Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymas. Geležinkelių transporto kodeksas
Įstatymas skelbtas: Žin.,
2004, Nr. 72-2489
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO
ĮSTATYMAS
2004 m. balandžio 22 d. Nr. IX-2152
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto
kodekso patvirtinimas
Šiuo Įstatymu Seimas patvirtina Lietuvos
Respublikos geležinkelių transporto kodeksą.
2 straipsnis.
Geležinkelių transporto kodekso įsigaliojimas
Geležinkelių transporto kodeksas
įsigalioja 2004 m. gegužės 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1596,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5704 (2011-10-08)
3 straipsnis.
Kitų įstatymų ir teisės aktų galiojimas
Geležinkelių transporto veiklą
reglamentuojantys kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje
iki Geležinkelių transporto kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek
neprieštarauja Geležinkelių transporto kodeksui, išskyrus atvejus, kai Kodeksas
pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.
Šis straipsnis netaikomas Lietuvos
Respublikos dvišaliams ir daugiašaliams susitarimams dėl tarptautinio
susisiekimo geležinkeliais.
4 straipsnis.
Geležinkelių transporto kodekso taikymas
1.
Geležinkelių transporto kodeksas taikomas santykiams, atsirandantiems iš
keleivių, bagažo ir krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių
transportu, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
(Neteko galios nuo 2011-10-08)
Geležinkelių transporto kodeksas netaikomas
siauriesiems geležinkeliams (600 mm ir 750 mm pločio vėžė).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.
72-2672 (2006-06-28)
Nr. XI-1596,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5704 (2011-10-08)
5 straipsnis.
Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos
geležinkelių transporto kodeksui, netenka galios Lietuvos Respublikos
geležinkelio transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 59-1402; 1998,
Nr. 105-2896; 2002, Nr. 74-3143).
6 straipsnis.
Pasiūlymas Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija, įsigaliojus šiam Įstatymui, peržiūri geležinkelių transporto
veiklą reglamentuojančius galiojančius teisės aktus, nustato, ar tikslinga juos
pripažinti netekusiais galios, ar keisti, ir, jei reikia, parengia atitinkamų
teisės aktų projektus ar juos patvirtina.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO
PAREIGAS
ARTŪRAS PAULAUSKAS
PATVIRTINTA 2004 m. balandžio 22 d. įstatymu Nr. IX-2152
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO
K O D
E K S A S
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo
administravimo subjektai
Geležinkelių transporto viešąjį administravimą
vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, Valstybinė geležinkelių inspekcija
prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Vyriausybė formuoja geležinkelių transporto
politiką, užtikrindama efektyvią geležinkelių transporto sąveiką su kitomis
transporto rūšimis, koordinuoja jos įgyvendinimą ar atlieka kitas šiame Kodekse
ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Susisiekimo ministerija:
1) įgyvendina geležinkelių transporto
politiką;
2) organizuoja geležinkelių transporto
strateginių objektų kūrimo, modernizavimo ir plėtros, eismo saugos ir
aplinkosaugos programų rengimą ir įgyvendinimą;
3) koordinuoja tarptautinius ryšius
geležinkelių transporto srityje, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos
Respublikai tarptautinėse organizacijose;
4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės
aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas
institucijas kontroliuoja, kaip šie teisės aktai vykdomi;
5) atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose teisės
aktuose nustatytas funkcijas.
Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo
ministerijos:
1) kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys
laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos
klausimus, reikalavimų;
2) išduoda licencijas verstis vežimais geležinkelių
transportu, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus
sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
3) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus
geležinkelių transporto eismo saugos srityje;
4) skiria viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams);
5) nustato rinkliavos už naudojimąsi viešąja
geležinkelių infrastruktūra dydį;
6) atlieka eismo saugos institucijos ir kitas šiame
Kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
5.
Konkurencijos taryba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas (toliau –
rinkos reguliuotojas), kuris atlieka konkurencijos geležinkelių transporto
sektoriuje stebėseną ir reguliuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius. Rinkos reguliuotojas turi
teisę nedelsiant gauti jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo),
Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos,
institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis
(vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų
teikimo sutartis.
6.
Rinkos reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal geležinkelio įmonės (vežėjo)
skundą nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio
įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų priimtus sprendimus dėl
teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų apribojimo, Tinklo
nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos
už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos, šios
rinkliavos dydžio ar struktūros. Geležinkelio įmonių (vežėjų) skundai, kaip
ikiteisminiai ginčai, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis
Vyriausybės patvirtinta tvarka. Rinkos reguliuotojas per 2 mėnesius nuo dienos,
kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga,
privalo priimti sprendimą ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis šių
veiksmų padėčiai ištaisyti: reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą
sprendimą ar jo dalį, o jeigu reikalavimai nevykdomi – kreiptis į teismą su
prašymu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį. Jeigu
pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti
viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas arba
patvirtina, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba
pareikalauja, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojas,
nagrinėdamas šioje dalyje nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), institucijų, įstaigų ar organizacijų
sprendimus savo iniciatyva, mutatis mutandis taiko tvarką, kuria
vadovaujasi nagrinėdamas geležinkelio įmonės (vežėjo) skundą.
Rinkos reguliuotojo sprendimai gali būti skundžiami
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
8.
Rinkos reguliuotojas privalo užtikrinti, kad tvirtinant rinkliavos už
naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra konkretų dydį ir skiriant
viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus būtų laikomasi teisės aktų
nustatytų reikalavimų, prižiūri geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl rinkliavos už naudojimąsi
viešąja geležinkelių infrastruktūra dydžio, keičiasi informacija apie savo
darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką su kitais Europos Sąjungos
valstybių narių rinkos reguliuotojais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.
72-2672 (2006-06-28)
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
8 straipsnis. Neteko galios nuo
2011-10-08.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
9
straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statyba ir uždarymas
(likvidavimas), jų konservavimas
Sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros
objektų uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos
priima Vyriausybė.
Pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros
objektų uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo ir naujų objektų statybos
teikia susisiekimo ministras, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas
ar (ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių
infrastruktūros objektas. Teikime turi būti nurodytos objektų statybos ar (ir)
uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo priežastys, teikiamų pasiūlymų
ekonominis, socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas.
Žemė naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros
objektų statybai suteikiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
10 straipsnis. Licencija verstis geležinkelių transporto
ūkine komercine veikla
Geležinkelių transporto ūkinė komercinė veikla yra
licencijuojama. Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos
Sąjungos valstybėje narėje išduotos licencijos vežti krovinius ir (ar)
keleivius ir bagažą geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais.
Licencijos, suteikiančios teisę verstis geležinkelių
transporto ūkine komercine veikla, yra šios:
1) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu
Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu
tarptautiniais maršrutais;
3) vežti krovinius geležinkelių transportu Lietuvos
Respublikos teritorijoje;
4) vežti krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais
maršrutais.
3.
Lietuvos Respublikoje registruota įmonė, kuri pageidauja verstis geležinkelių
transporto ūkine komercine veikla ar kuri verčiasi geležinkelių transporto
ūkine komercine veikla, privalo:
1) atitikti finansinio pajėgumo, geros reputacijos,
profesinės kompetencijos reikalavimus;
2) pateikti dokumentus, įrodančius, kad ji atitinka jai
keliamus civilinės atsakomybės reikalavimus. Šiuos reikalavimus nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Licencijų verstis geležinkelių transporto ūkine
komercine veikla išdavimo, jų galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo,
galiojimo sustabdymo panaikinimo tvarką, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte
nurodytus reikalavimus ir licencijuojamos veiklos sąlygas nustato Keleivių,
bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu licencijavimo taisyklės. Šias
taisykles tvirtina Vyriausybė.
Sprendimus dėl licencijų verstis geležinkelių transporto
ūkine komercine veikla išdavimo, galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo,
galiojimo sustabdymo panaikinimo priima Valstybinė geležinkelių inspekcija prie
Susisiekimo ministerijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.
72-2672 (2006-06-28)
11
straipsnis. Saugos sertifikatas ir įgaliojimai geležinkelių transporto eismo
saugos srityje
Geležinkelio įmonės (vežėjai),
pageidaujančios naudotis geležinkelių infrastruktūra, turi turėti saugos
sertifikatą. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai, prieš pradėdami naudoti
ir valdyti geležinkelių infrastruktūrą, privalo gauti įgaliojimus geležinkelių
transporto eismo saugos srityje.
Saugos sertifikatai išduodami:
1) geležinkelio įmonėms (vežėjams), vežančioms
keleivius ir bagažą vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais;
2) geležinkelio įmonėms (vežėjams), vežančioms
krovinius vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais.
3.
Saugos sertifikatą sudaro:
1) liudijimas,
patvirtinantis, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) turi eismo saugos valdymo
sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus, nurodytus Geležinkelių
transporto eismo saugos įstatyme. Ši saugos sertifikato dalis, išduota Lietuvos
Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, galioja Lietuvos
Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse tai geležinkelių
transporto ūkinei komercinei veiklai, kuriai išduotas liudijimas, vykdyti;
2) liudijimas, patvirtinantis,
kad geležinkelio įmonė (vežėjas), teikdama
keleivių ar krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas geležinkelių
tinkle, atitinka
nustatytus geležinkelių transporto eismo saugos ir sąveikos reikalavimus.
Geležinkelio įmonė (vežėjas) atitinka šiame punkte nurodytus reikalavimus,
jeigu ji laikosi TSS, nacionalinių eismo saugos
taisyklių, posistemių techninių taisyklių ir geležinkelio įmonės (vežėjo)
darbuotojų kvalifikacija atitinka teisės aktų reikalavimus, o geležinkelių
riedmenys atitinka techninius, eksploatacinius ir geležinkelių transporto eismo
saugos reikalavimus. Ši saugos
sertifikato dalis išduodama ir galioja tik Lietuvos Respublikoje.
Įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos
srityje sudaro:
1) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių
infrastruktūros valdytojas turi eismo saugos valdymo sistemą, atitinkančią
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nurodytus reikalavimus;
2) įgaliojimai, patvirtinantys, kad geležinkelių
infrastruktūros valdytojas atitinka nustatytus geležinkelių transporto eismo
saugos reikalavimus. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas laikosi šiame
punkte nurodytų reikalavimų, jeigu jis privalo užtikrinti saugų geležinkelių
infrastruktūros valdymą, priežiūrą ir naudojimą bei traukinių eismo valdymą ir
organizavimą.
Geležinkelio įmonė (vežėjas), pageidaujanti teikti
papildomas paslaugas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose
Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse, privalo
gauti saugos sertifikatą, atitinkantį šio straipsnio 3 dalies 2 punkto
reikalavimus.
Valstybinė
geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos priima sprendimus:
1) dėl saugos sertifikatų, nurodytų šio straipsnio 3
dalyje, išdavimo Lietuvos Respublikoje registruotoms geležinkelio įmonėms
(vežėjams), šių sertifikatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo
panaikinimo ir jų galiojimo atšaukimo;
2) dėl saugos sertifikatų liudijimų, nurodytų šio
straipsnio 3 dalies 2 punkte, išdavimo kitų valstybių narių geležinkelio
įmonėms (vežėjams), šių liudijimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo
panaikinimo ir jų galiojimo atšaukimo;
3) dėl įgaliojimų
geležinkelių transporto eismo saugos srityje suteikimo, jų galiojimo
sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir jų galiojimo atšaukimo.
Saugos sertifikatų bei įgaliojimų geležinkelių
transporto eismo saugos srityje išdavimo, atšaukimo, galiojimo sustabdymo,
galiojimo sustabdymo panaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.
72-2672 (2006-06-28)
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
12 straipsnis. Viešųjų keleivių vežimo
geležinkelių transportu paslaugų teikimas
1.
Vyriausybės įgaliota institucija nustato viešųjų keleivių vežimo geležinkelių
transportu paslaugų (toliau – viešosios paslaugos) poreikį Lietuvos
Respublikoje ir užtikrina jų teikimą, sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis
su geležinkelio įmonėmis (vežėjais).
2.
Viešųjų paslaugų teikimo sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir
tvarką, geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolių, patirtų teikiant viešąsias
paslaugas, kompensavimo tvarka nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1370/2007.
Vyriausybės įgaliota institucija
geležinkelio įmonę (vežėją) viešosioms paslaugoms teikti parenka konkurso būdu,
vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 3, 4, 5 straipsniais arba
tiesiogiai sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis pagal Reglamento (EB)
Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytas sąlygas.
Geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostolių,
patirtų teikiant viešąsias paslaugas, kompensacijos apskaičiavimo tvarką
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007
priedo taisykles.
Valstybės lėšos, skirtos geležinkelio
įmonei (vežėjui) viešosioms paslaugoms teikti, turi būti apskaitomos atskirai
ir negali būti naudojamos kitai veiklai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-653,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų
ir konteinerių registras
Geležinkelių riedmenys ir konteineriai
registruojami bei duomenys apie geležinkelių
riedmenis ir konteinerius, jų savininkus ir valdytojus tvarkomi Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių
registre įstatymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos
Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir
konteinerių registro tvarkymo įstaigai duomenis apie geležinkelių riedmenis ir
konteinerius teikia Lietuvos Respublikos asmenys Lietuvos Respublikos
geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatų nustatyta tvarka.
3.
Vadovaujančioji Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro
įstaiga yra Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Registro
tvarkymo funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių
inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-653,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
TREČIASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪRA
14 straipsnis. Viešosios
geležinkelių infrastruktūros objektai
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie:
1) geležinkelio kelias;
2) inžineriniai įrenginiai ir statiniai, taip pat tuneliai,
tiltai, viadukukai, pralaidos, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos,
perėjos punktai;
3) geležinkelio stotyse, tarpstočiuose, eismo valdymo
centruose esanti saugos, signalinė ir telekomunikacijų įranga ir šiems tikslams
naudojami tarpstočių, geležinkelio stočių įrenginiai bei pastatai ar statiniai;
4) traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su
atitinkama įranga ir pastatai bei statiniai;
5) traukinių eismui valdyti reikalingi elektros energijos
gamybos, transformavimo ir paskirstymo įrenginiai bei įranga, tarp jų
dyzeliniai generatoriai, pastotės;
6) apšvietimo įrenginiai, skirti traukinių eismui ir darbo
saugai užtikrinti;
7) geležinkelio stotys,
pastatai, statiniai ir įrenginiai, reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių
siuntėjams (gavėjams) aptarnauti;
8) kiti objektai, būtini viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai užtikrinti.
15 straipsnis. Geležinkelių linijų skirstymas pagal reikšmę
Geležinkelių linijos, atsižvelgiant į
traukinių eismo intensyvumą, geopolitinę, socialinę ir ekonominę jų reikšmę,
skirstomos į valstybinės reikšmės magistralines geležinkelių linijas ir
regioninės reikšmės geležinkelių linijas.
Valstybinės reikšmės magistralinės geležinkelių
linijos yra į tarptautinių geležinkelių linijų tinklą įtrauktos geležinkelių
linijos ir kitos reikšmingos šalies ūkiui linijos, kurių sąrašą tvirtina
Vyriausybė.
Regioninės reikšmės geležinkelių linijos yra
geležinkelių linijos, skirtos susisiekimui tarp atskirų miestų (gyvenviečių),
kurių sąrašą tvirtina susisiekimo ministras.
16 straipsnis. Lietuvos
Respublikos geležinkelių infrastruktūros registras
Geležinkelių infrastruktūra registruojama bei duomenys
apie geležinkelių infrastruktūrą ir registro duomenų teikėjus tvarkomi Lietuvos
Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre įstatymų, Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Lietuvos
Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro nuostatų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros
registro duomenų teikėjai nurodyti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros
registro nuostatuose.
3.
Vadovaujančioji Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro
įstaiga yra Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Registro
tvarkymo funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių
inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.
72-2672 (2006-06-28)
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
17
straipsnis. Geležinkelio stotis
Geležinkelio stotį sudaro geležinkelio
kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės
sklypą ir skirtas traukiniams priimti, skirstyti, formuoti, praleisti ir
išleisti, keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.
Kiekviena geležinkelio stotis turi
Vyriausybės suteiktą pavadinimą.
Reikalavimai geležinkelio stotims
nustatomi Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose. Šiuos nuostatus
tvirtina susisiekimo ministras.
18 straipsnis. Susisiekimas su
geležinkelio stotimi
Geležinkelio stotis turi turėti
susisiekimą su miestu (gyvenviete).
Statiniai ir įrenginiai geležinkelio stotyje turi
būti išdėstyti taip, kad būtų saugu ir patogu juos pasiekti keleiviams bei
privažiuoti automobilių transportui.
19 straipsnis. Geležinkelio kelių
ir jų įrenginių apsaugos zonos
Geležinkelio keliams ir jų įrenginiams
yra nustatomos apsaugos zonos, kurios skirstomos į viešosios geležinkelių infrastruktūros
kelių ir jų įrenginių apsaugos, privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų
įrenginių apsaugos bei geležinkelio želdinių apsaugos zonas.
2.
Geležinkelio kelius ir įrenginius aptarnaujančios įmonės techniniai darbuotojai
ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių
apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su
geležinkelių transporto objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, tiesti
vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas. Apie tai ši įmonė turi
informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka
atlyginti jiems padarytus nuostolius. Likviduojant avarijas ir jų padarinius
arba siekiant išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelių
transporto objektų taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar
naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu
geležinkelio apsaugos zonoje ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų
grupės, krūmai kelia pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, jie
nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir
želdinių vertė neatlyginama. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje
augantys medžiai ar krūmai negali būti aukštesni už atstumą nuo medžio ar krūmo
iki pirmojo bėgio.
Geležinkelio
želdinių apsaugos techniniai darbuotojai turi teisę laisvai vaikščioti
geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, sodinti apsaugines želdinių juostas ir
kirsti želdinius, keliančius pavojų geležinkelių transporto eismo saugai,
įrengti apsaugos nuo sniego, smėlio, vėjo, vandens užtvaras ir sutvirtinti
dirvą. Apie tai turi būti informuoti žemės savininkai ar naudotojai. Padarius
nuostolių, jie atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Kirsti medžius
miško paskirties žemėje leidžiama tik suderinus su miško valdytoju ar savininku
ir nustatyta tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Geležinkelio želdinių
apsaugos zonose, ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai
kertami, genimi ar pertvarkomi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, išskyrus
šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Geležinkelio kelių
ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojo ar savininko, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – be geležinkelio
želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo draudžiama:
1) kasti žemę giliau
kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir
melioravimo darbus;
2) tiesti kelius,
vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas;
3) sodinti ar kirsti
medžius ir krūmus;
4) įrengti pervažas;
5) statyti naujus ir
rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto
reikmėms.
Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje
be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio
sutikimo draudžiama:
1) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus;
2) tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir
ryšių linijas;
3) sodinti ar kirsti medžius ir krūmus;
4) įrengti pervažas;
5)
statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus
geležinkelių transporto reikmėms.
Geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonų ribas nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.
72-2672 (2006-06-28)
20 straipsnis. Pervažos ir perėjos
1.
Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje
vieta.
Vietose, kuriose
valstybinės reikšmės automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais, turi
būti įrengiamos reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos arba viadukai.
Vietose, kuriose pėsčiųjų
srautai kerta geležinkelio kelius, įrengiamos perėjos.
21 straipsnis. Pervažų ir perėjų
įrengimas ir priežiūra
Pervažos ar perėjos įrengiamos:
1) kai tiesiamas naujas geležinkelio
kelias – jo sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais iš
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo lėšų;
2) kai tiesiami nauji valstybinės reikšmės automobilių
keliai – jų sankirtoje su esamu geležinkelio keliu iš tuos kelius tiesiančių
subjektų lėšų.
Vietinės reikšmės automobilių kelių
sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ar perėjas, suderinę su viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytoju, įrengia ir prižiūri suinteresuoti
fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų.
Leidimą įrengti pervažą ar perėją
išduoda viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į
technines galimybes ir eismo saugos reikalavimus.
Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos
pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei susisiekimo ministro
patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus.
Valstybinės reikšmės automobilių kelių
sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ir perėjas prižiūri viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojas.
Suinteresuotų fizinių ar juridinių
asmenų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo susitarimu esamos
pervažos ar perėjos gali būti perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba
panaikintos. Pervažos ir perėjos perkeliamos suinteresuoto asmens lėšomis.
22 straipsnis. Privažiuojamieji
geležinkelio keliai
Privažiuojamieji geležinkelio keliai
gali priklausyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir kitiems
fiziniams ar juridiniams asmenims.
Privažiuojamųjų geležinkelio kelių
tiesimas, rekonstravimas, jų prijungimas prie viešosios geležinkelių
infrastruktūros ir su tuo susiję geležinkelio stočių plėtimo, modernizavimo ir
statybos darbai atliekami iš užsakovo lėšų.
Privažiuojamųjų geležinkelio kelių
tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros
ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato susisiekimo ministras.
Privažiuojamųjų geležinkelio kelių
būklei, eksploatacijai, riedmenims ir juos aptarnaujančiam personalui taikomi
atitinkami viešosios geležinkelių infrastruktūros reikalavimai. Kaip jų
laikomasi, kontroliuoja Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo
ministerijos.
Privažiuojamieji geležinkelio keliai,
jiems priskirti krovimo barai, teritorija turi atitikti Techninio geležinkelių
naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Jų priežiūrą, remontą
savo lėšomis atlieka savininkas arba naudotojas. Už eismo saugą minėtose vietose
atsako atitinkamai savininkas arba naudotojas.
Viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo ir privažiuojamojo geležinkelio kelio savininko arba
naudotojo santykiai reguliuojami sutartimi.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VIEŠOSIOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS
VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA
23 straipsnis. Viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdymas
1.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių
infrastruktūrą ir jos objektų užimamą žemę patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja,
nepažeidžiant šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, ir
geležinkelio įmonėms (vežėjams) teikia su viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojas – akcinė bendrovė „Lietuvos
geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 2
dalyje nurodytų rūšių veiklos.
Viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad būtų atskirta
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekančio
padalinio apskaita nuo padalinių, kurie vykdo šio Kodekso 10 straipsnio 2
dalyje nurodytų rūšių veiklą, apskaitos, sudaromos atskiros pelno (nuostolių)
ataskaitos ir balansai. Sąskaitų ir balansų atskyrimo priežiūrą atlieka rinkos
reguliuotojas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas
atliekančio padalinio finansinės ataskaitos skelbiamos viešai Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
Viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti kitas
geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios
geležinkelio infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis
akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ verstis šio Kodekso 10 straipsnio 2
dalyje nurodytų rūšių veikla. Viešąją geležinkelių infrastruktūrą naudojant
akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veikloms, nurodytoms šio Kodekso 10
straipsnio 2 dalyje, mutatis mutandis taikomos viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius
reglamentuojančios šio Kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos.
Viešosios
geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal turto patikėjimo
sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro
Susisiekimo ministerija. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas
registruojamas valstybės lėšomis.
Viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose nustatyti
apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios
geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos.
Viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekant patiriamos išlaidos
apmokamos iš rinkliavų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra,
valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal šio straipsnio 7 dalyje nurodytą
sutartį, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų viešosios geležinkelių
infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti,
Europos Sąjungos fondų, paskolų, kitų lėšų.
7.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro sutartį su viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytoju dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir
finansavimo užtikrinimo. Sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 3 metų
laikotarpiui. Sutarties galiojimo laikotarpiui sutartyje nustatomi siektini
viešosios geležinkelių infrastruktūros parametrai, priemonės viešosios
geležinkelių infrastruktūros išlaidoms bei rinkliavos už naudojimąsi viešąja
infrastruktūra dydžiui mažinti ir valstybės biudžeto lėšos, skiriamos šioms
priemonėms įgyvendinti ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo
veiklos įplaukoms ir išlaidoms subalansuoti.
8.
Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra lėšos ir valstybės lėšos, skirtos viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti
apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
25 straipsnis. Rinkliava už naudojimąsi
viešąja geležinkelių infrastruktūra
Visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui
privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra.
Metodiką, pagal kurią nustatoma, kurios viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidos yra tinkamos ir turi būti
įvertinamos skaičiuojant rinkliavos dydį, ir rinkliavų už viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo
taisykles tvirtina Vyriausybė.
Rinkliavos
už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra dydį nustato Valstybinė
geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių
infrastruktūra dydis visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) tokioms pačioms
geležinkelių transporto paslaugoms teikti nustatomas vienodas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
251
straipsnis. Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistema
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas
ir geležinkelio įmonės (vežėjai) skatinami mažinti geležinkelių transporto
eismo sutrikimus ir didinti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra
efektyvumą, taikant baudas už traukinių eismo sutrikdymus ir kompensacijas dėl
tokių trikdymų nukentėjusioms įmonėms.
Baudų ir kompensacijų nustatymo ir skyrimo tvarką
nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Visame geležinkelių tinkle visoms geležinkelio
įmonėms (vežėjams) už tuos pačius geležinkelių transporto eismo sutrikimus
skiriamos vienodo dydžio baudos ir kompensacijos.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
26 straipsnis.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūra ir traukinių eismas
Viešosios geležinkelių infrastruktūros
priežiūrą organizuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas
Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Traukinių eismo organizavimo ir valdymo
tvarką nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, susisiekimo
ministro patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti teisės aktai.
27 straipsnis. Neteko galios nuo 2011-10-08.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
28 straipsnis. Teisė naudotis viešąja geležinkelių
infrastruktūra
1.
Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota
geležinkelio įmonė (vežėjas), teisės aktų nustatyta tvarka įgijusi licenciją ir
saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju
sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę
naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje
numatytas išimtis.
2.
Išimtinė teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito
geležinkelių transportu paslaugas priklauso geležinkelio įmonėms (vežėjams),
kurios arba kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.
72-2672 (2006-06-28)
29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumų skyrimas
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie
Susisiekimo ministerijos skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams). Paskirtus pajėgumus
draudžiama perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu
paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumai geležinkelio įmonėms (vežėjams)
skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo
laikotarpiui.
Kiekviena
geležinkelio įmonė (vežėjas) gali prašyti tiek traukinio linijų, kiek ji
pageidauja.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė
(vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno
tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato
geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl pajėgumų
paskirstymo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė
(vežėjas) gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, nustatantį geležinkelio įmonės
(vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojo teises ir pareigas, kai pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno
tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau atnaujinti šio
straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų
skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirti)
pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta
bei naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo
susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
30 straipsnis. Sąveika su kitų
valstybių geležinkelių transporto objektais
Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos ir
transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiai, sąveikos
sudedamosios dalys ir jų tarpusavio sąsajos turi atitikti esminius reikalavimus
ir kitus optimaliai sąveikai reikšmę turinčius reikalavimus. Optimaliai
sąveikai reikšmę turinčių reikalavimų nustatymo ir taikymo taisykles tvirtina
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Geležinkelių infrastruktūros,
riedmenų ir jų eksploatacinių sistemų parametrai bei juos nustatantys
norminiai, techniniai ir eksploataciniai reikalavimai turi būti derinami su
esminiais reikalavimais ir atitinkamai sričiai privalomomis TSS, kartu
išlaikant esamų Lietuvos geležinkelių transporto objektų tarpusavio
suderinamumą.
Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai taikomi
posistemių, sąveikos sudedamųjų dalių ir jų tarpusavio sąsajų projektavimui,
konstravimui, įdiegimui, modernizavimui, rekonstravimui, naudojimui ir
techninei priežiūrai, taip pat darbuotojų, kurie eksploatuoja Lietuvos
Respublikos teritorijoje transeuropines paprastųjų ir greitųjų geležinkelių
sistemas, kvalifikacijai, sveikatai ir saugos darbe sąlygoms.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų
taikymo sritis palaipsniui išplečiama, nuo galiojančių TSS pakeitimų ar naujų
TSS įsigaliojimo dienos į ją įtraukiant papildomus posistemius (arba jų dalis),
kol TSS reikalavimai bus taikomi visai paprastųjų geležinkelių sistemai, taip
pat privažiuojamiesiems keliams, vedantiems prie terminalų ir pagrindinės uostų
infrastruktūros ir skirtiems aptarnauti arba galintiems aptarnauti daugiau negu
vieną naudotoją.
Siekdama užtikrinti esminių reikalavimų ir kitų
optimaliai sąveikai reikšmę turinčių reikalavimų vykdymą,Valstybinė
geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atlieka šias funkcijas:
1) prižiūri sąveikos sudedamųjų dalių tiekimą Lietuvos
rinkai. Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos
teises ir pareigas atliekant sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos rinkai
priežiūrą, jos atlikimo tvarką, sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos
rinkai ribojimo priemones nustato Geležinkelių transporto eismo saugos
įstatymas;
2) kontroliuoja sąveikos sudedamųjų dalių naudojimą
pagal paskirtį, įrengimą ir priežiūrą Geležinkelių transporto eismo saugos
įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-653,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)
30(1) straipsnis. Tarptautinių, Europos organizacijų ir
užsienio valstybių geležinkelių transporto normatyvinių techninių dokumentų
taikymas
Tarptautinių ir Europos organizacijų, užsienio
valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų geležinkelių
transporto normatyviniai techniniai dokumentai, nustatantys statinių
reikalavimus, taikomi Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Tarptautinių ir Europos organizacijų, užsienio
valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų geležinkelių
transporto normatyviniai techniniai dokumentai, nustatantys kitų geležinkelių
infrastruktūros objektų ir geležinkelių riedmenų reikalavimus, Lietuvos
Respublikoje gali būti taikomi integravus juos į nacionalinę teisę teisės aktų
nustatyta tvarka ir suderinus su esminiais reikalavimais.
Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbiamos
TSS yra taikomos tiesiogiai. Priėmus bet kurią TSS, Susisiekimo ministerija
išnagrinėja, kokios priemonės yra reikalingos TSS taikymui Lietuvos
Respublikoje užtikrinti ir, jeigu reikia, parengia atitinkamų Lietuvos
Respublikos teisės aktų projektus ir (ar) inicijuoja kitas reikiamas priemones.
Susisiekimo ministerija turi teisę nustatyti šio
straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, atitinkančių esminius reikalavimus,
tiesioginio taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką šiais atvejais:
1) kai reikia nustatyti Lietuvos Respublikoje retai
pasitaikančių geležinkelių transporto objektų techninius reikalavimus ir todėl
netikslinga rengti geležinkelių transporto normatyvinius techninius dokumentus;
2) kai dėl investicijų į geležinkelių transportą
panaudojimo trumpų terminų nėra galimybės perimti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų
geležinkelių transporto normatyvinių techninių dokumentų;
3) kai
Lietuvos Respublikoje nėra kai kurių geležinkelių transporto objektų techninius
reikalavimus nustatančių geležinkelių transporto normatyvinių techninių
dokumentų, – iki tų dokumentų arba atitinkamos srities TSS parengimo ir
patvirtinimo.
Kodeksas
papildytas straipsniu:
Nr.
X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr.
72-2672 (2006-06-28)
PENKTASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO DARBUOTOJAMS
31 straipsnis. Reikalavimai
geležinkelių transporto darbuotojams
Specialius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius
reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams, suderinę su Valstybine
geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, nustato atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir
geležinkelio įmonė (vežėjas).
Reikalavimus darbuotojams, kurių darbas susijęs su
traukinių eismu, nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas.
Geležinkelių
transporto darbuotojų darbo drausmę reglamentuoja šis Kodeksas, Darbo kodeksas
ir Vyriausybės patvirtintas Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės
statutas.
32 straipsnis. Geležinkelių
transporto darbuotojų nušalinimas nuo darbo
Geležinkelių transporto darbuotojas
nušalinamas nuo darbo, jei:
1) nustatytu
laiku nebuvo galima patikrinti, ar jis atitinka suteiktą kvalifikaciją, nes
darbuotojas be pateisinamų priežasčių patikrinime nedalyvavo;
2) pakartotinai neišlaiko privalomo
periodinio kvalifikacinių reikalavimų patikrinimo egzamino;
3) dėl sveikatos būklės negali vykdyti
savo pareigų, susijusių su geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimu
arba geležinkelių infrastruktūros objektų priežiūra ar sauga;
4) padarė drausmės pažeidimą, keliantį
grėsmę eismo saugai, žmonių gyvybei ir sveikatai;
5) padarė šiurkštų darbo pareigų
pažeidimą, numatytą Darbo kodekse, ar kitokį darbo pareigų pažeidimą, numatytą
Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statute;
6) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatytais atvejais.
Geležinkelių transporto darbuotojas
nušalinamas nuo darbo Darbo kodekso ir Geležinkelių transporto darbuotojų
drausmės statuto nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ,
BAGAŽO IR KROVINIŲ VEŽIMAS
33 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimas
Keleivių ir
bagažo vežimo sąlygos ir tvarka, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo),
keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teisės, pareigos ir atsakomybė, geležinkelių
transportu keliaujančių neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų apsauga ir
pagalbos taisyklės nustatytos 2007 m.
spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1371/2007 dėl
geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007), šiame Kodekse,
Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir kituose
teisės aktuose.
Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota
geležinkelio įmonė (vežėjas), veždama keleivius tarptautiniais maršrutais, turi
teisę įlaipinti keleivius bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijoje
esančioje traukinio važiavimo maršruto geležinkelio stotyje ir išlaipinti
kitoje.
Keleivių teisių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 1371/2007, apsaugą užtikrina
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri nagrinėja keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 1371/2007, pažeidimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
*331
straipsnis. Neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų vežimas vietiniais
maršrutais
Vežant neįgaliuosius arba ribotos judėsenos asmenis
vietiniais maršrutais, geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio
įmonė (vežėjas) privalo užtikrinti, kad neįgaliesiems arba ribotos judėsenos
asmenims būtų suteikta pagalba patekti į peronus, įlipti ir išlipti iš riedmenų
techniškai tam pritaikytose geležinkelio stotyse, peronuose, kai riedmenys yra
techniškai pritaikyti neįgaliesiems arba ribotos judėsenos asmenims aptarnauti
ir yra pagalbą teikiantis personalas. Jeigu geležinkelio stotys, peronai ir
riedmenys nėra techniškai pritaikyti neįgaliesiems arba ribotos judėsenos
asmenims aptarnauti, geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio
įmonės (vežėjai) imasi visų įmanomų ir pagrįstų priemonių, kad šiems asmenims
būtų suteikta galimybė naudotis geležinkelių transportu.
Neįgalusis arba ribotos judėsenos asmuo ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki keleivinio
traukinio išvykimo pagal tvarkaraštį turi pranešti geležinkelių infrastruktūros
valdytojui ar geležinkelio įmonei (vežėjui), kad jam reikės šio straipsnio 1
dalyje nurodytos pagalbos. Jeigu neįgalusis arba ribotos judėsenos asmuo yra
įsigijęs terminuotą bilietą, informaciją apie savo keliones jis gali pateikti
iš anksto vieną kartą. Šios informacijos pateikimo tvarką geležinkelio įmonė
(vežėjas) turi nustatyti pagal Reglamento
(EB) Nr. 1371/2007 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles.
Jeigu neįgalusis arba ribotos judėsenos asmuo
nepateikia informacijos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, geležinkelių
infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) imasi visų įmanomų
ir pagrįstų priemonių, kad būtų suteikta būtina nemokama pagalba, siekiant
užtikrinti neįgaliajam arba ribotos judėsenos asmeniui galimybę naudotis
geležinkelių transportu.
Geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir
geležinkelio įmonė (vežėjas), gavę pranešimą apie būtiną pagalbą neįgaliajam
arba ribotos judėsenos asmeniui, praneša jam, į kurią vietą ir kokiu laiku jis
turi atvykti. Nurodytas atvykimo laikas negali būti ankstesnis negu viena
valanda iki tvarkaraštyje paskelbto keleivinio traukinio išvykimo. Jeigu
atvykimo laikas yra nenurodytas, neįgalusis arba ribotos judėsenos asmuo į
nustatytą vietą privalo atvykti ne vėliau kaip likus 30 minučių iki tvarkaraštyje
paskelbto keleivinio traukinio išvykimo laiko.
*Pastaba. 331
straipsnis galioja iki 2014 m. gruodžio 3 d.
Kodeksas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
34 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis
1.
Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio
įmonė (vežėjas). Didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir
energetikos kontrolės komisija. Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais
tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas).
2.
Keleivių ir bagažo vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais užmokestį nustato
geležinkelio įmonė (vežėjas) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl
tarptautinio susisiekimo nustatyta tvarka.
3.
Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais lengvatas ir dėl šių lengvatų
taikymo geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų kompensavimo (negautų
pajamų atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
35
straipsnis. Krovinių vežimas ir vežimų organizavimas
Krovinių vežimo sąlygas ir tvarką, taip
pat geležinkelio įmonės (vežėjo), krovinio siuntėjo (gavėjo) teises nustato šis
Kodeksas, Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,
susisiekimo ministro patvirtintos Krovinių vežimo geležinkelių transportu
taisyklės ir kiti teisės aktai.
Geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas
(gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis.
36 straipsnis. Atsiskaitymų su
geležinkelio įmone (vežėju) užtikrinimas
1.
Atsiskaitymas su geležinkelio įmone (vežėju) už krovinių vežimą užtikrinamas
vežamu kroviniu.
Jeigu siuntėjas (gavėjas)
neatsiskaito su geležinkelio įmone (vežėju), geležinkelio įmonė (vežėjas) turi
teisę realizuoti krovinį šio Kodekso 55 straipsnyje nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Važtaraštis
Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas
privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį ir kitus dokumentus, nurodytus
Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse.
Važtaraščio formą ir jo užpildymo
tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.
Važtaraštis tampa krovinių vežimo
sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės
geležinkelio stoties antspaudą.
38 straipsnis. Važtaraščio
turinys
Važtaraštyje turi būti nurodyta:
1) pradinės geležinkelio stoties
pavadinimas;
2) krovinio siuntėjas, adresas, telefono ir fakso
numeriai, krovinio siuntėjo ar jo atstovo pavardė ir parašas;
3) krovinio pavadinimas, kodas;
4) krovinio svoris;
5) krovinio vienetų skaičius, įpakavimo
pobūdis ir krovinio būklė;
6) vagono numeris;
7) Krovinių vežimo geležinkelių transportu
taisyklėse nurodytų dokumentų, kurie turi būti pridedami prie važtaraščio,
sąrašas;
8) ypatingos krovinio savybės ir vežimo
sąlygos;
9) galinės geležinkelio stoties
pavadinimas;
10) krovinio gavėjas, adresas, telefono ir
fakso numeriai;
11) uždėtų plombų skaičius ir jų ženklai.
Važtaraštyje gali būti nurodyti ir kiti
duomenys.
39 straipsnis. Krovinio
pateikimas vežti
Krovinys vežamas vagone pagal vieną
važtaraštį. Pagal vieną važtaraštį taip pat galima pateikti vežti:
1) nedalomus daiktus bei ypatingo dydžio
daiktus, kuriems pakrauti reikia daugiau nei vieno vagono;
2) į kelis vagonus pakrautą krovinių
siuntą, jeigu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės leidžia tai
daryti visame vežimo kelyje.
Į kelis vagonus pagal vieną važtaraštį
pakrauta krovinių siunta negali būti išskaidyta, išskyrus atvejus, kai tai
būtina dėl vagono (vagonų) techninio gedimo.
Pagal vieną važtaraštį negalima
pateikti vežti:
1) krovinių, kurių dalį krauna
geležinkelio įmonė (vežėjas), o dalį – siuntėjas;
2) krovinių, kuriuos vežti kartu su kitais
kroviniais draudžiama pagal Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisykles.
Krovinio pateikimo vežti tvarką nustato
Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.
40 straipsnis. Kai kurių krovinių
vežimo ypatingos sąlygos
Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės gali
nustatyti kai kurių krovinių vežimo ypatingas sąlygas.
Pavojingų krovinių vežimo tvarką nustato Pavojingų
krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu
įstatymas ir kiti teisės aktai.
41 straipsnis. Krovinių būklė,
įpakavimas ir žymėjimas
Krovinį, kurį dėl jo savybių įpakuoti
yra būtina, siuntėjas turi įpakuoti taip, kad krovinys vežimo metu būtų
apsaugotas nuo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, taip pat kad būtų apsaugoti
nuo galimo sužalojimo žmonės, riedmenys ir kiti kroviniai. Siuntėjo pakrauti
kroviniai, kuriuos vežimo metu reikės perkrauti, turi būti supakuoti taip, kad
juos perkraunant mechanizmais nebūtų pažeista jų pakuotė.
Geležinkelio įmonė (vežėjas) gali
reikalauti, kad to paties tipo smulkios siuntos, kurioms priimti vežti ir pakrauti
reikia daug laiko, būtų surištos ar supakuotos į didesnes siuntas.
Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę
atsisakyti vežti krovinį, jei siuntėjas atsisako krovinį įpakuoti pagal
Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių reikalavimus arba įpakavimas
neatitinka šių taisyklių nustatytų reikalavimų.
42 straipsnis. Krovinių pakrovimas
Krovinius, atsižvelgiant į vežimų
organizavimo sutarties sąlygas, krauna geležinkelio įmonė (vežėjas) arba
siuntėjas. Kroviniai turi būti kraunami pagal susisiekimo ministro patvirtintas
Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles.
Pakrautas krovinys neturi viršyti
vagono krovos normų. Vagonas turi būti uždarytas ir užplombuotas Krovinių
vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.
43 straipsnis. Krovinio
tikrinimas
Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę
tikrinti, ar krovinys atitinka važtaraštyje pateiktus duomenis, taip pat ar
laikomasi Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir Krovinių krovimo ir
tvirtinimo taisyklių reikalavimų, jei krovinį krovė siuntėjas.
Apie numatomą krovinio tikrinimą turi būti pranešta
siuntėjui arba gavėjui, vadovaujantis Krovinių vežimo geležinkelių transportu
taisyklėmis arba krovinių vežimo ar vežimų organizavimo sutartimi. Jei
siuntėjas ar gavėjas nustatytu laiku neatvyksta, krovinys tikrinamas jiems
nedalyvaujant. Tikrinimo rezultatai įrašomi į važtaraštį.
Jei krovinys neatitinka važtaraštyje
pateiktų duomenų arba nesilaikoma Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir
Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų, tikrinimo ir su tuo
susijusios išlaidos tenka krovinio siuntėjui, o geležinkelio įmonė (vežėjas)
turi teisę atsisakyti tokį krovinį vežti.
44 straipsnis. Krovinio svorio ar
siuntos vienetų skaičiaus nustatymas
Krovinio svoris ar siuntos vienetų
skaičius pradinėje ir galinėje geležinkelio stotyje turi būti tikrinamas tuo
pačiu metodu ir būdu. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymo
tvarką reglamentuoja Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.
Krovinio svoris laikomas tinkamu, jeigu
skirtumas tarp pradinėje geležinkelio stotyje nustatyto svorio ir svorio
galinėje geležinkelio stotyje neviršija Vyriausybės patvirtintų nuostolio
(natūralaus sumažėjimo) normų, taip pat svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo
normų. Šios nuostolių, svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normos
netaikomos šio Kodekso 54 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nustatytais
atvejais.
Matavimo priemonės turi būti tikrinamos
ir tikrinimo rezultatai įforminami Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepatikrintomis matavimo priemonėmis naudotis draudžiama.
45 straipsnis. Vagono krovos
normų viršijimas
Jei geležinkelio įmonė (vežėjas)
pradinėje geležinkelio stotyje nustato, kad siuntėjo pakrauto vagono krovos
normos viršytos, ji nepriima krovinio vežti tol, kol nebus pašalintas
viršsvoris. Jeigu tai nustatoma tarpinėje geležinkelio stotyje, geležinkelio
įmonė (vežėjas) nedelsdama praneša apie tai krovinio siuntėjui, o šis privalo
pašalinti viršsvorį ir padengti nuostolius, jeigu dėl to geležinkelio įmonė
(vežėjas) jų patiria.
Siuntėjas (gavėjas) ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti nurodymus viršsvorį atsiimti
ar išsiųsti arba sudaryti sutartį su įmone, kad jį saugotų.
Už krovinio viršsvorio iškrovimą ir
saugojimą imamas geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytas atlyginimas.
Jeigu nurodymai nepateikiami arba nesudaroma
saugojimo sutartis, geležinkelio įmonė (vežėjas) informuoja siuntėją, iškrauna
viršsvorį sudarantį krovinį, jo nesaugo ir už jo praradimą, trūkumą ar
sužalojimą neatsako.
46 straipsnis. Vagonų ir
konteinerių naudojimas
Siuntėjas (gavėjas) už geležinkelio
įmonės pateiktų vagonų ar konteinerių naudojimą moka geležinkelio įmonės
(vežėjo) nustatytą atlyginimą.
Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės
(vežėjo) kaltės vagonai ar konteineriai negali būti pateikti siuntėjui
(gavėjui), siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės (vežėjo)
nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą ir krovinių saugojimą
(laikymą).
47 straipsnis. Krovinio pristatymo terminai
Krovinio pristatymo terminus nustato
Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės, jeigu siuntėjas ir
geležinkelio įmonė (vežėjas) nesusitaria kitaip.
Krovinio pristatymo terminas pradedamas
skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po krovinio priėmimo vežti, 00:00 val.
48 straipsnis. Užmokestis už
krovinių vežimą ir kitas paslaugas
1.
Už krovinių vežimą ir geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas
imamas krovinių vežimo arba vežimų organizavimo sutartyje nustatytas
užmokestis. Krovinių vežimo tarifus ir kitų paslaugų įkainius nustato
geležinkelio įmonė (vežėjas).
2.
Neteko galios nuo 2006-06-28.
3.
Už krovinio vežimą moka siuntėjas ar jo įgaliotas asmuo, pateikdamas krovinį
pradinėje geležinkelio stotyje.
4.
Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) sutinka, už krovinio vežimą gali sumokėti ir
gavėjas arba jo įgaliotas asmuo. Apie tai pažymima važtaraštyje.
5.
Už krovinio pakrovimą, iškrovimą, papildomų pavedimų vykdymą, ekspedicijos ir
kitas geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas paslaugas sumoka siuntėjas
(gavėjas) ar jo įgaliotas asmuo.
6.
Atsiskaitymų tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-653,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)
49 straipsnis. Krovinio siuntėjo
ir gavėjo papildomi pavedimai
Krovinio siuntėjas (gavėjas), jeigu tai
neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, gali papildomai pavesti
geležinkelio įmonei (vežėjui):
1) sulaikyti krovinį kelyje;
2) sulaikyti krovinio išdavimą;
3) galinėje geležinkelio stotyje išduoti
krovinį kitam, negu važtaraštyje nurodytas gavėjas, asmeniui;
4) išduoti krovinį kitoje, negu numatyta
važtaraštyje, geležinkelio stotyje;
5) grąžinti krovinį į pradinę geležinkelio
stotį, jei krovinys nesulaikytas ar neareštuotas.
Siuntėjas turi teisę atsiimti krovinį
pradinėje geležinkelio stotyje, kol krovinys nėra išsiųstas, apmokėjęs su tuo
susijusias geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas.
Krovinio siuntėjas praranda teisę duoti
papildomus pavedimus geležinkelio įmonei (vežėjui), jeigu gavėjas priėmė
važtaraštį ir krovinį.
Krovinio gavėjas gali duoti papildomus
pavedimus, jei pagal vežimo sutartį jis privalo sumokėti vežimo išlaidas, taip
pat jei važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas turi teisę duoti papildomus
pavedimus.
Jeigu gavėjas pavedė išduoti krovinį
kitam asmeniui, tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį tretiesiems
asmenims.
Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi
pavedimai negali sudaryti sąlygų krovinių siuntai padalyti.
50 straipsnis. Papildomų pavedimų pateikimo forma
Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo
pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikiami raštu Krovinių
vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai,
pateikti kita forma, negalioja.
51 straipsnis. Atsisakymas
atlikti papildomus pavedimus
Geležinkelio įmonė (vežėjas) gali
atsisakyti atlikti papildomus pavedimus, jei:
1) pavedimas pavėluotai pasiekia
geležinkelio stotį, privalančią jį atlikti;
2) pavedimas prieštarauja geležinkelių
transporto teisės aktams arba jį atliekant sutriktų normali geležinkelių
transporto veikla;
3) pavedimas prieštarauja Lietuvos
Respublikos įstatymams;
4) krovinio vertė mažesnė už visas
krovinio vežimo iki naujos galinės geležinkelio stoties išlaidas, išskyrus
atvejus, kai krovinio siuntėjas arba gavėjas apmoka šias išlaidas ar garantuoja
jų apmokėjimą;
5) dar neįvykdytas ir neatšauktas anksčiau
gautas siuntėjo (gavėjo) papildomas pavedimas.
Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas)
negali įvykdyti papildomų siuntėjo ar gavėjo pavedimų, ji apie tai praneša
pavedimą davusiam asmeniui.
52 straipsnis. Kliūtys vežimo
metu
Geležinkelio įmonė (vežėjas) apie
kliūtis vežimo metu praneša krovinio siuntėjui arba gavėjui ir pareikalauja iš
jų papildomų nurodymų.
Siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą
apie kliūtis vežimo metu ir jų priežastis, savo nurodymus dėl gavėjo ar galinės
geležinkelio stoties keitimo privalo įrašyti į važtaraštį kartu su geležinkelio
įmone (vežėju) arba įgalioti tai padaryti geležinkelio įmonę (vežėją).
Jeigu siuntėjas (gavėjas), gavęs
pranešimą apie kliūtis vežimo metu, per geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytą
terminą krovinį sulaikiusiai geležinkelio stočiai nepateikia nurodymų, kuriuos
galima atlikti, geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį veža tinkamiausiu
maršrutu. Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) laikosi pristatymo terminų,
atitinkančių faktišką vežimo kelią, ir turi teisę imti atlyginimą už faktišką
vežimo kelią bei vagonų naudojimą.
Jeigu kliūtys atsirado dėl geležinkelio
įmonės (vežėjo) kaltės, papildomos išlaidos, susijusios su krovinio pristatymu,
tenka įmonei (vežėjui). Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) už vežimo
termino praleidimą neatleidžiama nuo atsakomybės, numatytos šio Kodekso 59
straipsnyje.
Jei vežimo metu atsiradusi kliūtis
pašalinama, kol negauti siuntėjo nurodymai, krovinys siunčiamas į galinę
geležinkelio stotį ir apie tai pranešama krovinio siuntėjui.
53 straipsnis. Pranešimas apie
krovinio pristatymą
Geležinkelio įmonė (vežėjas) Krovinių
vežimo geležinkelių transportu taisyklių arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ir
siuntėjo (gavėjo) sutartyje nustatyta tvarka privalo pranešti gavėjui apie jo
vardu gautą krovinį. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo gavimo momento.
54 straipsnis. Krovinio išdavimas
1.
Galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) geležinkelio įmonė (vežėjas)
privalo gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Siuntėjas (gavėjas) sumoka nustatytą krovinio vežimo užmokestį bei
užmokestį už geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas prieš gaudamas važtaraštį
ir krovinį, jeigu krovinio vežimo sutartis nenustato kitaip.
Gavėjas yra
atsakingas už tai, kad geležinkelio įmonės (vežėjo) galinėje geležinkelio
stotyje išduoti kroviniai įstatymų nustatytais atvejais būtų pristatyti
tikrinti į tam įgaliotos valstybės institucijos nurodytą vietą per nustatytą
laiką su nepažeistomis transporto priemonių plombomis ir išoriniais paviršiais,
taip pat tvarkingomis krovimo vienetų plombomis ir (arba) identifikavimo
ženklais.
Geležinkelio įmonė
(vežėjas), galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) išduodama krovinį,
privalo patikrinti krovinio svorį, kiekį (vienetų skaičių) ir būklę, jeigu:
1) krovinys atvežtas netvarkingu vagonu,
taip pat vagonu su pažeistomis ar ne pradinės geležinkelio stoties plombomis;
2) krovinys atvežtas neplombuotais vagonais su matomais trūkumo, gedimo ar sužalojimo požymiais;
3) nesilaikyta greitai gendančių krovinių
pristatymo terminų ar temperatūros režimo vagonuose refrižeratoriuose;
4) krovinį iškrovė geležinkelio įmonė
(vežėjas).
Krovinio gavėjas šio straipsnio 3
dalyje nurodytais atvejais gali atsisakyti priimti krovinį, kol nebus
patenkintas jo reikalavimas krovinį patikrinti.
Gavėjas krovinio gavimą patvirtina
parašu važtaraštyje.
Kroviniai išduodami Krovinių vežimo
geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.
55 straipsnis. Padariniai, jeigu
laiku neatsiimamas krovinys
Jeigu krovinio gavėjas, gavęs pranešimą
apie krovinio pristatymą, laiku neatsiima krovinio, jis moka geležinkelio
įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už krovinio saugojimą (laikymą) ir vagonų
naudojimą Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.
Jeigu krovinio gavėjas per 10 darbo
dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima ir neduoda
pavedimų geležinkelio įmonei (vežėjui) ar nesudaro sutarties dėl krovinio
saugojimo, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti
krovinį ir jį saugoti.
Jeigu krovinio gavėjo nerandama,
geležinkelio įmonė (vežėjas) apie tai praneša siuntėjui. Per 10 darbo dienų negavusi atsakymo iš siuntėjo,
geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį saugo Krovinių vežimo geležinkelių
transportu taisyklių nustatyta tvarka.
Krovinių iškrovimo tvarką ir saugojimo
laiką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.
Jeigu per krovinio saugojimo laiką krovinys
neatsiimamas, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę jį realizuoti Vyriausybės
nustatyta tvarka. Gautas lėšas, atskaičius geležinkelio įmonei (vežėjui)
priklausantį užmokestį, geležinkelio įmonė (vežėjas), krovinio siuntėjui
(gavėjui) pareiškus pretenziją, perveda krovinio siuntėjui (gavėjui). Jeigu
krovinio siuntėjas (gavėjas) pretenzijos nepareiškia, gautos lėšos, atskaičius
geležinkelio įmonei (vežėjui) priklausantį užmokestį, pervedamos į valstybės
biudžetą.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIO ĮMONĖS (VEŽĖJO),
KELEIVIŲ, KROVINIŲ SIUNTĖJŲ IR GAVĖJŲ ATSAKOMYBĖ
56 straipsnis. Geležinkelio įmonės
(vežėjo), keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybės atsiradimo
pagrindai
Geležinkelio įmonė (vežėjas),
keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai atsako už keleivių ir bagažo, krovinių
vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutarčių pažeidimą.
Geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivių,
krovinių siuntėjų ir gavėjų susitarimai dėl šiame Kodekse nustatytos
atsakomybės tvarkos ir dydžio pakeitimo negalioja.
57
straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už krovinio ar bagažo
praradimą, trūkumą ar sužalojimą
Geležinkelio įmonė (vežėjas) visiškai
atsako už priimto vežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo
jų priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam
jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas,
trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės.
58 straipsnis. Atvejai, kai
geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą
ar sužalojimą
Geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už
krovinio praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu:
1) tai įvyko dėl krovinio siuntėjo
(gavėjo) kaltės;
2) tai įvyko dėl natūralių vežamo krovinio
ar bagažo savybių;
3) tai įvyko dėl taros ar įpakavimo
trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti priimant krovinį ar bagažą vežti, jei
nėra taros ar įpakavimo sužalojimo požymių;
4) krovinio ar bagažo
trūkumas neviršija šio Kodekso 44 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostolio
(natūralaus sumažėjimo), svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų ir
krovinys ar bagažas atvežtas techniškai tvarkingu vagonu (konteineriu) su
nepažeistomis siuntėjo plombomis;
5) krovinys pateiktas gavėjui su nepažeistomis
siuntėjo plombomis;
6) krovinys atvežtas tvarkingais atviraisiais
vagonais, jis nebuvo pakeliui perkrautas, nepažeistas
apsauginis ženklinimas, krovinys yra tvarkingai sutvirtintas;
7) krovinys atvežtas lydimas siuntėjo ar
gavėjo palydovo;
8) tai įvyko dėl nenugalimos jėgos.
59
straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybės už krovinio ar bagažo
praradimą, trūkumą ar sužalojimą dydis
Už žalą, padarytą vežant krovinį ar
bagažą, geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako:
1) krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui –
prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;
2) krovinį ar
bagažą sužalojus – sumos, kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu;
3) praradus krovinį ar bagažą, kurio vertė nurodyta
perduodant vežti, – nurodytosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu. Jeigu
geležinkelio įmonė (vežėjas) įrodo, kad tikroji krovinio ar bagažo vertė yra
mažesnė už nurodytąją, – tikrosios jo vertės dydžiu.
Jeigu dėl sužalojimo, už kurį geležinkelio įmonė
(vežėjas) atsako, krovinio ar bagažo kokybė pasikeitė tiek, kad jo nebegalima
naudoti pagal tiesioginę paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę jo
atsisakyti ir pareikalauti atlyginti už krovinį ar bagažą kaip už prarastą.
Jeigu
krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą geležinkelio įmonė (vežėjas)
sumokėjo atitinkamą atlyginimą, vėliau surandamas, geležinkelio įmonės (vežėjo)
apie tokį suradimą informuotas gavėjas (siuntėjas) per vienus metus turi teisę
pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas. Šiuo atveju jis
turi grąžinti geležinkelio įmonei (vežėjui) atlyginimą, gautą už prarastą ar
trūkstamą krovinį, tačiau turi teisę išreikalauti iš geležinkelio įmonės
(vežėjo) prarasto ar trūkstamo krovinio vertės dydžio nuostolius, padarytus jam
dėl pavėluoto krovinio ar bagažo pristatymo.
60
straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už vežimo termino
praleidimą
Geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako už
krovinio ar bagažo vežimo termino, nustatyto vežimo sutartyje, praleidimą,
jeigu neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės.
Geležinkelio įmonė (vežėjas), pavėluotai
pristačiusi krovinį ar bagažą, atlygina padarytus nuostolius.
61
straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už prarastus ar sužalotus
krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą
1.
Geležinkelio įmonė (vežėjas), praradusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis,
konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, šio siuntėjo (gavėjo)
reikalavimu privalo perduoti jo nuosavybėn savo riedmenis, konteinerius ar
specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Jeigu tokių riedmenų, konteinerių ar
specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos geležinkelio įmonė (vežėjas) neturi,
ji krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina prarastų riedmenų, konteinerių ar
specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio nuostolius, jei šalys
nesusitaria kitaip.
2.
Geležinkelio įmonė (vežėjas), sugadinusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis,
konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti.
3.
Geležinkelio įmonės (vežėjo) sugadintus riedmenis, konteinerius ar specialiąją
krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti krovinio siuntėjas (gavėjas).
Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina
remonto išlaidas.
62
straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už riedmenų, konteinerių ir
specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti nepateikimą
Geležinkelio
įmonė (vežėjas), dėl savo kaltės krovinio vežimo arba vežimo organizavimo
sutartyje nustatytu laiku krovinio siuntėjui nepateikusi riedmenų, konteinerių
ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti, atsako krovinio vežimo arba
vežimo organizavimo sutartyje nustatyta tvarka. Tai neatleidžia geležinkelio
įmonės (vežėjo) nuo pareigos pateikti riedmenis, konteinerius ir specialiąją
įrangą kroviniams tvirtinti, jei šalys nesusitaria kitaip.
63 straipsnis. Keleivių, krovinių
siuntėjų ir gavėjų atsakomybė
Keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti žalą, padarytą
dėl jų kaltės geležinkelio įmonei (vežėjui) arba kitiems fiziniams ar
juridiniams asmenims.
65 straipsnis. Krovinių siuntėjų
(gavėjų) atsakomybė už prarastus ar sugadintus geležinkelio įmonės (vežėjo)
riedmenis, konteinerius ar specialiąją
krovinių tvirtinimo įrangą
Krovinių siuntėjai (gavėjai), praradę
geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių
tvirtinimo įrangą, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) prarastų riedmenų,
konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio
nuostolius, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Krovinių siuntėjai (gavėjai), sugadinę
geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių
tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti.
Krovinių siuntėjų (gavėjų) sužalotus riedmenis,
konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti ir
geležinkelio įmonė (vežėjas). Šiuo atveju siuntėjas (gavėjas) geležinkelio
įmonei (vežėjui) atlygina remonto išlaidas.
66 straipsnis. Krovinių siuntėjų
(gavėjų) atsakomybė, jeigu už vežimą, naudojimąsi geležinkelio įmonės (vežėjo)
riedmenimis, konteineriais ar specialiąja
įranga atsiskaito ne laiku
Krovinių siuntėjai (gavėjai), per nustatytą laiką
neatsiskaitę už vežimą ir su tuo susijusias paslaugas, naudojimąsi geležinkelių
riedmenimis, konteineriais ar specialiąja įranga, moka geležinkelio įmonei
(vežėjui) krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Delspinigiai skaičiuojami
nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
67 straipsnis. Pretenzijos ir
ieškiniai dėl vežimo
Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš
vežimo sutarties, pareiškiami teismui, jeigu šalių sutartys nenustato kitaip.
Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei
(vežėjui). Pretenzija turi būti išnagrinėta per 3 mėnesius nuo jos pateikimo
geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos.
Ieškiniai dėl reikalavimų,
atsirandančių iš vežimo sutarties, gali būti pareiškiami per vienus metus nuo
dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškinio senaties terminą 3 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos
geležinkelių
transporto kodekso
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB
dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7
skyrius, 1 tomas, p. 341) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m.
spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315,
p. 44).
1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB
dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,
7 skyrius, 2 tomas, p. 258) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m.
balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227).
2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo,
mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos
sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p.
404) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44).
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies
pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo
bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo,
mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos
sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2008/110/EB (OL 2008 L 345, p. 62).
2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių
transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr.
1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1).
*6. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl
geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL 2007 L 315, p. 14).
*Pastaba. Vežant keleivius vietinio
susisiekimo maršrutais, Reglamento
(EB) Nr. 1371/2007 8 straipsnio
2 ir 3 dalių, 13, 21, 22, 23, 24 straipsnių nuostatos yra taikomos nuo 2014 m.
gruodžio 3 d.
Teikiant keleivių vežimo geležinkelių
transportu tarptautiniais maršrutais paslaugas, kai didelė dalis šių paslaugų,
įskaitant bent vieną sustojimą geležinkelio stotyje pagal tvarkaraštį,
suteikiama už Europos Sąjungos valstybės narės ribų, Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 taikomas nuo 2014 m. gruodžio 3 d.
Priedo
pakeitimai:
Nr.
X-653,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-653, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)
GELEŽINKELIŲ
TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO, GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 6, 7, 10, 11, 12,
13, 16, 19, 28, 30, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO
PAPILDYMO 30(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 3, 4, 7, 11, 12,
13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO
PAPILDYMO 4(1), 25(1), 33(1) STRAIPSNIAIS IR 8, 27 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 18 straipsnyje
24 straipsnis. Viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo
funkcijos:
1) užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių
infrastruktūros priežiūrą;
2) valdyti ir organizuoti traukinių eismą;
3) užtikrinti saugų traukinių eismą;
4) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių
infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektų;
5) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros
modernizavimo ir plėtros programas ir projektus;
6) užtikrinti tinkamą lėšų, skirtų viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, naudojimą;
7) suteikti galimybes geležinkelio įmonėms
(vežėjams) nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis Valstybinės geležinkelio
inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skirtais viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumais;
8)
atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį
vertinimą ir pateikti išvadas Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie
Susisiekimo ministerijos;
9) parengti ir išleisti Tinklo nuostatus;
10) teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Valstybinei
geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos duomenis, būtinus
rinkliavai už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatyti;
11) rinkti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių
infrastruktūra;
12) atlikti kitas teisės aktuose viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1595,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
64 straipsnis.
Keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už netikslių, klaidingų, taip
pat ne visų reikalingų duomenų pateikimą vežimo dokumentuose
Keleiviai, krovinių siuntėjai (gavėjai),
vežimo dokumentuose pateikę netikslius, klaidingus, taip pat ne visus
reikalingus duomenis, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) dėl to
atsiradusius nuostolius.
išdėstytas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 331 straipsnis galioja
iki 2014 m. gruodžio 3 d.
Vežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 13, 21,
22, 23, 24 straipsnių nuostatos yra taikomos nuo 2014 m. gruodžio 3 d.
Teikiant keleivių vežimo geležinkelių transportu
tarptautiniais maršrutais paslaugas, kai didelė dalis šių paslaugų, įskaitant
bent vieną sustojimą geležinkelio stotyje pagal tvarkaraštį, suteikiama už
Europos Sąjungos valstybės narės ribų, Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 taikomas nuo 2014 m. gruodžio 3 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1596,
2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5704 (2011-10-08)
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO,
ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2011-10-10)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt