Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1999-01-12
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2025-01-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 11-239, i. k. 0991010ISTAIII-1019

Nauja redakcija nuo 2018-09-01:

Nr. XIII-1283, 2018-06-21, paskelbta TAR 2018-07-03, i. k. 2018-11176

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RADIACINĖS SAUGOS

ĮSTATYMAS

1999 m. sausio 12 d. Nr. VIII-1019

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1.

Šis įstatymas nustato radiacinės saugos teisinius pagrindus, leidžiančius apsaugoti žmones, patiriančius profesinę, medicininę ir gyventojų apšvitą, ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų, bei reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų santykius, atsirandančius dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įskaitant radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, taip pat valstybės institucijų kompetenciją valstybinio radiacinės saugos valdymo srityje.

2.

Šis įstatymas taikomas planuojamoms, esamoms ir avarinėms apšvitos situacijoms, susijusioms su apšvitos rizika, kurią būtina vertinti radiacinės saugos požiūriu arba aplinkos požiūriu, siekiant užtikrinti ilgalaikę žmonių sveikatos apsaugą.

3.

Branduolinės energetikos srities veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas šiame įstatyme reglamentuojami tiek, kiek šios veiklos nereglamentuojamos Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme.

4.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 2 priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Aktyvinimas – stabilios būsenos nuklido pavertimas radionuklidu, švitinant medžiagą, kurios sudėtyje jis yra, dalelėmis ar didelės energijos fotonais.

2.

Aktyvumas (A) (toliau – aktyvumas) – tam tikros energinės būsenos radionuklidų skilimų skaičius per nustatytą laiką, išreikštas formule A = dN / dt,

čia dN – tikėtinas savaiminių branduolinių virsmų iš šios energinės būsenos skaičius per laiko tarpą dt. Aktyvumo matavimo vienetas yra bekerelis (Bq).

3.

Apsaugomieji veiksmai – veiksmai, išskyrus pataisomuosius veiksmus, taikomi siekiant išvengti apšvitos dozių arba jas sumažinti, kurios, netaikant tokių veiksmų, galėtų būti gaunamos esant avarinei ar esamai apšvitos situacijai.

4.

Apšvita – procesas, kurio metu apšvitinama jonizuojančiąja spinduliuote, kurią skleidžia jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, esantis kūno išorėje (išorinė apšvita) arba viduje (vidinė apšvita), arba to apšvitinimo poveikis.

5.

Apšvitą patiriantis darbuotojas (toliau – darbuotojas) – darbuotojas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris patiria apšvitą darbo metu vykdydamas veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kuris gali gauti apšvitos dozes, viršijančias bet kurią iš gyventojams nustatytų ribinių dozių. Šiame įstatyme darbuotoju taip pat yra laikomas fizinis asmuo, dirbantis kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą, ir fizinis asmuo, kuris vykdo neatlygintiną veiklą pagal Užimtumo įstatymą.

6.

Asmuo – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, taip pat kitos užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigti Lietuvos Respublikoje.

7.

Asmuo, atsakingas už radiacinę saugą, – fizinis asmuo, turintis žinių ir techninės kompetencijos radiacinės saugos klausimais ir paskirtas prižiūrėti radiacinės saugos priemonių įgyvendinimą arba šias priemones įgyvendinti.

8.

Asmuo, atsakingas už radioaktyviųjų šaltinių fìzinę saugą (toliau – asmuo, atsakingas už fizinę saugą), – fizinis asmuo, turintis žinių ir techninės kompetencijos radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos klausimais ir paskirtas prižiūrėti radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reikalavimų įgyvendinimą arba šiuos reikalavimus įgyvendinti.

9.

Atskaitos lygis – avarinėje ar esamoje apšvitos situacijoje nustatomas efektinės ar lygiavertės dozės arba aktyvumo koncentracijos lygis, kurį viršijus tolesnė apšvita dėl šių apšvitos situacijų yra laikoma neleistina, tačiau šis lygis, įvertinus konkrečią situaciją, gali būti viršijamas.

10.

Avarija – su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu susijęs nenumatytas įvykis, dėl kurio būtina taikyti skubius veiksmus, siekiant sumažinti neigiamus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei, turtui ar aplinkai arba sumažinti pavojų, dėl kurio galėtų kilti tokių neigiamų padarinių. Avarijos sąvoka apima radiologinę avariją ir branduolinę avariją.

11.

Avariją likviduojantis darbuotojas – avarijų valdymo plane nustatytus veiksmus avarijos padarinių likvidavimo metu atliekantis fizinis asmuo, kuris gali būti veikiamas apšvitos.

12.

Avarinė apšvita – žmonių, išskyrus avarijas likviduojančius darbuotojus, apšvita įvykus avarijai.

13.

Avarinė apšvitos situacija – apšvitos situacija, susidariusi dėl avarijos.

14.

Branduolinės energetikos srities veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje, kuri vykdoma branduolinės energetikos objektuose, branduolinės energetikos objektų aikštelėse, taip pat veikla su branduolinio kuro ciklo medžiagomis, branduolinėmis medžiagomis ir daliosiomis medžiagomis, kurios ir kurių kiekiai nurodyti Branduolinės saugos įstatymo 1 priede.

15.

Dozimetrijos tarnyba – asmuo ar jo padalinys, kuris kalibruoja individualiosios stebėsenos prietaisus, nuskaito ir (ar) aiškina jų rodmenis ir (arba) matuoja aktyvumą žmogaus kūne ir (ar) biologiniuose bandiniuose, ir (arba) įvertina dozes ir kurio kompetenciją šioje dalyje nurodytose srityse yra pripažinusi reguliuojančioji institucija.

16.

Esama apšvitos situacija – apšvitos situacija, kurią reikia kontroliuoti ir kuriai esant nereikia taikyti skubių apsaugomųjų veiksmų ar jau nebereikia tęsti jų taikymo.

17.

Gyventojai – fiziniai asmenys, išskyrus apšvitą patiriančius darbuotojus, praktikantus ar studentus, taip pat fizinius asmenis, apšvitinamus sveikatos priežiūros tikslu arba savanoriškai padedančius pacientams ar dalyvaujančius biomedicininiuose tyrimuose.

18.

Gyventojų apšvita – apšvita, kurią patiria gyventojai planuojamos, avarinės ar esamos apšvitos situacijos metu, išskyrus profesinę ir medicininę apšvitas.

19.

Grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizė – galimų rizikos veiksnių ir neteisėtų veikų, galinčių turėti įtakos radioaktyviųjų šaltinių fizinei saugai, vertinimas.

20.

Jonizuojančioji spinduliuotė – dalelių srautas ar 100 nanometrų bangos ilgio ir trumpesnės (3 × 1015 Hz ir aukštesnio dažnio) elektromagnetinės bangos, kurių energijos pakanka jonams tiesiogiai arba netiesiogiai sukurti.

21.

Jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius – prietaisas, galintis generuoti rentgeno, neutronų, elektronų ar kitų elektringųjų dalelių jonizuojančiąją spinduliuotę. Jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius yra jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis.

22.

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantis ar radioaktyviąsias medžiagas išmetantis objektas, galintis sukelti apšvitą.

23.

Klinikinė atsakomybė – praktiko atsakomybė už pacientų arba žmonių, neturinčių ligos simptomų, kuriems sveikatos priežiūros tikslais atliekamos medicininės ar odontologinės diagnostikos arba gydymo procedūros, taip pat savanorių biomedicininių tyrimų metu bei slaugytojų ir globėjų individualiai patirtą medicininę apšvitą, tai yra už jos pagrįstumą, optimizavimą, klinikinį rezultatų įvertinimą, prireikus bendradarbiavimą su kitais specialistais ir darbuotojais dėl praktinių medicininės radiologijos procedūrų aspektų, informacijos apie anksčiau atliktus tyrimus gavimą, turimos medicininės radiologijos informacijos ir (arba) įrašų pateikimą kitiems medicinos praktikams ir (arba) paskyrėjams, taip pat informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką teikimą pacientams, slaugytojams ir globėjams.

24.

Kokybės laidavimas – visuma planuotų ir sisteminių veiksmų, kurie būtini, kad vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais naudojamos sistemos, komponentai ir (arba) vykdomos procedūros atitiktų kokybės reikalavimus.

25.

Komandiruotas darbuotojas – apšvitą patiriantis darbuotojas, įskaitant praktikantą ar studentą, kuris dirba stebimojoje arba kontroliuojamoje zonose ir kurio nėra įdarbinęs už šias zonas atsakingas veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojas.

26.

Laikinasis leidimas vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – laikinasis leidimas) – reguliuojančiosios institucijos asmeniui išduodamas dokumentas arba Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro ar Licencijų informacinės sistemos įrašas, kuriuo suteikiama teisė asmeniui, turinčiam valstybėje narėje išduotą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, laikinai Lietuvos Respublikoje vykdyti tokią veiklą šiame dokumente arba įraše nustatytomis veiklos sąlygomis.

27.

Leidimas vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, – dokumentas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, vežti tranzitu ar vežti Lietuvos Respublikoje radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu.

28.

Leidimas vežti radioaktyviąsias medžiagas – dokumentas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, vežti tranzitu ar vežti Lietuvos Respublikoje radioaktyviąsias medžiagas.

29.

Licencija vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – licencija) – reguliuojančiosios institucijos asmeniui išduodamas dokumentas arba Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro ar Licencijų informacinės sistemos įrašas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais šiame dokumente arba įraše nustatytomis veiklos sąlygomis.

30.

Medicininė apšvita – apšvita, kurią patiria pacientai arba žmonės, neturintys ligos simptomų, sveikatos priežiūros tikslais jiems atliekant medicinines ar odontologines diagnostikos arba gydymo procedūras, taip pat savanoriai biomedicininių tyrimų metu bei slaugytojai ir globėjai.

31.

Medicininės radiologijos procedūra – procedūra, kurios metu patiriama medicininė apšvita.

32.

Nebekontroliavimas – radiacinės saugos reikalavimų netaikymas medžiagoms, susidariusioms vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apie kurią privaloma pranešti reguliuojančiajai institucijai arba kuri turi būti įteisinta.

33.

Nemedicininė apšvita vaizdinimo tikslais – sąmoninga žmonių apšvita vaizdui gauti, kuri nėra skirta apšvitos veikiamo žmogaus sveikatos priežiūrai.

34.

Nereguliavimo lygis – aktyvumo koncentracijos ar visuminio aktyvumo vertė, kurią atitinkančiam ar mažesnės vertės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniui netaikomas reikalavimas apie jį pranešti reguliuojančiajai institucijai ar įteisinti veiklą su juo.

35.

Nereguliuojamoji veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – nereguliuojamoji veikla) – veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai netaikoma reguliuojamoji kontrolė.

36.

Paliktasis radioaktyvusis šaltinis – radioaktyvusis šaltinis, kuriam netaikoma reguliuojamoji kontrolė dėl to, kad ji niekada nebuvo taikoma, arba dėl to, kad radioaktyvusis šaltinis buvo paliktas, pamestas, laikomas ne tam skirtoje vietoje, pavogtas ar perduotas kitam asmeniui apie tai nepranešus reguliuojančiajai institucijai ir neįteisinus veiklos su juo.

37.

Planuojama apšvitos situacija – normaliąją apšvitą ir galimąją apšvitą galinti apimti apšvitos situacija, kuri susidaro dėl planuojamo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio naudojimo arba dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuria keičiami radionuklidų sklaidos ir žmonių apšvitos būdai, ir dėl kurios žmonės ar aplinka patiria arba gali patirti apšvitą.

38.

Praktikantas ar studentas – pas veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytoją mokomas arba studijuojantis fizinis asmuo, siekiant jam suteikti specialiųjų įgūdžių.

39.

Praktikas – gydytojas specialistas, įskaitant gydytoją odontologą, kuris turi prisiimti klinikinę atsakomybę už pacientų arba žmonių, neturinčių ligos simptomų, kuriems sveikatos priežiūros tikslais atliekamos medicininės ar odontologinės diagnostikos arba gydymo procedūros, taip pat savanorių biomedicininių tyrimų metu bei slaugytojų ir globėjų individualiai patirtą medicininę apšvitą.

40.

Pranešimas – informacijos pateikimas reguliuojančiajai institucijai, siekiant pranešti apie ketinimą vykdyti šio įstatymo taikymo sričiai priklausančią veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

41.

Profesinė apšvita – darbuotojų, praktikantų ar studentų dirbant, mokantis ar studijuojant patiriama apšvita.

42.

Radiacinė sauga – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

43.

Radiacinės saugos ekspertas – fizinis asmuo, kuris turi reikiamą išsilavinimą, žinių ir patirties, kad galėtų patarti ir konsultuoti radiacinės saugos klausimais, siekiant užtikrinti veiksmingą žmonių ir aplinkos apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, ir kurio kompetencija šioje srityje yra pripažinta reguliuojančiosios institucijos.

44.

Radioaktyvioji medžiaga – medžiaga, kurios sudėtyje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kurių aktyvumą ar aktyvumo koncentraciją būtina atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu.

45.

Radioaktyviųjų šaltinių fizinė sauga (toliau – fizinė sauga) – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių bei veiklos su radioaktyviaisiais šaltiniais vykdytojų ir (ar) jų darbuotojų kompetencijų, kurių tikslas – užtikrinti radioaktyviųjų šaltinių apsaugą nuo neteisėto jų užvaldymo, pagrobimo, praradimo, teroro akto, nesankcionuoto pašalinių žmonių patekimo prie jų, neteisėto panaudojimo ar perdavimo, taip pat kitų neteisėtų veiksmų, kurie gali kelti riziką žmonių sveikatai ir saugumui dėl jonizuojančiosios spinduliuotės, taip pat užtikrinti šių veiksmų prevenciją.

46.

Radioaktyvusis šaltinis – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, turintis savo sudėtyje radioaktyviąją medžiagą, kurios radioaktyviąsias savybes siekiama panaudoti.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.