Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas

@D1=19940111;D2=19950117;D3=19950124

@D1=19940111;D2=19950117;D3=19950124

Pakeitimai:

1.

Parlamentas,

Įstatymas

{#95@PAA0759 ;} Nr.

1-759, 95.01.17, Žin., 1995, Nr. 7-145 (95.01.20)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SEIMO KONTROLIERIŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. sausio 11 d. Nr.I-363

Vilnius

1 straipsnis.

Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl

valstybės   ir

savivaldybių   pareigūnų   piktnaudžiavimo   ar

biurokratizmo.

Pareigūnai, dėl

kurių piktnaudžiavimo ir biurokratizmo Seimo

kontrolieriai tiria

piliečių skundus, yra: valstybės valdžios ir

valdymo

institucijų,  savivaldybių  tarybų  ir  valdybų  bei  jų

padalinių

darbuotojai  ar  įgalioti  asmenys,  kurie  pagal  savo

pareigas atlieka

organizacines, tvarkomąsias  ar administracines

funkcijas.

Seimo

kontrolierių   kompetencijai   nepriskiriama   tirti

Respublikos

Prezidento,   Seimo  narių,   Konstitucinio  Teismo,

Aukščiausiojo

Teismo  ir kitų  teismų teisėjų  veiklos, taip  pat

prokurorų,

tardytojų  ir  kvotėjų  procesinių  veiksmų,  Ministro

Pirmininko,

valstybės   kontrolieriaus  ir   Vyriausybės   (kaip

kolegialios

institucijos)  bei vietos  savivaldybių tarybų  ir jų

valdybų (kaip

kolegialių institucijų) veiklos.

2  straipsnis.

Seimo  kontrolieriumi  gali  būti  skiriamas

nepriekaištingos

reputacijos   Lietuvos  Respublikos   pilietis,

turintis  aukštąjį

teisinį  išsilavinimą  ir  ne  mažesnį  kaip

penkerių metų

teisinio darbo  arba darbo  valstybės valdžios bei

valdymo

institucijose stažą.

3 straipsnis.

Seimo kontrolierius skiria Seimas 4 metams iš

kandidatų, kuriuos

pateikia Seimo Pirmininkas.

Seimo

kontrolieriui  mirus ar  atleidus jį  iš  pareigų  šio

įstatymo 4

straipsnyje nurodytais  atvejais, likusiam kadencijos

laikui Seimas skiria

naują Seimo kontrolierių.

Seimo

kontrolierių kadencijų skaičius neribojamas.

4 straipsnis.

Seimo kontrolierius  gali  būti  prieš  laiką

atleistas iš

pareigų, kai  daugiau kaip  pusė visų  Seimo  narių

pareiškia jam

nepasitikėjimą.

Seimo

kontrolierius taip pat atleidžiamas iš pareigų:

1) paties

prašymu;

2) kai jam

sueina pagal Pensijų įstatymą nustatytas senatvės

pensijos amžius;

3) pasibaigus

kadencijai, jei jis neskiriamas iš naujo;

4) išrinkus  į

kitas  pareigas arba  jo sutikimu  perkėlus į

kitą darbą;

5) kai  negali

eiti  pareigų dėl  sveikatos būklės, t.y. per

vienerius metus

kontrolierius serga ilgiau kaip 4 mėnesius;

6) kai dėl jo

įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Sprendimą dėl

Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šio

straipsnio

antrojoje  dalyje nurodytais  atvejais  priima  Seimas

paprasta balsų

dauguma.

5

straipsnis.   Seimas  skiria  5  Seimo  kontrolierius:  2

valstybės įstaigų

pareigūnų, 1 karinių ir joms prilygintų įstaigų

pareigūnų ir  2

vietos  savivaldybių  įstaigų  pareigūnų  veiklai

tirti.

Seimo  Pirmininkas,

teikdamas  kontrolierių  kandidatūras,

nurodo, kokių

įstaigų veiklai kontroliuoti jie skiriami.

6  straipsnis.

Visų  Seimo  kontrolierių teisės ir pareigos

yra lygios,

kiekvienas iš jų veikia savarankiškai.  Jie kartu  su

pagalbiniu personalu

sudaro Seimo kontrolierių įstaigą, kuri  yra

juridinis asmuo.

Jos finansavimą  tvirtina Seimas,  o struktūrą,

etatus  ir

atlyginimus  -  Seimo  kontrolierių įstaigos valdyba,

susidedanti  iš

penkių  Seimo  kontrolierių.  Seimo kontrolierių

įstaigos  valdybos

kompetenciją  apibrėžia  Seimo   kontrolierių

įstaigos statutas

Seimo

Pirmininko  teikimu Seimas  skiria Seimo  kontrolierių

įstaigos  vadovą,

kuris,  be  savo  tiesioginių  kontrolieriaus

pareigų, atlieka

ir  būtinas  administracines  funkcijas:  Seimo

kontrolierių

siūlymu  priima ir atleidžia iš pareigų kontrolierių

padėjėjus,  priima

ir  atleidžia  kitus  įstaigos  tarnautojus,

prižiūri  jų

darbą,  atstovauja  įstaigai,  organizuoja  metinių

ataskaitų rengimą.

Nesant Seimo

kontrolieriaus - įstaigos vadovo, jį pavaduoja

vyriausias amžiumi

Seimo kontrolierius.

Seimo

kontrolierių  įstaigos  vidaus  tvarką,  kontrolierių

veiklos ir kitus

klausimus reguliuoja Seimo kontrolierių įstaigos

statutas, kurį

tvirtina Seimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-759, 95.01.17,

Žin., 1995, Nr. 7-145 (95.01.20)

7 straipsnis.

Jeigu Seimo kontrolierius dėl ligos, atostogų,

išvykimo į  užsienį

ar  kitų priežasčių negali eiti savo pareigų,

jas įstaigos vadovas

paveda laikinai eiti kitam kontrolieriui.

Jeigu Seimo

kontrolierius  dėl  giminystės  ryšių  ar  kitų

svarbių priežasčių

negali nešališkai nagrinėti konkretaus skundo,

tai kontrolierių

įstaigos  vadovas  skundą  tirti  paveda  kitam

kontrolieriui. Jeigu

dėl tokių pačių aplinkybių konkretaus skundo

negali nagrinėti

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, jis privalo

jį perduoti

nagrinėti kitam Seimo kontrolieriui.

8 straipsnis.

Seimo kontrolierius  negali užimti jokių kitų

renkamų  ar

skiriamų  pareigų,   dirbti  kitose   valstybinėse,

visuomeninėse,

privačiose   verslo,  komercijos   ar   kitokiose

įstaigose ar

įmonėse, taip  pat gauti  kitą atlyginimą, išskyrus

jam nustatytąjį

pagal užimamas pareigas bei užmokestį už kūrybinę

veiklą.

9 straipsnis.

Seimo kontrolieriui  atlyginimas mokamas toks

pat  kaip

Aukščiausiojo  Teismo  teisėjui.  Seimo  kontrolierių

įstaigos vadovas

gauna 10 procentų didesnį atlyginimą negu Seimo

kontrolierius.

10

straipsnis.   Seimo   kontrolieriai,   vykdydami   savo

funkcijas,

vadovaujasi  Lietuvos  Respublikos  Konstitucija  bei

įstatymais  ir

yra  nepriklausomi   nuo   Seimo   narių,   kitų

institucijų,

pareigūnų ar asmenų.

11

straipsnis.     Jei  Seimo  kontrolierius  aptinka  kitų

pažeidimų,

nenurodytų  piliečių skunduose,  jis juos  tiria  savo

iniciatyva, kai

atitinkami klausimai priskirti jo kompetencijai,

arba  perduoda

juos  ištirti  kitoms  kompetentingoms  valstybės

institucijoms.

12

straipsnis.   Piktnaudžiavimu  laikomi  tokie  pareigūno

veiksmai  ar

neveikimas,  kai  tarnybinė  padėtis  naudojama  ne

tarnybos interesais

arba ne  pagal įstatymus  bei  kitus  teisės

aktus, arba

savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar

kitiems

perleidžiamas  svetimas turtas,  lėšos ir  pan.), ar  dėl

kitokių asmeninių

paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų

paslaugų suteikimo

ir t.t.),  taip pat  pareigūno veiksmai,  kai

viršijami suteikti

įgaliojimai ar savavaliaujama.

13 straipsnis.

Biurokratizmu laikoma tokia pareigūno veika,

kai vietoj  reikalų

sprendimo  iš  esmės  sistemingai  laikomasi

nereikalingų  ar

išgalvotų  formalumų,  nepagrįstai  atsisakoma

spręsti  žinybingus

dalykus,  vilkinama  priimti  sprendimus  ar

atlikti savo

pareigas.  Biurokratizmu  taip  pat  laikomas  toks

pareigūnų darbas,

kai nevykdomos arba blogai vykdomos įstatymų ar

kitų teisinių aktų

nustatytos pareigos.

14 straipsnis.

Kiekvienas pilietis turi teisę pateikti Seimo

kontrolieriui

skundą  dėl  valstybės  ar  savivaldybės  įstaigos,

priskirtos

kontrolieriaus      kompetencijai,      pareigūno

piktnaudžiavimo ar

biurokratizmo.

Seimo

kontrolierius taip pat tiria Seimo narių jam perduotus

piliečių skundus,

kurie atitinka šio įstatymo reikalavimus.

Seimo

kontrolierius  nenagrinėja skundų,  kylančių iš  darbo

teisinių

santykių,   ir  kitų  skundų,  kuriuos  turi  nagrinėti

teismas.

15 straipsnis.

Skundams paduoti  nustatomas 3  mėnesių  nuo

skundžiamų veiksmų

padarymo terminas.

Skundai,

paduoti praėjus šiam terminui, taip pat anoniminiai

skundai

nenagrinėjami,  jeigu Seimo  kontrolierius  nenusprendžia

kitaip.

16 straipsnis.

Skunde nurodoma:

1) adresatas -

Seimo kontrolierius;

2) pareiškėjo

vardas, pavardė ir adresas;

3)

apskundžiamų  pareigūnų  vardai,  pavardės  ir  pareigos,

įstaiga, kurioje jie

dirba;

4) skundžiamo

sprendimo pavadinimas  ir priėmimo  data arba

skundžiamų

veiksmų   apibūdinimas,   jų   padarymo   laikas   ir

aplinkybės;

5) pareiškėjo

pozicija;

6)

suformuluotas prašymas Seimo kontrolieriui;

7) pridedamų

dokumentų sąrašas;

8) skundo

surašymo data ir pareiškėjo parašas.

Prie skundo

gali būti pridedama:

1) ginčijamo

sprendimo nuorašas;

2) turimi

įrodymai ar jų aprašymas;

3) siūlomų

apklausti asmenų sąrašas, nurodant jų adresus ir

kokias aplinkybes

kiekvienas iš jų gali patvirtinti.

17 straipsnis.

Seimo kontrolierius atsisako nagrinėti skundą

ir ne vėliau kaip

per 7 dienas grąžina jį pareiškėjui, jeigu:

1)  prieina

prie   išvados,   kad   skundo   dalykas   yra

mažareikšmis;

2) skundas

paduotas praėjus  šio  įstatymo  15  straipsnyje

nustatytam terminui;

3) skunde

nurodytų aplinkybių netiria Seimo kontrolieriai;

4) skundas  tuo

pačiu  klausimu buvo  išnagrinėtas arba  yra

nagrinėjamas teisme;

5) dėl  skundo

dalyko yra iškelta baudžiamoji byla ar vyksta

parengtinis

tardymas.

Jeigu

pareiškėjui  skundas grąžinamas,  turi  būti  nurodyti

atsisakymo jį

nagrinėti pagrindai.  Tais atvejais,  kai  skundas

nepriskirtas

Seimo    kotrolierių   kompetencijai,   atsisakyme

nagrinėti nurodoma,

į  kokią  instituciją  tuo  klausimu  galėtų

kreiptis

pareiškėjas.

Po ištyrimo

paduotas pakartotinai  skundas  nenagrinėjamas,

jeigu Seimo

kontrolierius nenusprendžia kitaip.

18 straipsnis.

Tirdamas skundą,  Seimo  kontrolierius  turi

išsiaiškinti:

1) ar  priimti

skunde  minimi sprendimai, ar buvo skundžiama

veika (veiksmai ar

neveikimas, elgsena);

2) kuo

remiantis ir kokiomis aplinkybėmis tai padaryta;

3) ar  skunde

minimi  sprendimai arba  veiksmai prieštarauja

įstatymams bei

kitiems teisės  aktams, ar  pareigūno veikoje yra

piktnaudžiavimo arba

biurokratizmo;

4) kokie

pareigūnai padarė  pažeidimų, dėl kokių priežasčių

(ar tikslų) tai padaryta

ir kokia konkrečių pareigūnų kaltė, kaip

padarę pažeidimą

pareigūnai aiškina savo veiksmus;

5)  kokie

faktai   ar   įrodymai   patvirtina   padarytąjį

nusižengimą.

Visos tyrimo

metu išaiškintos aplinkybės, surinkti įrodymai

bei veikos  juridinis

įvertinimas surašomi pažymoje, kurią visais

atvejais pasirašo

Seimo kontrolierius.

Jeigu skunde

pareikšti kaltinimai  nepasitvirtina, apie tai

nurodoma pažymoje,

kurioje išdėstomos  nustatytos aplinkybės  ir

apibūdinami atlikti

tyrimo veiksmai.              Pažyma

įteikiama skundo

autoriui.

19 straipsnis.

Valstybės ir  savivaldybių įstaigos  bei  jų

tarnautojai privalo

Seimo  kontrolierių  reikalavimu  nedelsdami

pateikti  jiems

informaciją,  dokumentus  ir  medžiagą,  būtinus

kontrolierių

funkcijoms atlikti.

20 straipsnis.

Skundus Seimo  kontrolieriai tiria ir patys,

ir gali  pavesti

atskirus tyrimo veiksmus atlikti savo etatiniams

padėjėjams.

Seimo

kontrolierius   turi   teisę   pasitelkti   policijos

pareigūnus,  jeigu

jam  ar   jo  padėjėjams  kliudoma  įeiti  į

kontroliuojamas

civilines  ar karines  įstaigas  arba  atsisakoma

pateikti

reikalaujamus  dokumentus ar  medžiagą.  Šiais  atvejais

policijos

pareigūnai   privalo   paimti   Seimo   kontrolieriaus

reikalaujamus

dokumentus ir medžiagą.

21 straipsnis.

Seimo kontrolierius turi teisę pareikalauti,

kad pareigūnai,

kurių veika  tiriama, pasiaiškintų  raštu,  gali

apklausti reikiamus

asmenis. Jei atsisakoma pasiaiškinti ar duoti

parodymus, dėl to

surašomas aktas.

Kai  tyrimas

baigtas,  su  jo  rezultatais  supažindinamas

įstaigos, kurioje

buvo atliekamas  tyrimas,  vadovas,  taip  pat

pareigūnas, kurio

veiksmai buvo tiriami, ir skundo autorius.

22

straipsnis.   Seimo  kontrolieriai   ir  jų   pagalbinis

personalas  privalo

išsaugoti  valstybės,  profesines  ar  kitas

įstatymo  saugomas

paslaptis,  kurias   sužinojo  eidami   savo

tarnybines

pareigas.    Ši   pareiga   galioja   ir   asmenims,

nedirbantiems Seimo

kontrolierių  įstaigoje,  bet  dalyvavusiems

tiriant skundą.

23 straipsnis.

Atlikęs tyrimą,  Seimo kontrolierius  priima

vieną iš šių

sprendimų:

1)  perduoti

medžiagą  tardymo   organams,  kai  aptinkami

nusikaltimo

požymiai;

2) pareikšti

ieškinį teisme  siūlant  atleisti  iš  užimamų

pareigų  kaltus

piktnaudžiavimu  ir  biurokratizmu  pareigūnus,

išskyrus tuos,

kuriuos skiria  Prezidentas arba  skiria ar renka

Seimas,  bei

siūlyti,  kad   būtų  kompensuoti   moraliniai  ar

materialiniai

nuostoliai,  kuriuos  patyrė  asmuo  dėl  pareigūnų

padarytų pažeidimų;

3) siūlyti

žinybinei kolegialiai  institucijai,  tikrinamos

įstaigos

vadovui    ar   aukštesniajai    institucijai   skirti

nusižengusiems

pareigūnams drausmines nuobaudas;

4) atkreipti  pareigūnų

dėmesį  į aplaidumą  darbe, įstatymų

nesilaikymą,

tarnybinės etikos pažeidimą ar biurokratizmą;

5)  atmesti

skundą,  kai   nepasitvirtina  jame   nurodyti

pažeidimai;

6)  pranešti

Lietuvos  Respublikos  Seimui  ar  Respublikos

Prezidentui  apie

ministrų  ar   kitų  Seimui   ar  Prezidentui

atskaitingų

pareigūnų  (išskyrus 1  straipsnio trečiojoje  dalyje

išvardintuosius)

padarytus pažeidimus.

Priimdamas

sprendimus   dėl  pareigūno  piktnaudžiavimo  ar

biurokratizmo,

Seimo  kontrolierius negali pakeisti ar panaikinti

priimtų to pareigūno

sprendimų. Nustatęs, kad sprendimas priimtas

dėl pareigūno

piktnaudžiavimo, Seimo  kontrolierius  turi  imtis

priemonių, kad  toks

sprendimas  įstatymo nustatyta  tvarka  būtų

panaikintas. Seimo

kontrolieriaus  siūlymas  pakeisti  neteisėtą

pareigūno

sprendimą  privalo  būti  nagrinėjamas  institucijoje,

kuriai toks

pareigūnas yra atskaitingas.

Teismo

sprendimas  Seimo kontrolieriaus  siūlymu atleisti iš

užimamų   pareigų

kaltus   piktnaudžiavimu   ar   biurokratizmu

pareigūnus

privalomas darbdaviui ir yra pagrindas nutraukti darbo

sutartį.

24 straipsnis.

Skundai turi  būti  ištirti  ir  pareiškėjui

atsakyta ne  vėliau

kaip  per  vieną  mėnesį  nuo  skundo  gavimo

dienos.  Prireikus

tyrimo  terminą   Seimo  kontrolierius  gali

pratęsti  dar

vienam  mėnesiui.  Apie  tai  jis  turi  pranešti

pareiškėjui.

25 straipsnis.

Šio įstatymo  1 straipsnio  antrojoje dalyje

nurodyti pareigūnai

gali kreiptis į Seimo kontrolierių prašydami

pateikti išvadą,  ar

sprendimai  nesukels pasekmių, kurios vėliau

galėtų būti

apskųstos Seimo  kontrolieriui. Seimo  kontrolierius

gali atsisakyti

pateikti tokią išvadą.

26 straipsnis.

Jei tyrimo  metu nustatoma daug ar šiurkščių