viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas arba

patvirtina, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba

pareikalauja, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojas,

nagrinėdamas šioje dalyje nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros

valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), institucijų, įstaigų ar organizacijų

sprendimus savo iniciatyva, mutatis mutandis taiko tvarką, kuria

vadovaujasi nagrinėdamas geležinkelio įmonės (vežėjo) skundą.

7.

Rinkos reguliuotojo sprendimai gali būti skundžiami

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

8.

Rinkos reguliuotojas privalo užtikrinti, kad tvirtinant rinkliavos už

naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra konkretų dydį ir skiriant

viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus būtų laikomasi teisės aktų

nustatytų reikalavimų, prižiūri geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl rinkliavos už naudojimąsi

viešąja geležinkelių infrastruktūra dydžio, keičiasi informacija apie savo

darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką su kitais Europos Sąjungos

valstybių narių rinkos reguliuotojais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

8 straipsnis. Neteko galios nuo

2011-10-08.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

9

straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statyba ir uždarymas

(likvidavimas), jų konservavimas

1.

Sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros

objektų uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos

priima Vyriausybė.

2.

Pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros

objektų uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo ir naujų objektų statybos

teikia susisiekimo ministras, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas

ar (ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių

infrastruktūros objektas. Teikime turi būti nurodytos objektų statybos ar (ir)

uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo priežastys, teikiamų pasiūlymų

ekonominis, socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas.

3.

Žemė naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros

objektų statybai suteikiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Licencija verstis geležinkelių transporto

ūkine komercine veikla

1.

Geležinkelių transporto ūkinė komercinė veikla yra

licencijuojama. Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos

Sąjungos valstybėje narėje išduotos licencijos vežti krovinius ir (ar)

keleivius ir bagažą geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais.

2.

Licencijos, suteikiančios teisę verstis geležinkelių

transporto ūkine komercine veikla, yra šios:

1) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu

Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu

tarptautiniais maršrutais;

3) vežti krovinius geležinkelių transportu Lietuvos

Respublikos teritorijoje;

4) vežti krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais

maršrutais.

3.

Lietuvos Respublikoje registruota įmonė, kuri pageidauja verstis geležinkelių

transporto ūkine komercine veikla ar kuri verčiasi geležinkelių transporto

ūkine komercine veikla, privalo:

1) atitikti finansinio pajėgumo, geros reputacijos,

profesinės kompetencijos reikalavimus;

2) pateikti dokumentus, įrodančius, kad ji atitinka jai

keliamus civilinės atsakomybės reikalavimus. Šiuos reikalavimus nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4.

Licencijų verstis geležinkelių transporto ūkine

komercine veikla išdavimo, jų galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo,

galiojimo sustabdymo panaikinimo tvarką, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte

nurodytus reikalavimus ir licencijuojamos veiklos sąlygas nustato Keleivių,

bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu licencijavimo taisyklės. Šias

taisykles tvirtina Vyriausybė.

5.

Sprendimus dėl licencijų verstis geležinkelių transporto

ūkine komercine veikla išdavimo, galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo,

galiojimo sustabdymo panaikinimo priima Valstybinė geležinkelių inspekcija prie

Susisiekimo ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

11

straipsnis. Saugos sertifikatas ir įgaliojimai geležinkelių transporto eismo

saugos srityje

1.

Geležinkelio įmonės (vežėjai),

pageidaujančios naudotis geležinkelių infrastruktūra, turi turėti saugos

sertifikatą. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai, prieš pradėdami naudoti

ir valdyti geležinkelių infrastruktūrą, privalo gauti įgaliojimus geležinkelių

transporto eismo saugos srityje.

2.

Saugos sertifikatai išduodami:

1) geležinkelio įmonėms (vežėjams), vežančioms

keleivius ir bagažą vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais;

2) geležinkelio įmonėms (vežėjams), vežančioms

krovinius vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais.

3.

Saugos sertifikatą sudaro:

1) liudijimas,

patvirtinantis, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) turi eismo saugos valdymo

sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus, nurodytus Geležinkelių

transporto eismo saugos įstatyme. Ši saugos sertifikato dalis, išduota Lietuvos

Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, galioja Lietuvos

Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse tai geležinkelių

transporto ūkinei komercinei veiklai, kuriai išduotas liudijimas, vykdyti;

2) liudijimas, patvirtinantis,

kad geležinkelio įmonė (vežėjas), teikdama

keleivių ar krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas geležinkelių

tinkle, atitinka

nustatytus geležinkelių transporto eismo saugos ir sąveikos reikalavimus.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) atitinka šiame punkte nurodytus reikalavimus,

jeigu ji laikosi TSS, nacionalinių eismo saugos

taisyklių, posistemių techninių taisyklių ir geležinkelio įmonės (vežėjo)

darbuotojų kvalifikacija atitinka teisės aktų reikalavimus, o geležinkelių

riedmenys atitinka techninius, eksploatacinius ir geležinkelių transporto eismo

saugos reikalavimus. Ši saugos

sertifikato dalis išduodama ir galioja tik Lietuvos Respublikoje.

4.

Įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos

srityje sudaro:

1) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių

infrastruktūros valdytojas turi eismo saugos valdymo sistemą, atitinkančią

Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nurodytus reikalavimus;

2) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių

infrastruktūros valdytojas atitinka nustatytus geležinkelių transporto eismo

saugos reikalavimus. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas laikosi šiame

punkte nurodytų reikalavimų, jeigu jis privalo užtikrinti saugų geležinkelių

infrastruktūros valdymą, priežiūrą ir naudojimą bei traukinių eismo valdymą ir

organizavimą.

5.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), pageidaujanti teikti

papildomas paslaugas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose

Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse, privalo

gauti saugos sertifikatą, atitinkantį šio straipsnio 3 dalies 2 punkto

reikalavimus.

6.

Valstybinė

geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos priima sprendimus:

1) dėl saugos sertifikatų, nurodytų šio straipsnio 3

dalyje, išdavimo Lietuvos Respublikoje registruotoms geležinkelio įmonėms

(vežėjams), šių sertifikatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo

panaikinimo ir jų galiojimo atšaukimo;

2) dėl saugos sertifikatų liudijimų, nurodytų šio

straipsnio 3 dalies 2 punkte, išdavimo kitų valstybių narių geležinkelio

įmonėms (vežėjams), šių liudijimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo

panaikinimo ir jų galiojimo atšaukimo;

3) dėl įgaliojimų

geležinkelių transporto eismo saugos srityje suteikimo, jų galiojimo

sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir jų galiojimo atšaukimo.

7.

Saugos sertifikatų bei įgaliojimų geležinkelių

transporto eismo saugos srityje išdavimo, atšaukimo, galiojimo sustabdymo,

galiojimo sustabdymo panaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

12 straipsnis. Viešųjų keleivių vežimo

geležinkelių transportu paslaugų teikimas

1.

Vyriausybės įgaliota institucija nustato viešųjų keleivių vežimo geležinkelių

transportu paslaugų (toliau – viešosios paslaugos) poreikį Lietuvos

Respublikoje ir užtikrina jų teikimą, sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis

su geležinkelio įmonėmis (vežėjais).

2.

Viešųjų paslaugų teikimo sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir

tvarką, geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolių, patirtų teikiant viešąsias

paslaugas, kompensavimo tvarka nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1370/2007.

3.

Vyriausybės įgaliota institucija

geležinkelio įmonę (vežėją) viešosioms paslaugoms teikti parenka konkurso būdu,

vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 3, 4, 5 straipsniais arba

tiesiogiai sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis pagal Reglamento (EB)

Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytas sąlygas.

4.

Geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolių,

patirtų teikiant viešąsias paslaugas, kompensacijos apskaičiavimo tvarką

nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007

priedo taisykles.

5.

Valstybės lėšos, skirtos geležinkelio

įmonei (vežėjui) viešosioms paslaugoms teikti, turi būti apskaitomos atskirai

ir negali būti naudojamos kitai veiklai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

13 straipsnis. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų

ir konteinerių registras

1.

Geležinkelių riedmenys ir konteineriai

registruojami bei duomenys apie geležinkelių

riedmenis ir konteinerius, jų savininkus ir valdytojus tvarkomi Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių

registre įstatymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos

Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatų ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir

konteinerių registro tvarkymo įstaigai duomenis apie geležinkelių riedmenis ir

konteinerius teikia Lietuvos Respublikos asmenys Lietuvos Respublikos

geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatų nustatyta tvarka.

3.

Vadovaujančioji Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro

įstaiga yra Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Registro

tvarkymo funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių

inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

TREČIASIS SKIRSNIS

GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪRA

14 straipsnis. Viešosios

geležinkelių infrastruktūros objektai

Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie:

1) geležinkelio kelias;

2) inžineriniai įrenginiai ir statiniai, taip pat tuneliai,

tiltai, viadukukai, pralaidos, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos,

perėjos punktai;

3) geležinkelio stotyse, tarpstočiuose, eismo valdymo

centruose esanti saugos, signalinė ir telekomunikacijų įranga ir šiems tikslams

naudojami tarpstočių, geležinkelio stočių įrenginiai bei pastatai ar statiniai;

4) traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su

atitinkama įranga ir pastatai bei statiniai;

5) traukinių eismui valdyti reikalingi elektros energijos

gamybos, transformavimo ir paskirstymo įrenginiai bei įranga, tarp jų

dyzeliniai generatoriai, pastotės;

6) apšvietimo įrenginiai, skirti traukinių eismui ir darbo

saugai užtikrinti;

7) geležinkelio stotys,

pastatai, statiniai ir įrenginiai, reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių

siuntėjams (gavėjams) aptarnauti;

8) kiti objektai, būtini viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai užtikrinti.

15 straipsnis. Geležinkelių linijų skirstymas pagal reikšmę

1.

Geležinkelių linijos, atsižvelgiant į

traukinių eismo intensyvumą, geopolitinę, socialinę ir ekonominę jų reikšmę,

skirstomos į valstybinės reikšmės magistralines geležinkelių linijas ir

regioninės reikšmės geležinkelių linijas.

2.

Valstybinės reikšmės magistralinės geležinkelių

linijos yra į tarptautinių geležinkelių linijų tinklą įtrauktos geležinkelių

linijos ir kitos reikšmingos šalies ūkiui linijos, kurių sąrašą tvirtina

Vyriausybė.

3.

Regioninės reikšmės geležinkelių linijos yra

geležinkelių linijos, skirtos susisiekimui tarp atskirų miestų (gyvenviečių),

kurių sąrašą tvirtina susisiekimo ministras.

16 straipsnis. Lietuvos

Respublikos geležinkelių infrastruktūros registras

1.

Geležinkelių infrastruktūra registruojama bei duomenys

apie geležinkelių infrastruktūrą ir registro duomenų teikėjus tvarkomi Lietuvos

Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre įstatymų, Lietuvos

Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Lietuvos

Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro nuostatų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

2.

Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros

registro duomenų teikėjai nurodyti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros

registro nuostatuose.

3.

Vadovaujančioji Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro

įstaiga yra Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Registro

tvarkymo funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių

inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

17

straipsnis. Geležinkelio stotis

1.

Geležinkelio stotį sudaro geležinkelio

kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės

sklypą ir skirtas traukiniams priimti, skirstyti, formuoti, praleisti ir

išleisti, keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.

2.

Kiekviena geležinkelio stotis turi

Vyriausybės suteiktą pavadinimą.

3.

Reikalavimai geležinkelio stotims

nustatomi Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose. Šiuos nuostatus

tvirtina susisiekimo ministras.

18 straipsnis. Susisiekimas su

geležinkelio stotimi

1.

Geležinkelio stotis turi turėti

susisiekimą su miestu (gyvenviete).

2.

Statiniai ir įrenginiai geležinkelio stotyje turi

būti išdėstyti taip, kad būtų saugu ir patogu juos pasiekti keleiviams bei

privažiuoti automobilių transportui.

19 straipsnis. Geležinkelio kelių

ir jų įrenginių apsaugos zonos

1.

Geležinkelio keliams ir jų įrenginiams

yra nustatomos apsaugos zonos, kurios skirstomos į viešosios geležinkelių infrastruktūros

kelių ir jų įrenginių apsaugos, privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų

įrenginių apsaugos bei geležinkelio želdinių apsaugos zonas.

2.

Geležinkelio kelius ir įrenginius aptarnaujančios įmonės techniniai darbuotojai

ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių

apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su

geležinkelių transporto objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, tiesti

vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas. Apie tai ši įmonė turi

informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka

atlyginti jiems padarytus nuostolius. Likviduojant avarijas ir jų padarinius

arba siekiant išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelių

transporto objektų taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar

naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu

geležinkelio apsaugos zonoje ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų

grupės, krūmai kelia pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, jie

nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir

želdinių vertė neatlyginama. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje

augantys medžiai ar krūmai negali būti aukštesni už atstumą nuo medžio ar krūmo

iki pirmojo bėgio.

3.

Geležinkelio

želdinių apsaugos techniniai darbuotojai turi teisę laisvai vaikščioti

geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, sodinti apsaugines želdinių juostas ir

kirsti želdinius, keliančius pavojų geležinkelių transporto eismo saugai,

įrengti apsaugos nuo sniego, smėlio, vėjo, vandens užtvaras ir sutvirtinti

dirvą. Apie tai turi būti informuoti žemės savininkai ar naudotojai. Padarius

nuostolių, jie atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Kirsti medžius

miško paskirties žemėje leidžiama tik suderinus su miško valdytoju ar savininku

ir nustatyta tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Geležinkelio želdinių

apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai

kertami, genimi ar pertvarkomi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

5.

Geležinkelio kelių

ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešosios geležinkelių infrastruktūros

valdytojo ar savininko, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – be geležinkelio

želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo draudžiama:

1) kasti žemę giliau

kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir

melioravimo darbus;

2) tiesti kelius,

vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas;

3) sodinti ar kirsti

medžius ir krūmus;

4) įrengti pervažas;

5) statyti naujus ir

rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto

reikmėms.

6.

Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje

be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio

sutikimo draudžiama:

1) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus;

2) tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir

ryšių linijas;

3) sodinti ar kirsti medžius ir krūmus;

4) įrengti pervažas;

5)

statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus

geležinkelių transporto reikmėms.

7.

Geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonų ribas nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

20 straipsnis. Pervažos ir perėjos

1.

Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje

vieta.

2.

Vietose, kuriose

valstybinės reikšmės automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais, turi

būti įrengiamos reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos arba viadukai.

3.

Vietose, kuriose pėsčiųjų

srautai kerta geležinkelio kelius, įrengiamos perėjos.

21 straipsnis. Pervažų ir perėjų

įrengimas ir priežiūra

1.

Pervažos ar perėjos įrengiamos:

1) kai tiesiamas naujas geležinkelio

kelias – jo sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais iš

viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo lėšų;

2) kai tiesiami nauji valstybinės reikšmės automobilių

keliai – jų sankirtoje su esamu geležinkelio keliu iš tuos kelius tiesiančių

subjektų lėšų.

2.

Vietinės reikšmės automobilių kelių

sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ar perėjas, suderinę su viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytoju, įrengia ir prižiūri suinteresuoti

fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų.

3.

Leidimą įrengti pervažą ar perėją

išduoda viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į

technines galimybes ir eismo saugos reikalavimus.

4.

Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos

pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei susisiekimo ministro

patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus.

5.

Valstybinės reikšmės automobilių kelių

sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ir perėjas prižiūri viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

6.

Suinteresuotų fizinių ar juridinių

asmenų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo susitarimu esamos

pervažos ar perėjos gali būti perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba

panaikintos. Pervažos ir perėjos perkeliamos suinteresuoto asmens lėšomis.

22 straipsnis. Privažiuojamieji

geležinkelio keliai

1.

Privažiuojamieji geležinkelio keliai

gali priklausyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir kitiems

fiziniams ar juridiniams asmenims.

2.

Privažiuojamųjų geležinkelio kelių

tiesimas, rekonstravimas, jų prijungimas prie viešosios geležinkelių

infrastruktūros ir su tuo susiję geležinkelio stočių plėtimo, modernizavimo ir

statybos darbai atliekami iš užsakovo lėšų.

3.

Privažiuojamųjų geležinkelio kelių

tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros

ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato susisiekimo ministras.

4.

Privažiuojamųjų geležinkelio kelių

būklei, eksploatacijai, riedmenims ir juos aptarnaujančiam personalui taikomi

atitinkami viešosios geležinkelių infrastruktūros reikalavimai. Kaip jų

laikomasi, kontroliuoja Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo

ministerijos.

5.

Privažiuojamieji geležinkelio keliai,

jiems priskirti krovimo barai, teritorija turi atitikti Techninio geležinkelių

naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Jų priežiūrą, remontą

savo lėšomis atlieka savininkas arba naudotojas. Už eismo saugą minėtose vietose

atsako atitinkamai savininkas arba naudotojas.

6.

Viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytojo ir privažiuojamojo geležinkelio kelio savininko arba

naudotojo santykiai reguliuojami sutartimi.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS

VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA

23 straipsnis. Viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdymas

1.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių

infrastruktūrą ir jos objektų užimamą žemę patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja,

nepažeidžiant šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, ir

geležinkelio įmonėms (vežėjams) teikia su viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojas – akcinė bendrovė „Lietuvos

geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės

„Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 2

dalyje nurodytų rūšių veiklos.

2.

Viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad būtų atskirta

viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekančio

padalinio apskaita nuo padalinių, kurie vykdo šio Kodekso 10 straipsnio 2

dalyje nurodytų rūšių veiklą, apskaitos, sudaromos atskiros pelno (nuostolių)

ataskaitos ir balansai. Sąskaitų ir balansų atskyrimo priežiūrą atlieka rinkos

reguliuotojas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas

atliekančio padalinio finansinės ataskaitos skelbiamos viešai Lietuvos

Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

3.

Viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti kitas

geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios

geležinkelio infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis

akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ verstis šio Kodekso 10 straipsnio 2

dalyje nurodytų rūšių veikla. Viešąją geležinkelių infrastruktūrą naudojant

akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veikloms, nurodytoms šio Kodekso 10

straipsnio 2 dalyje, mutatis mutandis taikomos viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius

reglamentuojančios šio Kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos.

4.

Viešosios

geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal turto patikėjimo

sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro

Susisiekimo ministerija. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas

registruojamas valstybės lėšomis.

5.

Viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose nustatyti

apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios

geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos.

6.

Viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekant patiriamos išlaidos

apmokamos iš rinkliavų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra,

valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal šio straipsnio 7 dalyje nurodytą

sutartį, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų viešosios geležinkelių

infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti,

Europos Sąjungos fondų, paskolų, kitų lėšų.

7.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro sutartį su viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytoju dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir

finansavimo užtikrinimo. Sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 3 metų

laikotarpiui. Sutarties galiojimo laikotarpiui sutartyje nustatomi siektini

viešosios geležinkelių infrastruktūros parametrai, priemonės viešosios

geležinkelių infrastruktūros išlaidoms bei rinkliavos už naudojimąsi viešąja

infrastruktūra dydžiui mažinti ir valstybės biudžeto lėšos, skiriamos šioms

priemonėms įgyvendinti ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo

veiklos įplaukoms ir išlaidoms subalansuoti.

8.

Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra lėšos ir valstybės lėšos, skirtos viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti

apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

25 straipsnis. Rinkliava už naudojimąsi

viešąja geležinkelių infrastruktūra

1.

Visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui

privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra.

2.

Metodiką, pagal kurią nustatoma, kurios viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidos yra tinkamos ir turi būti

įvertinamos skaičiuojant rinkliavos dydį, ir rinkliavų už viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo

taisykles tvirtina Vyriausybė.

3.

Rinkliavos

už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra dydį nustato Valstybinė

geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

4.

Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių

infrastruktūra dydis visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) tokioms pačioms

geležinkelių transporto paslaugoms teikti nustatomas vienodas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

251

straipsnis. Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema

1.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas

ir geležinkelio įmonės (vežėjai) skatinami mažinti geležinkelių transporto

eismo sutrikimus ir didinti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra

efektyvumą, taikant baudas už traukinių eismo sutrikdymus ir kompensacijas dėl

tokių trikdymų nukentėjusioms įmonėms.

2.

Baudų ir kompensacijų nustatymo ir skyrimo tvarką

nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3.

Visame geležinkelių tinkle visoms geležinkelio

įmonėms (vežėjams) už tuos pačius geležinkelių transporto eismo sutrikimus

skiriamos vienodo dydžio baudos ir kompensacijos.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

26 straipsnis.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūra ir traukinių eismas

1.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros

priežiūrą organizuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas

Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo

tvarką nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, susisiekimo

ministro patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti teisės aktai.

27 straipsnis. Neteko galios nuo 2011-10-08.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

28 straipsnis. Teisė naudotis viešąja geležinkelių

infrastruktūra

1.

Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota

geležinkelio įmonė (vežėjas), teisės aktų nustatyta tvarka įgijusi licenciją ir

saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju

sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę

naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje

numatytas išimtis.

2.

Išimtinė teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito

geležinkelių transportu paslaugas priklauso geležinkelio įmonėms (vežėjams),

kurios arba kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros

pajėgumų skyrimas

1.

Valstybinė geležinkelio inspekcija prie

Susisiekimo ministerijos skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros

pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams). Paskirtus pajėgumus

draudžiama perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu

paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti.

2.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros

pajėgumai geležinkelio įmonėms (vežėjams)

skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo

laikotarpiui.

3.

Kiekviena

geležinkelio įmonė (vežėjas) gali prašyti tiek traukinio linijų, kiek ji

pageidauja.

4.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė

(vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno

tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato

geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl pajėgumų

paskirstymo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.

5.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė

(vežėjas) gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, nustatantį geležinkelio įmonės

(vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros

valdytojo teises ir pareigas, kai pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno

tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau atnaujinti šio

straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet.

6.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų

skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirti)

pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta

bei naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo

susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros

pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

30 straipsnis. Sąveika su kitų

valstybių geležinkelių transporto objektais

1.

Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos ir

transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiai, sąveikos

sudedamosios dalys ir jų tarpusavio sąsajos turi atitikti esminius reikalavimus

ir kitus optimaliai sąveikai reikšmę turinčius reikalavimus. Optimaliai

sąveikai reikšmę turinčių reikalavimų nustatymo ir taikymo taisykles tvirtina

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Geležinkelių infrastruktūros,

riedmenų ir jų eksploatacinių sistemų parametrai bei juos nustatantys

norminiai, techniniai ir eksploataciniai reikalavimai turi būti derinami su

esminiais reikalavimais ir atitinkamai sričiai privalomomis TSS, kartu

išlaikant esamų Lietuvos geležinkelių transporto objektų tarpusavio

suderinamumą.

2.

Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai taikomi

posistemių, sąveikos sudedamųjų dalių ir jų tarpusavio sąsajų projektavimui,

konstravimui, įdiegimui, modernizavimui, rekonstravimui, naudojimui ir

techninei priežiūrai, taip pat darbuotojų, kurie eksploatuoja Lietuvos

Respublikos teritorijoje transeuropines paprastųjų ir greitųjų geležinkelių

sistemas, kvalifikacijai, sveikatai ir saugos darbe sąlygoms.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų

taikymo sritis palaipsniui išplečiama, nuo galiojančių TSS pakeitimų ar naujų

TSS įsigaliojimo dienos į ją įtraukiant papildomus posistemius (arba jų dalis),

kol TSS reikalavimai bus taikomi visai paprastųjų geležinkelių sistemai, taip

pat privažiuojamiesiems keliams, vedantiems prie terminalų ir pagrindinės uostų

infrastruktūros ir skirtiems aptarnauti arba galintiems aptarnauti daugiau negu

vieną naudotoją.

4.

Siekdama užtikrinti esminių reikalavimų ir kitų

optimaliai sąveikai reikšmę turinčių reikalavimų vykdymą,Valstybinė

geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atlieka šias funkcijas:

1) prižiūri sąveikos sudedamųjų dalių tiekimą Lietuvos

rinkai. Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos

teises ir pareigas atliekant sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos rinkai

priežiūrą, jos atlikimo tvarką, sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos

rinkai ribojimo priemones nustato Geležinkelių transporto eismo saugos

įstatymas;

2) kontroliuoja sąveikos sudedamųjų dalių naudojimą

pagal paskirtį, įrengimą ir priežiūrą Geležinkelių transporto eismo saugos

įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

30(1) straipsnis. Tarptautinių, Europos organizacijų ir

užsienio valstybių geležinkelių transporto normatyvinių techninių dokumentų

taikymas

1.

Tarptautinių ir Europos organizacijų, užsienio

valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų geležinkelių

transporto normatyviniai techniniai dokumentai, nustatantys statinių

reikalavimus, taikomi Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Tarptautinių ir Europos organizacijų, užsienio

valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų geležinkelių

transporto normatyviniai techniniai dokumentai, nustatantys kitų geležinkelių

infrastruktūros objektų ir geležinkelių riedmenų reikalavimus, Lietuvos

Respublikoje gali būti taikomi integravus juos į nacionalinę teisę teisės aktų

nustatyta tvarka ir suderinus su esminiais reikalavimais.

3.

Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbiamos

TSS yra taikomos tiesiogiai. Priėmus bet kurią TSS, Susisiekimo ministerija

išnagrinėja, kokios priemonės yra reikalingos TSS taikymui Lietuvos

Respublikoje užtikrinti ir, jeigu reikia, parengia atitinkamų Lietuvos

Respublikos teisės aktų projektus ir (ar) inicijuoja kitas reikiamas priemones.

4.

Susisiekimo ministerija turi teisę nustatyti šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, atitinkančių esminius reikalavimus,

tiesioginio taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką šiais atvejais:

1) kai reikia nustatyti Lietuvos Respublikoje retai

pasitaikančių geležinkelių transporto objektų techninius reikalavimus ir todėl

netikslinga rengti geležinkelių transporto normatyvinius techninius dokumentus;

2) kai dėl investicijų į geležinkelių transportą

panaudojimo trumpų terminų nėra galimybės perimti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų

geležinkelių transporto normatyvinių techninių dokumentų;

3) kai

Lietuvos Respublikoje nėra kai kurių geležinkelių transporto objektų techninius

reikalavimus nustatančių geležinkelių transporto normatyvinių techninių

dokumentų, – iki tų dokumentų arba atitinkamos srities TSS parengimo ir

patvirtinimo.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr.

X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.

72-2672 (2006-06-28)

PENKTASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO DARBUOTOJAMS

31 straipsnis. Reikalavimai

geležinkelių transporto darbuotojams

1.

Specialius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius

reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams, suderinę su Valstybine

geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, nustato atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir

geležinkelio įmonė (vežėjas).

2.

Reikalavimus darbuotojams, kurių darbas susijęs su

traukinių eismu, nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas.

3.

Geležinkelių

transporto darbuotojų darbo drausmę reglamentuoja šis Kodeksas, Darbo kodeksas

ir Vyriausybės patvirtintas Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės

statutas.

32 straipsnis. Geležinkelių

transporto darbuotojų nušalinimas nuo darbo

1.

Geležinkelių transporto darbuotojas

nušalinamas nuo darbo, jei:

1) nustatytu

laiku nebuvo galima patikrinti, ar jis atitinka suteiktą kvalifikaciją, nes

darbuotojas be pateisinamų priežasčių patikrinime nedalyvavo;

2) pakartotinai neišlaiko privalomo

periodinio kvalifikacinių reikalavimų patikrinimo egzamino;

3) dėl sveikatos būklės negali vykdyti

savo pareigų, susijusių su geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimu

arba geležinkelių infrastruktūros objektų priežiūra ar sauga;

4) padarė drausmės pažeidimą, keliantį

grėsmę eismo saugai, žmonių gyvybei ir sveikatai;

5) padarė šiurkštų darbo pareigų

pažeidimą, numatytą Darbo kodekse, ar kitokį darbo pareigų pažeidimą, numatytą

Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statute;

6) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatytais atvejais.

2.

Geležinkelių transporto darbuotojas

nušalinamas nuo darbo Darbo kodekso ir Geležinkelių transporto darbuotojų

drausmės statuto nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ,

BAGAŽO IR KROVINIŲ VEŽIMAS

33 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimas

1.

Keleivių ir

bagažo vežimo sąlygos ir tvarka, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo),

keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teisės, pareigos ir atsakomybė, geležinkelių

transportu keliaujančių neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų apsauga ir

pagalbos taisyklės nustatytos 2007 m.

spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1371/2007 dėl

geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007), šiame Kodekse,

Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir kituose

teisės aktuose.

2.

Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota

geležinkelio įmonė (vežėjas), veždama keleivius tarptautiniais maršrutais, turi

teisę įlaipinti keleivius bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijoje

esančioje traukinio važiavimo maršruto geležinkelio stotyje ir išlaipinti

kitoje.

3.

Keleivių teisių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 1371/2007, apsaugą užtikrina

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri nagrinėja keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 1371/2007, pažeidimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

*331

straipsnis. Neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų vežimas vietiniais

maršrutais

1.

Vežant neįgaliuosius arba ribotos judėsenos asmenis

vietiniais maršrutais, geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio

įmonė (vežėjas) privalo užtikrinti, kad neįgaliesiems arba ribotos judėsenos

asmenims būtų suteikta pagalba patekti į peronus, įlipti ir išlipti iš riedmenų

techniškai tam pritaikytose geležinkelio stotyse, peronuose, kai riedmenys yra

techniškai pritaikyti  neįgaliesiems arba ribotos judėsenos asmenims aptarnauti

ir yra pagalbą teikiantis personalas. Jeigu geležinkelio stotys, peronai ir

riedmenys nėra techniškai pritaikyti neįgaliesiems arba ribotos judėsenos

asmenims aptarnauti, geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio

įmonės (vežėjai) imasi visų įmanomų ir pagrįstų priemonių, kad šiems asmenims

būtų suteikta galimybė naudotis geležinkelių transportu.

2.

Neįgalusis arba ribotos judėsenos asmuo ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki keleivinio

traukinio išvykimo pagal tvarkaraštį turi pranešti geležinkelių infrastruktūros

valdytojui ar geležinkelio įmonei (vežėjui), kad jam reikės šio straipsnio 1

dalyje nurodytos pagalbos. Jeigu neįgalusis arba ribotos judėsenos asmuo yra

įsigijęs terminuotą bilietą, informaciją apie savo keliones jis gali pateikti

iš anksto vieną kartą. Šios informacijos pateikimo tvarką geležinkelio įmonė

(vežėjas) turi nustatyti pagal Reglamento

(EB) Nr. 1371/2007  19 straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles.

3.

Jeigu neįgalusis arba ribotos judėsenos asmuo

nepateikia informacijos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, geležinkelių

infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) imasi visų įmanomų

ir pagrįstų priemonių, kad būtų suteikta būtina nemokama pagalba, siekiant

užtikrinti neįgaliajam arba ribotos judėsenos asmeniui galimybę naudotis

geležinkelių transportu.

4.

Geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir

geležinkelio įmonė (vežėjas), gavę pranešimą apie būtiną pagalbą neįgaliajam

arba ribotos judėsenos asmeniui, praneša jam, į kurią vietą ir kokiu laiku jis

turi atvykti. Nurodytas atvykimo laikas negali būti ankstesnis negu viena

valanda iki tvarkaraštyje paskelbto keleivinio traukinio išvykimo. Jeigu

atvykimo laikas yra nenurodytas, neįgalusis arba ribotos judėsenos asmuo į

nustatytą vietą privalo atvykti ne vėliau kaip likus 30 minučių iki tvarkaraštyje

paskelbto keleivinio traukinio išvykimo laiko.

*Pastaba. 331

straipsnis galioja iki 2014 m. gruodžio 3 d.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

34 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis

1.

Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio

įmonė (vežėjas). Didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir

energetikos kontrolės komisija. Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais

tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas).

2.

Keleivių ir bagažo vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais užmokestį nustato

geležinkelio įmonė (vežėjas) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl

tarptautinio susisiekimo nustatyta tvarka.

3.

Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais lengvatas ir dėl šių lengvatų

taikymo geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų kompensavimo (negautų

pajamų atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

35

straipsnis. Krovinių vežimas ir vežimų organizavimas

1.

Krovinių vežimo sąlygas ir tvarką, taip

pat geležinkelio įmonės (vežėjo), krovinio siuntėjo (gavėjo) teises nustato šis

Kodeksas, Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,

susisiekimo ministro patvirtintos Krovinių vežimo geležinkelių transportu

taisyklės ir kiti teisės aktai.

2.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas

(gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis.

36 straipsnis. Atsiskaitymų su

geležinkelio įmone (vežėju) užtikrinimas

1.

Atsiskaitymas su geležinkelio įmone (vežėju) už krovinių vežimą užtikrinamas

vežamu kroviniu.

2.

Jeigu siuntėjas (gavėjas)

neatsiskaito su geležinkelio įmone (vežėju), geležinkelio įmonė (vežėjas) turi

teisę realizuoti krovinį šio Kodekso 55 straipsnyje nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Važtaraštis

1.

Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas

privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį ir kitus dokumentus, nurodytus

Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse.

2.

Važtaraščio formą ir jo užpildymo

tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

3.

Važtaraštis tampa krovinių vežimo

sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės

geležinkelio stoties antspaudą.

38 straipsnis. Važtaraščio

turinys

1.

Važtaraštyje turi būti nurodyta:

1) pradinės geležinkelio stoties

pavadinimas;

2) krovinio siuntėjas, adresas, telefono ir fakso

numeriai, krovinio siuntėjo ar jo atstovo pavardė ir parašas;

3) krovinio pavadinimas, kodas;

4) krovinio svoris;

5) krovinio vienetų skaičius, įpakavimo

pobūdis ir krovinio būklė;

6) vagono numeris;

7) Krovinių vežimo geležinkelių transportu

taisyklėse nurodytų dokumentų, kurie turi būti pridedami prie važtaraščio,

sąrašas;

8) ypatingos krovinio savybės ir vežimo

sąlygos;

9) galinės geležinkelio stoties

pavadinimas;

10) krovinio gavėjas, adresas, telefono ir

fakso numeriai;

11) uždėtų plombų skaičius ir jų ženklai.

2.

Važtaraštyje gali būti nurodyti ir kiti

duomenys.

39 straipsnis. Krovinio

pateikimas vežti

1.

Krovinys vežamas vagone pagal vieną

važtaraštį. Pagal vieną važtaraštį taip pat galima pateikti vežti:

1) nedalomus daiktus bei ypatingo dydžio

daiktus, kuriems pakrauti reikia daugiau nei vieno vagono;

2) į kelis vagonus pakrautą krovinių

siuntą, jeigu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės leidžia tai

daryti visame vežimo kelyje.

2.

Į kelis vagonus pagal vieną važtaraštį

pakrauta krovinių siunta negali būti išskaidyta, išskyrus atvejus, kai tai

būtina dėl vagono (vagonų) techninio gedimo.

3.

Pagal vieną važtaraštį negalima

pateikti vežti:

1) krovinių, kurių dalį krauna

geležinkelio įmonė (vežėjas), o dalį – siuntėjas;

2) krovinių, kuriuos vežti kartu su kitais

kroviniais draudžiama pagal Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisykles.

4.

Krovinio pateikimo vežti tvarką nustato

Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

40 straipsnis. Kai kurių krovinių

vežimo ypatingos sąlygos

1.

Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės gali

nustatyti kai kurių krovinių vežimo ypatingas sąlygas.

2.

Pavojingų krovinių vežimo tvarką nustato Pavojingų

krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu

įstatymas ir kiti teisės aktai.

41 straipsnis. Krovinių būklė,

įpakavimas ir žymėjimas

1.

Krovinį, kurį dėl jo savybių įpakuoti

yra būtina, siuntėjas turi įpakuoti taip, kad krovinys vežimo metu būtų

apsaugotas nuo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, taip pat kad būtų apsaugoti

nuo galimo sužalojimo žmonės, riedmenys ir kiti kroviniai. Siuntėjo pakrauti

kroviniai, kuriuos vežimo metu reikės perkrauti, turi būti supakuoti taip, kad

juos perkraunant mechanizmais nebūtų pažeista jų pakuotė.

2.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) gali

reikalauti, kad to paties tipo smulkios siuntos, kurioms priimti vežti ir pakrauti

reikia daug laiko, būtų surištos ar supakuotos į didesnes siuntas.

3.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę

atsisakyti vežti krovinį, jei siuntėjas atsisako krovinį įpakuoti pagal

Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių reikalavimus arba įpakavimas

neatitinka šių taisyklių nustatytų reikalavimų.

42 straipsnis. Krovinių pakrovimas

1.

Krovinius, atsižvelgiant į vežimų

organizavimo sutarties sąlygas, krauna geležinkelio įmonė (vežėjas) arba

siuntėjas. Kroviniai turi būti kraunami pagal susisiekimo ministro patvirtintas

Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles.

2.

Pakrautas krovinys neturi viršyti

vagono krovos normų. Vagonas turi būti uždarytas ir užplombuotas Krovinių

vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Krovinio

tikrinimas

1.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę

tikrinti, ar krovinys atitinka važtaraštyje pateiktus duomenis, taip pat ar

laikomasi Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir Krovinių krovimo ir

tvirtinimo taisyklių reikalavimų, jei krovinį krovė siuntėjas.

2.

Apie numatomą krovinio tikrinimą turi būti pranešta

siuntėjui arba gavėjui, vadovaujantis Krovinių vežimo geležinkelių transportu

taisyklėmis arba krovinių vežimo ar vežimų organizavimo sutartimi. Jei

siuntėjas ar gavėjas nustatytu laiku neatvyksta, krovinys tikrinamas jiems

nedalyvaujant. Tikrinimo rezultatai įrašomi į važtaraštį.

3.

Jei krovinys neatitinka važtaraštyje

pateiktų duomenų arba nesilaikoma Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir

Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų, tikrinimo ir su tuo

susijusios išlaidos tenka krovinio siuntėjui, o geležinkelio įmonė (vežėjas)

turi teisę atsisakyti tokį krovinį vežti.

44 straipsnis. Krovinio svorio ar

siuntos vienetų skaičiaus nustatymas

1.

Krovinio svoris ar siuntos vienetų

skaičius pradinėje ir galinėje geležinkelio stotyje turi būti tikrinamas tuo

pačiu metodu ir būdu. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymo

tvarką reglamentuoja Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

2.

Krovinio svoris laikomas tinkamu, jeigu

skirtumas tarp pradinėje geležinkelio stotyje nustatyto svorio ir svorio

galinėje geležinkelio stotyje neviršija Vyriausybės patvirtintų nuostolio

(natūralaus sumažėjimo) normų, taip pat svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo

normų. Šios nuostolių, svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normos

netaikomos šio Kodekso 54 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nustatytais

atvejais.

3.

Matavimo priemonės turi būti tikrinamos

ir tikrinimo rezultatai įforminami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepatikrintomis matavimo priemonėmis naudotis draudžiama.

45 straipsnis. Vagono krovos

normų viršijimas

1.

Jei geležinkelio įmonė (vežėjas)

pradinėje geležinkelio stotyje nustato, kad siuntėjo pakrauto vagono krovos

normos viršytos, ji nepriima krovinio vežti tol, kol nebus pašalintas

viršsvoris. Jeigu tai nustatoma tarpinėje geležinkelio stotyje, geležinkelio

įmonė (vežėjas) nedelsdama praneša apie tai krovinio siuntėjui, o šis privalo

pašalinti viršsvorį ir padengti nuostolius, jeigu dėl to geležinkelio įmonė

(vežėjas) jų patiria.

2.

Siuntėjas (gavėjas) ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti nurodymus viršsvorį atsiimti

ar išsiųsti arba sudaryti sutartį su įmone, kad jį saugotų.

3.

Už krovinio viršsvorio iškrovimą ir

saugojimą imamas geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytas atlyginimas.

4.

Jeigu nurodymai nepateikiami arba nesudaroma

saugojimo sutartis, geležinkelio įmonė (vežėjas) informuoja siuntėją, iškrauna

viršsvorį sudarantį krovinį, jo nesaugo ir už jo praradimą, trūkumą ar

sužalojimą neatsako.

46 straipsnis. Vagonų ir

konteinerių naudojimas

1.

Siuntėjas (gavėjas) už geležinkelio

įmonės pateiktų vagonų ar konteinerių naudojimą moka geležinkelio įmonės

(vežėjo) nustatytą atlyginimą.

2.

Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės

(vežėjo) kaltės vagonai ar konteineriai negali būti pateikti siuntėjui

(gavėjui), siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės (vežėjo)

nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą ir krovinių saugojimą

(laikymą).

47 straipsnis. Krovinio pristatymo terminai

1.

Krovinio pristatymo terminus nustato

Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės, jeigu siuntėjas ir

geležinkelio įmonė (vežėjas) nesusitaria kitaip.

2.

Krovinio pristatymo terminas pradedamas

skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po krovinio priėmimo vežti, 00:00 val.

48 straipsnis. Užmokestis už

krovinių vežimą ir kitas paslaugas

1.

Už krovinių vežimą ir geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas

imamas krovinių vežimo arba vežimų organizavimo sutartyje nustatytas

užmokestis. Krovinių vežimo tarifus ir kitų paslaugų įkainius nustato

geležinkelio įmonė (vežėjas).

2.

Neteko galios nuo 2006-06-28.

3.

Už krovinio vežimą moka siuntėjas ar jo įgaliotas asmuo, pateikdamas krovinį

pradinėje geležinkelio stotyje.

4.

Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) sutinka, už krovinio vežimą gali sumokėti ir

gavėjas arba jo įgaliotas asmuo. Apie tai pažymima važtaraštyje.

5.

Už krovinio pakrovimą, iškrovimą, papildomų pavedimų vykdymą, ekspedicijos ir

kitas geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas paslaugas sumoka siuntėjas

(gavėjas) ar jo įgaliotas asmuo.

6.

Atsiskaitymų tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-653,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

49 straipsnis. Krovinio siuntėjo

ir gavėjo papildomi pavedimai

1.

Krovinio siuntėjas (gavėjas), jeigu tai

neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, gali papildomai pavesti

geležinkelio įmonei (vežėjui):

1) sulaikyti krovinį kelyje;

2) sulaikyti krovinio išdavimą;

3) galinėje geležinkelio stotyje išduoti

krovinį kitam, negu važtaraštyje nurodytas gavėjas, asmeniui;

4) išduoti krovinį kitoje, negu numatyta

važtaraštyje, geležinkelio stotyje;

5) grąžinti krovinį į pradinę geležinkelio

stotį, jei krovinys nesulaikytas ar neareštuotas.

2.

Siuntėjas turi teisę atsiimti krovinį

pradinėje geležinkelio stotyje, kol krovinys nėra išsiųstas, apmokėjęs su tuo

susijusias geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas.

3.

Krovinio siuntėjas praranda teisę duoti

papildomus pavedimus geležinkelio įmonei (vežėjui), jeigu gavėjas priėmė

važtaraštį ir krovinį.

4.

Krovinio gavėjas gali duoti papildomus

pavedimus, jei pagal vežimo sutartį jis privalo sumokėti vežimo išlaidas, taip

pat jei važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas turi teisę duoti papildomus

pavedimus.

5.

Jeigu gavėjas pavedė išduoti krovinį

kitam asmeniui, tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį tretiesiems

asmenims.

6.

Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi

pavedimai negali sudaryti sąlygų krovinių siuntai padalyti.

50 straipsnis. Papildomų pavedimų pateikimo forma

Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo

pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikiami raštu Krovinių

vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai,

pateikti kita forma, negalioja.

51 straipsnis. Atsisakymas

atlikti papildomus pavedimus

1.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) gali

atsisakyti atlikti papildomus pavedimus, jei:

1) pavedimas pavėluotai pasiekia

geležinkelio stotį, privalančią jį atlikti;

2) pavedimas prieštarauja geležinkelių

transporto teisės aktams arba jį atliekant sutriktų normali geležinkelių

transporto veikla;

3) pavedimas prieštarauja Lietuvos

Respublikos įstatymams;

4) krovinio vertė mažesnė už visas

krovinio vežimo iki naujos galinės geležinkelio stoties išlaidas, išskyrus

atvejus, kai krovinio siuntėjas arba gavėjas apmoka šias išlaidas ar garantuoja

jų apmokėjimą;

5) dar neįvykdytas ir neatšauktas anksčiau

gautas siuntėjo (gavėjo) papildomas pavedimas.

2.

Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas)

negali įvykdyti papildomų siuntėjo ar gavėjo pavedimų, ji apie tai praneša

pavedimą davusiam asmeniui.

52 straipsnis. Kliūtys vežimo

metu

1.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) apie

kliūtis vežimo metu praneša krovinio siuntėjui arba gavėjui ir pareikalauja iš

jų papildomų nurodymų.

2.

Siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą

apie kliūtis vežimo metu ir jų priežastis, savo nurodymus dėl gavėjo ar galinės

geležinkelio stoties keitimo privalo įrašyti į važtaraštį kartu su geležinkelio

įmone (vežėju) arba įgalioti tai padaryti geležinkelio įmonę (vežėją).

3.

Jeigu siuntėjas (gavėjas), gavęs

pranešimą apie kliūtis vežimo metu, per geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytą

terminą krovinį sulaikiusiai geležinkelio stočiai nepateikia nurodymų, kuriuos

galima atlikti, geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį veža tinkamiausiu

maršrutu. Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) laikosi pristatymo terminų,

atitinkančių faktišką vežimo kelią, ir turi teisę imti atlyginimą už faktišką

vežimo kelią bei vagonų naudojimą.

4.

Jeigu kliūtys atsirado dėl geležinkelio

įmonės (vežėjo) kaltės, papildomos išlaidos, susijusios su krovinio pristatymu,

tenka įmonei (vežėjui). Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) už vežimo

termino praleidimą neatleidžiama nuo atsakomybės, numatytos šio Kodekso 59

straipsnyje.

5.

Jei vežimo metu atsiradusi kliūtis

pašalinama, kol negauti siuntėjo nurodymai, krovinys siunčiamas į galinę

geležinkelio stotį ir apie tai pranešama krovinio siuntėjui.

53 straipsnis. Pranešimas apie

krovinio pristatymą

Geležinkelio įmonė (vežėjas) Krovinių

vežimo geležinkelių transportu taisyklių arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ir

siuntėjo (gavėjo) sutartyje nustatyta tvarka privalo pranešti gavėjui apie jo

vardu gautą krovinį. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo gavimo momento.

54 straipsnis. Krovinio išdavimas

1.

Galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) geležinkelio įmonė (vežėjas)

privalo gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Siuntėjas (gavėjas) sumoka nustatytą krovinio vežimo užmokestį bei

užmokestį už geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas prieš gaudamas važtaraštį

ir krovinį, jeigu krovinio vežimo sutartis nenustato kitaip.

2.

Gavėjas yra

atsakingas už tai, kad geležinkelio įmonės (vežėjo) galinėje geležinkelio

stotyje išduoti kroviniai įstatymų nustatytais atvejais būtų pristatyti

tikrinti į tam įgaliotos valstybės institucijos nurodytą vietą per nustatytą

laiką su nepažeistomis transporto priemonių plombomis ir išoriniais paviršiais,

taip pat tvarkingomis krovimo vienetų plombomis ir (arba) identifikavimo

ženklais.

3.

Geležinkelio įmonė

(vežėjas), galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) išduodama krovinį,

privalo patikrinti krovinio svorį, kiekį (vienetų skaičių) ir būklę, jeigu:

1) krovinys atvežtas netvarkingu vagonu,

taip pat vagonu su pažeistomis ar ne pradinės geležinkelio stoties plombomis;

2) krovinys atvežtas neplombuotais vagonais su matomais trūkumo, gedimo ar sužalojimo požymiais;

3) nesilaikyta greitai gendančių krovinių

pristatymo terminų ar temperatūros režimo vagonuose refrižeratoriuose;

4) krovinį iškrovė geležinkelio įmonė

(vežėjas).

4.

Krovinio gavėjas šio straipsnio 3

dalyje nurodytais atvejais gali atsisakyti priimti krovinį, kol nebus

patenkintas jo reikalavimas krovinį patikrinti.

5.

Gavėjas krovinio gavimą patvirtina

parašu važtaraštyje.

6.

Kroviniai išduodami Krovinių vežimo

geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.

55 straipsnis. Padariniai, jeigu

laiku neatsiimamas krovinys

1.

Jeigu krovinio gavėjas, gavęs pranešimą

apie krovinio pristatymą, laiku neatsiima krovinio, jis moka geležinkelio

įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už krovinio saugojimą (laikymą) ir vagonų

naudojimą Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.

2.

Jeigu krovinio gavėjas per 10 darbo

dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima ir neduoda

pavedimų geležinkelio įmonei (vežėjui) ar nesudaro sutarties dėl krovinio

saugojimo, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti

krovinį ir jį saugoti.

3.

Jeigu krovinio gavėjo nerandama,

geležinkelio įmonė (vežėjas) apie tai praneša siuntėjui. Per 10 darbo dienų negavusi atsakymo iš siuntėjo,

geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį saugo Krovinių vežimo geležinkelių

transportu taisyklių nustatyta tvarka.

4.

Krovinių iškrovimo tvarką ir saugojimo

laiką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

5.

Jeigu per krovinio saugojimo laiką krovinys

neatsiimamas, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę jį realizuoti Vyriausybės

nustatyta tvarka. Gautas lėšas, atskaičius geležinkelio įmonei (vežėjui)

priklausantį užmokestį, geležinkelio įmonė (vežėjas), krovinio siuntėjui

(gavėjui) pareiškus pretenziją, perveda krovinio siuntėjui (gavėjui). Jeigu

krovinio siuntėjas (gavėjas) pretenzijos nepareiškia, gautos lėšos, atskaičius

geležinkelio įmonei (vežėjui) priklausantį užmokestį, pervedamos į valstybės

biudžetą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GELEŽINKELIO ĮMONĖS (VEŽĖJO),

KELEIVIŲ, KROVINIŲ SIUNTĖJŲ IR GAVĖJŲ ATSAKOMYBĖ

56 straipsnis. Geležinkelio įmonės

(vežėjo), keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybės atsiradimo

pagrindai

1.

Geležinkelio įmonė (vežėjas),

keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai atsako už keleivių ir bagažo, krovinių

vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutarčių pažeidimą.

2.

Geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivių,

krovinių siuntėjų ir gavėjų susitarimai dėl šiame Kodekse nustatytos

atsakomybės tvarkos ir dydžio pakeitimo negalioja.

57

straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už krovinio ar bagažo

praradimą, trūkumą ar sužalojimą

Geležinkelio įmonė (vežėjas) visiškai

atsako už priimto vežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo

jų priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam

jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas,

trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės.

58 straipsnis. Atvejai, kai

geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą

ar sužalojimą

Geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už

krovinio praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu:

1) tai įvyko dėl krovinio siuntėjo

(gavėjo) kaltės;

2) tai įvyko dėl natūralių vežamo krovinio

ar bagažo savybių;

3) tai įvyko dėl taros ar įpakavimo

trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti priimant krovinį ar bagažą vežti, jei

nėra taros ar įpakavimo sužalojimo požymių;

4) krovinio ar bagažo

trūkumas neviršija šio Kodekso 44 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostolio

(natūralaus sumažėjimo), svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų ir

krovinys ar bagažas atvežtas techniškai tvarkingu vagonu (konteineriu) su

nepažeistomis siuntėjo plombomis;

5) krovinys pateiktas gavėjui su nepažeistomis

siuntėjo plombomis;

6) krovinys atvežtas tvarkingais atviraisiais

vagonais, jis nebuvo pakeliui perkrautas, nepažeistas

apsauginis ženklinimas, krovinys yra tvarkingai sutvirtintas;

7) krovinys atvežtas lydimas siuntėjo ar

gavėjo palydovo;

8) tai įvyko dėl nenugalimos jėgos.

59

straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybės už krovinio ar bagažo

praradimą, trūkumą ar sužalojimą dydis

1.

Už žalą, padarytą vežant krovinį ar

bagažą, geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako:

1) krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui –

prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;

2) krovinį ar

bagažą sužalojus – sumos, kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu;

3) praradus krovinį ar bagažą, kurio vertė nurodyta

perduodant vežti, – nurodytosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu. Jeigu

geležinkelio įmonė (vežėjas) įrodo, kad tikroji krovinio ar bagažo vertė yra

mažesnė už nurodytąją, – tikrosios jo vertės dydžiu.

2.

Jeigu dėl sužalojimo, už kurį geležinkelio įmonė

(vežėjas) atsako, krovinio ar bagažo kokybė pasikeitė tiek, kad jo nebegalima

naudoti pagal tiesioginę paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę jo

atsisakyti ir pareikalauti atlyginti už krovinį ar bagažą kaip už prarastą.

3.

Jeigu

krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą geležinkelio įmonė (vežėjas)

sumokėjo atitinkamą atlyginimą, vėliau surandamas, geležinkelio įmonės (vežėjo)

apie tokį suradimą informuotas gavėjas (siuntėjas) per vienus metus turi teisę

pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas. Šiuo atveju jis

turi grąžinti geležinkelio įmonei (vežėjui) atlyginimą, gautą už prarastą ar

trūkstamą krovinį, tačiau turi teisę išreikalauti iš geležinkelio įmonės

(vežėjo) prarasto ar trūkstamo krovinio vertės dydžio nuostolius, padarytus jam

dėl pavėluoto krovinio ar bagažo pristatymo.

60

straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už vežimo termino

praleidimą

1.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako už

krovinio ar bagažo vežimo termino, nustatyto vežimo sutartyje, praleidimą,

jeigu neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės.

2.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), pavėluotai

pristačiusi krovinį ar bagažą, atlygina padarytus nuostolius.

61

straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už prarastus ar sužalotus

krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą

1.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), praradusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis,

konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, šio siuntėjo (gavėjo)

reikalavimu privalo perduoti jo nuosavybėn savo riedmenis, konteinerius ar

specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Jeigu tokių riedmenų, konteinerių ar

specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos geležinkelio įmonė (vežėjas) neturi,

ji krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina prarastų riedmenų, konteinerių ar

specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio nuostolius, jei šalys

nesusitaria kitaip.

2.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), sugadinusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis,

konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti.

3.

Geležinkelio įmonės (vežėjo) sugadintus riedmenis, konteinerius ar specialiąją

krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti krovinio siuntėjas (gavėjas).

Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina

remonto išlaidas.

62

straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už riedmenų, konteinerių ir

specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti nepateikimą

Geležinkelio

įmonė (vežėjas), dėl savo kaltės krovinio vežimo arba vežimo organizavimo

sutartyje nustatytu laiku krovinio siuntėjui nepateikusi riedmenų, konteinerių

ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti, atsako krovinio vežimo arba

vežimo organizavimo sutartyje nustatyta tvarka. Tai neatleidžia geležinkelio

įmonės (vežėjo) nuo pareigos pateikti riedmenis, konteinerius ir specialiąją

įrangą kroviniams tvirtinti, jei šalys nesusitaria kitaip.

63 straipsnis. Keleivių, krovinių

siuntėjų ir gavėjų atsakomybė

Keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti žalą, padarytą

dėl jų kaltės geležinkelio įmonei (vežėjui) arba kitiems fiziniams ar

juridiniams asmenims.

65 straipsnis. Krovinių siuntėjų

(gavėjų) atsakomybė už prarastus ar sugadintus geležinkelio įmonės (vežėjo)

riedmenis, konteinerius ar specialiąją

krovinių tvirtinimo įrangą

1.

Krovinių siuntėjai (gavėjai), praradę

geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių

tvirtinimo įrangą, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) prarastų riedmenų,

konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio

nuostolius, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

2.

Krovinių siuntėjai (gavėjai), sugadinę

geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių

tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti.

3.

Krovinių siuntėjų (gavėjų) sužalotus riedmenis,

konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti ir

geležinkelio įmonė (vežėjas). Šiuo atveju siuntėjas (gavėjas) geležinkelio

įmonei (vežėjui) atlygina remonto išlaidas.

66 straipsnis. Krovinių siuntėjų

(gavėjų) atsakomybė, jeigu už vežimą, naudojimąsi geležinkelio įmonės (vežėjo)

riedmenimis, konteineriais ar specialiąja

įranga atsiskaito ne laiku

Krovinių siuntėjai (gavėjai), per nustatytą laiką

neatsiskaitę už vežimą ir su tuo susijusias paslaugas, naudojimąsi geležinkelių

riedmenimis, konteineriais ar specialiąja įranga, moka geležinkelio įmonei

(vežėjui) krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Delspinigiai skaičiuojami

nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

67 straipsnis. Pretenzijos ir

ieškiniai dėl vežimo

1.

Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš

vežimo sutarties, pareiškiami teismui, jeigu šalių sutartys nenustato kitaip.

Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei

(vežėjui). Pretenzija turi būti išnagrinėta per 3 mėnesius nuo jos pateikimo

geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos.

2.

Ieškiniai dėl reikalavimų,

atsirandančių iš vežimo sutarties, gali būti pareiškiami per vienus metus nuo

dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškinio senaties terminą 3 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos

geležinkelių

transporto kodekso

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB

dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7

skyrius, 1 tomas, p. 341) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m.

spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315,

p. 44).

2.

1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB

dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,

7 skyrius, 2 tomas, p. 258) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m.

balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227).

3.

2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo,

mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos

sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p.

404) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44).

4.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies

pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo

bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo,

mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos

sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2008/110/EB  (OL 2008 L 345, p. 62).

5.

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių

transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr.

1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1).

*6. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl

geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL 2007 L 315, p. 14).

*Pastaba. Vežant keleivius vietinio

susisiekimo maršrutais, Reglamento

(EB) Nr. 1371/2007 8 straipsnio

2 ir 3 dalių, 13, 21, 22, 23, 24 straipsnių nuostatos yra taikomos nuo 2014 m.

gruodžio 3 d.

Teikiant keleivių vežimo geležinkelių

transportu tarptautiniais maršrutais paslaugas, kai didelė dalis šių paslaugų,

įskaitant bent vieną sustojimą geležinkelio stotyje pagal tvarkaraštį,

suteikiama už Europos Sąjungos valstybės narės ribų, Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 taikomas nuo 2014 m. gruodžio 3 d.

Priedo

pakeitimai:

Nr.

X-653,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-653, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)

GELEŽINKELIŲ

TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO, GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 6, 7, 10, 11, 12,

13, 16, 19, 28, 30, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO

PAPILDYMO 30(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 3, 4, 7, 11, 12,

13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO

PAPILDYMO 4(1), 25(1), 33(1) STRAIPSNIAIS IR 8, 27 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 18 straipsnyje

24 straipsnis. Viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos

1.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo

funkcijos:

1) užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių

infrastruktūros priežiūrą;

2) valdyti ir organizuoti traukinių eismą;

3) užtikrinti saugų traukinių eismą;

4) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių

infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektų;

5) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros

modernizavimo ir plėtros programas ir projektus;

6) užtikrinti tinkamą lėšų, skirtų viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, naudojimą;

7) suteikti galimybes geležinkelio įmonėms

(vežėjams) nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis Valstybinės geležinkelio

inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skirtais viešosios geležinkelių

infrastruktūros pajėgumais;

8)

atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių

infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį

vertinimą ir pateikti išvadas Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie

Susisiekimo ministerijos;

9) parengti ir išleisti Tinklo nuostatus;

10) teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Valstybinei

geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos duomenis, būtinus

rinkliavai už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatyti;

11) rinkti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių

infrastruktūra;

12) atlikti kitas teisės aktuose viešosios geležinkelių

infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1595,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)

64 straipsnis.

Keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už netikslių, klaidingų, taip

pat ne visų reikalingų duomenų pateikimą vežimo dokumentuose

Keleiviai, krovinių siuntėjai (gavėjai),

vežimo dokumentuose pateikę netikslius, klaidingus, taip pat ne visus

reikalingus duomenis, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) dėl to

atsiradusius nuostolius.

išdėstytas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 331 straipsnis galioja

iki 2014 m. gruodžio 3 d.

Vežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 13, 21,

22, 23, 24 straipsnių nuostatos yra taikomos nuo 2014 m. gruodžio 3 d.

Teikiant keleivių vežimo geležinkelių transportu

tarptautiniais maršrutais paslaugas, kai didelė dalis šių paslaugų, įskaitant

bent vieną sustojimą geležinkelio stotyje pagal tvarkaraštį, suteikiama už

Europos Sąjungos valstybės narės ribų, Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 taikomas nuo 2014 m. gruodžio 3 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1596,

2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5704 (2011-10-08)

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO,

ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2011-10-10)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt